Byla e2A-268-1120/2020
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (buvusi Lietuvos Respublikos ūkio ministerija), viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1098-565/2019 pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovams G. G., N. M., D. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „Idėjų piramidė“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (buvusi Lietuvos Respublikos ūkio ministerija), viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas (toliau – ir Turto bankas) 2018 m. birželio 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų piramidė“ (toliau – ir Bendrovė), N. M., D. V. ir G. G. solidariai 357 960,75 Eur skolą bei 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

72.

8Turto bankas paaiškino, kad Bendrovei 2009 m. rugpjūčio 7 d. finansavimo ir administravimo sutartimi (toliau – ir Sutartis) buvo suteiktos Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos projektui „UAB „Idėjų piramidė“ specializuotos autoverslo valdymo sistemos prototipo sukūrimas“ (toliau – ir Projektas). Viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir Agentūra) 2017 m. lapkričio 15 d. surašė pažeidimo tyrimo išvadą (toliau – ir Išvada) bei informavo Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją (dabar – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija) (toliau – ir Ministerija) apie Bendrovei suteiktos paramos naudojimo pažeidimus. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 4-713 (toliau – ir Įsakymas) pareikalauta grąžinti Europos Sąjungos fondų suteiktas lėšas. Minėto Įsakymo Bendrovė neskundė. Ministerija reikalavimo teisių perleidimo sutartimi bei 2018 m. kovo 15 d. reikalavimo teisės į Bendrovės skolą perdavimo-priėmimo aktu perdavė Turto bankui reikalavimo teisę į 347 516,49 Eur skolą. Po to Turto bankas papildomai priskaičiavo 9 685,88 Eur delspinigių ir 758,37 Eur palūkanų.

93.

10Turto bankas taip pat paaiškino, kad Išvadoje nurodytas laikotarpis, kada buvo padarytas pažeidimas yra nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. Bendrovei tuo metu atskirais laikotarpiais vadovavo N. M., D. V. ir G. G., kurie nesilaikė rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio standartų, todėl kyla jų solidari atsakomybė dėl Bendrovės skolos. Minėti Bendrovės vadovai pažeidė pareigą veikti išimtinai Bendrovės interesais ir dėl to Bendrovė ir jos kreditorius Turto bankas patyrė žalą. Turto bankas vadovų atsakomybę kildino iš Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimo.

114.

12Atsakovas G. G. (toliau – ir atsakovas) atsiliepime prašė Turto banko ieškinį atsakovui G. G. dėl skolos priteisimo atmesti.

135.

14Atsakovas nurodė, kad Bendrovė yra moki, todėl Bendrovės kreditorius Turto bankas neturi teisės reikšti ieškinio atsakovui kaip Bendrovės valdymo organui. Atsakovas pastebėjo, kad Turto bankas tapatina Bendrovės netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą su Bendrovės vadovo netinkamu pareigų vykdymu. Bendrovė pagal Sutartį turėjo pateikti ataskaitą už 2016 metus, tačiau nustatytu terminu jos nepateikė. Atsakovas pažymi, kad vadovaujančias pareigas Bendrovėje užėmė nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d., todėl nebuvo atsakingas už minėtos ataskaitos pateikimą. Be to, nebūdamas Bendrovės darbuotoju, vadovu ar įgaliotu atstovu, atsakovas neturėjo galimybės apskųsti Įsakymą.

156.

16Atsakovai N. M. ir D. V. atsiliepimuose prašė Turto banko ieškinį atmesti.

177.

18Atsakovas D. V. nurodė, kad Bendrovei nepavyko įgyvendinti Projekto dėl objektyvių, nuo atsakovų nepriklausiusių priežasčių (2008 m. kilusi pasaulinė ekonomikos krizė lėmė smarkų automobilių pramonės nuosmukį, todėl Bendrovės sukurtas autoverslo valdymo sistemos prototipas neteko perspektyvų rinkoje). Turto bankas nepateikė jokių duomenų, kad patyrė žalą, t. y., kad grąžino Europos Sąjungos paramą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. N. M. atsiliepime pastebėjo, kad ji Bendrovės vadove buvo vos daugiau nei mėnesį. Jos nuomone, Turto bankui neįrodžius jos neteisėtų veiksmų, neegzistuoja ir kitos jos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.

198.

20Tretieji asmenys Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (dabar – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija) bei VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepimuose nurodė, kad sutinka su Turto banko pareikštu ieškiniu ir jį palaiko.

219.

22Dublike Turto bankas papildomai pastebėjo, kad Bendrovės nemokumą patvirtina aplinkybė, jog nuo 2013 metų piktybiškai neteikiami įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui. 2013 metų duomenimis Bendrovė jau veikė nuostolingai, o Bendrovės įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę įmonės turto. Turto bankas dublike sutiko, kad atsakovams fiziniams asmenims reikštinas reikalavimas ne dėl solidaraus, o dėl subsidiaraus skolos priteisimo (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Atsakovas 2014 m. lapkričio 7 d. nusprendė pats save kaip vienintelis akcininkas atleisti iš vadovo pareigų, nors, tikėtina, egzistavo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje nurodyti pagrindai. 2013 m. gegužės 27 d. baigus finansuoti Projektą jau buvo žinomi (nustatyti) trūkumai, tačiau atsakovas dar daugiau kaip metus nustatytų trūkumų nešalino (neištaisė). 2013 m. pabaigoje Bendrovėje buvo tik du darbuotojai, nors atsakovas buvo nurodęs, kad Projekto tęsimo laikotarpiu (2013–2016 metais) veiklų vykdymą užtikrins devyni darbuotojai. Kiti Bendrovės vadovai buvo nominalūs, neturėjo žinių ir kompetencijos vykdyti Sutartyje numatytos veiklos tęstinumą.

2310.

24Triplike atsakovas papildomai pažymėjo, kad Ministerija pareikalavo grąžinti lėšas tik 2017 m. gruodžio 21 d. Taigi, atsakovo vadovavimo laikotarpiu nebuvo situacijos, kad Bendrovė pažeistų kreditorių teises. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad vien finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas Juridinių asmenų registrui dar nereiškia, kad įmonė yra nemoki. Pasak atsakovo, jo vadovavimo laikotarpiu Projekto įgyvendinimo tęstinumas buvo užtikrinamas. Aplinkybė, jog nebuvo įvykdytas paraiškos reikalavimas dėl darbuotojų skaičiaus Agentūros Išvadoje net nebuvo priskirta prie pažeidimų, dėl kurių nutrauktas finansavimas.

2511.

26Atsakovas G. G. 2018 m. gruodžio 7 d. pateikė teismui prašymą priteisti iš Turto banko 4 143,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2812.

29Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovės VĮ Turto banko ieškinį patenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Idėjų piramidė“, G. G., D. V. ir N. M. 347 516,49 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai. Teismas priteisė iš atsakovų po 895,25 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

3013.

31Teismas nustatė, kad G. G. buvo Bendrovės vadovu nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d., o nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. sausio 12 d. buvo Bendrovės akcininku, D. V. Bendrovės vadovu buvo nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. spalio 6 d., o nuo 2015 m. sausio 12 d. buvo Bendrovės akcininku, N. M. Bendrovės vadove buvo nuo 2016 m. spalio 14 d. Juridinių asmenų registre šis N. M. statusas iki šiol nepakeistas. Teismas taip pat nustatė, kad Bendrovės turto vertė 2013 metais buvo beveik lygi Bendrovės skoloms.

3214.

33Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčas dėl to, jog Bendrovė tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal Sutartį, todėl Ministerija Sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti Projekto finansavimo lėšas. Byloje nekilo ginčas ir dėl prašomos priteisti bendros sumos dydžio.

3415.

35Teismas konstatavo, kad galutinės Projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo metu Bendrovė, kurios vadovu ir akcininku buvo G. G., teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie Bendrovės darbuotojus, o po paskutinio lėšų pervedimo (2013 m. gegužės 27 d.) Bendrovės darbuotojų skaičius sumažėjo iki 1 (direktoriaus), Bendrovė nustojo teikti finansinės atskaitomybės ataskaitas Juridinių asmenų registrui, faktiškai nebuvo vykdoma jokia veikla. Teismas sprendė, kad 2013 m. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys, vėlesnių finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimas Juridiniam asmenų registrui, darbuotojų skaičiaus mažėjimas, o vėliau akcijų perleidimas ir Bendrovės vadovų kaita, sudaro pagrindą išvadai, kad Bendrovė, gavusi Projekto paramos lėšas, neketino toliau vykdyti ir nevykdė veiklos.

3616.

37Teismas konstatavo, kad pažeidimas tęsėsi nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d., todėl už laiku negrąžintą skolą yra atsakingi visi atsakovai, kurie kaip Bendrovės vadovai, nesilaikė rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio pobūdžio. Teismas sprendė, kad visi Bendrovės vadovai skirtingais laikotarpiais turėdami visą informaciją apie Bendrovės finansinę padėtį ir galimus padarinius tiek gaunant Projekto paramos lėšas, tiek vykdant reikalavimus dėl tolesnės po projektinės stadijos Bendrovės veiklos vykdymo, veikė neatidžiai ir nerūpestingai, viršydami normalią verslo riziką, nes nesiėmė veiksmų, kad Projektas būtų vystomas, vykdomi prisiimti įsipareigojimai, atliekami kiti, su veiklos vystymu, susiję veiksmai.

3817.

39Teismas sprendė, kad Bendrovės vadovai pažeidė ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje ir CK 2.87 straipsnyje nustatytą bendrąją pareigą veikti išimtinai Bendrovės interesais ir dėl tokių jų veiksmų Bendrovė ir Turto bankas, kaip kreditorius, patyrė žalą, kurią atsakovai privalo atlyginti solidariai (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Teismas konstatavo, kad Bendrovės vadovai vengė pateikti reikalingus dokumentus ir informaciją, nebendradarbiavo su Agentūra ir tarp tokių neteisėtų atsakovų veiksmų yra priežastinis ryšys su atsiradusia žala, kuri susidarė dėl Bendrovės netinkamai panaudotos paramos, kuri buvo grąžinta iš Lietuvos valstybės biudžeto Europos Sąjungos struktūriniam fondui. Teismas nurodė, kad iš atsakovų, kaip iš fizinių asmenų, priteistinos ne 6 proc., o 5 proc. dydžio palūkanos. Iki sprendimo visiško įvykdymo teismas paliko galioti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

4018.

41Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. papildomu sprendimu priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Idėjų piramidė“, G. G., D. V. ir N. M. papildomai 9 685,88 Eur delspinigių ir 758,37 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 10 444,25 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Turto banko naudai. Teismas taip pat priteisė iš atsakovų po 19,75 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

42III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4319.

44Atsakovas G. G. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Turto banko ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas taip pat prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4519.1.

46Teismas neįvertino specifinės Sutarties sąlygų ir klaidingai interpretavo Bendrovės nuosavo kapitalo indėlį į Sutarties vykdymą, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, jog Bendrovė galėjo disponuoti 329 700,85 Eur suma, kuria turėjo prisidėti prie Projekto vykdymo. Paramos lėšos sudarė ne daugiau kaip 48,08 proc. Projektui reikalingų lėšų. Tai reiškia, kad Bendrovė viso Projekto įgyvendinimo laikotarpiu nuolat ir betarpiškai investavo savo lėšas. Po Sutarties sudarymo autoverslo rinka itin susitraukė, o įvykusi 2009 m. ekonominė krizė (visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti) negali būti prilyginama eiliniam ekonomikos nuosmukiui. Turto bankas neginčijo Sutarties metu sukurto produkto (Projekto tikslo), tai reiškia, kad Turto bankas pripažino, kad visos paramos lėšos buvo tinkamai, teisėtai ir sąžiningai panaudotos. Su tuo sutinka ir Agentūra savo Išvadoje.

4719.2.

48Teismo motyvai yra nepakankami konstatuoti juridinio asmens vadovui keliamų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Atsižvelgiant į specifinį Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir administravimo sutarčių teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad Sutartimi prisiimtos pareigos saisto būtent juridinį, o ne kitus asmenis. Apeliantas Sutarties nutraukimo metu (2017 m. gruodžio 19 d.) nebuvo Bendrovės vadovu, todėl negalėjo vertinti galimybės ir (ar) priežasčių skųsti ar ne Sutarties nutraukimo pagrįstumą.

4919.3.

50CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato valdymo organo nario pareigą atlyginti žalą jo vadovaujamai įmonei ir nereglamentuoja jo pareigų tretiesiems asmenims, todėl teismas šios CK normos taikyti negalėjo. Reikalauti žalos atlyginimo iš įmonės vadovo už fiduciarinių juridinio asmens valdymo organų pareigų pažeidimą gali tik pati įmonė, o ne tretieji asmenys. Be to, Sutartyje nebuvo nustatytas reikalavimas dėl 9 darbuotojų 2013–2015 m. laikotarpiu, todėl su tuo susiję argumentai neturi teisinės reikšmės. Bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje Agentūros atstovė pripažino, kad konkretus darbuotojų skaičius aktualus yra ne Projekto vystymo, o stebėsenos stadijoje. Dėl šio rodiklio nepasiekiamumo paramą administruojanti institucija gali skirti sankcijas, neviršijančias 25 proc. suteiktos paramos. Visi Agentūros Išvadoje nurodyti Sutarties pažeidimai niekaip nėra susiję su apelianto vadovavimo Bendrovei laikotarpiu. Be to, teismas nevertino apelianto pateiktų įrodymų dėl Bendrovės finansinės situacijos, todėl darė neteisingą išvadą, kad 2013 m. Bendrovės turto vertė buvo beveik lygi skoloms. Apelianto vadovavimo laikotarpiu 2013 m. Bendrovė gavo 55 253,71 Eur pajamų, apeliantas neabejotinai tinkamai įvykdė pareigą rūpintis Bendrovės finansinės atskaitomybės pateikimu. Turto bankas dėl Sutarties nevykdymo atsakomybės gali reikalauti tik iš juridinio asmens (Bendrovės).

5119.4.

52Sutartimi suteikta parama nėra išieškota iš Bendrovės, todėl Bendrovė dar nėra patyrusi žalos. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę Bendrovės valdymo organams ar jų nariams pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Apeliantas Bendrovės akcininku buvo nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d., o Bendrovės vadovu nuo 2008 m. gruodžio 4 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d. Sutarties stebėsenos laikotarpis iš dalies sutapo su apelianto vadovavimo laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d. Apeliantas nurodė, kokius veiksmus šiuo laikotarpiu atliko, tačiau teismas jų neanalizavo ir neaptarė. Teismas tik formaliai nurodė, kad apeliantas veikė neatidžiai ir nerūpestingai, nes neva nesiekė, kad Sutartis būtų tęsiama. Pagrindinis Sutarties tikslas buvo pasiektas, tačiau teismas tos aplinkybės apskritai nevertino ir neanalizavo. Be to, teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos vertinant juridinio asmens vadovo atsakomybę prieš kreditorius, neteisingai nustatydamas solidarios (ne subsidiarios) atsakomybės sąlygas. Iš apelianto negalima reikalauti solidarios atsakomybės, nes jis negalėjo numanyti, kaip savo pareigas galėtų atlikti kiti Bendrovės vadovai Sutarties stebėsenos laikotarpiu.

5319.5.

54Turto banko praktika nėra nuosekli panašiose bylose, kuriose Turto bankas reikalauja žalos priteisimo tik iš juridinio asmens (siekiant susigrąžinti finansinės paramos mechanizmu netinkamai panaudotas lėtas), nekeldamas asmeninės juridinio asmens vadovo atsakomybės klausimo ir nereikalaudamas jo solidarios atsakomybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-232-196/2018).

5520.

56Ieškovė VĮ Turto bankas atsiliepime prašo atsakovo G. G. apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5720.1.

582013 metai buvo Projekto finansavimo pabaigos metai. Per 3 metus nuo finansavimo pabaigos, t. y. 2013–2016 m. negalėjo būti nutraukiama įmonės veikla. Iš 2013 m. balanso matyti, kad Bendrovė de facto buvo nemokumo būklėje. Apelianto pasirašytame aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2013 metais Bendrovė dirbo nuostolingai. Tai reiškia, kad po finansavimo pabaigos išlaikyti įmonės veiklos tęstinumą nebuvo jokių realių ketinimų. Šiuo atveju po 2013 metų Projektas nebuvo vystomas (komercializuojamas), įmonės veikla iš esmės nebetęsiama. Projekto paraiškoje apeliantas nurodė, kad 2013–2015 metais Bendrovėje dirbs 9 darbuotojai, tačiau 2014–2016 m. Bendrovėje buvo 1 darbuotojas, o nuo 2016 m. nė vieno.

5920.2.

60Pažeidimai fiksuoti jau apelianto vadovavimo laikotarpiu. Dėl pažeidimų tęstinio pobūdžio nėra galimybės identifikuoti dėl kokios būtent pripažintų netinkamai panaudotų lėšų dalies grąžinimo kaltas kiekvienas iš nurodytų įmonės vadovų, tačiau kiekvieno iš jų atskirai atlikti veiksmai (ir (ar) neveikimas) būtų pagrindas konstatuoti atskirus pažeidimus, lėmusius Įsakymą dėl lėšų grąžinimo.

6121.

62Atsakovė N. M. atsiliepime nurodo, kad sutinka su atsakovo G. G. apeliacinio skundo argumentais ir skundą bei jo reikalavimus palaiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6321.1.

64Kai ieškinys pareiškiamas keliems vadovams, kurie Bendrovei vadovavo skirtingais laikotarpiais, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju jokių apelianto ir N. M. neteisėtų veiksmų ar neveikimo bei priežastinio ryšio su atsiradusia žala byloje nebuvo nustatyta. Jų vadovavimo laikotarpiu nebuvo priimti jokie sprendimai, kurie pakenktų Bendrovės kreditorių interesams ar pačiai Bendrovei. Teismas sprendime nenustatė jokių aplinkybių, kad apeliantas ar atsakovė N. M. savo konkrečiais veiksmais ar neveikimu būtų pažeidę imperatyvias įstatymo nuostatas, fiduciarines pareigas ar priėmę netinkamą verslo sprendimą.

6521.2.

66Teismas darė nepagrįstą išvadą, kad įmonės vadovai yra atsakingi už tai, kad Bendrovė neva neteikė Projekto ataskaitų ir nebendradarbiavo su Agentūra. Visiškai nelogiška ir nepagrįsta tikėtis, kad asmuo, nebebūdamas įmonės vadovu, turėtų rūpintis įmonės įsipareigojimų vykdymu ir būti už tai atsakingas.

67Teisėjų kolegija

konstatuoja:

68IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6922.

70Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

71Dėl privalomojo procesinio bendrininkavimo

7223.

73CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta privalomo bendrininkavimo sąlyga – ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos. Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą trims atsakovams dėl solidariosios atsakomybės taikymo, pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino, apeliacinį skundą pateikė tik vienas iš solidariųjų skolininkų. Nagrinėjamu atveju visų atsakovų atžvilgiu pareikštas tiesioginis ieškinys CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, kai prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, todėl konstatuotinas privalomas bendrininkavimas visų atsakovų atžvilgiu.

7424.

75Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad kai atsakovus byloje sieja privalomo procesinio bendrininkavimo teisinis santykis, pripažintina, jog apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas pagal vieno atsakovo kasacinį skundą gali būti peržiūrėtas kasacine tvarka dėl visų atsakovų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2017, 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019). Ši taisyklė taikytina ir procesinių sprendimų apeliacine tvarka peržiūrai.

7625.

77Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad privalomojo bendrininkavimo, kuris konstatuotinas šioje byloje, atveju, apeliacinis skundas laikytinas paduotu visų solidariųjų skolininkų, todėl nagrinėjamoje byloje spręstina dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo visų atsakovų atžvilgiu.

78Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

7926.

80Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2017 m. gruodžio 19 d. priėmė Įsakymą, kuriame nurodė, kad UAB „Idėjų piramidė“ (Bendrovė) iki 2018 m. kovo 2 d. privalo grąžinti į Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (šiuo metu – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija) sąskaitą 296 831,82 Eur Europos Sąjungos fondų lėšų (1 t., b. l. 45). Įsakyme nurodyta, kad šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, jog Bendrovė minėtą Įsakymą skundė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

8127.

82Ministerija ir Turto bankas 2017 m. spalio 11 d. pasirašė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria Ministerija perleido Turto bankui reikalavimo teises į projekto vykdytojų grąžintinas sumas (skolas) (1 t., b. l. 7). Šios sutarties 1.2 punktu šalys susitarė, kad Turto bankui ir Ministerijai pasirašius Skolų perdavimo-priėmimo aktą, laikoma, kad Turto bankas perėmė reikalavimo teisę į projekto vykdytojo skolą. Turto bankas 2018 m. kovo 21 d. raštu „Dėl skolos grąžinimo“ kreipėsi į Bendrovę, nurodydamas, kad 2018 m. kovo 15 d. aktu perėmė reikalavimo teisę į Bendrovės 347 516,49 Eur skolą (296 831,82 Eur negrąžinta parama, 49 956,41 Eur palūkanos ir 728,26 Eur delspinigiai). Turto bankas šiuo raštu prašė Bendrovės grąžinti skolą ir priskaičiuotus delspinigius bei palūkanas arba pateikti pasiūlymus dėl skolos grąžinimo (1 t., b. l. 13). Turto bankas nurodė Bendrovei, kad iki 2018 m. balandžio 20 d. negrąžinus skolos arba nepateikus pasiūlymų, Turto bankas imsis teisinių veiksmų dėl negrąžintos skolos išieškojimo priverstine tvarka.

8328.

84Turto bankas 2018 m. birželio 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas 357 960,75 Eur skolą priteisti solidariai iš Bendrovės ir jai skirtingais laikotarpiais vadovavusių asmenų (G. G., D. V. ir N. M.). Turto bankas rėmėsi CK 2.87 straipsnio 7 dalimi ir vadovų atsakomybę kildino iš ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto reikalavimo (bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais) pažeidimo.

8529.

86Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, Turto bankui priteisė 347 516,49 Eur skolą solidariai iš visų atsakovų (Bendrovės ir minėtų jos vadovų). 2019 m. gegužės 15 d. papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas papildomai priteisė iš atsakovų 9 685,88 Eur delspinigių ir 758,37 Eur palūkanų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Bendrovės vadovai nesilaikė rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio pobūdžio, pažeidė ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje ir CK 2.87 straipsnyje nustatytą bendrąją pareigą veikti išimtinai Bendrovės interesais ir dėl tokių jų veiksmų Bendrovė ir jos kreditorius Turto bankas patyrė žalą. Teismas konstatavo, kad Bendrovės vadovai vengė pateikti reikalingus dokumentus ir informaciją, nebendradarbiavo su Agentūra ir tarp tokių neteisėtų atsakovų veiksmų yra priežastinis ryšys su atsiradusia žala, kuri susidarė dėl Bendrovės netinkamai panaudotos paramos, kuri buvo grąžinta iš Lietuvos valstybės biudžeto Europos Sąjungos struktūriniam fondui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visi Bendrovės vadovai skirtingais laikotarpiais, turėdami visą informaciją apie Bendrovės finansinę padėtį, veikė neatidžiai ir nerūpestingai, viršydami normalią verslo riziką, nes nesiėmė veiksmų, kad Projektas būtų vystomas, vykdomi prisiimti įsipareigojimai, atliekami kiti, su veiklos vystymu, susiję veiksmai.

8730.

88Apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo pateikė atsakovas G. G. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro 2018 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad atsakovas G. G. Bendrovės direktoriumi buvo paskirtas 2008 m. lapkričio 25 d. (įgaliojimų pabaigos data – 2014 m. lapkričio 7 d.), D. V. Bendrovės direktoriumi buvo paskirtas 2014 m. lapkričio 10 d. (įgaliojimų pabaigos data – 2016 m. spalio 6 d.), o N. M. Bendrovės direktore buvo paskirta 2016 m. spalio 6 d. (1 t., b. l. 14, 15).

89Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės prieš įmonės kreditorius

9031.

91Nagrinėjamoje byloje spręstina, ar galima tiesioginė bendrovės vadovo atsakomybė bendrovės kreditoriui. Galiojančiame reguliavime įtvirtinta taisyklė, kad juridinis asmuo pats atsako už savo prievoles, o ne jo organų nariai, nes CK 2.33 straipsnyje aiškiai įtvirtinta, kad juridinis asmuo savo vardu įgyja ir turi teises bei pareigas, gali būti ieškovu ar atsakovu teisme. Be to, CK 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu, be to, juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis – pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus.

9232.

93Turto bankas apeliantų atsakomybę kildina iš CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų juridinio asmens vadovų fiduciarinių pareigų pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, jog juridinio asmens valdymo organo narys turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui ir jo organams, o šio straipsnio 7 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taigi, šiame straipsnyje įtvirtinta vadovo atsakomybės tik pačiam juridiniam asmeniui taisyklė, todėl tiesioginė atsakomybė kreditoriui šiuo pagrindu nekyla.

9433.

95Kasacinio teismo išaiškinta, kad pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą įmonės administracijos vadovo veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

9634.

97Atkreiptinas dėmesys, kad trečiųjų asmenų – įmonės kreditorių atžvilgiu vadovas turi darbuotojo statusą, taigi, jo tiesioginė atsakomybė įmonės kreditoriams pagal bendrą taisyklę negalima, už jo veiksmais tretiesiems asmenims padarytą žalą atsako darbdavys – juridinis asmuo, o bendrovės vadovo atsakomybė juridiniam asmeniui už vykdant darbo funkcijas tretiesiems asmenims padarytą žalą nustatoma pagal Darbo kodekse įtvirtintas darbdavio regreso į žalą padariusį darbuotoją taisykles. Išimtį sudaro tik atvejai, kai darbuotojas padaro žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir iki žalos atlyginimo išnyksta darbdavys (įmonė), privalanti už jį atlyginti žalą, tik tada darbuotojas gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

9835.

99Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama dar viena išimtis, kada kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams – tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Kreditorių teisė pareikšti tiesioginį ieškinį šiuo pagrindu yra ribojama ne bankroto proceso stadijos, o pasirinkto ieškinio pagrindo. Kreditorių teisė pareikšti tiesioginį ieškinį vadovui CK 6.263 straipsnio pagrindu pripažįstama tik kai vadovas veiksmais, nesusijusiais su įmonės valdymu, padaro žalą konkrečiam pavieniam kreditoriui, t. y. kai veiksmų neteisėtumas kyla ne dėl CK 2.87 straipsnyje apibrėžtų pareigų bendrovei pažeidimo, o bendrųjų pareigų trečiųjų asmenų atžvilgiu pažeidimo. Nagrinėjamu atveju Turto bankas apelianto atsakomybę kildina būtent dėl netinkamo įmonės valdymo, taigi nereiškia ieškinio CK 6.263 straipsnio pagrindu, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl šio pagrindo nepasisako.

10036.

101Dėl kreditoriaus teisių gynimo procesinės formos CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu papildomai pažymėtina, kad vadovo subsidiarioji atsakomybė įmonės kreditoriams kaip interesų grupei CK 2.87 straipsnio pagrindu galima tik įmonei esant nemokiai ir iškėlus jai bankroto bylą. Paprastai ši atsakomybė įgyvendinama bankroto administratoriui pareiškiant ieškinį bankrutuojančios bendrovės vardu, ir tik bankroto administratoriui neįgyvendinus teisės pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vardu, kreditorius įgyja teisę netiesioginiu ieškiniu pareikšti reikalavimą vadovui dėl žalos atlyginimo grupei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, tokiu būdu įgyvendinamas pačios bankrutuojančios bendrovės teises į žalos atlyginimą vadovo atžvilgiu.

10237.

103Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Turto banko kreipimosi dėl Bendrovės vadovų civilinės atsakomybės į teismą metu UAB „Idėjų piramidė“ neturėjo nei bankrutavusios, nei bankrutuojančios įmonės statuso (tokio statuso Bendrovė neturi ir šiuo metu). Byloje nėra duomenų apie Bendrovės finansinę būklę (išskyrus duomenis apie Bendrovės finansinę padėtį 2013 metais). Turto bankas šių duomenų teismui nepateikė, taip pat neprašė teismo šiuos duomenis išreikalauti iš Bendrovės. Atsižvelgdama į tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog tiesioginiam skolininkui pagal sutartinę prievolę – uždarajai akcinei bendrovei „Idėjų piramidė“ būtų iškelta bankroto byla ir Turto bankas, pareikšdamas ieškinį nagrinėjamoje byloje, įgyvendintų pačios bankrutuojančios Bendrovės teises, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tiesioginis kreditoriaus (Turto banko) ieškinys CK 2.87 straipsnio pagrindu yra negalimas.

10438.

105Nagrinėjamu atveju Bendrovės kreditorius Turto bankas Bendrovei vadovavusių asmenų padarytą žalą sieja su Bendrovės skola Turto bankui pagal Bendrovės neginčytą Įsakymą ir jame nurodytą 2017 m. lapkričio 15 d. pažeidimo tyrimo išvadą (1 t., b. l. 44). Išvadoje Agentūra konstatavo, kad Projekto vykdytojas (Bendrovė) pažeidė paramos teikimą reglamentuojančių teisės aktų tam tikrus nurodytus reikalavimus, todėl Agentūra pasinaudoja teise inicijuoti paramos sutarties nutraukimą bei visų sumokėtų Projekto finansavimo lėšų susigrąžinimą (1 t., b. l. 94). Išvadoje nurodyta, kad pažeidimo tipas yra tęstinumo reikalavimų nesilaikymas bei Bendrovės neteikimas informacijos, nesudarymas sąlygų tikrinti Projekto įgyvendinimą ir veiklą vietoje, susipažinti su dokumentais (1 t., b. l. 95). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Bendrovės vadovai pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintą bendrą vadovų pareigą veikti išimtinai bendrovės interesais, nes vengė pateikti reikalingus dokumentus ir informaciją, nebendradarbiavo su Agentūra ir tarp tokių neteisėtų atsakovų veiksmų yra priežastinis ryšys su atsiradusia žala, kuri susidarė dėl Bendrovės netinkamai panaudotos paramos, taigi nepagrįstai tenkino tiesioginį kreditoriaus ieškinį CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, nenustatęs aukščiau aptartų tiesioginio ieškinio pateikimo sąlygų.

10639.

107Kaip jau minėta, teismų praktikoje tiesioginė bendrovės vadovo atsakomybė individualiam kreditoriui galima tik CK 6.263 straipsnio pagrindu, tačiau iš Turto banko ieškinyje suformuluoto ieškinio pagrindo negalima spręsti, kad jis siekė savo reikalavimo patenkinimo būtent šiuo pagrindu. Nagrinėjamu atveju Turto bankui kilo pareiga įrodyti kiekvieno iš Bendrovės vadovų konkrečius veiksmus ir sprendimus nukreiptus išimtinai prieš Agentūrą, lėmusius žalos padarymą Bendrovės kreditoriui, taip pat ir aplinkybę, kad šie veiksmai nėra CK 2.87 straipsnio pažeidimas, t. y. nėra netinkamas verslo sprendimas. Turto bankas šių aplinkybių byloje neįrodė.

108Dėl atsakomybės solidarumo

10940.

110Pagal bendrąją taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas pagrįstas principu, kad kiekvienas asmuo privalo atlyginti tik tą žalą, kurią savo veiksmais sukėlė. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nagrinėjamai bylai aktuali išimtis – solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

11141.

112Spręsdamas dėl prievolės rūšies, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai visų pirma turi įvertinti, ar prievolės dalykas esant deliktinei atsakomybei nėra dalus: jeigu taikoma solidarioji atsakomybė, tai teismai turi argumentuoti, kodėl netaikoma dalinė atsakomybė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Jei konkreti žalos dalis gali būti priskirta konkrečiam pažeidėjui, atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

11342.

114Kasacinio teismo praktikoje tai pat įtvirtinta, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme. Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015).

11543.

116Nagrinėjamoje byloje Turto bankas atsakomybės solidarumą kildina iš to, kad ginčo sutarties vykdymo pažeidimai fiksuoti atsakovų vadovavimo laikotarpiu, bei pripažįsta, kad dėl pažeidimų tęstinio pobūdžio nėra galimybės identifikuoti dėl kokios būtent pripažintų netinkamai panaudotų lėšų dalies grąžinimo kaltas kiekvienas iš trijų įmonės vadovų, tačiau kiekvieno iš jų atskirai atlikti veiksmai (ir (ar) neveikimas), Turto banko nuomone, būtų pagrindas konstatuoti atskirus pažeidimus, lėmusius Įsakymą dėl lėšų grąžinimo.

11744.

118Iš Turto banko argumentų darytina išvada, kad jis teigia buvus objektyvų bendrininkavimą – kad žala atsirado tik dėl visų trijų atsakovų atskirų, pavienių veiksmų, t. y. kad jie veikė atskirai, neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus nežinodami, tačiau žala atsirado tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Tačiau pažymėtina, kad Turto bankas nenurodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar kiekvieno iš atsakovų neteisėti veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Būtinoji solidariosios atsakomybės šiuo pagrindu sąlyga – aplinkybių nustatymas, kad be kiekvieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų visa žala apskritai nebūtų kilusi. Nenustačius minėtos sąlygos, solidarioji atsakomybė dėl objektyvaus bendrininkavimo atsakovams apskritai negali būti taikoma.

119Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

12045.

121Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą, tačiau ši asmens teisės nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų numatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019). Ieškovas, pasirinkdamas konkretų civilinių teisių gynimo būdą, rizikuoja, nes ne visada jo pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jo pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012 ).

12246.

123Pagal Turto banko pasirinktą jo teisių gynimo būdą (kreditoriaus tiesioginį ieškinį Bendrovės – skolininkės pagal sutartį – vadovams), ieškinys CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu negali būti tenkinamas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir jo sudedamąja dalimi esantis papildomas sprendimas naikinami ir priimamas naujas sprendimas – Turto banko ieškinys visų atsakovų atžvilgiu atmetamas.

12447.

125Atsakovas G. G. 2018 m. gruodžio 7 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą iš Turto banko priteisti 4 143,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 186,08 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į Turto banko ieškinį bei 1 957,60 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant tripliką (3 t., b. l. 74, 75). G. G. prie prašymo pridėjo patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus (3 t., b. l. 76–83). Be to, atsakovas G. G. už apeliacinį skundą sumokėjo 3 660 Eur žyminį mokestį (4 t., b. l. 39), o 2020 m. kovo 9 d. G. G. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą prijungti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. G. G. nurodė, kad patyrė 378,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas konsultacijas byloje, 2 212 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą ir 374,28 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant minėtą prašymą (iš viso apeliacinėje instancijoje patirtos išlaidos sudaro 2 964,50 Eur). G. G. pridėjo patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

12648.

127Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas atsakovų naudai, atsakovo G. G. patirtos 10 768,18 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Turto banko.

128Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

129Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovams G. G., N. M., D. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „Idėjų piramidė“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (buvusi Lietuvos Respublikos ūkio ministerija), viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra, atmesti.

130Priteisti atsakovui G. G. iš ieškovės valstybės įmonės Turto banko 10 768,18 Eur (dešimt tūkstančių septynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas (toliau – ir... 7. 2.... 8. Turto bankas paaiškino, kad Bendrovei 2009 m. rugpjūčio 7 d. finansavimo ir... 9. 3.... 10. Turto bankas taip pat paaiškino, kad Išvadoje nurodytas laikotarpis, kada... 11. 4.... 12. Atsakovas G. G. (toliau – ir atsakovas) atsiliepime prašė Turto banko... 13. 5.... 14. Atsakovas nurodė, kad Bendrovė yra moki, todėl Bendrovės kreditorius Turto... 15. 6.... 16. Atsakovai N. M. ir D. V. atsiliepimuose prašė Turto banko ieškinį atmesti.... 17. 7.... 18. Atsakovas D. V. nurodė, kad Bendrovei nepavyko įgyvendinti Projekto dėl... 19. 8.... 20. Tretieji asmenys Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (dabar – Lietuvos... 21. 9.... 22. Dublike Turto bankas papildomai pastebėjo, kad Bendrovės nemokumą patvirtina... 23. 10.... 24. Triplike atsakovas papildomai pažymėjo, kad Ministerija pareikalavo... 25. 11.... 26. Atsakovas G. G. 2018 m. gruodžio 7 d. pateikė teismui prašymą priteisti iš... 27. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 28. 12.... 29. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovės VĮ... 30. 13.... 31. Teismas nustatė, kad G. G. buvo Bendrovės vadovu nuo 2008 m. lapkričio 25 d.... 32. 14.... 33. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčas dėl to, jog Bendrovė tinkamai... 34. 15.... 35. Teismas konstatavo, kad galutinės Projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo... 36. 16.... 37. Teismas konstatavo, kad pažeidimas tęsėsi nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki... 38. 17.... 39. Teismas sprendė, kad Bendrovės vadovai pažeidė ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje... 40. 18.... 41. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. papildomu sprendimu... 42. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 43. 19.... 44. Atsakovas G. G. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus... 45. 19.1.... 46. Teismas neįvertino specifinės Sutarties sąlygų ir klaidingai interpretavo... 47. 19.2.... 48. Teismo motyvai yra nepakankami konstatuoti juridinio asmens vadovui keliamų... 49. 19.3.... 50. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato valdymo organo nario pareigą atlyginti... 51. 19.4.... 52. Sutartimi suteikta parama nėra išieškota iš Bendrovės, todėl Bendrovė... 53. 19.5.... 54. Turto banko praktika nėra nuosekli panašiose bylose, kuriose Turto bankas... 55. 20.... 56. Ieškovė VĮ Turto bankas atsiliepime prašo atsakovo G. G. apeliacinį... 57. 20.1.... 58. 2013 metai buvo Projekto finansavimo pabaigos metai. Per 3 metus nuo... 59. 20.2.... 60. Pažeidimai fiksuoti jau apelianto vadovavimo laikotarpiu. Dėl pažeidimų... 61. 21.... 62. Atsakovė N. M. atsiliepime nurodo, kad sutinka su atsakovo G. G. apeliacinio... 63. 21.1.... 64. Kai ieškinys pareiškiamas keliems vadovams, kurie Bendrovei vadovavo... 65. 21.2.... 66. Teismas darė nepagrįstą išvadą, kad įmonės vadovai yra atsakingi už... 67. Teisėjų kolegija... 68. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 69. 22.... 70. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 71. Dėl privalomojo procesinio bendrininkavimo ... 72. 23.... 73. CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta privalomo bendrininkavimo... 74. 24.... 75. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad kai atsakovus byloje sieja... 76. 25.... 77. Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad privalomojo bendrininkavimo, kuris... 78. Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių... 79. 26.... 80. Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2017 m. gruodžio 19 d. priėmė... 81. 27.... 82. Ministerija ir Turto bankas 2017 m. spalio 11 d. pasirašė Reikalavimo teisių... 83. 28.... 84. Turto bankas 2018 m. birželio 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 85. 29.... 86. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi,... 87. 30.... 88. Apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo pateikė atsakovas G. G. Iš... 89. Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės prieš įmonės kreditorius... 90. 31.... 91. Nagrinėjamoje byloje spręstina, ar galima tiesioginė bendrovės vadovo... 92. 32.... 93. Turto bankas apeliantų atsakomybę kildina iš CK 2.87 straipsnyje... 94. 33.... 95. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą... 96. 34.... 97. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiųjų asmenų – įmonės kreditorių... 98. 35.... 99. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama dar... 100. 36.... 101. Dėl kreditoriaus teisių gynimo procesinės formos CK 2.87 straipsnio 7 dalies... 102. 37.... 103. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Turto banko... 104. 38.... 105. Nagrinėjamu atveju Bendrovės kreditorius Turto bankas Bendrovei vadovavusių... 106. 39.... 107. Kaip jau minėta, teismų praktikoje tiesioginė bendrovės vadovo atsakomybė... 108. Dėl atsakomybės solidarumo ... 109. 40.... 110. Pagal bendrąją taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui... 111. 41.... 112. Spręsdamas dėl prievolės rūšies, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad... 113. 42.... 114. Kasacinio teismo praktikoje tai pat įtvirtinta, kad solidarioji atsakomybė... 115. 43.... 116. Nagrinėjamoje byloje Turto bankas atsakomybės solidarumą kildina iš to, kad... 117. 44.... 118. Iš Turto banko argumentų darytina išvada, kad jis teigia buvus objektyvų... 119. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 120. 45.... 121. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas... 122. 46.... 123. Pagal Turto banko pasirinktą jo teisių gynimo būdą (kreditoriaus... 124. 47.... 125. Atsakovas G. G. 2018 m. gruodžio 7 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui... 126. 48.... 127. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 128. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 129. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą ir Vilniaus... 130. Priteisti atsakovui G. G. iš ieškovės valstybės įmonės Turto banko 10...