Byla 3K-3-92/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Prano Žeimio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 28 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui AB Vilniaus vertybinių popierių birža, tretiesiems asmenims AB „DFDS LISCO“, A. S. dėl AB Vilniaus vertybinių popierių birža valdybos sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas D. S. 2005 m. gruodžio 2 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuriame nurodė, kad jis yra trečiojo asmens AB „Lisco Baltic Service“ (dabartinis pavadinimas – AB „DFDS LISCO“) akcininkas ir jam nuosavybės teise priklauso 120 045 paprastųjų vardinių šios bendrovės akcijų. AB „Lisco Baltic Service“ akcijos yra įtrauktos į atsakovo AB Vilniaus vertybinių popierių birža (toliau – VVPB) Einamąjį prekybos sąrašą. 2005 m. gegužės 9 d. AB „Lisco Baltic Service“ kreipėsi į VVPB su prašymu išbraukti bendrovės akcijas iš VVPB Einamojo prekybos sąrašo. 2005 m. birželio 10 d. VVPB valdyba priėmė sprendimą patenkinti AB „Lisco Baltic Service“ prašymą ir išbraukė šios bendrovės akcijas iš VVPB Einamojo prekybos sąrašo, atidedant šio sprendimo įsigaliojimą 6 mėnesiams, t. y. iki 2005 m. gruodžio 10 d. Ieškovo teigimu, VVPB valdybai priėmus sprendimą išbraukti AB „Lisco Baltic Service“ akcijas iš VVPB Einamojo prekybos sąrašo, bendrovės akcijų kaina biržoje sumažėjo apie 30 proc. Taip buvo pažeistos AB „Lisco Baltic Service“ investuotojų, tarp jų – ir jo (ieškovo) teisės, nes AB „Lisco Baltic Service“ nesudarė galimybės smulkiesiems akcininkams pasitraukti iš AB „Lisco Baltic Service“ kapitalo parduodant šias akcijas už sąžiningumo reikalavimus atitinkančią kainą. Be to, investuotojams, kurie į AB „Lisco Baltic Service“ investavo ilgesniam laikui, buvo apribota galimybė planuojamu akcijų pardavimo metu parduoti jas organizuotoje reguliuojamoje rinkoje – ten, kur akcijos buvo įsigytos. Pagal LR vertybinių popierių komisijos 2005 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 1K-13 patvirtintų AB „Vilniaus vertybinių popierių birža“ prekybos taisyklių (toliau – Prekybos taisyklės) 18.5 punktą VVPB valdyba turi teisę atsisakyti tenkinti vertybinių popierių emitento įgalioto organo prašymą išbraukti jo vertybinius popierius iš prekybos sąrašo, jeigu dėl vertybinių popierių išbraukimo gali būti pažeistos daugelio investuotojų teisės ir (ar) teisėti interesai, tačiau to nepadarė. Ieškovas prašė teismo panaikinti VVPB valdybos 2005 m. birželio 10 d. posėdžio sprendimą 2 klausimu „Dėl AB „Lisco Baltic Service“ PVA išbraukimo iš AB Vilniaus vertybinių popierių birža Einamojo prekybos sąrašo pačiam emitentui prašant“.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatuodamas, kad ieškovas neturi subjektyvinės teisės ginčyti VVPB valdybos 2005 m. birželio 10 d. sprendimo išbraukti trečiojo asmens AB „Lisco Baltic Service“ akcijas iš VVPB Einamojo prekybos sąrašo, teismas nurodė, kad įtraukus Prekybos taisyklėse nustatyta tvarka emitento vertybinius popierius į VVPB prekybos sąrašą, susiklosto dvišaliai emitento ir VVPB teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki tol, kol emitento vertybiniai popieriai yra išbraukiami iš prekybos sąrašo. Dėl to, teismo manymu, VVPB valdybos sprendimą dėl vertybinių popierių išbraukimo iš prekybos sąrašo turi teisę skųsti tik pats emitentas, dėl kurio vertybinių popierių yra priimtas toks sprendimas (Prekybos taisyklių 17.5 punktas). Be to, ieškovas nepatenka ir į ratą asmenų, galinčių skųsti VVPB valdybos sprendimą pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį ir LR akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalį. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, būdamas AB „Lisco Baltic Service“ akcininku, turėjo subjektyvinę teisę ginčyti šios bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl bendrovės akcijų išbraukimo iš VVPB Einamojo prekybos sąrašo, tačiau šia teise nepasinaudojo. Įvertinęs ieškovo pateiktus duomenis apie akcijų kainos laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 2 d. iki 2005 m. spalio 4 d. biržoje sumažėjimą 30 proc. kaip neatitinkančius tikrovės ir padaręs išvadą, kad akcijų kaina augo, o ne mažėjo, teismas atmetė ieškovo argumentus, jog sprendimas išbraukti AB „Lisco Baltic Service“ akcijas iš VVPB Einamojo prekybos sąrašo neigiamai įtakojo akcijų kainą, ir tai užkirto kelią investuotojams parduoti šias akcijas biržoje gaunant sąžiningumo reikalavimus atitinkančią kainą. Ginčijamas VVPB valdybos sprendimas išbraukti AB „Lisco Baltic Service“ akcijas iš Einamojo prekybos sąrašo, teismo nuomone, neužkirto investuotojams kelio parduoti akcijas nei biržoje, nei kreipiantis į AB „Lisco Baltic Service“, kaip tai numatyta 2005 m. balandžio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas VVPB, svarstydamas AB „Lisco Baltic Service“ akcijų delistingavimą, būtų gavęs suinteresuotų asmenų skundų ar pareiškimų, kuriais būtų prieštaraujama arba abejojama dėl akcijų išbraukimo iš Einamojo prekybos sąrašo, teismas sprendė, kad atsakovas VVPB neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti trečiojo asmens AB „Lisco Baltic Service“ prašymą išbraukti jo vertybinius popierius iš VVPB Einamojo prekybos sąrašo.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą pagrįstai sprendus, kad ieškovas neturi subjektyvinės teisės ginčyti atsakovo VVPB valdybos sprendimo, nes ieškovas nėra nei atsakovo akcininkas, nei kreditorius, kurie pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį ir LR akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalį turi teisę ginčyti juridinio asmens valdymo organų sprendimus. Nagrinėjamu atveju atsakovo „kreditoriumi“ nurodytų įstatymų normų prasme pripažintinas tretysis asmuo AB „Lisco Baltic Service“, nes būtent jį su atsakovu siejo sutartiniai santykiai, reglamentuojami Prekybos taisyklių 10.1 punkte. Dėl to, kolegijos nuomone, tik tretysis asmuo turi teisę ginčyti VVPB valdybos sprendimą. Ieškovą, kaip trečiojo asmens akcininką, teisiniai santykiai sieja su trečiuoju asmeniu, todėl esant pažeistai jo teisei (šiuo atveju – priėmus, ieškovo manymu, jo teises pažeidžiantį visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą), jis galėjo įstatyme nustatyta tvarka skųsti šį sprendimą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepagrindė savo ieškinio argumento, jog jo turimos akcijos po jų išbraukimo iš Einamojo prekybos sąrašo nuvertėjo, nes išbraukimo momentu jų kaina buvo 0,74 Lt, o 2005 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais – 0,86 Lt.

8III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas D. S. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Bylą nagrinėję teismai, nuspręsdami, kad ieškovas, kuris yra AB „DFDS LISCO“ akcininkas, neturi teisės ginčyti atsakovo VVPB valdybos sprendimo išbraukti šios bendrovės akcijas iš VVPB Einamojo prekybos sąrašo, pažeidė asmens teisę ginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus reglamentuojančias procesinės teisės normas (LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnį, CPK 5 straipsnio 1 dalį). VVPB valdybai priėmus ginčijamą sprendimą ir iki jo įsigaliojimo neužtikrinus, kad būtų pateiktas privalomas oficialus pasiūlymas supirkti trečiojo asmens bendrovės akcijas arba kitaip būtų apsaugotos jo (kasatoriaus) teisės, yra pažeidžiama jo (kasatoriaus) nuosavybės teisė į turimas šios bendrovės akcijas (LR Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis), nes paskelbta informacija apie sprendimą delistinguoti akcijas, ką investuotojai sieja su vertybinių popierių likvidumo sumažėjimu, sumažino jo (kasatoriaus) turimų akcijų vertę. Atsakovas VVPB nėra eilinis juridinis asmuo, o yra specialias viešąsias funkcijas vykdantis subjektas, kurio veiklą reglamentuoja specialus LR vertybinių popierių įstatymas ir dėl kurio vykdomų funkcijų susiklosto ne dvišaliai teisiniai santykiai tarp atsakovo ir jo listinguojamų vertybinių popierių emitentų, o daugiašaliai santykiai, kurių šalimis yra ir tos bendrovės (emitento), kurios akcijomis yra prekiaujama atsakovo prekybos sąrašuose, akcininkai, įsigiję vertybinių popierių ir teisėtai bei pagrįstai besitikintys, kad tuo atveju, jei bendrovė nuspręs nebelistinguoti atsakovo prekybos sąrašuose savo akcijų, atsakovas, kaip viena iš vertybinių popierių rinką prižiūrinčių institucijų, realiai užtikrins, kad dėl to nebūtų pažeisti tos bendrovės akcininkų (taigi – ir jo (kasatoriaus)) teisės ir teisėti interesai. Kadangi atsakovui yra pavestos vykdyti tam tikros viešo pobūdžio funkcijos ir nustatytos tam tikros pareigos akcininkų gynimo srityje, tai akcininkai turi turėti galimybę teisminiu keliu įvertinti, ar šios pareigos yra vykdomos tinkamai. Dėl to, kasatoriaus manymu, nors jokiame teisės akte tiesiogiai ir nenustatyta jo, kaip trečiojo asmens bendrovės akcininko, teisė teisminiu keliu ginčyti VVPB valdybos sprendimą, jis tokią teisę turi pagal bendruosius teisės principus, įtvirtintus LR Konstitucijoje ir CPK 5 straipsnyje.

112. Teismai, padarydami išvadą, kad ieškinys negali būti tenkinamas dėl to, kad ieškovas nepagrindė savo argumentų, jog jo turimos akcijos po jų išbraukimo iš VVPB Einamojo prekybos sąrašo nuvertėjo, netinkamai aiškino ir taikė Prekybos taisyklių 18.5 punkto nuostatas, nustatančias VVPB valdybos teisę atsisakyti tenkinti emitento prašymą išbraukti jo akcijas iš prekybos sąrašų. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nebūtina buvo įrodyti trečiojo asmens bendrovės akcijų nuvertėjimo, o tik tikimybę, kad dėl akcijų išbraukimo gali būti pažeisti daugelio akcininkų teisės ir turtiniai interesai. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėjusiems teismams buvo pateikta pakankamai dokumentų, leidžiančių daryti prielaidą, kad dėl trečiojo asmens prašymo delistinguoti akcijas iš VVPB prekybos sąrašų patenkinimo gali būti pažeisti minėti interesai.

12Atsiliepimais į ieškovo D. S. kasacinį skundą atsakovas AB Vilniaus vertybinių popierių birža ir tretysis asmuo AB „DFDS LISCO“ prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, kasacinį skundą atmesti.

13Atsakovas AB Vilniaus vertybinių popierių birža atsiliepime nurodo, kad kasatorius nepatenką į CK, LR akcinių bendrovių įstatyme ir Prekybos taisyklėse nustatytą sąrašą asmenų, turinčių teisę ginčyti VVPB organų sprendimus. Nagrinėjamu atveju tarp jo (atsakovo) ir trečiojo asmens AB „DFDS LISCO“ yra susiklostę dvišaliai teisiniai santykiai, todėl sprendimą dėl akcijų išbraukimo iš prekybos sąrašo turi teisę skųsti tik AB „DFDS LISCO“. Kasatorius, kaip AB „DFDS LISCO“ akcininkas, turėjo teisę ginčyti tik AB „DFDS LISCO“ organų priimtus sprendimus, o ne VVPB valdybos sprendimą.

14Tretysis asmuo AB „DFDS LISCO“ atsiliepime nurodo, kad pagrįsti savo teisę kreiptis į teismą vien LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma-principu kasatorius galėtų tik tuo atveju, jeigu įstatymuose nebūtų nustatyti jokie jo teisių apsaugos mechanizmai. Šiuo atveju kasatoriaus teisių apsaugos mechanizmas yra nustatytas CK ir LR akcinių bendrovių įstatyme. Bendrovė, kurios vertybiniai popieriai įtraukiami į VVPB prekybos sąrašus, sudaro sutartį su VVPB ir taip tarp bendrovės ir VVPB susiklosto dvišaliai teisiniai santykiai. Bendrovės akcininkai nėra šių teisinių santykių dalyviai. Dėl to kasatoriaus teiginys, kad jo teisę ginčyti VVPB valdybos sprendimus suponuoja daugiašaliai teisiniai santykiai, kurių šalimis yra ne tik VVPB listinguojamos bendrovės, bet ir tų bendrovių akcininkai, yra teisiškai nepagrįstas.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

17Ieškovas D. S. yra trečiojo asmens AB „DFDS LISCO“ (buvęs pavadinimas – AB „Lisco Baltic Service“) akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso 120 045 paprastųjų vardinių šios bendrovės akcijų. Ieškovo kreipimosi į teismą metu (2005 m. gruodžio 2 d.) trečiojo asmens akcijos buvo listinguojamos VVPB Einamajame prekybos sąraše. 2005 m. balandžio 27 d. įvykusiame AB „Lisco Baltic Service“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime 7 klausimu buvo nuspręsta išbraukti bendrovės vertybinius popierius iš VVPB Einamojo prekybos sąrašo, o 9 klausimu buvo priimtas sprendimas suteikti teisę AB „Lisco Baltic Service“ įsigyti savo akcijų iš jas parduoti pageidaujančių akcininkų Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka ir sąlygomis; akcijų įsigijimo tikslas – bendrovės smulkiųjų akcininkų turtinių interesų apsauga. 2005 m. gegužės 9 d. AB „Lisco Baltic Service“ kreipėsi į VVPB, prašydama išbraukti bendrovės vertybinius popierius iš VVPB Einamojo prekybos sąrašo. 2005 m. birželio 10 d. VVPB valdyba priėmė sprendimą išbraukti trečiojo asmens AB „Lisco Baltic Servise“ akcijas iš VVPB Einamojo prekybos sąrašo, atidedant šio sprendimo įsigaliojimą iki 2005 m. gruodžio 10 d. Ieškovas D. S. – trečiojo asmens bendrovės akcininkas – ginčija šį VVPB valdybos sprendimą.

18V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad pagal įstatymą kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.

20Esminis kasacinio skundo argumentas yra susijęs su procesinės teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę ginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus teisme (LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnio, CPK 5 straipsnio 1 dalies), aiškinimu ir taikymu. Tai yra teisės klausimas, dėl kurio kasacinio teismo teisėjų kolegija pasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

21Kasatorius pripažįsta, kad jo, kaip trečiojo asmens AB „DFDS LISCO“ akcininko, teisė teisminiu keliu ginčyti atsakovo VVPB valdybos sprendimus tiesiogiai jokiame teisės akte nėra nustatyta, tačiau teigia, kad jis tokiu atveju tokią teisę turi pagal LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija su šiuo kasatoriaus argumentu dėl tiesioginio LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nagrinėjamam ginčui taikymo negali sutikti.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tiesiogiai LR Konstitucijos normos gali būti taikomos tik tuo atveju, kai ginčo teisinio santykio nedetalizuoja kiti teisės norminiai aktai – įstatymai ar poįstatyminiai aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/1999; 2001 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-808/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. ir kt. v. UAB „Panevėžio ketus“, bylos Nr. 3K-3-421/2003; ir kt.). Pagal LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė norma įtvirtina vieną esminių bendrųjų teisės principų – asmens teisę kreiptis į teismą. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Taigi LR Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų realizuota tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.

23Nagrinėjamu atveju ginčo teisinis santykis – ieškovo D. S. teisės kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo (ieškovo) teisė arba įstatymų saugomas interesas, įgyvendinimas – detalizuojamas atitinkamose CK ir LR akcinių bendrovių įstatymo normose, nustatančiose ieškovo, kaip juridinio asmens dalyvio (šiuo atveju – trečiojo asmens bendrovės akcininko), teisių ir teisėtų interesų apsaugos mechanizmą, įtvirtinantį jam galimybę ginčyti teisme jo teises ar interesus pažeidžiančius bendrovės valdymo organų sprendimus, taip pat ir tuos, kurie susiję su bendrovės išleistų vertybinių popierių išbraukimu iš VVPB prekybos sąrašų (CK 2.82 straipsnio 4 dalis, LR akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalis). Atsakovo VVPB valdybos sprendimai ginčijami LR vertybinių popierių rinkos įstatyme ir LR vertybinių popierių komisijos 2005 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 1K-13 patvirtintose AB „Vilniaus vertybinių popierių birža“ prekybos taisyklėse nustatyta tvarka, pagal kurią teisę apskųsti teismui įstatymuose nustatyta tvarka VVPB valdybos sprendimą išbraukti vertybinius popierius iš biržos prekybos sąrašo turi tik emitentas – iš sąrašo išbraukiamus vertybinius popierius išleidęs juridinis asmuo (nagrinėjamu atveju – AB „DFDS LISCO“) (Įstatymo 44 straipsnis, Taisyklių 17.5 punktas).

24Dėl to pripažintina, kad, bylą nagrinėjusiems teismams konstatavus, jog ieškovas D. S., kuris yra emitento (trečiojo asmens AB „DFDS LISCO“) akcininkas, neturi teisės ginčyti VVPB valdybos sprendimo išbraukti vertybinius popierius iš biržos prekybos sąrašo, jo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta LR Konstitucijos 30 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra paneigiama. LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka, kaip minėta, yra nustatyta CPK ir kituose įstatymuose, todėl ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kitų atitinkamų įstatymų (nagrinėjamu atveju – CK 2.82 straipsnio 4 dalies, LR akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalies, Prekybos taisyklių 17.5 punkto) reikalavimų. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje ir LR akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta galimybe šiose normose nustatyta tvarka pareikšti ieškinį dėl trečiojo asmens AB „DFDS LISCO“ valdymo organų sprendimų, susijusių su šios bendrovės vertybinių popierių prekyba Vilniaus vertybinių popierių biržoje, negaliojimo ieškovas nepasinaudojo, o teisė ginčyti VVPB valdybos sprendimus nei pagal LR vertybinių popierių rinkos įstatymą, nei pagal Prekybos taisykles ar kitą teisės norminį aktą jam nėra suteikta.

25Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia tik galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektyvinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-552/2000, Teismų praktika 14, psl. 129-132; 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos AVA v. M. R., bylos Nr. 3K-3-187; ir kt.). Prekybos taisyklių 18.5 punktas įtvirtina VVPB teisę atsisakyti tenkinti vertybinių popierių emitento įgalioto organo prašymą dėl jo vertybinių popierių išbraukimo iš biržos prekybos sąrašų tuo atveju, jeigu nustatoma, kad dėl vertybinių popierių išbraukimo iš sąrašų gali būti pažeistos daugelio investuotojų teisės ir (ar) teisėti interesai. Tačiau ši įstatymo norma, įpareigojanti VVPB, priimant sprendimą dėl vertybinių popierių delistingavimo, atsižvelgti į daugelio investuotojų, kaip visumos, teises ir teisėtus interesus, nesudaro pagrindo aiškinti šią normą, kaip nustatančią atskiro (individualaus) investuotojo subjektyvinę teisę ginčyti minėtą VVPB valdybos sprendimą teismine tvarka. Be to, aplinkybės, kad ginčijamu VVPB valdybos sprendimu buvo ar gali būti pažeisti daugelio trečiojo asmens bendrovės investuotojų teisės ir (ar) teisėti interesai, ieškovas ir neįrodinėjo. Ieškovo argumentai dėl jo teisės ginčyti VVPB valdybos 2005 m. birželio 10 d. sprendimą išbraukti trečiojo asmens AB „Lisco Baltic Servise“ akcijas iš VVPB Einamojo prekybos sąrašo iš esmės buvo grindžiami tik jo, kaip šios bendrovės investuotojo, subjektyvinių teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Tačiau subjektyvinės teisės ginčyti VVPB valdybos sprendimus išbraukti vertybinius popierius iš biržos prekybos sąrašo ieškovas, kaip minėta, pagal galiojančius teisės aktus neturi, kaip ir nėra subjektas, kuris, atstovaudamas daugelio investuotojų interesams, esant jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimui, tokiu atveju galėtų kreiptis į teismą CPK 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kaip viešo intereso gynėjas. Toks subjektas pagal LR vertybinių popierių rinkos įstatymo 52 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra LR vertybinių popierių komisija.

26Remdamasi išdėstytais argumentais, kasacinio teismo teisių kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai asmens teisę ginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus reglamentuojančių procesinės teisės normų nepažeidė, todėl naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, kasaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

27Konstatavus tinkamą procesinės teisės normų, įtvirtinančių asmens teisės kreiptis į teismą, aiškinimą ir taikymą, kiti kasacinio skundo argumentai, susiję su ginčijamo VVPB valdybos sprendimo teisėtumu, nebetenka teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas D. S. 2005 m. gruodžio 2 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą,... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. kovo 28 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimų į kasacinį skundą... 9. Kasaciniu skundu ieškovas D. S. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių... 10. 1. Bylą nagrinėję teismai, nuspręsdami, kad ieškovas, kuris yra AB „DFDS... 11. 2. Teismai, padarydami išvadą, kad ieškinys negali būti tenkinamas dėl to,... 12. Atsiliepimais į ieškovo D. S. kasacinį skundą atsakovas AB Vilniaus... 13. Atsakovas AB Vilniaus vertybinių popierių birža atsiliepime nurodo, kad... 14. Tretysis asmuo AB „DFDS LISCO“ atsiliepime nurodo, kad pagrįsti savo... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės... 17. Ieškovas D. S. yra trečiojo asmens AB „DFDS LISCO“ (buvęs pavadinimas... 18. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas... 20. Esminis kasacinio skundo argumentas yra susijęs su procesinės teisės normų,... 21. Kasatorius pripažįsta, kad jo, kaip trečiojo asmens AB „DFDS LISCO“... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tiesiogiai... 23. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinis santykis – ieškovo D. S. teisės... 24. Dėl to pripažintina, kad, bylą nagrinėjusiems teismams konstatavus, jog... 25. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinės... 26. Remdamasi išdėstytais argumentais, kasacinio teismo teisių kolegija... 27. Konstatavus tinkamą procesinės teisės normų, įtvirtinančių asmens... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...