Byla 2KT-81-943/2015
Dėl teisėjos R. K. ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. A2-5043-258/2015 nagrinėjimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo Z. V. pareiškimu dėl teisėjos R. K. ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. A2-5043-258/2015 nagrinėjimo,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. A2-5043-258/2015, pradėta pagal pareiškėjo BUAB „FF lizingas“ kreditoriaus Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-688-560/2015 (atsakovas byloje - BUAB „FF lizingas“, suinteresuoti asmenys - UAB „Baltic Arms“, VSDFV Vilniaus skyrius, UAB „Mabuta“, advokatas M. Ž., E. Š.). Byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, buvo sprendžiamas pareiškėjo BUAB „FF lizingas“ kreditoriaus Z. V. skundas dėl 2014 m. spalio 8 d. įvykusio pirmojo BUAB „FF lizingas“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

3Nušalinimo pareiškime teigiama, kad teisėja R. K., kuriai pavesta nagrinėti civilinę bylą Nr. A2-5043-258/2015, nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-219-258/2012, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp J. M. vadovaujamų UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ bei pastarosios akcininkų Z. V. ir R. V., UAB „Infoverslas“ ir Ellora 4522899 Ltd., tačiau buvo nušalinta nuo bylos nagrinėjimo, kadangi, kaip teigiama nušalinimo pareiškime, neužtikrino nepriklausomo ir nešališko civilinės bylos Nr. 2-219-258/2012 nagrinėjimo.

4Vilniaus apygardos teismo visiems teisėjams pareikštas nušalinimas grindžiamas tuo pagrindu, jog civilinę bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą išnagrinėjo teisėjas D. R., kuris, o kartu ir visas Vilniaus apygardos teismas, nusišalino nuo civilinės bylos Nr. B2-517-656/2015 nagrinėjimo, pripažinę, jog negali užtikrinti nepriklausomo ir nešališko proceso Z. V. atžvilgiu, kadangi jis pateikė teismui netiesioginį ieškinį, kuriuo prašoma iš atsakovų (UAB „Admivita“ ir Lietuvos Respublikos valstybės) priteisti 491 557,60 Eur žalai atlyginti, o ieškinys grindžiamas Vilniaus apygardos teismo tikėtina neteisėtais veiksmais (neveikimu), nagrinėjant civilinę bylą Nr. B2-517-560/2015 dėl UAB „FF lizingas“ bankroto, susijusiais su kreditorinių reikalavimų išsprendimu bankroto byloje, kurių patvirtinimo klausimą nagrinėjo teisėjas D. R..

5Išdėstytų aplinkybių pagrindu Z. V. prašo tenkinti jo prašymą dėl teisėjos R. K. ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. A2-5043-258/2015 nagrinėjimo; neleisti UAB „Admivita“ atstovauti atsakovo BUAB „FF lizingas“; kreiptis į BUAB „FF lizingas“ bankroto bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą dėl BUAB „FF lizingas“ administratoriaus pakeitimo; stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas klausimas dėl BUAB „FF lizingas“ administratoriaus pakeitimo.

6Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

7Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 str., 31 str. 2 d., 109 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 6, 21 str.). Aktualioje teismo nešališkumo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. Hauschildt v. Denmark, no. 154, 24 May 1989, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028, 20 May 1998). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, 21 December 2000, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Be kita ko, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96,22 June 2000, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6 September 2005). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims.

8Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Turto bankas v. V. B. įmonė „Akcesor“, bylos Nr. 3K-3-402/2008). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. draudimo UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Panevėžio energija v. AB „Diskontas“, bylos Nr. 3K-3-154/2012). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012; kt.). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

9Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Z. V. nušalinimą civilinę bylą Nr. A2-5043-258/2015 nagrinėjančiai teisėjai R. K. grindžia tuo pagrindu, jog teisėja buvo nušalinta nuo civilinės bylos Nr. 2-219-258/2012 (2015 metų bylos Nr. 2-908-614/2015) nagrinėjimo, kaip teigia pareiškėjas, neužtikrinus nepriklausomo ir nešališko bylos nagrinėjimo. Susipažinus su pareiškėjo nurodomais argumentais ir civilinės bylos Nr. 2-908-614/2015 medžiaga matyti, jog, kaip ir nurodo pareiškėjas, teisėja R. K. buvo nušalinta nuo bylos nagrinėjimo, tačiau ne dėl to, kad būtų nustatytas teisėjos išankstinis nusistatymas prieš bylos šalis ar suinteresuotumas bylos baigtimi, o todėl, kad teisėja nesilaikydama CPK reikalavimų, esant pareikštam nušalinimui išsprendė bylą iš esmės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, aplinkybė, jog teisėja, buvo nušalinta nuo kitos bylos nagrinėjimo 2012 metais, tik siekiant užtikrinti jog būtų pašalintos ir objektyviam stebėtojui galinčios kilti abejonės dėl bylą nagrinėjančios teisėjos galimo nešališkumo, nesudaro pagrindo nušalinti teisėją ir nuo civilinės bylos Nr. A2-5043-258/2015 nagrinėjimo. Pareiškėjo nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai grindžiamas išimtinai tik nurodyta aplinkybe (2012 metais patenkintu nušalinimo pareiškimu), nenurodant kitų aplinkybių bei nepateikiant įrodymų, leidžiančių abejoti teisėjos nešališkumu ir objektyvumu, nagrinėjant civilinę bylą Nr. A2-5043-258/2015, todėl laikomas nepagrįstu.

10Vertinant pareiškėjo Z. V. išsakytas abejones dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumo nagrinėjant civilinę bylą, pažymėtina, jog teisėjas D. R. procesinį sprendimą byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, priėmė dar 2015 m. sausio 27 d. Pareiškėjui Z. V. neatvykus į teismo posėdį, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjo Z. V. skundas paliktas nenagrinėtas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 19 d. priėmė papildomą nutartį, kuria priteisė iš pareiškėjo Z. V. suinteresuotų asmenų UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ naudai po 700,88 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Tuo tarpu nurodytas teisėjas nusišalino nuo civilinių bylų Nr. B2-517-656/2015 ir Nr. 2S-310-560/2015 nagrinėjimo tik 2015 m. gegužės mėnesį (teisėjas D. R. 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi nusišalino nuo civilinės bylos Nr. 2S-310-345/2015, o 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi nusišalino nuo civilinės bylos Nr. B2-517-656/2015 nagrinėjimo). Be to, nusišalinimą lėmė tik tai, jog Vilniaus apygardos teismui Z. V. 2015 m. vasario 23 d. pareiškė netiesioginį ieškinį UAB „Admivita“ ir Lietuvos Respublikos valstybei, kuriuo prašoma iš atsakovų priteisti 491 557,60 Eur žalą. Iš ieškinio argumentų matyti, jog ieškovas ieškinį grindžia Vilniaus apygardos teismo galbūt neteisėtais veiksmais (neveikimu), nagrinėjant civilinę bylą Nr. B2-517-560/2015 dėl UAB „FF lizingas“ bankroto, susijusiais su kreditorinių reikalavimų išsprendimu bankroto byloje, kurių patvirtinimo klausimą nagrinėjo teisėjas D. R.. Nagrinėjant Z. V. pareikšto ieškinio pagrįstumą, turės būti vertinami D. R. veiksmai, todėl siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl bylą nagrinėjančio teisėjo suinteresuotumo bylos baigtimi, teisėjas nusišalino nuo nurodytų civilinių bylų nagrinėjimo.

11Kadangi nusišalinimas buvo nulemtas tik siekio nesudaryti prielaidų abejoti teisėjo ir bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog nusišalinęs teisėjas ir Vilniaus apygardos teismas pripažino suinteresuotumą bylos baigtimi. Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, pareiškėjas netinkamai traktuoja tiek Vilniaus apygardos teismo nusišalinimo nuo civilinių bylų Nr. B2-517-656/2015 ir Nr. 2S-310-560/2015 nagrinėjimo, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių, civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiamas nurodytų bylų perdavimo nagrinėti kitam teismui pagrindus. Pakartotinai pažymėtina, kad tiek Vilniaus apygardos teismo nusišalinimą, tiek ir bylų perdavimą nagrinėti kitam teismui sąlygojo tai, jog civilinės bylos Nr. B2-517-656/2015 ir Nr. 2S-310-345/2015 buvo skirtos nagrinėti teisėjui D. R., dėl kurio veiksmų nagrinėjant kitą civilinę bylą keliamas žalos atlyginimo iš valstybės klausimas, todėl siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl teismo nešališkumo buvo priimti atitinkami procesiniai sprendimai, tačiau jie jokiu būdu nereiškia, jog yra pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu nagrinėjant ir priimant procesinius sprendimus kitose civilinėse bylose, kurios buvo išnagrinėtos iki teisėjui pareiškiant nušalinimą.

12Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas civilinės bylos Nr. 2-688-560/2015 nagrinėjimo metu abejonių dėl teisėjo D. R. šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi nekėlė, tačiau atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties, teigė, jog bylą išnagrinėjo šališkas teisėjas. Lietuvos apeliacinis teismas įvertinęs pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kartu ir dėl teisėjo šališkumo, atmetė juos kaip nepagrįstus.

13Įvertinus nušalinimo pareiškimo turinį spręstina, jog pareiškėjas konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikta, t. y. nenurodyta nė vieno iš CPK 65 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, dėl kurių jis nepasitiki visais Vilniaus apygardos teismo teisėjais laikytinos tik subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla A2-5043-258/2015 gali būti išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Nutarė

15Netenkinti pareiškėjo Z. V. pareiškimo dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. A2-5043-258/2015 nagrinėjimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai