Byla e2-872-241/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EKO Stoma“ ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilnista“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3312-866/2017 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ir uždarosios akcinės bendrovės „EKO Stoma“ skundus dėl 2017 m. sausio 9 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilnista“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Bikuvos prekyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Lerma“, uždaroji akcinė bendrovė „Seronta“, uždaroji akcinė bendrovė „Melidas“, Lietuvos ir Ukrainos uždaroji akcinė bendrovė „Fortera“, uždaroji akcinė bendrovė „Elstatas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėja UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti BUAB „Vilnista“ 2017 m. sausio 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta netvirtinti UAB „Vilniaus vandenys“ 299 508,30 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo, patvirtinti UAB „Vilniaus vandenys“ 299 508,30 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą bankrutavusiai UAB „Vilnista“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. UAB „Vilniaus vandenys“ nurodė, kad BUAB „Vilnista“ vykdoma bankroto procedūra ne teismo tvarka. Teigė, kad UAB „Vilniaus vandenys“ turi 299 508,30 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Vilnista“, kad 2017 m. sausio 9 d. įvykusiame BUAB „Vilnista“ pakartotiniame kreditorių susirinkime nuspręsta nepatvirtinti UAB „Vilniaus vandenys“ kreditorinio reikalavimo, tačiau apie minėtą susirinkimą kreditorė nebuvo informuota. Pareiškėjos manymu, kiti kreditoriai, siekdami patenkinti savo finansinius reikalavimus, bando eliminuoti UAB „Vilniaus vandenys“ iš BUAB „Vilnista“ bankroto proceso. Nurodė, kad UAB „Vilniaus vandenys“ kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas sudarytomis sutartimis, kuriose šalys sulygo dėl netesybų. Kreditorių susirinkimo protokole nurodama pozicija, kad sutarčių pažeidimai kilo dėl pareiškėjos kaltės, neatitinka faktinės situacijos.
  3. Pareiškėja UAB „EKO Stoma“ kreipėsi į teismą prašydama: pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2017 m. sausio 9 d. BUAB „Vilnista“ kreditorių susirinkime priimtą nutarimą susirinkimo darbotvarkės antru klausimu: „Dėl kompleksinio 36 mėn. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Vilnista“ sudarytų sandorių, viršijančių 5 000 Eur, finansinio – teisinio audito atlikimo“; pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2017 m. sausio 9 d. BUAB „Vilnista“ kreditorių susirinkime priimtą nutarimą susirinkimo darbotvarkės trečiu klausimu „Dėl leidimo atlikti BUAB „Vilnista“ dokumentų ir informacijos patikrinimą“; įpareigoti BUAB „Vilnista“ bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį K. S. leisti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlikti BUAB „Vilnista“ kreditorių dokumentų ir informacijos patikrinimą: UAB „EKO Stoma“, UAB „Bikuvos prekyba“, UAB „Lerma“, UAB „Seronta“, UAB „Melidas“, Lietuvos ir Ukrainos UAB „Fortera“, UAB „Elstatas“, įgaliotiems atstovams N. L. ir A. M..
  4. UAB „EKO Stoma“ nurodė, jog 2017 m. sausio 9 d. pakartotiniam kreditorių susirinkimui kreditorių grupė, t. y. pareiškėja UAB „EKO Stoma“ ir suinteresuoti asmenys pateikė administratoriui prašymą į BUAB „Vilnista“ kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti papildomą klausimą: „leisti ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlikti BUAB „Vilnista“ dokumentų ir informacijos patikrinimą BUAB „Vilnista“ kreditorių UAB „EKO Stoma“, UAB „Bikuvos prekyba“, UAB „Lerma“, UAB „Limitless LT“, UAB „Melidas“, Lietuvos ir Ukrainos UAB „Fortera“ įgaliotiems atstovams – N. L. ir A. M..
  5. Nutarimo projektas buvo įtrauktas į 2016 m. spalio 13 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę, tačiau susirinkimo pirmininkas pateikė alternatyvų nutarimo projektą: „įpareigoti administratorių surinkti ir pateikti kitam kreditorių susirinkimui advokatų kontorų pasiūlymus dėl kompleksinio 36 mėn. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Vilnista“ sudarytų sandorių, viršijančių 5 000 Eur, finansinio – teisinio audito atlikimo“.
  6. Kreditoriai pakartotinai pateikė administratoriui prašymą ir prašymo svarstymas buvo įtrauktas į 2017 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę, tačiau nutarimas vėl nebuvo priimtas. 2017 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu „dėl kompleksinio 36 mėn. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Vilnista“ sudarytų sandorių, viršijančių 5 000 Eur, finansinio – teisinio audito atlikimo“ kreditorė UAB „Kamesta“ pateikė alternatyvų nutarimo projektą: „atsižvelgiant į tai, kad buvo gauti advokatų kontorų pasiūlymai atlikti tik teisinį sandorių auditą, šio klausimo svarstymą atidėti kitam kreditorių susirinkimui. Įpareigoti administratorių surinkti patikslintus advokatų kontorų/audito įmonių pasiūlymus dėl kompleksinio BUAB „Vilnista“ 36 mėn. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Vilnista“ sudarytų sandorių, viršijančių 5 000 Eur“.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjos UAB „EKO Stoma“ skundą atmetė, o pareiškėjos UAB „Vilniaus vandenys“ skundą tenkino – panaikino BUAB „Vilnista“ 2017 m. sausio 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta netvirtinti UAB „Vilniaus vandenys“ 299 508,30 Eur kreditorinio reikalavimo, ir patvirtino UAB „Vilniaus vandenys“ 299 508,30 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Vilnista“ bankroto byloje.
  2. Teismas nustatė, kad kreditorės UAB „Vilniaus vandenys“ 299 508,30 Eur kreditorinis reikalavimas BUAB „Vilnista“ grindžiamas rangos sutartimis Nr. 11-11/23 „Vandentiekio ir nuotekų sistemų išvystymas Buivydiškėse, vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimas prie Vilniaus miesto tinklų“ ir Nr. 2011-11/18 „Vandentiekio ir nuotekų tinklų renovacija ir statyba Salininkuose“.
  3. Teismas nustatė, kad rangos sutarčių Nr. 11-11/23 ir Nr. 2011-11/18 3 punktu rangovė UAB „Vilnista“ įsipareigojo užsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ už sutarčių kainą, kurią užsakovė sumokės rangovei, tinkamai atlikti ir laiku užbaigti darbus pagal šias sutartis ir per nurodytą laikotarpį ištaisyti visus defektus, tačiau statybos darbų pagal šias rangos sutartis užbaigimo aktai buvo pasirašyti gerokai vėliau negu buvo sutarta darbų baigimo data. Todėl remdamasi rangos sutarčių pasiūlymo priedais, bendrųjų sąlygų 2.5 ir 8.7 punktais, UAB „Vilniaus vandenys“ apskaičiavo po 0,05 procento delspinigių nuo sutarčių vertės už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo sutartų darbų baigimo datų iki statybos užbaigimo akų pasirašymo dienos. Kreditorė, atsižvelgdama į ieškinio senaties taikymo taisykles pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, pagal abi rangos sutartis už įsipareigojimų įvykdymo uždelsimą apskaičiavo atsakovei 299 508,30 Eur netesybų.
  4. Taip pat teismas nustatė, kad skundžiamu BUAB „Vilnista“ 2017 m. sausio 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo 1 nutarimo 4 punktu nutarta netvirtinti kreditorės UAB „Vilniaus vandenys“ 299 658,75 Eur reikalavimo.
  5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nei kreditoriai, nei bankroto administratorius nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad rangos darbų terminai buvo pažeisti dėl užsakovės kaltės (neveikimo), o apskaičiuotos netesybos turėtų būti laikomos baudinėmis, sprendė, jog kreditorių susirinkime nurodomas nesutikimas su kreditorės UAB „Vilniaus vandenys“ prašoma patvirtinti 299 508,30 Eur reikalavimo suma nepaneigia skolininkės prievolės kreditorei, todėl UAB „Vilniaus vandenys“ įtraukė į BUAB „Vilnista“ kreditorių sąrašą su 299 508,30 Eur kreditoriniu reikalavimu.
  6. Nagrinėdamas pareiškėjos UAB „EKO Stoma“ skundo reikalavimus, teismas nenustatė, kad priimant kreditorių susirinkimo nutarimus būtų pažeisti procedūriniai reikalavimai. Teismas vertino, kad pareiškėjos nurodomi nesutikimo su BUAB „Vilnista“ 2017 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkimo metu priimtais nutarimais antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais argumentai nesuponuoja išvados, kad buvo pažeistos imperatyviosios ĮBĮ, kitų įstatymų normos, CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti principai ar pažeisti bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėti interesai. Deklaratyvus sandorių vertintojų kvalifikacijos ginčijimas, teismo nuomone, negali būti pakankamas pagrindas naikinti skundžiamus nutarimus.
  7. Įvertinęs ginčo kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu formuluotę, teismas konstatavo, kad trečiuosius asmenis norima pasitelkti atliekant sandorių, viršijančių

    85 000 Eur, finansinį – teisinį auditą, bet tai nereiškia, jog bankroto administratorius neturi pareigos patikrinti visus įmonės sandorius kaip numatyta ĮBĮ. Trečiųjų asmenų pasitelkimas tikrinant didesnės vertės sandorius yra racionalus ir pagrįstas, o advokatai yra vieni iš profesionalų, galinčių įvertinti sandorių sąlygas. Aplinkybė, kad dėl sandorių patikrinimo patirti kaštai bus dengiami iš administravimo lėšų, o ne vieno iš pareiškėjo, nelaikytini kaip pažeidžiantys kreditorių interesus, nes sandorių patikrinimas atliekamas visų kreditorių interesais.

  8. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo tenkinti ir prašymo leisti atlikti patikrinimą pagal ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes teismui tokį prašymą gali pateikti kreditorių ar kreditorių grupė, kuri turi ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, tuo tarpu pareiškėja šioje byloje yra viena kreditorė UAB „EKO Stoma“, nes teismui paduotas skundas pasirašytas tik šios įmonės direktorės, o pareiškėjos kreditorinis reikalavimas BUAB „Vilnista“ bankroto byloje nesudaro daugiau kaip 10 procentų visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų.

9III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10

  1. Pareiškėja UAB „EKO Stoma“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties dalį, kuria atmestas jos skundas, ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2017 m. sausio 9 d. BUAB „Vilnista“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais, ir įpareigoti BUAB „Vilnista“ bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį leisti ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalies tvarka atlikti atsakovės dokumentų ir informacijos patikrinimą suinteresuotų asmenų (kreditorių) įgaliotiems asmenims. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo išsamiai įvertinti faktines bylos aplinkybes, jų atitikimą įstatyminiam bankroto procedūrų reglamentavimui, ir tik tuomet konstatuoti, kad nėra pagrindo panaikinti kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, bei įpareigoti bankroto administratorių leisti ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka atlikti bankrutuojančios įmonės dokumentų ir informacijos patikrinimą.
    2. Išimtinai vienintelės kreditorės UAB „Kamesta“, turinčios BUAB „Vilnista“ kreditorių susirinkimuose absoliučią balsų daugumą, veiksmais yra akivaizdžiai užkertamas kelias kreditorių mažumai, viršijančiai 10 procentų visų kreditorių reikalavimų ribą, įgyvendinti ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas kreditorių teises – savomis lėšomis atlikti bankrutuojančios įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą.
    3. BUAB „Vilnista“ bankroto administratorė turi ginti ne pavienių bankrutuojančios įmonės kreditorių, bet visų kreditorių teises. Neaiški UAB „Kamesta“ (gali būti ir bankroto administratorės) pozicija, kad advokatų kontoroms turi būti siūloma atlikti patikrinimą tik tų sandorių, kurių suma viršija 5 000 Eur, taip pat kodėl ir kokiais kriterijais remiantis pasiūlymai atlikti patikrinimą buvo pateikti tik tam tikroms advokatų kontoroms.
    4. Teismo vertinimas, kad advokatai yra vieni iš profesionalų, galinčių įvertinti sandorių sąlygas, nėra teisingas. Tokių sandorių vertinimą gali geriau atlikti licencijuotas auditorius, atliekantis būtent bankroto tyrimus bei įrašytas į teismo ekspertų sąrašą.
  2. Atsakovė BUAB „Vilnista“, atstovaujama bankroto administratorės UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro, prašo atmesti pareiškėjos UAB „EKO Stoma“ atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas UAB „EKO Stoma“ skundas, palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Ne teismo tvarka bankroto procedūros yra vykdomos vadovaujantis ĮBĮ, teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas, t. y. kreditorių susirinkimas turi kompetenciją spręsti dėl teisės atlikti įmonės dokumentų patikrinimą kreditoriui (kreditorių grupei) suteikimo. Ginčijami nutarimai buvo priimti įmonės kreditorių balsų dauguma. Todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, jog įmonės administratorius turėjo pareigą suteikti kreditorių mažumai ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teises.
    2. Skundžiamais kreditorių susirinkimo nutarimais nėra ribojama bankroto administratoriaus pareiga tikrinti įmonės sudarytus sandorius. Priimtais nutarimais apibrėžta, kokie įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudaryti sandoriai bus teikiami analizuoti tretiesiems asmenims. Toks sandorio minimalios vertės apibrėžimas yra racionalus ir atitinka kreditorių interesus, kadangi leidžia sutaupyti išlaidas, skirtas apmokėti už teisines paslaugas.
    3. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl kandidatų tinkamumo, nes teisinė – finansinė sandorių analizė atliktina siekiant įvertinti sandorių teisėtumą bei galimybes juos ginčyti ar kreiptis dėl tyčinio bankroto. Pasirinktas advokatas, priešingai nei auditorius ar finansų specialistas, galėtų atstovauti įmonės ar jos kreditorių interesams pagal nustatytus sandorio negaliojimo požymius. Taip pat pasirinktas advokatas būtų nešališkas, nuo įmonės bankroto byloje dalyvaujančių šalių nepriklausantis asmuo, t. y. ne kreditorių grupės paskirtas asmuo, veikiantis ne visų kreditorių, o jį paskyrusios grupės interesais. Tuo tarpu pareiškėja aiškiai nurodo jos skirtinus asmenis.
  3. Atsakovė BUAB „Vilnista“, atstovaujama bankroto administratorės UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro, atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties dalį, kuria teismas tenkino pareiškėjo UAB „Vilniaus vandenys“ skundą, panaikino 2017 m. sausio 9 d. pakartotinio BUAB „Vilnista“ kreditorių susirinkimo nutarimą netvirtinti UAB „Vilniaus vandenys“ 299 508,30 Eur kreditorinio reikalavimo ir patvirtino UAB „Vilniaus vandenys“ 299 508,30 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Vilnista“ bankroto byloje, ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas tik formaliai vertino pareiškėjos į bylą pateiktus įrodymus apie delspinigių sutartinį tarifą ir skaičiavimo trukmę, tačiau iš esmės nesiaiškino, ar paskaičiuotos netesybos yra proporcingos ir ar jų dydis neprieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai, ar nesuteikia galimybės pareiškėjui nepagrįstai praturtėti, ar nepažeidžia teisėtų atsakovo bei jo kreditorių interesų. Teismas netyrė ir nevertino, ar nagrinėjamu atveju esama įstatyme numatytų pagrindų netesybų mažinimui.
    2. Atsakovė savo prievoles pagal rangos sutartis Nr. 11-11/23 ir Nr. 2011-11/18 yra įvykdžiusi visiškai. Duomenų, kad prievolės būtų buvusios įvykdytos netinkamai (išskyrus praleistą terminą) byloje nėra. Kadangi atsakovės sutartiniai įsipareigojimai buvo įvykdyti visiškai, o nagrinėjamu atveju netesybų dydžio klausimas yra sprendžiamas viešąjį interesą turinčioje bankroto byloje, siekiant užtikrinti pareiškėjos ir kitų atsakovės bankroto byloje dalyvaujančių kreditorių interesų pusiausvyrą, yra būtina pareiškėjos kreditorinį reikalavimą patvirtinti pagal proporcingai pareiškėjos patirtiems nuostoliams apskaičiuotas netesybas. Todėl teismas turėjo savo iniciatyva spręsti netesybų sumažinimo klausimą, siekiant išsiaiškinti pareiškėjos faktiškai dėl pavėluoto prievolės įvykdymo patirtus nuostolius.
    3. Pareiškėjos delspinigių skaičiavimas nuo visos rangos sutarčių kainos, o ne nuo pavėluotų atlikti darbų vertės, kai didžioji dalis sutartyse numatytų darbų reikalavimo teisės į netesybas atsiradimo dieną atsakovės jau buvo atlikta ir perduota pareiškėjai, lemia neprotingas ir neproporcingas netesybas, todėl tai leidžia pareiškėjai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Tokiu būdu apskaičiuotų netesybų pagrindu patvirtintas pareiškėjos kreditorinis reikalavimas pažeidžia kitų atsakovės bankroto byloje dalyvaujančių kreditorių interesus, prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams.
  4. Pareiškėja UAB „Vilniaus vandenys“ prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties dalį, kuria teismas tenkino pareiškėjo UAB „Vilniaus vandenys“ skundą, panaikino 2017 m. sausio 9 d. pakartotinio BUAB „Vilnista“ kreditorių susirinkimo nutarimą netvirtinti UAB „Vilniaus vandenys“ 299 508,30 Eur kreditorinio reikalavimo ir patvirtino UAB „Vilniaus vandenys“ 299 508,30 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Vilnista“ bankroto byloje, taip pat priteisti iš atsakovės pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Netesybos yra proporcingos, jų dydis neprieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir nesuteikia galimybės pareiškėjai nepagrįstai praturtėti. Atsakovė pažeidė rangos sutartyse numatytus darbų atlikimo terminus, todėl remdamasi rangos sutarčių pasiūlymo priedais, bendrųjų sąlygų 2.5. ir 8.7. punktais, pareiškėja paskaičiavo delspinigius. Rangos sutartis, kuriose įtvirtinti 0,05 procento dydžio delspinigiai, šalys pasirašė laisva valia, todėl sutarčių privalo laikytis.
    2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad delspinigiai turėjo būti skaičiuojami ne nuo visos sutarties kainos, o nuo pavėluotų atlikti darbų vertės. Tarp šalių sudarytomis rangos sutartimis buvo sulygta dėl vandentiekio ir nuotekų sistemų išvystymo, tinklų prijungimo, renovavimo bei plėtros darbų. Pilnai neužbaigus darbų rangos sutarčių objektai (vandentiekio ir nuotekų tinklai) negali būti eksploatuojami, prie jų negali būti prijungiami gyventojai. Taip pat pagal įprastą FIDIC sutarčių praktiką delspinigiai yra skaičiuojami nuo visos rangos sutarties sumos, nepaisant to, kad dalis darbų yra atlikta.
  5. Suinteresuotas asmuo UAB „Kamesta“ prašo atmesti pareiškėjos UAB „EKO Stoma“ atskirąjį skundą, o atsakovės BUAB „Vilnista“ atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami tiek dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, tiek dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kurie pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir/ar bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu. Teismas tokių pažeidimų nenustatė, todėl nėra pagrindo naikinti apeliantės skundžiamų kreditorių susirinkime priimtų nutarimų.
    2. Deklaratyvus, be jokių objektyvių duomenų (pagrįstų įrodymų), teisininkų-auditorių kvalifikacijos ginčijimas negali būti pakankamas pagrindas naikinti skundžiamus nutarimus. Be to, apeliantės siūlomų auditorių atliekamas tikrinimas pareiškėjos lėšomis negali būti pagrindas pažeisti interesų kitų BUAB „Vilnista“ kreditorių, kurie pageidauja nešališko sandorių įvertinimo, kurį atliktų nei didžiausio kreditoriaus, nei mažųjų kreditorių grupės interesams neatstovaujantys auditoriai-teisininkai, ir absoliučiai visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyros ir tinkamo jų įgyvendinimo užtikrinimo.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria išspręsti kreditorių skundai dėl bankrutuojančios įmonės, kurios bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, kreditorių susirinkimo nutarimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

13Dėl bylai reikšmingų faktų

  1. Iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3805-661/2013, UAB „Vilnista“ iškelta restruktūrizavimo byla; restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizuojamos UAB „Vilnista“ restruktūrizavimo planas.
  2. 2016 m. gegužės 12 d. vykusiame RUAB „Vilnista“ kreditorių susirinkime, be kita ko, buvo nutarta siūlyti teismui nutraukti UAB „Vilnista“ restruktūrizavimo bylą ir, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl UAB „Vilnista“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo, UAB „Vilnista“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, bankroto administratore paskiriant UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-426-661/2016, nutraukė RUAB „Vilnista“ restruktūrizavimo bylą, nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 28 d.
  3. 2016 m. rugsėjo 8 d. BUAB „Vilnista“ kreditorių susirinkimas nutarė netvirtinti UAB „Vilniaus vandenys“ 299 658,75 Eur kreditorinio reikalavimo.
  4. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs kreditorės UAB „Vilniaus vandenys“ skundą dėl 2016 m. gegužės 12 d. RUAB „Vilnista“ kreditorių susirinkimo nutarimo įmonės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka ir dėl 2016 m. rugsėjo 8 d. BUAB „Vilnista“ kreditorių susirinkimo nutarimo netvirtinti UAB „Vilniaus vandenys“ kreditorinio reikalavimo, 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-6112-781/2016, pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino BUAB „Vilnista“ 2016 m. rugsėjo 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuria nepatvirtintas UAB „Vilniaus vandenys“ 299 658,75 Eur kreditorinis reikalavimas BUAB „Vilnista“ bankroto byloje, ir grąžino šį klausimą spręsti kreditorių susirinkimui iš naujo; kitoje dalyje skundą atmetė. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 21 d.
  5. BUAB „Vilnista“ 2017 m. sausio 9 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas be kitų nutarimų pirmuoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą netvirtinti UAB „Vilniaus vandenys“

    14299 508,30 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo. Antrojo darbotvarkės klausimo „Dėl kompleksinio 36 mėn. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Vilnista“ sudarytų sandorių, viršijančių 5 000 Eur, finansinio – teisinio audito atlikimo“ svarstymą kreditorių susirinkimas nutarė atidėti kitam kreditorių susirinkimui, atsižvelgiant į tai, kad buvo gauti advokatų kontorų pasiūlymai atlikti tik teisinį sandorių auditą, ir įpareigojo administratorę surinkti patikslintus advokatų kontorų/audito įmonių pasiūlymus dėl kompleksinio 36 mėn. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Vilnista“ sudarytų sandorių, viršijančių 5 000 Eur, finansinio – teisinio audito atlikimo. Trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl leidimo atlikti BUAB „Vilnista“ dokumentų ir informacijos patikrinimą“ kreditoriai nutarė nepritarti kreditorių UAB „EKO Stoma“, UAB „Bikuvos prekyba“, UAB „Lerma“, UAB „Seronta“, UAB „Melidas“, Lietuvos ir Ukrainos UAB „Fortera“, UAB „Elstatas“ pateiktam nutarimo projektui leisti ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlikti BUAB „Vilnista“ dokumentų ir informacijos patikrinimą UAB „EKO Stoma“, UAB „Bikuvos prekyba“, UAB „Lerma“, UAB „Seronta“, UAB „Melidas“, Lietuvos ir Ukrainos UAB „Fortera“, UAB „Elstatas“ įgaliotiems atstovams – N. L. ir A. M..

  6. Dėl 25 punkte nurodytų kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi kreditorės UAB „Vilniaus vandenys“ (dėl pirmojo nutarimo) ir UAB „EKO Stoma“ (dėl antrojo ir trečiojo nutarimo). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjos UAB „EKO Stoma“ skundą atmetė, o pareiškėjos UAB „Vilniaus vandenys“ skundą tenkino – panaikino BUAB „Vilnista“ 2017 m. sausio 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą netvirtinti UAB „Vilniaus vandenys“ 299 508,30 Eur kreditorinio reikalavimo ir patvirtino UAB „Vilniaus vandenys“ 299 508,30 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Vilnista“ neteisminio bankroto byloje.

15Dėl UAB „EKO Stoma“ atskirojo skundo

  1. Ginčijamos nutarties neteisėtumą apeliantė UAB „EKO Stoma“ iš esmės grindžia tuo, kad teismas neišsamiai ir nevisapusiškai vertino faktines bylos aplinkybes, jų atitikimą įstatyminiam bankroto procedūrų reglamentavimui. Pasak apeliantės, ginčo kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais, pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių mažumos, turinčių daugiau kaip 10 procentų ĮBĮ nustatyta tvarka patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, teisę savomis lėšomis atlikti bankrutuojančios įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą, įtvirtintą ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje.
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
  3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patikrinęs kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumą, nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti neteisėtų nutarimų priėmimą arba priimtų nutarimų prieštaravimą imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, dėl ko būtų pažeisti bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėti interesai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada.
  4. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Jeigu nutarimui priimti susirinkime nepakako balsų, administratorius per penkiolika dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą, kuriame nutarimus galima priimti tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę (ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalis). Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalis).
  5. Kaip matyti iš BUAB „Vilnista“ 2017 m. sausio 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 5, kreditorių susirinkime įmonės kreditorių balsų dauguma buvo priimtas nutarimas pasirinkti kitą nei buvo pasiūliusi bankrutuojančios įmonės kreditorių mažuma BUAB „Vilnista“ sudarytų sandorių patikrinimo būdą. Toks nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto balsų daugumos principo, kadangi už tokio nutarimo priėmimą balsavo suinteresuotas asmuo UAB „Kamesta“, kurio patvirtintas kreditorinis reikalavimas sudarė 72,67 procento visų bankroto byloje patvirtintų reikalavimų.
  6. Nors ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nėra aptarta situacija, kai daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos turi vienas kreditorius, kurio balsais ir priimamas nutarimas, tačiau vien ta aplinkybė, kad toks dominuojantis vienas kreditorius nulemia nutarimo priėmimą, net kai kiti likę kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, nereiškia ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo, priešingai, ĮBĮ teisėtu nutarimo priėmimu įvardijamas nutarimo priėmimas visų balsų (absoliučia) dauguma nepaisant to, kiek kreditorių sudaro balsų daugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-606/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402-381/2017).
  7. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas turi teisę pasirinkti, kokiu būdu atlikti bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių auditą ar analizę. Atitinkamai nepagrįsti apeliantės argumentai, jog kreditorė, turinti balsų daugumą kreditorių susirinkime ir siekdama, jos vertinimu, tinkamiau bei racionaliau atlikti BUAB „Vilnista“ sudarytų sandorių patikrinimą, piktnaudžiauja savo teisėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti BUAB „Vilnista“ kreditorių mažumos teisių pažeidimo.
  8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi aptartomis ĮBĮ normomis, reglamentuojančiomis kreditorių teises ir pareigas. Administratoriaus veiksmų teisėtumas (neteisėtumas) byloje nenagrinėtas, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas ne administratoriaus veiksmai, o kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumas. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad teismas byloje nustatytas faktines aplinkybes kvalifikavo ir ĮBĮ normas bei teismų praktiką joms taikė tinkamai.

16Dėl BUAB „Vilnista“ atskirojo skundo

  1. Byloje nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 18 d. ir 23 d. sudarytų rangos sutarčių Nr. 2011-11/18 ir Nr. 11-11/23 3 punktu rangovė UAB „Vilnista“ įsipareigojo užsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ už sutarčių kainą, kurią užsakovė sumokės rangovei, tinkamai atlikti ir laiku užbaigti darbus pagal šias sutartis ir per nurodytą laikotarpį ištaisyti visus defektus, kad darbų užbaigimo laiką šalys pratęsė, tačiau statybos darbų terminus rangovė vis tiek pažeidė ir statybos darbų užbaigimo aktai buvo pasirašyti gerokai vėliau negu buvo sutarta darbų baigimo data. Vadovaudamasi rangos sutarčių pasiūlymo priedais, bendrųjų sąlygų 2.5. ir 8.7. punktais, užsakovė skaičiavo sutartyse sulygto 0,05 procentų nuo sutarčių vertės už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigius nuo sutartų darbų baigimo datų iki statybos užbaigimo aktų pasirašymo dienos ir pritaikiusi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte reglamentuotą ieškinio senaties terminą, pagal abi rangos sutartis už įsipareigojimų įvykdymo uždelsimą priskaičiavo 299 508,30 Eur netesybų. Šio užsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ kreditorinio reikalavimo 2017 m. sausio 9 d. įvykusiame BUAB „Vilnista“ pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo nuspręsta netvirtinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tokį kreditorių susirinkimo nutarimą panaikino ir kreditorės reikalavimą patvirtino.
  2. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė BUAB „Vilnista“ pažeidė minėtomis rangos sutartimis sutartą darbų atlikimo terminą, ir dėl to, kad pareiškėja UAB „Vilniaus vandenys“ pagal rangos sutartis turi kreditorinio reikalavimo atsakovei teisę, todėl teisėjų kolegija šiais aspektais plačiau nepasisako.
  3. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu apeliantė grindžia tuo, kad pareiškėja UAB „Vilniaus vandenys“ delspinigius turėjo skaičiuoti ne nuo visos rangos sutarčių kainos, bet nuo pavėluotų atlikti darbų vertės, o teismas turėjo įvertinti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje numatytus pagrindus ir spręsti dėl netesybų mažinimo, nes didžioji dalis sutartyse numatytų darbų reikalavimo teisės į netesybas atsiradimo dieną apeliantės jau buvo atlikta bei perduota pareiškėjai ir savo prievoles pagal rangos sutartis apeliantė nors ir pavėluotai įvykdė visiškai.
  4. Bylos duomenys liudija, kad pareiškėja UAB „Vilniaus vandenys“ supaprastinto atviro konkurso būdu vykdė vandentiekio ir nuotekų sistemų išvystymo Buivydiškėse, vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimo prie Vilniaus miesto tinklų ir vandentiekio ir nuotekų tinklų renovacijos ir statybos Salininkuose darbų viešuosius pirkimus. Konkurso laimėtoja buvo pripažinta UAB „Vilnista“. Užsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ su rangove UAB „Vilnista“ sudarė rangos sutartis Nr. 11-11/23 ir Nr. 2011-11/18, kurių pasiūlymo prieduose, bendrųjų sąlygų 2.5 ir 8.7 punktuose nustatyta, kad neužbaigus darbų iki darbų užbaigimo datos atsakovė privalo mokėti delspinigius: po 0,05 procento nuo sutarties vertės už kiekvieną uždelstą dieną.
  5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Vilnista“ yra savo srities profesionalė, turinti pakankamą patirtį prieš dalyvaujant viešuose pirkimuose ir sudarant rangos sutartis, įvertinti statybos objekto ypatumus, suprasti projektinės dokumentacijos esmę, apskaičiuoti objekto pelningumą ir nuspręsti, ar bendrovei yra ekonomiškai naudinga dalyvauti konkrečiame viešajame pirkime. UAB „Vilnista“, žinodama apie rangos sutarčių sąlygas, numatančias delspinigių skaičiavimą nuo visos sutarčių vertės laiku neužbaigus darbų, laisva valia prisiėmė galimą netinkamo sutarties vykdymo riziką. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl iš šios sutarties atsiradusios prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir laiku (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016).
  6. Nors apeliantė pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino teisinių ir faktinių pagrindų mažinti netesybas, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, nes tai nesąlygojo neteisingo bylos išsprendimo (CPK 338 straipsnio 1 dalis) ir apeliacinės instancijos teismas šį klausimą gali išspręsti negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  7. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, taip pat ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas.
  8. Jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
  9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2013).
  10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju nėra prielaidų konstatuoti, kad šalys buvo susitarusios dėl aiškiai per didelių netesybų. Rangos sutartyse šalys susitarė dėl 0,05 procento sutarties kainos kompensacijos per dieną uždelsus darbus. Kompensacija paskaičiuota nuo rangos sutarčių kainos už 180 uždelstų dienų ir sudaro 299 508,30 Eur. Paskaičiuotos netesybos nesiekia net 1 procento visos darbų kainos, todėl už pradelstą laikotarpį paskaičiuotos netesybos nepripažintinos aiškiai per didelėmis ir nenustatytas jų mažinimo pagrindas. Apeliantei neįrodžius, kad prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės, pareiškėjai UAB „Vilniaus vandenys“ nekyla pareiga įrodyti jos patirtų nuostolių dydžio, kadangi tokiu būdu būtų paneigta netesybų esmė.
  11. Apeliantės teigimu, šioje byloje teismas turėjo pripažinti antrojo netesybų mažinimo pagrindo – prievolės daliniam įvykdymui, buvimą, kadangi didžioji dalis rangos sutartyse numatytų darbų reikalavimo teisės į netesybas atsiradimo dieną apeliantės jau buvo atlikta ir perduota pareiškėjai. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu apeliantės argumentu negali sutikti.
  12. Nors dalis sutartyse numatytų darbų apeliantės buvo atlikta ir perduota pareiškėjai dar iki sutarto darbų atlikimo termino pabaigos, pareiškėjos UAB „Vilniaus vandenys“ pateikti UAB „Vilniaus vandenys“ direktoriaus pavaduotojo tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad dėl neužbaigtų apeliantės darbų pastatų pajungimas prie naujai nutiestų vandentiekio ir nuotekų tinklų buvo galimas tik atitinkamai nuo 2015 m. liepos 3 d. ir 20 d. Todėl net ir apeliantei iš dalies įvykdžius prievolę iki visiško darbų užbaigimo naujai nutiestų vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatavimas nebuvo galimas.
  13. Atsižvelgdama į nutarties 38, 39 bei 46 punktus, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo netesybų mažinimui dėl prievolės dalinio įvykdymo.

17Dėl procesinės bylos baigties

  1. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo ketvirtasis skirsnis reglamentuoja bankroto procesą ne teismo tvarka. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu; teismo kompetencijai priskirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas. Iš pateikto įstatymo reglamentavimo darytina išvada, kad vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka šiai procedūrai yra taikomas Įmonių bankroto įstatyme nustatytas reglamentavimas, t. y. vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka turi būti laikomasi ĮBĮ nustatytų procedūrų ir tvarkos, išskyrus išimtį – įstatyme teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-215-241/2017).
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdant įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka, teismas negali pats patvirtinti kreditoriaus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2012). Tačiau plėtodamas praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-313/2017). Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas.
  3. Kaip matyti iš nutarties 23-25 punktų, nagrinėjamu atveju 2016 m. rugsėjo 8 d. BUAB „Vilnista“ kreditorių susirinkimas nutarė netvirtinti UAB „Vilniaus vandenys“ 299 658,75 Eur kreditorinio reikalavimo, ši kreditorių susirinkimo nutarimo dalis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6112-781/2016 buvo panaikinta ir klausimas buvo grąžintas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Tačiau BUAB „Vilnista“ 2017 m. sausio 9 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas ir vėl priėmė nutarimą netvirtinti UAB „Vilniaus vandenys“ 299 508,30 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BUAB „Vilnista“ kreditorių susirinkimas nepagrįstai vilkina įmonės bankroto procesą ir neįgyvendina kreditorių susirinkimo kompetencijos.
  4. ĮBĮ normos nereglamentuoja tolesnių teismo teisių ir veiksmų pripažinus kreditorių susirinkimo nutarimą neteisėtu ir jį panaikinus. Teismas, atsižvelgdamas į kreditorių autonomijos principą, panaikinęs kreditorių susirinkimo nutarimą, įprastai šiuo nutarimu spręstą klausimą grąžina nagrinėti iš naujo kreditorių susirinkimui, tačiau atskirais atvejais gali susidaryti išskirtinė faktinė padėtis, kai klausimo spręsti iš naujo kreditorių susirinkimui grąžinimas aiškiai užvilkins jau ilgai trunkantį bankroto procesą ir prieštaraus bankroto proceso tikslams, tuomet teismas gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-219/2017).
  5. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes ir išdėstytus faktinius bei teisinius argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjos UAB „EKO Stoma“ skundą, o pareiškėjos UAB „Vilniaus vandenys“ skundą tenkino ir panaikino BUAB „Vilnista“ 2017 m. sausio 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą netvirtinti UAB „Vilniaus vandenys“ 299 508,30 Eur kreditorinio reikalavimo. Nors pirmosios instancijos teismas pats patvirtino UAB „Vilniaus vandenys“ 299 508,30 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Vilnista“ bankroto byloje, tačiau atsižvelgiant į nutarties 48-51 punktuose išdėstytus argumentus, keisti ar naikinti teismo sprendimą atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista, o skundai atmestini.
  6. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl atmesto pareiškėjos UAB „EKO Stoma“ skundo ir tenkinto pareiškėjos UAB „Vilniaus vandenys“ skundo BUAB „Vilnista“ bankroto procese išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

18Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Apeliančių atskiruosius skundus atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
  2. Pareiškėja UAB „Vilniaus vandenys“ padavė atsiliepimą į apeliantės BUAB „Vilnista“ atskirąjį skundą ir prašė jį atmesti. Pareiškėja taip pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė, kad už atsiliepimo į apeliantės atskirąjį skundą parengimą patyrė 315,00 Eur advokato pagalbos išlaidų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjai iš apeliantės BUAB „Vilnista“ bankroto administravimui skirtų lėšų priteistini 315,00 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

21Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ (juridinio asmens kodas 120545849) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilnista“ (juridinio asmens kodas 186141914) bankroto administravimui skirtų lėšų 315,00 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai