Byla 2-2123/2013
Dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2132-413/2013, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stiprybė“ ieškinį atsakovui K. J. dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Stiprybė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo K. J. 460 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, o jų nesant, – kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad reikalaujama priteisti suma yra didelė, atsakovas akivaizdžiai nepagrįstai ir nesąžiningai įgijo didelės vertės ieškovo turtą, todėl nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, areštavo 460 000 Lt vertės atsakovui K. J. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudė areštuotu turtu disponuoti. Turto nesant ar jo nepakankant, areštavo lėšų, esančių atsakovo sąskaitose Lietuvos Respublikos bankuose, dalį, leidžiant atsakovui disponuoti ta areštuotų lėšų dalimi, kuri sudaro jo mėnesio darbo užmokestį ar jam prilygintas pajamas, ar atsiskaityti su ieškovu.

7Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad atsakovas yra fizinis asmuo, jam pareikšto reikalavimo suma yra didelė, kas sudaro pagrindą tokią ieškinio sumą laikyti grėsme, padidinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas K. J. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ši prezumpcija yra nuginčijama. Atsakovo turtinės padėties pasikeitimo ateityje galimybė, kaip kriterijus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti suprantamas ne kaip taisyklė, o kaip taisyklės išimtis. Teismo išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti pagrįstos ne prielaidomis, o konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis.

112. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visiškai nevertino paties ieškovo nurodytų aplinkybių, jog ieškovui prieš trejus metus buvo iškelta bankroto byla ir būtent atsakovas yra pareiškęs kreditorinius reikalavimus ieškovo bankroto byloje. Aplinkybė, jog dalies atsakovo kreditorinio reikalavimo teismas nepatvirtino, nepaneigia to, kad atsakovas yra ieškovo kreditorius.

123. Tarp ieškovo ir atsakovo jau treji metai vyksta teisminiai ginčai dėl atsakovo sudarytų sandorių ginčijimo, todėl tuo atveju, jeigu atsakovas būtų siekęs slėpti, švaistyti arba perleisti turtą ar lėšas, tai per šį laikotarpį galėjo tai atlikti nevaržomas. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas ketina imtis ar ėmėsi veiksmų slėpti turtą ar pinigines lėšas.

13Ieškovas BUAB „Stiprybė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog itin didelė ieškinio suma suponuoja realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas šiuos prezumpcijos nepaneigė. Pasak ieškovo, atskirojo skundo argumentas, jog atsakovas yra ieškovo kreditorius, neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla. Vien faktas, kad atsakovas turi finansinių reikalavimų ieškovo atžvilgiu, nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tarp ieškovo ir atsakovo vykstantys kiti teisminiai ginčai nenulemia to, jog atsakovo turtinė padėtis ateityje galėtų pagerėti. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas suteiktų atsakovui galimybę perleisti ar paslėpti savo turtą, tokiu būdu išvengiant realaus atsiskaitymo su ieškovu (ir tuo pačiu su ieškovo kreditoriais).

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16Įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, tai yra jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-997/2010, ir kt.).

17Apeliacinis teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, kurie nagrinėjamu atveju suteiktų pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą tenkino vadovaudamasis tik prielaidomis, o ne byloje esančiais duomenimis, t. y. neturėdamas konkrečių duomenų, jog atsakovas siekia paslėpti, perleisti ar iššvaistyti turimą turtą ir lėšas.

18Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-786/2008, 2009 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-323/2009, 2009 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-330/2009 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad reikalavimo suma atsakovui laikytina didele, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti grėsmės riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 306 straipsnio 3 dalyje, 338 straipsnyje nurodyta, jog apeliantas su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Pažymėtina, jog gera atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu įrodoma, kad ieškovo reikalavimų suma atsakovui pagal jo turimo turto vertę, dydį, gaunamas pajamas nėra didelė. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių gerą jo turtinę padėtį, nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog reikalavimo suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė ir dėl to padidėja galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Pažymėtina, kad teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-37/2010). Atsakovui nepateikus duomenų apie savo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvios galimybės spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia (gera), kuri užtikrins teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog atsakovas atskiruoju skundu nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip nurodo atsakovas atskirajame skunde, ši prezumpcija yra nuginčijama. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu, tačiau kartu pažymi, jog vien tik išsakymas tokio argumento, jo tinkamai nepagrindus ir neįrodžius, nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ar jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti (CPK 178 straipsnis).

19Apeliacinio teismo vertinimu, teisiškai nereikšminga atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog atsakovas yra ieškovo kreditorius. Tokia aplinkybė nagrinėjamu atveju nepatvirtina geros atsakovo turtinės padėties fakto bei nesudaro pagrindo ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti kitaip nei šį prašymą išsprendė pirmosios instancijos teismas.

20Apeliacinis teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, yra įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju didelė ieškinio suma yra pakankamas pagrindas ją laikyti realia grėsme, padidinančia teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, neįvykdymo riziką, yra teisinga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui priklausantį turtą ir lėšų dalį.

21Kiti apelianto skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

22Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atskirasis skundas yra atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas BUAB „Stiprybė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovo prašymą... 7. Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas K. J. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2013 m.... 10. 1. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad didelė ieškinio suma... 11. 2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių... 12. 3. Tarp ieškovo ir atsakovo jau treji metai vyksta teisminiai ginčai dėl... 13. Ieškovas BUAB „Stiprybė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo... 16. Įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų... 17. Apeliacinis teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios... 18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje yra suformuota... 19. Apeliacinio teismo vertinimu, teisiškai nereikšminga atskirajame skunde... 20. Apeliacinis teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, yra įsitikinęs,... 21. Kiti apelianto skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam... 22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atskirasis... 23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 24. Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą....