Byla 2A-1035/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. W. ir P. Z. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr. 2-403-212/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ping Fan“ ieškinį atsakovams L. W. , P. Z. , L. L., R. M. dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas BUAB ,,Ping Fan“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams L. W. , P. Z. , L. L., R. M. dėl žalos atlyginimo ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 92 773,02 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki tesimo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą. Teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, kurie sudaro 92 773,02 Lt. Visi atsakovai buvo įmonės vadovais. Atsakovas P. Z. buvo akcininku ir įmonei vadovavo nuo 2006 m. balandžio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 20 d., atsakovė L. L. nuo 2008 m. spalio 27 d. tapo akcininke ir vadovavo įmonei nuo 2008 m. spalio 27 d. iki 2008 m. lapkričio 7 d., atsakovas L. W. – nuo 2008 m. lapkričio 20 d. iki 2009 m. gegužės 4 d. ir atsakovė R. M. – nuo 2009 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. kovo 24 d. Su kreditoriais ieškovas atsiskaityti negali, nes administratoriui buvę savininkai ir vadovai turto neperdavė. Ieškovo nuomone, už įmonės kreditoriams padarytą žalą atsakovai atsakingi solidariai, nes pažeidimas yra tęstinis. Sudaryti balansai rodo, kad jau 2008 metais įmonė tapo nemokia, nes įsiskolinimai kreditoriams žymiai viršijo turto vertę. Be to, įmonės vadovai turėjo spręsti kaip atkurti įstatinį kapitalą, nes nuosavas kapitalas buvo minusinis. Įmonė iš esmės turto neturėjo, skolos augo ir nei vienas iš vadovu neįvykdė pareigos, kreiptis į teismą ir kelti bankroto bylą.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš P. Z. 60 673,02 Lt žalos atlyginimo, 1 820,19 Lt žyminio mokesčio, 49,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei ir 225 Lt vertėjo paslaugų išlaidų Panevėžio apygardos teismui; priteisė iš L. W. , 29 100 Lt žalos atlyginimo, 873 Lt žyminio mokesčio, 23,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei ir 225 Lt vertėjo paslaugų išlaidų Panevėžio apygardos teismui; priteisė iš R. M. 3 000 Lt žalos atlyginimo, 90 Lt žyminio mokesčio, 2,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei; ieškinio atsakovės L. L. atžvilgiu teismas netenkino.

5Teismas nustatė, kad ieškovo bendrovės veikla nuo 2007 metų buvo nuostolinga. Nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto bendrovė neturėjo, jau 2008 metais nuosavas kapitalas buvo minusinis ir atsakovai P. Z. , o vėliau L. L., būdami akcininkais ir vadovais, jo neatstatė ir nesvarstė klausimo dėl bendrovės likvidavimo, kaip tai numato Akcinių bendrovių įstatymas (ABĮ 19, 38, 59 str. 10 d.). Pažymėjo, kad įmonės nemokumą patvirtina byloje esami rašytiniai įrodymai, taip pat ir įmonės balansai, kurių visuma duoda pagrindą išvadai, kad jau 2008 metais įmonė buvo nemoki, nes jos skolos keturis kartus viršijo turimą turtą. Teismas sprendė, kad atsakovas P. Z. 2008 metais turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tačiau to nepadarė. Jį pakeitęs kitas vadovas, atsakovas L. W. , taip pat nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Abu šie atsakovai pripažino, kad įmonė finansiškai buvo nuostolinga, jokio pelno neturėjo. Teismo nuomone, kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nežiūrint į tai, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti sumažėjusi ar padidėjusi. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas žalos atlyginimą prašo priteisti iš visų atsakovų solidariai, pagrindo sutikti su šiuo reikalavimu nėra, nes žala padaryta skirtingu laikotarpiu, skirtingo dydžio ir todėl ji negali būti atlyginama solidariai - šiuo atveju atsakovų prievolė yra dalinė ir kiekvienas atsakovas turi atlyginti įmonei padarytą žalą už tą laikotarpį, kai ėjo įmonės vadovo pareigas. Teismas konstatavo, kad atsakovė L. L. nuo 2008 m. spalio 27 d. buvo bendrovės akcininkė, o vadove - tik 10 dienų, ilgiausiai įmonei vadovavo atsakovas P. Z. , atsakovų L. W. ir R. M. vadovavimo laikotarpis beveik vienodas. Aplinkybė, kad atsakovas P. Z. , turėjęs pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą ir supratęs, kad įmonės finansinė būklė prasta, akcijas pardavė Kinijos pilietei L. L., nemokančiai nei anglų, nei lietuvių kalbos, leidžia daryti išvadą, kad akcijų pardavimas buvo tik dėl akių. Atsakovė L. L. iš esmės įmonei nevadovavo, tai darė L. W. . Atsakovė R. M. padarė išvadą, kad būtent jis ir yra tikrasis įmonės savininkas. Teismas sutinka su šia išvada, nes ją patvirtina bylos faktinės aplinkybės. Atsakovai P. Z. , L. W. ir L. L. buvo pažįstami, palaikė tarpusavio ryšius ir bendravo. L. W. ir nebūdamas vadovu, toliau dalyvavo įmonės veikloje, sprendė iškilusias problemas su R. M. , kalbėjo apie būtinumą kelti įmonei bankroto bylą. L. W. , kaip buvęs vadovas, atsakovei R. M. jokių dokumentų apie įmonės finansinę padėtį ir turimą turtą neperdavė. Jis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad buvo išnuomojęs įmonei (kavinei) savo turtą (vazas, sofas, fotelius, stalus, širmas, kolonas ir kt.), tačiau šį turtą išgabeno 2009 m. spalio 3-4 d. naktį, net neįspėjęs tuometinės direktorės R. M. . Tokie atsakovo veiksmai rodo, kad jam gerai buvo žinoma tikroji įmonės finansinė padėtis, todėl ir išvežė savo daiktus slapta, neįspėjęs ir niekas nematė, ką konkrečiai jis išvežė. R. M. 2009 m. spalio 4 d. atvykusi į darbą, rado absoliučiai tuščią kavinę ir dėl vagystės kreipėsi į Panevėžio miesto policijos komisariatą, kuris 2009 m. spalio 5 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą. Remdamasis tuo, kad išdėstyta, teismas sprendė, kad iš atsakovės L. L. žalos atlyginimo nėra pagrindo priteisti. Teismas apskaičiavo, kad kiekvieno atsakovo atsakomybės už žalą procentas išvedamas iš buvusio 2008 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimo kreditoriams (120 275 Lt) ir iš esamo 2010 m. vasario 9 d. įsiskolinimo (183 974 Lt) - atsakovo P. Z. žalos dydis sudaro 65,4 proc. (120 275x100:183 974), o atsakovų L. W. ir R. M. – po 17,3 proc. (100-65,4:2). Tai sudaro tokias priteistinos žalos sumas: P. Z. – 60 673,02 Lt, L. W. ir R. M. - po 16 050 Lt. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad L. W. atsakovei R. M. neperdavė įmonės turto, dokumentų, išgabeno įmonės turtą, atsakovės R. M. žalos dydis mažintinas iki 3 000 Lt (3,3 proc.). Teismas sprendė, kad visiškai atleisti atsakovės R. M. nuo atsakomybės nėra pagrindo, nes ji sutiko dirbti įmonės direktore neįsitikinusi finansinių dokumentų tvarkingumu, neperėmusi turto, taip prisiimdama dalį rizikos. Patenkinęs ieškinį iš atsakovų teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas nuo priteistų sumų.

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6Atsakovas L. W. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje šio apelianto atžvilgiu ir priimti naują sprendimą – ieškinio L. W. atžvilgiu netenkinti. Taip pat prašo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

    1. Nors L. W. bendrovės direktoriumi dirbo vos keletą mėnesių, jo vadovavimo laikotarpiu įmonė veikė pelningai. Teismas savo išvadas, kad apeliantas turėjo kreiptis į teismą nes įmonė nuo 2008 metų buvo nemoki, grindžia Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartimi, kuria ieškovui iškelta bankroto byla. Bankroto bylą iškėlęs teismas įmonės nemokumą konstatavo vadovaudamasis tik įmonės balansais, kuriuose nėra net nurodomi įmonės pradelsti įsipareigojimai. Minimoje nutartyje nurodytos aplinkybės negali turėti prejudicinę reikšmę šioje byloje, nes CPK 182 straipsnio prasme šios aplinkybės turi būti nustatytos ne teismo nutartimi, o teismo sprendimu. Apeliantas nebuvo įtrauktas į bankroto bylą dalyvaujančiu asmeniu, todėl negalėjo pateikti jokių atsikirtimų bei juos pagrindžiančių įrodymų. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad bendrovė apelianto vadovavimo laikotarpiu būtų turėjusi kokių nors pradelstų įsipareigojimų ir negalėjusi vykdyti kreditorinių įsipareigojimų.
    2. Teismas visiškai nepasisakė kaip vertino į bylą pateiktas sąskaitų ir sąskaitų pagal klientus apyvartas už apelianto vadovavimo įmonei laikotarpį, tarpinį balansą, dokumentus, patvirtinančius akcininkės įnašus ir jų įtaką skolinių įsipareigojimų vykdymui, dokumentų, patvirtinančių pradelstų įsipareigojimų atsiradimo momentą ir kt. įrodymus, kurie paneigia ieškinio pagrįstumą ir yra pagrindu jį atmesti. T. y. teismas vertino ir pasisakė tik dėl tų įrodymų, kurie buvo palankūs ieškovui. Apelianto prašyti pateikti į bylą įrodymai – įmonės bandomieji balansai už 2009 m. balandžio ir gegužės mėnesius, kuriuose užfiksuoti duomenys būtent apie apelianto vadovavimo laikotarpiu buvusią įmonės turtinę padėtį (bankroto bylos 48 l.). Atleidžiant apeliantą iš direktoriaus pareigų sudarytame bandomajame balanse už 2009 m. gegužės mėnesį užfiksuota, kad didžioji dalis įmonės įsipareigojimų buvo akcininkei ir sudarė 73 300 Lt. Akivaizdu, kad akcininkė pirko ne nemokią įmonę, o tik turinčią skolinių įsipareigojimų, kuriuos galima įvykdyti tinkamai vykdant veiklą. Būtent todėl ji investavo savo asmenines lėšas į įmonę, kad būtų galima toliau vykdyti veiklą ir gauti pelną, kas ir pasiteisino.
    3. 2008 metais apeliantas įmonei vadovavo tik 1 mėnesį, o 2009 metais - keturis mėnesius, t. y. bendrovėje neišdirbo kalendorinių metų, o balanse atsispindi įmonės veiklos rezultatai per visus kalendorinius metus. Vadinasi apelianto veiksmus teismas turėjo vertinti vadovaudamasis apelianto veiklos laikotarpį patvirtinančiais dokumentais. Teismui apeliantas pateikė sąskaitų apyvartos duomenis už 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. kovo 31 d. laikotarpį. Juose užfiksuota, kad veiklos sąnaudos per šį laikotarpį sudarė 33 673,71 Lt, o pajamos – 47 261,17 Lt. Akivaizdu, kad įmonė dirbo pelningai ir uždirbo 13 587,46 Lt grynojo pelno, per vienerius metus mokėtinos sumos bei trumpalaikiai įsipareigojimai 2008 m pabaigoje, pagal balanso duomenis, sudarė 40 684 Lt, tai per pirmus tris mėnesius jie buvo sumažinti net trečdaliu, tai taip pat patvirtina, kad įmonė veikė perspektyviai ir pelningai. Pagal sąskaitų apyvartą 4432, kurioje surašyti prekių tiekėjai, matyti, kad per pirmus tris 2009 metų mėnesius kreditoriniai įsipareigojimai tiekėjams sumažėjo nuo 15 607,81 iki 8 920,29 Lt, o sąskaitų apyvarta 4431 patvirtina, kad įsiskolinimas įmonėms buvo sumažintas nuo 16 528,96 Lt iki 7 001,23 Lt.
    4. Ieškovo pradelsti įsiskolinimai kreditoriams atsirado jau po to, kai apeliantas buvo atleistas iš administracijos vadovo pareigų. Iš pateiktos lentelės duomenų matyti, kad nuo apelianto vadovavimo laikotarpio įsiskolinimai buvo susidarę tik su UAB „Švyturys-Utenos alus“; Latga-a, UAB „Visada laiku“, iš dalies su Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA ir bendra jų suma nesiekė net 2 000 Lt ir nesudarė pagrindo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
    5. Neatsiskaitinėti su tiekėjais, nemokėti mokesčių ir nemokėti darbuotojams atlyginimų direktorė R. M. pradėjo nuo 2009 m. birželio mėnesio, o veiklą nustojo vykdyti nuo 2009 m. spalio mėnesio. Būtent tada, kai nebepajėgė mokėti mokesčių, atlyginimų ir laiku sumokėti einamųjų mokėjimų tiekėjams ir galiausiai nelikus veiklai vykdyti reikalingų priemonių, R. M. kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau šios pareigos ji neįvykdė ir delsė, kol įsipareigojimai kreditoriams dar labiau padidės. Abejones dėl tendencingų teismo veiksmų dar labiau patvirtina tai, kad nors byloje pateikti neginčijami įrodymai, kad pradelsti įsiskolinimai atsirado bendrovei vadovaujant R. M. , kad didžiąją finansinio reikalavimo sumą sudaranti bauda buvo priteista sąmoningai direktorei R. M. nepagrįstai su ja sutinkant, jai teismas priteisė tik 3 000 Lt žalos atlyginimo, kai tuo tarpu, iš apelianto, vykdžiusio pelningai įmonės veiklą, priteista 29 100 Lt žalos atlyginimo, o iš prieš apeliantą buvusio direktoriaus, kurio vadovavimo laikotarpiu taip pat nenustatyti jokie pradelsti skoliniai įsipareigojimai, priteista net 60 673 Lt. Teismo sprendime nenurodyti tokios diferenciacijos kriterijai.
    6. Teismas nurodė, kad akcijos L. L. buvo parduotos tik dėl akių, o įmonei iš esmės vadovavo apeliantas. Aplinkybės apie akcijų pardavimą bei faktinį vadovavimą įmonei nebuvo nagrinėjamos bylos metu. Kita sprendime nurodyta tikrovės neatitinkanti aplinkybė, kad atsakovai P. Z. ir L. W. „pripažino, kad įmonė finansiškai buvo nuostolinga, jokio pelno neturėjo“, nes 2011 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio protokole nėra užfiksuoti tokie paaiškinimai.
    7. Dėl sunkios finansinės padėties apeliantas nepajėgia sumokėti visos žyminio mokesčio sumos, todėl sumokėjo 200 Litų, o likusios dalies sumokėjimą prašo atidėti iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

7Atsakovas P. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje šio apelianto atžvilgiu ir priimti naują sprendimą – ieškinio P. Z. atžvilgiu netenkinti. Taip pat prašo įvertinti atsakovės R. M. atsakomybę. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, paneigiančius ieškovo teiginius, kad atsakovo P. Z. vadovavimo įmonei laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 3 d. iki jo atleidimo iš įmonės vadovo pareigų dienos, tai yra iki 2008 m. spalio 27 d. ir 2008 m. lapkričio 20 d. ieškovas buvo nemokus.
  2. Teismas nepagristai neįvertino, ar atsakovės R. M. neapdairūs ir nerūpestingi veiksmai nesąlygojo 71 332,36 Lt žalos ieškovei padarymo.
  3. Iš sprendimo visiškai nėra aišku, kokiu būdu teismas apskaičiavo priteistiną iš atsakovo P. Z. 60 673,02 Lt žalos dydį.
  4. Ieškovo atstovas negalėjo pateikti paaiškinimų, kodėl teismui pateiktoje bankroto administratoriaus 2011 m. birželio 8 d. lentelėje nurodyta informacija (skolos susidarymo laikotarpis) prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, o dėl kreditoriaus UAB „Europink“ skolos atsiradimo laikotarpio ir jo pagrindimo apskritai negalėjo nieko konkretaus pasakyti. Tai reiškia, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus.

8Atsiliepimu į P. Z. apeliacinį skundą ieškovas BUAB ,,Ping Fan“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad dėl negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, kurie įtraukti į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą tiesiogiai yra kaltas atsakovas P. Z. , kuris būdamas administracijos vadovu turėjo žinoti ir žinojo, kad įmonė nebegalės atsiskaityti su naujai atsiradusiais kreditoriais. Pažymėtina, kad po to, kai atsakovas pasitraukė iš administracijos vadovo pareigų, ieškovas veiklą vykdė trumpai, jos pradelsti įsiskolinimai labai greitai padidėjo ir įmonė begalėjo tęsti savo veiklos.

9Atsiliepimu į L. W. apeliacinį skundą ieškovas BUAB ,,Ping Fan“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje esantys dokumentai patvirtina teismo nustatytą aplinkybę, kad ieškovas, vadovaujant atsakovui – 2008 - 2009 metais buvo nemokus.

10Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė R. M. prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismui patenkinus ieškinį gavosi, kad trys atsakovai iš keturių yra atsakingi už UAB „Pingfan“ prievoles. Tokiu būdu kuriamas precedentas, kuomet visas ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų skolas privalo padengti tų asmenų vadovaujantys organai. Betgi tuomet tokie juridiniai asmenys niekuo nebesiskirtų nuo neribotos atsakomybės juridinių asmenų (CK 2.50 str. 4 d.), toks skirstymas netektų teisinės reikšmės. Pažymi, kad atsakovė R. M. pradėjusi eiti direktorės pareigas (2009 m. gegužės 4 d.) neperėmė turto, pinigų, dokumentų, nes buvęs vadovas L. W. jų neperdavė jai paaiškinęs, kad kasos likučio nėra, o dokumentai pristatyti UAB „Visada laiku“, kuri pagal 2008 m. gruodžio 1 d. sutartį tvarko buhalterinės apskaitos dokumentus.

11Atsiliepimu į P. Z. apeliacinį skundą atsakovas L. W. prašo jį patenkinti. Nurodo, kad šio skundo argumentai didžiąja dalimi sutampa su L. W. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

13Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 str. 1 d.). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindo pagrindai.

14Byloje nustatyta, kad atsakovas P. Z. buvo UAB ,,Ping fan“ akcininku nuo 2006 m. balandžio 3 d. iki 2008 m. spalio 27 ir įmonei vadovavo nuo 2006 m. balandžio 3 d. iki 2008 m. spalio 27 d. ir nuo 2008 m. lapkričio 7 d. iki 2008 m. lapkričio 20 d., atsakovė L. L. nuo 2008 m. spalio 27 d. tapo akcininke ir vadovavo įmonei nuo 2008 m. spalio 27 d. iki 2008 m. lapkričio 7 d., atsakovas L. W. vadovavo įmonei nuo 2008 m. lapkričio 20 d. iki 2009 m. gegužės 4 d., o atsakovė R. M. – nuo 2009 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. vasario 22 d. (1 t., 79-80 b. l.).

15Dėl ieškinio reikalavimų išnagrinėjimo

16Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Be to, teismas privalo nustatyti išsamias bylos aplinkybes, tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus, tinkamai išaiškinti bylos šalims, kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises bei pareigas, taip pat numatytas CPK 42, 51 straipsniuose, ir jas užtikrinti (CPK 14 str., 158-159 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Be to, pagal CPK 265, 270 straipsnių nuostatas, teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų, motyvuojamojoje sprendimo dalyje pateikdamas teisinį bei faktinį sprendimo išvadų pagrindimą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai viena iš nagrinėjamo ginčo šalių yra bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė, viešasis interesas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviu, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nei bankrutuojančios įmonės, nei jos kreditorių interesai, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006).

17Iš pareikšto ieškinio turinio bei pirmosios instancijos teisme pareikštos ieškovo pozicijos akivaizdu, kad ieškinys dėl nuostolių atlyginimo buvo kildinamas ne tik iš įmonės vadovo civilinės atsakomybės, t.y. jo neveikimo, pasireiškusio nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir iš įmonės savininko (akcininko) atsakomybės (1 t., 2-4, 2 t., 70 b. l.), tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė tik dėl įmonės vadovų, vadovavusių įmonei skirtingu laiku, civilinės atsakomybės. (ABĮ 19, 38, 59 str. 10 d.), o ieškinio dėl akcininkų atsakomybės nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė. CPK normos reikalauja išnagrinėti visus ieškinio reikalavimus ir priimti dėl jų sprendimą. Kadangi atsakovai (dalis jų) įvairiu laiku buvo akcininkai ir įmonės vadovai, arba tik akcininkai ir tik vadovai, ir jų veikla tarpusavy susijusi, todėl išskirti bylą dėl vieno iš ieškinio reikalavimo (neišnagrinėto) CPK 327 straipsnio 2 dalies pagrindu nėra galimybių. Teisėjų kolegija konstatuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, nustatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte, sprendimą naikina ir visą bylą perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

18Dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

19Iki 2008 m. liepos 1 d. Įmonių bankroto įstatyme nebuvo nustatyta specialių nuostatų, susijusių su įmonės administracijos vadovo ar savininko atsakomybe, kai, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, jie nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir taip padaroma įmonei ar jos kreditoriams žala. Nuo nurodytos datos, įsigaliojus Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnį papildančiai nuostatai – 4 daliai, imperatyviai įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, net ir nesant Įmonių bankroto įstatyme nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo (Įmonių bankroto įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 1 d.), už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

20Byloje kilo ginčas dėl tokios pareigos (kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) pažeidimu padarytos žalos atlyginimo.

21Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnis 2008 m. gegužės 22 d. įstatymu, įsigaliojusiu 2008 m. liepos 1 d., buvo papildytas 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

23Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė prieš kreditorius bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Ši praktika pagrįsta siekiu suderinti verslo riziką siekiant pelno, tačiau tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.

24Pagal kasacinio teismo praktiką, priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę. Pareiga inicijuoti bankroto bylą, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui. ĮBĮ apibrėžiama šios pareigos įgyvendinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

25Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.

26Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dėl atsakovų civilinės atsakomybės, neanalizavo kiekvieno jų (atsakovo) veiksmų (neveikimo) jų vadovavimo įmonei metu. Iš bylos duomenų galima daryti prielaidą, kad įmonė veikė, teikė maitinimo paslaugas praktiškai iki 2009 m. spalio mėnesio. Yra duomenų, kad atsakovė L. L. per kelis kartus įnešė į įmonės kasą asmeninių pinigų (dėl šios aplinkybės teismas nepasisakė) ir iš dalies buvo atsiskaitoma su kai kuriais kreditoriais (sąskaitos apyvarta pagal klientus). Taip pat yra duomenų, kad dauguma bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų atsirado jau po 2009 m. balandžio mėnesio. Teismas šių faktinių aplinkybių nevertino, todėl teismui, be jau paminėtos pareigos nustatyti, kokie atsakovų, kaip įmonės vadovų veiksmai neatitiko protingos verslo rizikos, kilo pareiga nustatyti priežastinį ryšį tarp iki 2009 m. gegužės mėnesio įmonei vadovavusių asmenų veiksmų ir atsiradusios žalos.

27Be to, pirmosios instancijos teismas, pasiremdamas įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartimi, kuria UAB „Ping Fan“ iškelta bankroto byla (1 t., 5-6 b. l.), konstatavęs, kad įmonė jau 2008 metais buvo nemoki, visiškai nepasisakė dėl atsakovų argumentų, susijusių su įmonės nemokumu, būtent dėl pradelstų skolų ir turto santykio, nesprendė ar tai, nagrinėjamu atveju, apskritai gali turėti įtakos.

28Taip pat nėra aišku, kuo remdamasis teismas sprendė dėl žalos atlyginimo, priteistino iš atsakovės R. M. , sumažinimo. Tiesa, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žalos dydis mažintinas atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad L. W. atsakovei R. M. neperdavė įmonės turto, dokumentų, tačiau nenurodė, kuo ši situacija skiriasi nuo iki tol buvusių situacijų, kai įmonės direktoriaus pareigas pradėdavo eiti kiti atsakovai (L. L., P. Z. , L. W. ), nes byloje nėra įrodymų, kad kitiems įmonės direktoriams įmonės turtas ir dokumentai buvo perduoti (CPK 185 str.).

29Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju atsakovų, kaip įmonės vadovų, prievolė yra dalinė ir kiekvienas atsakovas turi atlyginti įmonei padarytą žalą už tą laikotarpį, kai ėjo įmonės vadovo pareigas, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, dėl tokių paties pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, nėra pakankamai argumentuotas pirmosios instancijos teismo pasirinktas žalos paskaičiavimo būdas išvedant atitinkamą procentą iš buvusio 2008 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimo kreditoriams ir iš esamo 2010 m. vasario 9 d. įsiskolinimo.

30Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl dalies ieškinio reikalavimo, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines taisykles (CPK 185 str.), neįvertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl jų nepasisakė, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, neužtikrino byloje viešojo intereso apsaugos, t. y. neatskleidė šios bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), o apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti šių proceso teisės pažeidimų, nes dėl faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, taip pat ir dėl to, kad teismas, kaip jau minėta, neišnagrinėjo vieno ieškinio reikalavimo, betarpiškai susijusio su išnagrinėtu reikalavimu (CPK 327 str. 2 d., 329 str. 2 d. 7 p.). Dėl nurodyto, skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas, bylą perduodant nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

32Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas BUAB ,,Ping Fan“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams L. W.... 4. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį... 5. Teismas nustatė, kad ieškovo bendrovės veikla nuo 2007 metų buvo... 6. Atsakovas L. W. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje... 7. Atsakovas P. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje... 8. Atsiliepimu į P. Z. apeliacinį skundą ieškovas BUAB ,,Ping Fan“ prašo... 9. Atsiliepimu į L. W. apeliacinį skundą ieškovas BUAB ,,Ping Fan“ prašo... 10. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė R. M. prašo skundžiamą teismo... 11. Atsiliepimu į P. Z. apeliacinį skundą atsakovas L. W. prašo jį patenkinti.... 12. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 13. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo... 14. Byloje nustatyta, kad atsakovas P. Z. buvo UAB ,,Ping fan“ akcininku nuo 2006... 15. Dėl ieškinio reikalavimų išnagrinėjimo... 16. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 17. Iš pareikšto ieškinio turinio bei pirmosios instancijos teisme pareikštos... 18. Dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos... 19. Iki 2008 m. liepos 1 d. Įmonių bankroto įstatyme nebuvo nustatyta specialių... 20. Byloje kilo ginčas dėl tokios pareigos (kreiptis į teismą dėl bankroto... 21. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnis 2008 m. gegužės 22 d. įstatymu,... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės administracijos... 23. Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo... 24. Pagal kasacinio teismo praktiką, priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki,... 25. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo... 26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dėl atsakovų civilinės... 27. Be to, pirmosios instancijos teismas, pasiremdamas įsiteisėjusia Panevėžio... 28. Taip pat nėra aišku, kuo remdamasis teismas sprendė dėl žalos atlyginimo,... 29. Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime teismas pagrįstai nurodė, jog... 30. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, prieina prie... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 32. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir...