Byla e2-5157-188/2018
Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, dalių bendrame turte nustatymo ir atidalijimo iš bendros nuosavybės, tretieji asmenys–A. T., UAB „Nova Via LT“, Kėdainių krašto kredito unija

1Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Ramyna Šidlauskienė, sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei ir Eglei Valikonienei, dalyvaujant ieškovui R. J., jo atstovei advokatei Inai Kurauskienei, atsakovei G. P., jos atstovui advokatui Antanui Jarašiui, atsakovui ir trečiojo asmens UAB „Nova Via LT“ atstovui V. M., jo atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui, trečiajam asmeniui A. T., nedalyvaujant trečiojo asmens Kėdainių krašto kredito unijos atstovui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. patikslintą ieškinį atsakovams G. P. ir V. M. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, dalių bendrame turte nustatymo ir atidalijimo iš bendros nuosavybės, tretieji asmenys–A. T., UAB „Nova Via LT“, Kėdainių krašto kredito unija.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas R. J. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovų V. M. ir G. P. bendrąja daline nuosavybe šį turtą: UAB „Nova Via LT“, juridinio asmens kodas, 720 (septynis šimtus dvidešimt) paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė 28,96 eurų (100 litų); transporto priemonę ( - ), v.n. ( - ) VIN kodas WBAHG51010GB63340, įregistruotą VĮ „Regitra“ V. M., asmens kodas ( - ) vardu 2005-10-18, kurios vertė 1600 eurų; nustatyti atsakovės G. P. 1/2 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakovu V. M. ir pripažinti atsakovei G. P., asmens kodas ( - ) asmenine nuosavybe: UAB „Nova Via LT“, juridinio asmens kodas 302810027, 1/2 dalį, t. y. 360 (tris šimtus šešiasdešimt) paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė 28,96 eurų (100 litų); 1/2 dalį transporto priemonės ( - ), valst. Nr. ( - ) VIN kodas WBAHG51010GB63340; nustatyti atsakovo V. M. 1/2 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakove G. P. ir pripažinti atsakovui V. M., asmens kodas ( - ) asmenine nuosavybe: UAB „Nova Via LT“, juridinio asmens kodas 302810027, 1/2 dalį, t. y. 360 (tris šimtus šešiasdešimt) paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė 28,96 eurų (100 litų); 1/2 dalį transporto priemonės ( - ), valst. Nr. ( - ) VIN kodas WBAHG51010GB63340; atidalyti iš bendros dalinės nuosavybės atsakovės G. P., asmens kodas ( - ) 1/2 dalį transporto priemonės ( - ), valstybinis numeris ( - ) VIN kodas WBAHG51010GB63340, priteisiant 1/2 dalį jai priklausančio automobilio atsakovui V. M., o iš atsakovo V. M. priteisiant atsakovei G. P. kompensaciją 800 eurų. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje ieškovas R. J. nurodė, kad R. J. 2012 m. liepos 11 d. paskolino atsakovei G. P. 8000,00 eurų, o atsakovė jam išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir įsipareigojo skolą grąžinti iki 2012 m. rugsėjo 11 d. Vekselyje taip pat nurodė, kad laiku negrąžinus skolos, įsipareigoja mokėti 10 proc. mėnesinių palūkanų nuo negrąžintos sumos. Skolos grąžinimą laidavo G. P. IĮ, juridinio asmens kodas 161447255. Atsakovė skolos laiku negrąžino ir ieškovas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, antstolio A. Š. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/14/0004/1 pagal Klaipėdos 9-ojo notarų biuro notarės Vaidos Meškės išduotą vykdomąjį įrašą Nr.VM9-2524, išduotą 2013 m. rugsėjo 10 d. dėl 173,00 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų, 10 procentų mėnesinių palūkanų iki 2014 m. vasario 24 d. - 48312,89 Lt ir skolos 27775,75 Lt išieškojimo iš G. P., asmens kodas ( - ) ir G. P. IĮ, įmonės kodas 161447255. Ieškinio pateikimo dienai atsakovė G. P. nėra atsiskaičiusi su ieškovu, antstoliui nepavyko išieškoti skolos iš atsakovės G. P., o laiduotoja G. P. IĮ bankrutavo ir 2016 m. lapkričio 17 d. buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. Bankroto bylos metu bankroto administratorius pardavė G. P. IĮ turtą: krovininį automobilį Scania R 124 LA (valstybinis Nr. ( - ) identifikavimo Nr.YS2R4X20001249039) su puspriekabe Schmitz SPR 27 (valstybinis Nr. BL652, identifikavimo Nr.WSMS6980000099521) bei G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį namą Kėdainiuose, ( - ). Jį iš varžytynių įsigijo UAB „Nova Via LT“, kurios vienintelis akcininkas yra atsakovas V. M., atsakovės G. P. sugyventinis. Atsakovai jau daugiau nei 20 metų gyveno ir gyvena kartu Kėdainiuose, ( - ). Atsakovai vedė ir veda bendrą ūkį, užaugino sūnų Martyną, tarp jų yra susiklostę bendrosios jungtinės veiklos santykiai ir jie savo lėšomis ir darbu kuria bendrąją dalinę nuosavybę. Tarp šalių egzistuojančią bendrąją jungtinę veiklą yra pagrindas pripažinti remiantis tuo, kad: a) atsakovai daugiau nei 20 metų gyveno ir gyvena kartu tuo pačiu adresu Kėdainiuose, ( - ); b) bendro gyvenimo metu susilaukė sūnaus M. M.; c) atsakovas V. M. skolino G. P. IĮ pinigus, abu atsakovai kartu vadovavo G. P. individualiai įmonei bei V. M. dirbo šioje įmonėje; d) po G. P. IĮ bankroto V. M. valdoma UAB „Nova Via LT“ vykdo identišką transporto pervežimų veiklą, kokią vykdė ir G. P. IĮ; e) ieškovo žiniomis, G. P. dirba UAB „Nova Via LT“. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovai jau daugelį metų gyvena kaip sutuoktiniai, vykdė ir tebevykdo bendrą ūkinę - komercinę veiklą (užsiima krovinių pervežimu), todėl yra pagrindas konstatuoti, kad tarp atsakovų susiklostė jungtinės veiklos santykiai ir tarp jų egzistuoja susitarimas sukurti ir įgyti turtą bendrąja daline nuosavybe. Nors UAB „Nova Via LT“ yra registruota atsakovo V. M. vardu ir jis registruotas kaip vienintelis akcininkas, ieškovas mano, kad pusė šio turto priklauso atsakovei G. P.. Analogiškai bet kurį atsakovo V. M. vardu registruotą turtą ieškovas laiko bendrąja daline šalių nuosavybe. Susidariusi situacija, kuomet nėra galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovės G. P. turtą, nes jis yra registruotas V. M. vardu, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus interesus, ir mano, kad yra pagrindas pripažinti, kad atsakovams G. P. ir V. M. bendrąja daline nuosavybe priklauso turtas, kuris registruotas atsakovo V. M. vardu, įskaitant UAB „Nova Via LT“, ir turtą padalinti lygiomis dalimis tarp atsakovų (I tomas, e. b. l. 106-109).

6Ieškovas R. J. ir jo atstovė advokatė Ina Kurauskienė teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovai veikė kaip sugyventiniai, nes turi bendrą vaiką, M. M. sakė, kad kelerius metus gyveno su tėvais, vėliau – pas močiutę, didžiąją laiko dalį V. M. dirbo G. P. IĮ, abu siekė bendrų tikslų, kai susidarė įsiskolinimai, buvo įkurta kita įmonė, kuriai perduotas turtas. V. M. savo gyvenamąją vietą deklaravo Kėdainiuose, ( - ), tai yra ten pat, kur ir G. P.. Nurodė, kad UAB „Nova Via LT“ perduoti G. P. IĮ automobiliai. Buvo siekis sudaryti jungtinės veiklos sutartį, veikti kartu, todėl daro išvadą, kad turtas priklauso abiem atsakovams lygiomis dalimis. Prašo automobilį priteisti V. M., priteisiant kompensaciją G. P., ir padalinti akcijas.

7Atsakovė G. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, jame nurodydama, jog su patikslintu ieškiniu nesutinka visiškai ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad UAB „Nova Via LT“ įsigijo turtą ne už G. P. IĮ pinigus, o pagal 2015 m. spalio 6 d. kreditavimo sutartį Nr. 15-00098. Paskolos davėjui įkeistas perkamas turtas ir papildomai UAB „Nova Via LT“ priklausanti puspriekabė Krone SDP 27 (2002 m.). Gyvenimo viename name tiesiogiai nelaiko gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo. 1997 metų rugsėjo mėnesį V. M. išsituokė, ir ji jam išnuomojo dalį jai dovanoto (1997 m. rugpjūčio 7 d.) gyvenamojo namo, sudarydama su V. M. rašytinę nuomos sutartį. Remiantis šia sutartimi Kėdainių m. migracijos tarnyba V. M. priregistravo. Po to, atsiradus el. paslaugų galimybei, sutartis įregistruota VĮ Registrų centre. Atkreipė dėmesį, kad nei sutuoktiniai, nei sugyventiniai nuomos sutarties nesudaro. Ji tuo metu prekybos reikalais nuolat išvažiuodavo į Lenkiją, Rumuniją, Rusiją (vertėsi daržovių auginimu ir pardavimu). G. P. IĮ krovinių pervežimo veikla tuo metu neužsiėmė. Ji Kėdainiuose būdavo labai retai - tai įrodo atžymos pase. Sūnus M. M. gyveno su močiute, jos mama, Kėdainiuose, ( - ). Nuomojama V. M. namo dalis buvo visiškai atskirta nuo jos gyvenamosios namo dalies: du įėjimai, patalpose, kuriose gyveno V. M., buvo įrengta atskira virtuvė, vonios kambarys. 2005 m. V. M. vardu sudaryta atskira interneto paslaugų sutartis su VIASAT. Ji pati gyveno tai Kėdainiuose, P. L. g., tai Kaune. Nuo 2009 m. pabaigos iki 2016 m. gruodžio mėnesio turėjo draugą, su kuriuo palaikė artimus ryšius - dar ir dėl to ieškovo teiginiai apie jos ir V. M. bendro ūkio vedimą yra nepagrįsti. Taip pat nurodė, kad V. M. prašymu G. P. individualiai įmonei iškelta bankroto byla. V. M. nuo 2000 m. dirbo jai priklausančioje IĮ pagal darbo sutartį ir gaudavo jam priskaičiuotą darbo užmokestį. Pažymėjo, kad tarp jų niekada nebuvo susiklostę šeiminiai santykiai, niekada nebuvo susitarimo dėl bendro piniginių lėšų tvarkymo, nebuvo vedamas bendras gyvenimas. Tai, kad V. M. jai pinigus skolino 2008 metais pagal paskolos raštelius (su grąžinimo terminu 2012 m) įrodo, kad tarp jų nebuvo bendrų piniginių lėšų, tuo pačiu — ir bendro ūkio vedimo požymių. 2012 metais V. M. ketino įkurti savo verslą, tą jis ir padarė. Neatgavęs jo jai skolintų pinigų dalies, V. M. pasinaudojo suteikta paskola verslo pradžiai. Negrąžinus skolos pagal 2008 m. išduotą skolos raštelį, V. M. kreipėsi į UAB „Conlex“ dėl skolos išieškojimo. Ši bendrovė 2013 m. spalio mėnesį kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo G. P. IĮ. Pažymėjo, kad nei ji asmeniškai, nei jos įmonė niekada savo lėšomis neprisidėjo prie V. M. kuriamų verslų, - jo individualios transporto paslaugų įmonės pradžią ir plėtrą finansavo kredito įstaigos. Patvirtino, kad 2012 m. birželio 22 d. ji sutiko, kad jai asmeninės nuosavybes teise priklausančiose patalpose (un. Nr. ( - )) būtų įregistruota V. M. individuali transporto paslaugų įmonė. Išnuomotoje patalpoje buvo įrengtos smulkaus remonto dirbtuvės. Gyvenamąjį namą V. M. buvo aktualu nupirkti ir todėl, kad VKTI, išduodama veiklos Generalinę Licenciją kiekvienai transporto priemonei, fiksuoja parkavimo vietas, kuriose žymimi vairuotojų poilsio periodai. VKTI atlieka patikrinimus pagal šiuos adresus. Į automobilių parkavimo vietų ir vairuotojų poilsio zonų įrengimą V. M. buvo atitinkamai investavęs. Minėtą turtą UAB „Nova Via LT“ įsigijo verslui plėtoti, tai rodo VMI pateiktos pakeistos veiklos sritys. UAB „Bankroto bankas“ administratorius, atsižvelgdamas į V. M. prašymą, nenutraukė nuomos sutarčių nei su V. M., nei su jo UAB „Nova Via LT“. Gyvenamasis namas ir žemės sklypas nupirktas varžytinėse. Paskolos užtikrinimui įkeistas turtas, un. Nr. ( - ). Kreditorius R. J. turėjo galimybę ginčyti sandorį apie įvykusias varžytines, kai apie jas viešai skelbiama 60 dienų. R. J. galėjo ginčyti sandorį ir dėl aplinkybių, dėl kurių varžytinės negali būti vykdomos. G. P. 2006 metais paimta paskola nebuvo naudojama būsto remontui ir šeimos poreikiams tenkinti. Paskolos išmokėjimo dieną — 2005 m. gruodžio 1 d. didžioji dalis pinigų – 17700,00 Eur buvo pervesta už perkamą automobilį „Volvo“, ir tik pinigų likutis išmokėtas grynais. Taip pat pažymėjo, kad gyvenamąjį namą ir žemės sklypą jai padovanojo mama - jis nėra ir negali būti bendroji jungtinė ar dalinė nuosavybė, arba bendros jungtinės/dalinės veiklos rezultatas. V. M. gyvenamąjį namą įsigijo varžytinėse 2016 m. liepos 26 d. pagal UAB „Bankroto bankas“ administratoriaus skelbimą už 47488,00 Eur, prieš tai gavęs banko kreditą 45000,00 Eur sumai. Taigi gyvenamasis namas įsigytas teisėtai, atvirai ir ne už bendrai sukurtą turtą (ar gautas lėšas iš bendros veiklos, o už banko kreditą, kuris turi būti grąžintas iki 2023 metų (1 tomas, e. b. l. 116-118).

8Atsakovė G. P. teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepimą, prašė patikslintą ieškinį atmesti ir papildomai nurodė, kad 1997 metais, turėdama laisvą plotą name, Kėdainiuose, ( - ), dalį išnuomojo V. M., su kuriuo susilaukė bendro vaiko. Tačiau name buvo atskiri įėjimai, išlaidos atskiros. Kelis kartus skolinosi iš V. M. pinigus, dalį grąžino, bet kitos dalies - ne, todėl V. M. iškėlė jos įmonei bankroto bylą. Pažymėjo, kad artimus santykius su V. M. palaikė nuo 1997 iki 2003 metų. R. J. buvo G. P. IĮ kreditorius, mano, kad įmonė bankrutavusi, todėl skolos neliko. Nurodė, kad savo įmonę ji įkūrė 2007 metais, V. M. automobilis buvo valdomas panaudos sutarties pagrindu. Akcentavo, kad joks bendras verslas ir pinigai jos ir V. M. nesiejo. Paaiškino, kad nuo 2012 iki 2013 metų turėjo draugą, gyveno Kaune. Iškėlus bankroto bylą, grįžo į Kėdainius. Be to, papildomai nurodė, jog patalpas, esančias Kėdainiuose, ( - ), V. M. iš jos nuomojo, įrengė ofisą. Nurodė, kad namą, esantį Kėdainiuose, ( - ), V. M. įsigijo varžytinėse už Kėdainių krašto kredito unijos suteiktą paskolą. Mano, kad ji asmeniškai nėra skolinga R. J., ieškinio neturėtų būti, nes visi kreditoriniai reikalai išspręsti įmonės bankroto byloje. V. M. jai mokėjo nuomos mokestį už patalpas, todėl jokie šeimos santykiai, bendri ūkio jų reikalai nesiejo. Taip pat paaiškino, kad V. M. daug keliavo, gyveno užsienyje, vėliau pas tėvus ( - ), tačiau sūnų išlaikė. Ji pati dirbo kitoje įmonėje, tačiau V. M. prašė grįžti pas jį, nes jam reikėjo vadybininko, nors kurdamas įmonę, nesitarė, kad ji dirbs pas jį.

9Atsakovės G. P. atstovas advokatas Antanas Jarašius teismo posėdžio metu palaikė atsakovės argumentus bei papildomai paaiškino, kad patikslintas ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas. Akcentavo, kad 1997 metais V. M. iš G. P. išsinuomojo dalį gyvenamojo namo, nuomos sutartis įregistruota viešame registre, V. M. 2005 metais savo vardu įsivedė internetą, 2008 metais skolino G. P. pinigus, pagal jo pareiškimą G. P. IĮ buvo iškelta bankroto byla. Kuomet G. P. skolinosi iš R. J. pinigus, V. M. nedalyvavo. Mano, kad bylos esmė yra tai, kieno lėšomis įkurta UAB „Nova Via LT“ ir įsigytas automobilis BMW. V. M. paaiškino, kad automobilį BMW įsigijo, pardavęs už pajų gautą automobilį. Nurodė, kad tarp atsakovų nebuvo ilgai besitęsiančių santykių. 1997 metais G. P. mama padovanojo namą, esantį Kėdainiuose, ( - ), vėliau ji pati gyveno Kaune pas draugą, nuo 2016 metų vėl gyveno Kėdainiuose, ( - ), nes V. M. įsigijo namą Kėdainiuose, ( - ), savo nuosavybėn, paėmęs kreditą iš trečiojo asmens. Tai rodo, jog namas įgytas ne iš bendrų lėšų. Nurodo, jog ieškovas neįrodė, kad įmonė įgyta iš bendrų lėšų. Pažymėjo, kad kai bankrutavo atsakovės įmonė, pats R. J. galėjo įsigyti pastatą, esantį Kėdainiuose, ( - ), mano, kad ieškovas neįrodė ieškinio.

10Atsiliepimu atsakovas V. M. su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad V. M. 1997 m. sausio 17 d. iš atsakovės G. P. išsinuomojo gyvenamojo namo, esančio Kėdainiuose, ( - ), dalį, sudarydamas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Sudaryta sutartis buvo neterminuota, jos pagrindu V. M. gyveno name, esančiame Kėdainiuose, ( - ), iki pat bankroto bylos iškėlimo G. P. IĮ, gyvena ir šiuo metu. Parduodant šį nekilnojamąjį turtą iš varžytynių, jį nupirko UAB „Nova Via LT“, kurios vienintelis savininkas yra V. M.. Pažymėjo, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo faktas parodo, kad atsakovai G. P. ir V. M. niekada nebuvo ir nėra viena šeima, nėra sugyventiniai. Asmenys, gyvenantys kartu, vedantys bendrą ūkį, gyvenamųjų patalpų vienas kitam nenuomoja. Nurodė, kad V. M. ilgą laiką dirbo atsakovės G. P. IĮ, tarp jų kurį laiką buvo užsimezgę artimesni santykiai, tų santykių pasekmė yra 1998 m. spalio 30 d. gimęs sūnus Martynas, tačiau šie santykiai niekada neperaugo į artimus šeimyninius santykius, atsakovai V. M. ir G. P. niekada nebuvo viena šeima, niekada nevykdė bendrosios jungtinės veiklos, niekada jų turtas nebuvo bendras. Atsiliepime pažymėjo, kad bendras darbas vienoje įmonėje neįrodo bendros jungtinės veiklos ar pastovių šeimyninių ryšių, negali būti traktuojamas kaip betarpiškas dalyvavimas bendro turto kūrime, todėl ieškovo teiginiai apie tarp atsakovų egzistuojančią bendrąją jungtinę veiklą nėra įrodyti. Atsakovės G. P. IĮ V. M. dirbo pagal sudarytą darbo sutartį, gaudavo darbo užmokestį, kurį išleisdavo asmeniniams poreikiams tenkinti. Dalį gautų pinigų jis skirdavo sūnaus Martyno išlaikymui. Mano, kad jokių įrodymų dėl V. M. vadovavimo G. P. IĮ ieškovas nepateikė. V. M. neigia kaip nors prisidėjęs prie G. P. įmonės valdymo, tačiau dirbdamas G. P. IĮ, sukaupė tam tikrą tokios veiklos patirtį, įgijo žinių ir 2012 m. birželį įkūrė individualią įmonę, kuri 2013 m. gegužės mėnesį buvo reorganizuota į UAB „Nova Via LT“, dar gerokai iki bankroto bylos iškėlimo G. P. IĮ. G. P. IĮ bankroto byla Kauno apygardos teisme iškelta 2014 m. vasario 13 d. Pažymėjo, kad panaši ar identiška veikla visiškai neįrodo bendrosios jungtinės veiklos, neįrodo, kad abu atsakovai yra kaip nors susiję artimais ryšiais. 2008 m. vasario 26 d. V. M. paskolino savo darbovietei – G. P. IĮ 9226,10 Lt sumą, kurią ši įsipareigojo grąžinti iki 2012 m. gruodžio 30 d. Paskolai užtikrinti buvo surašytas skolos raštelis. Tai patvirtina, kad atsakovai G. P. ir V. M. tikrai nėra sugyventiniai, kadangi sugyventiniai duodami vienas kitam pinigų, skolos raštelių nerašo ir jų vienas iš kito neprašo. Kadangi G. P. IĮ paskolintų pinigų negražino, V. M. 2013 m. rugsėjo 18 d. su UAB „Conlex“ sudarė Reikalavimų perleidimo sutartį Nr. 2013/09/18-1, kuria kaip pradinis kreditorius perleido naujam kreditoriui savo turimus skolinius reikalavimus, o UAB „Conlex“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo G. P. IĮ. Iki nuosavo verslo pradėjimo atsakovas V. M. dirbo G. P. IĮ. Akcentavo, kad UAB „Nova Via LT“ nėra atsakovų bendrai valdoma įmonė, V. M. yra vienintelis jos akcijų savininkas, o žemės sklypas, esantis Kėdainiuose, ( - ), su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais buvo nupirktas už 45000,00 eurų, pasiskolintus iš Kėdainių krašto kredito unijos pagal 2016 m. liepos 20 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 16-00069. Žemės sklypą ir pastatus UAB „Nova Via LT“ įsigijo varžytynių metu, kurių metu parduodamo turto kaina buvo keliama tris kartus, tai įrodo, kad buvo ir daugiau potencialių turto pirkėjų, kad varžytynės nebuvo apsimestinės, kad turtas nebuvo parduotas skolininko atsivestam turto pirkėjui. Pabrėžė, kad V. M. su atsakove G. P. niekada nebuvo ir nėra šeima, jie niekada nevedė ir neveda bendro ūkio, niekada jų turtas nebuvo ir nėra bendras šeimos turtas. V. M. visą gyvenimą daug ir sunkiai dirbo. Jis dirbo Pašušvio kolūkyje Kėdainių rajone, buvo to kolūkio, vėliau Pašušvio žemės ūkio bendrovės pajininku. Likviduojant ( - ) ŽŪB jam buvo leista nusipirkti krovininį automobilį Kamaz 5320. 2002 metais V. M. su G. P. IĮ sudarė krovininio automobilio Kamaz panaudos sutartį ir pradėjo dirbti atsakovės G. P. įmonėje vairuotoju. Už darbą jis gaudavo darbo užmokestį, kurį tvarkydavo savo nuožiūra. Įmonės savininkei paprašius, keletą kartų skolino pinigus. Paskutinį kartą pinigus paskolino 2008 m. vasario 26 d. Sukaupęs lėšų ir darbinės patirties, 2012 metais V. M. nutarė pradėti savo verslą. Mano, jog ieškovo reikalavimas, kad pusė tos įmonės akcijų atitektų atsakovei G. P., yra bandymas atimti iš V. M. jo sąžiningai įsigytą turtą. Toks reikalavimas yra neteisingas ir nesąžiningas, todėl turi būti atmestas (I t., e. b. l. 112-115).

11Atsakovas V. M. teismo posėdžio metu, nesutikdamas su patikslintu ieškiniu, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad UAB „Nova Via LT“ yra jo asmeninis turtas. Jis ir G. P. nėra šeima, tarp jų buvo „romanas“, gimė sūnus, kuriam jis pagal susitarimą su G. P. teikė išlaikymą. R. J. nepažinojo, kad G. P. skolinga R. J., nežinojo. Su R. J. nebuvo susitikęs ar jam skambinęs.

12Atsakovo V. M. atstovas advokatas Vytautas Polikaitis teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir vadovavo įmonei. Prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip neįrodytą, nes nėra jungtinės veiklos sutarties.

13Trečiasis asmuo Algimantas Tunkūnas atsiliepimu prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai kooperavo savo turtą ir darbą, turėjo bendrą tikslą, dėl kurio buvo susitarimas, ieškovas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kokiu darbu ar kokiomis lėšomis atsakovė 2012 m. prisidėjo prie bendrovės UAB „Novia Via LT“ įkūrimo, taip pat, kokiomis lėšomis atsakovė prisidėjo prie automobilio įsigijimo. Akcentavo, kad tai patvirtina ieškovo nesąžiningumą ir siekį bet kokiomis priemonėmis, neatsižvelgiant į trečiųjų sąžiningų asmenų interesus, pasipelnyti. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad esminis aspektas, į kurį, bankroto administratoriaus manymu, ginčo situacijoje turėtų atkreipti dėmesį teismas, yra ieškovo reikalavimo teisė bei jo sąžiningumas/nesąžiningumas. Ginčo situacijoje ieškovas yra pareiškęs netiesioginį patikslintą ieškinį (II t., e. b. l. 81-84).

14Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Algimantas Tunkūnas teismo prašė patikslintą ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

15Trečiasis asmuo Kėdainių krašto kredito unija atsiliepimu patikslintą ieškinį prašė atmesti, mano, kad patikslintame ieškinyje išdėstyti ieškovo deklaratyvūs teiginiai patikimumo prasme vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio ir neturi jokios įrodomosios galios. Nurodė, kad šioje byloje svarbi ir paties ginčo turto savininko valia. Byloje nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, kad atsakovas V. M. išreiškė valią pakeisti jo turto teisinį režimą iš asmeninės nuosavybės į dalinę nuosavybę. Toks požiūris neabejotinai rodo, kad jį tenkino jo disponuojamo turto teisinis režimas. Ieškovo reikalavimas atsakovams pripažinti atsakovo V. M. vardu registruotą turtą bendrąja daline atsakovų nuosavybe, pripažįstant atsakovės G. P. asmenine nuosavybe 1/2 dalį UAB „Nova Via LT“ vardinių akcijų tiesiogiai liečia ir trečiojo asmens teises ir turtinius interesus, kadangi šio reikalavimo patenkinimas gali turėti esminės įtakos V. M. kontroliuojamos įmonės veiklos vystymui, plėtrai, tolimesniam sėkmingam valdymui bei mokumui. Pažymėjo, kad išduodant paskolą UAB „Nova Via LT“ kredito unija prisiėmė mažesnę riziką ir išdavė paskolą įmonei, valdomai akcininko su gera reputacija - būtent valdomai vieno asmens akcininko V. M., kuri atitiko visus paskolos išdavimui būtinus kriterijus. Patenkinus patikslintą ieškinį ir pripažinus atsakovės G. P. asmenine nuosavybe 1/2 dalį UAB „Nova Via LT“ vardinių akcijų, būtų pažeisti kredito unijos interesai ir kredito įstaiga de facto bus priversta prisiimti didesnę riziką dėl įmonės mokumo. Be to, ieškovo reikalavimų patenkinimas prieštarautų tarp kredito unijos ir UAB „Nova Via LT“ 2016 m. liepos 20 d. sudarytai paskolos sutarčiai Nr. 16-00069, nes paskolos sutarties 6.12 p. numatyta, kad paskolos gavėjas - UAB „Nova Via LT“ įsipareigoja be išankstinio raštiško kredito unijos sutikimo neparduoti, neišnuomoti ar kitaip neperleisti tretiesiems asmenims unijai įkeisto turto, savo įmonės, verslo ar jo dalies. Kadangi šioje byloje ieškovas savo teises siekia įgyvendinti vadovaudamasis jungtinės veiklos institutu, reikšdamas patikslintą ieškinį ieškovas privalėjo pateikti įrodymus apie tarp atsakovų notarine forma sudarytą jungtinės veiklos sutartį, kadangi ieškinio dalyke nurodomi reikalavimai pripažinti V. M. vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus bendrąja daline nuosavybe bei atidalinti V. M. vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus (II t., e. b. l. 134-137).

16Trečiojo asmens Kėdainių krato kredito unijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

17Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad gimė Kėdainiuose, kelerius metus pagyveno su tėvais, vėliau– Kėdainiuose, ( - ), pas močiutę, mamos mamą, nes tėvai neturėjo laiko kada juo rūpintis. Parodė, kad jį išlaikė tėtis, prisidėdavo ir mama, močiutė. Tėvai santuokos nesiruošė sudaryti, bendro ūkio nevedė, jie kaip šeima niekada nebuvo, santykiai buvo tik darbiniai. Pažymėjo, kad tėtis V. M. gyveno Kėdainiuose, ( - ), nuomos sutarties pagrindu.

18Patikslintas ieškinys atmestinas.

19Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Iki santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kai spendžiamas klausimas dėl turto padalijimo, kai jį dalina santuoką sudarę asmenys, iš esmės tereikia nustatyti, ar turtas įgytas prieš, ar po santuokos sudarymo, kad būtų nustatyta, kuris turtas laikomas daline, o kuris asmenine nuosavybe. Šioje byloje ieškovas ir atsakovė gyveno kartu, nesudarę santuokos, susilaukė vaiko, tačiau, nors ieškovo teigimu, jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, dirbo bendrai įkurtoje įmonėje, jų tarpusavio santykiams bei, šiuo atveju, turto dalinimuisi, netaikomos teisės normos, reguliuojančios santuoką sudariusių asmenų turtinius santykius.

20Teismai, spręsdami klausimus dėl santuokos nesudariusių asmenų bendrai įgyto (sukurto) turto padalijimo, pripažįsta, kad tokioje faktinėje santuokoje gyvenantys asmenys, įgydami ar sukurdami turtą veikia jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra tokia sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui, arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015).

22Byloje ginčo objektas yra UAB „Nova Via LT“ akcijos, įsigytos V. M. vardu, gavus kreditą ir automobilis ( - ), valstybinis Nr. ( - ) įgytas V. M. vardu, todėl bylai reikšmingi faktai, ar šalys gyveno faktinėje santuokoje, ar įmonė ir automobilis įgyti atsakovui ir atsakovei gyvenant faktinėje santuokoje, iš abiejų bendrų lėšų, ar tai buvo atsakovo asmeninė nuosavybė.

23Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad bankroto bylos metu bankroto administratorius pardavė G. P. IĮ turtą: krovininį automobilį Scania R 124 LA (valstybinis Nr.( - ) identifikavimo Nr.YS2R4X20001249039) su puspriekabe Schmitz SPR 27 (valstybinis Nr. ( - ), identifikavimo Nr.WSMS6980000099521) bei G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį namą ( - ), Kėdainiai. Jį iš varžytynių įsigijo UAB „Nova Via LT“, kurios vienintelis akcininkas yra atsakovas V. M., atsakovės G. P. sugyventinis. Atsakovai jau daugiau nei 20 metų gyveno ir gyvena kartu Kėdainiuose, ( - ). Tarp šalių egzistuojančią bendrąją jungtinę veiklą yra pagrindas pripažinti remiantis tuo, kad atsakovai daugiau nei 20 metų gyveno ir gyvena kartu tuo pačiu adresu, bendro gyvenimo metu susilaukė sūnaus M. M., atsakovas V. M. skolino G. P. IĮ pinigus, abu atsakovai kartu vadovavo G. P. individualiai įmonei bei V. M. dirbo šioje įmonėje, po G. P. IĮ bankroto V. M. valdoma UAB „Nova Via LT“ vykdo identišką transporto pervežimų veiklą, kokią vykdė ir G. P. IĮ, ieškovo žiniomis, G. P. dirba UAB „Nova Via LT“. Ieškovo manymu, šios aplinkybės įrodo, kad atsakovai jau daugelį metų gyvena kaip sutuoktiniai, vykdė ir tebevykdo bendrą ūkinę - komercinę veiklą (užsiima krovinių pervežimu), todėl yra pagrindas konstatuoti, kad tarp atsakovų susiklostė jungtinės veiklos santykiai ir tarp jų egzistuoja susitarimas sukurti ir įgyti turtą bendrąja daline nuosavybe. Jokių įrodymų, apie atsakovo ir atsakovės bendro gyvenimo pradžią nuo 1997 metų ieškovas teismui nepateikė, išskyrus tai, jog šalims 1998 metais gimė sūnus.

24Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų bendrai naudojamas. Sugyventinių turtinėms teisėms į bendrai įgytą turtą apsaugoti taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, nustatančios bendrąją nuosavybės teisę bendraturčiams (2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 straipsnis.).

25Byloje nustatyta, jog atsakovės G. P. mama V. G. 1998 m. rugpjūčio 7 d. padovanojo savo dukrai G. P. 0,0832 ha žemės sklypą ir 122,11 kv/m namą su priklausiniais, esančius Kėdainiuose, ( - ) (I t., e. b. l. 91). V. M. 1997 m. sausio 17 d. išsituokė su R. M. (I t., e. b. l. 36), 1997 m. rugsėjo 17 d. V. M. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su G. P. (I t., e. b. l. 43-45), nuo 2000 m. iki 2012 metų dirbo G. P. IĮ, vėliau – UAB „Nova Via LT“ (I t., e. b. l. 37-40). 1998 m. spalio 30 d. G. P. ir V. M. gimė sūnus M. M. (I t., e. b. l. 74). 2005 m. sausio 25 d. V. M. sudarė VIASAT televizijos paslaugų sutartį, o 2005 m. gegužės 12 d. G. P. sudarė interneto paslaugų sutartį su Lietuvos telekomu (I t., e. b. l. 83). Nuo 2007 metų iki 2012 metų G. P. dirbo savo įkurtoje įmonėje, tame tarpe 2012 metais dirbo kitoje transporto paslaugų įmonėje, o nuo 2013 metų V. M. priklausančiose įmonėse (I t., e. b. l. 84-88). 2008 m. vasario 26 d. G. P. IĮ pasiskolino iš V. M. 9226,10 Lt (I t., e. b. l. 41), o 2013 m. rugsėjo 18 d. V. M. reikalavimo perleidimo sutartimi su UAB „Conlex“ perleido G. P. IĮ skolą (I t., e. b. l. 50-52). Iš Kėdainių miesto seniūnijos pažymos matyti, kad G. P. Kėdainiuose, ( - ) buvo deklaravusi gyvenamąją vietą tik nuo 1994 iki 2009 metų, nuo 2010 iki 2011 metų, nuo 2011 iki 2013 metų ir nuo 2014 iki 2016 metų (I t., e. b. l. 80). Taip pat nustatyta, jog G. P. 2012 m. liepos 12 d. pasiskolino 8000,00 Eur iš R. J., kurio kreditorinis reikalavimas patvirtintas G. P. fizinio asmens bankroto byloje.

26Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (su istorija) nustatyta, kad atsakovas V. M. nuo 2012 m. birželio 27 d. yra UAB „Nova Via LT“ vienasmenis atstovas, vienintelis akcininkas ir direktorius (I t., e. b. l. 13-16, 73). Taip pat nustatyta, kad UAB „Nova Via LT“ 2016 m. liepos 26 d. iš varžytinių įsigijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą su garažu ir kitais kiemo priklausiniais, esančiais Kėdainiuose, ( - ), kurie 2016 m. spalio 26 d. įkeisti hipotekoje (I t., e. b .l. 19-20, 64-65, II t., 158-165). Automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ) V. M. vardu registruotas nuo 2005 m. spalio 18 d. (I t., e. b. l. 72).

27Ieškovas R. J. tiek patikslintame ieškinyje, tiek jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį namą, esantį Kėdainiuose, ( - ), jos įmonei bankrutuojant, iš varžytynių įsigijo UAB „Nova Via LT“, kurios vienintelis akcininkas yra atsakovas V. M., atsakovės G. P. sugyventinis. Įrodymų, kad G. P. ir V. M. tuomet vedė bendrą ūkį ir bendromis lėšomis įsigijo minėtą nekilnojamą turtą, ieškovas nepateikė. Tuo tarpu atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Nova Via LT“ pastatą ir žemės sklypą įsigijo už paskolintas lėšas, G. P. prie šio turto įsigijimo neprisidėjo. Šiuos atsakovų teiginius patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, kad įgijėjas – UAB „Nova Via LT“ 2016 m. liepos 26 d. varžytinių pagrindu (I t., e. b. l. 19-20, 64-65). Iš 2016 m. liepos 20 d. kredito sutarties, sudarytos tarp Kėdainių krašto kredito unijos ir UAB „Nova Via LT“ direktoriaus V. M., nustatyta, kad UAB „Nova Via LT“ suteiktas 45000,00 Eur kreditas iki 2023 m. liepos 20 d. (II t., b. l. 166-174). Ieškovas minėtos aplinkybės neaptarė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu, tačiau teigė, kad atsakovai vedė bendrą ūkį, siekė bendrų tikslų, bankrutavus G. P. įmonei, turtas perėjo atsakovui, t. y. niekur iš šeimos nedingo, tačiau kaip matyti iš nurodytų bylos duomenų, jis šių aplinkybių neįrodė.

28Atsakovas V. M. nurodė, kad įmonės turtas buvo įgytas už paskolintas lėšas. Ieškovui R. J. nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovė G. P. prisidėjo prie minėto turto įsigijimo, darytina išvada, kad UAB „Nova Via LT“ akcijos yra V. M. asmeninė nuosavybė.

29Taip pat, atsakovas V. M. paaiškino, kad ( - ) automobilis buvo įsigytas, pardavus už pajų gautą Kamaz markės transporto priemonę. Ieškovas nepateikė jokių svarių įrodymų, kad G. P. padėjo V. M. įsigyti automobilį ir kad automobilis buvo naudojamas bendrai, todėl laikytina, kad automobilis ( - ) įgytas už asmenines V. M. lėšas.

30Pasikeitus turto rūšiai (CK 1.97 straipsnis), t. y. vietoje parduodamo daikto (CK 1.98 straipsnis) gavus pinigus (CK 1.100 straipsnis) – turto rūšies pokyčių turto teisinis režimas nepakinta ir lėšos, gautos pardavus asmeninės nuosavybės teise atsakovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą, taip pat yra jos asmeninė nuosavybė ir negali tapti bendromis jungtinėmis lėšomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Kasacinis teismas konstatavo, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasme pajamomis gali būti pripažįstami pinigai ir kitos materialinės vertybės, kurie gaunami pagrindinį daiktą naudojant (o ne disponuojant juo) civilinėje apyvartoje (CK 4.18 straipsnis), o parduodant konkretų daiktą ir už jį gaunant pinigus, pasikeičia turto rūšis (CK 1.97 straipsnis), t. y. vietoje parduodamo daikto (CK 1.98 straipsnis) gaunami pinigai (CK 1.100 straipsnis), todėl vien dėl tokių turto rūšies pokyčių turto teisinis režimas nepakinta ir lėšos, gautos pardavus asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusį nekilnojamąjį turtą, taip pat yra asmeninė nuosavybė.

31Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnijos 2017 m. balandžio 26 d. pažymoje apie V. M. deklaruotas gyvenamąsias vietas nurodyta, kad atsakovas nuo 1997 metų iki 2011 metų gyvenamąją vietą deklaravo Kėdainiuose, ( - ), o nuo 2011 metų iki 2012 metų kovo mėnesio –Kėdainiuose, J. B. g. 82-8, nuo šios datos - vėl Kėdainiuose, ( - ) (I t., e. b. l. 35). Tuo tarpu iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnijos 2017 m. balandžio 21 d. pažymos matyti, kad G. P. Kėdainiuose, ( - ), buvo deklaravusi gyvenamąją vietą tik nuo 1994 iki 2009 metų, nuo 2010 metų iki 2011 metų, nuo 2011 metų iki 2013 metų ir nuo 2014 metų iki 2016 metų (I t., e. b. l. 80). Kad atsakovai kartu kurį laiką gyveno kaip šeima – atsakovai neneigia, tai patvirtino ir liudytojas. Todėl teismas laiko nustatytu faktą, kad atsakovai nuo 1997 metų keletą metų gyveno kartu, 1998 metais susilaukė sūnaus M. M., tačiau tuo pačiu daro išvadą, kad šis faktas nereiškia, jog šalių gyvenimo kartu metu atsakovo V. M. vardu įgytas turtas turi būti laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad jie negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

32Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ginčą dėl atsakovų turtinių santykių teisinių pasekmių turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovas su atsakove buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą.

33Ieškovas nurodo, kad atsakovai kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, gyveno iš bendrų lėšų, vykdė bendrą komercinę veiklą, atsakovo vardu įregistruota įmonė UAB „Nova Via LT“, pirktas automobilis ( - ), nurodo, kad tai buvo bendros lėšos ir bendri tikslai. Ieškovo ir jo atstovės teigimu, nors atsakovė G. P. niekada ir nesitarė su atsakovu V. M., kokia viso turto dalis priklauso jai, tačiau konkliudentiniais veiksmais atsakovui davė suprasti, kad veikė jungtinės veiklos pagrindais ir siekė atsakovo įgyto turto dalinės nuosavybės, tik to neišviešino. Tuo tarpu atsakovai nurodo, kad nors abu keletą metų gyveno bendrai, susilaukė sūnaus, tačiau tarp jų normalių šeimyninių santykių niekada nebuvo, nebuvo bendrų finansų, nebuvo tariamasi vykdyti bendrą veiklą ir niekada nebuvo susitarimo įgyti nekilnojamąjį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Apie tai, kad atsakovė G. P. savęs nelaikė turto savininke ar bendrasavininke, teismo posėdžio metu patvirtino abu atsakovai ir liudytojas, nurodęs, kad tėvai nebuvo šeima. Atsakovai patvirtino, kad V. M. K., ( - ), gyveno nuomininko teisėmis, buvo sudaręs atskirą televizijos paslaugų sutartį, nors ir dirbo G. P. IĮ, tačiau finansai buvo atskirai, vėliau V. M. skolino pinigus G. P., kuriuos įformino sutartimi bei skolą perleido kitai kreditorei. Visos šios aplinkybės įrodytos rašytiniais duomenimis bei patvirtina faktą, kad jokia bendra veikla tarp atsakovų vykdoma nebuvo.

34Byloje taip pat nustatyta, kad G. P. keletą metų gyveno Kaune, turėjo draugą (I t., e. b. l. 80). Nors jokie rašytiniai įrodymai to nepatvirtina, tačiau ieškovas šių aplinkybių nenuginčijo ir neįrodė, jog buvo priešingai, nei teigia atsakovai ar liudytojas M. M..

35Apibendrinant išdėstytus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovus siejo trumpalaikiai santykiai, jie kurį laiką gyveno kartu, juos jungė bendras vaikas, artimi ryšiai, tačiau atsakovų sudaryti sandoriai: paskolos, gyvenamosios patalpos nuomos, televizijos ir interneto paslaugų sutartys bei kiti asmeniniai sandoriai rodo, kad atsakovė G. P. faktiniuose santykiuose neveikė kaip sąžininga jungtinės veiklos partnerė, siekianti asmeninėmis lėšomis prisidėti prie bendro turto sukūrimo ar jo pagerinimo, ir iš esmės patvirtina atsakovų teiginius, ko ieškovas neįrodė, kad bendrų pinigų pas juos niekada nebuvo.

36Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti pasisakoma atskirai, nustatant bendro sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas: įnašus pinigais, kitu turtu arba dalyvavimą darbu. Tokio objekto, kaip žemės sklypas ar akcijos, specifiškumas lemia, kad jį įsigyjant nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t. y., sumokant nustatytą kainą. Žemės sklypas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas (pvz., nusausintas, pertvarkytas kraštovaizdis ar pan.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-684/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016).

37Ieškovas, prašydamas pripažinti atsakovei G. P. dalinę nuosavybę į atsakovo V. M. vardu registruotą UAB „Nova Via LT“ akcijas ir jo vardu įgytą automobilį ( - ), nenurodė, kiek prie kiekvieno objekto prisidėjo atsakovė G. P., abstrakčiai nurodydamas, kad atsakovai gyvendami kartu, vedė bendrą ūkį, kūrė įmones, dirbo kartu ir siekė bendrų tikslų.

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-500/2010 ir kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, bei pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

39Remdamasis visu aukščiau išdėstytu, teismas galutinai konstatuoja, kad ieškovas savo ieškinio nepatvirtino jokiais neginčijamais įrodymais, kurie be abejonių būtų leidę nustatyti, kad atsakovas V. M. ir atsakovė G. P. buvo susitarę dėl bendros jungtinės nuosavybės kūrimo ir jos dalių paskirstymo, kad atsakovė G. P. prie minėtos nuosavybės kūrimo prisidėjo įnašu pinigais, kitu turtu, darbu ar pan.

40Trečiasis asmuo bankroto administratorius A.T. savo atsiliepime nurodė, jog R. J. šiuo atveju reiškia netiesioginį patikslintą ieškinį.

41CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas patikslintą ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Pagal šią įstatymo normą, skirtingai nuo teisės pareikšti patikslintą ieškinį tiesiogiai skolininkui, netiesioginiu patikslintu ieškiniu kreditoriui suteikiama teisė pareikšti patikslintą ieškinį asmeniui, su kuriuo jo nesieja kreditoriniai santykiai, t. y. skolininko skolininkui.

42Pareikšti netiesioginį patikslintą ieškinį skolininko vardu galima tik tada, kai yra įstatyme nustatytos sąlygos. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį netiesioginį patikslintą ieškinį galima pareikšti tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra neabejotinas ir vykdytinas. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas tokio netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Šis reikalavimas turi būti vykdytinas, t. y. kitas asmuo turi pareigą įvykdyti prievolę kreditoriaus skolininkui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008). Kita sąlyga yra ta, kad skolininkas turi teisę pareikšti patikslintą ieškinį kitam asmeniui, t. y. savo skolininkui, tačiau jo nereiškia arba atsisako įgyvendinti savo teises. Toks skolininko neveikimas turi pažeisti kreditoriaus teises. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis patikslintas ieškinys negali būti pareikštas.

43Be minėtų sąlygų, taip pat turi būti CK 6.68 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos sąlygos. CK 6.68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareikšti netiesioginį patikslintą ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Pagal šią įstatymo normą kreditorius turi teisę pareikšti netiesioginį patikslintą ieškinį ne bet kuriuo, bet tik šiais išvardytais atvejais, ir tik dėl tokių prievolių, kurias kitas asmuo turi vykdyti kreditoriaus skolininkui. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu.

44Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas yra atsakovės G. P. kreditorius. Tačiau, kaip minėta aukščiau, netiesioginį patikslintą ieškinį galima reikšti tik tuomet, kai be kita ko, reikalavimas (turtinis) turi būti vykdytinas, t. y. kitas asmuo (šiuo atveju V. M.) turi pareigą įvykdyti prievolę kreditoriaus skolininkui (G. P.). Kita sąlyga yra ta, kad skolininkas (G. P.) turi teisę pareikšti patikslintą ieškinį kitam asmeniui, t. y. savo skolininkui (V. M.), tačiau jo nereiškia arba atsisako įgyvendinti savo teises. Toks skolininko neveikimas turi pažeisti kreditoriaus teises. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis patikslintas ieškinys negali būti pareikštas. Taigi iš to seka pagrįsta išvada, jog visų pirma, šio ieškinio reikalavimai nėra turtiniai, antra –atsakovas V. M. nėra G. P. skolininkas, priešingai, jis yra kreditorius, o trečia yra tai, kad G. P. nepripažįsta, jog V. M. įmonė ir automobilis yra jų bendras iš jungtinės veiklos įgytas turtas.

45Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir motyvus, ši trečiojo asmens atsiliepime išreikšta pozicija dėl netiesioginio ieškinio atmestina kaip nepagrįsta.

46Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 98 straipsniais, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl patikslintą ieškinį atmetant, iš ieškovo R. J. atsakovui V. M. priteistini 1200,00 Eur jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagal byloje pateiktą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atsakovei G. P. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl valstybė patyrė 750,68 Eur teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą, kurios priteistinos iš ieškovo R. J., valstybei.

47Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybė turėjo 6,36 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 92 straipsnis). Patikslintą ieškinį atmetus, minėtos išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).

48Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 279 straipsniais,

Nutarė

49patikslintą ieškinį atmesti.

50Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas ( - ) atsakovui V. M., asmens kodas ( - ) 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) advokato atstovavimo išlaidų.

51Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas ( - ) valstybei 6,36 Eur (šešių eurų 36 ct) už pašto išlaidas, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

52Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas ( - ) valstybei 750,68 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų 68 ct) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

53Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Ramyna... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J.... 3. Teismas... 4. ieškovas R. J. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovų V. M. ir... 5. Ieškinyje ieškovas R. J. nurodė, kad R. J. 2012 m. liepos 11 d. paskolino... 6. Ieškovas R. J. ir jo atstovė advokatė Ina Kurauskienė teismo posėdžio... 7. Atsakovė G. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, jame... 8. Atsakovė G. P. teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepimą, prašė... 9. Atsakovės G. P. atstovas advokatas Antanas Jarašius teismo posėdžio metu... 10. Atsiliepimu atsakovas V. M. su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį... 11. Atsakovas V. M. teismo posėdžio metu, nesutikdamas su patikslintu ieškiniu,... 12. Atsakovo V. M. atstovas advokatas Vytautas Polikaitis teismo posėdžio metu... 13. Trečiasis asmuo Algimantas Tunkūnas atsiliepimu prašo patikslintą ieškinį... 14. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Algimantas Tunkūnas teismo prašė... 15. Trečiasis asmuo Kėdainių krašto kredito unija atsiliepimu patikslintą... 16. Trečiojo asmens Kėdainių krato kredito unijos atstovas į teismo posėdį... 17. Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad gimė Kėdainiuose,... 18. Patikslintas ieškinys atmestinas.... 19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte... 20. Teismai, spręsdami klausimus dėl santuokos nesudariusių asmenų bendrai... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jog pakankamas pagrindas... 22. Byloje ginčo objektas yra UAB „Nova Via LT“ akcijos, įsigytos V. M.... 23. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad bankroto bylos metu bankroto... 24. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno... 25. Byloje nustatyta, jog atsakovės G. P. mama V. G. 1998 m. rugpjūčio 7 d.... 26. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (su... 27. Ieškovas R. J. tiek patikslintame ieškinyje, tiek jo atstovė teismo... 28. Atsakovas V. M. nurodė, kad įmonės turtas buvo įgytas už paskolintas... 29. Taip pat, atsakovas V. M. paaiškino, kad ( - ) automobilis buvo įsigytas,... 30. Pasikeitus turto rūšiai (CK 1.97 straipsnis), t. y. vietoje parduodamo daikto... 31. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnijos... 32. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ginčą dėl atsakovų turtinių santykių... 33. Ieškovas nurodo, kad atsakovai kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, gyveno iš... 34. Byloje taip pat nustatyta, kad G. P. keletą metų gyveno Kaune, turėjo... 35. Apibendrinant išdėstytus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovus siejo... 36. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nuosavybės teisės sukūrimas... 37. Ieškovas, prašydamas pripažinti atsakovei G. P. dalinę nuosavybę į... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo... 39. Remdamasis visu aukščiau išdėstytu, teismas galutinai konstatuoja, kad... 40. Trečiasis asmuo bankroto administratorius A.T. savo atsiliepime nurodė, jog... 41. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kreditorius, turintis neabejotiną ir... 42. Pareikšti netiesioginį patikslintą ieškinį skolininko vardu galima tik... 43. Be minėtų sąlygų, taip pat turi būti CK 6.68 straipsnio 2 dalyje... 44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas yra atsakovės G. P. kreditorius.... 45. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir motyvus, ši trečiojo asmens... 46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 98... 47. Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybė turėjo 6,36 Eur išlaidų susijusių... 48. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 49. patikslintą ieškinį atmesti.... 50. Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas ( - ) atsakovui V. M., asmens kodas... 51. Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas ( - ) valstybei 6,36 Eur (šešių... 52. Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas ( - ) valstybei 750,68 Eur... 53. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...