Byla e2A-311-803/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir atsakovų S. S. bei uždarosios akcinės bendrovės „EGLI“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio dramos teatro ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Egli“, S. S. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2016 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. ( - ), įpareigoti atsakoves uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Egli“ ir S. S. pašalinti statybos darbų, vykusių pagal rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-01-160905-00460, padarinius, atstatant iki 2016 m. rugsėjo 5 d. buvusią statinio, esančio ( - ), padėtį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad ieškovė nuo 1995 metų turto patikėjimo teise valdo pastatą, nuosavybės teise priklausantį Lietuvos Respublikai, esantį ( - ), kuriame veikia nacionalinė įstaiga Lietuvos nacionalinis dramos teatras. 1994 m. kovo 29 d. šio pastato eksploatavimui teatras išsinuomavo 609 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )) 99 metams. Šis žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu, esančiu ( - ) (unikalus numeris ( - )), kuriame 1997 metais buvo pastatytas gyvenamasis namas su visuomeninės paskirties patalpomis, parengtas pagal projektą „Gyvenamieji namai Nr. Nr. 7, 9, 11, 13“. Vadovaujantis minėtu projektu bei teatro ir gyvenamojo namo Nr. 9 statytojo susitarimu, tarp namų Nr. 9 ir Nr. 11 buvo paliktas 7,73 metrų pločio pravažiavimas į teatro patalpas iš ( - ). Toks susitarimas buvo pasiektas dėl to, kad vilkikams su puspriekabėmis, specialiajam transportui ir kitokiai technikai (televizijos ir radijo specialiųjų automobilių, vilkikų su paaukštintomis priekabomis, gabenančių įvairią įrangą, dekoracijas ir pan.), kurių ilgis siekia 16,5 metro, būtų sudarytos sąlygos manevravimui ir krovinių pristatymui į teatro vidinį ūkinį kiemą.

103.

112016 metų rudenį ( - ), UAB „Egli“ pradėjo statybos darbus: sugriovė išorines sienas iš ( - ) ir pravažiavimo tarp ( - ) namų pusių, pastatė pamatus, kurių kampas pasidarė atitolęs daugiau kaip per 1 metrą nuo ( - ) pastato sienos. 2016 m. spalio 19 d. dėl šių statybos darbų teisėtumo ieškovė kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių. 2016 m. spalio 25 d. raštu Nr. (23.2) 2D-15343 „Dėl galimai neteisėtų remonto darbų ( - )“ inspekcija atsakė, jog UAB „Egli“ ( - ), vykdo patalpų kapitalinio remonto darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą - rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. ( - ). Vėliau objekte buvo įrengtas stogelis, o 2017 m. sausio 13 d. sumontuoti vitrininiai langai, kurie, kaip ir buvę savavališkai pastatyti pamatai, yra atitolę daugiau kaip per 1 metrą nuo ( - ) pastato sienos. Nors rašytinis pritarimas išduotas patalpų, esančių ( - ) kapitalinio remonto darbams, tačiau, vertinant projekte numatytus ir jau atliktus statybos darbus, objekte vykdomi ne kapitalinio remonto, bet statinio rekonstrukcijos darbai, nes statinio išoriniai matmenys jau yra padidinti.

124.

13Nepaisant to, kad važiuojamosios dalies plotis nemažėja (pastatas plečiamas šaligatvio sąskaita), sumažėjo atstumas tarp ( - ) numeriais pažymėtų pastatų, kuris anksčiau buvo išnaudojamas stambiagabaričių transporto priemonių manevravimui. Dėl to į ieškovės kiemą jau neįvažiuoja televizijos filmavimo vilkikai, ilgieji krovininiai automobiliai, gabenantys Teatro veikloje reikalingą įrangą ir dekoracijas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo pagrindu, atsakovių UAB „Egli“ ir S. S. atliktų statybos darbų objekte, esančiame ( - ), teatras negali tinkamai eksploatuoti valdomo pastato – Lietuvos Nacionalinio dramos teatro, nes negali šiam tikslui išnuomotu valstybinės žemės sklypu naudotis visa apimtimi. Dėl minėtų statybos darbų teatro pastatą aptarnaujantis transportas negali įvažiuoti į vidinį teatro kiemą.

145.

15Šiuo metu ( - ), atlikti statybos darbai jau pakeitė statinio išorės matmenis (ilgį, plotį bei aukštį), o tai reiškia, kad vyksta ne statinio kapitalinis remontas, bet statinio rekonstravimo darbai, kuriems leidimas nėra išduotas. Rašytinis pritarimas buvo išduotas nesilaikant įstatymo reikalavimų, keliamų kapitalinį remontą leidžiantiems dokumentams. Jį išduodant, nebuvo įvertinta tai, kad dėl jo pagrindu vykdomų statybos darbų pasikeis ( - ), namo išorės matmenys, o teatras negalės vykdyti veiklos tokiomis sąlygomis, kurios buvo iki statybų pradžios. Esant tokioms aplinkybėms Rašytinis pritarimas turi būti panaikintas, o statybos, vykusios šio statybą leidžiančio dokumento pagrindu, padariniai turi būti pašalinti. Rašytinis pritarimas buvo priimtas nesilaikant objektyvumo principo, nes jį išduodant nebuvo įvertintos iki jo išdavimo trečiųjų asmenų, šiuo konkrečiu atvejų biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio dramos teatro, veiklos sąlygos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išduodama rašytinį pritarimą, neįvertino tai, kad teatro veiklos sąlygos buvo užtikrintos dar namo, esančio ( - ), projektavimo metu, todėl jį pastačius, teatro veikla nebuvo sutrikdyta ir nekliudomai vyko iki atsakovai neįrengė stogelio ir vitrininių langų pastato kampe.

166.

17Atsakovės UAB „Egli“ ir S. S. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame teigia, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje kelia du skirtingo pobūdžio reikalavimus: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir pašalinti statybos darbų padarinius. Vienu iš reikalavimų prašoma panaikinti statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą projektui, todėl toks reikalavimas pripažintinas esantis administracinio teisinio pobūdžio. Kadangi statybą leidžiantis dokumentas yra individualus administracinis aktas, šioje bylos dalyje taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Ieškovės ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas rašytinis pritarimas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas 2016-09-05. Ieškovė patvirtina, kad jam apie 2016-09-05 rašytinį pritarimą tapo žinoma vėliausiai 2016 m. spalio 25 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-10-25 d. rašto Nr. 2D- 1343, kuriuo ieškovei buvo atsakyta į jos 2016-10-19 skundą dėl atsakovų vykdomų statybos darbų teisėtumo. Vieno mėnesio apskundimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2016-10-25, kai ieškovei tapo žinoma apie ginčijamą leidimą ir baigėsi 2016-11-25 (paskutinė diena apskųsti rašytinį pritarimą). Ieškovė ieškinį teismui pateikė tik 2017-01-26, todėl darytina išvada, jog ieškovė praleido 1 (vieno) mėnesio terminą administracinio akto apskundimui.

187.

19Paaiškino, kad 2016 m. vasario 22 d. tarp atsakovė UAB „Egli“ ir UAB „Sauda“ buvo sudaryta Projektavimo darbų sutartis Nr. 103/58, kuria UAB „Sauda“ įsipareigojo parengti „Administracinių patalpų ( - ), kapitalinio remonto projektą (architektūrinę, paveldosauginę ir konstrukcijų dalis) <...>, Projektą įkelti į IS „Infostatyba“ ir gauti rašytinį pritarimą (statybos leidimas)“. Projektavimo darbai buvo pavesti atlikti projekto vadovui architektui S. K.. 2016 m. birželio mėnesį buvo parengtas neypatingo statinio – daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), administracinės patalpos Nr. 10 kapitalinio remonto techninis projektas. Pažymėjo, kad parengtas kapitalinio remonto darbų techninis projektas, pagal kurį gautas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas, atitinka projekto rengimo dokumentų bei kitų statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Negyvenamoji patalpa Nr. 10, unikalus Nr. ( - ), yra registruota kaip administracinės paskirties ir nuosavybės teise projekto rengimo ir rašytinio pritarimo projektui metu priklausė atsakovei UAB „Egli“. 2016-11-30 pirkimo – pardavimo sutartimi nuosavybės teisės į patalpą, esančią adresu ( - ), buvo perleistos atsakovei S. S.. Patalpa, esanti adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), 2016-12-14 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 3 išnuomota atsakovei UAB „Egli“. Tai, kad vykdoma statyba, kuriai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, yra teisėta, patvirtina ir ieškovoės pridedamas 2016 m. spalio 25 d. raštas. Statybos leidimas išduotas kapitaliniam remontui remiantis statinio kapitalinio remonto projektu, kuriame yra visos reikiamos projekto sudedamosios dalys, yra visi reikiami sutikimai, brėžiniai, patikslinimai, vizualizacijos, todėl tiek Kultūros paveldo departamento atstovai, nuodugniai susipažinę su projektu ir atlikę ekspertizę, pritarė leidimo išdavimui, tiek ir Vilniaus savivaldybės administracija išdavė patį rašytinį sutikimą statinio projektui. Projekte yra aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kaip bus atliekamas kapitalinis remontas, kokiu būdu ir kur bus langai ir durys transformuojami į tūrinę stiklo konstrukcijos vitriną, išardomas polanginis mūras, taip pat kokiu atstumu maksimaliai vitrina ir stogelis bus išsikišę fasado atžvilgiu, kas akcentuota ir Kultūros paveldo departamento atliktame ekspertizės akte. Visa tai reiškia, kad atsakingos institucijos žinojo realią situaciją, kokiu principu bus vykdomas kapitalinis remontas ir išdavė būtent leidimą statinio kapitaliniam remontui, o ne statinio rekonstrukcijai.

208.

21Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teisimui atsiliepimą į ieškinį, kuriame teigia, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškinyje nenurodytos jokios konkrečios teisės aktų nuostatos, kurios tariamai buvo pažeistos Vilniaus miesto savivaldvbės administracijai išdavus ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą. Ieškinyje apsiribojama pastebėjimais, jog rašytinis pritarimas kaip individualus administracinis aktas neatitinka bendrų tokiems aktams keliamų reikalavimų. Pažymėjo, kad šiuo atveju kartu su prašymu išduoti ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas statinio ( - ) administracinių patalpų ( - ) kapitalinio remonto projektas, dokumentai, patvirtinantys statytojo teisę vykdyti remonto darbus ginčo pastate, taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai išduodant ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą buvo pagrįsti ir teisėti, o statybos leidimas išduotas laikantis teisės aktų reikalavimų. Ieškovė ieškinyje nepateikė jokių minėtas aplinkybes paneigiančių argumentų, nenurodė jokių galimai neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų, todėl laikyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą būtų išdavusi neteisėtai, pagrindo nėra. Pagal prie atsiliepimo pridedamą kapitalinio remonto projektą statybos darbų ginčo pastate tikslas - esamus langus pakeisti didesniais išardant polanginę dalį ir langus sujungiant į vitrinas ekspozicijai. Jokių projektavimo sprendinių, susijusių su viso pastato išorės matmenų padidinimu, statytojas nepateikė, projekte viso statinio ( - ), išorės matmenų padidinimas nenumatytas, todėl darytina išvada, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai išdavė statybą leidžiantį dokumentą patalpų kapitaliniam remontui atlikti. Pažymėjo, jog galimas savavališkas nukrypimas nuo statybos projekto, kuriam išduotas leidimas statyti, nepaneigia paties statybą leidžiančio dokumento teisėtumo ir pagrįstumo ir net jeigu būtų nustatyta, jog vykdant statybas buvo nukrypta nuo projekto, statybą leidžiančio dokumento naikinti teisinio pagrindo nėra. Teigia, kad apie priimtą šioje byloje skundžiamą administracinį aktą ieškovė sužinojo vėliausiai 2016-10-26 (rašte nurodyta, jog atsakymas teatro atstovei buvo išsiųstas elektroniniu paštu, taigi laikytina, jog jo turinys ieškovei tapo žinomas sekančią dieną nuo rašto išsiuntimo dienos). Į teismą ieškovė kreipėsi tik 2017-01-26, t. y. praėjus trejiems mėnesiams nuo ginčijamo statybą leidžiančio dokumento išdavimo, todėl darytina išvada, jog šio statybą leidžiančio dokumento, kaip administracinio akto, apskundimo terminas nagrinėjamoje byloje yra praleistas.

229.

23Institucija teikianti išvadą byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui išvadas, kuriose nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį statinio rekonstravimas – tai statyba, kurios tikslas perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis ( ilgį, plotį, aukštį). Išnagrinėjus techninio projekto ,,Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) administracinių patalpų Nr.10, kapitalinio remonto projektas Nr.TP-SK 2015/09-045“ sprendinius, darytina išvada, kad yra atliekama statinio rekonstrukcija. Yra pakeistos statinio laikančios konstrukcijos t.y. išardytos buvusios sąramos virš langų ir vietoje jų įrengti metaliniai laikantys rėmai. Naujai suprojektuotos stiklo vitrinos yra atitrauktos nuo fasado plokštumos iki 30 centimetrų, stogelis iki 45 centimetrų. Atsižvelgiant į šiuos projekto sprendinius, darytina išvada, kad leidime Nr. ( - ) neteisingai nurodyta statybos darbų rūšis. Statytojas, pakeisdamas tūrinių stiklo vitrinų atstumus fasado atžvilgiu, pažeidė esminius projekto sprendinius ir atliko savavališką statybą. Nagrinėjamu atveju, buvo pertvarkytos laikančios konstrukcijos ir įrengta tūrinės konstrukcijos stiklo vitrina, išnešant jos plokštumą į išorę. Tokiu būdu padidėja statinio išorės matmenys. Dėl statybos darbų, pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius statytojui yra surašytas 2017-06-21 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-170621-00053 ir 2017-06-22 privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio statybos darbų Nr. PNSD-100-170622-00033.

24II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2510.

26Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-09-05 išduotą statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. ( - ), įpareigojo atsakovus UAB „Egli“ ir S. S. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, atstatant iki 2016-09-05 buvusią statinio ( - ), padėtį bei sutvarkyti statybvietę. Taip pat priteisė iš atsakovų UAB „Egli“ ir S. S. lygiomis dalimis ieškovo biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio dramos teatro naudai 4 317,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2711.

28Teismas vertino, kad ieškovei apie tai, jog jos teisės yra pažeidžiamos tapo žinoma ne 2016-10-25 (ar 2016-10-26), kuomet buvo gautas atsakymas iš statybos inspekcijos su informacija apie išduotą statyba leidžiantį dokumentą, ir ne 2016 metų gruodžio mėnesio gale, o buvo žinoma jau 2016 metų lapkričio 29 d. Ieškinys teismui pateiktas 2017-01-26, t.y. praėjus trims mėnesiams nuo sužinojimo apie skundžiamą rašytinį pritarimą statinio projektui ir beveik 2 mėnesiams nuo sužinojimo apie ieškovo teisių pažeidimą. Teismo vertinimu 2 – 3 mėnesių laikotarpis nėra ilgas laikotarpis, įvertinus tai, kad ieškinys dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo turėjo būti pateiktas per 1 mėnesį nuo sužinojimo apie skundžiamą aktą dienos. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų savo tariamai pažeistai teisei apginti ir siekdama apginti savo tariamai pažeistą teisę elgėsi atidžiai ir rūpestingai – 2016-10-19 kreipėsi į statybos inspekciją, iš kurios gavusi atsakymą, jog savavališka statyba nenustatyta, tačiau matydamas, kad statybos darbai buvo atnaujinti, 2017-01-03 kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir galiausiai 2017-01-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu šioje byloje. Teismas sprendė, jog ieškovė kreipėsi į teismą per protingą ir pakankamai trumpą laiko tarpą, buvo pakankamai aktyvi bei rūpestinga, siekdama apginti savo pažeistas subjektines teises, todėl terminą pateikti ieškiniui atnaujino.

2912.

30Pažymėjo, jog išduodant ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą buvo pažeistos pagrindinės jo išdavimo procedūros, kadangi, kaip jau buvo minėta, pagal projektinius sprendinius turėjo būti svarstomas leidimo statinio rekonstrukcijai išdavimas. Tokio leidimo išdavimo procedūra reglamentavo ginčijamo statybą leidžiančio dokumento metu galiojusio techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ IV skyriaus „Leidimas statyti naują statinį, rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti) pastatą“ nuostatos, kurios numatė daug sudėtingesnę leidimo gavimo procedūrą, nei buvo atlikta gaunant rašytinį pritarimą kapitalinio remonto projektui.

3113.

32Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos privalomajame nurodyme statytojas įpareigotas pašalinti tik savavališkai įrengtas vitrinas, o faktiškai pagal išduotą rašytinį pritarimą buvo atlikti ir kiti statybos darbai, todėl yra pagrindas įpareigoti atsakoves pašalinti visus neteisėtos statybos, vykusios pagal minėtą rašytinį pritarimą, padarinius, atstatant statinio, esančio ( - ), padėtį buvusią iki 2016-09-05 (statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos).

33III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3414.

35Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodė šiuos esminius argumentus:

361.1.

37teismas nagrinėjamu atveju neįsigilino ir išsamiai neįvertino, kokie tiksliai statybos darbai buvo numatyti atlikti pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą, dėl ko neteisingai priskyrė šiuos statybos darbus statinio rekonstrukcijai ir ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą panaikino nesant tam teisinio pagrindo. Statybos darbai, kuriais statinio laikančiosios konstrukcijos yra pertvarkomos, bet dėl tokių konstrukcijų pertvarkymo statinio išorės matmenys nepadidinami, yra kapitalinio remonto darbai. Nagrinėjamu atveju angos sienoje padidinimas, t. y. esamų 3 langų angų sujungimas į vieną angą, įrengiant naują sąramą virš jos, taip pat naujos atraminės kolonos įrengimas, yra priskiriami statinio kapitalinio remonto darbams pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punktą, kadangi šios statinio laikančiosios konstrukcijos yra pertvarkomos nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Naujai įrengta stiklo vitrina (langas) nėra priskiriama laikančiai konstrukcijai, kadangi tokia vitrina yra pastato fasado elementas, todėl tokio vitrininio lango įrengimas ir išsikišimas iki 30 centimetrų į išorę tėra priskirtinas fasado elemento pertvarkymui ir neatitinka statybos darbų priskyrimo rekonstrukcijai sąlygų. Techninio projekto „Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) administracinių patalpų Nr. 10, kapitalinio remonto projektas Nr. TP-SK 2015/09/045“ sprendiniai negalėjo būti priskiriami statinio rekonstravimui, kadangi pertvarkant statinio laikančiąsias konstrukcijas, t. y. įrengiant sąramas ir atraminę koloną, pastato matmenys nesikeičia, o vitrininių langų, kaip fasado elementų, įrengimas nėra apskritai priskiriamas prie laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo, todėl pirmos instancijos teismas jokio pagrindo konstatuoti, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas netinkamai statybos darbų rūšiai, neturėjo;

381.2.

39pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti ieškovės teises buvus pažeistas, nes patekimas į kiemą tarp pastatų ( - ) nėra apsunkintas labiau, nei buvo iki ginčo patalpų remonto. Pateiktame kapitalinio remonto projekte visi remonto darbai yra suprojektuoti žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ribose, jokie statybos darbų padariniai nurodyto sklypo ribų neperžengia, įvažiavimo į kiemą asfalto dangos plotis nesumažėjo, o tokių aplinkybių, kad į nurodytą kiemą patekti žmonės ar įvažiuoti automobiliai negalėtų, ieškovas neįrodinėjo ir byloje jų nėra nustatyta;

401.3.

41pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės rėmėsi tik išvadą teikiančios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateikta į bylą išvada, kurioje buvo nurodyta, kad inspekcijos nuomone nagrinėjamu atveju statinio išorės matmenys buvo padidinti, dėl to laikytina, kad atliekama statinio rekonstrukcija. Išvada vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir savaime neįpareigoja bylą nagrinėjančio teismo tokiai išvadai pritarti, jeigu kiti byloje esantys įrodymai tokią išvadą paneigia. Priimdamas sprendimą byloje teismas privalėjo pats išsamiai išanalizuoti statybos techninio projekto sprendinius ir atsižvelgdamas į teisės aktų nuostatas priimti sprendimą dėl ginčo esmės. Be kita ko, remiantis išvadoje suformuluotais teiginiais teismo nebuvo atsižvelgta į tai, kad pačios išvadą teikiančios institucijos pozicija nagrinėjamoje byloje keitėsi iš esmės, ko institucijos atstovas teismo posėdžio metu objektyviai nepagrindė. Tuo tarpu skundžiamame teismo sprendime tebuvo pacituota ginčo patalpų kapitalinio remonto projekto aprašomosios dalies pastraipos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktos išvados teiginiai, kurių pagrindu ir priimtas įstatymams prieštaraujantis sprendimas naikinti statybą leidžiantį dokumentą;

421.4.

43savo teisių pažeidimą ieškovė sieja būtent su apsunkintu įvažiavimu į kiemą. Aplinkybė, kad įvažiavimas į kiemą buvo apsunkintas, paaiškėjo ieškovei vėliausiai 2016-11-29, tuo tarpu apie ginčijamo statybą leidžiančio dokumento priėmimą jau buvo žinoma nuo pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašto gavimo dienos 2017-10-25. Ieškinys teismui pateiktas tik 2017-01-26. Ieškovė į teismą kreipėsii tik praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo statybos darbų ( - ), pradžios. Pirmos instancijos teismas, vienareikšmiškai konstatavęs ieškovę praleidus įstatymo nustatytus terminus ieškinio reikalavimui dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo pateikti, vėliau neturėjo jokio pagrindo tokį triskart praleistą terminą atnaujinti nevertinęs termino praleidimo priežasčių ir nepripažinęs jų svarbiomis, o ieškinio reikalavimas dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo turėjo būti atmestas jau tuo pagrindu, kad buvo pareikštas praleidus įstatymo nustatytą terminą administraciniam aktui ginčyti.

4415.

45Atsakovės UAB „Egli“ ir S. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius argumentus:

461.1.

47pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepateikė motyvų dėl byloje esančių įrodymų vertinimo. Teismas nevertino visų įrodymų tarpusavio ryšio, nepagrįstai neįvertino daugelio byloje esančių faktinių duomenų bei pateiktų įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Skundžiamame sprendime tik lakoniškai išvardintos nustatytos faktinės aplinkybės ir dalis surinktų įrodymų, neatskleidžiant jų turinio, įrodomosios reikšmės, o svarbūs apelianto pateikti rašytiniai įrodymai net neaptarti. Skundžiamas sprendimas yra šališkas ir nepagrįstas;

481.2.

49teismas nustatė, kad ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo 2016-11-29, todėl neteisingai nustatyta termino kreiptis į teismą pradžia. Ieškovė neginčijo aplinkybės, kad apie 2016-09-05 rašytinį pritarima jai tapo žinoma vėliausiai 2016-10-25 iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-10-25 rašto Nr. 2D-1343. Vieno mėnesio apskundimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2016-10-25, kaip ieškovei tapo žinoma apie ginčijamą leidimą, o šis terminas baigėsi 2016-11-25. Ieškovė reikalavimą panaikinti 2016-09-05 statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą – pateikė tik 2017-01-26, todėl praleido 1 (vieno) mėnesio terminą administracinio akto apskundimui;

501.3.

51teismas nepagrįstai atnaujino praleistą 1 (vieno) mėnesio terminą administracinio akto apskundimui. Nenustatytos praleidimą pateisinančios svarbios, nuo ieškovės valios nepriklausančios aplinkybės, todėl termino praleidimas vertintinas kaip praleistas žymiai ir negali būti atnaujintinas. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei ieškovė būtų pateikusi reikalavimą panaikinti 2016-09-05 statybą leidžiantį dokumentą laiku, iki 2016-11-25, atsakovei tik pradėjus vykdyti darbus objekte, todėl ieškovei galimai palankus sprendimas būtų įvykdomas lengviau, o ieškovei pateikus reikalavimą 2017-01-26 atsakovė jau buvo užbaigusi esminius darbus objekte, todėl ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas žymiai pasunkėjo;

521.4.

53ieškovė savo teisių galimą pažeidimą grindžia tuo, jog sunkiasvorės transporto priemonės, kurių ilgis daugiau kaip 16,5 metro, nebegali įvažiuoti į teatro vidinį kiemą per ( - ). Bylos duomenimis nustatyta, kad ( - ) skersgatvio važiuojamosios dalies plotis dėl jokių atsakovės veiksmų nepakito. Pažymėtina, kad ( - ) skersgatvis nepatenka į valstybinės ir vietinės reikšmės kelių sudėtį. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto prašymą įpareigoti ieškovę pateikti pervežimo paslaugų sutarties kopiją, iš kurios būtų galima spręsti kokiomis transporto priemonėmis teikiamos pervežimo paslaugos ieškovei. Skundžiamame sprendime teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nevertino pateiktų įrodymų, liudytojo V. T. paaiškinimų;

541.5.

55ieškovė negali būti tinkamu ieškovu šioje byloje, kadangi jos teisės ar teisėti interesai nėra ir nebuvo pažeidžiami. Teismo eksperto V. Mitunevičiaus išvada pagrindžia, kad ( - ) numeriu pažymėto pastato išsidėstymas neturi jokios įtakos sąstato (vilkiko su puspriekabe) įvažiavimui į teatro ūkinį kiemą ir atgal pagal nurodytą schemą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalį kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Atsakovė niekaip nepažeidžia ieškovės teisių, todėl ieškinys turėtų būti atmestas kaip pareikštas netinkamo ieškovo;

561.6.

57kapitaliniam remontui yra nustatyti leidžiami nukrypimai nuo patvirtinto projekto. Klausimas, ar apeliantė, atlikdama kapitalinį remontą, nukrypo nuo projektinių sprendinių, bus sprendžiamas kitoje byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-2250-852/2017), todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekama statinio rekontrukcija, o ne statinio kapitalinis remontas;

581.7.

59pažymėtina, kad 2017-06-21 Savavališkos statybos aktą surašė K. K., kuris šioje byloje atstovauja išvadą teikiančią instituciją, todėl pateiktą išvada turi būti vertintina kritiškai, šis asmuo saistomas savo ankstesnių priimtų sprendimų, todėl išvados galimai šališkos;

601.8.

61ieškovė neįrodė, kad išduodant statybas leidžiantį dokumentą buvo pažeistos jo išdavimo procedūros. Teismas nenurodė kuo remiantis padaryta išvada, kad turėjo būti svarstomas leidimo statinio rekonstrukcijai išdavimas;

621.9.

63teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir nepagrįstai parinko kraštutinę priemonę – pašalinti visus statybos padarinius, atstatant ( - ), padėtį, buvusią iki 2016-09-05, tai yra išgriauti sumontuotas vitrinas, naujai išmūryti sieną, sudėti senus langus bei jų sąramas. Toks sprendimas yra neproporcingas galimai padarytam pažeidimui, akcentuojant aplinkybę, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija galimai neteisėtai išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Be to, tai faktiškai sunkiai įgyvendinama, nes pagrindiniai darbai užbaigti iki ieškinio pateikimo teismui dienos;

641.10.

65teismas netyrė atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumo išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir pagrindo dengti statybos padarinių šalinimo išlaidas, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo;

661.11.

67pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos perkėlė apeliantams, kadangi šioje byloje vienintelė atsakovė turėtų būti Vilniaus miesto savivaldybės administracija kaip asmuo, pritaręs statybą leidžiančio dokumento išdavimui ir išdavęs šį dokumentą;

6816.

69Atsakovės UAB „Egli“ ir S. S. pateikė atsiliepimą į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, kuriame prašo patenkinti atsakovės apeliacinį skundą, o skundžiamą sprendimą panaikinti.

7017.

71Ieškovė Biudžetinė įstaiga Lietuvos nacionalinio dramos teatras pateikė atsiliepimą į atsakovių UAB „Egli“ ir S. S. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė šiuos esminius argumentus:

721.12.

73atsakovai neprieštaravo ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų prijungimui prie bylos neginčijo juose nurodytų aplinkybių (to, kad 2016-10-25 rašte ieškovei pateikta informacija buvo nepakankama efektyviam teisių gynimui), nepateikė priešingą poziciją pagrįsti galinčių įrodymų, neprieštaravo ieškovės paaiškinimuose pateikiamam teisiniam situacijos vertinimui. Atsakovių apeliaciniame skunde pateiktas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu termino ginčyti statybą leidžiantį dokumentą atnaujinimu yra deklaratyvus. Ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, nedelsė, o kaip tik siekė kuo greičiau surinkti reikiamus įrodymus savo teisių gynimui;

741.13.

75nagrinėjamoje byloje nustačius akivaizdžiai savavališkas statybas Vilniaus miesto senamiestyje bei paties statybą leidžiančio dokumento neteisėtumą, be to atsakovams surašius savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius savarankiškame viešojo administravimo procese, teismo sprendime visiškai pagrįstai konstatuota, kad termino neatnaujinimas būtų vien formalus ir užkirstų pagrindą vykdyti teisingumą;

761.14.

77iš atsakovų elgesio matyti, kad net ir vykdytina 2017-01-31 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nesudarė kliūties jiems toliau tęsti statybos darbus. Iš to darytina išvada, kad net jeigu ieškovė būtų į teismą kreipųsis anksčiau, tai toks kreipimasis, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nebūtų padaręs atsakovų veiksmams jokios įtakos. Atsakovai pažeidinėjo vykdytiną nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl nebūtų buvę jokio skirtumo, ar ta nutartis būtų priimta 2017 m. sausio mėnesį, ar 2016 m. gruodžio mėnesį;

781.15.

79atsakovai sąmoningai cituoja tik dalį Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkto normos. Šioje normoje nurodoma jos taikymo apimtis yra ne tik valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, tačiau taip pat ir gatvės. Patys atsakovai pripažįsta, kad ( - ) skersgatvis nagrinėjamu atveju yra priskiriamas D kategorijos gatvei;

801.16.

81ieškovė neabejotinai yra suinteresuota galimybe patekti į savo ūkinį kiemą, ypač kai tokia galimybė buvo suderinta dar pastato ( - ) statybos metu, tačiau buvo panaikinta Statybą leidžiančio dokumento sprendinių neatitinkančiais statybos darbais ir tam pačiam Statybą leidžiančiam dokumentui prieštaraujant aukštesnės galios teisės aktams;

821.17.

83cituojamas liudytojo pasisakymas buvo duotas iki leidžiant liudytojui susipažinti su byloje esančiais rašytiniais įrodymai: jo paties vadovaujamo projektavimo biuro „Arch Du“ brėžiniu, kuriame toks įvažiavimas buvo numatytas, ir susirinkimo, kuriame šis klausimas buvo aptartas ir kuriame liudytojas dalyvavo, protokolu. Susipažinęs su brėžiniu ir protokolu, liudytojas patikslino anksčiau duotus ir parodymus bei nurodė, kad iš tiesų su ieškove buvo susitarta dėl įvažiavimo į jos ūkinį kiemą užtikrinimo;

841.18.

85byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad iki neteisėtos statybos darbų ieškovės veikloje reikalinga technika į ūkinį kiemą galėjo įvažiuoti, o po jų atlikimo to padaryti nebegali;

861.19.

87atsakovių aptariamas kitas, jų pačių bandomas inicijuoti teismo procesas dėl savavališkos statybos akto ginčijimo, nėra susijęs su nagrinėjama byla. Net jeigu atsakovai apskųs jiems surašytą savavališkos statybos aktą ir / ar privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai tokiame procese bus sprendžiami tik apskųstų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimai. Tokiame procese nebus nagrinėjamas nei ieškovės teisių pažeidimas savavališkos statybos darbais, nei paties statybą leidžiančio dokumento teisėtumas. Be to, atsakovų inicijuotame procese nedalyvautų ieškovė;

881.20.

89atsakovių apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad išvadą duodančią instituciją šioje byloje atstovavo joje dirbantis vyr. specialistas K. K., kuris galimai yra šališkas, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovės primygtinai reikalavo, jog išvadą teismo posėdyje pristatytų būtent šis konkretus asmuo;

901.21.

91teismas nurodė, kodėl turėjo būti svarstomas statybą leidžiančio dokumento išdavimo būtent rekonstrukcijai, o ne kapitaliniam remontui klausimas, todėl, kad pagal projektinius sprendinius buvo numatoma įrengti tūrines vitrinas, išsikišusias fasado atžvilgiu iki 30 centimetrų, su stogelio tūriu iki 45 centimetrų, ir iš to akivaizdu, kad buvo numatyti rekonstrukcijos darbai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas būtų buvęs išduotas pagal leidimų rekonstrukcijoms išdavimų procedūrą, ir yra priešingi duomenys, pačiame statybą leidžiančiame dokumente nurodyta, kad jis išduotas atsižvelgiant į kapitalinio remonto projektą, todėl pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas pagal kapitalinio remonto leidimų procedūrą;

921.22.

93net jeigu atsakovės parengtų naują projektinę dokumentaciją ir gautų kitą statybą leidžiantį dokumentą, tai toks administracinis formalumas niekaip nepanaikintų fizinio ieškovės teisių pažeidimo – negalėjimo naudotis įvažiavimo į ūkinį kiemą sąlygomis, kurios buvo suderintos dar minėto pastato statybos metu;

941.23.

95UAB „Egli“ ir S. S. yra tinkamos atsakovės, atsižvelgiant į ieškovės pareikštus reikalavimus. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai reikia šalinti savavališkos statybos padarinius, tą padaryti yra įpareigojamas statytojas, taip pat gali būti įpareigojamas savininkas. Statytojas yra UAB „Egli“, savininkas yra S. S..

9618.

97Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atsakovių UAB „Egli“ ir S. S. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės atmesti. Nurodė šiuos esminius argumentus:

981.24.

99skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad statybos projekte numatyti darbai atitiko statinio rekonstrukcijos sąvoką, tuo tarpu statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas kapitaliniam remontui atlikti, kuo remdamasis ir panaikino statybą leidžiantį dokumentą, taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą panaikinti savivaldybės administracijos išduotą administracinį aktą, negalėjo institucijos veiksmų netirti;

1001.25.

101statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas statytojai UAB „Egli“, bylos nagrinėjimo metu statytoja nepateikė duomenų, kad statybos darbus ginčo patalpose faktiškai būtų atlikęs kitas asmuo, todėl būtent statytoja laikytina atsakinga už darbus, kuriuos atliko ginčo objekte. Savavališkas nukrypimas nuo statybos projekto visais atvejais yra ir privalo būti tik paties statytojo atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, ir nagrinėjamu atveju apeliantams vykdant statybos darbus ne pagal projekto sprendinius, dėl ko konstatuojama savavališka statyba, atsakomybė už savavališkos statybos padarinių šalinimą tenka būtent statytojui, o ne statybą leidžiantį dokumentą išdavusiai institucijai;

1021.26.

103ginčo patalpų kapitalinio remonto projekte visi remonto darbai buvo suprojektuoti žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ribose, jokie statybos darbų padariniai nurodyto sklypo ribų neperžengia, įvažiavimo į kiemą asfalto dangos plotis nesumažėjo, o tokių aplinkybių, kad į nurodytą kiemą patekti žmonės ar įvažiuoti automobiliai negalėtų, ieškovas neįrodinėjo ir byloje jų nebuvo nustatyta, todėl nagrinėjamu atveju jokia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltė ir negalėjo būti konstatuojama, kadangi išduotu statybą leidžiančiu dokumentu nei ieškovo, nei atsakovų, nei jokių kitų asmenų teisėti interesai nebuvo pažeisti;

1041.27.

105suformuluoti du atskiri ieškinio reikalavimai, kurių įgyvendinimas nukreiptas į skirtingus atsakovus, todėl atsakovais byloje visiškai pagrįstai yra tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek asmenys, vykdantys statybos darbus, kadangi jų atžvilgiu reikalavimas dėl statybos padarinių šalinimo būtent ir yra nukreiptas;

1061.28.

107bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga tenka šaliai, kurios nenaudai yra priimtas sprendimas byloje ir kurios veiksmai, teismo pripažinti neteisėtais, sukėlė padarinius bylą laimėjusiai šaliai. Nagrinėjamu atveju būtent dėl vykdytų statybos darbų ieškovė įrodinėjo patyrusi tam tikrus savo teisių suvaržymus ir apribojimus, todėl teismui pripažinus statytojo vykdytus statybos darbus šalintinais, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei pareiga taip pat priklauso šiam asmeniui, t.y. statytojui. Kaip minėta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu neatlikus, o statybą leidžiantį dokumentą išdavus teisėtai ir pagal teisės aktų reikalavimus, ji negali būti laikoma atsakinga už ieškovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą bei jai negali kilti pareiga tokias bylinėjimosi išlaidas atlyginti.

10819.

109Ieškovė biudžetinė įstaiga Lietuvos nacionalinio dramos teatras pateikė atsiliepimą į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė šiuos esminius argumentus:

1101.29.

111pirmosios instancijos teismo sprendime statybos darbai, atlikti adresu: ( - ), pagrįstai kvalifikuoti būtent kaip rekonstrukcija, o ne kaip kapitalinis remontas. Iš projekto sprendinių buvo akivaizdu, kad statinio laikančiosios konstrukcijos bus pertvarkytos tokiu būdu, kad dėl to bus padidinti ir statinio išorės matmenys. Nagrinėjamu atveju iš projekto sprendinių buvo aiškiai matyti, kad bus keičiami visi langų elementai, t.y. jų matmenys, tipas ir išdėstymas. Vien įvertinus projekto vizualizaciją buvo akivaizdu, kad fasado išvaizda bus keičiama iš esmės, kadangi darbų pabaigos vizualizacija kardinaliai skyrėsi nuo fasado išvaizdos iki darbų atlikimo;

1121.30.

113vien formalus sklypo ribos neperžengimas projekte, pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, nedaro jokios įtakos tam, kad ieškovė realybėje nebeturi galimybės manevruoti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir išnaudoti būtent tam tikslui skirtos pastato ( - ), kampo konfigūracijos;

1141.31.

115vien tai, kad kiekvienas byloje esantis įrodymas nebuvo atskirai aptartas pirmosios instancijos teismo sprendime, nereiškia, kad byloje buvo remtasi tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išvada;

1161.32.

117ieškovė pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose su nuorodomis į byloje esančius rašytinius įrodymus (nuotraukas, Statybos inspekcijos bei pačios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštus ir kt.) chronologiškai išdėstė savo sužinojimo apie ginčo statybas aplinkybes, atsakingų institucijų teiktos informacijos nepakankamumą teisėms apginti, taip pat argumentus dėl pagrindo terminą atnaujinti. Minėtuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės buvo vertinamos sprendžiant dėl pagrindo atnaujinti terminą statybą leidžiančiam dokumentui ginčyti;

1181.33.

119ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, nedelsė, o kaip tik siekė kuo greičiau surinkti reikiamus įrodymus savo teisių gynimui. Administracinio akto apskundimo terminas savaime negali paneigti siekiamo tikslo įgyvendinti teisingumą, pašalinant imperatyviųjų teisės normų pažeidimus ir kartu apginant viešąjį interesą.

120Teisėjų kolegija

konstatuoja:

121IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12220.

123Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje ginčas kilo dėl statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. ( - ), išdavimo pagrįstumo, taip pat dėl atliktų statybos rangos darbų teisėtumo.

12421.

125Byloje nustatyta, kad negyvenamoji patalpa Nr. 10, unikalus Nr. ( - ) (ginčo patalpa) yra registruota kaip administracinės paskirties ir nuosavybės teise projekto rengimo ir rašytinio pritarimo projektui metu priklausė atsakovui UAB „Egli“. 2016-11-30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teisės į patalpą, esančią adresu ( - ), buvo perleistos atsakovei S. S.. Ši patalpa 2016-12-14 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 3 buvo išnuomota atsakovei UAB „Egli“. Iš byloje esančio Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), administracinių patalpų Nr.10 kapitalinio remonto projekto (Nr. TP-SK 2015/09-045, parengimo metai 2015), kuriam buvo išduotas ginčijamas 2016-09-05 rašytinis pritarimas Nr. ( - ), sprendinių matyti, kad be kitų darbų yra numatoma suprojektuotose angose įrengti tūrines vitrinas, metalinio/aliuminio profilio rėmo karkaso su stiklo paketu, vitrinos išsikišusios fasado atžvilgiu iki 30 cm, stogelio tūris iki 45 cm, projektuojamas stiklinis tūris bus apie 30 cm nuo žemės (šaligatvio) (tomas 1, b.l. 91).

12622.

127Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-09-05 išduotą statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. ( - ). Apeliantai atsakovai S. S. ir UAB „Egli“ įrodinėja, jog teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė tiek procedūrines, tiek materialiąsias teisės normas.

128Dėl atsakovų S. S. ir UAB „Egli“ argumentų, kuriais įrodinėjama šališkumo aplinkybė ir netinkamas įrodymų vertinimas

12923.

130Apeliantai teigia, kad teismas, būdamas šališkas ir neobjektyvus, atmetė jų atstovo prašymą įpareigoti ieškovę pateikti su UAB „Vilktukas“ sudarytos pervežimo paslaugų sutarties kopiją, iš kurios galima būtų spręsti kokiomis transporto priemonėmis (t. y. kokio būtent ilgio) UAB „Vilktukas“ iš viso buvo įsipareigojęs teikti pervežimo paslaugas.

13124.

132CPK 112 straipsnio 3 punktas nustato, kad procesiniuose dokumentuose, kuriais siekiama pasirengti žodiniam bylos nagrinėjimui, papildomai turi būti įrodymai, kuriais šalis pagrindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus. Jeigu šalis pati įrodymų pateikti negali, būtina nurodyti negalėjimo pateikti priežastį bei suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai gali patvirtinti.

13325.

134Byloje nėra įrodymų, kad apeliantų atstovas būtų kreipęsis į UAB „Vilktukas“ dėl sutarties kopijos gavimo, o bendrovė atsisakiusi ją pateikti. Civiliniame procese taikomas dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), todėl ne teismas, o šalys, jei nori pagrįsti ir/ ar atsikirsti į argumentus, renka įrodymus (CPK 112 straipsnio 3 punktas, 178, 179 straipsniai).

13526.

136Byloje, kurioje ginčas nėra susijęs su viešuoju interesu, pareiga rinkti ir teikti įrodymus, pagrindžiančius atitinkamus argumentus, kyla šalims, o ne teismui (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje 2A-541/2011).

13727.

138Taip pat apeliantai įrodinėja, jog teismo šališkumas pasireiškė tuo, kad priimdamas sprendimą teismas nesivadovavo liudytojo V. T. paaiškinimais, išsakytais 2017-10-24 vykusiame teismo posėdyje. Tuo tarpu liudytojas parodė, kad ieškovė niekada neturėjo jokių interesų, jog įvažiavimas į teatro kiemą būtų skirtas būtent stambiagabaritėms transporto priemonėms.

13928.

140Teisėjų kolegija nurodo, kad kilęs teisminis ginčas savaime paneigia apelianto įrodinėjamą aplinkybę, jog ieškovė nebuvo suinteresuota platesnio įvažiavimo galimybe. Tuo atveju, jei teismas, priimdamas sprendimą, padarė kitas išvadas, nei įrodinėja apeliantai, nereiškia, jog jis buvo šališkas, atliekant įrodymų vertinimą.

14129.

142Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, jis savo išvadą dėl ieškovės teisių pažeidimo pagrindė nuoroda į byloje esančius įrodymus 1 tomo 29-31puslapiuose. Sutiktina su apeliantais, jog įrodymai nėra įvardinti ir konkrečiai aptarta jų įrodomoji reikšmė. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti, kad tai paveikė teismo šališką sprendimo priėmimą.

14330.

144Ištyrus nuorodą, esančią 1 tomo 29-31 puslapiuose, matyti, jog juose yra nuotraukos, fiksuojančios faktinę situaciją dėl išsikišusios statinio konstrukcijos. Bylos 1 tomo 32 puslapyje pavaizduota transporto priemonių judėjimo schema, kurioje yra žyma, jog transporto priemonė, kurios ilgis būtų apie 13 metrų, negalėtų judėjimas atbuline eiga įvažiuoti į kiemą, nekliudydamas išsikišusios statinio konstrukcijos, atsiradusios po atliktų rangos darbų.

14531.

146Pažymėtina, jog atsakovai, norėdami paneigti, kad ieškovei nebūtina naudoti dekoracijoms pervežti tokių gabaritų transporto priemones, kurias naudoja UAB „Vilktukas“, galėjo pateikti įrodymus dėl dekoracijų dydžio ir jų išmatavimų pasikeitimų, kai jos paruošiamos transportavimui (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo tarpu apeliantai neprašė ieškovės pateikti naudojamų dekoracijų išmatavimų, tačiau deklaratyviai įrodinėjo, kad ieškovei nereikia naudoti didelių gabaritų transporto priemonių. Byloje visiškai nereikšminga aplinkybė, kokiomis transporto priemonėmis UAB „Vilktukas“ buvo įsipareigojęs teikti pervežimo paslaugas ieškovei. Ginčas nėra susijęs su UAB „Vilktukas“ ir ieškovės tarpusavio įsipareigojimais. Ieškovė nuo ginčo teisme pradžios įrodinėjo, kad ji negali vykdyti įprastinės veiklos dėl atsakovų užsakymu atliktų statybos rangos darbų, ir šią aplinkybę, tik kaip vienu iš daugelio įrodymų, grindė UAB „Vilktukas“ raštu, kuriame teigiama, jog su didesnių išmatavimų sunkiasvore transporto priemone nebegalima įvažiuoti į pastato vidinį kiemą (tomas 1, b.l. 33 ).

14732.

148Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje apeliantai rėmėsi liudytojo V. T. deklaratyviais parodymais apie „kalbas“ dėl įvažiavimo, tačiau neatkreipė dėmesio į ieškovės veiklos specifiką. Minėta, jog pagal proceso įstatymą, būtent šalis renkasi bylos vedimo strategiją, todėl teismui nekyla pareiga perimti įrodinėjimo pareigą, jei šalių argumentai nėra susiję su ginčo esme. Atsižvelgiant į tai, jog byloje atsakovai (apeliantai) nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl ieškovės įrodinėjamo nepagrįsto poreikio turėti galimybę su didelių gabaritų transporto priemone įvažiuoti į jos valdomo pastato vidinį kiemą, apeliantų argumentai dėl teismo šališkumo ir dėl to nepagrįsto ir neišsamaus įrodymų vertinimo atmetami (CPK 185 straipsnis).

14933.

150Taip pat apeliantai įrodinėja, jog aplinkybė, kad K. K. 2017-06-21 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-170621-00053 ir šioje byloje išvadą teikiančią instituciją atstovauja tas pats K. K., veikia jo suinteresuotumą nagrinėjant bylą. Be to, anot apeliantų šis asmuo yra suinteresuotas bei susaistytas savo anksčiau priimtų sprendimų dėl apeliantų, todėl išvadą teikiančios institucijos išvados galimai yra šališkos ir parašytos ieškovės naudai.

15134.

152Teisėjų kolegija nurodo, kad šiam argumentui pagrįsti apeliantai nenurodė konkrečių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog paaiškinimai dėl išvados yra neteisingi dėl K. K. suinteresuotumo bylos nagrinėjimu. K. K. – valstybės tarnautojas, kurias privalo vykdyti savo pareigas pagal kompetenciją. Jei apeliantai įrodinėja netinkamą išvados parengimą, tai teismui turėjo nurodyti, kad K. K. atstovavimas teisme pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybės įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas. Kita vertus, svarstytina, kad tokie apeliantų argumentai sudaro pagrindą spręsti dėl CPK 7, 95 straipsnio pažeidimo.

15335.

154Apeliantai įrodinėja, jog teismas, būdamas itin šališkas ir neobjektyvus, proceso metu iš esmės visą įrodinėjimo naštą perkėlė jiems ir nustatyti procesiniai pažeidimai negali būti pripažįstami tik formaliais pažeidimais, todėl jie yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

15536.

156Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu (1) nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai arba (2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-74-421/2015). Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015).

15737.

158Teisėjų kolegija, atsižvelgdamas į šios nutarties 36 punkte nurodytą išaiškinimą, nenustačiusi netinkamo įrodymų vertinimo dėl įrodinėjamo teismo šališkumo sprendžia, jog apeliantų reikalavimas – bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, nėra įrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).

159Dėl netinkamų atsakovų

16038.

161Apeliantai įrodinėja, jog atsakovu byloje turėjo būti Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bet ne UAB „Egli“ ir S. S., kadangi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 24 dalyje yra nustatyta, jog „<...> Bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentu galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai“.

16239.

163Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu argumentu, nes jis idem per idem yra paneigtas pačių apeliantų. Pirma, byloje nenuginčyta faktinė aplinkybė, jog apeliantas UAB „Egli“ atlikdamas statybos rangos darbus nukrypo nuo projektinių sprendinių daugiau kaip 20 centimetrų. Taigi šis apelianto veikos neteisėtumas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su statybą leidžiančio dokumento išdavimu, už kurį atsakinga Vilniaus miesto savivaldybės administracija (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis).

16440.

165Antra, teisėjų kolegija pažymi, kad po to, kai 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo straipsnių, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą 28 straipsnis (šiuo metu aktuali įstatymo redakcija atitinka 32 straipsnį) ir nustatančių tam tikras proceso taisykles, pvz., teismingumo, bylos nagrinėjimo ribas: tuo atveju, jei statyba yra pradėta ir kreiptasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu, teismas išsprendžia ir statybos padarinių šalinimo klausimą (Statybos įstatymo 33 straipsnio 1, 2 dalys), pakeitimai. CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, o savavališkos statybos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

16641.

167Pagal šiuo metu galiojantį Statybos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Byloje nustatyta, kad negyvenamoji patalpa Nr. 10, unikalus Nr. ( - ) (ginčo patalpa) yra registruota kaip administracinės paskirties ir nuosavybės teise projekto rengimo ir rašytinio pritarimo projektui metu priklausė atsakovui UAB „Egli“. 2016-11-30 pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teisės į patalpą, esančią adresu ( - ), buvo perleistos atsakovei S. S.. Taigi pagal Statybos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas būtent statytoją (užsakovą) įpareigoja pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl byloje apeliantai privalėjo būti nurodyti atsakovais ir jų argumentas dėl netinkamų atsakovų atmetamas kaip nepagrįstas.

168Dėl senaties termino ieškiniui pareikšti

16942.

170Tiek apeliantai UAB „Egli“ ir S. S., tiek apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija įrodinėja, jog buvo praleistas terminas ginčyti statybą leidžiantį dokumentą ir teismas be pagrindo jį atnaujino.

17143.

172Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad rašytinis pritarimas statinio projektui buvo išduotas 2016-09-05 (tomas 1, b.l. 145). Ieškovė 2016-10-19 raštu kreipėsi į Valstybinę teritorijų ir planavimo inspekciją dėl šių darbų teisėtumo patikrinimo, iš kurios gavo 2016-10-25 raštą Nr. (23.2) 2D-15343 „Dėl galimai neteisėtų remonto darbų ( - )“ , kuriame inspekcija nurodė, jog UAB „Egli“ vykdo patalpų kapitalinio remonto darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą — rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. ( - ) ir informavo, kad pradėti vykdyti kapitalinio remonto darbai vykdomi be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto sprendinių (tomas 1, b.l. 21).

17344.

174Byloje taip pat nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atliko statybos darbų objekte ( - ), patikrinimą ir jo metu nustatytų pažeidimų pagrindu 2017-06-21 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-170621-00053 bei Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr.PNSSP-100-170622-00057. Šiuo nurodymu statytojas atsakovas UAB „Egli“ buvo įpareigotas išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), administracinių patalpų Nr. 10 (unikalus Nr. ( - )) savavališkai įrengtas vitrinas, kad atitiktų parengto kapitalinio remonto projekto sprendinius (tomas 3, b.l. 120-125).

17545.

176Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija įrodinėja, kad aplinkybė, jog įvažiavimas į kiemą buvo apsunkintas, paaiškėjo ieškovei vėliausiai 2016-11-29 (gavus UAB „Vilktukas“ raštą, tomas 1, b.l. 33), o apie ginčijamo statybą leidžiančio dokumento priėmimą jau buvo žinoma nuo pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos rašto gavimo dienos 2017-10-25 (tomas 1, b.l. 21). Ieškinys teismui pateiktas 2017-01-26, t. y. praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo statybos darbų ( - ), pradžios, todėl, anot apeliantės, pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas buvo pakankamai aktyvus ir elgėsi rūpestingai, yra nepagrįsta, neatitinka administracinio teismo formuojamos praktikos. Panašius argumentus nurodė ir apeliantai UAB „Egli“ ir S. S..

17746.

178Teisėjų kolegija nurodo, kad administracinio teismo formuojamos praktikos taikymas nagrinėjamoje byloje būtų esminis dalykas tuo atveju, jei būtų sprendžiama dėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareikšto reikalavimo. Būtent Inspekcija yra kompetentingas subjektas, galintis gauti ir privalantis įvertinti duomenis dėl statybos teisėtumo per įstatymo nustatytus terminus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 21, 22 straipsniai). Šioje byloje ieškovė nėra administracinius valdinius įgalinimus turintis subjektas, todėl jos galimybės rinkti rodymus, pagrindžiančius reikalavimą, yra ribotos valstybės institucijų gautų atsakymų turinio ir terminų. Vadinasi, UAB „Vilktukas“ raštas, kai kyla ginčas dėl statybos teisėtumo, nėra pakankamas, įrodinėjant statybos darbų vykdymą be teisėto pagrindo.

17947.

180Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad kreipimosi į teismą, ginčijant statybą leidžiantį dokumentą, terminas yra procedūrinio pobūdžio įsakmus nurodymas institucijai, kaip veikti efektyviai ir veiksmingai vykdant savo funkcijas. Jei institucija šį terminą praleidžia, ji nepraranda teisės kreiptis į teismą, nes tokios pasekmės nenurodo įstatymas. Terminas, per kurį šiai institucijai nustatyta kreiptis į teismą, skirtas ne asmens pažeistai teisei ginti, o institucijos funkcijoms įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-695/2015).

18148.

182Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės teisės turi būti ginamos, nes ji, pirmiausia, nėra įsakmus nurodymas institucija. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įrodinėjamu ieškinio senaties pradžios skaičiavimu nuo statybos darbų pradėjimo. Nagrinėjamoje byloje statybos darbų pradžia nėra patikimas kriterijus identifikuoti terminą pažeistai teisei ginti, nes ieškovė 2016-10-19 raštu kreipėsi į Valstybinę teritorijų ir planavimo inspekciją dėl statybos darbų teisėtumo patikrinimo, iš kurios gavo 2016-10-25 raštą Nr. (23.2) 2D-15343 „Dėl galimai neteisėtų remonto darbų ( - )“ , kuriame inspekcija nurodė, jog UAB „Egli“ vykdo patalpų kapitalinio remonto darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą — rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. ( - ) ir informavo, kad pradėti vykdyti kapitalinio remonto darbai vykdomi be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto sprendinių (tomas 1, b.l. 21). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė akivaizdžiai įrodo, kad ieškovė atsakingai siekė įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, ir tik surinkusi reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, pradėjo teisminį procesą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atnaujino. Tuo tarpu atsakovo UAB „Egli“ elgesys nėra sąžiningas, nes ieškovė nurodė, jog po to kai Inspekcija atvyko apžiūrėti vietą, 2016 m. spalio 23-24 pamatai pačių statytojų buvo skubiai išardyti ir aplinka atstatyta į prieš statybas buvusią padėtį, o 2016 m. gruodžio mėnesį statybos darbai minėtame objekte buvo atnaujinti ir įrengtas stogelis, sumontuoti vitrininiai langai.

18349.

184Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį ir į aplinkybę, jog ieškovė ne tik prašė panaikinti 2016 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet ir įpareigoti atsakovus UAB „Egli“ ir S. S. pašalinti statybos darbų, vykusių pagal rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. ( - ), padarinius.

18550.

186Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 37, 38 punktuose, pareiškus reikalavimą pripažinti neteisėtu statybą leidžiantį dokumentą, sprendžiamas savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimas. Vertinant dogmatiškai, pareiškus reikalavimą pašalinti statybos darbų padarinius, turi būti pasisakoma dėl statybų proceso teisėtumo.

18751.

188Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nei CK 1.125, 4.13 ar kiti straipsniai nenustato individualaus ieškinio senaties termino statybos padariniams šalinti, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad ieškovams turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Nustatęs, kad ieškovai nepraleido minėto dešimties metų ieškinio senaties termino, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė kasatoriaus reikalavimą taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469-611/2015).

18952.

190Taigi ieškovei pareiškus reikalavimą pašalinti statybos padarinius, šiam reikalavimui yra taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Vadinasi, ieškovės reikalavimas pažeistai teisei ginti nėra ribojamas procedūrinio termino ginčyti administracinio teisės akto teisėtumą administraciniame teisme pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantų argumentų dėl nepagrįstai atnaujinto termino rašytiniam pritarimui statinio projektui Nr. ( - ) ginčyti, nes jie tampa teisiškai nereikšmingi.

19153.

192Apeliantai UAB „Egli“ ir S. S. įrodinėja, jog jau buvo užbaigę esminius darbus ir byloje yra pateiktas šią aplinkybę patvirtinantis rangovo UAB „Greitas stogas“ 2017 m. sausio 20 d. atliktų darbų aktas, todėl įstatyme nustatyti aiškūs terminai kreiptis su ieškiniu į teismą, privalėjo būti išlaikyti.

19354.

194Dėl ieškinio senaties termino nurodytų argumentų teisėjų kolegija nekartoja, tačiau visiškai sutinka su ieškovės pastebėjimu, kad apeliantams vykdant darbus, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi (tomas 1, b.l. 39-40) nusprendė „uždrausti atsakovams [...] tęsti patalpų, esančių ( - ), [...] kapitalinio remonto ir kitokio pobūdžio darbus iki šioje civilinėje byloje įsiteisės teismo priimtas sprendimas“, tai jie patys turi prisiimti tokių veiksmų padarinius. Šiuo atveju taikomas principas iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus), ypatingai, kai atsakovai tiesiog toliau tęsė statybos darbus, dėl ko Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-261-258/2018 atsakovo UAB „Egli“ vadovui buvo paskirta bauda už tęsiamus darbus galiojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarčiai.

195Dėl netinkamo ieškovo

19655.

197Apeliantai UAB „Egli“ ir S. S. įrodinėja, jog ieškovė negalėjo kreiptis į teismą, kadangi jos teisės ar teisėti interesai niekaip nebuvo pažeisti.

19856.

199CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007); konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai.

20057.

201Pagal EŽTT praktiką teisės kreiptis į teismą efektyvumui užtikrinti būtina, kad asmuo turėtų aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą (aktą), apribojantį jo teises (EŽTT 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Bellet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 23805/94). Tai taikoma ne tik jau prasidėjusiam procesui, nes šia nuostata „gali remtis bet kuris asmuo, kuris mano, kad vienos iš jo (civilinių) teisių apribojimas yra neteisėtas ir skundžiasi dėl neturėjimo galimybės dėl to pateikti ieškinį (reikalavimus, pretenziją) teismui, atitinkančiam Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus“ (EŽTT 1981 m. birželio 23 sprendimas byloje Le Compte, Van Leuven ir De Meyere prieš Belgiją, peticijų Nr. 6878/75 ir 7238/75). EŽTT taip pat yra nurodęs, kad Konvencija garantuoja „praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines“, todėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą (EŽTT 1979 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Airey prieš Airiją, peticijos Nr. 6289/73). Nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo ,,prieinamumo“ laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės principą demokratinėje visuomenėje (EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8225/78). Teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažinti nesuderinamais su Konvencija, jei jie apsunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą.

20258.

203CK 4.103 straipsnio, reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, 2 dalis taip pat įtvirtina teisę kreiptis į teismą dėl CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodytų pasekmių taikymo asmenims, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, taip pat kitiems įstatymų įgaliotiems asmenims.

20459.

205Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškiamu ieškiniu prašė pripažinti statybą leidžiantį dokumentą neteisėtu tik dėl to, kad jai buvo apribota galimybė dėl atliktų statybų darbų patekti į jai priklausančio statinio vidinį kiemą. Atliktų darbų fakto neginčijo nei viena iš šalių (CPK 12 straipsnis), tačiau byloje kilo klausimas dėl atsakingų asmenų už apribotas ieškovės teises nustatymo. Taigi ieškovė, vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, yra tinkamu ieškovu šioje byloje.

20660.

207Taip pat teisėjų kolegija pritaria ieškovės argumentui, jog apeliantai UAB „Egli“ ir S. S. nepagrįstai siekia paneigti jų reikalavimo teisę, argumentuodami Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punktu. Kaip teisingai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, šio teisės akto taikymas Vilniaus senamiestyje turi išimčių. Dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo

20861.

209Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija įrodinėja, kad teismas nagrinėjamoje byloje neįsigilino ir išsamiai neįvertino, kokie tiksliai statybos darbai buvo numatyti atlikti pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą, dėl ko neteisingai priskyrė šiuos statybos darbus statinio rekonstrukcijai ir ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą panaikino nesant tam teisinio pagrindo.

21062.

211Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes teismas sprendime nurodė, kad iš byloje esančio Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) administracinių patalpų nr.10, kapitalinio remonto projekto (Nr. TP-SK 2015/09-045, parengimo metai 2015), kuriam buvo išduotas ginčijamas 2016 m. rugsėjo 5 d. rašytinis pritarimas Nr. ( - ), sprendinių matyti, kad be kitų darbų yra numatoma suprojektuotose angose įrengti tūrines vitrinas, metalinio/aliuminio profilio rėmo karkaso su stiklo paketu, vitrinos išsikišusios fasado atžvilgiu iki 30 cm, stogelio tūris iki 45 cm, projektuojamas stiklinis tūris bus apie 30 cm nuo žemės (šaligatvio) (tomas 1, b.l. 91).

21263.

213Spręsdamas dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, teismas rėmėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikta į bylą išvada. Inspekcija išvadoje nurodė (tomas 3, b.l. 162, 175-177), kad, išnagrinėjus techninio projekto ,,Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) administracinių patalpų Nr.10, kapitalinio remonto projekto Nr.TP-SK 2015/09-045“ sprendinius, darytina išvada, kad yra atliekama statinio rekonstrukcija ir leidime Nr. ( - ) neteisingai nurodyta statybos darbų rūšis.

21464.

215Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ši išvada yra pagrįsta ir argumentuota, padaryta nustačius, kad suprojektuotos stiklo vitrinos yra atitrauktos nuo fasado plokštumos iki 30 cm, o stogelis iki 45 cm. Išvadoje taip pat nurodyta, kad nagrinėjamu atveju buvo pertvarkytos laikančios konstrukcijos ir įrengta tūrinės konstrukcijos stiklo vitrina, išnešant jos plokštumą į išorę, tokiu būdu padidinant statinio išorės matmenis.

21665.

217Tai, kad buvo neteisingai nurodyta statybos darbų rūšis, pagrindžia ir pačios apeliantės cituojamas įstatymas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje (redakcija galiojusi išduodant ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą) nurodyta, kad statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.)). Inspekcija fiksavo, jog projekte yra numatytas statinio išorės matmenų pakeitimas – suprojektuotos stiklo vitrinos yra atitrauktos nuo fasado plokštumos iki 30 cm, o stogelis iki 45 cm.

21866.

219Apeliantė įrodinėja, kad matmenų pasikeitimas nesiejamas su laikančiosios statinio konstrukcijos pakeitimais, nes pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.2. punktą, laikančiosios sienos yra išorinės ir vidinės sienos, laikančios apkrovas nuo kitų statinio konstrukcijų ir užtikrinančios statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą; pagal to paties statybos techninio reglamento 6.7. punktą fasado elementais laikoma langai, durys, balkonai, lodžijos. Anot apeliantės, pastato langų angų remontas yra ne laikančiųjų konstrukcijų, o fasado elementų pertvarkymas.

22067.

221Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) administracinių patalpų Nr.10, kapitalinio remonto projekto (Nr. TP-SK 2015/09-045, parengimo metai 2015), kuriam buvo išduotas ginčijamas 2016-09-05 rašytinis pritarimas Nr. ( - ), sprendinių dalyje matyti, kad be kitų darbų buvo numatyta: „Esamos 3 langų angos iš ( - ) pusės 95*146 cm sujungiamos į vieną didelį vitrininį langą, kurio aukštis 3.60 metrai, plotis 5.60 metrai, pagal atestuoto konstruktoriaus sprendinius įrengiant naują sąramą virš jos, užtikrinant mechaninį pastovumą paliekama kampinė pastato atrama – kolona. Iš ( - ) skersgatvio pusės, vietoje esamų 3 langų ir 1 durų įrengiamas vienas vitrininis langas, kurio aukštis 3.60 metrai, plotis 7.73, įrengiant naują sąramą virš jo ir vitrinos centre sumontuojama papildoma atrama – kolona, kuri laikys naują vitrinos sąramą. Suprojektuotose angose įrengiamos tūrinės vitrinos, metalinio/aliuminio profilio rėmo karkaso su stiklo paketu, <...>. Projektuojamas stiklinis tūris bus apie 30 cm nuo žemės (šaligatvio)“.

22268.

223Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal projektą ( - ) skersgatvio pusės, vietoje esamų 3 langų ir 1 durų įrengiamas vienas vitrininis langas, kurio aukštis 3.60 metrai, plotis 7.73, įrengiant naują sąramą ir numatyta vitrinos centre sumontuoti papildomą atramą – koloną. Pati apeliantė pripažįsta, jog įrengiant papildomą atraminę koloną buvo pertvarkomos laikančiosios konstrukcijos. Nagrinėjamu atveju tam, jog būtų išlaikomos apkrovos, siekiant įrengti vieną vitrininį langą, kurio aukštis 3.60 metrai, plotis 7.73, su išsikišusiu metalinio/aliuminio profilio rėmo karkasu, buvo įrengta laikančioji kolona. Vadinasi, Inspekcijos išvada, jog būtent intervencija į laikančią konstrukciją leido pakeisti statinio bendra ilgį, pakeičiant statinio išorės matmenis, yra teisinga.

22469.

225Bet kuriuo atveju, apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įrodinėjama aplinkybė, kad naujai įrengta stiklo vitrina (langas) nėra priskiriama laikančiai konstrukcijai, nesiejant su nustatytu faktu, jog jos įrengimui reikėjo keisti laikančią konstrukciją, nepaneigia Inspekcijos išvados.

22670.

227Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį „Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.“

22871.

229Taigi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, kaip kompetentingos institucijos išvada, galėtų būti paneigta ekspertine ar panašaus pobūdžio išvada.

23072.

231Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat teigia, kad pateiktame kapitalinio remonto projekte visi remonto darbai yra suprojektuoti žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ribose, jokie statybos darbų padariniai nurodyto sklypo ribų neperžengia, įvažiavimo į kiemą asfalto dangos plotis nesumažėjo, o tokių aplinkybių, kad į nurodytą kiemą patekti žmonės ar įvažiuoti automobiliai negalėtų, ieškovas neįrodinėjo ir byloje jų nėra nustatyta.

23273.

233Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra: 1) statinių esamos techninės būklės nepabloginimas; 2) galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves; 3) galimybė naudotis inžineriniais tinklais; 4) patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas; 5) gaisrinę saugą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytų saugos priemonių išsaugojimas; 6) apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdžių ir pavojingos spinduliuotės; 7) apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių ir priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas; 8) hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas.

23474.

235Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodytu argumentu, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog negali į kiemą patekti žmonės ar įvažiuoti automobiliai. Byloje esantis UAB „Vilktukas“ įrodo ieškovės teisių pažeidimą. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, patvirtinantis statybos darbų turinį ir rezultatą – konstrukcijos išsikišimą nuo fasado per beveik metrą (tomas 3, b.l. 3-13), įrodo statinio konstrukcijos pasikeitimą, o Statybos inspekcijos surašytas savavališkos statybos aktas (tomas 3, b.l. 121-123), kuris nenuginčytas, statybos neteisėtumą būtent dėl pakeistų laikančių konstrukcijų, padidinat statinį. Taigi visi šie įrodymai pagrindžia ieškovės apribotą galimybę patekti į kiemą.

23675.

237Kita vertus, apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentą, jog nėra pažeista Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis, galėtų paneigti kitų apeliantų pateiktas įrodymas, jei jis būtų laikomas patikimu. UAB „Egli“ ir S. S. iniciatyva UAB „Impulsana“ buvo pateikta teismo eksperto V. M. išvada, kad „krovinių gabenimui į Lietuvos nacionalinio dramos teatro ūkinį kiemą turi būti naudojamas pavienis krovininis automobilis (ne didesnio kaip 2,55 m gabaritinio pločio), kurio gabaritinis ilgis turi neviršyti 9 m, priekinė iškyša - 1,5 m, o atstumas tarp priekinės ir galinės ašių - 4,5 m (atstumas tarp priekinės ir vidurinės ašių turi neviršyti 4 m, jei automobilis triašis)“. Anot eksperto, kitaip pirmyn vienu važiavimu iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro ūkinio kiemo, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų, negalima išvažiuoti.

23876.

239Nors apeliantai UAB „Egli“ ir S. S. įrodinėja, jog būtent dėl kelio specifikos ieškovė negali turėti jai tinkančio įvažiavimo į teatro vidinį kiemą, tačiau, kilęs teisminis ginčas dėl apribotos galimybės vykdyti įprastinę veiklą, paneigia eksperto V. M. kompiuterio programa modeliuojamą situaciją. Teisėjų kolegija nurodo ir tai, kad eksperto V. M. išvada yra pateikta ne visapusišku, o apeliantams naudingų duomenų analize. Jis neištyrė, kaip judantis krovinis automobilis, kurio bazė yra aukštesnė už lengvojo automobilio, dėl atsiradusios kliūties įrengus vitriną, gali judėti. Tai yra byloje nebuvo tirta aplinkybė, ginčui aktualiu aspektu. Pažymėtina, kad dėl kelio konfigūracijos ieškovei niekada nebuvo kilę problemos. Vadinasi, eksperto parengta išvada yra nepakankamas įrodymas, kad ieškovės teisės, kaip įrodinėja apeliantai, nėra pažeidžiamos dėl išsikišusios vitrinos, kuri įrengta pakeitus laikančią statinio konstrukciją.

24077.

241Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad ieškovės teisės nebuvo pažeistos, nes statybos darbai neperžengia sklypo, esančio ( - ), ribų. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad tokia aplinkybė niekaip nepanaikina faktinio jos teisių pažeidimo. Iš byloje esančio ginčo vietos žemėlapio yra matyti, kad sklypo ribos eina lygiagrečiai su pastato, esančio ( - ), siena, būtent ant kurios ir įrengta nuo pastato fasado beveik per metrą išsikišusi tūrinė konstrukcija (tomas, 1, b.l. 11). Minėta, kaip tai veikia transporto judėjimą jam įvažiuojant į kiemą eksperto V. M. nebuvo išsamiai ištirta. Vadinasi, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų apeliantų argumentus, kad ieškovės teisės nebuvo pažeistos, atliekant statybos darbus pagal patvirtinus projektinius sprendinius.

24278.

243Taigi susidaro situacija, kad ieškovei vykdant savo veiklą tampa ribotas naudojamų teatro dekoracijų dydis pagal autotransporto judėjimo galimybes. Tai neatitinka protingumo standarto, nes visuomenei reikšminga teatro veikla tampa priklausoma nuo individualaus intereso – turėti išsikišusias vitrinas į gatvės pusę.

24479.

245Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucija įtvirtina valstybę kaip bendrą visos visuomenės gėrį (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Kita vertus, viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos. Šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą.

24680.

247Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teatro, kaip profesionaliojo scenos meno įstaigos, turinčios poveikį kultūros formavimui (viešasis interesas), veikla negali būti suvaržyta individualaus intereso turėti didesnės erdvės nekilnojamąjį turtą po atlikto statinio pertvarkymo. Tokio asmens teisių gynimas neatitiktų viešojo intereso, supriešintų šias vertybes.

24881.

249Kita vertus, apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra atsakinga už teritorijos detalųjį planavimą ir yra administracinius valdinius įgalinimus turintis subjektas, kaupiantis visus duomenis apie teritorijos ypatumus, privalantis užtikrinti atsakingą visų asmenų teisių naudojimąsi (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 4 straipsnio 8, 11 punktai). Teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuoja atskiri teisės aktai, tačiau, esant sisteminiam tesės aktui veikimui, kaip bendroji teisės norma, pradėtai administracinei procedūrai, taikomas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ). VAĮ 2 straipsnio 6 dalis numato, kad viešojo administravimo įstaiga – valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga, šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliota atlikti viešąjį administravimą. Pagal to paties straipsnio 11 dalį, administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia.

25082.

251Nagrinėjamoje byloje apeliantės išduotame statybą leidžiančiame dokumente yra išreikšta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valia – pritarimas statinio projektui. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Vilniaus senamiestis turi ribotas keliais pravažumo galimybes. Apeliantei yra žinoma, kokie objektai yra apie statinį, kurio statybos darbams buvo paruoštas projektas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsakovui kreipusis dėl statybos leidžiančio dokumento gavimo, privalėjo visapusiškai įvertinti situaciją dėl projekto sprendinių, įvertinant ir ieškovės veiklos specifiką, esant poreikiui, ją informuoti apie pradėtą prašymo nagrinėjimo procedūrą sprendimui priimti. Tai atitiktų gero administravimo principą, VAI 14 straipsnio reikalavimus ir būtų įgyvendinti Vietos savivaldos 4 straipsnio 9, 10 punktai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė turėjo visas galimybes susižinoti dėl ieškovės su pastato statytoju sudaryto rašytinio susitarimo, pagal kurį buvo paliktas konkretaus dydžio tarpas tarp namų ( - ) (tomas 1, b.l. 12-13). Šiuo tikslu statinio architektas suprojektavo atitinkamą ( - ) namo fasado konfigūraciją, leidžiančią transporto priemonėms manevruoti ir įvažiuoti (tomas 1, b.l. 32). Būtent ši galimybė buvo panaikinta savavališkos statybos darbais (tomas 3, b.l. 19).

25283.

253Pirmosios instancijos teismas, atžvelgęs į Inspekcijos išvadą, kurioje nurodyta, jog leidime Nr. RPSP-01-160905-00460 neteisingai nurodyta statybos darbų rūšis, sprendė, kad turėjo būti taikomas Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (tame tarpe ir patekimo į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves galimybės užtikrinimas).

25484.

255Teisėjų kolegija su tokia išvada iš esmės sutinka, nurodydama, kad apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atliekamas siaurinamasis teisės akto aiškinimas neatitinka Statybos įstatymo paskirties – užtikrinti statybos proceso teisėtumą, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę. Inspekcija tiek raštu, tiek ir žodžiu teismo posėdyje patvirtino rekonstrukcijos aplinkybę (tomas, 3, b.l. 162, 175-177). Projekto sprendiniuose laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymas ir stiklo vitrinos įrengimas buvo vientiso sprendinio dalis, kuri buvo aprašyta (tomas 1, b.l. 91,95). Aplinkybę, kad fasado išvaizda pagal projektą iš tiesų buvo pakeista iš esmės, papildomai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos „prieš“ (tomas 3, b.l. 104-106) ir „po“ (tomas 3, b.l. 19) darbų atlikimo.

25685.

257Taip pat apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino visų bylos aplinkybių, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas dėl ieškinio tenkinimo. Apeliantų UAB „Egli“ ir S. S. apeliaciniame skunde taip pat įrodinėjama, kad teismas nenurodė, kuo remiantis jis padarė, jog išduodant ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą buvo pažeistos pagrindinės jo išdavimo procedūros.

25886.

259Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pagrindė išvadą, kad išduodant ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą buvo pažeistos pagrindinės jo išdavimo procedūros, nurodydamas, jog leidimo išdavimo procedūra reglamentavo ginčijamo statybą leidžiančio dokumento metu galiojusio techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ IV skyriaus „Leidimas statyti naują statinį, rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti) pastatą“ nuostatos, kurios numatė daug sudėtingesnę leidimo gavimo procedūrą, nei buvo atlikta gaunant rašytinį pritarimą kapitalinio remonto projektui. Be to, teismas įvertino Inspekcijos išvados argumentus, juos susiedamas su statinio projektiniais sprendiniais, padarydamas išvadą, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo nepagrįstai išduotas pagal techninio reglamento VII skyriuje „Rašytiniai pritarimai statinio projektui“ numatytą supaprastintą procedūrą. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, aiškiai nurodė, kad apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtas administracinis sprendimas prieštarauja Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 daliai (statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojančiai minėto straipsnio 20 d.), apibrėžiančiai kapitalinio remonto sąvoką, 2 straipsnio 72 daliai (statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojančiai 2 str. 18 d.), apibrėžiančiai rekonstrukcijos sąvoką ir 6 straipsnio 4 daliai, reglamentuojančiai trečiųjų asmenų teisių apsaugą.

26087.

261Apeliantų UAB „Egli“ ir S. S. nurodytas argumentas, kad kapitaliniam remontui yra nustatyti leidžiami nukrypimai nuo patvirtinto projekto, ir tokie nuokrypiai yra toleruoti pagal suformuotą teismų praktiką Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-13-343/2015, nevertinamas. Apeliantai neįrodinėja, kad tokia praktika galima dėl laikančiųjų konstrukcijų, o teismų praktikos nurodymas, neįrodinėjant ratio decidendi sutapties, nėra argumentai, galintys pagrįsti sprendimo neteisėtumą (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

262Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo ir jų išlaidų

26388.

264Apeliantai UAB „Egli“ ir S. S. įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas taikė per griežtą teisinės atsakomybės formą ir turėjo leisti per nustatytą terminą pertvarkytą projektinę dokumentaciją ir gavus naują statybą leidžianti dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį.

26589.

266Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantams pirmosios instancijos teismo sprendimas neužkerta kelio gauti naują statybą leidžianti dokumentą ir atlikti statybos darbus, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir pareigų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas turėjo būti išduotas pagal leidimų rekonstrukcijoms išdavimų procedūrą. Byloje konstatavus ieškovės teisių pažeidimą, vienintelis realus situacijos sprendimo būdas yra savavališkos statybos padarinių pašalinimas, nes statybos darbų rezultatas fiziškai užkerta kelią ieškovei naudotis savo ūkiniu kiemu.

26790.

268Apeliantai UAB „Egli“ ir S. S. apeliacniame skunde įrodinėja, kad įpareigojimas pašalinti visus statybos padarinius, atstatant statinio ( - ), padėtį, buvusią iki 2016-09-05, t. y. išgriauti sumontuotas virtinas, naujai išmūryti sieną, sudėti senus langus bei jų sąramas, yra visiškai neproporcinga.

26991.

270Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įvertinus tai, kad statybos inspekcijos privalomajame nurodyme statytojas įpareigotas pašalinti savavališkai įrengtas vitrinas, o faktiškai pagal išduotą rašytinį pritarimą buvo atlikti ir kiti statybos darbai, teismo nuomone, yra pagrindas įpareigoti atsakovus pašalinti visus neteisėtos statybos, vykusios pagal minėtą rašytinį pritarimą, padarinius, atstatant statinio ( - ), padėtį buvusią iki 2016-09-05 (statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos).

27192.

272Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu:

2731) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

2742) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas;

2753) leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus;

2764) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.

27793.

278Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantų UAB „Egli“ ir S. S. argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė apeliantams griežtesnę sankciją, negu formuluojama įstatyme. Tačiau, pripažinus, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, nustačius, kad statinio perstatymas dalyje neeliminuotų ieškovės teisės pažeidimo pagal patvirtintus projektinius sprendinius, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti tikslinama, bet nekeičiamas sprendimas, t. y. apeliantams suteikiant teisę per 3 mėnesių nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

27994.

280Apeliantų argumentas, kad turėtų būti taikomas Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas atmetamas, kaip nepagrįstas, nes nagrinėjamoje byloje neužtenka pertvarkyti statinio projektinius dokumentus. Toks, koks buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, Inspekcijos buvo pripažintas kaip pažeidžiantis įstatymo reikalavimus.

28195.

282Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 21 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-100-170621-00053 yra nurodytas Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalies reikalavimo pažeidimas (Esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai). Akte aiškiai nurodoma, kad pažeidimai siejami su laikančiosios konstrukcijos pakeitimu (tomas 3, b.l.129). Privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr.PNSSP-100-170622-00057 reikalaujama išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis <....>, savavališkai įrengtas vitrinas, kad atitiktų parengto kapitalinio remonto projekto sprendinius (tomas 3, b.l.131).

28396.

284Byloje Inspekcija pateikė išvadą, kad statytojas gali įteisinti savavališką statybą. Tam būtina teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio rekonstrukcijos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (tomas 3, b.l.169).

28597.

286Teisėjų kolegija pažymi, kad nei viename procesiniame dokumente apeliantai nepripažino savavališkos statybos fakto, nenurodė, jog prašytų teismo leisti pasinaudoti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, todėl sprendžiama, kad apeliantų apeliacinis skundas yra neįrodytas ir dėl nurodyto teismo sprendimo neteisėtumo dėl statybos padarinių šalinimo (CPK 185 straipsnis).

28798.

288Apeliantai UAB „Egli“ ir S. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės, nors to reikalauja Statybos įstatymo 27 straipsnio 26 dalis, todėl yra pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Anot apeliantų, pripažinus statybos leidžiančio dokumento išdavimo procedūros pažeidimą, nebuvo pagrindo spręsti, kad tik jie turi padengti statybos padarinių šalinimo išlaidas.

28999.

290Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pasikeitus kasacinio teismo praktikai, yra sprendžiama dėl institucijos kaltės. Lietuvos Aukščiausias Teismas pagal tuo metu galiojančią Statybos įstatymo aktualią redakciją išaiškino, kad tuo atveju, jeigu statybai vykdyti turi būti rengiamas projektas ir išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, ir jie išduoti pažeidžiant jų išdavimo tvarką, tai kaltais asmenimis Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme bus, be kita ko, už nurodytų dokumentų išdavimą (pritarimą jiems) atsakingi subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013, 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2014). Be to, kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad taikant Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą asmuo laikomas kaltu, kai jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į tam asmeniui tenkančias pareigas, nepaisant to, ar tam tikrus veiksmus padarė tyčia ar dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2014).

291100.

292Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469-611/2015 nurodė, kad ar už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą (pritarimą jiems) atsakingi subjektai pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą turi dengti statybos padarinių šalinimo išlaidas ir kokia apimtimi, yra fakto klausimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikydamas Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas pasekmes teismas neturi pareigos ex officio nustatinėti kaltų asmenų, kurių lėšomis turi būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai, nes byloje dėl tokios statybos padarinių pašalinimo nesprendus klausimo dėl kaltų asmenų kaltės, tai nesudaro kliūties teismui pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 4 dalį įpareigoti užsakovą (statytoją) savo lėšomis nugriauti statinį, o vėliau spręsti dėl griovimui išleistų lėšų priteisimo Statybos įstatymo 281 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013). Tačiau, esant byloje pareikštam reikalavimui dėl kaltų asmenų nustatymo, teismas tokį reikalavimą privalo spręsti byloje.

293101.

294Nagrinėjamoje byloje reikalavimo dėl kaltų asmenų nustatymo pareikšta nebuvo. Vadinasi, pagal kasacinio teismo išaiškinimą, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigos atlyginti statybos padarinių šalinimo išlaidas nereikėjo svarstyti. Net ir pagal apeliantų nurodytą naujausią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką byloje Tumeliai prieš Lietuvą (peticijos Nr. 25545/14) tai, jog vienoje byloje nėra sprendžiamas šis klausimas, nesudaro pagrindo visais atvejais konstatuoti proporcingumo principo pažeidimą, įpareigojus statytoją savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Bet kuriuo atveju, atsakovai galės kreiptis į teismą kitoje byloje, įrodinėdami atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veikos neteisėtumą, priežastinį ryšį su jiems atsiradusiomis pasekmėmis (CK 5 straipsnio 1 dalis, CK 6.245-6.249 straipsniai).

295102.

296Nagrinėjamoje byloje svarbios yra šios aplinkybės: 1) apeliantams buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi (tomas 1, b.l. 39-40) nuspręsta „uždrausti atsakovams <...> tęsti patalpų, esančių ( - ), <...> kapitalinio remonto ir kitokio pobūdžio darbus iki šioje civilinėje byloje įsiteisės teismo priimtas sprendimas; 2) buvo surašytas Privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-100-170622-00033, kuriuo statytojas buvo įpareigotas nevykdyti jokių statinio ( - ) administracinių patalpų Nr. 10 statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką (tomas 3, b.l. 126, 127). Taigi apeliantai UAB „Egli“ ir S. S. savo neteisėtais veiksmais sukūrė jiems žalingas pasekmes, todėl pritaikyta poveikio priemonė – įpareigoti atsakovus UAB „Egli ir S. S. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę negalėjo būti traktuojama kaip neproporcinga (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

297Dėl bylinėjimosi išlaidų

298103.

299CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

300104.

301Apeliantų UAB „Egli“ ir S. S. nuomone, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nepagrįstai nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinus statybą leidžiantį dokumentą.

302105.

303Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą, nes teismui pripažinus statytojo vykdytus statybos darbus neteisėtais, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei pareiga taip pat priklauso apeliantams, ypatingai tuo atveju, kai pažeidžiant trečiųjų asmenų teises, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai toliau vykdė statybos darbus (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

304106.

305Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė viso 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į 2018-01-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą rengimas (600 Eur + PVM, iš viso 726 Eur), ir atsiliepimo į 2018-01-22 UAB „Egli“ ir S. S. apeliacinį skundą rengimas (600 Eur + PVM, iš viso 726 Eur).

306107.

307Ieškovės prašomas iš apeliantų priteisti po 726 Eur išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino išlaidų už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydį. Atmetus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo laiko sąnaudas, ieškovei iš apeliantės priteisiama 726 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovei priteisiamos 726 Eur patirtos išlaidos iš atsakovų UAB „Egli“ ir S. S. (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

308108.

309Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

310Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Nutarė

311apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

312Apeliančių UAB „Egli“ ir S. S. apeliacinį skundą atmesti.

313Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant rezoliucinę dalį ir ją išdėstant taip:

314„Ieškinį tenkinti.

315Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-09-05 išduotą statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPSP-01-160905-00460.

316Įpareigoti atsakovus UAB „Egli“, juridinio asmens kodas 302759903, ir S. S., asmens kodas ( - ) per trijų mėnesių nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį.

317Atsakovams UAB „Egli“ ir S. S. neįvykdžius įpareigojimo parengti statinio, daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), administracinių patalpų Nr. 10 (unikalus Nr. ( - )) projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus – įpareigoti atsakovus UAB „Egli“ ir S. S. savo lėšomis per 3 mėnesius (pasibaigus nustatytam trijų mėnesių terminui) pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti pastato daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), administracinių patalpų Nr. 10 (unikalus Nr. ( - )) perstatytas dalis, atstatant iki 2016-09-05 buvusią statinio ( - ), padėtį ir sutvarkyti statybvietę.

318Priteisti iš atsakovų UAB „Egli“, juridinio asmens kodas 302759903, ir S. S., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis ieškovės biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio dramos teatro, juridinio asmens kodas 190753924, naudai 4 317,80 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų septyniolikos eurų 80 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

319Priteisti iš apeliantų UAB „Egli“, juridinio asmens kodas 302759903, ir S. S., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis ieškovės biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio dramos teatro, juridinio asmens kodas 190753924, naudai 726 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

320Priteisti iš apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, ieškovės biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio dramos teatro, juridinio asmens kodas 190753924, naudai 726 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

321Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2016 m.... 8. 2.... 9. Nurodė, kad ieškovė nuo 1995 metų turto patikėjimo teise valdo pastatą,... 10. 3.... 11. 2016 metų rudenį ( - ), UAB „Egli“ pradėjo statybos darbus: sugriovė... 12. 4.... 13. Nepaisant to, kad važiuojamosios dalies plotis nemažėja (pastatas plečiamas... 14. 5.... 15. Šiuo metu ( - ), atlikti statybos darbai jau pakeitė statinio išorės... 16. 6.... 17. Atsakovės UAB „Egli“ ir S. S. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį,... 18. 7.... 19. Paaiškino, kad 2016 m. vasario 22 d. tarp atsakovė UAB „Egli“ ir UAB... 20. 8.... 21. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teisimui... 22. 9.... 23. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir... 24. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 25. 10.... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį... 27. 11.... 28. Teismas vertino, kad ieškovei apie tai, jog jos teisės yra pažeidžiamos... 29. 12.... 30. Pažymėjo, jog išduodant ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą buvo... 31. 13.... 32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Valstybinė teritorijų planavimo... 33. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 34. 14.... 35. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį... 36. 1.1.... 37. teismas nagrinėjamu atveju neįsigilino ir išsamiai neįvertino, kokie... 38. 1.2.... 39. pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti ieškovės teises... 40. 1.3.... 41. pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės rėmėsi tik... 42. 1.4.... 43. savo teisių pažeidimą ieškovė sieja būtent su apsunkintu įvažiavimu į... 44. 15.... 45. Atsakovės UAB „Egli“ ir S. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus... 46. 1.1.... 47. pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepateikė motyvų dėl... 48. 1.2.... 49. teismas nustatė, kad ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo... 50. 1.3.... 51. teismas nepagrįstai atnaujino praleistą 1 (vieno) mėnesio terminą... 52. 1.4.... 53. ieškovė savo teisių galimą pažeidimą grindžia tuo, jog sunkiasvorės... 54. 1.5.... 55. ieškovė negali būti tinkamu ieškovu šioje byloje, kadangi jos teisės ar... 56. 1.6.... 57. kapitaliniam remontui yra nustatyti leidžiami nukrypimai nuo patvirtinto... 58. 1.7.... 59. pažymėtina, kad 2017-06-21 Savavališkos statybos aktą surašė K. K., kuris... 60. 1.8.... 61. ieškovė neįrodė, kad išduodant statybas leidžiantį dokumentą buvo... 62. 1.9.... 63. teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir nepagrįstai parinko... 64. 1.10.... 65. teismas netyrė atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 66. 1.11.... 67. pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą iš atsakovės Vilniaus... 68. 16.... 69. Atsakovės UAB „Egli“ ir S. S. pateikė atsiliepimą į atsakovės Vilniaus... 70. 17.... 71. Ieškovė Biudžetinė įstaiga Lietuvos nacionalinio dramos teatras pateikė... 72. 1.12.... 73. atsakovai neprieštaravo ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų... 74. 1.13.... 75. nagrinėjamoje byloje nustačius akivaizdžiai savavališkas statybas Vilniaus... 76. 1.14.... 77. iš atsakovų elgesio matyti, kad net ir vykdytina 2017-01-31 nutartis dėl... 78. 1.15.... 79. atsakovai sąmoningai cituoja tik dalį Lietuvos Respublikos statybos įstatymo... 80. 1.16.... 81. ieškovė neabejotinai yra suinteresuota galimybe patekti į savo ūkinį... 82. 1.17.... 83. cituojamas liudytojo pasisakymas buvo duotas iki leidžiant liudytojui... 84. 1.18.... 85. byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad iki neteisėtos statybos darbų... 86. 1.19.... 87. atsakovių aptariamas kitas, jų pačių bandomas inicijuoti teismo procesas... 88. 1.20.... 89. atsakovių apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad išvadą duodančią... 90. 1.21.... 91. teismas nurodė, kodėl turėjo būti svarstomas statybą leidžiančio... 92. 1.22.... 93. net jeigu atsakovės parengtų naują projektinę dokumentaciją ir gautų... 94. 1.23.... 95. UAB „Egli“ ir S. S. yra tinkamos atsakovės, atsižvelgiant į ieškovės... 96. 18.... 97. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į... 98. 1.24.... 99. skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad statybos... 100. 1.25.... 101. statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas statytojai UAB „Egli“,... 102. 1.26.... 103. ginčo patalpų kapitalinio remonto projekte visi remonto darbai buvo... 104. 1.27.... 105. suformuluoti du atskiri ieškinio reikalavimai, kurių įgyvendinimas... 106. 1.28.... 107. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga tenka šaliai, kurios nenaudai yra... 108. 19.... 109. Ieškovė biudžetinė įstaiga Lietuvos nacionalinio dramos teatras pateikė... 110. 1.29.... 111. pirmosios instancijos teismo sprendime statybos darbai, atlikti adresu: ( - ),... 112. 1.30.... 113. vien formalus sklypo ribos neperžengimas projekte, pateiktame Vilniaus miesto... 114. 1.31.... 115. vien tai, kad kiekvienas byloje esantis įrodymas nebuvo atskirai aptartas... 116. 1.32.... 117. ieškovė pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose su nuorodomis... 118. 1.33.... 119. ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, nedelsė, o kaip tik siekė... 120. Teisėjų kolegija... 121. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 122. 20.... 123. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje ginčas kilo dėl statybą... 124. 21.... 125. Byloje nustatyta, kad negyvenamoji patalpa Nr. 10, unikalus Nr. ( - ) (ginčo... 126. 22.... 127. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas panaikinti Vilniaus... 128. Dėl atsakovų S. S. ir UAB „Egli“ argumentų, kuriais įrodinėjama... 129. 23.... 130. Apeliantai teigia, kad teismas, būdamas šališkas ir neobjektyvus, atmetė... 131. 24.... 132. CPK 112 straipsnio 3 punktas nustato, kad procesiniuose dokumentuose, kuriais... 133. 25.... 134. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantų atstovas būtų kreipęsis į UAB... 135. 26.... 136. Byloje, kurioje ginčas nėra susijęs su viešuoju interesu, pareiga rinkti ir... 137. 27.... 138. Taip pat apeliantai įrodinėja, jog teismo šališkumas pasireiškė tuo, kad... 139. 28.... 140. Teisėjų kolegija nurodo, kad kilęs teisminis ginčas savaime paneigia... 141. 29.... 142. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, jis savo... 143. 30.... 144. Ištyrus nuorodą, esančią 1 tomo 29-31 puslapiuose, matyti, jog juose yra... 145. 31.... 146. Pažymėtina, jog atsakovai, norėdami paneigti, kad ieškovei nebūtina... 147. 32.... 148. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje apeliantai rėmėsi liudytojo V. T.... 149. 33.... 150. Taip pat apeliantai įrodinėja, jog aplinkybė, kad K. K. 2017-06-21 surašė... 151. 34.... 152. Teisėjų kolegija nurodo, kad šiam argumentui pagrįsti apeliantai nenurodė... 153. 35.... 154. Apeliantai įrodinėja, jog teismas, būdamas itin šališkas ir neobjektyvus,... 155. 36.... 156. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas panaikina... 157. 37.... 158. Teisėjų kolegija, atsižvelgdamas į šios nutarties 36 punkte nurodytą... 159. Dėl netinkamų atsakovų... 160. 38.... 161. Apeliantai įrodinėja, jog atsakovu byloje turėjo būti Vilniaus miesto... 162. 39.... 163. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu argumentu, nes jis idem per idem yra... 164. 40.... 165. Antra, teisėjų kolegija pažymi, kad po to, kai 2010 m. spalio 1 d.... 166. 41.... 167. Pagal šiuo metu galiojantį Statybos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1... 168. Dėl senaties termino ieškiniui pareikšti... 169. 42.... 170. Tiek apeliantai UAB „Egli“ ir S. S., tiek apeliantė Vilniaus miesto... 171. 43.... 172. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad rašytinis pritarimas statinio... 173. 44.... 174. Byloje taip pat nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 175. 45.... 176. Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija įrodinėja, kad... 177. 46.... 178. Teisėjų kolegija nurodo, kad administracinio teismo formuojamos praktikos... 179. 47.... 180. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad kreipimosi į... 181. 48.... 182. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės teisės... 183. 49.... 184. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį ir į aplinkybę, jog... 185. 50.... 186. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 37, 38 punktuose, pareiškus... 187. 51.... 188. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nei CK 1.125, 4.13 ar kiti straipsniai... 189. 52.... 190. Taigi ieškovei pareiškus reikalavimą pašalinti statybos padarinius, šiam... 191. 53.... 192. Apeliantai UAB „Egli“ ir S. S. įrodinėja, jog jau buvo užbaigę esminius... 193. 54.... 194. Dėl ieškinio senaties termino nurodytų argumentų teisėjų kolegija... 195. Dėl netinkamo ieškovo ... 196. 55.... 197. Apeliantai UAB „Egli“ ir S. S. įrodinėja, jog ieškovė negalėjo... 198. 56.... 199. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi... 200. 57.... 201. Pagal EŽTT praktiką teisės kreiptis į teismą efektyvumui užtikrinti... 202. 58.... 203. CK 4.103 straipsnio, reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės... 204. 59.... 205. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškiamu ieškiniu prašė pripažinti... 206. 60.... 207. Taip pat teisėjų kolegija pritaria ieškovės argumentui, jog apeliantai UAB... 208. 61.... 209. Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija įrodinėja, kad... 210. 62.... 211. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes teismas sprendime nurodė, kad iš... 212. 63.... 213. Spręsdamas dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, teismas rėmėsi... 214. 64.... 215. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ši išvada yra pagrįsta ir... 216. 65.... 217. Tai, kad buvo neteisingai nurodyta statybos darbų rūšis, pagrindžia ir... 218. 66.... 219. Apeliantė įrodinėja, kad matmenų pasikeitimas nesiejamas su laikančiosios... 220. 67.... 221. Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) administracinių patalpų Nr.10, kapitalinio... 222. 68.... 223. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal projektą ( - ) skersgatvio... 224. 69.... 225. Bet kuriuo atveju, apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 226. 70.... 227. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį „Dokumentai, išduoti valstybės ir... 228. 71.... 229. Taigi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, kaip... 230. 72.... 231. Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat teigia, kad... 232. 73.... 233. Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog statinys turi būti... 234. 74.... 235. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės... 236. 75.... 237. Kita vertus, apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 238. 76.... 239. Nors apeliantai UAB „Egli“ ir S. S. įrodinėja, jog būtent dėl kelio... 240. 77.... 241. Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad ieškovės... 242. 78.... 243. Taigi susidaro situacija, kad ieškovei vykdant savo veiklą tampa ribotas... 244. 79.... 245. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucija įtvirtina valstybę... 246. 80.... 247. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teatro, kaip profesionaliojo... 248. 81.... 249. Kita vertus, apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra... 250. 82.... 251. Nagrinėjamoje byloje apeliantės išduotame statybą leidžiančiame dokumente... 252. 83.... 253. Pirmosios instancijos teismas, atžvelgęs į Inspekcijos išvadą, kurioje... 254. 84.... 255. Teisėjų kolegija su tokia išvada iš esmės sutinka, nurodydama, kad... 256. 85.... 257. Taip pat apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai... 258. 86.... 259. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad... 260. 87.... 261. Apeliantų UAB „Egli“ ir S. S. nurodytas argumentas, kad kapitaliniam... 262. Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo ir jų išlaidų ... 263. 88.... 264. Apeliantai UAB „Egli“ ir S. S. įrodinėja, jog pirmosios instancijos... 265. 89.... 266. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantams pirmosios instancijos teismo... 267. 90.... 268. Apeliantai UAB „Egli“ ir S. S. apeliacniame skunde įrodinėja, kad... 269. 91.... 270. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įvertinus... 271. 92.... 272. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas savo sprendimu... 273. 1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo... 274. 2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą... 275. 3) leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą... 276. 4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal... 277. 93.... 278. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantų UAB „Egli“ ir S. S.... 279. 94.... 280. Apeliantų argumentas, kad turėtų būti taikomas Statybos įstatymo 33... 281. 95.... 282. Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 21 d. savavališkos statybos akte Nr.... 283. 96.... 284. Byloje Inspekcija pateikė išvadą, kad statytojas gali įteisinti... 285. 97.... 286. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei viename procesiniame dokumente apeliantai... 287. 98.... 288. Apeliantai UAB „Egli“ ir S. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios... 289. 99.... 290. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pasikeitus kasacinio teismo praktikai, yra... 291. 100.... 292. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 293. 101.... 294. Nagrinėjamoje byloje reikalavimo dėl kaltų asmenų nustatymo pareikšta... 295. 102.... 296. Nagrinėjamoje byloje svarbios yra šios aplinkybės: 1) apeliantams buvo... 297. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 298. 103.... 299. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos... 300. 104.... 301. Apeliantų UAB „Egli“ ir S. S. nuomone, iš atsakovės Vilniaus miesto... 302. 105.... 303. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą, nes teismui... 304. 106.... 305. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė viso 1 452 Eur bylinėjimosi... 306. 107.... 307. Ieškovės prašomas iš apeliantų priteisti po 726 Eur išlaidų dydis... 308. 108.... 309. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 310. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 311. apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą... 312. Apeliančių UAB „Egli“ ir S. S. apeliacinį skundą atmesti.... 313. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti... 314. „Ieškinį tenkinti.... 315. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-09-05 išduotą... 316. Įpareigoti atsakovus UAB „Egli“, juridinio asmens kodas 302759903, ir S.... 317. Atsakovams UAB „Egli“ ir S. S. neįvykdžius įpareigojimo parengti... 318. Priteisti iš atsakovų UAB „Egli“, juridinio asmens kodas 302759903, ir S.... 319. Priteisti iš apeliantų UAB „Egli“, juridinio asmens kodas 302759903, ir... 320. Priteisti iš apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos,... 321. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....