Byla 2-30-464/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-5514-467/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui bei šio teismo teisėjams, Lietuvos apeliaciniam teismui bei šio teismo teisėjams dėl žalos atlyginimo.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. 2015-08-03 Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį (b. l. 2-3), kuriuo prašė priteisti 886 025,54 Eur (3 059 269 Lt) iš taip vadinamos teritorijos Lietuva už sistemingą ieškovo teisių tyčinį ir organizuotą pažeidinėjimą taip vadinamose institucijose „Vilniaus apygardos teisme“ ir „Lietuvos apeliaciniame teisme“ civilinių bylų Nr. 2-3378-781/2013 ir Nr. 2-213-619/2015 nagrinėjimo metu. Sprendimo vykdymą pavesti taip vadinamai „teisingumo“ ministerijai“. Be to, CPK 135 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovas prašė išreikalauti kaip rašytinius įrodymus ieškinio aplinkybėms pagrįsti ir padarytai žalai įrodyti civilines bylas Nr. 2-3658-392/2013, Nr. 2-213-619/2015, Nr. 2-3378-781/2013.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015-08-10 nutartimi (b. l. 20-21) nustatė ieškovui A. B. terminą pašalinti procesinio dokumento trūkumams. Teismas nurodė, kad pateikdamas teismui procesinius dokumentus, ieškovas turėjo pateikti tiek ieškinio ir jo priedų kopijų, kiek yra atsakovų, o pateikė tik dvi kopijas. Be to, šioje byloje atsakovais patraukti Vilniaus apygardos teismas ir šio teismo teisėjos, taip pat Lietuvos apeliacinis teismas ir jo teisėjai, kurie negali būti traukiami civilinėn atsakomybėn dėl jiems taikomo imuniteto. Atsakovais dėl neteisėtais teisėjų veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra tik Lietuvos valstybė. Dėl to teismas pasiūlė ieškovui patikslinti ieškinį ir pašalinti imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą prie bylos prijungti eilę anksčiau išnagrinėtų civilinių bylų, nenurodė, kokie konkretūs dokumentai iš šių bylų yra svarbūs nagrinėjamai bylai ir turėtų būti prijungti prie bylos. Įstatymas neįpareigoja teismo pačiam atsirinkti konkrečius rašytinius įrodymus iš nurodytų bylų, t. y. teismas šios kategorijos bylose nėra aktyvus, todėl ieškovas, siekdamas, kad teismas išreikalautų tam tikrus rašytinius įrodymus, kurių jis pats neturi ir negali gauti, privalo nurodyti: rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 str. 1 d.).

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Ieškovas A. B. atskirajame skunde (b. l. 24) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-08-10 nutartį ir perduoti klausimą kitos apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Nurodo tokius skundo argumentus:

  1. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste – ir Konvencija) 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau tekste – ir Konstitucijos) 109 straipsnį, dėl ko yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai. Niekas negali būti teisėju savo paties byloje, nes bus pažeistas bendras objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principas. Toks precedentas nustatytas Kauno apygardos teismo 2012-05-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2KT-83-658/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-03 nutartimi 2KT-42-943/2015. Kuomet civilinę bylą nagrinėja kiti to paties teismo teisėjai, prieš kuriuos pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo, tai vertinamas teisėjų veiksmų teisėtumas.
  2. Teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 2 dalies, 199 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatas, kadangi ieškinyje buvo nurodyta, kokioms aplinkybėms pagrįsti prašoma išreikalauti bylas. Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 2-3378-781/2013, kurioje ieškinys paliktas nenagrinėtas, yra pateikti visi rašytiniai įrodymai, atitinkantys CPK 114 straipsnio reikalavimus. Antrą kartą teikti tuos pačius priedus bei jų kopijas būtų ekonomiškai netikslingai. Be to, taip yra vilkinamas procesas.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas netenkintinas.

11Ginčas byloje kilo dėl termino ieškinio trūkumams šalinti nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo bei dėl nutartį priėmusio pirmosios instancijos teismo šališkumo.

12Dėl teismo šališkumo

13Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą pirmiausiai apeliantas kvestionuoja teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, šališkumo aspektu. Anot apelianto, esant atsakovais įvardintiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, kitas to paties teismo teisėjas bylos nagrinėti negali, todėl egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

14Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad, visų pirma, apelianto teiginiai, jog jo ieškinys pareikštas to paties teismo (t. y. Vilniaus apygardos teismo) teisėjams neatitinka ieškinio faktinio pagrindo bei dalyko, kadangi iš lingvistinės ieškinio formuluotės matyti, jog ieškinys yra pareikštas atsakovui Lietuvos Respublikai. Ankstesnėse apelianto inicijuotose civilinėse bylose teismai ne kartą buvo išaiškinę, kad tokios kategorijos bylose atsakovais yra ne konkretus teismas ar teisėjai, o valstybė, tuo tarpu sprendžiant byloje teisėjo (ne)šališkumo klausimą vertintina tai, ar yra / gali būti pagrindas manyti, kad tas teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Be to, kaip matyti šioje byloje nėra keliamas klausimas dėl šią bylą nagrinėjusios teisėjos neteisėtų veiksmų. Todėl atskirojo skundo argumentai, jog to paties teismo teisėjas bylos nagrinėti negali, kadangi šioje byloje atsakovais yra įvardijami Vilniaus apygardos teismo teisėjai, laikytini nepagrįstais. Antra, apelianto nuorodos į teisėjos šališkumą jo pateiktos argumentacijos kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra įtikinamos. Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad, teisėja, priėmusi atskiruoju skundu apskųstą nutartį, turi išankstinį nusistatymą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. yra šališka objektyviuoju aspektu. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tik samprotavimais ir / ar prielaidomis. Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, jis abejoja ne tik teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, nešališkumu, bet visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu, nes prašo panaikinus skundžiamą nutartį bylą perduoti nagrinėti kitam teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo nurodomos abejonės savaime nelemia teisėjos, priėmusios nutartį, šališkumo. Termino ieškinio trūkumų pašalinimui nustatymas savaime neįrodo teismo šališkumo ar bylos nagrinėjimo vilkinimo, kadangi pirmosios instancijos teismas, kuriam yra adresuojamas ir pateikiamas konkretus ieškinys, turi diskrecijos teisę spręsti šio ieškinio priėmimo klausimą. Vien apelianto nesutikimas su teismo procesiniu sprendimu nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu, spręsti apie teismo tendencingumą ar išankstinį nusistatymą.

15Apeliantas taip pat nepagrįstai tvirtina, jog buvo nukrypta nuo suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2015-04-03 nutartimi Nr. 2KT-42-943/2015 precedentinės praktikos. Nušalinimo ar bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai konkrečioje byloje, atsižvelgiant į tos bylos situaciją, taigi tokios nutartys, kaip cituojama, precedento galios kitiems, kad ir tos pačios proceso šalies, teisminiams ginčams neturi. Tai patvirtina ir vėlesnė Lietuvos apeliacinio teismo praktika, sprendžiant dėl to paties teismo (teisėjų) nušalinimo ir bylos perdavimo kitam teismui klausimus. 2015-07-09 nutartyje Nr. 2KT-81-943/2015 yra išaiškinta, jog pareiškėjo subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidos dėl nepasitikėjimo teisėjais, nesat konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ir viso teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, nurodyti CPK 65 straipsnyje, savaime nepaneigia preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo.

16Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudaro teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte, yra nepagrįsti.

17Dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo

18Atskirajame skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam nustatytu įpareigojimu pateikti atitinkamą kiekį ieškinio bei tinkamai patvirtintų jo priedų kopijų, skirtų nusiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 113 str. 1 d., 114 str. 1 d.), o taip pat su įpareigojimu pačiam pateikti rašytinius įrodymus, kuriais yra grindžiamas jo reikalavimas arba tinkamai pagrįsti prašymą dėl tokių įrodymų išreikalavimo (CPK 199 str.).

19Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti ieškinio sumą (jei reiškiamas turtinis reikalavimas), įvardyti reikalavimą (ieškinio dalykas), nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio faktinis pagrindas), nurodyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, taip pat nurodyti nuomonę dėl sprendimo už akių, taikos sutarties sudarymo ir bylos vedimo per advokatą (CPK 135 str. 1 d.). Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai. Jeigu ieškovas negali pateikti konkrečių įrodymų, turi būti nurodytos priežastys, kodėl negalima pateikti šių įrodymų, bei pateiktas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Kartu su ieškiniu pateikiami rašytiniai įrodymai ar kiti dokumentai turi atitikti įstatymų nustatytus formos reikalavimus (CPK 114 str.).

20CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Tik tuo atveju, kai procesinių dokumentų priedų apimtis yra didelė, teismas gali leisti procesinių dokumentų priedų nepateikti kitiems dalyvaujantiems asmenis (CPK 113 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio prašymo apeliantas nereiškė, todėl priėmus ieškinį procesinių dokumentų priedai turėtų būti siunčiami kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Nepateikus ieškinio priedų pagal CPK 114 straipsnio reikalavimus, tokios galimybės nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė apeliantui tokį įpareigojimą.

21Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas, išaiškinęs apeliantui, kad jo ieškinyje tinkamu atsakovu yra tik Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaujanti Lietuvos Respublikos valstybę, o ne valstybės vardu veikiantys teismai ar teisėjai, jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi teisę priimti nutartį dėl tokiais atsakovais nurodytų asmenų pašalinimo iš proceso, tad iš apelianto neturi būti reikalaujama pateikti ieškinio ir jo priedų egzempliorių, skirtų nusiųsti ir jo netinkamai įvardintiems atsakovams, kuriuos numatoma pašalinti iš proceso. Taip pat iš ieškovo neturi būti reikalaujama pateikti patvirtintas kopijas teismų procesinių sprendimų, kuriuos teismas gali gauti pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO. Tačiau kiti teismui pateikiami dokumentai, kaip pagrįstai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, neabejotinai turi atitikti CPK 114 straipsnio reikalavimus.

22Apeliacinės instancijos teisme vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įpareigojo apeliantą pašalinti trūkumus, susijusiu su jo prašymu dėl rašytinio įrodymų išreikalavimo. Apelianto ieškinyje suformuluotas prašymas dėl rašytinių įrodymų – trijų civilinių bylų Nr. 2-3658-392/2013, 2-213-619/2015, 2-3378-781/2013 išreikalavimo tam, kad būtų galima pagrįsti jo ieškinio reikalavimą dėl 886 025,54 Eur žalos atlyginimo priteisimo, yra itin lakoniškas. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis, be kita ko buvęs proceso šalimi nurodytose bylose, pats neturi galimybės pateikti konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo išdėstytas aplinkybes (pavyzdžiui, atitinkamų dokumentų kopijų), ir faktiškai to nenurodė, taip pat nenurodė, kokie konkrečiai tose bylose esantys įrodymai reikšmingi šiai nagrinėjamai bylai, kurioje pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo įvardijant kitus teisėjus, kurie, pasak apelianto, atliko neteisėtus veiksmus (CPK 198 str., 199 str.). Apelianto argumentai, kad pats teismas turėtų išsireikalauti tokius duomenis iš kitų bylų (ar visas bylas), iš esmės suponuoja jo siekį perkelti pačiam ieškovui tenkančią įrodinėjimo pareigą bylą nagrinėjančiam teismui, o tai akivaizdžiai prieštarauja įstatyme įtvirtintam šalių rungimosi principui (CPK 12 str., 178 str.). Ir nors pastarasis trūkumas yra pakankamai formalus ir galėtų būti pašalintas ir vėliau - pasiruošimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, tačiau šiuo atveju tai nebuvo vienintelis trūkumas, dėl kurio buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Kartu pažymėtina ir tai, kad šio trūkumo nepašalinimas nesudarytų teisėto pagrindo pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti ieškinį.

23Aptarti ir kiti skundo argumentai nesudaro prielaidų skundžiamos nutarties panaikinimui, todėl ši nutartis paiktina nepakeista. Kadangi teismo paskirtas terminas jau yra pasibaigęs, apeliantui nustatytinas naujas terminas skundžiamoje nutartyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti, išskyrus apeliacinės instancijos teismo nutartyje išvardintus perteklinius pirmosios instancijos teismo reikalavimus (CPK 73 str. 1 d., 115 str. 2 d.).

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2016 m. sausio 25d. (įskaitytinai) ieškinio trūkumams pašalinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. Teisėja... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. 2015-08-03 Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį (b. l.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015-08-10 nutartimi (b. l. 20-21) nustatė... 7. III. Atskirojo skundo argumentai... 8. Ieškovas A. B. atskirajame skunde (b. l. 24) prašo panaikinti Vilniaus... 9. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 10. Atskirasis skundas netenkintinas.... 11. Ginčas byloje kilo dėl termino ieškinio trūkumams šalinti nustatymo... 12. Dėl teismo šališkumo... 13. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą pirmiausiai... 14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad, visų pirma, apelianto... 15. Apeliantas taip pat nepagrįstai tvirtina, jog buvo nukrypta nuo suformuotos... 16. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 17. Dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo... 18. Atskirajame skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam... 19. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra... 20. CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 21. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas,... 22. Apeliacinės instancijos teisme vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip... 23. Aptarti ir kiti skundo argumentai nesudaro prielaidų skundžiamos nutarties... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 25. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti... 26. Nustatyti ieškovui A. B. terminą iki 2016 m. sausio 25d. (įskaitytinai)...