Byla 3K-3-342/2012
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo OMV Refining & Marketing GMBH ir atsakovo R. A. P. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo OMV Refining & Marketing GMBH ieškinį atsakovui R. A. P., trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Multiimpex“, dėl skolos priteisimo

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliami procesinių palūkanų paskirties, procesinių palūkanų pripažinimo savarankišku reikalavimu, taip pat teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens dalyvio atsakomybę kreditoriui, aiškinimo ir taikymo klausimai.

5Ieškovas OMV Refining & Marketing GMBH patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. A. P. 363 855,92 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas: 15 277,12 Lt žyminio mokesčio ir 42 313,67 Lt teisinių paslaugų išlaidas.

6Byloje nustatyta, kad Austrijos ūkio rūmų Tarptautinis arbitražo teismas (toliau – Arbitražo teismas) 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimu iš atsakovo vadovaujamos įmonės UAB „Multiimpex“ ieškovui priteisė 88 820,24 euro netesybų, 4 723,43 euro už advokato pagalbą bei 7 238,15 euro arbitražo išlaidų (iš viso 100 781,82 euro) bei sprendime nustatyta tvarka skaičiuojamas palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. balandžio 25 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje šį Arbitražo teismo sprendimą, tačiau vykdant išieškojimą nustatyta, kad UAB „Multiimpex“ neturi turto ir pajamų.

7Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi nustatyti prejudiciniai faktai, kad UAB „Multiimpex“ bankrutavo dėl tyčinių, nesąžiningų bedrovės vadovo ir dalyvio R. A. P. veiksmų. Atsakovo veiksmais buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims „Multiimpex“ turtas, todėl, ieškovo teigimu, R. A. P., kaip UAB „Multiimpex“ dalyvis, yra subsidiariai atsakingas savo turtu už nesąžiningais veiksmais įmonei padarytą žalą (CK 2.50 straipsnio 3 dalis).

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

9Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį tenkino.

10Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju bylos sujungimui su trečiojo asmens LUAB „Multiimpex“ bankroto byla ar bylos sustabdymui nėra įstatyme nustatyto pagrindo. Teismas konstatavo, kad juridinio asmens dalyvio (atsakovo) civilinė atsakomybė už bendrovės prievoles yra subsidiari (papildoma) ir, vadovaudamasis CK 6.245 straipsnio 5 dalyje nustatyta privalomo eiliškumo, kurio turi laikytis kreditorius, reikšdamas reikalavimus skolininkams subsidiariosios atsakomybės atveju, tvarka, sprendė, jog kreditorius neprivalo sulaukti pagrindinio skolininko pabaigos tam, kad galėtų kreiptis dėl subsidiaraus skolininko atsakomybės.

11Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo dėl skolos atsiradimo pagrindo byloje nėra, skolos suma įrodyta Arbitražo teismo sprendimu, kuris pripažintas ir jį leista vykdyti Lietuvos Respublikoje, taip pat į tai, kad remiantis bylos medžiaga atsakovas, būdamas UAB „Multiimpex“ vadovas ir dalyvis, per 2003–2004 metus beveik dešimt kartų sumažino UAB „Multiimpex“ turtą, dėl to negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, o įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teismas, remdamasis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, konstatavo, kad subsidiari prievolė atsiranda dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, be to, tarp šių veiksmų ir įmonės negalėjimo įvykdyti prievoles kreditoriams turi būti konstatuotas priežastinis ryšys. Teismo nuomone, ryšį tarp atsakovo veiksmų ir įmonės negalėjimo įvykdyti prievoles patvirtina Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartis dėl tyčinio bankroto, kurioje nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje pripažintinos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsakovas buvo nesąžiningas, veikė savanaudiškai, neprotingai, iššvaistė įmonės turtą iki buvo leista vykdyti ieškovo sprendimą dėl skolos išieškojimo, vykdymo procese toliau pažeidinėjo kreditorių teises bei nevykdė antstolio reikalavimų. Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė savo reikalavimą priteisti nesumokėtą trečiojo asmens UAB „Multiimpex“ skolą iš atsakovo, kaip juridinio asmens UAB „Multiimpex“ dalyvio (CPK 178 straipsnis), kartu, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumo lygį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, sprendė sumažinti ieškovui priteisiamų teisinių paslaugų išlaidų dydį iki 22 000 Lt, taip pat priteisiant 75,02 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovo R. A. P. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei atitinkamai perskirstė bylinėjimosi išlaidas, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

13Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nagrinėjamą bylą sujungti su BUAB „Multiimpex“ bankroto byla ar sustabdyti iki šios išnagrinėjimo, BUAB „Multiimpex“ kreditorių interesų nepažeidė. Kolegija, remdamasi CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai, jeigu juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 5 dalimi, kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus subsidiariam skolininkui, turi pareikšti reikalavimus pagrindiniam skolininkui. Kolegija konstatavo, kad BUAB „Multiimpex“ negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais patvirtina įmonės bankroto faktas, kartu nurodė, kad ieškovas yra pirmiausia kreipęsis į UAB „Multiimpex“ dėl skolos sumokėjimo. Skola yra priteista Arbitražo teismo sprendimu, ieškovas yra pareiškęs ir kreditoriaus reikalavimą BUAB „Multiimpex“ bankroto byloje. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad kreditoriaus teisė pareikšti ieškinį subsidiariam skolininkui nepriklauso nuo išieškojimo iš pagrindinio skolininko pabaigos, o ieškinys bankrutuojančios įmonės buvusiam vadovui, dėl kurio veiksmų įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais, gali būti reiškiamas ir tebevykstant juridinio asmens bankroto bylai. Kartu pažymėta, kad išieškojimo iš BUAB „Multiimpex“ turto pabaiga bus svarbi sprendimo byloje priverstinio vykdymo stadijoje, nes, vykdant teismo sprendimą dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės, išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą bus nukreipiamas tik tada, kai bus baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija paneigė apelianto abejones, kad teismui dėl UAB „Multiimpex“ buvusio vadovo subsidiariosios atsakomybės pasisakius anksčiau nei paaiškės, kokia ieškovo reikalavimo dalis patenkinta BUAB „Multiimpex“ bankroto byloje, bus pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas.

14Kolegija pagrįstais pripažino atsakovo argumentus, kad skolos su palūkanomis priteisimas iš atsakovo pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių lygiateisiškumo principą, nurodė, jog pagrindiniam skolininkui BUAB „Multiimpex" iškėlus bankroto bylą tapo negalimas tolesnis palūkanų už įmonės prievoles skaičiavimas (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas); atsakovas (bankrutuojančios įmonės buvęs vadovas) yra subsidiarus skolininkas ir negali atsakyti didesne dalimi nei pagrindinis skolininkas BUAB „Multiimpex“. Vertindama sąlygų, būtinų juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti, visumą, kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju, skolininko – juridinio asmens negalėjimą vykdyti prievoles įrodo bankroto bylos iškėlimo faktas, o buvusio vadovo (atsakovo) nesąžiningi veiksmai bei priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir žalos kreditoriams (įmonės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais) konstatuoti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-49-436/2009), kuria UAB „Multiimpex“ bankrotas pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-117/2010 šią nutartį paliko nepakeistą), todėl pakartotinai atsakovo atsakomybės pagal CK 6.50 straipsnį pagrindų nustatyti nebereikia.

15Teisėjų kolegija, atmesdama atsakovo argumentus dėl tariamai netinkamo proceso, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad dėl atsakovo ligos neatidėdamas posėdžio nagrinėti paruoštoje byloje pirmosios instancijos teismas galėjo bylą išnagrinėti netinkamai arba kad atsakovo nedalyvavimas teismo posėdyje galėjo nulemti neteisėtą ar nepagrįstą, netinkamai motyvuotą teismo sprendimą. Kartu teisėjų kolegija, vertindama atsakovo prieš posėdį apeliacinės instancijos teisme pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad BUAB „Multiimpex“ administratorius yra pareiškęs ieškinius dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tačiau visų ieškinių tą pačią dieną buvo atsisakyta, atsisakymą pareiškus reikalavimo teisių perėmėjui fiziniam asmeniui E. E., konstatavo, kad situacija, kai, bankrutuojančios įmonės administratoriui pareiškus keletą ieškinių dėl įmonės buvusio vadovo veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, reikalavimo teises sutarties pagrindu pagal šiuos ieškinius perima fizinis asmuo, kuris netrukus visų šių ieškinių atsisako kaip nepagrįstų, leidžia abejoti tikraisiais teisių perėmėjo ketinimais ir daryti prielaidą, kad reikalavimo teisės buvo perimtos bei ieškinių galbūt atsisakyta tikslu, kad jie nebūtų teismo išnagrinėti iš esmės. Dėl šių motyvų teismas ieškinių atsisakymuose nurodytų priežasčių nevertino kaip pakankamų įrodymų, jog įmonės bankroto administratoriaus ieškiniai nebuvo pagrįsti, o buvęs vadovas (atsakovas) savo veiksmais nepadarė įmonei žalos. Atitinkamai teisėjų kolegija atmetė ir apeliacinio skundo argumentus, kad BUAB „Multiimpex“ bankroto administratorius nenustatė įmonės veiklos tikslams priešingų įmonės sandorių.

16III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu ieškovas OMV Refining & Marketing GMBH prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimas, ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimą nepakeistą; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovo OMV Refining & Marketing GmbH valstybei priteista 382 Lt už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio; priteisti iš atsakovo R. A. P. ieškovo naudai kasacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Dėl procesinių palūkanų instituto paskirties. Kasatorius nurodo, kad procesinių palūkanų institutas skirtas atlikti kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Šimtas aukštų“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl procesinių palūkanų esmės, funkcijų ir paskirties yra išsamiai pasisakęs 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011, be to, savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad procesinių palūkanų paskirtis yra operatyvaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-595/2008); procesinės palūkanos skirtos skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. L. K. v. L. T., bylos Nr. 3K-3-364/2005; 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. ir kt. v. T. N.; kt., bylos Nr. 3K-3-223/2011 ir kt.); ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki jam kreipiantis į teismą, taip išvengti prievolės jas mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. L. K. v. L. T., bylos Nr. 3K-3-364/2005). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismui atsisakius priteisti procesines palūkanas iš atsakovo, šiam sudaromos sąlygos vilkinti prievolės ieškovui ir teismo sprendimo vykdymą, jis nėra suinteresuotas ir skatinamas ieškoti būdų greičiau atsiskaityti su kasatoriumi. Atsakovas ieškovo pinigais naudojasi nuo 2005 metų, taigi nepriteisus procesinių palūkanų yra nekompensuojami net minimalūs ieškovo nuostoliai, pažeidžiama jo teisė tikėtis greito ir operatyvaus atsakovo prievolės įvykdymo.

192. Dėl procesinių palūkanų priteisimo kaip papildomo, savarankiško, su materialiuoju reikalavimu nesusijusio reikalavimo. Kasatoriaus teigimu, tiek Lietuvos teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas procesines palūkanas yra papildomas reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008). Kasatorius nurodo, kad laikantis nuomonės, jog subsidiaraus skolininko atžvilgiu negali būti taikomas procesinis institutas – procesinių palūkanų skaičiavimas, nes jos neskaičiuojamos pagrindiniam skolininkui, kuriam iškelta bankroto byla, susidarytų tokia situacija, kai visus procesinius institutus (pvz., laikinąsias apsaugos priemones, įrodymų užtikrinimo institutą ir t.t.) subsidiariam skolininkui būtų galima taikyti tik tada, jeigu toks institutas, atsižvelgiant į Įmonių bankroto įstatymo normas, gali būti taikomas pagrindiniam skolininkui. Toks procesinių institutų aiškinimas ir taikymas negalimas, nes konkretūs proceso institutai turi savų tikslų, yra skirti teismo procese dalyvaujančių asmenų elgesiui procese kontroliuoti, civilinio proceso tikslų ir principų įgyvendinimui užtikrinti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko, kuriam pareikšti reikalavimai teisme, atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdo geruoju, o jo kreditorius dėl to priverstas kreiptis į teismą, taigi reikalavimas dėl procesinių palūkanų yra papildomas ir kartu savarankiškas, jis su materialiuoju bylos reikalavimu nesusijęs, tai yra savarankiška civilinė atsakomybė už skolininko prievolės, kuri ginčijama teisme, nevykdymą geruoju.

203. Dėl atsakovo savarankiškos atsakomybės kreditoriui už prievolių nevykdymą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad pagrindiniam skolininkui iškėlus bankroto bylą tapo negalimas tolesnis palūkanų už pagrindinio skolininko prievoles skaičiavimas, o atsakovas, kaip subsidiarus skolininkas, negali atsakyti didesne dalimi nei pagrindinis skolininkas, nepagrindžia teismo sprendimo netenkinti kreditoriaus (ieškovo) reikalavimo priteisti procesines palūkanas iš subsidiaraus skolininko, nes iš tokio skolininko ir nebuvo priteista daugiau, nei sudaro pagrindinio skolininko skola kreditoriui, o prievolė atlyginti procesines palūkanas yra savarankiška subsidiaraus skolininko prievolė.

21Kasatoriaus teigimu, CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu atsiradusi civilinė juridinio asmens dalyvio atsakomybė yra savarankiška subsidiaraus skolininko prievolė atlyginti kreditoriui žalą, kilusi iš subsidiaraus skolininko delikto – nesąžiningų veiksmų, dėl kurių pagrindinis skolininkas tapo nemokus. Šią prievolę privalo vykdyti pats subsidiarus skolininkas, o ne pagrindinis skolininkas, nes pats subsidiarus skolininkas savo neteisėtais veiksmais sukūrė sau šią prievolę, tik subsidiaraus skolininko mokėtino žalos atlyginimo dydis kreditoriui negali būti didesnis, nei šio reikalavimo teisė į pagrindinį skolininką. Kaip ir bet kokios piniginės prievolės nevykdymo atveju, taip ir subsidiariam skolininkui nevykdant šios prievolės, kreditoriui atsiranda teisė reikalauti palūkanų už prievolės atlyginti žalą nevykdymą. Šiuo atveju prievolė mokėti palūkanas už prievolės nevykdymą atsiranda ne pagrindiniam skolininkui, o subsidiariajam skolininkui. Tai, kad pagrindiniam skolininkui neskaičiuojamos procesinės palūkanos už jo prievoles nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, negali būti pagrindas atsisakyti jas skaičiuoti subsidiariam skolininkui už subsidiaraus skolininko prievolių nevykdymą. Subsidiarus skolininkas, ypač įvertindamas tai, kad teismų sprendimais jau nustatyti jo tyčiniai veiksmai, dėl kurių bankrutavo pagrindinis skolininkas, turėtų nevilkinti prievolės atlyginti kreditoriui žalą įvykdymo.

22Kartu kasatorius pažymi, kad byla buvo iškelta subsidiariam skolininkui, jo pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado dėl to, kad šis nevykdė jam priklausančios vykdyti prievolės kreditoriui. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas reiškiamas subsidiariam skolininkui ir todėl procesinių palūkanų mokėjimas nėra pagrindinio skolininko prievolė, o civilinė atsakomybė procesinių palūkanų forma subsidiariam skolininkui taikoma dėl jo paties neteisėtų veiksmų. Tai subsidiaraus skolininko savarankiška atsakomybė, ir jis privalo kompensuoti kreditoriui už ilgą bylinėjimosi laiką.

23Kasatoriaus nuomone, subsidiaraus skolininko prievolė mokėti procesines palūkanas nepriklausomai nuo to, kad pagrindiniam skolininkui iškelta bankroto byla, turi būti aiškinama kaip laiduotojo, kuris taip pat turi akcesorinę (šalutinę) prievolę pagrindinio skolininko atžvilgiu. Dėl laiduotojo prievolės apimties (procesinių palūkanų aspektu), skolininkui iškėlus bankroto bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011. Akivaizdu, kad procesinių palūkanų priteisimas iš subsidiaraus skolininko negali būti traktuojamas kaip atsakomybė už pagrindinio skolininko prievoles. Negali būti atsisakoma priteisti ir subsidiaraus skolininko procesines palūkanas už jo paties prievolių nevykdymą vien dėl to, kad prievolė, dėl kurios nevykdymo turi būti skaičiuojamos procesinės palūkanos, yra akcesorinė.

244. Dėl laikotarpio, už kurį skaičiuojamos procesinės palūkanos. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti procesines palūkanas iš subsidiaraus skolininko, savo sprendimą motyvavo tuo, kad, nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindiniam skolininkui įsiteisėjus, palūkanos už įmonės prievoles neskaičiuojamos. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindiniam skolininkui įsiteisėjo 2005 m. lapkričio 5 d., o ieškinys teismui pateiktas ir civilinė byla laikoma iškelta nuo 2005 m. spalio 28 d. Vadovaujantis apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyta logika, kad, iškėlus pagrindiniam skolininkui bankroto bylą subsidiariam skolininkui nebegali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos, kasatoriaus teigimu, ieškovui priklausytų 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2005 m. spalio 28 d. iki 2005 m. lapkričio 5 d.

25Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, nurodo šiuos nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

26Atsakovo teigimu, ieškovo kasacinio skundo reikalavimai priteisti procesines palūkanas neturi reikšmės, nes kasaciniame teisme atsakovo naudai išsprendus klausimą ir atmetus ieškovo ieškinį dėl pagrindinės skolos sumos priteisimo, procesinės palūkanos negalės būti priteisiamos, nes šis reikalavimas yra neatskiriamai susijęs su reikalavimu priteisti pagrindinę skolą. Atsakovas yra įsitikinęs ieškovo reikalavimo priteisti pagrindinę skolą nepagrįstumu, todėl dėl ieškovo kasacinio skundo argumentų dėl procesinių palūkanų priteisimo nepasisako.

27Kasaciniu skundu atsakovas R. A. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

281. Dėl prejudicinio fakto pripažinimo ir CPK 182 straipsnio 2 punkto pažeidimo. Kasatoriaus (atsakovo) teigimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas atsakovo, kaip juridinio asmens dalyvio, subsidiarios civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį buvimo klausimą, neteisingai sprendė, kad visos sąlygos, būtinos juridinio asmens dalyvio atsakomybei kilti, yra konstatuotos įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-49-436/2009, ir todėl pakartotinai atsakovo atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnį pagrindų nustatinėti nereikia (t. y. kitoje byloje nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsakovas ginčija prejudicinio fakto pripažinimo galimybę, nurodo, kad teismas, spręsdamas bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, nenustatė (ir neturėjo nustatyti) fakto, kad būtent dėl keturių atsakovo sudarytų sandorių įmonė tapo nemoki, tai nebuvo įrodinėjimo dalykas byloje: 1) teismai, spręsdami UAB „Multiimpex“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, nurodė, kad įmonės tyčiniu bankrotu inter alia laikytini įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) teismai neturėjo nustatinėti ir nenustatinėjo fakto, kokią konkrečią žalą bendrovei, kaip kreditorių interesų objektui, padarė kiekvienas atskiras sandoris (pvz., kokia buvo tikroji už 35 747 Lt perleisto turto rinkos kaina arba kokia žala padaryta įmonei nuomojantis iš vadovo įrenginį, kurį eksploatuodama įmonė faktiškai uždirbo per 105 000 Lt pajamų), nors sprendžiant įmonės dalyvio atsakomybės kreditoriui klausimą yra esminis skirtumas, ar neteisėtu veiksmu (sandoriu) padaryta 1 Lt ar 100 000 Lt žala įmonei. Teismai taip pat neturėjo nustatinėti ir nenustatinėjo aplinkybės, ar nesudarius konkretaus sandorio (arba sudarius jį kitomis sąlygomis) būtų įvykdyti kreditoriaus (ieškovo) reikalavimai (pvz., jei konkrečiu sandoriu pažeistas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas, tai dar nereiškia, kad, tinkamai (iš eilės) vykdant kreditorių reikalavimus, būtų patenkinti visi kiekvieno konkretaus kreditoriaus reikalavimai; taip pat bendros kreditorių reikalavimų sumos neviršijančią žalą padaręs sandoris, jokiomis aplinkybėmis (sandorio sąlygomis) nesudarytų galimybės atlyginti visų kreditorių reikalavimų); 3) byloje netirta ir nenustatyta, kaip atsakovo veiksmai (konkretūs sandoriai) veikė įmonės galimybę atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu), t.y. netirtas (ir neturėjo būti tirtas) priežastinis ryšys tarp juridinio asmens dalyvio veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolės kreditoriui (ieškovui). Be to, atsakovo veiksmų sąžiningumas vertintas būtent bendrųjų įmonės tyčinio bankroto požymių (pvz., reikalavimų tenkinimo eiliškumo, bendros įtakos įmonės būklei), o ne galimybės (pajėgumo) vykdyti prievolę konkrečiam kreditoriui (ieškovui) kontekste.

292. Dėl priežastinio ryšio nustatymo ir CK 2.50 straipsnio 3 dalies, CPK 176, 183 ir 185 straipsnių pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, neteisėtas prejudicinio fakto pripažinimas nagrinėjamoje byloje lėmė, kad teismas pažeidė CK 2.50 straipsnio 3 dalį, CPK 176, 183 ir 185 straipsnius, nes byloje nenustatinėjo būtinųjų atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievoles kreditoriui (ieškovui). Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai privalėjo patikrinti, ar, atsakovui neatlikus pirmiau nurodytų nesąžiningų veiksmų (arba atlikus juos kitomis sąlygomis), būtų neigiamų padarinių (UAB „Multiimpex” negalėjimas vykdyti prievolę (visą ar dalį) ieškovui). Nustačius, kad tokių padarinių vis dėlto atsirastų (pvz., dėl to, kad patenkinus pirmesnės eilės kreditorių reikalavimus konkrečiam kreditoriui vis tiek nepakaktų turto) arba būtų kitokių (pvz., būtų įvykdyta tik dalis prievolės), yra pagrindas konstatuoti, kad tarp konkretaus atsakovo veiksmo ir įmonės negalėjimo įvykdyti prievolę (jos dalį) nėra atsakomybei būtino priežastinio ryšio. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nesiaiškindami ir nenagrinėdami priežastinio ryšio tarp juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolę kreditoriui, pažeidė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias taisykles (CPK 176, 183 ir 185 straipsniai). Kadangi nebuvo nustatyta viena iš būtinų sąlygų juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nutartį priėmė pažeidęs CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, toks pažeidimas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.

30Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, nurodo šiuos nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

311. Ieškovo teigimu, bendrovės dalyvio (vadovo) veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti tyčinį bendrovės bankrotą, yra visiškai tapatūs tiems, kurie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Faktas, kad UAB „Multiimpex“ bankrotas buvo tyčinis, t. y. kad bendrovė bankrutavo ir buvo likviduota būtent dėl tyčinių atsakovo veiksmų konstatuotas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-49-436/2009 (Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. sausio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-117/2010 paliko šią nutartį nepakeistą). Pagrindas konstatuoti, kad atsakovo tyčiniais veiksmais UAB „Multiimpex“ buvo privesta prie bankroto, buvo šie atsakovo veiksmai: 1) UAB „Multiimpex“ valdymo organų (t. y. atsakovo ir jo šeimos narių, kurie buvo vieninteliai bendrovės akcininkai) sprendimu nekilnojamasis turtas buvo parduotas daug mažesne kaina (35 747 Lt) negu Nekilnojamojo turto registro duomenimis nurodyta pastatų vidutinė rinkos vertė (1 428 897 Lt); 2) bendrovė, būdama nemoki, nuostolingai išsinuomojo iš įmonės direktoriaus ir pagrindinio akcininko (atsakovo) įrangą, avansu jam sumokėdama 190 000 Lt; 3) bendrovės direktorius (atsakovas) įmonei jau esant realiai nemokiai sudarė informacijos tiekimo paslaugų sutartį, už kurios vykdymą avansu sumokėjo 59 000 Lt; 4) įmonė, žinodama, jog negalės atsiskaityti su visais kreditoriais, pirmenybę grąžinant skolas suteikė atsakovui - įmonės direktoriui, kuris yra pagrindinis įmonės akcininkas, ir direktoriaus sūnums, kurie taip pat yra įmonės akcininkai. Išvardyti atsakovo veiksmai, buvę pagrindu pripažinti pagrindinio skolininko bankrotą tyčiniu, įrodo, kad: i) atsakovas atliko nesąžiningus veiksmus siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; ii) priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir pagrindinio skolininko negalėjimo įvykdyti prievolių kreditoriams (tarp jų ir ieškovui). Atsižvelgiant į tai, atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-49-436/2009 nustatyti faktai neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, yra nepagrįsti, nes akivaizdu, jog remiantis šia nutartimi galima konstatuoti bent dviejų CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų egzistavimą. Dėl trečiosios sąlygos - pagrindinio skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės kreditoriui, byloje nekyla ginčo - pagrindinis skolininkas jau pasibaigęs ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, o kreditoriaus reikalavimas pagrindinio skolininko bankroto byloje liko nepatenkintas.

322. Ieškovas nurodo, kad, spręsdamas dėl dalyvio atsakomybės CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, teismas neturi galimybės ir neprivalo tirti, kokio dydžio žalą bendrovei lėmė kiekvienas atsakovo veiksmas. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kreditoriams gali būti konstatuota nustačius tokias atsakomybės sąlygas: juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolės, juridinio asmens dalyvio nesąžiningus veiksmus ir priežastinį ryšį, t. y. aplinkybes, patvirtinančias, kad juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolių tretiesiems asmenims ir šis negalėjimas yra atsiradęs būtent dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-509/2008). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga yra juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės kreditoriams. Tai negali būti laikoma kreditoriaus patirta žala. Atsižvelgiant į tai, kreditoriui negali būti keliama sąlyga įrodinėti, kokia apimtimi kiekvienas atsakovo veiksmas lėmė žalos kreditoriui atsiradimą ir ar ta žala būtų atsiradusi tokio dydžio, jei nebūtų buvę atsakovo nesąžiningų veiksmų, nes kreipdamasis į teismą kreditorius dar gali ir nežinoti, kokio dydžio žalos patirs. Ieškinio pateikimo teismui ir subsidiarios atsakomybės viena iš sąlygų yra faktas, kad pagrindinis skolininkas nepajėgus įvykdyti visą prievolę, o ne faktas, kad patirta konkretaus dydžio žala. Vertinant, ar yra priežastinis ryšys tarp dviejų CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymui būtinų sąlygų - dalyvio nesąžiningų veiksmų ir fakto, kad pagrindinis skolininkas negali įvykdyti prievolės kreditoriui (ieškovui), turi būti nustatinėjama, ar būtent atsakovo nesąžiningi veiksmai nulėmė pagrindinio skolininko nemokumą - negalėjimą atsiskaityti su ieškovu. Priežastinis ryšys tarp pirmosios ir antrosios atsakomybės sąlygos nustatomas pagal bendrąsias taisykles (CK 6.247 straipsnis). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Reikia nustatyti, ar neteisėti veiksmai pakankamu laipsniu veikė žalingų padarinių atsiradimą.

33Ieškovo teigimu, reikalavimas subsidiariam skolininkui buvo pareikštas, kai dar nebuvo aišku, kokia apimtimi pagrindinis skolininkas atlygins nuostolius kreditoriui ir kokia dalis nuostolių atlyginimo teks subsidiariam skolininkui, todėl negali būti reikalaujama nustatyti priežastinio ryšio tarp subsidiaraus skolininko ir konkretaus dydžio nuostolių kreditoriui atsiradimo. Žalingi padariniai, tarp kurių atsiradimo ir atsakovo veiksmų nustatinėtinas priežastinis ryšys, yra pagrindinio skolininko negalėjimas įvykdyti prievolės, o ne kreditoriaus patirtų nuostolių dydis, todėl CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu įrodinėtinas priežastinis ryšys tarp atsakovo nesąžiningų veiksmų ir pagrindinio skolininko nemokumo, o ne konkrečios žalos, atsiradusios kreditoriui, dydžio. Ieškovas nurodo, kad pagrindinio skolininko bankroto byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta, kad būtent atsakovo veiksmai nulėmė pagrindinio skolininko nemokumą, taigi akivaizdu, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir pagrindinio skolininko nemokumo, t. y. negalėjimo įvykdyti prievolės kreditoriui, kartu tai reiškia, jog egzistuoja priežastinis ryšys kaip CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga.

343. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais, kad apeliacinis teismas turėjo laikyti reikšminga aplinkybę, jog atsakovui iškeltose civilinėse bylose, kuriose UAB „Multiimpex“ bankroto administratorius ginčijo atsakovo sudarytus sandorius, lėmusius bankroto pripažinimą tyčiniu, asmuo, perėmęs reikalavimo teisę pagal šiuos ieškinius, vėliau šių ieškinių atsisakė. Ieškovas palaiko apeliacinės instancijos teismo argumentus, kad situacija, kai, bankrutuojančios įmonės administratoriui pareiškus keletą ieškinių dėl įmonės buvusio vadovo veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, reikalavimo teises sutarties pagrindu pagal šiuos ieškinius perima bet koks kitas asmuo, kuris netrukus visų šių ieškinių atsisako kaip neva nepagrįstų, leidžia abejoti tikraisiais teisių perėmėjo ketinimais ir daryti prielaidą, kad reikalavimo teisės buvo perimtos bei ieškinių galbūt atsisakyta tikslu, jog jie nebūtų teismo išnagrinėti iš esmės. Kartu ieškovas pažymi, kad atsisakymas ieškinių dėl žalos priteisimo iš atsakovo, kaip buvusio UAB „Multiimpex“ vadovo, nepaneigia to, kad atsakovas atliko nesąžiningus veiksmus, privedusius UAB „Multiimpex“ prie bankroto ir pažeidusius bendrovės kreditorių interesus. Tai įrodyta įsiteisėjusia teismo nutartimi. Dėl šios priežasties atsisakymas nuo minėtų ieškinių neįrodo ir aplinkybės, kad atsakovas nėra subsidiariai atsakingas pagal pagrindinio skolininko prievoles kreditoriui CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

37Dėl procesinių palūkanų instituto paskirties

38CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodytos palūkanos teismų praktikoje vadinamos „procesinėmis“, pagrindas jas priteisti yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Taigi skolininkui, naudojančiam kreditoriaus lėšas, kai kreditoriaus interesai yra pažeidžiami pastarajam patiriant nuostolių dėl skolininko delsimo sumokėti visą skolą ir naudojimosi nesumokėta kreditoriui skolos dalimi, CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu kyla pareiga mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

39Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Operos vaistinė“ v. antstolis V. S., bylos Nr. 3K-3-594/2007; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Šimtas aukštų“ (teisių perėmėjas – Lietuvos ir Kanados UAB „Besserlita“) v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. ir kt. v. T. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“, bylos Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Taigi procesinių palūkanų institutas skirtas ir operatyvaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-595/2008), skolininką skatinant ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki jam kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės šias mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. L. K. v. L. T., bylos Nr. 3K-3-346/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006). Priešingu atveju šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas kreditoriaus reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti.

40Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta kasatoriaus (ieškovo) argumentus, kad apeliacinės instancijos teismui atsisakius priteisti procesines palūkanas iš atsakovo, pastarajam buvo sudarytos sąlygos vilkinti prievolės ieškovui ir teismo sprendimo vykdymą, atsakovas nebuvo suinteresuotas ir skatinamas ieškoti būdų greičiau atsiskaityti su ieškovu, taip pažeidžiant jo teisę tikėtis greito ir operatyvaus atsakovo prievolės įvykdymo ir nekompensuojant net minimalių ieškovo nuostolių.

41Dėl procesinių palūkanų priteisimo kaip savarankiškos subsidiaraus skolininko prievolės kreditoriui

42Kasacinis teismas dėl savarankiškos skolininko pareigos mokėti procesines palūkanas esant laidavimo teisiniams santykiams inter alia yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų palūkanų mokėjimas kildintinas iš paties laiduotojo, kaip papildomo skolininko, neteisėtų veiksmų, t.y. pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko, kuriam pareikšti reikalavimai teisme, atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdo geruoju, o jo kreditorius dėl to priverstas kreiptis į teismą. Taigi reikalavimas dėl procesinių palūkanų yra papildomas ir kartu savarankiškas, tai yra savarankiška civilinė atsakomybė, grindžiama skolininko asmeninės prievolės, kuri ginčijama teisme, pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

43Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstu pripažintinas ieškovo kasacinio skundo argumentas, kad subsidiaraus (taip pat kaip ir laiduotojas papildomo pagrindinio skolininko atžvilgiu) skolininko prievolė mokėti procesines palūkanas turi būti aiškinama taip pat kaip laiduotojo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas laiduotojo prievolės apimtį (procesinių palūkanų aspektu), skolininkui iškėlus bankroto bylą, inter alia konstatavo, kad neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo kaip šalutinės prievolės. Jos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jų, kaip civilinės atsakomybės netesybų forma, mokėjimas kildinamas iš paties laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai papildomai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Jeigu teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme dėl procesinių palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

44Nagrinėjamoje byloje reikalavimas reiškiamas subsidiariam skolininkui (bankrutuojančios įmonės buvusiam vadovui), todėl procesinių palūkanų mokėjimas nėra pagrindinio skolininko prievolė, o civilinė atsakomybė procesinių palūkanų forma subsidiariam skolininkui taikoma dėl jo paties neteisėtų veiksmų. Tai subsidiaraus skolininko savarankiška atsakomybė, ir jis privalo kompensuoti kreditoriui už ilgą bylinėjimosi laiką.

45Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai, jeigu juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies normos tikslas – kreditorių interesų apsauga, užkertant kelią juridinio asmens dalyviams piktnaudžiauti ribotos juridinio asmens turtinės atsakomybės taisykle ir išvengti asmeninės turtinės atsakomybės tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Göllner spedition” v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2004; kt.).

46Kartu pažymėtina, kad subsidiarios civilinės atsakomybės prievolė yra papildoma. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas” v. J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-118/2011). Byloje nustatytos visos atsakovo atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį sąlygos. Pagrindiniam skolininkui BUAB „Multiimpex“ iškėlus bankroto bylą ir jį išregistravus iš Juridinių asmenų registro bendrovės prievolės kreditoriams (tarp jų ir ieškovui) liko neįvykdytos, todėl, kaip teisingai nurodo kasatorius (ieškovas), subsidiarus skolininkas turi prievolę atlyginti visą ieškovo patirtą žalą. Nevykdant šios prievolės, kaip ir bet kokios piniginės prievolės nevykdymo atveju, kreditoriui atsiranda teisė reikalauti palūkanų už prievolės atlyginti žalą nevykdymą.

47Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, pagrįstais pripažintini ieškovo kasaciniame skunde pateikti argumentai, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas procesinių palūkanų institutas taikytinas atsakovui nepriklausomai nuo to, koks yra materialus reikalavimas byloje, jis yra savarankiškas, o ne išvestinis iš reikalavimo pagrindiniam skolininkui. Pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, atsiranda savarankiška subsidiaraus skolininko prievolė, kurios nevykdant priteisiamos procesinės palūkanos. Procesinių palūkanų skaičiavimas subsidiariam skolininkui taikomas nepaisant to, kad jos neskaičiuojamos pagrindiniam skolininkui, kuriam iškelta bankroto byla. Kasacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl atsisakymo priteisti procesines palūkanas iš atsakovo naikintina ir dėl šios dalies paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

48Kartu pažymėtina, kad apeliacinio teismo nutarties dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas iš subsidiaraus skolininko, pripažinus nepagrįsta, teismas nepasisako dėl ieškovo argumentų, kad šiam priklauso 5 procentų procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2005 m. spalio 28 d. iki 2005 m. lapkričio 5 d.

49Dėl juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį taikymo sąlygų

50Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Göllner spedition“ v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2004; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-509/2008; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. „Kėdainių šilas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2009; kt.).

51Kasatoriaus (atsakovo) teigimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas jo, kaip juridinio asmens dalyvio, subsidiarios civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį buvimo klausimą, neteisingai sprendė, kad visos sąlygos, būtinos juridinio asmens dalyvio atsakomybei kilti nustatytos įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-49-436/2009 (kurioje konstatuota, kad UAB „Multiimpex“ bankrotas buvo tyčinis), todėl pakartotinai atsakovo atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnį pagrindų nustatinėti nereikia (t. y. kitoje byloje nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi atsakovas iš esmės ginčija civilinės atsakomybės taikymą juridinio asmens dalyviui CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu vadovaujantis vien teismų nustatytais tyčinio bankroto požymiais.

52Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas suprantamas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia, o jo požymiais yra aplinkybės, jog įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindas manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Kad bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, kuri rodo tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund”, bylos Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund”, bylos Nr. 3K-3-448/2004).

53Įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna daug mažesnę naudą, nei yra to turto reali vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir pirmiau išvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, tai yra finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Bombos filmai” v. BUAB „Laisvės“ kino teatras, bylos Nr. 3K-3-680/2004).

54Teisėjų kolegija pagrįstu pripažįsta ieškovo atsiliepimo į atsakovo kasacinį skundą argumentą, kad bendrovės dalyvio (vadovo) veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotą tyčiniu, yra visiškai tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme.

55Kaip teisingai atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą nurodo ieškovas, atsakovo veiksmai, byloje Nr. B2-49-436/2009 buvę pagrindu konstatuoti, kad UAB „Multiimpex“ bankrotas buvo tyčinis, įrodo, kad: 1) atsakovas atliko nesąžiningus veiksmus siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir pagrindinio skolininko negalėjimo įvykdyti prievolių kreditoriams (tarp jų ir ieškovui).

56Atsakovo teigimu, bylą nagrinėję teismai turėjo nustatyti, kokia apimtimi kiekvienas atsakovo veiksmas nulėmė pagrindinio skolininko negalėjimą atsiskaityti su kreditoriumi, t. y. patikrinti, ar, atsakovui nesudarius pagrindiniam skolininkui nuostolingų sandorių arba sudarius juos kitomis sąlygomis, nustatyto dydžio žala kreditoriui būtų atsiradusi (jei taip – kokios apimties). Taigi atsakovas iš esmės kelia klausimą dėl priežastinio ryšio kaip CK 2.50 straipsnio 3 dalies sąlygos taikymo.

57Minėta, kad nagrinėjamoje byloje vertintina, ar yra priežastinis ryšys tarp dviejų CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymui būtinų sąlygų – juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų ir fakto, kad pagrindinis skolininkas negali įvykdyti prievolės kreditoriui (ieškovui). Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant priežastinį ryšį tarp šių juridinio asmens dalyvio atsakomybei kilti būtinų sąlygų iš esmės svarbus dalyvio nesąžiningų veiksmų padarinys – pagrindinio skolininko nemokumas, o ne konkretus kreditoriui neįvykdytos prievolės dydis. Kartu pagrįstais pripažintini ieškovo atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą išdėstyti argumentai, kad juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės kreditoriams kaip CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga negali būti laikomas kreditoriaus patirta žala. Kreditoriui kreipiantis į teismą dėl juridinio asmens dalyvio subsidiarios atsakomybės už juridinio asmens prievoles, kreditorius dar gali nežinoti, kokio dydžio žalos patirs (ieškinys CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti teikiamas ir tenkinamas tada, kai dar nėra žinoma, kokia apimtimi prievolės kreditoriui neįvykdys pagrindinis skolininkas). Dėl šios priežasties negali būti keliama sąlyga kreditoriui įrodinėti, kokia apimtimi kiekvienas atsakovo veiksmas sąlygojo žalos kreditoriui atsiradimą, ir ar ta žala vis tiek būtų atsiradusi tokio dydžio, jei nebūtų buvę atsakovo nesąžiningų veiksmų.

58Apibendrinant pažymėtina, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu įrodinėtinas priežastinis ryšys tarp atsakovo nesąžiningų veiksmų ir pagrindinio skolininko nemokumo, o ne konkrečios žalos, atsiradusios kreditoriui, dydžio. Priežastinis ryšys tarp šių atsakomybės taikymo sąlygų nustatomas pagal bendrąsias taisykles (CK 6.247 straipsnis). Minėta, kad pagrindinio skolininko bankroto byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta, kad būtent atsakovo veiksmai nulėmė pagrindinio skolininko nemokumą. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir pagrindinio skolininko nemokumo, t. y. negalėjimo įvykdyti prievolės kreditoriui, kartu tai reiškia, jog egzistuoja priežastinis ryšys kaip CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga. Kartu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-49-436/2009, nustatyti faktai neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, atmestini kaip nepagrįsti, nes remiantis minėta nutartimi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šios nutarties pagrindu konstatuotinas atsakovo nesąžiningų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovo nesąžiningų veiksmų ir pagrindinio skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės kreditoriui kaip dviejų CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų egzistavimas. Dėl trečiosios sąlygos – pagrindinio skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės kreditoriui, minėta, šioje byloje ginčo nekyla, nes pagrindinis skolininkas jau yra pasibaigęs ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, o kreditoriaus reikalavimas pagrindinio skolininko bankroto byloje liko nepatenkintas.

59Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

60CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

61Byloje nustatyta, kad ieškovas, pateikęs kasacinį skundą ir atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 4311,65 euro (14883,82 Lt) išlaidų, sumokėtų už advokato pagalbą, ir 51,72 euro (178,54 Lt) dydžio kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8 punktuose nustatyta rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio apskaičiavimo tvarka. Rekomendacijų 8.12 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už kasacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 3,5) dauginant iš minimalios mėnesinės algos – 800 Lt. Atitinkamai Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į kasacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 2) dauginant iš minimalios mėnesinės algos – 800 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas viršija rekomenduotiną maksimalų dydį, o pagrindo jį didinti, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkto nuostatas, nenustatyta, todėl sprendžia, kad priteistinas rekomenduojamo dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 4400 Lt.

62Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 78,93 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (atsakovo) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

63Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartimi priėmus atsakovo kasacinį skundą kartu atidėtas 6639 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka, įvertinus atsakovų turtinę padėtį ir tai, kad žyminio mokesčio dalį (1000 Lt) atsakovas sumokėjo paduodamas kasacinį skundą. Dėl to išnagrinėjus bylą kasacine tvarka iš atsakovo R. A. P. priteistina 6639 Lt žyminio mokesčio Lietuvos valstybei.

64Dėl taikyto vykdymo sustabdymo

65Bylos nagrinėjimas kasaciniame teisme baigiamas priimant nutartį (nutarimą) (CPK 356 straipsnio 3 dalis). Priėmus ir paskelbus šią nutartį, byla yra išnagrinėta kasacine tvarka, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. kovo 21 d. nutartimi taikyto apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymo sustabdymo terminas – iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka – pasibaigė.

66Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

67Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priteisti procesines palūkanas iš atsakovo ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimą nepakeistą.

68Priteisti valstybei iš atsakovo R. A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6639 Lt (šešis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt devynis litus) atidėto mokėti žyminio mokesčio.

69Priteisti ieškovui OMV Refining & Marketing GMBH iš atsakovo R. A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4400 Lt (keturis tūkstančius keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

70Priteisti valstybei iš atsakovo R. A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 78,93 Lt (septyniasdešimt aštuonis litus, 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

71Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliami procesinių palūkanų paskirties, procesinių palūkanų... 5. Ieškovas OMV Refining & Marketing GMBH patikslintu ieškiniu prašė... 6. Byloje nustatyta, kad Austrijos ūkio rūmų Tarptautinis arbitražo teismas... 7. Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi nustatyti prejudiciniai... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį tenkino.... 10. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju bylos sujungimui su trečiojo asmens... 11. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo dėl skolos atsiradimo pagrindo byloje... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 13. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas... 14. Kolegija pagrįstais pripažino atsakovo argumentus, kad skolos su palūkanomis... 15. Teisėjų kolegija, atmesdama atsakovo argumentus dėl tariamai netinkamo... 16. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu ieškovas OMV Refining & Marketing GMBH prašo panaikinti... 18. 1. Dėl procesinių palūkanų instituto paskirties. Kasatorius nurodo, kad... 19. 2. Dėl procesinių palūkanų priteisimo kaip papildomo, savarankiško, su... 20. 3. Dėl atsakovo savarankiškos atsakomybės kreditoriui už prievolių... 21. Kasatoriaus teigimu, CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu atsiradusi civilinė... 22. Kartu kasatorius pažymi, kad byla buvo iškelta subsidiariam skolininkui, jo... 23. Kasatoriaus nuomone, subsidiaraus skolininko prievolė mokėti procesines... 24. 4. Dėl laikotarpio, už kurį skaičiuojamos procesinės palūkanos.... 25. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti,... 26. Atsakovo teigimu, ieškovo kasacinio skundo reikalavimai priteisti procesines... 27. Kasaciniu skundu atsakovas R. A. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 28. 1. Dėl prejudicinio fakto pripažinimo ir CPK 182 straipsnio 2 punkto... 29. 2. Dėl priežastinio ryšio nustatymo ir CK 2.50 straipsnio 3 dalies, CPK 176,... 30. Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti,... 31. 1. Ieškovo teigimu, bendrovės dalyvio (vadovo) veiksmai, kuriais bendrovė... 32. 2. Ieškovas nurodo, kad, spręsdamas dėl dalyvio atsakomybės CK 2.50... 33. Ieškovo teigimu, reikalavimas subsidiariam skolininkui buvo pareikštas, kai... 34. 3. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais, kad apeliacinis teismas turėjo... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 37. Dėl procesinių palūkanų instituto paskirties... 38. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų... 39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis... 40. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta kasatoriaus (ieškovo) argumentus,... 41. Dėl procesinių palūkanų priteisimo kaip savarankiškos subsidiaraus... 42. Kasacinis teismas dėl savarankiškos skolininko pareigos mokėti procesines... 43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstu pripažintinas ieškovo kasacinio... 44. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas reiškiamas subsidiariam skolininkui... 45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio... 46. Kartu pažymėtina, kad subsidiarios civilinės atsakomybės prievolė yra... 47. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, pagrįstais pripažintini... 48. Kartu pažymėtina, kad apeliacinio teismo nutarties dalį, kuria buvo atmestas... 49. Dėl juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio... 50. Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį... 51. Kasatoriaus (atsakovo) teigimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas... 52. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas... 53. Įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės... 54. Teisėjų kolegija pagrįstu pripažįsta ieškovo atsiliepimo į atsakovo... 55. Kaip teisingai atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą nurodo ieškovas,... 56. Atsakovo teigimu, bylą nagrinėję teismai turėjo nustatyti, kokia apimtimi... 57. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje vertintina, ar yra priežastinis ryšys tarp... 58. Apibendrinant pažymėtina, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 60. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 61. Byloje nustatyta, kad ieškovas, pateikęs kasacinį skundą ir atsiliepimą į... 62. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 78,93 Lt bylinėjimosi... 63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 64. Dėl taikyto vykdymo sustabdymo... 65. Bylos nagrinėjimas kasaciniame teisme baigiamas priimant nutartį (nutarimą)... 66. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 67. Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties dalį,... 68. Priteisti valstybei iš atsakovo R. A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6639 Lt... 69. Priteisti ieškovui OMV Refining & Marketing GMBH iš atsakovo R. A. P. (a.... 70. Priteisti valstybei iš atsakovo R. A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 78,93... 71. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...