Byla e2-1138-390/2017

Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Skirnuva“

1Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Neringai Pažėraitei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ atstovui advokatui Povilui Gruodžiui, atsakovui L. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ patikslintą ieškinį atsakovams L. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Transta“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Skirnuva“, ir

Nustatė

2Ieškovė Bankrutavusi L. K. individuali įmonė „Talka“ (toliau – ieškovė) 2016 m. rugpjūčio 11 d. ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Transta“ ir L. K. 484 954,24 Eur žalos atlyginimo, procesines palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3Ieškovė 2017 m. kovo 9 d. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo L. K. 484 954,24 Eur žalos atlyginimo, procesines palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė 2017 m. kovo 9 d. pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimo atsiėmimo atsakovės UAB „Transta“ atžvilgiu CPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.

4Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu 2015 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-62-413/2015. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1401-302/2015 Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį. Teigia, kad teismai pripažindami ieškovės bankrotą tyčiniu, nutartyse konstatavo, kad ieškovės su trečiuoju asmeniu BUAB „Skirnuva“ sudaryta 2008 m. gegužės 7 d. tikslinė paskolos sutartis, ieškovės su UAB „Investicijos ir verslo garantijos“ sudaryta 2008 m. gegužės 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, ieškovės su trečiuoju asmeniu BUAB „Skirnuva“ sudaryta 2008 m. gruodžio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis, tiesiogiai sukėlė ieškovės nemokumą.

5UAB „Transta“ ir atsakovas L. K. (toliau – atsakovas) yra susiję asmenys, galėję daryti tiesioginę įtaką tiek ieškovės, tiek UAB „Transta“ priimamiems sprendimams, kadangi atsakovas buvo UAB „Transta“ valdybos nariu laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 20 d. iki 2009 m. gegužės 18 d. ėjęs ir UAB „Transta“ direktoriaus pareigas, ieškovės savininkas, laikotarpiui nuo 1991 m. sausio 8 d. iki 2009 m. rugsėjo 3 d. ėjęs ieškovės direktoriaus pareigas, taip pat laikotarpiu nuo 2003 m. vasario 20 d. iki 2009 m. balandžio 29 d. buvo trečiojo asmens visuotinio akcininkų susirinkimo nariu.

6Ieškovė, kurios savininkas ir direktorius buvo atsakovas, 2008 m. gegužės 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi už 1 726 400 Lt (500 000 Eur) sumą iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ įsigijo kreditorinį reikalavimą į beviltiška pripažinta reikalavimo teisę bankrutuojančiai AB „Alytaus tekstilė“. Atsakovas veikė pažeisdamas lojalumo pareigą ieškovės atžvilgiu, tyčia siekdamas sukurti kuo didesnius nuostolius ir skolinius įsipareigojimus ieškovei. Tą pagrindžia ir įrodo ne tik tiesiogiai ieškovei nuostolius sukėlę atsakovo veiksmai, kai pasinaudojus ieškove kaip tarpininku, 2008 m. gegužės 7 d. paskolos sutarties Nr. PS-77 pagrindu buvo pasiskolinta iš susijusios įmonės - trečiojo asmens, 1 826 400 Lt (528 962 Eur), su tikslu už 1 726 400 Lt (500 000 Eur) kainą įsigyti iš anksto žinomai beviltišką reikalavimo teisę, kuri praėjus 7 mėn. už 33 kartus mažesnę (51 950 Lt (15 045,76 Eur)) kainą buvo perleista trečiajam asmeniui, tokiu būdu patiriant 484 954,24 Eur nuostolį, bet ir nuolatinis ieškovės veikimas su trečiuoju asmeniu susijusių ir atsakovo kontroliuojamų įmonių naudai. Atsakovas veikė išimtinai UAB „Transta“ naudai ir interesais, atstovaudamas ieškovę BAB „Alytaus tekstilė“ bankroto procese, ką yra ne kartą pažymėję ir kiti BAB „Alytaus tekstilė“ bankroto proceso dalyviai. Dėl akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingų ieškovės, kurios vardu veikė atsakovas, veiksmų, ieškovė patyrė 484 954,24 Eur nuostolių (žalą).

7Teisinis ieškinio pagrindas yra grindžiamas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimu, patvirtinančiu ieškovės patirtus 484 954,24 Eur nuostolius ir pastarosios teisę į nuostolių atlyginimą. Tvirtinama, kad atsakovas įvykdė neteisėtus veiksmus pažeisdamas CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, CK 2.87 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą lojalumo juridiniam asmeniui pareigą. Atsakovas iš anksto įvertinęs nuostolingo sandorio nenaudingumą ieškovės atžvilgiu, pažeidė CK 2.87 straipsnio normas ir sukėlė ieškovei 484 954,24 Eur dydžio nuostolius, todėl yra pagrindas reikalauti visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Atsakovas, būdamas ieškovės savininku bei vadovu, ir veikdamas ieškovės vardu, pažeidė savo kaip juridinio asmens valdymo organo nario fiduciarines pareigas ir, sudarydamas nuostolingą sandorį, veikė akivaizdžiai ieškovės bet kokiems turtiniams ir ekonominiams interesams nepalankiu būdu. Atsakovas, žinodamas realią ieškovės finansinę padėtį, ieškovės vardu priiminėjo sprendimus, akivaizdžiai nenaudingus ieškovei, tokiu būdu sukeldamas ieškovei žalą (nuostolius). Aplinkybę, kad atsakovas buvo nesąžiningas ir žinojo apie tai, kad ieškovės sudaromas nuostolingas sandoris yra žalingas ieškovei ir sukels ieškovės nemokumą, pagrindžia faktas, kad atsakovas buvo ieškovės vadovas ir savininkas, labai gerai žinojęs apie realią ieškovės finansinę padėtį bei galėjęs daryti įtaką ieškovės priimamiems sprendimams, tačiau veikė akivaizdžiai ieškovei nenaudingu ir nuostolingu būdu, priimdamas investiciniu požiūriu nelogiškus sprendimus. Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-62-413/2015 akivaizdžiai ir nenuginčijamai pripažino, jog atsakovas kaip įmonės vadovas veikdamas jos vardu, įsigyjant reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, sąmoningai neįvertino galimos rizikos, juolab, kad įmonės vadovui keliami aukštesni nei vidutinio atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Atsakovo veiksmai, veikiant priešingai ieškovės interesams dėl nuostolingo sandorio sudarymo, bei fiduciarinių pareigų ieškovei nevykdymas, tiesiogiai lėmė ieškovės 484 954,24 Eur dydžio nuostolių atsiradimą, todėl tarp nuostolių ir atsakovo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovės 484 954,24 Eur patirtų nuostolių dydis (1 726 400 Lt (500 000 Eur) - 51 950 Lt (15 045,76 Eur) yra aiškiai ir tiksliai pripažintas Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-62-413/2015, todėl papildomai nustatinėti nėra pagrindo.

8Ieškovė atsikirsdama į atsakovo argumentą dėl ieškinio senaties nurodo, kad ieškiniui pareikšti nepraleido ieškinio senaties termino, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje. Remiantis 1.125 straipsnio 8 dalimi, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju ieškovė apie pažeistą teisę sužinojo (turėjo sužinoti) nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu priėmimo dienos.

9Atsiliepime į ieškinį atsakovas L. K. nesutinka su ieškinio reikalavimais, prašo taikyti ieškinio senatį. Atsakovas prašo ieškovės atstovui advokatui Povilui Gruodžiui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti 5 792 Eur baudą, 50 proc. šios baudos paskiriant atsakovui, kadangi advokatas pažeidžia Lietuvos advokatų etikos kodekso 10.3 p., nes remiasi išsigalvotomis faktinėmis aplinkybėmis.

10Atsakovas nurodo, kad ieškinys pateiktas praleidus 1 metų ieškinio senaties terminą pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą. Bankroto administratorius apie sandorius, priešingus įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusius turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Ieškovės bankroto administratorius dokumentus yra gavęs daugiau negu prieš 1 metus. Teigiama, kad UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ skelbė viešą konkursą (skelbiama buvo dienraštyje „Lietuvos rytas“) parduoti reikalavimo teisę į BAB „Alytaus tekstilė“ 5 200 000 Lt kreditorinį reikalavimą. Konkurse dalyvavo keli asmenys, tame tarpe IĮ „Talka“ pasiūliusi didžiausią kainą - 0,33 Lt už perkamą kreditorinio reikalavimo litą, antrą vietą laimėjusi bendrovė siūlė 0,32 Lt už vieną kreditorinio reikalavimo litą. Būtent faktinė aplinkybė, jog vyko viešas konkursas įsigyti BAB „Alytaus tekstilė“ 5 200 000 Lt vertės trečios eilės kreditorinį reikalavimą įrodo, jog sutartis nebuvo laikoma beviltiška. IĮ „Talka“ pagal 2008 m. gegužės 7 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį įsigytą trečios eilės kreditorinį reikalavimą teisme pakeitė į antros eilės kreditorinį reikalavimą 2008 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-354-555/2008. Ši faktinė aplinkybė yra reikšminga, kadangi pagal ĮBĮ 35 str. antros eilės kreditorinis reikalavimas tenkinamas pirmiau nei trečios eilės kreditorinis reikalavimas. BAB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje įsipareigojimai kreditoriams sudarė 38 957 739 Lt (11 282 941,09 Eur), o turtas - 67 824 964 Lt (19 643 467,33 Eur), todėl nebuvo jokio pagrindo daryti išvadą, jog pakeistas į antros eilės kreditorinį reikalavimą IĮ „Talka“ 5 200 000 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas gali būti nepatenkintas. Todėl ieškovės atstovo nurodoma faktinė aplinkybė, jog 2008 m. gegužės 7 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo iš anksto siekiama sudaryti nuostolingą sandorį, yra visiškai nepagrįsta tuo metu susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Priešingai, nei nurodo ieškovės atstovas, atsakovo veiksmai buvo teisėti, atsakovas nepažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų įmonės vadovo pareigų. Atsakovas 2009 m. gegužės 14 d. pareiškimu skatino greičiau sukviesti BAB „Alytaus tekstilė“ komiteto posėdį, kad komitetas kuo skubiau priimtų nutarimą skelbti parduodamo turto varžytynes, kad kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus. Atsakovas ieškojo BAB „Alytaus tekstilė“ turto pirkėjų. Atsakovas siūlė sumažinti ilgalaikio turto kainą 20 proc. nuo prieš tai neįvykusių varžytynėse paskelbtos turto kainos, kad pardavus turtą būtų kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimai. Ieškovės atstovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė vos po pusmečio perleido UAB „Skirnuva“ reikalavimo teisę už 33 kartus mažesnę kainą. Atsakovas pažymi, jog būtent 2008 m. antroje pusėje prasidėjo 2008 m. nekilnojamojo turto kainų kritimas, kurio metu nukrito visų rūšių turto kainos, kas ir sąlygojo nuostolių atsiradimą, o ne ieškovės prielaidos apie susitarimus.

11Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas L. K. prašo ieškinį atmesti, ieškovės atstovui advokatui Povilui Gruodžiui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti 5 792 Eur baudą, 50 proc. šios baudos paskiriant atsakovui, bendraatsakove į bylą įtraukti BUAB „Skirnuva“, nes tikslinį kreditą suteikė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ kreditoriniam reikalavimui BAB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje įsigyti, taip pat į bylą įtraukti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. Atsakovas nurodo, kad jis yra individualios įmonės „Talka“ savininkas, todėl žala turi būti atlyginama ne įmonei, o jos kreditoriams, iš atsakovui priklausančio viso turto, nes individualios įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Todėl tokio ieškinio pareiškimas neturi prasmės BIĮ „Talka“ kreditoriams, nes atsakovo turto daugiau neatsiras. 2017 m. sausio 16 d. Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-851-413/2017, kurioje atsakovu buvo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, o ieškove buvo ta pati BIĮ „Talka“. Šioje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje, kadangi ieškovė reiškė reikalavimus atsakovui būtent dėl to, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes pardavė tą patį 5,2 mln. dydžio kreditorinį reikalavimą BAB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje. Todėl akivaizdu, jog ieškovė piktnaudžiauja teise, dėl to paties dalyko skirtingose bylose reikšdama reikalavimus skirtingiems asmenims. Teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-851-413/2017 nenustatė teisės pažeidimų atsakovo veiksmuose ir ieškovės.

12Atsakovas prašo BUAB „Skirnuva“ į bylą įtraukti ne trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bet bendraatsakove, nes ieškovės nurodoma žala, jeigu teismas pripažintų, susidarė dėl abiejų juridinių asmenų IĮ „Talka“ bei UAB „Skirnuva“ veiksmų, vykdant būtent 2008 m. gegužės 7 d. sutartį. BIĮ „Talka“ nebūtų galėjusi nupirkti iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 5,2 mln. dydžio kreditorinio reikalavimo, BUAB „Skirnuva“ nedavus pinigų, siekiant bendros abiejų įmonių veiklos tikslų. 2008 m. gegužės 7 d. paskola buvo tikslinė, nes skirta įsigyti iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ būtent 5,2 mln. dydžio kreditorinį reikalavimą BAB „Alytaus tekstilė“ bankroto byloje. 2008 m. gegužės 7 d. paskola šalys įsipareigojo veikti kartu, t. y. ir žala, jeigu teismas nustatytų, taip pat turėtų būti atlyginama bendrai, kaip atsakovo L. K., taip ir BUAB „Skirnuva“. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-967-259/2017 pagal BIĮ „Talka“ ieškinį atsakovei BUAB „Skirnuva“ ieškinio dėl 2008 m. gegužės 7 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties žalingumo netenkino, todėl ieškinys šioje byloje yra ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-967-259/2017 pakartojimas, t. y. ieškovė dar kartą reikalauja priteisti tą pačią žalą, tik dabar iš atsakovo L. K., kurią reikalavo priteisti iš BUAB „Skirnuva“ civilinėje byloje Nr. e2-967-259/2017.

132017 m. gegužės 25 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad atsakovo kaip ieškovės vadovo aplaidžių pareigų vykdymas yra nustatytas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-667-823/2017, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad Ieškovas jau 2008 m. faktiškai buvo nemokus ir Atsakovas, būdamas Ieškovo vadovu, kuris „geriausiai žinojo savo įmonės finansinę padėtį, sudarė itin rizikingą didelės vertės sandorį iš skolintų lėšų (2008 m. gegužės 7 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis su UAB „Investicijų ir verslo garantijos “ (toliau - Nuostolingas Sandoris)), o vėliau didžiąją dalį minėtos reikalavimo teisės perleido UAB „ Skirnuva “, juridinio asmens kodas 253663090, (toliau - Trečiasis asmuo) už ženkliai mažesnę sumą. Dėl šių sandorių įmonė, kuri jau sandorių sudarymo metu faktiškai buvo nemoki, patyrė papildomai 1 674 450 Lt (484 954,24 Eur) nuostolį, o tai dar labiau apribojo įmonės atsiskaitymo su kreditoriais galimybes ir galutinai įmonę privedė prie bankroto“. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad priežastimi, lėmusia apeliantės (Ieškovo) bankrotą, pripažinti rūpestingumo pareigos neatitinkantys L. K. (Atsakovo) sprendimai investuoti skolintas lėšas į abejotinos vertės reikalavimo teisę. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-667-823/2017 įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, todėl šioje nutartyje nustatytos aplinkybės yra laikytinos prejudiciniais faktais.

14Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovės atstovas patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė pareikštą ieškinį patenkinti.

15Atsakovas teismo posėdyje prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.

16Dėl ieškinio atsiėmimo atsakovės UAB „Transta“ atžvilgiu

17Ieškiniu ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Transta“ ir L. K. 484 954,24 Eur žalos atlyginimo, procesines palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė 2017 m. kovo 9 d. kartu su patikslintu ieškiniu pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimo atsiėmimo atsakovės UAB „Transta“ atžvilgiu, CPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Atsakovės UAB „Transta“ atstovas 2017 m. kovo 17 d. pateikė sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo atsakovės UAB „Transta“ atžvilgiu, prašė ieškinį palikti nenagrinėtu.

18Esant nustatytoms aplinkybėms, bei atsakovės UAB „Transta“ sutikimui dėl ieškinio atsiėmimo, ieškovės prašymas tenkintinas, ieškovės L. K. individualios įmonės „Talka“ ieškinys atsakovei UAB „Transta“ civilinėje byloje Nr. e2-1138-390/2017 dėl 484 954,24 Eur žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (CPK 139 straipsnis).

19Patikslintas ieškinys tenkintinas.

20Dėl ieškinio senaties termino

21Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nurodo, kad ieškinys pateiktas praleidus 1 metų ieškinio senaties terminą pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą.

22CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį yra imperatyviai įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę, ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 633/2013; 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017).

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio senatis negali būti skaičiuojama anksčiau nei nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo momento. Ieškovė galėjo suprasti, kad atsakovas pažeidė jos teises, sukeldamas jos skolininkės tyčinį bankrotą, tik išsprendus klausimą dėl tyčinio bankroto (2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

24Nagrinėjamoje byloje ieškovė apie pažeistą teisę sužinojo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, kuri įsiteisėjo nuo priėmimo dienos, ir kuria ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Todėl ieškovė nei teikdama Kauno apygardos teismui 2016 m. rugpjūčio 11 d. ieškinį, nei teikdama 2017 m. kovo 9 d. patikslintą ieškinį, nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino, nustatyto CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.

25Dėl ginčo esmės

26Byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos, padarytos juridinio asmens vadovui pažeidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio nuostatas, atlyginimo įmonei, kuriai iškelta bankroto byla. Ieškovė atsakovo žalos atlyginimo prievolę kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovui veikiant priešingai ieškovės interesams dėl nuostolingo sandorio sudarymo, bei fiduciarinių pareigų ieškovei nevykdymo.

27Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.

28Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas L. K. (toliau – atsakovas) buvo ieškovės L. K. individualios įmonės „Talka“ (toliau – ieškovė) savininkas, nuo 1991 m. sausio 8 d. iki 2009 m. rugsėjo 3 d. ėjo ieškovės direktoriaus pareigas. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs L. K. atskirąjį skundą, 2015 m. spalio 1 d. nutartimi paliko Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį.

29Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 yra nurodęs, kad bendrovės dalyvio (vadovo) veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotą kaip tyčinį, yra visiškai tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012). Taigi jei įmonės dalyvis atlieka veiksmus, dėl kurių įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, jis tuo pačiu atlieka nesąžiningus veiksmus, kurie CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu gali lemti jo civilinę atsakomybę, jei yra visos kitos šios normos taikymo sąlygos.

30Nagrinėjamuoju atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl 484 954,24 Eur nuostolių (žalos), kurią ieškovė patyrė dėl atsakovo veiksmų – nuostolingo sandorio sudarymo. Ieškovė, kurios savininkas ir direktorius buvo atsakovas, 2008 m. gegužės 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi už 1 726 400 Lt (500 000 Eur) sumą iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ įsigijo kreditorinį reikalavimą į beviltiška pripažinta reikalavimo teisę bankrutuojančiai AB „Alytaus tekstilė“. Įsigytą reikalavimo teisę praėjus 7 mėn. už 33 kartus mažesnę (51 950 Lt (15 045,76 Eur)) kainą ieškovė perleido trečiajam asmeniui, tokiu būdu patirdama 484 954,24 Eur įmonės nuostolį.

31Pažymėtina, jog atsakovo neteisėti veiksmai sudarant ekonomiškai nenaudingą sandorį ir taip dar labiau apribojant įmonės atsiskaitymo su kreditoriais galimybes ir galutinai įmonę privedant prie bankroto konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu civilinėje bylose (Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-62-413/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1401-302/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Tokie nustatyti faktai yra prejudiciniai ( CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įsiteisėjusiame pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad bankroto bylos iškėlimo dieną AB „Alytaus tekstilė“ turėjo didelės vertės turto, tačiau pažymėjo, kad vien turimo turto didelė vertė negarantuoja, jog bankroto proceso metu bus atsiskaityta su visais ar dauguma kreditorių. Vadovas, kuriam keliami aukštesni negu vidutiniai atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartai, veikdamas įmonės vardu, 2008 m. gegužės 7 d. įsigydamas reikalavimo teisę į bankrutuojančią AB „Alytaus tekstilė“, sąmoningai neįvertino galimos rizikos. Teismas pažymėjo, kad vos po pusės metų nuo 2008 m. gegužės 7 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, t. y. 2008 m. gruodžio 11 d., didžiąją dalį šios 5 200 000 Lt (1 506 024,10 Eur) reikalavimo teisės atsakovė perleido UAB „Skirnuva“ už daug mažesnę kainą (51 950 Lt, arba 15 045,76 Eur), negu ją pirko (1 726 400 Lt, arba 500 000 Eur), sau pasiliko tik simbolinę 5000 Lt (1448,10 Eur) reikalavimo teisę į BAB „Alytaus tekstilė“. Po įvykusių sandorių įmonė papildomai patyrė 1 674 450 Lt (484 954,24 Eur) nuostolių, kas, teismo vertinimu, teikia pagrindą daryti išvadą, jog visi minėti sandoriai įmonei buvo ekonomiškai nenaudingi, o tokia veikla nuosekliai ir kryptingai buvo siekiama jau faktiškai nemokios įmonės bankroto.

32Esant nustatytoms aplinkybėms atmestini atsakovo argumentai, jog jo veiksmai buvo teisėti, kad atsakovas nepažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų įmonės vadovo pareigų. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog nuostolių atsiradimą sąlygojo ekonominė krizė, o ne atsakovo veiksmai.

33Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

34Teismas sprendžia, kad atsakovo neteisėtų veiksmų vykdymas tiesiogiai sukėlė ieškovės patirtus 484 954,24 Eur nuostolius, todėl tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės patirto žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių prezumpciją, jog net atsakovui ir neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, ieškovė nebūtų turėjusi galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

35Teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė ir kitą atsakovui civilinei atsakomybei atsirasti sąlygą - žalos dydį. Ieškovė 2008 m. gegužės 7 d. sudarė su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ nuostolingą sandorį, kurio pagrindu ieškovas įgijo beviltišką reikalavimo teisę į BAB „Alytaus tekstilė už 1 726 400 Lt (500 000 Eur) sumą. Ieškovė ir trečiasis asmuo 2008 m. gruodžio 11 d. sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė trečiajam asmeniui perleido beviltišką reikalavimo teisę už 51 950 Lt (15 045,76 Eur). Todėl ieškovės patirtų nuostolių dydį sudaro 484 954,24 Eur (1 726 400 Lt (500 000 Eur) - 51 950 Lt (15 045,76 Eur)). Atsakovas prašomo priteisti žalos dydžio neginčija.

36Atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl pareiga paneigti šią prezumpciją tenka atsakovui. Teismas šioje byloje nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų dėl kurių susidarė žala ieškovės kreditoriams, o atsakovas savo kaltės nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

37Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo 484 954,24 Eur nuostolių atlyginimo (CK 6.245-6.249 straipsniai).

38Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismas nustatė, kad atsakovas yra ieškovės skolininkas, prievolė kreditoriui nėra įvykdyta, dėl ko ieškovė patyrė žalą. Todėl ieškovės prašymas šioje dalyje taip pat yra tenkintinas priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

39Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog trečiasis asmuo į bylą turėtų būti įtrauktas bendraatsakovu, nes nurodoma žala, jeigu teismas pripažintų, susidarė dėl abiejų juridinių asmenų IĮ „Talka“ bei UAB „Skirnuva“ veiksmų, vykdant būtent 2008 m. gegužės 7 d. sutartį. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimai nustatyta, jog žala ieškovei atsirado dėl atsakovo – ieškovės vadovo, neteisėtų veiksmų, o ne dėl pačių įmonių veiksmų. Atsakovo nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-967-259/2017 ieškovė ginčijo sandorius – paskolos sutartis, sudarytas tarp L. K. IĮ „Talka“ ir BUAB „Skirnuva“, todėl atsakovo argumentai, jog ieškovė dar kartą reikalauja priteisti tą pačią žalą, tik dabar iš atsakovo L. K., yra nepagrįsti.

40Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu

41Atsakovas prašo ieškovės atstovui advokatui Povilui Gruodžiui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti 5 792 Eur baudą, 50 proc. šios baudos paskiriant atsakovui, kadangi advokatas pažeidžia Lietuvos advokatų etikos kodekso 10.3 p., nes remiasi išsigalvotomis faktinėmis aplinkybėmis.

42Pažymėtina, kad CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

43Bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovės atstovas jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį, todėl atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas. Be to, ieškovės ieškinys patenkintas, todėl atsakovo argumentai dėl išgalvotų faktinių aplinkybių yra visiškai nepagrįsti.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

45Ieškovė už ieškinio pateikimą valstybei turėjo sumokėti 4 506 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), tačiau ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo valstybei priteistina 4 506 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).

46Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 9,04 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), todėl teismui patenkinus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 str.).

47Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 1 870 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas ir atstovavimą teisme. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, redakcija galiojanti nuo 2015-03-27, dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos prašomos išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 str.).

48Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsniu, teismas,

Nutarė

49Ieškovės L. K. individualios įmonės „Talka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transta“ dėl 484 954,24 Eur žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

50Patikslintą ieškinį tenkinti.

51Priteisti iš atsakovo L. K. (asmens kodas ( - ), ( - ), Alytus) 484 954,24 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 24 centus) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (484 954,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ (juridinio asmens kodas 149537957, buveinės adresas Alytaus r. sav. Alytaus m. Likiškėlių g. 9-8) naudai.

52Priteisti iš atsakovo L. K. (asmens kodas ( - ), ( - ), Alytus) ieškovės bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ (juridinio asmens kodas 149537957, buveinės adresas Alytaus r. sav. Alytaus m. Likiškėlių g. 9-8) naudai 1 870 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

53Priteisti iš atsakovo L. K. (asmens kodas ( - ), ( - ), Alytus) 4 506 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus šešis eurus) žyminio mokesčio ir 9,04 Eur (devynis eurus ir 4 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant atitinkamai mokėjimo paskirtį: „žyminis mokestis“.

54Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.