Byla 3K-3-490/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui J. L. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė G. L. prašė teismo nutraukti 1979 m. spalio 27 d. sudarytą santuoką su atsakovu J. L. dėl jo kaltės ir padalyti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, priteisiant jai butą ( - ), natūra, o atsakovui - kompensaciją už jam priklausančią turto dalį. Ieškovė nurodė, kad santuokoje su atsakovu 1983 m. gegužės 7 d. jiems gimė jų sūnus R. (R.) L. Šalių santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės, piktnaudžiavimo alkoholiu, agresyvaus elgesio. Ieškovės teigimu, santuokoje įgytas dviejų kambarių butas ( - ) kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šalims turėtų būti padalytas.

6Atsakovas J. L. pareiškė priešieškinį ieškovei, prašydamas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės ir pripažinti, kad butas ( - ) yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Atsakovas nurodė, kad alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, o dėl santuokos nutraukimo yra kalta ieškovė, kuri gyvena pas kitą vyrą. Atsakovo teigimu, butą ( - ) jis įsigijo už 48 000 Lt, kuriuos gavo pardavęs jo motinai nuosavybės teise priklausiusią 1/2 dalį gyvenamojo namo( - ). Dėl to butas ( - ) pripažintinas jo asmenine nuosavybe ir kaip bendroji jungtinė nuosavybė nedalytinas.

7Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio - nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę pavardę, priteisė atsakovo asmeninėn nuosavybėn butą( - ), o ieškovei iš atsakovo priteisė 1/2 dalies buto vertės – 42 700 Lt kompensaciją. Likusias dalis ieškinio ir priešieškinio teismas atmetė. Teismas nustatė, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, šalys nepateikė pakankamų įrodymų apie kito sutuoktinio neištikimybę. Pinigai, kuriuos atsakovas gavo pardavęs jo motinai J. L. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, buvo šios nuosavybė. Atsakovas nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad 48 000 Lt buvo perduoti jo asmeninėn nuosavybėn (CPK 177 straipsnis, CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Be to, nėra įrodymų, kad įsigydamas butą atsakovas aiškiai išreiškė valią jį įsigyti savo asmeninėn nuosavybėn. Vadovaudamasis tikėtinumo taisykle teismas pripažino, kad prezumpcija, jog butas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nepaneigta, todėl nėra pagrindo laikyti butą asmenine atsakovo nuosavybe. Dėl to šalių santuokos metu įgytas butas, esantis sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nutraukiant santuoką turi būti padalytas (CK 3.88, 3.127 straipsniai). Nenustatęs pagrindo nukrypti nuo CK 3.127 straipsnyje įtvirtintos sutuoktinių turto lygių dalių bendrojoje nuosavybėje prezumpcijos, ir nesant galimybės padalyti butą natūra abiem sutuoktiniams be neproporcingos žalos buto gyvenamajai paskirčiai (CK 4.90 straipsnio 2 dalis), atsakovui priteistinas butas natūra (jis ir pilnametis sūnus R. L. faktiškai naudojosi butu; ieškovė šiame bute nuolat negyvena), o ieškovei – 1/2 dalies buto vertės kompensacija.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 42 700 Lt kompensacija, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kitas teismo sprendimo dalis kolegija paliko nepakeistas. Kolegija nustatė, kad butas ( - ) įgytas 1996 m. birželio 24 d., šalims esant santuokoje. Pagal SŠK 21 straipsnio 3 dalį turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 3.87, 3.88 straipsniais, pagrįstai konstatavo, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nėra pagrindo remtis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir pripažinti butą atsakovo asmenine nuosavybe, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį CK normos, susijusios su sutuoktinių sandorių sudarymu, taikomos tik tada, kai sandoriai sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui. Pirkimo-pardavimo sandoris, iš kurio kyla ginčas, buvo sudarytas 1996 m., todėl argumentas, jog butas įgytas už asmenines atsakovo lėšas ir įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta jo valia įgyti turtą savo nuosavybėn, šiuo atveju negali būti pagrindu turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe. Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, įtvirtinta sandorio sudarymo metu galiojusio SŠK 21 straipsnyje, bei asmeninės nuosavybės statusą reglamentavusiame SŠK 22 straipsnyje tokio teisinio reglamentavimo kaip CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nebuvo numatyta, todėl galėtų būti keliamas tik piniginių lėšų, gautų pardavus J. L. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, nuosavybės klausimas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad už parduotą nekilnojamąjį turtą gautas lėšas atsakovo motina J. L. padovanojo atsakovui, nes pagal 1964 m. CK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą fizinių asmenų tarpusavio sandoriams, kai sandorio suma jo sudarymo metu buvo didesnė kaip 500 Lt, buvo nustatyta privaloma rašytinė forma. Apeliantas nepateikė rašytinės sutarties, kuri patvirtintų pinigų dovanojimo faktą. Pažymėtina, kad šios lėšos, jeigu ir buvo dovanotos žodinės sutarties pagrindu butui įsigyti, galėjo būti dovanojamos ne tik asmeniškai atsakovui, bet ir jo šeimai, kurią tuo metu sudarė abi ginčo šalys, ir jų nepilnametis sūnus.

9Kolegija taip pat nustatė, kad ieškovė apeliaciniame skunde kelia netinkamai nustatytos dalijamo turto vertės klausimą. Kolegija, sutikusi su apeliantės argumentais, nusprendė, kad ši bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas J. L. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti - sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 42 000 Lt kompensacija, panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti, o sprendimo dalį, kuria atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteistas butas ( - ) panaikinti ir pripažinti šį butą atsakovo asmenine nuosavybe. Jame nurodoma, kad pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktus santuokos metu įgytas turtas už asmenines, dovanotas ar paveldėtas lėšas, gautas realizavus sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, yra jo asmeninis turtas. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK 22 straipsnio 1 dalyje. Byloje nustatyta, ginčo butas įgytas už pinigus, kuriuos atsakovui padovanojo jo motina J. L.. Taigi, remiantis šiomis nuostatomis, butas įgytas už atsakovo asmenines lėšas, o ne už bendrus šeimos pinigus, ir yra atsakovo asmeninis turtas. SŠK 21 straipsnio 1, 2 dalyse, CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės įgijimo pagrindai. Šiose teisės normose nenustatyta, kad vienam iš sutuoktinių padovanotas daiktas gali tapti bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl to teismai neturėjo pagrindo taikyti šių teisės normų.

12Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė G. L. prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Jame nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors ir įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl buto įsigijimo, nors pagal tuo metu galiojusio CK 282 straipsnio l, 3 dalis dovanojimo sutartis, kurios pinigų suma didesnė kaip 30 000 Lt, turėjo būti rašytinės formos ir tvirtinama notariškai. Ginčo butas įgytas santuokos metu, buvo bendrai tvarkomas ūkis, ir šeimos nariams tikrai būtų žinomas faktas, jei motina būtų padovanojusi atsakovui tokią pinigų sumą butui pirkti. Ieškovės teigimu, ginčo butas įsigytas už bendrus šeimos pinigus. Pagal CK 3.117 straipsnio l dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalys yra lygios. Ieškovės nuomone, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, ir priteistos kompensacijos dydis turi būti realus.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos bylos aplinkybės

151979 m. spalio 27 d. ieškovė sudarė santuoką su atsakovu J. L., 1983 m. gegužės 7 d. jiems gimė sūnus R. L.. Gyvendamos santuokoje šalys 1996 m. birželio 24 d. įsigijo dviejų kambarių butą( - ).

16V. Kasacinio teismo argumentai

17Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų.

18Kasatorius (atsakovas J. L.) nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad ginčo dalykas – butas ( - ) sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nutraukiant santuoką turi būti padalijamas. Kasatoriaus teigimu, byloje netinkamai aiškintos ir taikytos materialinės teisės normos, nustatančios dalijamo turto teisinį statusą (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktai). Kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus nurodomi teisiniai argumentai nepaneigia nagrinėjamoje byloje teismų išvadų dėl dalijamo buto teisinio statuso; teismų išvados atitinka formuojamą teismų praktiką.

19Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepriklausomai nuo turto įgijimo momento - iki ar po šio kodekso įsigaliojimo. Tiek galiojusio SŠK 21 straipsnyje, tiek ir 2000 m. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kada turtas yra priskiriamas asmeninei sutuoktinio nuosavybei. Šios teisės normos nenustato jokių papildomų išlygų tam, kad santuokos metu įsigytas turtas taptų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Asmuo, neigiantis sutuoktinių bendro turto prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas, įgytas santuokos metu, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardyti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Nagrinėjamoje byloje nustatyti reikšmingi faktai, kad ginčo butas įgytas 1996 m. birželio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. praėjus beveik septyniolikai metų po santuokos sudarymo ir bylos šalims bendrai tvarkant turtą. Sutartyje nėra išreikšta atsakovo valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Šie faktai neatitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalyje nustatytų turto priskyrimo asmeninei nuosavybei kriterijų. Teismai, nepripažindami buto atsakovo asmenine nuosavybe, įstatymo nuostatų nepažeidė. Esamas sutapimas, kad 1996 m. birželio 24 d., t. y. ginčo buto pirkimo dieną, atsakovas, atstovaudamas savo motinai, už 48 000 Lt pardavė jai nuosavybės teise priklausiusią namo dalį, nelemia išvados, kad šie pinigai, kaip dovana, buvo perduoti atsakovui ir panaudoti ginčo butui pirkti. Tokia išvada nebūtų patvirtinta jokiais įrodymais ir ją būtų galima daryti tik prielaidos forma. Tačiau teismo sprendimas prielaida negali būti grindžiamas (CPK 263, 265 straipsniai). Išdėstytos nuostatos, kurios aktualios sprendžiant dalijamo turto teisinio statuso klausimą, atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. S. R., bylos Nr. 3K-3-449/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. D. D., bylos Nr. 3K-3-345/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. S. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006).

20Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis).

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

23Priteisti ieškovei G. L. iš atsakovo J. L. 400 (keturi šimtai) Lt išlaidų advokato pagalbai surašant atsiliepimą į kasacinį skundą apmokėti.

24Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė G. L. prašė teismo nutraukti 1979 m. spalio 27 d. sudarytą... 6. Atsakovas J. L. pareiškė priešieškinį ieškovei, prašydamas nutraukti... 7. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m.... 9. Kolegija taip pat nustatė, kad ieškovė apeliaciniame skunde kelia netinkamai... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas J. L. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 12. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė G. L. prašo kasacinį skundą... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos bylos aplinkybės... 15. 1979 m. spalio 27 d. ieškovė sudarė santuoką su atsakovu J. L., 1983 m.... 16. V. Kasacinio teismo argumentai... 17. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 18. Kasatorius (atsakovas J. L.) nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų... 19. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25... 20. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.... 23. Priteisti ieškovei G. L. iš atsakovo J. L. 400 (keturi šimtai) Lt išlaidų... 24. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...