Byla 2-402-381/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Magima“ 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė bankas SNORAS, valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, Pakruojo rajono savivaldybės administracija, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, akcinė bendrovė LESTO, uždaroji akcinė bendrovė „Pakruojo vandentiekis“, uždaroji akcinė bendrovė „Unilever Lietuva distribucija“, viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Magima“ (toliau – BUAB „Magima“) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (toliau – UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ arba bankroto administratorė). 2013 m. sausio 24 d. teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  2. Pareiškėjas A. M. (toliau – pareiškėjas) 2016 m. spalio 5 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti 2016 m. rugsėjo 19 d. BUAB „Magima“ kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą, kuriuo patvirtinta neparduoto nekilnojamojo turto – komplekso, esančio ( - ) – sumažinta pardavimo kaina ir nustatyta šio turto pardavimo tvarka, perduoti šį klausimą svarstyti BUAB „Magima“ kreditoriams iš naujo.
  3. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. BUAB „Magima“ kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl neparduoto įmonės turto sumažintos kainos patvirtinimo ir šio turto pardavimo tvarkos bei nutarta nekilnojamojo turto kompleksą su nuomos teise į žemės sklypą, esantį ( - ), parduoti pasiūlymą pateikusiam pirkėjui (UAB „ANARA“ vadovui A. B.) už ne mažesnę kaip 150 000 Eur kainą, nustatant, kad pirkėjas privalo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir sumokėti visą kainą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nutarimo įsigaliojimo; pirkėjui per nustatytą terminą nesudarius sutarties ar nesumokėjus visos kainos, įpareigoti bankroto administratorę ne vėliau kaip per keturiolika dienų sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl tolesnės įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.
  4. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ir ĮBĮ) nuostatoms, pažeidžia bankrutavusios įmonės kreditorių interesus ir yra ekonomiškai nenaudingas bankrutavusiai įmonei ir jos kreditoriams. 2016 m. rugsėjo 19 d. BUAB „Magima“ kreditorių susirinkime nei vienas iš kreditorių nedalyvavo bei visi kreditoriai balsavo raštu. Kreditorius BAB bankas SNORAS susirinkimo dieną (2016 m. rugsėjo 19 d.) kartu su balsavimo biuleteniu pateikė alternatyvų nutarimo projektą, su kuriuo kiti kreditoriai neturėjo galimybės susipažinti bei išsakyti savo nuomones dėl pateikto nutarimo projekto (IBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 23 straipsnis). Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas balsuojant už jį vien kreditoriui BAB bankui SNORAS, kurio patvirtintų reikalavimų suma sudaro 93,54 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų. Kreditoriaus BAB banko SNORAS pasiūlyta ir kreditorių susirinkimo patvirtinta turto pardavimo tvarka prieštarauja įstatymų nustatytai įkeisto turto paradavimo tvarkai, nes hipotekos kreditoriui nesuteikta teisė siūlyti parduoti turtą konkrečiam pirkėjui už hipotekos kreditoriaus nustatytą kainą. Turto pardavimas konkrečiam pirkėjui už konkrečią kainą pašalina potencialių pirkėjų galimybę dalyvauti turto pardavimo procese siūlant didesnę kainą, negu nustatyta pradinė turto pardavimo kaina. Nustatyta turto pardavimo tvarka neorientuota į realią parduodamo turto rinkos vertę, patvirtinta neišnaudojus visų galimybių parduoti turtą už kaip įmanoma didesnę kainą, neatitinka bankroto proceso efektyvumo siekio. Nustatyta turto pardavimo tvarka ekonomiškai nenaudinga tiek įmonės kreditoriams, tiek bankrutavusiai įmonei ne tik dėl to, kad nustatytos turto pardavimo sąlygos užkerta kelią parduoti turtą už kaip įmanomai didesnę kainą, bet ir dėl nustatytos nepagrįstai mažos parduodamo turto kainos. Atsižvelgiant į tai, kad parduodamo turto nustatyta rinkos vertė yra 255 000 Eur, 2016 m. liepos 28 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta turtą trisdešimt dienų pardavinėti už 200 000 Eur, 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimas parduoti turtą už 50 000 Eur mažesnę kainą prieštarauja ekonominei logikai ir yra nepateisinamas jokiais racionaliais motyvais.
  1. Bankroto administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
  2. Bankroto administratorė nurodė, kad BUAB „Magima“ 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimas buvo sušauktas laikantis ĮBĮ nuostatų, ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių balsų dauguma. Kreditorių susirinkime ginčijamu klausimu buvo pateikti du nutarimų projektai, t.y. bankroto administratorės ir kreditoriaus BAB banko SNORAS pasiūlymai. Už bankroto administratorės pasiūlytą nutarimo projektą balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma iš viso sudaro 2,17 proc. (VĮ Turto bankas ir VSDFV Šiaulių skyrius), už kreditoriaus BAB banko SNORAS pasiūlytą nutarimo projektą balsavo kreditorius, kurio teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma iš viso sudaro 93,54 proc. (BAB bankas SNORAS). BUAB „Magima“ kreditorius A. M., turintis 1,58 proc. balsų kreditorių susirinkime, apie 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimą buvo informuotas tinkamai, tačiau susirinkime nedalyvavo, savo pozicijos dėl svarstomo klausimo nepareiškė, alternatyvių pasiūlymų nepateikė, raštu taip pat nebalsavo. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę dėl kiekvieno nutarimo, šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu, todėl bankroto administratorė neturėjo jokio teisinio pagrindo ignoruoti kreditoriaus AB banko SNORAS pateikto pasiūlymo bei neįtraukti jo į kreditorių susirinkimo protokolą vien dėl to, kad jis buvo pateiktas kreditorių susirinkimo dieną. Faktas, kad kreditorius BAB bankas SNORAS turi didžiąją dalį balsų kreditorių susirinkime, kreditorių susirinkimo nutarimo savaime nedaro negaliojančiu, tol kol jis nepažeidžia kitų kreditorių interesų. BUAB „Magima“ bankroto procesas yra užsitęsęs, bankroto proceso eigoje kreditorių susirinkimuose nekilnojamojo turto pardavimo kaina buvo paprastai mažinama maždaug po 10-20 procentų, 2016 m. liepos 28 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta nekilnojamojo turto kompleksą su nuomos teise į žemės sklypą pardavinėti be varžytynių trisdešimt dienų už 200 000 Eur kainą, tačiau turtas nebuvo parduotas. Bankroto administratorė gavo pasiūlymą įsigyti nekilnojamąjį turtą už 150 000,00 Eur kainą, apie kurį buvo informuotas ir įkaito turėtojas.
  3. Suinteresuotas asmuo BAB bankas SNORAS, atstovaujamas bankroto administratorės UAB „Baltijos kredito sprendimai“, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti, skirti pareiškėjui A. M. 2 000 Eur baudą už aiškiai nepagrįsto skundo pareiškimą, pusę baudos skiriant BAB bankui SNORAS.
  4. Suinteresuotas asmuo BAB bankas SNORAS nurodė, kad priimant skundžiamą 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimą nebuvo padaryta jokių procedūrinių pažeidimų; buvo laikomasi nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, visi kreditoriai buvo informuoti apie planuojamą kreditorių susirinkimo darbotvarkę, kuri 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo metu nebuvo keista. Įkeistas nekilnojamojo turto kompleksas su nuomos teise į žemės sklypą, esantis ( - ), yra vienintelis likęs BUAB „Magima“ neparduotas turtas. Įkaito turėtojas yra suinteresuotas asmuo - BAB bankas SNORAS. Tai reiškia, kad šį įkeistą turtą pardavus už bet kokią kainą, kuri yra mažesnė nei suinteresuoto asmens naudai hipoteka užtikrinto kreditorinio reikalavimo suma (815.770,22 Eur), visos gautos lėšos bet kuriuo atveju atiteks būtent šiam hipotekos kreditoriui.
  5. Suinteresuotas asmuo BAB bankas SNORAS 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo metu nesiūlė jokių naujų darbotvarkės klausimų, o tiesiog pasiūlė savo nutarimo projektą esamu darbotvarkės klausimu, ką galėjo padaryti ir kiti kreditoriai. Kreditorių susirinkimo planuojamos darbotvarkės papildymas ir nutarimo projekto esamu darbotvarkės klausimu pasiūlymas yra du skirtingi dalykai. Informuoti kreditorius būtina tik planuojamos kreditorių susirinkimo darbotvarkės papildymo atveju. Tuo atveju, jei kreditorius būtų dalyvavęs kreditorių susirinkime (o ne balsavęs raštu), jis būtų galėjęs siūlyti nutarimo projektus visais į darbotvarkę įtrauktais klausimais ir už tokius pasiūlymus turėtų būti balsuojama. Analogiška procedūra taikoma ir balsuojant raštu, tik tokiu atveju kreditorius savo siūlomą projektą konkrečiu darbotvarkės klausimu turėtų nurodyti balsavimo raštu biuletenyje.
  6. Vien ta aplinkybė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas tik suinteresuoto asmens BAB banko SNORAS balsais, pati savaime nelemia tokio nutarimo neteisėtumo. Suinteresuoto asmens hipotekos kreditoriaus BAB banko SNORAS visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro net 93,54 proc., t. y. gerokai daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Bankroto procese balsavimo teisė kreditoriams suteikiama ne pagal jų skaičių, o būtent pagal turimo kreditorinio reikalavimo dydį. Net ir tuo atveju, jei visi kiti kreditoriai būtų balsavę „prieš“ suinteresuoto asmens BAB banko SNORAS pateiktą nutarimo projektą, galutinis 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimo turinys niekaip nesikeistų.
  7. Pareiškėjas yra smulkusis kreditorius (visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą sudaro mažiau nei 2 proc.), kuris net nedalyvavo 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkime, nepateikė balsavimo raštu biuletenio, nors ir buvo informuotas apie susirinkimą ir turėjo visas galimybes jame dalyvauti. Pareiškėjas turėjo visas galimybes pasinaudoti savo kaip kreditoriaus teisėmis tiek pateikiant balsavimo raštu biuletenį, tiek dalyvaujant fiziškai kreditorių susirinkime, tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojo. Toks pareiškėjo aplaidumas ir nesirūpinimas savo teisėmis reikiamu metu aiškiai rodo, kad skundas pareikštas ne siekiant ginti tariamai pažeistus pareiškėjo interesus, o siekiant vilkinti neparduoto įkeisto turto pardavimą ir pelnytis iš neatlygintinio naudojimosi šiuo turtu.
  8. 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta neparduoto įkeisto turto pardavimo tvarka šiuo metu yra orientuota į kuo operatyvesnį BUAB „Magima“ bankroto procedūros vykdymą ir užbaigimą, kas atitinka bankroto proceso tikslą – kuo greičiau patenkinti bent dalį teismo patvirtintų finansinių reikalavimų.
  1. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą tenkinti.
  2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodė, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta nepagrįsta turto pardavimo tvarka, eliminuojanti galimybę gauti didžiausią nekilnojamojo turto pardavimo kainą, kas pažeidžia tiek bankrutavusios įmonės, tiek jos kreditorių interesus bei neatitinka bendrųjų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimų.
  1. Suinteresuotas asmuo Pakruojo rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. M. skundą dėl BUAB „Magima“ 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
  2. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą dėl 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pateikė teismui 2016 m. spalio 4 d., sužinojo apie skundžiamą nutarimą – 2016 m. rugsėjo 23 d., kai iš bankroto administratorės gavo skundžiamo kreditorių susirinkimo protokolą. Teismas, įvertęs šiuos duomenis, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju terminas 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti nėra praleistas.
  3. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju BUAB „Magima“ bankroto administratorės pranešimai apie šaukiamą 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimą visiems kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti Šiaulių apygardos teismo nutartimis, buvo išsiųsti registruotais laiškais, visa medžiaga, susijusi su kreditorių susirinkimo darbotvarke (administratoriaus informacija ir balsavimo biuletenis), išsiųsta iš anksto elektroniniu paštu.
  4. Teismas, remdamasis BUAB „Magima“ 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo protokolo ir kitų byloje esančių dokumentų duomenimis, nustatė, kad į kreditorių susirinkimą neatvyko nei vienas kreditorius, kreditoriai VĮ Turto bankas, VSDFV Šiaulių skyrius ir BAB bankas SNORAS balsavo raštu. Kreditorių susirinkimo metu buvo svarstomas vienintelis darbotvarkės klausimas dėl neparduoto įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir tvarkos. Kreditorių susirinkimui buvo pateikti du alternatyvūs nutarimo projektai – bankroto administratorės ir kreditoriaus BAB banko SNORAS pasiūlymai. Bankroto administratorė siūlė neparduotą įkeistą nekilnojamąjį turtą pardavinėti tokia tvarka: pardavinėti turtą kaip kompleksą be varžytynių penkiolika dienų, nustatant, kad turtas parduodamas už 180 000,00 Eur kainą; turto nepardavus už nurodytą kainą, pardavinėti komplekse be varžytynių dar penkiolika dienų, nustatant, kad turtas parduodamas už 162 000,00 Eur kainą; turto nepardavus už 162 000,00 Eur kainą, pardavinėti komplekse be varžytynių dar penkiolika dienų, nustatant, kad turtas parduodamas už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesne nei 150 000,00 Eur kainą. Kreditorius AB bankas SNORAS siūlė neparduotą įkeistą nekilnojamąjį turtą pardavinėti tokia tvarka: turtą parduoti pasiūlymą pateikusiam pirkėjui (UAB „ANARA“ vadovui A. B.) komplekse už ne mažesnę kaip 150 000 Eur kainą, nustatant, kad pirkėjas privalo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir sumokėti visą kainą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nutarimo įsigaliojimo; pirkėjui per nustatytą terminą nesudarius sutarties ar nesumokėjus visos kainos, įpareigoti bankroto administratorę ne vėliau kaip per keturiolika dienų sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl tolesnės įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Už kreditoriaus AB banko SNORAS pasiūlytą nutarimo projektą balsavo tik šį pasiūlymą pateikęs kreditorius, kurio teismo patvirtinto reikalavimo sumą sudaro 93,54 proc. visų patvirtintų reikalavimų, bei kuris savo nuomonę pareiškė raštu. Pareiškėjas (kreditorius) A. M., žinodamas apie susirinkimo darbotvarkę, tiesiogiai susirinkime nedalyvavo, nepateikė balsavimo raštu, t. y. nebalsavo už bankroto administratorės siūlytą nutarimo projektą.
  5. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas balsuojant „už“ vieninteliam nutarimo projektą pateikusiam kreditoriui AB bankui SNORAS, turinčiam 93,54 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendros sumos, padarė išvadą, jog pareiškėjo (kreditoriaus) A. M. bei kitų kreditorių balsavimas „prieš“ priimtą nutarimo projektą nebūtų turėjęs įtakos skundžiamo nutarimo priėmimui.
  6. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalimi raštu kreditorių pareikštos nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbiama kreditorių susirinkimo metu. Jokio išankstinio pranešimo apie balsu pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą, turinį, ĮBĮ normos nenumato, todėl kreditorius, kuris suinteresuotas būti informuotas apie kitų kreditorių raštu pareikštą nuomonę (kuria laikytinas ir alternatyvus pasiūlymas), turi galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamą informaciją ir pareikšti savo poziciją balsuodamas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas (kreditorius) A. M. šiomis teisėmis nepasinaudojo.
  7. Teismas nenustatė ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo procedūrinių pažeidimų, galėjusių įtakoti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą. Teismas nurodė, kad BUAB „Magima“ bankroto procedūros tęsiasi daugiau nei ketverius metus, todėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimas vien formaliais pagrindais reikštų viešojo intereso bei kitų įmonės kreditorių interesų pažeidimą.
  8. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto pardavimo tvarka sudarytos sąlygos parduoti bankrutuojančios įmonės turtą už nepagrįstai mažą kainą. Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto komplekso, esančio ( - ), pardavimo procedūra buvo pradėta vykdyti po 2013 m. kovo 26 d. BUAB ,,Magima“ kreditorių susirinkimo, kuriame buvo nustatyta 635 426,61 Eur (2 194 001,00 Lt) turto pardavimo kaina. Turtas buvo pardavinėjamas tiek laisvu pardavimu, tiek varžytynėse, turto pardavimo kaina buvo nuolatos mažinama maždaug po 10 ir 20 procentu, t. y. 2013 m. kovo 26 d. susirinkime buvo nustatyta 635 426,61 Eur kaina, 2013 m. liepos 18 d. – 514 695,32 Eur kaina, 2013 m. lapkričio 21 d. – 417 052,83 Eur kaina, 2014 m. balandžio 15 d. – 338 855,42 Eur kaina, 2014 m. rugsėjo 2 d. – 273 690,92 Eur pradinė ir sumažinta 246 321,83 Eur kaina, 2015 m. sausio 8 d. susirinkime – 221 689,64 Eur kaina, 2015 m. liepos 10 d. susirinkime 200 000 Eur pradinė ir sumažinta 180 000 Eur turto pardavimo kaina. 2016 m. liepos 28 d. įvykusiame kreditorių susirinkime buvo nutarta nekilnojamojo turto kompleksą pardavinėti komplekse be varžytynių 30 dienų, nustatant, kad turtas parduodamas už 200 000,00 Eur. Apie turto pardavimą buvo paskelbta visuose įmanomuose interneto tinklapiuose ir spaudoje, tačiau turtas nebuvo parduotas.
  9. Teismas, įvertinęs nutarties 23 punkte nustatytas aplinkybes, sprendė, kad priešingai nei tvirtinama pareiškėjo skunde, šios aplinkybės rodo, jog iki skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo buvo panaudotos įstatyme numatytos priemonės nurodytą turtą parduoti varžytynėse. Teismas, atsižvelgęs į įmonės bankroto proceso trukmę ir atitinkamai paties bankroto proceso, bankroto bylos kaštus, kreditorių, su kuriais iki šiol nėra atsiskaityta, skaičių, bendrą jų finansinių reikalavimų sumą, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog kreditorių susirinkime priimtas ginčijamas nutarimas akivaizdžiai prieštarauja ekonominei logikai, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir kt.
  10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje būtent pareiškėjui, kuris ginčija balsų dauguma priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą, tenka procesinė pareiga pagrįsti, kad toks nutarimas yra akivaizdžiai neracionalus ir prieštaraujantis ekonominei logikai (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir jo subjektyvią nuomonę, nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog ginčijamas kreditorių susirinkimo balsų dauguma priimtas nutarimas akivaizdžiai prieštarauja ekonominei logikai, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, jog ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).
  11. Teismas atmetė BUAB „Magima” kreditoriaus BAB banko SNORAS prašymą pareiškėjui A. M. skirti 2 000,00 Eur baudą už aiškiai nepagrįsto skundo pateikimą. Teismas sprendė, kad skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo teikimas yra procesinė šalies teisė (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis), o skundo netenkinimas savaime nereiškia byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumo.
  12. Teismas, atmetęs pareiškėjo A. M. skundą, priteisė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui BAB bankui SNORAS 1 815 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Atskirajame skunde pareiškėjas A. M. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jo skundą.
  2. Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas pažeidžiant ĮBĮ 23 straipsnio nuostatas, kadangi už jo priėmimą balsavo ne kreditorių visuma, o tik vienas kreditorius AB bankas SNORAS, turintis 93,54 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendros sumos. Tokiu būdu kiti įmonės kreditoriai buvo eliminuoti tiek iš šio klausimo svarstymo, tiek iš balsavimo.
    2. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto pardavimo kaina ir turto pardavimo tvarka yra aiškiai nenaudinga nei bankrutuojančiai įmonei, nei jos kreditoriams, sudaro prielaidas spręsti apie galimai nesąžiningą ir neskaidrų turto pardavimą. Patvirtinta turto pardavimo tvarka prieštarauja įstatymų nustatytai įkeisto turto paradavimo tvarkai, nes hipotekos kreditoriui nesuteikta teisė siūlyti parduoti turtą konkrečiam pirkėjui už hipotekos kreditoriaus nustatytą kainą. Be to, turto pardavimas konkrečiam pirkėjui už konkrečią kainą pašalina potencialių pirkėjų galimybę dalyvauti turto pardavimo procese siūlant didesnę kainą, negu nustatyta pradinė turto kaina.
    3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl aplinkybių, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto pardavimo tvarka neorientuota į realią parduodamo turto rinkos vertę, patvirtinta neišnaudojus visų galimybių parduoti turtą už kaip įmanoma didesnę kainą, neatitinka bankroto proceso efektyvumo siekio. Tokia turto pardavimo tvarka ekonomiškai nenaudinga tiek įmonės kreditoriams, tiek bankrutavusiai įmonei ne tik dėl to, kad nustatytos turto pardavimo sąlygos užkerta kelią parduoti turtą už kaip įmanomai didesnę kainą, bet ir dėl nustatytos nepagrįstai mažos parduodamo turto kainos.
    4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Priteisdamas iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui AB bankui SNORAS 1 815 Eur atstovavimo išlaidų, pirmosios instancijos teismas nenurodė, už kokias teisines paslaugas suinteresuotas asmuo patyrė nurodytas išlaidas, nedetalizavo suinteresuotam asmeniui suteiktų teisinių paslaugų įkainių, neatsižvelgė į tai, kad skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
  1. Bankroto administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
  2. Bankroto administratorės atsiliepimas į pareiškėjo atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą nebuvo pažeista ĮBĮ nustatyta kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarka.
    2. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta neparduoto turto pardavimo kaina ir turto pardavimo tvarka nepažeidžia nei bankrutavusios įmonės, nei jos kreditorių interesų.
  1. Suinteresuotas asmuo AB bankas SNORAS atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
  2. Suinteresuoto asmens AB banko SNORAS atsiliepimas į pareiškėjo atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą.
    2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad kreditorių susirinkime priimtas ginčijamas nutarimas prieštarauja ekonominei logikai, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o nustatyta turto pardavimo tvarka neorientuota į realią parduodamo turto rinkos vertę bei nustatyta neišnaudojus visų galimybių parduoti turtą už kaip įmanomai didesnę kainą. Tik pradėjus neparduoto įkeisto turto realizavimo procedūrą šį turtą buvo bandyta parduoti kuo didesne kaina. 2013 – 2015 m. turtas buvo nesėkmingai pardavinėjamas už didesnę kainą. Tačiau, nepavykus turto parduoti tokiu būdu, neparduoto įkeisto turto kaina buvo palaipsniui mažinama. BUAB „Magima“ bankroto procedūra tęsiasi jau ketverius metus, tačiau neparduoto įkeisto turto realizavimo procedūra iki šiol nėra užbaigta. Bankroto procedūrai užsitęsus išimtinai dėl neparduoto įkeisto turto pardavimo, suinteresuotas asmuo, teikdamas siūlymą mažinti neparduoto įkeisto turto kainą, siekia kuo greičiau užbaigti bankroto procedūrą, kad ši nebūtų vilkinama, bei atgauti bent nedidelę dalį skolos, kiek tai įmanoma esamoje situacijoje. Net ir tuo atveju, jei neparduotas įkeistas turtas būtų parduodamas už pradinę šio turto kainą ar artimą jai, likusių BUAB „Magima“ kreditorių finansiniai reikalavimai nebūtų patenkinti, nes pirma eile būtų tenkinamas hipotekinio kreditoriaus, suinteresuoto asmens, reikalavimas.
    3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti įrodymai (PVM sąskaita faktūra, banko išrašas) yra pakankami ir pagrindžia prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, jų dydį bei realumą. Teigiant, kad, nesant išsamaus paslaugų suteikimo aprašymo, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteistos, būtų paneigiama įstatyme įtvirtinta laimėjusios šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, vertinant bylinėjimosi išlaidų dydį būtina atsižvelgti ir į proceso šalių elgesį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas piktnaudžiauja savo, kaip BUAB „Magima“ kreditoriaus, teisėmis ir jo veiksmai prieštarauja vienam iš pagrindinių bankroto tikslų – kuo operatyviau užbaigti bankroto procedūrą ir tenkinti kreditorių reikalavimus. Pareiškėjas, turėdamas mažiau nei 2 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, nepagrįstai skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, tokiais savo veiksmai sudarydamas suinteresuotam asmeniui papildomų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų mažinimas akivaizdžiai pažeistų suinteresuoto asmens teisėtus interesus bei bendrąjį sąžiningumo principą.
  1. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.
  2. Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atsiliepimas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta nepagrįsta turto pardavimo tvarka, eliminuojanti galimybę gauti didžiausią nekilnojamojo turto pardavimo kainą, kas pažeidžia tiek bankrutavusios įmonės, tiek jos kreditorių interesus bei neatitinka bendrųjų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimų.
  1. Suinteresuotas asmuo Pakruojo savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. M. skundas dėl BUAB „Magima“ 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

10Dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos ir jo nutarimų teisminės kontrolės

  1. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas, turto pardavimo tvarkos nustatymas (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
  2. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Tokia kreditoriui suteikta teisė reiškia ne tik tai, kad ši teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014). Taigi, nurodytos ĮBĮ normos ir teisminė praktika suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012).
  3. Pareiškėjas A. M. bylos nagrinėjimo metu savo nesutikimą su ginčijamu BUAB „Magima“ 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimu dėl neparduoto turto sumažintos pardavimo kainos patvirtinimo ir šio turto pardavimo tvarkos nustatymo, grindė tiek pirmuoju, tiek antruoju kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo pagrindais. Pirmąjį ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo pagrindą pareiškėjas siejo su procedūriniais pažeidimais, t. y. kad 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas ne įmonės kreditorių visumos, o vienintelio kreditoriaus BAB banko SNORAS sprendimu, kad su didžiausio įmonės kreditoriaus BAB banko SNORAS, turinčio 93,54 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendros sumos, pateiktu alternatyviu projektu nebuvo supažindinti kiti įmonės kreditoriai, taip apribojant jiems galimybę išsakyti savo nuomonę dėl pateikto nutarimo projekto.
  4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pirmojo ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo pagrindo, nenustatė BUAB „Magima“ 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo procedūrinių pažeidimų bei atsižvelgęs į tai, kad ĮBĮ normos nenumato kreditorių išankstinio pranešimo apie pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus pateikimo tvarkos, sprendė, kad pareiškėjas, būdamas suinteresuotas kitų kreditorių raštu pareikšta nuomone (kuria laikytinas ir alternatyvus pasiūlymas) turėjo galimybę dalyvauti kreditorių susirinkime bei gauti atitinkamą informaciją, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
  5. Byloje nustatytos ir šalių neginčijamos toliau nurodytos faktinės bylos aplinkybės. Įkeistas nekilnojamojo turto kompleksas su nuomos teise į žemės sklypą, esantis ( - ), yra vienintelis likęs BUAB „Magima“ neparduotas turtas. Įkaito turėtojas yra suinteresuotas asmuo - BAB bankas SNORAS. 2016 m. rugsėjo 19 d. įvyko BUAB „Magima“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl neparduoto turto sumažintos pardavimo kainos patvirtinimo ir šio turto pardavimo tvarkos nustatymo. Bankroto administratorė pranešimus apie 2016 m. rugsėjo 19 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą visiems BUAB „Magima“ kreditoriams, tarp jų ir kreditoriui A. M., išsiuntė registruotais laiškais, visą su kreditorių susirinkimo darbotvarke susijusią medžiagą – elektroniniu paštu. 2016 m. rugsėjo 19 d. vykusiame kreditorių susirinkime tiesiogiai nedalyvavo nei vienas kreditorius, kreditoriai VĮ Turto bankas (reikalavimą sudaro 0,06 proc. visų patvirtintų reikalavimų sumos), VSDFV Šiaulių skyrius (reikalavimą sudaro 2,11 proc. visų patvirtintų reikalavimų sumos), ir BAB bankas SNORAS (reikalavimą sudaro 93,54 proc. visų patvirtintų reikalavimų sumos) balsavo raštu. Pareiškėjas (kreditorius) A. M., būdamas tinkamai informuotas apie kreditorių susirinkimą ir jo darbotvarkę, kreditorių susirinkime nedalyvavo bei nebalsavo raštu. Vieninteliu darbotvarkės klausimu buvo svarstyti du alternatyvūs nutarimo projektai – bankroto administratorės ir kreditoriaus BAB banko SNORAS. Bankroto administratorė siūlė neparduotą įkeistą nekilnojamąjį turtą pardavinėti tokia tvarka: pardavinėti turtą kaip kompleksą be varžytynių penkiolika dienų, nustatant, kad turtas parduodamas už 180 000,00 Eur kainą; turto nepardavus už nurodytą kainą, pardavinėti komplekse be varžytynių dar penkiolika dienų, nustatant, kad turtas parduodamas už 162 000,00 Eur kainą; turto nepardavus už 162 000,00 Eur kainą, pardavinėti komplekse be varžytynių dar penkiolika dienų, nustatant, kad turtas parduodamas už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 150 000,00 Eur kainą. Kreditorius AB bankas SNORAS siūlė neparduotą įkeistą nekilnojamąjį turtą pardavinėti tokia tvarka: turtą parduoti pasiūlymą pateikusiam pirkėjui (UAB „ANARA“ vadovui A. B.) komplekse už ne mažesnę kaip 150 000 Eur kainą, nustatant, kad pirkėjas privalo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir sumokėti visą kainą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nutarimo įsigaliojimo; pirkėjui per nustatytą terminą nesudarius sutarties ar nesumokėjus visos kainos, įpareigoti bankroto administratorę ne vėliau kaip per keturiolika dienų sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl tolesnės įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Už kreditoriaus AB banko SNORAS pasiūlytą nutarimo projektą balsavo tik šį pasiūlymą pateikęs kreditorius.
  6. Kaip jau buvo minėta, ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Tame pačiame straipsnyje įtvirtinta kreditorių teisė raštu išreikšti nuomonę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo nutarimo, t. y. kreditoriai turi teisę pasirinkti, kokiu būdu dalyvauti susirinkime ir įgyvendinti savo, kaip kreditoriaus, teisę spręsti su bankrutuojančia įmone susijusius klausimus. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai paskelbiama kreditorių susirinkimo metu. Jeigu nutarimui priimti susirinkime nepakako balsų, administratorius per penkiolika dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą, kuriame nutarimus galima priimti tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę (ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalis). Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 3 dalis).
  7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. vykusiame kreditorių susirinkime ginčijamas nutarimas dėl neparduoto turto sumažintos kainos patvirtinimo ir šio turto pardavimo tvarkos nustatymo buvo priimtas nepažeidžiant ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto balsų daugumos principo, kadangi, kaip minėta, BAB banko SNORAS patvirtintas finansinis reikalavimas sudarė 93,54 proc. visų bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nėra aptarta situacija, kai daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos turi vienas kreditorius, kurio balsais ir priimamas nutarimas, tačiau vien ta aplinkybė, kad toks dominuojantis vienas kreditorius nulemia nutarimo priėmimą, net kai kiti likę kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, nereiškia ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo, priešingai, įstatyme teisėtu nutarimo priėmimu įvardijamas nutarimo priėmimas visų balsų (absoliučia) dauguma nepaisant to, kiek kreditorių sudaro balsų daugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-606/2012).
  8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantas, iš anksto susipažinęs su 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo darbotvarke ir žinodamas, kad susirinkimo metu bus sprendžiamas klausimas dėl įmonės neparduoto turto sumažintos kainos patvirtinimo ir šio turto pardavimo tvarkos nustatymo, turėjo teisę kreditorių susirinkime dalyvauti tiesiogiai ir (ar) balsuoti raštu, bet šiomis teisėmis nepasinaudojo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ĮBĮ nereguliuojama kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tarp jų ir alternatyvių nutarimų projektų, pateikimo tvarka, tačiau, vadovaujantis kreditorių susirinkimų paskirtimi bei funkcijomis, laikytina, kad iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų darbotvarkės klausimais projektus, juos svarstyti ir nutarti, balsuoti dėl jų ar ne. Numatomų nutarimų projektų pateikimas yra susirinkimo dalyvių ir iniciatorių teisė, jie nėra privalomi pateikti, o pateikti - neįpareigoja kitų susirinkimo dalyvių balsuoti ir diskutuoti tik dėl siūlomo nutarimo projekto. Susirinkimo dalyvis, gavęs darbotvarkės klausimus, turi teisę pasirinkti savo teisės realizavimo būdą, t. y. turi teisę spręsti, ar jam ginti savo interesus dalyvaujant susirinkime, ar pasiūlyti savo nutarimo variantą darbotvarkės klausimu, ar išreikšti nuomonę raštu, o savo teisės realizavimo būdo pasirinkimas nereiškia, kad kreditoriams nebuvo suteikta galimybė išreikšti savo valią dėl kiekvieno nutarimo projekto. Taigi, iki kreditorių susirinkimo pradžios kreditoriams turi būti žinoma ir aiški darbotvarkė tam, kad kreditoriai galėtų realizuoti savo teisę dalyvauti įmonės bankroto procese, pasiruošti susirinkimui, apsispręsti dėl dalyvavimo jame būdo ir kitų klausimų, tačiau, kokie bus pasiekti susitarimai ir kokie bus priimti nutarimai susirinkime, nėra ir negali būti žinomi iki klausimo nagrinėjimo susirinkime pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1318-381/2015; 2012 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1253/2012; 2004 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2004).
  9. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 45-46 punktuose nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, kai pareiškėjas tinkamai ir laiku buvo informuotas apie 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimą bei jame svarstomą klausimą dėl įmonės neparduoto turto sumažintos kainos patvirtinimo ir šio turto pardavimo tvarkos nustatymo, bankroto administratorė neturėjo pareigos supažindinti visus įmonės kreditorius, tarp jų ir pareiškėjo, su gautais numatomais (alternatyviais) nutarimų projektais, kuriuose atitinkami kreditoriai išreiškė savo pozicijas kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais. Nurodytos aplinkybės paneigia apelianto atskirojo skundo argumentus, susijusius su ginčijamo nutarimo traktavimu kaip siurprizinio.
  10. Antrąjį ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo pagrindą pareiškėjas siejo su neparduoto turto sumažintos pardavimo kainos ir šio turto pardavimo tvarkos ekonominiu nenaudingumu bei neatitikimu bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesų. Pareiškėjo teigimu, ginčijama turto pardavimo tvarka neorientuota į realią parduodamo turto rinkos vertę, patvirtinta neišnaudojus visų galimybių parduoti turtą už kaip įmanoma didesnę kainą, neatitinka bankroto proceso efektyvumo siekio.
  11. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į BUAB „Magima“ bankroto proceso trukmę, bankroto bylos kaštus, kreditorių, su kuriais iki šiol nėra atsiskaityta, skaičių, bendrą jų finansinių reikalavimų sumą, padarė išvadą, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo balsų dauguma priimtas nutarimas neprieštarauja ekonominei logikai, nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų bei neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
  12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl antrojo ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo pagrindo nebuvimo padaryta visapusiškai ir išsamiai nustačius bei įvertinus reikšmingas šiam klausimui aplinkybes.
  13. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, įgyvendintos akcininkų teisės gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012). Tačiau bankroto proceso tikslas kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus įmonės bankroto byloje negali pateisinti situacijos, kai bankroto procesas tęsiasi neribotą laiką vien dėl to, kad smulkūs kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo nutarimus formaliais įstatyme numatytais pagrindais, tačiau nesant tam jokio realaus pagrindo. Bankroto procesas negali tęstis neribotą laiką vien dėl to, kad dalis finansinių reikalavimų bankroto procese gali būti nepatenkinti.
  14. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju svarbios aplinkybės, kad nekilnojamojo turto komplekso ( - ), pardavimo procedūra pradėta vykdyti nuo 2013 m. kovo 26 d., pradinė turto pardavimo kaina – 635 426,61 Eur (2 194 001,00 Lt). Turtas buvo pardavinėjamas tiek varžytynėse, tiek laisvu pardavimu. Nepavykus parduoti turto, turto pardavimo kaina nuolatos buvo mažinama po 10 ir 20 procentų, t. y. 2013 m. kovo 26 d. susirinkime buvo nustatyta 635 426,61 Eur kaina, 2013 m. liepos 18 d. – 514 695,32 Eur kaina, 2013 m. lapkričio 21 d. – 417.052,83 Eur kaina, 2014 m. balandžio 15 d. – 338 855,42 Eur kaina, 2014 m. rugsėjo 2 d. – pradinė 273 690,92 Eur kaina ir sumažinta 246 321,83 Eur kaina, 2015 m. sausio 8 d. susirinkime – 221 689,64 Eur kaina, 2015 m. liepos 10 d. susirinkime – pradinė 200 000 Eur kaina ir sumažinta 180 000 Eur turto pardavimo kaina. 2016 m. liepos 28 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo nutarta nekilnojamojo turto kompleksą su nuomos teise į žemės sklypą pardavinėti komplekse be varžytynių 30 dienų, nustatant, kad turtas parduodamas už 200 000,00 Eur. Apie turto pardavimą paskelbta visuose įmanomuose interneto tinklapiuose ir spaudoje, tačiau turtas nebuvo parduotas.
  15. Nutarties 52 punkte nustatytos aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantas, patvirtina, kad BUAB „Magima“ bankroto proceso metu buvo maksimaliai išnaudotos galimybės parduoti turtą (tiek varžytynėse, tiek laisvu pardavimu) už kaip įmanoma didesnę kainą. Sprendimas parduoti nurodytą turtą pasiūlymą pateikusiam pirkėjui už 150 000 Eur kainą buvo priimtas beveik po trejus metus besitęsiančios šio turto pardavimo procedūros, kuri iki šiol nėra užbaigta.
  16. Kaip jau buvo minėta, parduodamas nekilnojamojo turto kompleksas su nuomos teise į žemės sklypą, esantis ( - ), yra vienintelis likęs BUAB „Magima“ neparduotas turtas, kuris yra įkeistas kreditoriui BAB bankui SNORAS. BUAB „Magima“ bankroto byloje patvirtintas 815 770,22 Eur dydžio kreditoriaus BAB banko SNORAS reikalavimas. CK 4.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta hipotekos turėtojo, kaip hipotekos kreditoriaus, pirmenybės teisė patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Remiantis ĮBĮ 34 straipsniu ši hipotekos kreditoriaus teisė taip pat išlieka ir skolininko bankroto procese. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju tiek ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta sumažinta turto pardavimo kaina (150 000 Eur), tiek apeliantui priimtina šio turto pardavimo kaina, kurią jis sieja su 2016 m. liepos 28 d. kreditorių susirinkime nustatyta 200 000 Eur dydžio kaina, yra mažesnės nei hipoteka užtikrintas kreditoriaus BAB banko SNORAS reikalavimas (815 770,22 Eur), todėl akivaizdu, kad pardavus ginčo turtą tiek už 150 000 Eur, tiek už 200 000 Eur kainą, visos gautos piniginės lėšos bus panaudotos kreditoriaus BAB banko SNORAS reikalavimo tenkinimui. Kreditorius BAB bankas SNORAS, teikdamas bankroto administratorei siūlymą mažinti neparduoto įkeisto turto pardavimo kainą, patvirtino, kad jam sumažinta iki 150 000 Eur dydžio turto pardavimo kaina yra priimtina bei tokiu būdu jis siekia kuo greičiau užbaigti užsitęsusią bankroto procedūrą.
  17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks neparduoto įkeisto turto pardavimo kainos nustatymo būdas ir pardavimo tvarka atitinka bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo siekį, vieną esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų pagrįstų finansinių reikalavimų. Juo labiau, bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas iš esmės nepagrindė savo argumentų (CPK 178 straipsnis), kad sumažinta turto pardavimo kaina yra neprotingai maža ir yra potencialių pirkėjų nupirkti turtą už didesnę kainą. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta bankrutavusios įmonės likusio neparduoto turto pardavimo tvarka ir kaina yra ekonomiškai pagrįstos ir geriausiai atitinka visų kreditorių, o ne pavienių kreditorių, kurių patvirtinti reikalavimai neturi esminės reikšmės kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimui, teisėtus interesus.
  18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
  19. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BUAB „Magima“ 2016 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, tinkamai įvertino reikšmingas bylai aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

  1. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo A. M. skundą, priteisė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui BAB bankui SNORAS 1 815 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
  2. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jo suinteresuotam asmeniui BAB bankui SNORAS 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, tinkamai tokio sprendimo nepagrindė, t. y. nenurodė, kokios teisinės paslaugos suinteresuotam asmeniui buvo suteiktos, nedetalizavo suinteresuotam asmeniui suteiktų teisinių paslaugų įkainių, neatsižvelgė į tai, kad skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu.
  4. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidų kompensavimo šaliai klausimas spręstinas atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos).
  5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuoto asmens BAB banko SNORAS 1 815 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme iš esmės sudaro išlaidos už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą (dokumentų surinkimą, susipažinimą su bylos medžiaga). Suinteresuotas asmuo pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus – atstovavimo sutartį, sąskaitą - faktūrą su suteiktų teisinių paslaugų išklotine bei mokėjimo pavedimą, kurių pagrindų pirmosios instancijos teismas ir padarė išvadą dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.
  6. Rekomendacijų 8.2. punkte numatytas 2,5 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (748 Eur), už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą. Suinteresuoto asmens teismui deklaruotos išlaidos už parengtą procesinį dokumentą (atsiliepimą į pareiškėjo skundą) neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
  7. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į suinteresuotam asmeniui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, byloje sprendžiamų teisinių klausimų sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju atmetus pareiškėjo skundą jis turi atlyginti suinteresuotam asmeniui BAB bankui SNORAS visas jo bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme.

12Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

  1. Suinteresuotas asmuo BAB bankas SNORAS pateikė teismui prašymą priteisti iš pareiškėjo A. M. 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Suinteresuotas asmuo pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus –sąskaitą- faktūrą, suteiktų teisinių paslaugų suvestinę bei mokėjimo pavedimą.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už parengtą procesinį dokumentą (atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą) viršija Rekomendacijų 8.11. punkte nustatytą 1,3 dydžio koeficientą, į tai, kad atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės pateikiami analogiški argumentai, kurie buvo nurodyti suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad iš pareiškėjo A. M. priteisiama suinteresuotam asmeniui BAB bankui ( - ) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

13Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsnio 2 dalimi

Nutarė

14Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Priteisti suinteresuotam asmeniui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS (juridinio asmens kodas ( - ) atstovaujamam bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kredito sprendimai“ (juridinio asmens kodas 303939377) iš pareiškėjo A. M. (asmens kodas ( - ) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai