Byla 2A-1068-221/2013
Dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. S. atstovės advokatės S. Č. apeliacinį skundą dėl Druskininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo bei atsakovės L. S. priešieškinį ieškovui A. S. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. S. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė santuokoje įgytą turtą – butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), padalinti lygiomis dalimis: pripažinti asmenine A. S. nuosavybe 1/2 dalį buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), priskiriant jam naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 318-3; pripažinti asmenine L. S. nuosavybe 1/2 dalį buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), priskiriant jai naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 318-4; vonios-tualeto kambarį, plane pažymėtą indeksu 318-2, koridorių, plane pažymėtą indeksu 318-1, ir rūsį, plane pažymėtą indeksu R-61, palikti bendram A. S. ir L. S. naudojimui.

5Ieškovas nurodė, kad santuokoje su atsakove 2004 m. kovo 26 d. už bendras lėšas įgijo vieno kambario butą Druskininkuose. Oficialiai santuoka buvo nutraukta 2007 m. sausio 18 d. Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktiabrskij rajono teismo. Nors santuoka buvo nutraukta, tačiau su atsakove ir toliau gyveno kartu, palaikė santuokinius ryšius, vedė bendrą ūkį. Pirktą butą Druskininkuose remontavo su atsakove iš bendrų lėšų, jį pagerino, rekonstravo iš vieno kambario į dviejų kambarių butą, prisidėjo lėšomis ir darbu. Priešieškinį prašė atmesti, nurodė, kad atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad ji butą Druskininkuose pirko viena iš savo asmeninių lėšų, jam apie tai nežinant. Abu ginčo bute yra įregistravę savo individualias įmones. Aplinkybę, kad atsakovė pirko butą, neva, iš skolintų pinigų iš fizinio asmens Lietuvoje, sužinojo tik iškėlus teisme bylą, atsakovei pateikus priešieškinį.

6Atsakovė L. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, ir priešieškiniu prašė pripažinti, jog nekilnojamasis turtas – dviejų kambarių butas, esantis adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad su atsakovu nebegyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2003 metų, santuoka buvo nutraukta 2007 m. sausio 18 d. Apie tai, kad ji perką butą Druskininkuose ieškovo neinformavo. Butą pirko iš G. D. skolintų lėšų, jį remontavo, pertvarkė iš vieno į du kambarius taip pat iš savo asmeninių skolintų iš G. D. pinigų. Skolą atidavė dalimis 2010 metais iš asmeninių lėšų pardavusi namą Gardino mieste. Ieškovas lėšomis perkant butą ir jį remontuojant neprisidėjo. Apie nupirktą butą jis sužinojo atsitiktinai iš pažįstamo asmens. Norėdama gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir įregistruoti individualią įmonę, sužinojo, kad butas pirktas ir įregistruotas jos ir ieškovo vardu kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tvirtinant buto pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą, nesuprato, kad butą įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su ieškovu. Vertėjas nedalyvavo, ant sutarties rašė ir pasirašė tekstą, kurį padiktavo notaras. Notaras neįspėjo, kad butą įgyja kartu su ieškovu.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 17 d. sprendimu (t. 1, b. l. 199-204) ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė; padalino šalių įgytą turtą santuokos metu taip: pripažino ieškovui A. S. asmeninės nuosavybės teises į 6/25 dalis buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ); pripažino atsakovei L. S. asmeninės nuosavybės teises į 19/25 dalių buto, esančio ( - ), unikalus Nr. 1599-( - ); nustatė tokią buto, esančio ( - ), unikalus Nr. 1599-( - ), naudojimosi tvarką: A. S. priskyrė naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 318-3 (8,01 kv. m); L. S. priskyrė naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 318-4 (18,82 kv. m); A. S. ir L. S. bendram naudojimui paskyrė vonios-tualeto kambarį, plane pažymėtą indeksu 318-2 (2,22 kv. m), koridorių, plane pažymėtą indeksu 318-1 (2,27 kv. m), ir rūsį, plane pažymėtą indeksu R-61 (6,34 kv. m); kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės L. S. ieškovui A. S. 439 Lt žyminio mokesčio, 1 270 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei 10 Lt už vertimo paslaugas, iš viso 1719 Lt; priteisė iš L. S. valstybei 22,43 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

9Dėl dalintino turto ir jo teisinio režimo teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į paskolos raštelį, liudytojo G. D. parodymus, jog imant antrąją paskolą atsakovė dar nebuvo grąžinusi pirmosios paskolos, taip pat į tai, kad šalys nuo 2005 m. liepos mėnesio nevedė bendro ūkio, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina, jog atsakovė, pasiskolindama lėšų ir skolą grąžindama iš asmeninių lėšų, ginčo butą bendrojon jungtinėn nuosavybėn įgijo už asmenines lėšas. Turtas įgyjamas už vieno iš sutuoktinių vardu skolintus pinigus netampa pinigus pasiskolinusio sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu turto įgijimo sutartyje nenurodyta kitaip. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendė, kad neturi pagrindo pripažinti butą, esantį ( - ), atsakovės asmenine nuosavybe, todėl priešieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ginčo butas dalintinas, nustatant šalims jų idealiąsias dalis bei nustatant buto naudojimosi tvarką, nes turtas negali būti atidalintas, šalys kompensacijų nepageidavo. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad santuoka tarp šalių nutraukta 2007 m. sausio 18 d., laikytina, jog nuo šios datos sutuoktiniai butą valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Iš ieškovo, atsakovės, liudytojų parodymų teismas darė išvadą, jog ginčo turtas buvo pagerintas – rekonstruotas jau šalims nutraukus santuoką, todėl šiems santykiams taikė bendraturčių santykius reguliuojančias normas. Teismas pažymėjo, jog ginčo butas įsigytas 2004 metais, jo vertė keitėsi ne tik dėl atlikto pagerinimo, bet ir dėl nekilnojamojo turto vertės svyravimų rinkoje, todėl nėra pagrindo teigti, jog visą buto vertės pokytį sudaro buto rekonstrukcijos išlaidos. Įvertindamas atsakovės panaudotas asmenines lėšas butui įsigyti, teismas sprendė, jog ieškovui turėtų tekti idealioji 13 200 Lt (41 400-15 000/2) buto vertės dalis (artima 1/3 buto vertės), o atsakovei – 28 200 Lt buto vertės dalis (artima 2/3 buto vertės), tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė įrodė, jog turto pagerinimui, ieškovo sutikimu, išleido 3 200 Lt, pagal CK 4.77 straipsnį jos dalis padidinta iki 31 400 Lt (28 200+3 200), šia suma sumažinant ieškovui skirtiną turto dalį iki 10 000 Lt (13 200-3 200). Teismas nurodė, jog ieškovo prašoma nustatyti buto naudojimosi tvarka yra racionali ir protinga, nes šalys bendrai naudojasi tik patalpomis, kurios yra izoliuotos, kiekvienas iš bendraturčių turi po atskirą kambarį. Teismas nurodė, jog nors ieškovas gauna didesnę realiąją naudojamo turto dalį, nei jam priklausanti idealioji turto dalis, tačiau taip jam kompensuojama, kad jis neturi galimybės naudotis virtuve, kuri yra įrengta atsakovei tenkančiame naudotis kambaryje.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovė L. S. prašo teismo (t. 2, b. l. 13-17) panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimą ir A. S. ieškinį atmesti, o apeliantės L. S. priešieškinį patenkinti; priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Apeliantė nesutinka su teismo nuomone, kad turto įgijimo momentu apeliantė nebuvo aiškiai išreiškusi savo valios įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Darydamas šią išvadą, teismas nepagrįstai rėmėsi tik pirkimo-pardavimo sutartimi, kaip vieninteliu ir neginčytinu įrodymu, kai visi kiti byloje esantys įrodymai įrodo priešingai, tuo pažeisdamas įrodymų leistinumo taisyklę bei CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės kreiptis į teismą principą. Teismas privalėjo vertinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su šio buto paieška ir pirkimu, buto pirminio įrengimo mastu ir vėlesniu pritaikymu gyventi, ieškovo bei apeliantės ketinimais apsigyventi ir (arba) gyvenimu šiame bute, buto eksploatavimu, jo paskirtimi, šalių tikraisiais ketinimais patvirtina, jog šis turtas buvo įgytas apeliantės asmeninėn nuosavybėn. Teismas nevertino fakto, jog sutuoktiniai santuokinio gyvenimo ir bendro ūkio nevedė gerokai iki formalios ištuokos, neatsižvelgė į paties ieškovo nurodytą aplinkybę, jog jau nuo 2000-ųjų metų gyvenimas su apeliante ieškovui tapo neįmanomas ir jis buvo priverstas išeiti iš namų. Teismui buvo pateiti įrodymai apie apeliantės fizinius sužalojimus bei faktą kad prieš ieškovą buvo pradėta baudžiamoji byla dėl fizinio smurto panaudojimo, tačiau jų teismas nevertino, kaip nevertino ir pateiktų įrodymų apie mokamus būsto komunalinius mokesčius.

142. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai išėjo už ieškovo reikalavimo ribos. Ieškovas ieškiniu reikalavo ginčo objektą padalinti pusiau lygiomis dalimis, o teismas ne kartą civilinės bylos iš esmės nagrinėjimo metu klausė žodžiu ieškovą, ar jis reikalautų iš apeliantės piniginės kompensacijos, jeigu jam naudotis būtų priskirtas mažesnės kvadratūros kambarys. Toks teismo elgesys yra nesuderinamas su teismo vaidmeniu civilinėje byloje, o taip pat kelia pagrįstų abejonių teismo šališkumu. Nors ieškovas nurodė, kad jam kompensacija nereikalinga, jis jos atsisako, teismas savo nuožiūra ją priteisė.

153. Teismas natūra dalindamas turtą privalo atsižvelgi į šalių galimybę naudotis šiuo turtu, o taip pat vadovautis protingumo kriterijais. Tuo tarpu pats teismas sprendime pažymėjo, jog ieškovas niekaip neturi galimybės naudotis buto virtuve, kuri yra įrengta apeliantės kambaryje. Tokiu būdu teismas pats pripažino, jog padalinus ginčo objektą natūra, šalys šio turto negali naudoti pagal paskirtį. Turtas yra nuolatinės gyvenamosios paskirties. Nesant sanitarinių ir būtinų gyventi tam sąlygų, teismo sprendimas, kuriuo asmeniui priskiriama gyventi tokiame bute negali būti teisėtas ir teisingas.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. S. (t. 2, b. l. 22-24) prašo teismo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priimtą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo turėtas teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.

17Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

181. Spręsdamas šalių ginčą teismas pagrįstai vadovavosi 2004 m. kovo 26 d. buto pardavimo-pirkimo sutartimi, kurioje pažymėta, kad pirkėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka ginčo butą. Sudarant buto pirkimo sutartį šalys buvo santuokoje, santuoka tarp bylos šalių nutraukta tik 2007 m. sausio 18 d., 2004 m. kovo 26 d. notarine tvarka patvirtintoje sutartyje išreikšta apeliantės valia įgyti ginčo butą bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu, notarui nepateiktas sutuoktinio sutikimas butą įgyti atsakovės asmeninės nuosavybės teise. Šie faktai neatitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalyje turto priskyrimo asmeninei nuosavybei kriterijų. Teismas, nepripažindamas ginčo buto asmenine atsakovės nuosavybe, CK 3.89 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė. Be to, atsakovė, viena sudariusi ginčo buto įsigijimo sutartį, ją įregistravusi viešame registre, iki civilinės bylos iškėlimo teisme momento turėjo pakankamai laiko ginčyti įrašą apie nekilnojamojo turto įregistravimą. Šia teise ji nepasinaudojo, todėl registre esantys duomenys apie buto nuosavybės formą laikomi teisingais bei išsamiais. Atsakovės teiginių apie tai, kad ji viena išlaikė ginčo butą, mokėjo komunalinius mokesčius, viena darė remontą ir viena atsiskaitė už buto remonto paslaugas, nepatvirtina civilinėje byloje esantys kiti duomenys.

192. Ieškovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas neturėjo teisės išeiti už ieškovo keliamų reikalavimų ribų, kadangi teismas, dalindamas santuokinį turtą, neprivalo griežtai laikytis byloje šalių pareikštų reikalavimų, o turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą, nustatant dalis ir padalijant turtą natūra, kuris geriausiai atitiktų civilinio kodekso nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus.

203. Ieškovas atsakovės teiginius apie tai, kad teismo nustatyta naudojimosi butu tvarka yra ydinga ir neteisinga, vertina kritiškai. Ieškovo nuomone, teismo šalims nustatyta naudojimosi ginčo butu tvarka yra racionali ir pakankamai protinga dėl šių aplinkybių: šalys paskirtomis patalpomis naudojasi nenuolatinai, o tik atvykus į Druskininkus prekiauti; kiekvienai šaliai tenkančios patalpos yra izoliuotos, t. y. kiekviena šalis turi po atskirą kambarį; šias patalpas šalys bet kada gali naudoti pagal paskirtį ir nė viena šalis šiose atskirose patalpose negyvena pastoviai.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliantė prašė nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis jos prašymas nėra pagrįstas, nes byloje yra pateikti išsamūs procesiniai dokumentai, kuriuose išdėstytos bylos aplinkybės, šalys dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė visus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, byloje dalyvaujančių asmenų pasisakymai užfiksuoti išsamiuose teismo posėdžių protokoluose. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinį skundą netikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas netenkintinas.

23Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu padalinti butą, kaip santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą. Jos nuomone, Druskininkų miesto apylinkės teismas neteisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas (įrodymų vertinimo, viršijo pareikštus reikalavimus), kas sąlygojo neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimą.

24Pažymėtina, kad ieškovas ieškinį grindė CK normomis, reglamentuojančiomis įstatymo nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai - vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

25Byloje neginčytinai nustatyta, kad šalių santuoka, įregistruota 1997 m. balandžio 16 d. Gardino miesto Lenino rajono administracijos civilinės būklės aktų įrašų skyriuje, nutraukta 2007 m. sausio 18 d. Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Oktebrsko rajono teismo sprendimu (t.1, b. l. 7-8). 2004 m. kovo 26 d. šalys, būdamos santuokoje, Druskininkų mieste nusipirko butą, esantį ( - ), už 15 000 Lt (t. 1, b. l. 70), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotas nuo 2004 m. kovo 31 d. (t. 1, b. l. 5-6).

26Atsakovė (apeliantė) priešieškiniu, vadovaudamasi CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, siekė įrodyti, jog ginčo butas turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe, atsižvelgus į tai, kad butą ji įgijo už asmenines lėšas. Kolegija sutinka su apeliante, jog jos pareiga, prašant ginčo butą pripažinti asmenine nuosavybe, nuginčyti įstatyme įtvirtintą prezumpciją (CK 3. 88 straipsnio 2 dalis), tačiau nesutinka su apeliante, jog teismas nepagrįstai rėmėsi tik pirkimo-pardavimo sutartimi.

27Kolegija pažymi, kad įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti konkrečiai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis, vienas iš tokių įrodymų – rašytiniai įrodymai.

28Taigi, 2004 m. kovo 26 d. buto pardavimo-pirkimo sutartis, kuria vadovavosi teismas, yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Minėtoje sutartyje nurodyta, kad pirkėjai L. S. ir A. S. ginčo butą perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Santuoka tarp šalių buvo nutraukta beveik po trejų metų po buto įsigijimo, t. y. tik 2007 m. sausio 18 d. Sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyta nuomone, kad apeliantė, savarankiškai tvarkydama buto įsigijimo dokumentus ir atlikdama privalomas tokio sandorio sudarymo procedūras pas notarą, turėjo galimybę vienasmeniškai apsispręsti, kokia nuosavybės forma bus perkamas ginčo butas ir turėjo galimybę tinkamai išreikšti savo valią bei pateikti notarui reikiamus dokumentus, įrodančius savo ketinimus butą įsigyti ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, bet asmeninės nuosavybės teise. Apylinkės teismas vertino ne tik pačią sutartį, apeliantės įrašą sutartyje, kad sutartis išversta į rusų kalbą, tekstą suprato ir pati pasirašė, bet ir sutartį tvirtinusios notarės parodymus. Pažymėtina ir tai, kad baigiant nagrinėti civilinę bylą teismas, atsakovės atstovės prašymu leido atsakovei (apeliantei) papildomai pateikti ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo dokumentus ar jų nuorašus, saugomus centrinių Notarų rūmų archyve, patvirtinsiančius ar paneigsiančius tam tikras sutarties sudarymo aplinkybes, dėl kurių savo abejones teisme nurodė pati atsakovė. Tačiau atsakovė tokia galimybe per teismo nustatytą terminą nepasinaudojo. Jokių kitokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo butą apeliantė įsigijo asmeninėn nuosavybėn, ji nepateikė. Visas šias aplinkybes bei kriterijus, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vienos sutuoktinio asmeninei nuosavybei, t. y. turto įgijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį, vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimą, aiškiai išreikštą sutuoktinio valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007), ir įrodymus teismas įvertino ir vadovaudamasis tikėtinumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.), padarė pagrįstą išvadą, kad butas buvo įgytas už asmenines (pasiskolintas) apeliantės lėšas, tačiau įgytas kaip jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apylinkės teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika pažymėjo, kad kai turtas įgyjamas už vieno iš sutuoktinių vardu skolintus pinigus, jis netampa pinigus pasiskolinusio sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu turto įgijimo sutartyje nenurodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226). Kolegija pažymi ir tai, kad viešame registre esantys duomenys apie buto nuosavybės formą, t. y. jungtinė sutuoktinių nuosavybė, laikomi teisingais bei išsamiais, kol nenuginčyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Apeliantė, aiškinusi, jog 2005 metais sužinojo, kad butas registruotas kaip sutuoktinių jungtinė nuosavybė, šios aplinkybės neginčijo iki ieškovo kreipimosi į teismą, t. y. iki 2011 m. spalio 20 d., nors tam turėjo pakankamai laiko. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė nereiškė jokių pretenzijų ieškovui, kai jis 2007 metais ginčo bute įregistravo savo individualią įmonę, analogišką bute įregistruotai apeliantės individualiai įmonei, abu nuo buto įsigijimo iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio prekiavo turguose Druskininkuose bei Marijampolėje ir prekiaudami vykdė individualią veiklą, pati apeliantė pripažino, jog prašė ieškovą sutvarkyti dokumentus VĮ Registrų centre, kartu važiavo į Lietuvą. Kolegija nesutina ir su apeliantės argumentu, jog teismas neatsižvelgė į ieškovo ieškinyje Gardino teismui nurodytą aplinkybę, kad nuo 2000 metų šalių santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas ir ieškovas buvo priverstas išeiti iš namų. Atkreiptinas dėmesys, jog tame ieškinyje A. S. nurodęs, jog su sutuoktine negyvena nuo 2005 metų, pati apeliantė bylos nagrinėjimo metu nurodžiusi ir 2003, ir 2004 ir 2005 metus, todėl teismas pagal byloje esančius įrodymus pagrįstai pripažino, kad šalys bendro ūkio nevedė nuo 2005 m. liepos mėnesio.

29Nesutiktina su apeliante, kad pretenzijoje (t. 1, b. l. 186-187) aiškiai ieškovas pripažinęs, jog raktų nuo buto neturėjo iki 2011 m. liepos 27 d. Pati apeliantė teismo posėdžio metu aiškino, kad buto raktus buvo davusi ieškovui, kaip raktus prarado paaiškino atsakovas. Kad bute buvo ieškovo daiktų, patvirtino liudytojai. Prie liudytojo ieškovo daiktus į turgų atnešė ir atidavė ieškovui pati apeliantė. Nors apeliantė teigė, kad viena išlaikė ginčo butą, mokėjo komunalinius mokesčius, o teismas pateiktų mokėjimo kvitų nevertino, kad viena darė remontą ir viena atsiskaitė už buto remonto paslaugas, tačiau byloje esantys įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina. Kaip matyti iš bylos medžiagos, buto komunalinių paslaugų kvitai buvo išrašomi vienos atsakovės ar abiejų, t. y. ieškovo ir atsakovės vardu, kas konkrečiai mokėjo mokesčius, įrodymų pateiktų nėra. Ieškovo paaiškinimu, liudytojų parodymais teismas nustatė, kad prie buto remonto darbais prisidėjo ir ieškovas - už ginčo buto remonto paslaugas atsakovė atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais, o ieškovas kitu būdu, t. y. pavaišindamas tam tikrus darbus atlikusius asmenis.

30Teismas, įvertinęs bylos šalių teisinius bei faktinius santykius, susiklosčiusius po santuokos nutraukimo, sprendė, kad nuo šios datos šalys butą valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.100 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006). Sutiktina su apylinkės teismu, kad dalindamas šalių įgytą turtą, teismas turi parinkti tokį turto padalijimo būdą, kuris geriausiai atitiktų civilinio kodekso nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus. Nors ieškovas prašė butą padalinti lygiomis dalimis, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pripažinęs, kad bylos šalys po santuokos nutraukimo butą valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise, sprendė, jog ieškovui turėtų atitekti idealioji - artima 1/3 daliai buto vertės, o atsakovei didesnė idealioji - artima 2/3 dalims buto vertės, buto dalis. Teismas tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs ir įvertinęs tai, kad apeliantė įrodė didesne pinigine suma prisidėjusi prie ginčo buto remonto bei pasinaudojęs diskrecijos teise, įvertinęs bylos aplinkybes, ieškovo sutikimą, kad turto didesnė dalis atitektų atsakovei.

31Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismo nustatyta naudojimosi butu tvarka yra ydinga ir neteisinga. Atsižvelgiant į tai, kad šalys paskirtose patalpose pastoviai negyvena, jomis naudojasi tik atvykę į Druskininkus prekiauti, kiekvienai šaliai tenkančios patalpos yra izoliuotos, t. y. kiekviena šalis turi po atskirą kambarį, į ieškovo sutikimą, kad jam neteks virtuvės patalpa, kolegija pritaria apylinkės teismui, kad nustatyta naudojimosi ginčo butu tvarka yra racionali ir pakankamai protinga.

32Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.

33Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Nutarė

35apeliacinį skundą atmesti.

36Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. S. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė... 5. Ieškovas nurodė, kad santuokoje su atsakove 2004 m. kovo 26 d. už bendras... 6. Atsakovė L. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 17 d. sprendimu (t. 1, b.... 9. Dėl dalintino turto ir jo teisinio režimo teismas nurodė, kad... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu atsakovė L. S. prašo teismo (t. 2, b.... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 13. 1. Apeliantė nesutinka su teismo nuomone, kad turto įgijimo momentu... 14. 2. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai išėjo už ieškovo... 15. 3. Teismas natūra dalindamas turtą privalo atsižvelgi į šalių galimybę... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. S. (t. 2,... 17. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 18. 1. Spręsdamas šalių ginčą teismas pagrįstai vadovavosi 2004 m. kovo 26 d.... 19. 2. Ieškovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas neturėjo teisės... 20. 3. Ieškovas atsakovės teiginius apie tai, kad teismo nustatyta naudojimosi... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 23. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu padalinti butą,... 24. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinį grindė CK normomis,... 25. Byloje neginčytinai nustatyta, kad šalių santuoka, įregistruota 1997 m.... 26. Atsakovė (apeliantė) priešieškiniu, vadovaudamasi CK 3.89 straipsnio 1... 27. Kolegija pažymi, kad įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti... 28. Taigi, 2004 m. kovo 26 d. buto pardavimo-pirkimo sutartis, kuria vadovavosi... 29. Nesutiktina su apeliante, kad pretenzijoje (t. 1, b. l. 186-187) aiškiai... 30. Teismas, įvertinęs bylos šalių teisinius bei faktinius santykius,... 31. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismo nustatyta naudojimosi... 32. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes sprendimo teisėtumui ir... 33. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, sprendžia,... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. apeliacinį skundą atmesti.... 36. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimą palikti...