Byla 3K-3-423/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovams antstolei Ramunei Mikliušienei, UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys: N. B., UAB „Jonavos paslaugos“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė teismo priteisti iš antstolės R. Mikliušienės 1000 Lt, iš UAB DK „PZU Lietuva“ 14 800 Lt žalos, padarytos pardavus ieškovo butą iš varžytynių už per mažą kainą.

6Byloje teismai nustatė, kad antstolė, vykdydama ieškovo 10 513,75 Lt skolos išieškotojui UAB „Jonavos paslaugos“ išieškojimą, 2004 m. kovo 23 d. areštavo ieškovo 36,13 kv. m, 1 kambario butą (duomenys neskelbtini), nustatė buto vertę 5000 Lt ir jį pardavė N. B. už 4200 Lt 2004 m. gegužės 24 d. varžytynių aktu, kurį patvirtino Jonavos rajono apylinkės teisėjas. Nekilnojamojo turto registro išraše buto vidutinė rinkos vertė 2000 m. kovo 28 d. nustatyta 19 144 Lt, ieškovo užsakymu UAB „Kytra ir ko“ 2006 m. kovo 17 d. parengtoje turto vertinimo ataskaitoje – 20 tūkst. Lt (ataskaitos atlikimo dieną), teismo paskirtoje UAB „Geomatas“ atliktoje turto vertinimo ataskaitoje – 4000 Lt (turto pardavimo iš varžytynių dieną). Vykdomojoje byloje antstolė S. S. išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju dviem adresais, registruotu laišku turto arešto aktą ir pranešimą dėl varžytynių, bet šie dokumentai skolininkui neįteikti. UAB DK „PZU Lietuva“ nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. buvo apdraudusi antstolės R. Mikliušienės civilinę atsakomybę su 1000 Lt išskaita kiekvienai draudimo išmokai. Ieškovas ginčijamą butą 1994 m. rugsėjo 14 d. pardavė G. Z., buto pirkimo–pardavimo sutartis neįregistruota Nekilnojamojo turto registre.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas nurodė, kad ieškovas žinojo apie jam priteistą 10 482,93 Lt skolą ir, nors nelaikė savęs ginčijamo buto savininku, bet juo buvo, nes 1994 m. rugsėjo 14 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties pirkėja neįregistravo Nekilnojamojo turto registre, dėl to sandoris yra niekinis ir negaliojantis (1964 m. CK 255 straipsnis). Teismas pripažino, kad antstolė pažeidė teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktą, nes, nesant ieškovo jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, nepaskelbė raginimo įvykdyti sprendimą geruoju vykdymo veiksmų atlikimo vietos laikraštyje, taip pat šio asmens paieškos. Teismas nurodė, kad buto arešto procedūra, varžytynių paskelbimo tvarka ir terminai nepažeisti. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad antstolė R. Mikliušienė, nustatydama parduodamo iš varžytynių buto rinkos vertę, nepažeidė įstatymo reikalavimų ir pardavė butą už vidutinę rinkos vertę atitinkančią kainą. Šią išvadą teismas pagrindė aplinkybe, kad pardavimo metu buto būklė buvo prasta (reikėjo remonto), ją patvirtinančiais trečiojo asmens J. B. parodymais, ir 2007 m. vasario 8 d. parengta eksperto išvada. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ yra taip pat nepagrįstas, nes neatitinka Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 957 patvirtintų Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 8 punkte nustatytų sąlygų: neįrodyti antstolės neteisėti veiksmai nustatant parduoto turto rinkos vertę, nenustatyta turtinės žalos. Teismas nenustatė antstolės R. Mikliušienės civilinės atsakomybės sąlygų, dėl to atmetė ieškinį kaip nepagrįstą.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 7 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą, Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tinkamos areštuoto turto pardavimo iš varžytynių kainos nustatymas yra pagrindinė varžytynių teisėtumo sąlyga. Parduodamo buto rinkos vertė turėtų būti nustatyta buto arešto ir jo pardavimo iš varžytynių metu. 2004 m. kovo 23 d. turto arešto akte buto vertė nurodyta 5000 Lt, butas iš varžytynių parduotas už 4200 Lt, UAB ,,Geomatas“ atliktoje ekspertizės išvadoje nustatyta, kad buto vertė tiek arešto, tiek pardavimo iš varžytynių metu buvo 4000 Lt. Teismas nurodė, kad nenustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti ekspertizės išvados patikimumu, ir sprendė, kad antstolė tinkamai atliko veiksmus, susijusius su buto kaina, areštuodama butą ir parduodamą jį iš varžytynių. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad butas jo pardavimo iš varžytynių metu buvo neprižiūrimas, dėl to laikė pagrįstais trečiojo asmens N. B. paaiškinimus, kad buto būklė jo pardavimo metu buvo prasta. Nekilnojamojo turto registre nustatyta buto vidutinė rinkos vertė 2000 m. kovo 28 d., t. y. prieš dvejus metus iki varžytynių, dėl to negali patvirtinti pardavimo iš varžytynių metu buvusios buto rinkos vertės.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovas S. S. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Kauno apygardos teismas nutartyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutarties R. Ū. v. O. I. ir kt. byloje Nr. 3K-3-862/2002 išaiškinimų, pagal kuriuos įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Nagrinėjamos bylos įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad UAB ,,Geomatas“ ekspertizės išvadoje buto vertė (4000 Lt) labiau atitinka rinkos vertę, nei ieškovo pateiktas buto vertės (20 000 Lt) nustatymo aktas. Ekspertizės išvadoje pateiktas buto įvertinimas yra kelis kartus mažesnis taip pat už Nekilnojamojo turto registre nustatytą buto rinkos vertę (19 144 Lt). Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nesiaiškino ir nenustatė kainų skirtumo priežasčių. UAB ,,Geomatas“ ekspertizės išvadą pasirašė A. P. Bigelis kaip direktorius ir kaip turto vertintojas, tokia ekspertizės išvada neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, kad ekspertizės išvadą pasirašytų du asmenys: ją sudaręs turto vertintojas ir turtą vertinančios bendrovės vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-464/2004 konstatuota, kad kai ataskaitą, be ją sudariusio turto vertintojo, pasirašo ir kitas atsakingas asmuo, taip nustatoma ataskaitos teisingumo vidinė kontrolė ir yra įvedamas papildomas šios ataskaitos objektyvumo aspektas. Kasatoriui abejonių vertinimo ataskaitos patikimumu ir teisingumu kelia ir tai, kad UAB ,,Geomatas“ ekspertas A. P. Bigelis kviečiamas neatvyko į teismą patvirtinti ekspertizės išvados ir nepaaiškino su buto vertinimu susijusių aplinkybių. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę (CPK 185 straipsnis), išskirdamas eksperto išvadą iš visų bylos įrodymų ir suteikdamas jai didesnę įrodomąją galią. Teismas gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, tačiau Kauno apygardos teismas nesiėmė jokių priemonių objektyviai tiesai byloje nustatyti. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 29 d. nutartyje N. B. v. antstolė Ramunė Mikliušienė ir kt. byloje Nr. 3K-3-46/2008 pripažintas negaliojančiu buto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriuo antstolė R. Mikliušienė už 4725 Lt pardavė butą Jonavoje (kurio rinkos vertė 4,2 karto didesnė).

152. Skundžiamos teismo nutarties motyvas, kad buto būklė buvo prasta jo pardavimo iš varžytynių metu, nepatvirtintas bylos įrodymų duomenimis, o grindžiamas vien trečiojo asmens N. B. paaiškinimais.

16Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovė antstolė Ramunė Mikliušienė prašo kasacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

171. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. CPK nustatytos tam tikrų kategorijų bylų, kuriose teismas savo iniciatyva gali rinkti įrodymus, susijusius su įrodinėtinomis aplinkybėmis sprendžiant ginčą, išimtys. Bylos dėl antstolio deliktinės atsakomybės nepatenka į nurodytas išimtis. Įrodinėdamas, kad butas varžytynėse parduotas už aiškiai per mažą kainą, ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, suteikiančių duomenų apie buto rinkos vertę, buvusią varžytynių metu, t. y. 2004 m. gegužės 24 d. Ieškovas buto rinkos vertę varžytynių metu įrodinėjo 2000 m. kovo 28 d. VĮ Registrų centro duomenų išrašu ir 2006 m. kovo 16 d. UAB ,,Kytra ir Ko“ ieškovo užsakymu atlikta turto vertinimo ataskaita. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje pripažįstama, kad Nekilnojamojo turto registre esanti turto vertė fiksuojama remiantis masiniu vertės nustatymu, neatsižvelgiant į turtą individualizuojančius požymius (būklė, vieta, aukštas ir t. t.). Tuo tarpu praėjus tam tikram laiko tarpui po turto pardavimo iš varžytynių nekilnojamojo daikto vertės padidėjimas neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl varžytynėse parduoto daikto rinkos vertės jo pardavimo metu.

182. Buto rinkos vertės varžytynių metu nustatymo ekspertizę atlikti teismo pavesta ekspertui A. Bigeliui, jis šią ekspertizę atliko ir pasirašė kaip ekspertas, ne kaip UAB ,,Geomatas“ vadovas, nes atlikdamas ekspertizę šis asmuo veikė kaip ekspertas, o ne kaip nepriklausomas turto vertintojas. Atsakovės teigimu, ekspertizės išvados duomenis apie buto rinkos vertę (4000 Lt) patvirtina ir kiti įrodymai: turto arešto aktas, turto pardavimo iš varžytynių aktas, turto pirkėjos N. B. paaiškinimai, varžytynėse dalyvių pasiūlyta didžiausia buto kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartyje L. K. v. antstolė R. Čiutaitė byloje Nr. 3K-3-960/2003; 2005 m. kovo 30 d. nutartyje M. Ch. v. antstolė A. Adomaitienė ir kt. byloje Nr. 3K-3-133/2005 konstatuota, kad turto įkainojimo paskirtis – nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą (CPK 431 straipsnio 1 dalis). Parduodamo iš varžytynių turto statusas yra specifinis, todėl nustatoma jo vertė ir reali toje vietovėje esančio kito nekilnojamojo turto vertė gali nesutapti, nes turto pardavimas iš varžytynių – tai turto priverstinis pardavimas, todėl priverstinio pardavimo vertė yra lygi rinkos vertei, skirtumas tik tas, kad priverstinio pardavimo laikas yra labai trumpas, viešumas ir rinkos rizika yra nepakankami palyginti su tuo laikotarpiu ir tomis reklamos priemonėmis, kurių reikia norint gauti geriausią kainą rinkoje.

19Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ prašo kasacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

201. Kasatorius (ieškovas) turėjo galimybę pasinaudoti CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise pareikšti prieštaravimus dėl antstolio atlikto areštuoto buto įkainojimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad butas parduotas varžytynėse už žymiai mažesnę, nei rinkos vertė, kainą. Antstolis turto arešto akte įkainojo butą, atsižvelgdamas į jo prastą būklę.

212. Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką atsiranda tik esant draudiminiam įvykiui. Kasatoriaus (ieškovo) reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra draudiminis įvykis, nes neįrodyta antstolės civilinė atsakomybė dėl ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos, be to, ieškovas praleido draudimo taisyklėse nustatytą terminą kreiptis dėl žalos atlyginimo.

22Teisėjų kolegija konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl žalos, kilusios iš antstolio veiksmų vykdymo procese, atlyginimo

25CK 6.246-6.249 straipsniuose įtvirtintos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir žalos, bei kaltė (išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio teisminius ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas.

26Kasatorius (ieškovas) neteisėtais antstolio veiksmais nurodo netinkamą (per mažą) areštuoto buto, kuris parduotas varžytynėse, įkainojimą. Nagrinėdamas dėl iš varžytynių parduodamo turto kainos teisinio pagrįstumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad areštuoto turto pardavimo iš varžytynių kaina yra ypač svarbi sąlyga, nes varžytynėse ji negali būti nustatinėjama šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 21 d. nutartis L. R. v. antstolis V. Drungilas ir kt. byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2007 m. vasario 5 d. nutartis antstolis A. Selezniovas v. S. Mažeikienės įmonė ,,Viltis“ byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis antstolis A. Selezniovas v. UAB „Edana“, AB „Vakarų laivų gamykla“ byloje Nr. 3K-7-5/2007; ir kt.).

27Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat nepriklausomai nuo to, ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą. Be to, areštuodamas turtą antstolis pirmiausia, t. y. prieš išklausydamas išieškotojo ir skolininko nuomonės dėl turto vertės, turi nustatyti rinkos vertę, jam įstatymo suteiktomis priemonėmis išsiaiškinti, ar viešajame registre užfiksuota turto vertė atitinka šio turto rinkos vertę turto arešto akto surašymo dieną. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis R. S. v. A. R. Ž. byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2007 m. sausio 9 d. nutartis V. K. V. v. antstolė R. Stašenienė byloje Nr. 3K-3-161/2007; 2008 m. sausio 29 d. nutartis N. B. v. antstolė Ramunė Mikliušienė ir kt. byloje Nr. 3K-3-46/2008).

28Nagrinėjamoje byloje kasatorius (ieškovas) nurodo, kad antstolis pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatas įkainodamas areštuotą turtą, nes skolininkas neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos. Pirmiau nurodyta, kad antstolis jam įstatymo suteiktomis priemonėmis turi išsiaiškinti parduodamo iš varžytynių turto rinkos vertę, o teismas – patikrinti, ar turtas įvertintas ir parduotas už tinkamą kainą, nepriklausomai nuo to, ar areštuoto turto įkainojimo metu buvo reiškiami prieštaravimai dėl įvertinimo dydžio. Bylos duomenys rodo, kad tas faktas, jog skolininkas dėl susidėjusių aplinkybių neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo, nedarė įtakos šio turto vertės nustatymui.

29Kasatorius nurodo, kad teismo išvados dėl buto vertės prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir kad teismas, spręsdamas dėl buto vertės, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, absoliutindamas ekspertizės išvados įrodomąją reikšmę.

30Pagal CPK normų dėl įrodymų vertinimo nuostatas (CPK 176 straipsnio 1 dalis) teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai patvirtinti arba paneigti, jog tam tikri faktai egzistavo, ir kad nėra esminių prieštaravimų dėl tokios išvados. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Pažymėtina, kad CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui privaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.

31Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; tie duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, ekspertų išvadomis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Areštuoto ir vėliau iš varžytynių parduoto turto rinkos vertei konstatuoti byloje pateikti ir teismų įvertinti šie įrodymai: 2004 m. kovo 23 d. turto arešto aktas (turto vertė – 5000 Lt), turto pardavimo iš varžytynių aktas (vertė – 4200 Lt), nekilnojamojo turto registro 2000 m. kovo 28 d. duomenys (19 144 Lt), turto vertės nustatymo 2006 m. kovo 17 d. ataskaita (20 000 Lt), eksperto 2004 m. kovo 23 d. išvada (turto arešto ir pardavimo iš varžytynių metu turto vertė buvo 4000 Lt), šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai. Remdamiesi šių įrodymų visumos analize bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad antstolės veiksmuose nustatant areštuoto turto pardavimo iš varžytynių kainą nėra teisės pažeidimo sudėties, kuri būtina antstolio civilinei atsakomybei taikyti. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamas kainos nustatymas yra esminė varžytynių teisėtumo sąlyga. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį sąvoka ,,vertė“ suprantama kaip prekių (paslaugų) ar kito turto, ar verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą vertinimo metodiką: ,,rinkos vertė“ apibrėžiama kaip apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių jį pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų; ,,kaina“ – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta ar sumokėta už prekes (paslaugas) ar kitą turtą. Sąvoka ,,vertė“ vartotina kalbant apie daikto naudingumą tam tikru momentu (pvz., jį areštuojant), o ,,kaina“ – tai varžytynių metu paprašyta pinigų suma, kuri nustatoma atsižvelgiant į turto vertę. Kaina už konkretų turtą yra reliatyvus vertės patvirtinimas, padarytas konkrečių pardavėjų ir pirkėjų tam tikromis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis B. U. v. J. U. byloje Nr. 3K-3-532/2007).

32Kasatorius (ieškovas) areštuoto turto rinkos vertę įrodinėjo Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto verte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sąvoka ,,rinkos vertė“ neturėtų būti sutapatinama su Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto verte, nes ji gali neatitikti turto rinkos vertės turto arešto akto surašymo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis R. S. v. A. R. Ž. byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2005 m. kovo 9 d. nutartis J. R. v. R. L. byloje Nr. 3K-3-157/2005 ir kt.). Kasatoriaus pateiktame Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nekilnojamojo turto rinkos vertė konstatuota 2000 m. kovo 28 d., o ne turto arešto metu (2004 m. kovo 23 d.) ar pardavimo iš varžytynių metu (2004 m. gegužės 24 d.); UAB ,,Kytra ir Ko“ ieškovo užsakymu atliktoje turto vertinimo ataskaitoje turto rinkos vertė konstatuota 2006 m. kovo 16 d. – 20 000 Lt. Bylą išnagrinėję teismai nurodė, kad šie pateikti įrodymai rodo apie turto vertę ne jo įkainojimo arešto ir pardavimo iš varžytynių metu, o jais konstatuota turto vertė ketverius metus prieš parduodant ir dvejus metus po pardavimo iš varžytynių, dėl to negali būti laikomi patikimais įrodymais, konstatuojant turto rinkos vertę jo pardavimo metu.

33Vertindami šiuos įrodymus teismai atsižvelgė į tai, kad turtas jo pardavimo iš varžytynių metu faktiškai neturėjo turto savininko, kuris juo rūpintųsi, ir laikė pagrįstais trečiojo asmens (pirkėjo) paaiškinimus apie tai, kad buto būklė pardavimo metu buvo bloga. Teismai įvertino ir tai, kad turto trūkumai turto arešto akte nenurodyti, tačiau, atsižvelgiant į trečiojo asmens paaiškinimus ir nustatytą buto vertę, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog butas iš tikrųjų buvo prastos būklės. Teismų procesiniuose sprendimuose nekonstatuota, kad byloje būtų pateikta įrodymų šioms išvadoms paneigti. Pirmiau nurodyta, kad parduodamo iš varžytynių turto rinkos vertė turi būti nustatyta jo pardavimo metu. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad tokią vertę patvirtina turto arešto akte nurodyta areštuoto buto vertė, turto pardavimo iš varžytynių aktas, ekspertizės išvada, trečiojo asmens paaiškinimai dėl buto vertės ir kiti aptarti įrodymai (CPK 177 straipsnis). Teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad sprendžiant dėl turto vertės tinkamo nustatymo teismai sureikšmino vieną įrodymą – ekspertizės išvadą. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo visus byloje pateiktus įrodymus, eksperto išvada įvertinta nepažeidžiant CPK 218 straipsnio nuostatų, ji įvertinta kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais. Kasatorius kelia abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, tačiau bylos duomenys rodo, kad skirti pakartotinės ekspertizės kasatorius (ieškovas) ir jo atstovas teismo neprašė.

34Apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas byloje priimtos ankstesnės kasacinio teismo nutarties išaiškinimus bei siekdamas nustatyti parduoto iš varžytynių buto tikrąją rinkos kainą, išaiškino šalims teisę ir pareigą teikti papildomus įrodymus šiai aplinkybei patvirtinti. Kaip konstatuota apeliacinės instancijos teismo nutartyje, tokių įrodymų ieškovas ir jo atstovas nepateikė (CPK 179 straipsnis), o teismas įvertino bylos įrodymus CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka.

35CPK 212 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Buto rinkos vertę varžytynių metu nustatęs ekspertas A. Bigelis tuo metu buvo ir UAB ,,Geomatas“ vadovas, taigi nurodytas ekspertas turėjo reikiamus įgaliojimus eksperto išvadai patvirtinti (turto vertintojui A. Bigeliui išduotas kvalifikacinis turto vertintojo pažymėjimas Nr. A000029). Byloje nepaneigta šio asmens kvalifikacija ekspertizei atlikti. Ekspertizė skirta laikantis CPK 212-213 straipsnių reikalavimų dėl ekspertizės skyrimo. Eksperto išvada pateikta ir išdėstyta raštu ekspertizės akte, pasirašytame eksperto (CPK 216 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad ekspertizės aktas turi formos trūkumų.

36CPK 159 straipsnyje nustatyta teismo pareiga rūpintis kiek galima išsamesniu esminių bylos aplinkybių ištyrimu. CPK 179 straipsnyje apibrėžti teismo veiksmai įrodinėjimo procese, nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Aiškindama CPK 179 straipsnio nuostatas dėl teismo veiksmų įrodinėjimo procese teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, manydamas, jog byloje esančių įrodymų neužtenka, kad būtų išaiškintos visos su ja susijusios aplinkybės ir sudarytos sąlygos priimti teisingą teismo sprendimą, turėtų pasiūlyti šalim pateikti papildomų įrodymų. Nagrinėjamoje byloje teismas siūlė pateikti papildomų įrodymų, nurodydamas išaiškintinas bylos aplinkybes. Ieškovas ir jo atstovas neteikė naujų papildomų įrodymų byloje, dėl to, kaip konstatuota apeliacinės instancijos teismo nutartyje, byla išspręsta pagal joje esančius įrodymus.

37Teisėjų kolegija pritaria byloje teismų padarytoms išvadoms, kad pagal byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad antstolio veiksmais parduodant turtą varžytynėse ieškovui buvo padaryta turtinė žala. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia teismų padarytų išvadų ir nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus.

38Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis). Atsakovė antstolė Ramunė Mikliušienė advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 1190 Lt, šių išlaidų dydį patvirtina pridėta PVM sąskaita-faktūra. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį teisėjų kolegija sprendžia priteisti (CPK 98 straipsnis).

40Iš ieškovo taip pat priteistina 89,25 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1, 3 dalimis, 96, 98 straipsniais, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

42Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

43Priteisti iš ieškovo S. S. (duomenys neskelbtini) atsakovei Ramunei Mikliušienei (duomenys neskelbtini) 1190 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

44Priteisti iš ieškovo S. S. valstybei 89,25 Lt (aštuoniasdešimt devynis litus 25 centus) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas prašė teismo priteisti iš antstolės R. Mikliušienės 1000 Lt,... 6. Byloje teismai nustatė, kad antstolė, vykdydama ieškovo 10 513,75 Lt skolos... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nurodė, kad ieškovas žinojo apie jam priteistą 10 482,93 Lt skolą... 10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 11. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tinkamos areštuoto turto... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovas S. S. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės... 14. 1. Kauno apygardos teismas nutartyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo... 15. 2. Skundžiamos teismo nutarties motyvas, kad buto būklė buvo prasta jo... 16. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovė antstolė Ramunė... 17. 1. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas reiškia, kad kiekviena... 18. 2. Buto rinkos vertės varžytynių metu nustatymo ekspertizę atlikti teismo... 19. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas UAB DK ,,PZU Lietuva“... 20. 1. Kasatorius (ieškovas) turėjo galimybę pasinaudoti CPK 681 straipsnio 3... 21. 2. Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką atsiranda tik esant... 22. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Dėl žalos, kilusios iš antstolio veiksmų vykdymo procese, atlyginimo ... 25. CK 6.246-6.249 straipsniuose įtvirtintos būtinos sąlygos civilinei... 26. Kasatorius (ieškovas) neteisėtais antstolio veiksmais nurodo netinkamą (per... 27. Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už... 28. Nagrinėjamoje byloje kasatorius (ieškovas) nurodo, kad antstolis pažeidė... 29. Kasatorius nurodo, kad teismo išvados dėl buto vertės prieštarauja byloje... 30. Pagal CPK normų dėl įrodymų vertinimo nuostatas (CPK 176 straipsnio 1... 31. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra bet kokie faktiniai... 32. Kasatorius (ieškovas) areštuoto turto rinkos vertę įrodinėjo Nekilnojamojo... 33. Vertindami šiuos įrodymus teismai atsižvelgė į tai, kad turtas jo... 34. Apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas byloje priimtos ankstesnės... 35. CPK 212 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo,... 36. CPK 159 straipsnyje nustatyta teismo pareiga rūpintis kiek galima išsamesniu... 37. Teisėjų kolegija pritaria byloje teismų padarytoms išvadoms, kad pagal... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 39. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 40. Iš ieškovo taip pat priteistina 89,25 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 43. Priteisti iš ieškovo S. S. (duomenys neskelbtini) atsakovei Ramunei... 44. Priteisti iš ieškovo S. S. valstybei 89,25 Lt (aštuoniasdešimt devynis... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...