Byla 2A-846-260/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3536-435/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. V. dėl žalos atlyginimo.

2Apeliacinės instancijos teismas,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. sausio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo G. V. 1997,17 Lt (578,42 Eur) žalos atlyginimą, 72 Lt (20,85 Eur) žyminį mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. birželio 3 d. ( - ) namo kieme buvo apgadintas (subraižyti automobilio šonai, kapotas, variklio dangtis) T. E. priklausantis automobilis „F. F.“, valstybinis Nr. ( - ), (identifikavimo Nr. ( - )), kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (Kasko). Dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 1997,17 Lt draudimo išmoką pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ( - ) už automobilio remonto darbus. Remonto darbų sąmatą apskaičiavo vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti, kurios naudojimą numato LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2014 m. birželio 30 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2014 m. birželio 3 d. ( - ) įvykusio įvykio, suinteresuotiems asmenims išaiškinus galimybę kreiptis į teismą privataus kaltinimo bylų proceso tvarka. 2014 m. birželio 3 d. nutarime konstatuota, kad T. E. automobilį „F. F.“, valstybinis Nr. ( - ), (identifikavimo Nr. ( - )), apgadino G. V..

5Atsakovas G. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi jokios žalos T. E. automobiliui 2014 m. birželio 3 d. nepadarė. Nurodė, kad nėra nustatytas atsakingas už žalą asmuo, ieškovės pateiktuose dokumentuose dėl žalos atlyginimo daug neatitikimų, ieškovė nepagrįstai išmokėjo T. E. 300 Lt dydžio besąlyginės išskaitos sumą, kas byloja apie galimus neteisėtus draudėjo ir draudiko susitarimus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo G. V. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 578,42 Eur žalos atlyginimą, 70,08 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,85 Eur žyminį mokestį bei valstybei 15,58 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

8Teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniai įrodymais, nustatė, jog T. E. priklausantis automobilis „F. F.“, valstybinis Nr. ( - ) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (Kasko) laikotarpiui nuo 2012 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. gruodžio 20 d.. Draudimo metu galiojo Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagos, kuri buvo pradėta pagal T. E. 2014 m. birželio 3 d. prašymą (kuris Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate buvo užregistruotas 2014 m. birželio 6 d.), nustatė, kad automobilį „F. F.“, valstybinis Nr. ( - ) apgadino G. V., tačiau dėl to, kad padaryta veika turi požymių nusikalstamos veikos numatytos BK 187 str. 1 d., o sutinkamai su BPK 407 str. bylos dėl veikos yra privataus kaltinimo ir dėl to ikiteisminis tyrimas neatliekamas, 2014 m. birželio 13 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal T. E. pareiškimą dėl neteisėtų kaimyno G. V. 2014 m. birželio 3 d. atliktų veiksmų. Taip pat nustatė, jog 2014 m. birželio 5 d. T. E. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu apžiūrėti apgadintą jo transporto priemonę ir išmokėti draudimo įmoką, o AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertas J. D. tą pačią dieną apžiūrėjęs T. E. transporto priemonę surašė Transporto priemonės techninės apžiūros aktą įvardindamas sugadintas automobilio dalis – kairės pusės priekinis ir galinis sparnai, priekinės durys, variklio gaubtas bei stogo panelis, bei dešinės pusės (keleivio) galinis sparnas bei nurodydamas remonto pobūdį – dažymas arba poliravimas. UAB „Inchcape motors“ 2014 m. birželio 9 d. sudarė automobilio remonto sąmatą ir nurodė remonto kainą 1997,17 Lt ( 578,42 Eur), 2014 m. birželio 11 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, o 2014 m. birželio 11 d. T. E. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu jam priklausančią draudimo išmoką išmokėti pavedimu jo transporto priemonę remontavusiai įmonei UAB „Inchcape motors“. Ši išmoka buvo išmokėta 2014 m. liepos 1 d. ir 2014 m. liepos 25 d. AB „Lietuvos draudimas“ 2014 m. liepos 9 d. ir 2014 m. liepos 24 d. raštais Nr. ( - ), siuntė atsakovui pretenzijas dėl 2014 m. birželio 3 d. įvykio padarytai žalai atlyginti išmokėtų 1697,17 Lt ir 300 Lt sumokėjimo ieškovui ne ginčo tvarka. Neįgaliojo pažymėjimas ir Kauno m. savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus pažyma patvirtina, kad atsakovui nuo 2013 m. lapkričio 14 d. nustatytas neterminuotas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Pranešimas apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą ir VšĮ Respublikinės Kauno Ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovės raštas patvirtina tai, jog atsakovas minėtoje klinikoje buvo gydomas nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2014 m. birželio 6 d.

9Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes sprendė, kad ( - ) atsakovas G. V. būdamas neblaivus spardė ir maišeliu, kuriame buvo kažkokie daiktai, daužė T. E. priklausantį automobilį „F. F.“, valstybinis Nr. ( - ). Atsakovas neįrodė argumentų apie niekam nežinomą kiemo darbininką, kuris, anot jo, su glėbiu ilgakočių įrankių tą patį vakarą keliskart atsitrenkė į kairę automobilio pusę. Teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti liudytojų parodymais, juolab, kad iš karto po automobilio apgadinimo tą patį vakarą buvo iškviesta policija, atsakovas rastas namuose neblaivus ir dėl neadekvataus elgesio išvežtas į Psichiatrijos kliniką, kur jam nustatyti Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Teismas taip pat sutiko su ieškovo argumentu, jog jis pagrįstai papildomai išmokėjo draudėjui 300 Lt frančizę, kadangi ji turi būti mokama, kai yra nustatytas atsakingas dėl žalos padarymo asmuo. Nustatė, kad sugadintas automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu ir dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo T. E. 1997,17 Lt draudimo išmoką.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovas G. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, nesilaikant šalių lygybės principo, paremtas akivaizdžiai galimai bendrininkavusių ieškovės ir T. E. su J. E., bylos eigoje kaitaliojusių savo parodymus, todėl yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

12Prašo, tikslu nustatyti kairiąją automobilio pusę galimai apgadinusio asmens tapatybę ir jį surasti, apklausti liudytoju ( - ) ir ( - ) gyvenantį L. R., kuris automobilio apgadinimo laikotarpiu ir vėliau duodavo pavedimus atlikti namo ( - ) kiemo darbus asmeniui, kuris galimai apgadino ginčo automobilį; nustačius kairiąją automobilio pusę galimai apgadinusio asmens tapatybę, šį asmenį apklausti; nelaikyti įrodymu Žaliakalnio policijos nuovados specialistės B. T. 2014 m. birželio 13 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ); prijungti G. V. 2014 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimo „Dėl galimo sukčiavimo išmokant draudimo išmoką piliečiui T. E. dėl tariamo automobilio „F. F. T.“ Nr. ( - ) apgadinimo“ kopiją; išreikalauti iš ieškovo jo pateikto T. E. 2014 m. birželio 5 d. prašymo išmokėti draudimo išmoką originalą ir pateikti jį ekspertizei tikslu nustatyti tikrąją T. E. ranka padarytą įvykio aprašymo datą; išreikalauti iš Bendrojo pagalbos centro ir Žaliakalnio policijos nuovados T. E. 2014 m. birželio 5 d. prašyme išmokėti draudimo išmoką nurodyto 2014 m. birželio 3 d. pranešimo (pranešimo laikas nenurodytas) policijai įvykį garso įrašą bei duomenis apie tikslų šio garso įrašo įrašymo laiką; tuo atveju, jeigu teismas paliktų galioti pirmosios instancijos teismo iš atsakovo ieškovui priteistas ar kitokias pinigų sumas, išdėstyti sprendimo vykdymą 10 metų laikotarpyje, kadangi iš jo priteista pinigų suma neviršija 5 000 Lt ir dėl to kasacija šioje byloje būtų negalima.

13Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas.

152. Pirmosios instancijos teismo sprendimas kelia abejonių jo teisingumu, kadangi atliktas įrodymų tyrimas nebuvo pakankamai išsamus, įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas išsamių visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

163. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisingas, kadangi priimtas netenkinus atsakovo prašymų, kurie buvo būtini siekiant priimti teisingą sprendimą. Todėl atsakovas, siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, šiuos prašymus pakartotinai teikia apeliacinės instancijos teismui ir prašo juos tenkinti.

174. Pirmosios instancijos teismas nelygiai vertino šalis ir galimai turėjo išankstinę nuomonę ieškovo nauda, buvo reiškiamas nušalinimas teisėjai, tačiau jis nebuvo patenkintas, kas galimai įtakojo sprendimo kokybę. Taip pat nurodė, kad sprendimas buvo surašytas atmestinai, kadangi jį skelbiant teisėja pastebėjo, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, todėl sprendimas atsakovui nebuvo įteiktas. Teisėja, ištaisydama rašymo apsirikimą, pakeitė sprendimo rezoliucinę dalį faktiškai priešinga, mano, jog ji neturėjo teisės to daryti, kadangi tai nebuvo smulkus rašymo apsirikimas.

185. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime rėmėsi ir tokiu būdu pažeidė atsakovo teisę į teisingą teismą, K. Ž. policijos nuovados specialistės B. T. 2014 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. ( - ), kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad šis nutarimas yra suklastotas ir pateiktas tik kaip informacinio pobūdžio dokumentas, liudijantis, kad joks tyrimas nebuvo ir nebus atliekamas, jame nurodytas teiginys, kad atsakovas apibraižė automobilį, nieko nereiškia, be to, jame nurodyti tikrovės neatitinkantys teiginiai.

196. Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai sprendė, jog piliečiui T. E. priklausantis automobilis nukentėjo ne stovėdamas namo ( - ) kieme, kadangi jis galimai nukentėjo kitoje vietoje ir kitu laiku, ką įrodo T. E. 2014 m. birželio 11 d. prašymas pateiktas AB „Lietuvos draudimas“, kuriame nurodoma, kad automobilis buvo sugadintas dėl autoįvykio, o ne dėl atsakovo piktavališkų naktinių veiksmų.

207. Teismas neužkirto kelio ieškovės vykdomam Asmens duomenų juridinės apsaugos įstatymo pažeidinėjimui, tyčiniam atsakovo reputacijos žlugdymui bei pats, pažeisdamas Lietuvos įstatymus, kurie draudžia laikyti įrodymais neteisėtais būdais gautą informaciją, ją panaudojo sprendime grįsdamas išvadas apie atsakovui pareikštus reikalavimus.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo atmesti apelianto G. V. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai pasisako dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuriuos neva, įvykdė T. E.. Kadangi pagal Kelių eismo taisykles 2014 m. birželio 3 d. stovinčio automobilio apgadinimo faktas nėra eismo įvykis, vairuotojui nėra taikomi Kelių eismo taisyklių reikalavimai ir įvykio aplinkybių netiria kelių policijos pareigūnai. Nukentėjęs T. E. apie įvykį informavo policijos pareigūnus, kurie buvo iškviesti į įvykio vietą ir išsivežė siautėjusį atsakovą į Kauno miesto psichiatrinę ligoninę, nes jis dėl alkoholio vartojimo buvo nestabilios psichikos būklės. Mano, jog atsakovo teiginiai, kad ne jis sugadino ieškovės apdraustą automobilį yra nepagrįsti, kadangi policijos pareigūnų nustatyta, kad automobilį sugadino atsakovas, vadovaujantis CPK 197 str. 2 d. šis įrodymas laikomas oficialiu ir turinčiu didesnę įrodomąją galią. Todėl, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai atitinka tokiems dokumentams keliamus formos reikalavimus, teismas pagrįstai visus įvykių tyrimo medžiagoje esančius dokumentus laikė oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją vertę bei pagrįstai laikė, jog atsakovas atsakingas už padarytą žalą.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas atmestinas.

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

25Byloje ginčas kilo dėl CK 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įgyvendinimo. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.

26Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nustatė, jog ieškovė su T. E. buvo sudariusi transporto priemonės draudimo sutartį (t. I, b. l. 10-11). Transporto priemonės savininkas T. E. 2014 m. birželio 5 d. draudikui pranešė, jog 2014 m. birželio 3 d. 22.30 val. už padarytą žalą namo kieme, neblaivus kaimynas G. V., siautėdamas apspardė, apdaužė ir tokiu būdu apgadino jo draustą automobilį. 2014 m. birželio 5 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte ( t. I, b. l. 13 ) buvo konstatuoti transporto priemonės sugadinimai: kairės pusės galinio sparno, kairės pusės priekinių durų, kairės pusės priekinio sparno, kurių remonto pobūdis - dažymas bei variklio gaubto, galinio dešinio sparno ir stogo, kurių remonto pobūdis - poliravimas. Pagal UAB „Inchcape Motors“, kuri atliko T. E. priklausančio automobilio remonto darbus, 2014 m. birželio 11 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ( - ), automobilio remontas kainavo 1 997,17 Lt (t. I, b. l. 19). Ieškovė, atlikusi žalos nustatymo ir įvertinimo procedūrą, 2014 m. liepos 1 d. ir 2014 m. liepos 25 d. išmokėjo UAB „Inchcape motors“ 1 997,17 Lt išmoką už „F. F.“ ( - ), valstybinis Nr. ( - ), įvykio data 2014 m. birželio 3 d. (t. I, b. l. 21). Ieškovė sumokėjusi draudimo išmoką, reiškė atgręžtinį reikalavimą atsakingam už žalą asmeniui (atsakovui). Įrodinėjo, kad nors Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2014 m. birželio 13 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2014 m. birželio 3 d. ( - ) įvykusio įvykio, suinteresuotiems asmenims išaiškinus apie galimybę kreiptis į teismą privataus kaltinimo bylų proceso tvarka, tačiau konstatuota, kad T. E. automobilį „F. F.“, kurio valstybinis Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ), apgadino G. V., todėl jis turi atlyginti atsiradusią žalą. Ieškovė savo poziciją grindė pridedamu Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2014 m. birželio 13 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris, ieškovės nuomone, patvirtina ir įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ir atsakovo kaltę.

27Spręsdamas dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių teismas turi vadovautis CPK normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą, bei jas aiškinančia teismų praktika. Nagrinėjamu atveju aktualios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės bei įrodymų pakankamumo reikalavimas.

28Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama. Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu – ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės.

29Kauno apylinkės teismas skundžiamu apeliacine tvarka 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino. Nustatė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai: atsakovui išduotas neįgaliojo pažymėjimas (t. I, b. l. 48), Kauno m. savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus pažyma (t. I, b. l. 134) patvirtina, kad atsakovui nuo 2013 m. lapkričio 14 d. nustatytas neterminuotas vidutinių specialiųjų poreikių lygis; 2014 m. birželio 6 d. pranešimas apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą (t. I, b. l. 135), 2015 m. rugsėjo 8 d. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovės raštas (t. I, b. l. 151) patvirtina, jog atsakovas į šią kliniką buvo atvežtas 2014 m. birželio 4 d. 00:05 val., Greitosios medicinos pagalbos automobiliu, palydint policijos pareigūnams, gydomas nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2014 m. birželio 6 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai; prijungta nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ) medžiaga bei liudytojų parodymai neginčytinai patvirtina, jog žalą T. E. automobiliui padarė būtent atsakovas G. V., o tai reiškia, kad ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus (CPK 178 str.). Apeliaciniu skundu atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, esminiai apeliacinio skundo motyvai grindžiami tais argumentais, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigos paskirstymą, įrodymų vertinimo procedūras, netenkino atsakovo prašymų dėl liudytojų apklausos, nepagrįstai skundžiamame sprendime rėmėsi Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2014 m. birželio 13 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (LR CPK 177 str., 178 str., 182 str., 185 str., 197 str. 2 d.).

30Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nustatė, kad ieškovė, sumokėjusi draudimo išmoką, reiškia atgręžtinį reikalavimą atsakingam, jos nuomone, už žalą fiziniam asmeniui pagal bendrąsias deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Pagal šias normas tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina įrodyti visas atsakomybės sąlygas: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Kauno apygardos teismas pažymi, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatyme nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012; kt.). Kartu pripažįstama, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).

31Kauno apygardos teismas atmeta apeliacinio skundo teiginius, jog T. E. netinkamai pranešė draudikui apie namo, esančio ( - ) kieme pastatytos automobilio „F. F.“, kurio valstybinis Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ), sugadinimą, kad žala atsidaro T. E. susitarus su ieškove, kadangi pradiniame T. E. pareiškime atsakovas nebuvo minimas kaip žalą padaręs asmuo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tą visuotinai žinomą ir pripažintą aplinkybę, jog draudimo bendrovė yra savo veiklos profesionalė, jai taikytini didesni veiklos atsakomybės principai ir dėl šios aplinkybės didesnės rizikos atsiradimo tikimybė. Todėl ta aplinkybė, kad draudimo bendrovė atidžiai patikrino visas aplinkybes dėl automobilio sugadinimo fakto ir jo sugadinimo laipsnio, žalos nustatymo ir jo sureguliavimo procese, nustatė atsakingą už žalą asmenį, pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką T. E. ir, remdamasi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados 2014 m. birželio 13 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nustatyta jog už 2014 m. birželio 3 d. T. E. automobilio apgadinimą yra atsakingas G. V., leidžia teismui spręsti, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą reikalaudama atlyginti atsiradusią žalą iš ją padariusio asmens. Kauno apygardos teismas nagrinėjamu atveju vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo vertinimo, nenurodo tai patvirtinančių aplinkybių, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios, priešingos nei teismo sprendime išvados. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, Kauno apygardos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai šioje ginčo dalyje nesudaro pagrindo spręsti dėl jame nurodomų teismo padarytų proceso teisės normų aiškinimo ir jų taikymo pažeidimo.

32Dėl kitų apelianto apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

33Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis CPK nustatytų sąsajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių.

34Apeliacinį skundą atmetus ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.).

35Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 35,04 Eur. Tokie išlaidų dydžiai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nuostatas, nustatančias maksimalius advokatams ir jų padėjėjams už suteiktą teisinę pagalbą priteistinus dydžius. Šių išlaidų atlyginimas ieškovei priteisiamas iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

36Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

37Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38apeliacinį skundą atmesti.

39Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, 35,04 Eur (trisdešimt penkis eurus ir 04 centus) bylinėjimosi išlaidų.

41Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,... 2. Apeliacinės instancijos teismas,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. sausio 2 d. kreipėsi į teismą... 5. Atsakovas G. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniai įrodymais, nustatė, jog T.... 9. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes sprendė, kad ( - )... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 11. Apeliaciniu skundu atsakovas G. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 12. Prašo, tikslu nustatyti kairiąją automobilio pusę galimai apgadinusio... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 14. 1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir... 15. 2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas kelia abejonių jo teisingumu,... 16. 3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisingas, kadangi priimtas... 17. 4. Pirmosios instancijos teismas nelygiai vertino šalis ir galimai turėjo... 18. 5. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime... 19. 6. Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai sprendė, jog piliečiui... 20. 7. Teismas neužkirto kelio ieškovės vykdomam Asmens duomenų juridinės... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 23. Apeliacinis skundas atmestinas.... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Byloje ginčas kilo dėl CK 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y.... 26. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nustatė, jog... 27. Spręsdamas dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių teismas turi... 28. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės... 29. Kauno apylinkės teismas skundžiamu apeliacine tvarka 2015 m. lapkričio 23 d.... 30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka... 31. Kauno apygardos teismas atmeta apeliacinio skundo teiginius, jog T. E.... 32. Dėl kitų apelianto apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos... 33. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 34. Apeliacinį skundą atmetus ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos... 35. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto ieškovei priteistinos jos patirtos... 36. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 37. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 38. apeliacinį skundą atmesti.... 39. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti... 40. Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), ieškovei... 41. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....