Byla e2-3641-232/2017
Dėl nepagrįstai gautų pinigų grąžinimo, vekselio bei vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – D. J

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovui J. G., jo atstovei advokatei V. L., atsakovo A. Ž. Ž. atstovei advokato padėjėjai E. V.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui A. Ž. Ž. dėl nepagrįstai gautų pinigų grąžinimo, vekselio bei vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – D. J.,

Nustatė

3I.GINČO ESMĖ

  1. Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo A. Ž. Ž. ieškovo naudai nepagrįstai gautus 32 997,39 Eur, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti negaliojančiu 2012-03-19 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 50 000,00 Lt (14 481,00 Eur), pripažinti negaliojančiu 2012-03-19 paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu 2016-01-29 Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. DJ-428, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad yra atsakovo dėdė. Paaiškino, kad maždaug iki 2011 metų dirbo samdomu darbuotoju UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“. 2007 – 2008 metais įmonėje buvo vykdomi nekilnojamojo turto vystymo projektai, ieškota investuotojų. Apie investavimo galimybę papasakojo atsakovui, kuris gavęs paskolą investavo į bendrovę. Nurodė, kad projektai nepavyko ir įmonė neatsiskaitė su atsakovu. Atsakovas nebegalėdamas grąžinti paskolos bankui, ėmė kaltinti ieškovą ir naudoti psichologinį smurtą, spaudimą, teigė, kad investavo ieškovo patarimo įtakoje bei, kad ieškovas turi padėti grąžinti paskolą bankui. Teigė, kad atsakovo psichologinio spaudimo ir kaltinimo įtakoje, ieškovas laikotarpiu nuo 2008 metų liepos 31 iki 2015 m. liepos 1 d., atsakovo prašymu/reikalavimu dėl pagalbos grąžinant atsakovo paimtą kreditą bankui, kaip atsakovo artimas giminaitis (dėdė) į atsakovo banko sąskaitą pervedė iš viso 32 997,39 Eur. Tokiu būdu atsakovas be teisėto pagrindo įgijo iš ieškovo 32 997,39 Eur, kuriuos privalo grąžinti. Pažymėjo, kad naudojant tą patį psichologinį smurtą iš ieškovo 2012-03-19 buvo išgautas paprastasis vekselis 50 000 Lt (14481 Eur) sumai. Nurodė, kad vekselis yra išrašytas be jokio pagrindo. Dokumentą ieškovas pasirašė nesuprasdamas jo reikšmės, nepasiruošęs tam, neturėdamas galimybių pasikonsultuoti, būdamas psichologinio spaudimo įtakoje.
  3. Atsakovas A. Ž. Ž. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje visiškai nepagrįstai nurodo, kad atsakovas naudojo psichologinį smurtą ir spaudimą, priversdamas ieškovą jam mokėti pinigines lėšas pagal paskolos sutartį ir 2012-03-19 pasirašant paprastąjį neprotestuotiną vekselį 14 481,00 Eur (50000,00 Lt) sumai. Teigė kad ieškovas neįrodė panaudoto smurto. Paaiškino, kad vykdant finansinius įsipareigojimus, pasirašant vekselį ieškovo laisvė nebuvo apribota, jis bet kuriuo metu galėjo nutraukti įsipareigojimų vykdymą, pasirašant vekselį – palikti automobilį, turėjo galimybę atsisakyti pasirašyti įsipareigojimą ar kreiptis į profesionalius teisininkus. Nurodė, kad ieškovas nesikreipė į policiją dėl galimo smurto prieš jį panaudojimo. Teigė, kad ieškovas grįsdamas ieškinio reikalavimus, nepateikia jokių rašytinių, vaizdinių ar garsinių įrodymų. Savo reikalavimus motyvuoja tik tariamai atsakovo panaudotu psichologiniu smurtu.

4II.TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS BYLOS APLINKYBėS IR PRIIMAMO

5SPRENDIMO MOTYVAI

  1. Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovas iki 2011 metu dirbo UAB „ Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“, kurios verslas buvo nekilnojamojo turto išvystymas ir pardavimas.
  2. Atsakovas A. Ž. Ž. yra ieškovo sūnėnas, kuris 2008 06 25 paskolos sutartimi paskolino UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“ 170 580 Lt (49 403,38 Eur) sumą ūkinei ir finansinei veiklai vystyti. Paskolos gavėjas įsipareigojo paskolos sumą gražinti 2008 08 25 su galimybe paskolą pratęsti.
  3. Taip pat nėra ginčo, kad atsakovas minėta paskolos sutartimi paskolino pinigus, jo gautus pagal 2008 06 05 kredito sutartį, sudarytą su tuometiniu AB banku „Hansabankas“ (dabar AB Swedbank), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 49 525,02 Eur kreditas, o kredito gražinimui užtikrinti įkeistas atsakovo motinai (ieškovo seseriai) A. B. Ž. ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ priklausantis butas, esantis adresu ( - ) taip pat A. B. Ž. laidavimu, kredito gražinimo terminas 2023 06 05.
  4. Taip pat nėra ginčo, kad tikrasis tikslas skolinantis iš banko ir perskolinant UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“ buvo išvystyti nekilnojamojo turto projektą ir gauti pelną, bet šis verslo projektas nebuvo įgyvendintas. Todėl UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“ paskolos atsakovui negražino.
  5. 2012 03 19 ieškovas išdavė atsakovui paprastąjį vekselį 50 000 Lt (14 481 Eur) sumai, vekselyje nurodyta, kad jis turi būti apmokėtas iki 2015 07 01.
  6. Ieškovas laikotarpiu nuo 2008 07 31 iki 2015 07 01 tiesiogiai į banko sąskaitą ir pašto perlaidomis atsakovui yra sumokėjęs 32 997,39 Eur sumą banko suteiktam kreditui gražinti.
  7. Atsakovas A. Ž. Ž. 2016 11 27 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu bausmės pradžia 2015 12 30. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl kreditą Swedbankui gražina laiduotoja pagal kredito sutartį su banku, atsakovo motina ir ieškovo sesuo A. B. Ž., kurios bendras su atsakovu nekilnojamasis turtas yra įkeistas užtikrinant kredito sutarties įvykdymą.
  8. Ieškovas ginčija vekselį teigdamas, jog pasirašė jį veikiamas atsakovo psichologinio spaudimo, nesuprasdamas pasirašomo dokumento prasmės, CK 90straipsnio pagrindu iš esmės suklydus bei 91 straipsnio pagrindu kaip pasirašyto psichologinio smurto pasėkoje.
  9. Pagal 1.90 straipsnio 1, 2, 4,5 dalių nuostatas iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.
  10. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 11 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2015 02 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 11 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 03 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).
  11. Ieškovas teigia suklydęs pasirašydamas vekselį, nes apie tokį sandorį anksčiau nieko nebuvo girdėjęs. Todėl negalėjęs įvertinti jo tikrosios esmės. Su šiais ieškovo teiginiais negalima sutikti, ieškovas yra brandaus amžiaus žmogus, iki jam išeinant į pensiją, dirbęs vadovaujantį darbą, turintis aukštąjį išsilavinimą, paprastojo vekselio tekstas yra nesudėtingas ir aiškus jame ieškovo prisiimamas įsipareigojimas sumokėti atsakovui 50 000 Lt sumą iki 2015 07 01. Todėl ieškovas, būdamas veiksnus išsilavinęs atsakingą darbą dirbęs asmuo negalėjo nesuprasti vekseliu prisiimamo įsipareigojimo prasmės.
  12. Remiantis 1.91 straipsnio 1 dalimi sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu jeigu jis sudarytas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis.
  13. 91 straipsnio 4 dalis numato, jog minėtame straipsnyje vartojama samprata „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
  14. Šiuo atveju ieškovas nurodo, jog sandorį pasirašė dėl psichologinio atsakovo spaudimo, kai pastarasis liepė pasirašyti vekselį, pasikvietęs jį pasikalbėti į savo automobilį atvažiavęs prie ieškovo namų, automobilyje sėdėjęs dar vienas vyras. Taip pat nurodė, jog atsakovo psichologinis spaudimas pasireiškė ir tuo, kad pastarasis nuolat jam priekaištavo dėl to, kad ieškovas jį įkalbėjęs paimti paskolą ir investuoti į UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“ verslo projektą, kuris nepasisekė todėl turįs prisiimti dalį skolos.
  15. Tačiau realių įrodymų, kad buvo priverstas pasirašyti vekselį dėl agresyvių atsakovo veiksmų ar psichologinio poveikio, išskyrus jo paties paaiškinimus ir teisme liudijusios ieškovo dukters M. K. parodymus, kad atsimena atvejį, kai jos tėvas prieš savo gimtadienį vakare išėjo su kažkuo pasikalbėti ir grįžo labai susinervinęs, kad po to tapo nervingas, pablogėjo jo sveikata, nepateikė. Liudytoja vekselį pasirašant nedalyvavo ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo pasirašytas negalėjo paaiškinti, be to ji yra artimas ieškovui asmuo suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jos parodymai nevertinti kaip objektyvūs.
  16. Liudytoja apklausta A. B. Ž. teisme parodė, kad 2008 metų vasarą jai grįžus iš Amerikos ją susirado jos brolis ieškovas, kuris parodė jai verslo prospektą papasakojo, jog ruošiasi statyti ir parduoti individualius namus ir jam reikalingi pinigai, prašė įkeisti bankui už paskolą jai priklausantį turtą, butą trims mėnesiams, nurodė, jog prasidėjus statyboms ir atsiradus būsimiems pirkėjams, kurie sumokės pradines įmokas arba avansus, pinigus bankui gražins ir įkeitimas bus panaikintas. Liudytoja taip pat nurodė, jog bankas dėl garbingo amžiaus neteikė paskolos nei ieškovui nei jai, todėl ji pati paprašė savo sūnų padėti ieškovui ir pasirašyti paskolos sutartį savo vardu. Tik vėliau, kai paskola po trijų mėnesių nebuvo gražinta sužinojo, jog paskola buvo reikalinga ne broliui, o jo bendrovei, pasirašydama dokumentus dėl turto įkeitimo jų neskaitė. Kadangi verslo projektas liko neįgyvendintas, o jos vienintelis gyvenamasis būstas liko įkeistas už paskolą pagal, pagal kurią kas mėnesį reikėjo mokėti 600 Lt, o vėliau po 170 Eur, iš pradžių mokėjo trise ji, jos sūnus ir ieškovas po 200 Lt kiekvienas. Sūnų nuteisus ir jam atliekant bausmę, o atsakovui pareiškus, kad šis daugiau paskolos nedengs paskolą liudytoja dengia viena iš gaunamos pensijos.
  17. Taigi vertinant šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo elgesį pervedant pinigus banko paskolai gražinti, iš pat pradžių nuo pat jos sudarymo ilgą laiko tarpą, šalių artimos giminystės ryšius visumoje teismas priėjo išvados, jog atsakovas neįrodė, kad vekselį pasirašė dėl jam daryto psichologinio smurto. Labiau tikėtina, kad tokiu būdu buvo siekiama užtikrinti tolesnį dalies paskolos bankui gražinimą.
  18. Paties ieškovo į bylą pateiktas išrašas iš jo banko sąskaitos iš dalies patvirtina Liudytojos A. B. Ž. parodymus, jog banko paskola galėjo būti reikalinga ieškovui investuoti į UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto korporacija“ vystomą projektą, nes ieškovas paskolai dengti periodiškai, pradedant 2008 07 31 pervesdavo lėšas į atsakovo sąskaitą, nurodydamas, kad lėšos pervedamos kreditui dengti. Taip 2008 07 31 pervesta 3340 Lt, 2008 08 05 pervesta 1023 Lt, 2008 10 09 pervesta 1553,16 Lt, vėliau kas mėnesį buvo pervedamos mažesnės sumos. Todėl paties ieškovo pervestų lėšų kreditui dengti nėra pagrindo pripažinti be pagrindo atsakovo gautomis lėšomis.
  19. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 01 31nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2015 03 25nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015; kt.). Vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje; dėl juo įtvirtintos prievolės abstraktumo ir besąlygiškumo vekselis suteikia kreditoriui papildomas garantijas, kad skola bus grąžinta, vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų, ir kreditoriaus, ir skolininko, teisės turi būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 01 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2014 04 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014).
  20. Remiantis išdėstytu ieškinys atmetamas ieškovui neįrodžius faktinių pagrindų sandorį (vekselį pripažinti negaliojančiu.
  21. Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos jo byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudarančios 300 Eur.

6Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsniais, teismas

Nutarė

7Ieškinį atmesti.

8Priteisti iš ieškovo J. G., asmens kodas ( - ) atsakovo A. Ž. Ž., asmens kodas ( - ) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

9Sprendimas 30 dienų laikotarpiu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Ryšiai