Byla 2A-918-910/2020
Dėl darbo užmokesčio dalies, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalies, delspinigių priteisimo, įpareigojimo atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo ieškovės J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NMF Porolon“ dėl darbo užmokesčio dalies, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalies, delspinigių priteisimo, įpareigojimo atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė J. D. (toliau – ieškovė, darbuotoja) kreipėsi į teismą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2019 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. DGKS-3504 ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1221,30 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio dalį (130,01 Eur už sausį, 700,74 Eur už vasarį, 390,55 Eur už kovą), 4513,40 Eur delspinigių, 524,80 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtos išeitinės pašalpos dalį, 154,18 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 3) įpareigoti kompetentingo juridinio asmens valdymo organo įgaliotus asmenis atšaukti juridinio asmens vadovą P. M. iš užimamų pareigų.

62.

7Ieškovė nurodė, kad 2019 m. sausio 17 d. įsidarbino UAB „NMF Porolon“ pagal neterminuotą darbo sutartį pagalbinio darbininko pareigose. Darbo sutartis numatė darbo laiko normą: darbo diena 8 val. Darbo užmokestis mokamas pagal darbo sutartyje numatytą – už pagamintą produkciją pagal įmonėje patvirtintą produkcijos pagaminimo laiko normą (direktoriaus įsakymu). Iki darbo sutarties sudarymo ieškovė buvo atvykusi pas personalo vadovę, siekdama įvertinti darbo pobūdį ir sužinoti siūlomą darbo užmokestį už nekvalifikuotą darbą. Įmonės meistrė supažindino ieškovę su darbuotojų, dirbančių nekvalifikuotą darbą, darbo pobūdžiu bei informavo, kad darbuotojai, dirbantys tokį darbą, uždirba vidutiniškai nuo 500 iki 550 Eur „į rankas“ per mėnesį. Ieškovei bendraujant su personalo vadove apie reikalingus pateikti dokumentus darbo sutarties sudarymui, ieškovė jos paklausė, ar tikrai darbuotojas dirbdamas nekvalifikuotą darbą šioje įmonėje uždirba nuo 500 iki 550 Eur. Personalo vadovė patvirtino šį faktą. Ieškovės teigimu, įsidarbinimo metu paminėtas darbo užmokestis per mėnesį už nustatytą darbo sutartimi darbo laiko normą (8 val.) ieškovei nebuvo sumokėtas.

83.

9Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė teisingo apmokėjimo už darbą principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 2 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 23 straipsnyje, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 7 straipsnyje, Europos socialinės chartijos 4 straipsnyje. Ieškovės įsitikinimu, jai turėjo būti mokamas bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (kaip pastovus, nekintantis pinigais išreikštas darbo užmokesčio dydis, mokamas už tam tikrą darbo kiekį). Kadangi darbo matas yra laikas, darbo užmokesčiui už darbą nustatyti remiamasi laiko vienetais – valanda, mėnesiu (rečiau – savaite). DK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas. Ši norma reiškia, kad darbo santykių šalys negali nustatyti mažesnio darbo užmokesčio, negu konkrečiam darbo santykiui yra nustatomas pagal įstatymus, kolektyvines sutartis ar kitas darbo teisės normas. Nedraudžiama nustatyti mažesnę (nei nustatyta darbo teisės normose) minimaliąją pareiginę algą (pastoviąją arba bazinę darbo užmokesčio dalį), bet darbuotojo atlyginimas, apimantis visas darbo užmokesčio dalis, pagal darbo sutartį turi būti didesnis už minimalųjį darbo užmokestį (DK 141 straipsnis).

104.

11Ieškovės nuomone, kadangi 2019 m. sausio 17 d. darbo sutartis nustatė 8 val. darbo dieną, ieškovė, išdirbusi tam tikrą darbo laiko normą (valandų skaičių), įgijo teisę į darbo užmokestį, kuris privalėjo jai būti sumokėtas už šios normos įvykdymą. Atitinkamai turėjo būti mokama papildomoji darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas, ar pagal darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą. Ieškovės teigimu, įsidarbinimo metu tarp darbo santykių šalių nebuvo sutarta dėl pastoviosios darbo užmokesčio dalies, susitarta tik dėl kintančios darbo užmokesčio dalies, nustatytos direktoriaus įsakymu. Nesant susitarimo dėl pastoviosios darbo užmokesčio dalies, turi būti laikoma, kad kintamoji darbo užmokesčio dalis skaičiuotina nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, kuri sudarė 555 Eur. Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai (DK 6 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nesutiko su darbdavio pozicija, kad šalys pagal darbo sutartį susitarė, jog bazinis darbo užmokestis bus nustatomas direktoriaus įsakymu, nes tai yra ne pastovioji darbo užmokesčio dalis, o kintamoji. Konkrečios operacijos darbo laiko įkainio normų ieškovė nėra mačiusi ir nėra pasirašytinai su jomis supažindinta. Darbdavys savo vietiniais (lokaliniais) teisės aktais gali nusistatyti kitokį darbo užmokestį, negu numato DK normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, tačiau jie negali pabloginti silpnesniosios šalies, t. y. darbuotojo, padėties.

125.

13Ieškovė ieškinyje taip pat prašė įpareigoti atsakovės kompetentingus valdymo organo įgaliotus asmenis atšaukti atsakovės vadovą iš užimamų pareigų, nes jis, nesumokėdamas darbuotojai darbo užmokesčio, pažeidė teisės aktus, o nuo nesumokėto darbo užmokesčio nesumokėdamas mokesčių valstybei, pažeidė viešąjį interesą. Kadangi atsakovės vadovą ir bendrovę sieja fiduciariniai pasitikėjimo santykiai, atsakovės vadovas turi būti pripažintas praradęs pasitikėjimą ir turi būti atšauktas iš pareigų. Ieškovės nuomone, atsakovės vadovas nebuvo rūpestingas, atidus ir apdairus eidamas savo pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Ieškovė, pradėjusi dirbti pagalbinio darbuotojo pareigose, po trijų darbo savaičių pajuto nugaros, stuburo skausmus, dėl jų kreipėsi į medikus, leidosi vaistus, tačiau dėl nepraeinančio nugaros skausmo ieškovė toliau negalėjo dirbti, turėjo nedarbingumą, vėliau išėjo iš darbo. Ieškovės vertinimu, paskiriant ją dirbti į tokią darbo vietą, nebuvo įvertintos jos fizinės galimybės, todėl esantis rizikos veiksnys sukėlė ieškovei ūmų sveikatos sutrikimą. Atsakovės vadovas turėjo bendro pobūdžio pareigą elgtis taip, kaip numatyta tesės aktuose, imtis visų veiksmų, kad nebūtų pažeidinėjami nacionaliniai teisės aktai, lokaliniai teisės aktai, reglamentuojantys įmonės darbuotojų saugą ir sveikatą. Ieškovės teigimu, šiuo atveju egzistuoja visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovės vadovui taikytina civilinė atsakomybė dėl bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumo – fiduciarinių pareigų pažeidimo, ginant viešąjį interesą.

146.

15Atsiliepime į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad su ieškove 2019 m. sausio 17 d. buvo sudaryta darbo sutarti, kuria ieškovė buvo priimta į pagalbinio darbininko pareigas ir buvo susitarta, jog jai bus mokamas darbo užmokestis (darbo sutarties 1.3 punktas) už pagamintą produkciją pagal įmonėje patvirtintą produkcijos pagaminimo laiko normą (direktoriaus įsakymas). Ieškovei už 2019 m. sausio – kovo mėnesius buvo sumokėtas darbo užmokestis, taip pat buvo išmokėtos ir kitos sumos, priklausanti kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinė išmoka. Ieškovės darbo sutarties 1.3 punkte numačius, kad darbo užmokestis mokamas už pagamintą produkciją pagal įmonėje patvirtintą produkcijos pagaminimo laiko normą, šalys susitarė, kad bazinis darbo užmokesčio dydis bus nustatomas atsakovės direktoriaus įsakymu. Konkrečiu atveju direktoriaus įsakymu buvo nustatomas konkrečios operacijos laiko įkainis. Darbuotojui (konkrečiu atveju – ieškovei), neuždirbus minimalaus darbo užmokesčio pagal nustatytą įkainį, ieškovei buvo mokamas teisės aktais valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. Dėl to su ieškove atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi ir nėra skolinga. Darbo sutartis su ieškove yra nutraukta ir su ieškove yra visiškai atsiskaityta jos atleidimo iš darbo dieną. Dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atšaukti juridinio asmens vadovą P. M. iš pareigų atsakovė nurodė, kad ieškovė neturi tokios reikalavimo teisės, ji nėra atsakovės akcininkė, nėra ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.125 straipsnyje nurodytas subjektas, kuris galėtų kreiptis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, bei nėra institucija, kuri galėtų ginti viešą interesą. Ieškovė apskritai nėra nurodžiusi, kokiu pagrindu prašo atšaukti atsakovo vadovą, todėl šis reikalavimas turi būti atmestas.

167.

17Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo P. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodydamas, kad yra susipažinęs su atsakovės atsiliepimu, jį palaiko ir pritaria atsakovės išdėstytiems argumentams.

18II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

198.

20Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės J. D. atsakovės UAB „NMF Porolon“ naudai 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš ieškovės J. D. trečiojo asmens P. M. naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 18 d. sprendimą Nr.DGKS-3504 darbo byloje Nr.APS-110-8058/2019 laikė netekusiu galios.

219.

22Remdamasis rašytiniais įrodymais, ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens atstovo žodiniais paaiškinamais teismo posėdyje, teismas nustatė, kad ieškovė 2019 m. sausio 17 d. su atsakove sudarytos neterminuotos darbo sutarties pagrindu dirbo pagalbinės darbininkės pareigose. Darbo sutartyje numatytas darbo laikas: 8 valandų darbo diena, darbas naktį. Sutarties 1.3 punkte susitarta, kad darbo užmokestis mokamas už pagamintą produkciją pagal įmonėje patvirtintą produkcijos pagaminimo laiko normą (direktoriaus įsakymas); darbo užmokestis mokamas du kartus 10 ir 25 dienomis. Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2019 m. gegužės 10 d. atsakovės įsakymu Nr. I2019-87AT pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą (dėl ligos ar neįgalumo), remiantis ieškovės prašymu.

2310.

24Ieškovė byloje prašė išieškoti iš atsakovės 1221,30 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą darbo užmokesčio skirtumą už 2019 m. sausio – kovo mėnesius, 4513,40 Eur delspinigius, 524,80 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinės pašalpos dalį bei 154,18 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį.

2511.

26Teismas nurodė, kad bendra ginčo laikotarpio darbo užmokesčio suma, priskaičiuota atsakovės, sudaro 1541,86 Eur (neatskaičius mokesčių), o darbo ginčų komisijos priskaičiuota ieškovei suma sudaro 1531,69 Eur. Iš byloje esančių vietinių mokėjimų kopijų teismas nustatė, kad atsakovė ieškovei per jos darbo laikotarpį pervedė šias sumas: 2019 m. vasario 11 d. – 226,37 Eur, 2019 m. vasario 22 d. – 60 Eur, 2019 m. kovo 8 d. – 408,95 Eur, 2019 m. kovo 22 d. – 60 Eur, 2019 m. balandžio 10 d. – 338,79 Eur, 2019 m. gegužės 10 d. – 602,17 Eur, 2019 m. birželio 14 d. – 41,90 Eur darbo užmokesčio ir tą pačią 2019 m. birželio 14 d. – 1,67 Eur delspinigių.

2712.

28Bylos nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu išsiaiškinus aplinkybes dėl ieškovės darbo naktį, poilsio dienomis, ginčo dėl minėtų laikotarpių apskaitos kiekio nėra. Atsakovei pripažinus ieškovės nurodytą viršvalandinio darbo kiekį, ginčo dėl viršvalandinio darbo kiekio byloje taip pat nėra. Byloje nėra ginčo ir dėl atsakovės priskaičiuoto darbo užmokesčio ir susijusių išmokų faktinio išmokėjimo ieškovei. Atsakovės priskaičiuota darbo užmokesčio nepriemoka ieškovei buvo išmokėta 2019 m. birželio 14 d. bankiniu mokėjimo pavedimu.

2913.

30Teismas, turėdamas teisę remtis darbo byloje esančiais rašytiniais įrodymais, laikė darbo ginčų komisijos priskaičiuotas sumas teisingomis ir jų iš naujo neperskaičiavo, juolab kad pati ieškovė neginčijo darbdavio priskaičiuotų ir išmokėtų jai sumų, o ginčą kėlė dėl paties darbo užmokesčio apskaičiavimo principo – nesumokėto bazinio darbo užmokesčio dydžio.

3114.

32Remdamasis byloje pateiktais atsakovės rašytiniais įrodymais ir darbo ginčų komisijos atliktais skaičiavimais, teismas Nustatė

3314.1.

34Ieškovė 2019 m. sausio mėnesį dirbo 10 d. d. (80 val.), iš jų 5 val. dirbo naktį. Ieškovei priskaičiuotas darbo užmokestis 281,97 Eur (neatskaičius mokesčių), išmokėta 226,37 Eur. Darbo kortelės duomenimis, ieškovės vienetinis (bazinis) darbo užmokestis sudarė 273,42 Eur (neatskaičius mokesčių). Minimalus apmokėjimas už ieškovės dirbtą laiką sudaro 252,27 Eur (neatskaičius mokesčių) bazinį darbo užmokestį (555 Eur / 22 d. d.) x 10 d. d.), ieškovei priskaičiuotas didesnis 273,42 Eur / 80 val. x 5 val. x 0,5 = 8,54 Eur (neatskaičius mokesčių) priemoka už naktinį darbą. Bendras pagal darbo sutartį priskaičiuotinas darbo užmokestis sudaro 273,42 Eur + 8,54 Eur = 281,96 (neatskaičius mokesčių). Ši suma iš esmės sutampa su atsakovės atsiskaitymo lapelyje nurodyta ir apmokėta suma.

3514.2.

36Ieškovė 2019 m. vasario mėnesį dirbo 20 d. d., iš jų 39,5 val. naktį, 14 val. viršvalandžių (2019 m. vasario 4, 5, 7 ir 8 d. po 3,5 val. viršvalandžių), turėjo 7 val. (1 d. d.) poilsio dieną. Ieškovei priskaičiuotas 706,64 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 468,95 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis. Darbo kortelės duomenimis, ieškovės vienetinis (bazinis) darbo užmokestis sudarė 556,56 Eur (neatskaičius mokesčių), tačiau į šią sumą nepagrįstai įtrauktas apmokėjimas už viršvalandinį darbą (27,12 Eur), todėl faktinis bazinis darbo užmokestis sudaro 556,56 Eur – 27,12 Eur = 529,44 Eur (neatskaičius mokesčių). Minimalus apmokėjimas už ieškovės dirbtą laiką sudaro: (555 Eur / 20 d. d.) x 19 d. d. = 527,25 Eur (neatskaičius mokesčių) bazinis darbo užmokestis (ieškovei priskaičiuotas didesnis), (529,44 Eur / 151 val.) x 14 val. x 1,5 = 73,63 Eur (neatskaičius mokesčių) apmokėjimas už viršvalandinį darbą, (529,44 Eur /151 val.) x 39,5 val. x 0,5 = 69,32 Eur (neatskaičius mokesčių) priemoka už naktinį darbą, (529,44 Eur / 151 val.) x 7 val. x 2 = 49,14 Eur (neatskaičius mokesčių) apmokėjimas už darbą poilsio dieną. Bendras pagal darbo sutartį priskaičiuotinas darbo užmokestis sudaro 529,44 Eur + 73,63 Eur + 69,32 Eur + 49,14 Eur = 721,53 (neatskaičius mokesčių). Ši suma yra 14,89 Eur (neatskaičius mokesčių) didesnė, nei ieškovei buvo priskaičiuota ir išmokėta.

3714.3.

38Ieškovė 2019 m. kovo mėnesį dirbo 15 d. d., iš jų 31,5 val. naktį, 7 val. (1 d.) poilsio dieną. Ieškovei priskaičiuotas 553,25 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 398,79 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis. Darbo kortelės duomenimis ieškovės vienetinis (bazinis) darbo užmokestis sudarė 417,34 Eur (neatskaičius mokesčių). Minimalus apmokėjimas už ieškovės dirbtą laiką sudaro 388,50 Eur (555 Eur / 20 d. d.) x 14 d. d (neatskaičius mokesčių) bazinis darbo užmokestis, ieškovei priskaičiuotas didesnis 417,34 Eur / 112 val. x 31,5 val. x 0,5 = 58,69 Eur (neatskaičius mokesčių) priemoka už naktinį darbą, 52,17 Eur (neatskaičius mokesčių) (417,34 Eur / 112 val.) x 7 val. x 2) apmokėjimas už darbą poilsio dieną (darbo bylos lapai 128-147). Bendras pagal darbo sutartį priskaičiuotinas darbo užmokestis sudaro 417,34 Eur + 58,69 Eur + 52,17 Eur = 528,20 (neatskaičius mokesčių). Ši suma yra 25,05 Eur (neatskaičius mokesčių) mažesnė, nei ieškovei buvo priskaičiuota ir išmokėta. Bet kuriuo atveju, ieškovei neįvykdžius produkcijos pagaminimo normos, atsakovas mokėjo priemoką ieškovei iki minimalaus darbo užmokesčio.

3915.

40Pagal DK 143 straipsnį, jeigu darbuotojui (tiek individualiai, tiek darbuotojų grupei) nustatoma darbo funkcijos apimtis (darbo normos), darbdavys turi užtikrinti tokias darbo sąlygas, kad darbuotojas (tiek individualiai, tiek darbuotojų grupė) galėtų įvykdyti darbo normas. Kai darbuotojas ne dėl savo kaltės neįvykdo darbo normų, jam mokama už faktiškai atliktą darbą. Šiuo atveju mėnesinis darbo užmokestis negali būti mažesnis kaip du trečdaliai jo vidutinio darbo užmokesčio ir turi būti ne mažesnis už minimalųjį darbo užmokestį. Neįvykdžius darbo normų dėl darbuotojo kaltės, mokama už faktiškai atliktą darbą. Taigi, atsakovė, ieškovei net ir neįvykdžius darbo normų, privalėjo mokėti ir mokėjo minimalųjį darbo užmokestį.

4116.

42Teismas nurodė, kad darbo užmokestį įtvirtinanti darbo sutarties sąlyga, išdėstyta šalių sudarytos darbo sutarties 1.3 punkte numatė, jog darbo užmokestis ieškovei bus mokamas už pagamintą produkciją pagal įmonėje patvirtintą produkcijos pagaminimo laiko normą (direktoriaus įsakymas). Ieškovė neginčijo, kad suprato, jog darbo užmokestis jai bus mokamas už pagamintą produkciją, nors teigė įsidarbinant nemačiusi minėto direktoriaus įsakymo. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad direktoriaus įsakymai skelbiami skelbimų lentoje, darbuotojams nėra kliūčių su jais susipažinti. Kad darbo užmokestis buvo mokamas pagal direktoriaus įsakymą, byloje nėra ginčo.

4317.

44Teismas konstatavo, kad ginčas byloje yra kilęs dėl darbo sutartyje įtvirtintos apmokėjimo už darbą sąlygos vertinimo. Ieškovės teigimu, darbo sutartimi susitarta tik dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies, o dėl bazinės darbo užmokesčio dalies nesusitarta, bazinė dalis arba bazinis darbo užmokestis, ieškovės įsitikinimu, tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, todėl ji privalėjo būti pridėta prie ieškovei priskaičiuojamo kintamo darbo užmokesčio dalies. Atsakovės teigimu, šalys, sudarydamos darbo sutartį, susitarė dėl viso bazinio mėnesinio darbo užmokesčio, kuris apskaičiuojamas pagal pasiektus darbo rezultatus (pagamintą produkciją pagal laiko normą) ir kas mėnesį gali keistis, tačiau visada darbuotojui išmokama ne mažiau minimalios mėnesinės algos dydžio.

4518.

46Teismas pažymėjo, kad negali kitaip vertinti darbo sutarties šalių susitarimo dėl darbo užmokesčio kaip tik tokį, koks ir buvo įtvirtintas 2019 m. sausio 17 d. darbo sutartyje ir koks vėliau buvo mokamas ieškovei. Ieškovė negalėjo turėti lūkesčio gauti dar kokią nors darbo užmokesčio dalį, dėl kurios šalys nebuvo susitarusios, ypač visos minimalios mėnesinės algos dydžio. Tokio darbo užmokesčio kaip sudėtinės jo dalies mokėjimo nenumatė nei šalių darbo sutartis, nei įmonėje galiojantys lokaliniai aktai dėl darbo užmokesčio apskaitos ir mokėjimo. Pagal atsakovės Darbo tvarkos taisykles darbuotojas turi teisę kreiptis į tiesioginį vadovą, personalą papildomai susipažinti su įmonės vidiniais dokumentais (įsakymais, potvarkiais, nurodymais, taisyklėmis ir pan.), susijusiais su darbuotojo atliekamomis funkcijomis (46 punktas), ne rečiau kaip kartą per mėnesį, raštu darbuotojui pateikiama informacija apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie darbo laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę (50 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė visą šią informaciją turėjo, ja galėjo naudotis, darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka įmonėje buvo darbuotojams prieinama.

4719.

48Teismas sprendė, kad ieškovės tvirtinimas, jog įsidarbinant jai buvo pasakyta, kad už tokį darbą darbuotojas vidutiniškai gauna 500–550 Eur „į rankas“, iš esmės neprieštarauja pas atsakovę pagalbiniams darbininkams mokamiems darbo užmokesčių dydžiams. Teismo vertinimu, ieškovė, pas atsakovą išdirbusi iš esmės tris mėnesius, kurių metu buvo ir nedarbinga, negalėjo turėti didelių lūkesčių pasiekti minėtą 500–550 Eur „į rankas“ darbo užmokesčio dydį. Vidutinio darbo užmokesčio įvardijimas ieškovei įsidarbinant niekaip neįpareigojo atsakovei mokėti tokią sumą.

4920.

50Darbo sutartimi šalys susitarė dėl darbo užmokesčio mokėjimo už pagamintą produkciją pagal įmonėje patvirtintą produkcijos pagaminimo laiko normą. Tokia sąlyga yra aiški, kad susitarta dėl viso mėnesinio darbo užmokesčio, kuris, kaip ir nurodyta darbo sutarties 1.3 punkte, kiekvieną mėnesį gali skirtis dėl skirtingo pagaminamos produkcijos kiekio. Jokie atsakovės lokaliniai aktai ar kiti teisės aktai nenumato, kad pirmiausia išmokamas bazinis darbo užmokestis, kuris lygus Vyriausybės patvirtintai minimaliajai algai, ir tik po to apskaičiuojamas papildomas darbo užmokestis, ar ieškovės vadinama kintamoji darbo užmokesčio dalis.

5121.

52Teismas, vadovaujantis DK 34, 139–141 straipsniais, pripažino, kad šalių darbo sutartimi buvo susitarta dėl viso darbo užmokesčio. Teismas kritiškai vertino ieškovės nurodomus argumentus, kad kitoje jos darbovietėje AB „Rūta“ darbo užmokestis buvo mokamas prie bazinio darbo užmokesčio pridedant kintamąją darbo užmokesčio dalį, priklausančią nuo darbo rezultatų. Darbo sutartis kiekvienoje darbovietėje yra individualus darbo santykio šalių susitarimas, darbo sutarties sąlyga dėl darbo užmokesčio – taip pat individualaus šalių susitarimo dalis, kuri kiekvienoje darbovietėje gali būti skirtinga.

5322.

54Teismas, atsižvelgdamas į visą bylos medžiagą, ieškovės ir atsakovės atstovo paaiškinimus, išdėstytą teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad ieškovei yra sumokėtas visas darbo užmokestis, t. y. toks, koks buvo sutartas 2019 m. sausio 17 d. darbo sutarties 1.3 punktu. Dėl atsakovės pavėluotai išmokėto darbo užmokesčio dalies, apskaičiavus mokėtinus delspinigius, atsakovė yra sumokėjusi, todėl teismas dėl to papildomai nepasisakė, nebesant ginčo.

5523.

56Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė rašytiniais įrodymais pagrindė ir papildė paaiškinimais teismo posėdyje, jog yra tinkamai atsiskaičiusi su darbuotoja, todėl teismui nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškinio dalį dėl darbo užmokesčio skirtumo priteisimo bei išvestinius reikalavimus dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo.

5724.

58Teismas taip pat atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovo valdymo organus atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų.

5925.

60Teismas pažymėjo, kad ieškovė, reikalaudama įpareigoti atšaukti atsakovės vadovą iš pareigų, nurodė besivadovaujanti DK 102 straipsniu. Šis straipsnis numato, kad darbo sutartį su juridinio asmens vadovu juridinio asmens vardu pasirašo juridinio asmens steigimo dokumentuose ar įstatymuose nurodytas kompetentingo juridinio asmens valdymo organo įgaliotas asmuo. Darbo kodekso 103 straipsnis numato, jog juridinio asmens vadovas savo darbo laiką tvarko pats, nepažeisdamas darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų. Už savo, kaip darbuotojo, juridiniam asmeniui padarytą žalą juridinio asmens vadovas atsako pagal darbo teisės normas ir darbo sutarties sąlygas. Už dėl civilinių teisių ir pareigų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo juridiniam asmeniui padarytą žalą juridinio asmens vadovas atsako pagal civilinės teisės normas.

6126.

62Teismas pripažino, kad šalių ginčas nagrinėjamu atveju yra kildinamas iš darbo teisinių santykių, o ieškovė visus reikalavimus dėl darbo užmokesčio reiškė atsakovei – darbdavei UAB „NMF Porolon“. Teismas sprendė, kad pagal ieškovės nurodytus argumentus (ieškovės teigimu, atsakovės vadovas darbovietėje neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų atitikties laikymosi, dėl tokio vadovo nerūpestingumo ieškovė patyrė stuburo traumą, be to, vadovas atsakingas už neteisingai nustatytą ir skaičiuotą darbo užmokestį), jų nepagrindžiant jokiais įrodymais, nėra pagrindo pripažinti atsakovo vadovo kaltės ir taikyti jam civilinę atsakomybę. Teismas pažymėjo, kad pagal byloje surinktus įrodymus nėra jokio pagrindo vertinti atsakovės vadovą pareigas ėjus aplaidžiai, ar pripažinti veikus ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, juolab kad teismas pripažino, jog ieškovės reikalavimai dėl darbo užmokesčio dalies išieškojimo yra nepagrįsti.

6327.

64Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė byloje nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės vadovo, tik abstrakčiai nurodė, jog atsakovo vadovas yra atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, todėl jis atsakingas ir už ieškovės sveikatos sutrikimus. Teismo vertinimu, remiantis vien tik tokiais deklaratyviais teiginiais, nenurodant nei civilinės atsakomybės visų būtinų sąlygų (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), nei apskritai, kokia žala ieškovei padaryta ir nedetalizuojant, kokiais būtent atsakovės vadovo veiksmais, nėra pagrindo tenkinti tokį ieškovės reikalavimą.

6528.

66Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė apskritai neturi materialinės reikalavimo teisės įpareigoti darbdavį atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų. Pagal DK 102–105 straipsnių normas, tokią teisę turi tik pats juridinis asmuo (darbdavys). Teismas sprendė, kad nurodytas ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas, nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

6729.

68Atmetęs ieškinio reikalavimus, teismas paskirstė atsakovės ir trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas.

69III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7030.

71Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7230.1.

73Esant darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, darbdavys (šiuo atveju atsakovė) privalo įrodyti, kad tinkamai darbuotojui yra mokamas darbo užmokestis bei tinkamai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju (ieškove). Pareiga tinkamai įforminti įmonės dokumentus, įskaitant susijusius su darbo užmokesčio mokėjimu, besąlygiškai tenka darbdaviui. Šiame individualiame darbo ginče į darbo sutartį nebuvo įrašyta sąlyga dėl pastoviosios darbo užmokesčio dalies apmokėjimo. Darbdavio pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas, t. y. darbdavio laiku nepateiktas dokumentas dėl darbo užmokesčio apmokėjimo sistemos, kuris yra privalomas pagal DK 140 straipsnio 3 dalį, laikytinas patvirtinančiu darbuotojo teiginį, kad jam darbo užmokestis sumokėtas netinkamai, pažeidžiant nustatytas darbo teisės normas.

7430.2.

75Tarp ginčo šalių (darbdavio ir darbuotojo) įsidarbino dieną (2019 m. sausio 17 d.) nebuvo sutarta dėl bazinės (pastoviosios) darbo užmokesčio dalies, susitarta tik dėl kintančios darbo užmokesčio dalies, nustatytos direktoriaus įsakymu. Nesant susitarimo dėl bazinės (pastoviosios) darbo užmokesčio dalies, laikytina, kad kintamoji darbo užmokesčio dalis skaičiuotina nuo minimaliosios mėnesinės algos (555 Eur).

7630.3.

77Teismas visiškai netyrė ir neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų tarpusavio ryšio: ieškovės sąsiuvinio užrašų apie pagamintos produkcijos kiekį, USB laikmenoje esančių darbo vietos nuotraukų, kurios patvirtina esamas darbo sąlygas, direktoriaus įsakymo, kuriuo nustatomas ieškovei darbo užmokestis už pagamintą produkciją pagal įmonėje patvirtintą produkcijos pagaminimo laiko normą.

7830.4.

79Teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo sistemos, dėl to, kad ieškovei nebuvo mokėtas tarifinis fiksuotas minimalus darbo užmokestis ir prie šios pastovios darbo užmokesčio dalies nebuvo priskaičiuotas darbo užmokestis už pagamintą produkciją pagal įmonėje patvirtintą produkcijos pagaminimo laiko normą, o buvo mokamas tik pagal išdirbį apskaičiuotas darbo užmokestis pagal direktoriaus įsakymą. Neatsižvelgta į tai, kad apeliantei darbo užmokestis paskaičiuotas pažeidžiant DK nuostatas. Darbdavys priimdamas darbuotoją į darbą, privalo jam mokėti minimumą, nustatytą DK normomis, o ta dalis, kuri yra sutarta abiejų šalių darbo sutartyje, patvirtinta įmonės direktoriaus įsakymu, gerina darbuotojo padėtį lyginant su ta, kurią nustato DK.

8030.5.

81DK 140 straipsnio 3 dalyje darbdaviams numatyta pareiga patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą, nebent ji jau yra nustatyta kolektyvinėje sutartyje. Nors nuo naujojo DK įsigaliojimo darbdavys privalėjo įsakymu įmonėje patvirtinti darbo užmokesčio apskaičiavimo sistemą, tai nebuvo padaryta (DK 140 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad įmonėje nėra patvirtintos darbo apmokėjimo sistemos. Įmonėje taip pat nėra apibrėžtas pagalbinio darbininko darbo funkcijos turinys, nors tai turėjo būti padaryta darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše (DK 34 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra nei pagalbinio darbininko pareiginių nuostatų, nei darbo (veiklos) aprašo. Darbdaviui nesilaikant įstatymais numatytų privalomų reikalavimų, neįmanoma nustatyti, ar darbo norma įvykdyta, ar ne, taip pat ar darbo užmokestis apeliantei yra mokamas skaidriai, nepažeidžiant DK nuostatų ir darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų. Darbdavys turi pareigą tinkamai įforminti darbo sutartį ir kitus dokumentus, kuriuose atsispindėtų šalių realiai sulygtos darbo sąlygos. Darbdaviui, neįvykdžiusiam pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika. Darbdaviui pažeidus savo pareigą tinkamai įforminti darbo sutartį, darbo sutarčių sąlygos aiškinamos darbuotojo naudai ir jas pasiūliusios šalies – darbdavio nenaudai (DK 6 straipsnio 2 dalis, CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

8230.6.

83Teismas šiuo atveju privalėjo vadovautis DK 33 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad darbo sutartyje, kurioje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, galima nukrypti nuo šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jeigu darbo sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra. Ginčai dėl tokių susitarimų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad darbo sutarties sąlyga prieštarauja šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms ar darbo sutartimi nėra pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyros, darbo sutarties sąlyga negali būti taikoma, o turi būti taikoma šio kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Bet kuriuo atveju darbo sutarties sąlyga gali gerinti darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose.

8430.7.

85Šiuo konkrečiu atveju apeliantės darbo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra mažesnis negu du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, todėl tuo labiau, vadovaujantis DK 33 straipsnio 4 dalimi, darbdavys negalėjo nukrypti nuo DK ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, tarp jų – nustatančių minimalųjį darbo užmokestį.

8630.8.

87Teismas byloje visiškai nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, nė vieno iš jų net neaptarė, nenurodė, kodėl jie atmesti. Teismas nepagrįstai rėmėsi ir sprendimą motyvavo tik atsakovės pateiktu įrodymu – Valstybinės darbo inspekcijos Informavimo ir konsultavimo skyriaus specialisto konsultacija ir direktoriaus įsakymu, kuriuo nustatytas ieškovei darbo užmokestis.

8830.9.

89Teismas klaidingai įvertino atsakovės pateiktą Valstybinės darbo inspekcijos Informavimo ir konsultavimo skyriaus specialistų konsultaciją, nes iš šios raštiškai suteiktos konsultacijos visiškai neaišku, kokie klausimai buvo pateikti šiam specialistui. Toks rašytinis įrodymas negalėjo būti pripažintas įrodymu, nes visiškai neaišku, ko klausė atsakovė.

9030.10.

91Teismas, nepagrįstai atmetęs pagrindinį reikalavimą, nepagrįstai atmetė ir išvestinius reikalavimus dėl delspinigių išeitinės išmokos dalies ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalies ir procesinių palūkanų priteisimo.

9230.11.

93Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovės priskaičiuoto darbo užmokesčio ir susijusių išmokų faktinio išmokėjimo ieškovei. Šis teiginys prieštarauja teismo nurodytam ieškovės argumentui, kad ieškovė palaiko savo reikalavimus (ieškinio rezoliucinėje dalyje ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės ieškovei sumokėti faktiškai sumokėto ir pagal teisės aktus mokėtino darbo užmokesčio skirtumą). Ginčo esmė ir yra dėl atsakovės netinkamai, pažeidžiant DK teisės normas priskaičiuoto darbo užmokesčio ieškovei ir faktinio jo išmokėjimo ieškovei.

9430.12.

95Teismas nepagrįstai, nesant jokių argumentų ir įrodymų, nesivadovaudamas DK normomis konstatavo, kad Darbo užmokesčio kortelėje nurodytas darbo užmokestis yra (bazinis) darbo užmokestis, nors akivaizdžiai matyti, kad jis kinta. Bazinis darbo užmokestis yra valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis (DK 139 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bazinis darbo užmokestis negali kisti, jis yra fiksuotas. Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra pasisakęs, kad darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiskuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).

9630.13.

97Teismas neteisingai suprato sąvokas „bazinis“, „pastovus“, „fiksuotas“. Iš direktoriaus įsakymo, kuriuo apeliantei buvo nustatytas darbo užmokestis už pagamintą produkciją pagal įmonėje patvirtintą produkcijos pagaminimo laiko normą, akivaizdu, kad tai yra kintanti darbo užmokesčio dalis, nes neįmanoma gaminant skirtingą produkciją kiekvieną mėnesį padaryti (pagaminti), kad ji būtų vienoda, pastovi, fiksuota.

9830.14.

99Teismas nepagrįstai nurodė, kad „ieškovė neginčijo, jog suprato, kad darbo užmokestis jai bus mokamas už pagamintą produkciją, nors teigia nemačiusi įsidarbinant minėto direktoriaus įsakymo“. Ieškovės parodymai užfiksuoti posėdžio garso įraše ir nurodyti teismo sprendimo yra kitokie: „pasirašius darbo sutartį personalo vadovė pasirašytinai nesupažindino su įsakymu, nurodytu sutartyje“. Ieškovė suprato, kad darbo sutartimi susitarė dėl kintamos darbo užmokesčio dalies. Ieškovė nurodė, kad anksčiau yra dirbusi UAB „Rūta“, ten darbo užmokestis taip pat buvo nustatytas kaip ir pas atsakovę.

10030.15.

101Skundžiamame sprendime klaidingai nurodyta, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog direktoriaus įsakymai skelbiami skelbimų lentoje, darbuotojams nėra kliūčių su jais susipažinti. Visoje bylos medžiagoje tokių duomenų nėra. Byloje nėra nei nuotraukų, nei vaizdo medžiagos, nei liudytojų parodymų, kuriais būtų nustatytas šis faktas.

10230.16.

103Teismo teiginys, kad „tokio darbo užmokesčio kaip sudėtinės jo dalies mokėjimo nenumatė nei šalių darbo sutartis, nei įmonėje galiojantys lokaliniai aktai dėl darbo užmokesčio apskaitos ir mokėjimo“ prieštarauja DK 3 straipsnio 8 daliai, pagal kurią darbdavio ir darbo tarybos susitarimų, vietinių norminių teisės aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų valstybės institucijų norminių teisės aktų nuostatos negali pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato šis kodeksas ir įstatymai, išskyrus šių teisės aktų nustatytas išimtis; jeigu darbdavio ir darbo tarybos susitarimas, vietinis norminis teisės aktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar kitos valstybės institucijos norminis teisės aktas prieštarauja šio kodekso ar įstatymo normoms, taikomos šio kodekso ar įstatymo normos. Darbdavio priimtas vietinis lokalinis teisės aktas dėl darbo užmokesčio, pagal kurį ieškovei buvo mokamas darbo užmokestis, prieštarauja DK IX skyriaus nuostatoms ir blogina darbuotojo padėtį.

10430.17.

105Teismas nepagrįstai nurodė, kad „jokie atsakovo lokaliniai aktai ar kiti teisės aktai nenumato, kad pirmiausia išmokamas bazinis darbo užmokestis, kuris lygus Vyriausybės patvirtintai minimaliajai algai, ir tik po to apskaičiuojamas papildomas darbo užmokestis, ar ieškovės vadinama kintamoji darbo užmokesčio dalis“. Atsakovei ir nereikia priimti jokių vietinių lokalinių teisės aktų dėl darbo užmokesčio, kurio nuostatos prieštarautų DK IX skyriaus darbo užmokesčio nuostatoms ir blogintų darbuotojo padėtį.

10630.18.

107Kiekvienu atveju atsisakymas analizuoti vieną ar kitą ieškinio argumentą privalo būti motyvuotas. Visi ieškovės pateikti įrodymai bei išdėstyti motyvai buvo susiję su byla ir buvo teisminio nagrinėjimo dalykas. Daugumos ieškinio argumentų pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, nors ieškovė ieškinyje nurodė tiek faktinius, tiek teisinius ginčo pagrindus. Pirmosios instancijos teismui neįvertinus ir faktinių, ir teisinių argumentų, yra pagrindas pripažinti, kad sprendimas iš esmės yra be motyvų. Tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

10830.19.

109Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų, teismas neįvertino ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų: ieškovės sveikatos būklės 2019 m. gegužės 2 d. radiologinio tyrimo vertinimo, ieškovės ligos istoriją patvirtinančių dokumentų iš ieškovės asmens ligos istorijos, darbo vietos nuotraukų, kuriomis remiantis galima įvertinti, kokios realiai turi būti fizinės jėgos, kad darbuotojas galėtų dirbti tokį darbą, ieškovės prašymo nutraukti darbo sutartį, kuris patvirtina priežastis, dėl kurių buvo nutraukta darbo sutartis su atsakove, duomenų, patvirtinančių darbo pasiūlymus Užimtumo tarnyboje. CPK 270 straipsnio 4 dalis įsakmiai nurodo, kad motyvuojamoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti surašyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Teismo sprendime, jokių argumentų, dėl kurių atmesti ieškovės pateikti įrodymai nėra, jie net nevertinti.

11030.20.

111Teismas nepagrįstai nurodė, kad vien dėl to, jog ginčas keliamas dėl ieškovei nesumokėto darbo užmokesčio skirtumo, blogai skaičiuoto darbo užmokesčio, sumokėtų su darbo santykiais susijusių sumų, jis susijęs su kasdienės veiklos organizavimu, vidinių sprendimų priėmimu, o ne trečiojo asmens (įmonės vadovo) veikimu santykyje su atsakove. Šiuo atveju direktoriaus P. M. veiksmai yra santykyje su ieškove (dėl netinkamai jai paskaičiuoto darbo užmokesčio, nesilaikant Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą) ir su valstybe (išoriniai santykiai) – nevykdant DK normų ir netinkamai paskaičiavus ieškovei darbuotojai darbo užmokestį, buvo netinkamai sumokėti mokesčiai valstybei. Netinkamai sumokėti mokesčiai valstybei už darbuotoją turi reikšmės jos ateityje gaunamoms pensijoms, pašalpoms ir kita. Teismas neatkreipė dėmesio į ieškovės posėdžio metu išsakytus argumentus, kuriais ji atsakė į atsakovės iškeltą klausimą, ar ieškovė gali kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti kompetentingus juridinio asmens valdymo organo įgaliotus asmenis atšaukti juridinio asmens vadovą iš užimamų pareigų. Ieškovė teismo posėdžio metu citavo kasacinio teismo nutartį, kurioje pasisakyta, kad įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 581/2013; kt.).

11230.21.

113Iki parengiamojo teisino posėdžio, t. y. iki 2019 m. lapkričio 20 d., teismas nereikalavo atsakovės pateikti juridinio asmens vadovo pareigybių aprašymo arba pareiginių nuostatų ir juridinio asmens vadovo darbo sutarties, kurios pagrindu šis asmuo priimtas dirbti į direktoriaus pareigas, nurodydamas, kad šie prašomi išreikalauti dokumentai yra civilinės bylos medžiagoje, todėl jų nebus reikalaujama. Vis dėlto parengiamojo posėdžio pradžioje proceso šalys ir teismas išsiaiškino, kad šių dokumentų nėra, nes atsakovei atstovaujantis asmuo pasakė, kad šių dokumentų juridinis asmuo neturi, o kokius turi jie yra pateikti j bylą.

11430.22.

115Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: DK 217 straipsnio 3 dalis aiškintina kaip reiškianti, jog tiek darbo ginčų komisija, tiek ir teismas, veikdami pagal jiems DK 217 straipsniu nustatytą kompetenciją, neturi teisės ginčą laimėjusiai šaliai priteisti šios darbo ginčų komisijoje patirtų išlaidų atlyginimo iš antrosios ginčo šalies, nepaisant to, kam – darbo ginčų komisijai ar teismui – prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo yra pareiškiamas, nes tokia teise šie darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai įstatymų leidėjo valia nedisponuoja; ši teisės norma vienodai taikytina tiek tuo atveju, kai darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimas užbaigiamas darbo ginčų komisijoje, tiek ir tuo atveju, kai tokio pobūdžio darbo ginčas, išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje, perkeliamas nagrinėti į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018). Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nurodyta kasacinio teismo nutartimi.

11631.

117Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti atsakovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11831.1.

119Direktoriaus įsakymai dėl produkcijos pagaminimo laiko normos patvirtinimo buvo skelbiamas atsakovės skelbimų lentoje. Joks teisės aktas ar juo labiau šalių susitarimas neįpareigojo atsakovės supažindinti su produkcijos pagaminimo laiko normos patvirtinimu pasirašytinai. Ieškovė dirbo pas atsakovę beveik tris mėnesius, tačiau, būdama kvalifikuota teisininke ir žinodama darbo sutarties sąlygas dėl darbo užmokesčio sumokėjimo, gaudama kas mėnesį atsiskaitymo lapelius, nesikreipė į darbdavį su prašymu pateikti jai įsakymus dėl produkcijos pagaminimo laiko normos patvirtinimo. Tai reiškia, kad jai buvo žinomos patvirtintos produkcijos pagaminimo laiko normos.

12031.2.

121Ieškovei už jos ieškinyje nurodytus mėnesius (2019 sausio – kovo mėnesiai) jai priklausantis išmokėti darbo užmokestis buvo sumokėtas bei buvo išmokėtos kitos iki darbo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gegužės 10 d.) priklausančios išmokėti kompensacijos ir išmokos (išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas).

12231.3.

123Ginčų dėl pagamintų produkcijos kiekių, ieškovės dirbtų dienų ir (ar) valandų skaičiaus (įskaitant darbą naktį, poilsio dienomis, viršvalandžius) tarp šalių nėra, ieškovė ginčija tik atlyginimo dydį, nuo kurio ir skaičiuojamos kitos išmokos ir kompensacijos.

12431.4.

125Darbo sutarties 1.3 punkte numatyta, kad darbo užmokestis mokamas už pagamintą produkciją pagal įmonėje patvirtintą produkcijos pagaminimo laiko normą (direktoriaus įsakymas). Taigi šalys susitarė, kad bazinis darbo užmokesčio dydis bus nustatomas atsakovės direktoriaus įsakymu. Konkrečiu atveju direktoriaus įsakymu buvo nustatomas konkretaus darbo laiko vieneto įkainis. Šalys susitarė dėl bazinio mėnesinio darbo užmokesčio, kuris skaičiuojamas pagal pasiektus darbo rezultatus (pagamintą produkciją) ir gali kisti. Tuo atveju, jei darbuotojas pagal direktoriaus įsakymu nustatytą konkretaus darbo laiko vieneto įkainį neuždirba minimalaus darbo užmokesčio, jam turi būti mokamas minimalus darbo užmokestis. Jei uždirba daugiau nei minimalus darbo užmokestis, darbuotojui išmokamas jo uždirbtas darbo užmokestis. Ieškovei niekada nebuvo išmokėtas mažesnis nei minimalus darbo užmokestis pagal jos dirbtą laiką.

12631.5.

127Sudarant darbo sutartį ieškovei nekilo jokių klausimų dėl darbo sutarties sąlygų. Ieškovė yra teisininkė, tai buvo ne pirma jos darbovietė. Jei ieškovei būtų kilęs klausimas, kad darbo sutartyje nėra susitarta dėl bazinio darbo užmokesčio dydžio, ji tai galėjo aiškintis dar darbo sutarties sudarymo metu, tačiau tokio klausimo ji nekėlė nei darbo sutarties sudarymo metu, nei po to. Dėl to ieškovės ieškinyje keliama versija, kad darbo sutartyje buvo susitarta tik dėl papildomos darbo užmokesčio dalies, neatitinka elementarios logikos. Pas atsakovę darbo užmokestis yra mokamas pagal atliktą darbą ir pagamintą produkciją, nėra galimybės įdarbinamam darbuotojui įvardinti, kiek konkrečiai jis uždirbs. Todėl šalys susitarė dėl bazinio mėnesinio darbo užmokesčio, kuris skaičiuojamas pagal pasiektus darbo rezultatus (pagamintą produkciją) ir gali kisti.

12831.6.

129Galiojantys teisės aktai įpareigoja darbo sutartyje nustatyti mėnesio (ar valandos) darbo užmokestį, tačiau nenustato jokio draudimo mėnesio atlyginimą skaičiuoti pagal tokią apmokėjimo sistemą, kokią taiko atsakovę, t. y. kad mėnesio darbo užmokestis gali kisti priklausomai nuo individualių rezultatų. Apie tai, kad darbo sutarties šalys darbo sutartyje gali nurodyti ne konkretų bazinį darbo užmokesčio dydį, bet nurodyti darbo užmokestį nustatančias taisykles, yra nurodyta ir teisinėje literatūroje. Vienintelis mėnesio darbo užmokesčio nustatymo reikalavimas yra tai, kad darbo užmokestis negali būti mažesnis už Vyriausybės nustatytą minimumą. Ieškovei neuždirbus minimalaus darbo užmokesčio pagal nustatytą įkainį, ieškovei buvo mokamas teisės aktais valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. Dėl to su ieškove atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi ir nėra skolinga, o tokia darbo sutarties sąlyga jokiu būdu neblogina darbuotojo padėties ir neprieštarauja DK IX skyriaus nuostatoms. Tai, kad tokia darbo sutarties sąlyga neprieštarauja teisės aktams, įskaitant ir DK reikalavimus, patvirtino ir Valstybinė darbo inspekcija savo konsultacijoje.

13031.7.

131Darbo ginčų komisija sprendime taip pat nurodė, kad ginčo šalims sudarant darbo sutartį nebuvo ketinimo pasirašytoje darbo sutartyje nurodytą apmokėjimo sąlygą laikyti tik kintamąja (papildoma) darbo užmokesčio dalimi, prie jos pridedant minimaliąją mėnesinę algą, proporcingą dirbtam laikui. Darbo ginčų komisija sprendime taip pat nurodė, kad į darbo sutartį įrašyta apmokėjimo sąlyga yra aiški – buvo susitarta dėl bazinio mėnesio darbo užmokesčio, kuris kiekvieną mėnesį gali kisti, priklausomai nuo individualių rezultatų, t. y. susitarta dėl darbo atlikimo metu galiojusioje dinaminio pobūdžio darbo teisės normoje numatyto darbo užmokesčio ir kad toks susitarimas neprieštarauja DK nuostatoms.

13231.8.

133Priešingai nei neigia apeliantė, įstatymo leidėjas neįpareigojo darbdavio su darbo apmokėjimo sistema supažindinti privalomai visus darbuotojus. Įstatymo leidėjas numatė, kad darbdavys privalo darbo apmokėjimo sistemą padaryti prieinamą susipažinti visiems darbuotojams. Nors ieškovė yra kvalifikuota teisininkė, tačiau ji niekada nereikalavo pateikti susipažinti su darbo apmokėjimo sistema. Jokių abejonių, dirbdama pas darbdavį, dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, priešingai nei nurodo ieškinyje ir apeliaciniame skunde, ieškovė nekėlė.

13431.9.

135Darbo sutarties 1.3 punktas nustatė, kad darbo užmokestis mokamas už pagamintą produkciją pagal įmonėje patvirtintą produkcijos pagaminimo laiko normą, todėl aplinkybė, kad pas atsakovę nėra apibrėžtas pagalbinio darbininko darbo funkcijų turinys, t. y. nėra pagalbinio darbininko pareiginių nuostatų ar darbo aprašo, neturi jokios reikšmės. Ginčo dėl to, kad ieškovė dirbo ne tą darbą, kuris jai priklausė ar buvo pavestas, byloje nėra. Priešingai, byloje nustatyta ir ieškovė pati patvirtino, jog žinojo kokį darbą ji turi dirbti ir jį faktiškai dirbo.

13631.10.

137Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atšaukti juridinio asmens vadovą P. M. iš užimamų pareigų, teismas pagrįstai nurodė, kad ši ieškinį dalis atmestina, nes ieškovė apskritai neturi materialinės reikalavimo teisės reikalauti įpareigoti darbdavį atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų ir šis ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas, nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Materialinis teisinis suinteresuotumas pasireiškia tuo, kad teismo sprendimas, kuris bus priimtas konkrečioje byloje, turės tiesioginės įtakos atitinkamų asmenų materialinėms teisėms ir pareigoms. Ieškovė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodo, kokią įtaką tokio reikalavimo tenkinimas ir tokio sprendimo priėmimas turės jos materialinėms teisėms ir pareigoms. Akivaizdu, kad tokio reikalavimo patenkinimas nesukels jokių pasekmių ieškovės teisėms ir (ar) pareigoms.

13831.11.

139Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalis numato, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Trečiąjį asmenį ir atsakovę sieja fiduciariniai santykiai, grįsti akcininkų ir vadovo tarpusavio pasitikėjimu. Ieškovė nėra atsakovės vienintelė akcininke, kuri galėtų atšaukti atsakovės vadovą iš pareigų.

14031.12.

141Nurodytas ieškinio reikalavimas taip pat negali būti grindžiamas viešuoju interesu. CPK 5 ir 49 straipsniuose nurodyta, kad teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo turi prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys. Tai reiškia, kad šia galimybe gali pasinaudoti tik tie subjektai, kuriems teisė ginti viešąjį interesą yra numatyta jų veiklą ir įgaliojimus reguliuojančiuose įstatymuose. Šiuo atveju ieškovė nepatenka į įstatyme numatytų asmenų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą, sąrašą.

14231.13.

143Apeliantės argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, atmestinas. Apeliantės nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra pasisakyta tik dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje priteisimo. Tuo tarpu šioje byloje jokios bylinėjimosi išlaidos dėl bylos nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje iš ieškovės nebuvo priteistos. Visos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovei ir trečiajam asmeniui buvo priteisto už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Toks teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo visiškai atitinka kasacinio teismo suformuotą praktiką.

144IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

14532.

146Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

147Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

14833.

149Apeliantė nurodo, kad daugumos ieškinio argumentų pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, nors ieškovė ieškinyje nurodė tiek faktinius, tiek teisinius ginčo pagrindus. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismui neįvertinus faktinių ir teisinių ieškinio argumentų, yra pagrindas pripažinti, kad sprendimas iš esmės yra be motyvų.

15034.

151Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 4 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimu pagrindu laikomas atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

15235.

153Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

15436.

155Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, net ir pabrėždamas teismo sprendimo argumentavimo svarbą, būtinumą motyvuojamoje dalyje pagrįsti teismo padarytas išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje, vertindamas teismo procesinio sprendimo motyvų išsamumo ir pakankamumo įtaką jo pagrįstumui bei teisėtumui, aptariamo įstatymų leidėjo įtvirtinto reikalavimo (motyvuoti sprendimą) neaiškina kaip reikalavimo detaliai atsakyti į kiekvieną šalies argumentą. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta tik į kai kuriuos ieškinio ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas; dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

15637.

157Nagrinėjamu atveju apeliantė, nurodydama, kad teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl daugumos ieškinio argumentų, nedetalizuoja, dėl kokių konkrečiai argumentų, kuriuos apeliantė laiko esminiais, nebuvo pasisakyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Šioje byloje buvo nagrinėjamas darbo ginčas dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir įpareigojimo atšaukti juridinio asmens vadovą iš pareigų. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad šis teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kokius teisiškai reikšmingus faktus, susijusius su šalis siejusiais darbo santykiais, nustatė, aptarė teisinį reglamentavimą, susijusį su darbo užmokesčio nustatymu ir mokėjimu, įmonės vadovo atšaukimo pagrindais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija yra aiški, pagrįsta tiek byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis bei ja aiškinančia teismų praktika. Dėl to apeliacinio skundo argumentas dėl nemotyvuoto skundžiamo sprendimo atmestinas kaip nepagrįstas.

15838.

159Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo kitų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Byloje nenustatyta būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl teismas pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

160Dėl prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

16139.

162Apeliantė prašo jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šį prašymą grįsdama būtinybe pakartotinai tirti pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus.

16340.

164Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

16541.

166Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

16742.

168Nagrinėjamu atveju apeliantė, teikdama prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, išanalizavusi apeliacinio skundo turinį, byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aptariamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinio skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka padės teisingiau išnagrinėti bylą. Teismo vertinimu, rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

169Dėl prašymo sustabdyti apeliacinio skundo nagrinėjimą

17043.

171Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė prašymą sustabdyti apeliacinio skundo nagrinėjimą, kol apeliantė atliks Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties pagrindu paskirtą arešto bausmę. Apeliantė nurodo, kad, jai nuo 2019 m. gruodžio 23 d. atliekant arešto bausmę, ji negalės susipažinti su atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundą, studijuoti teisinės literatūros ir tinkamai pasirengti teismo posėdžiui.

17244.

173Iš apeliantės pateikto prašymo sustabdyti apeliacinio skundo nagrinėjimą turinio matyti, kad šis prašymas iš esmės grindžiamas būtinybe pasirengti žodiniam apeliacinės bylos nagrinėjimui. Teisėjų kolegijai nusprendus apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nebeliko pagrindo, kuriuo apeliantė grindė savo prašymą sustabdyti apeliacinio skundo nagrinėjimą, todėl šis apeliantės prašymas atmestinas.

174Dėl papildomų įrodymų išreikalavimo

17545.

176Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat prašo įpareigoti atsakovę pateikti atsakovės atstovo 2019 m. lapkričio 7 d. paklausimo Valstybinės darbo inspekcijos Informavimo ir konsultavimo skyriui kopiją.

17746.

178Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovės į bylą pateiktą Valstybinės darbo inspekcijos Informavimo ir konsultavimo skyriaus specialistų konsultaciją, tačiau kartu su ja teismui nebuvo pateiktas pats paklausimas. Dėl šios priežasties apeliantei neaišku, kokie klausimai buvo suformuluoti Valstybinės darbo inspekcijos Informavimo ir konsultavimo skyriui, taip pat ar pateiktas atsakymas atitinka klausimus, susijusius su šiuo konkrečiu byloje kilusiu ginču.

17947.

180Iš byloje esančios Valstybinės darbo inspekcijos Informavimo ir konsultavimo skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. konsultacijos matyti, kad jos įžanginėje dalyje cituojamas visas atsakovės atstovės paklausimas (Valstybinės darbo inspekcijos Informavimo ir konsultavimo skyriaus buvo klausiama, ar darbo sutarties formuluotė „vienetinis darbo apmokėjimas pagal patvirtintą produkcijos pagaminimo laiko normą (direktoriaus įsakymas), bet ne mažiau nei LR Vyriausybės patvirtintas MMA“ yra teisinga, taip pat ar gali darbuotojas traktuoti tai, kad pagal šį susitarimą darbdavys turi mokėti MMA, o vienetinis darbo užmokestis yra papildoma darbo užmokesčio dalis). Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, iš nurodytos konsultacijos yra visiškai aišku, kokie konkretūs klausimai buvo suformuluoti Valstybinės darbo inspekcijos Informavimo ir konsultavimo skyriui. Dėl šios priežasties apeliantės prašymas dėl papildomų įrodymų išreikalavimo atmestinas.

181Byloje nustatytos aplinkybės

18248.

183Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. sausio 17 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 1521, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti pagalbine darbininke. Darbo sutartyje nustatyta 8 val. trukmės darbo diena, darbas naktį (darbo sutarties 4 punktas). Darbo sutartimi susitarta, kad darbo užmokestis mokamas už pagamintą produkciją pagal įmonėje patvirtintą produkcijos pagaminimo laiko normą (direktoriaus įsakymas); darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį – 10 ir 25 dienomis (darbo sutarties 1.3 punktas).

18449.

1852019 m. balandžio 18 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama atleisti ją iš pagalbinės darbininkės pareigų dėl sveikatos būklės pirmą jos darbo dieną, grįžus po nedarbingumo laikotarpio. Atsakovės direktorius 2019 m. gegužės 10 d. priėmė įsakymą Nr. I2019-87AT, kuriuo nuo 2019 m. gegužės 10 d. atleido ieškovę iš pagalbinės darbininkės pareigų pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą (dėl ligos ar neįgalumo).

18650.

1872019 m. balandžio 26 d. ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu atsakovei dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir įpareigojimo atšaukti atsakovės vadovą pareigų. Darbo ginčų komisija 2019 m. birželio 18 d. sprendimu atmetė ieškovės prašymą atsakovei dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, o prašymo įpareigoti kompetentingus asmenis atšaukti atsakovės vadovą iš pareigų nagrinėjimą nutraukė, ieškovei atsisakius nuo pareikšto reikalavimo.

18851.

189Ieškovė, nesutikdama su nurodytu darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti ieškovei iš atsakovės 1221,30 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio dalį (130,01 Eur už sausį, 700,74 Eur už vasarį, 390,55 Eur už kovą), 4513,40 Eur delspinigių, 524,80 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtos išeitinės pašalpos dalį, 154,18 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 3) įpareigoti kompetentingo juridinio asmens valdymo organo įgaliotus asmenis atšaukti juridinio asmens vadovą P. M. iš užimamų pareigų.

190Dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo

19152.

192Nagrinėjamos bylos atveju ginčas dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo iš esmės yra kilęs dėl skirtingo darbo sutarties sąlygos, nustatančios apmokėjimo už atliktą darbą tvarką, aiškinimo. Ieškovės (apeliantės) nuomone, šalys darbo sutartyje susitarė tik dėl kintančios darbo užmokesčio dalies, nustatytos direktoriaus įsakymu, o dėl bazinės (pastoviosios) darbo užmokesčio dalies nebuvo susitarta. Anot ieškovės, aptariamu atveju už atliktą darbą pirmiausia turėjo būti išmokamas bazinis darbo užmokestis, kuris lygus minimaliajai mėnesinei algai, ir tik po to apskaičiuojamas papildomas darbo užmokestis, nustatytas direktoriaus įsakymu.

19353.

194Atsakovė, nesutikdama su nurodytais ieškovės argumentais, laikosi pozicijos, kad šalys susitarė ne dėl kintančios darbo užmokesčio dalies, bet dėl bazinio darbo užmokesčio dydžio. Tuo atveju, jei darbuotojas pagal direktoriaus įsakymu nustatytą konkretaus darbo laiko vieneto įkainį neuždirba minimalaus darbo užmokesčio, jam turi būti mokamas minimalus darbo užmokestis. Jei darbuotojas uždirba daugiau, nei minimalus darbo užmokestis, darbuotojui išmokamas jo uždirbtas darbo užmokestis. Atsakovės teigimu, ieškovei niekada nebuvo išmokėtas mažesnis nei minimalusis darbo užmokestis pagal jos dirbtą laiką.

19554.

196DK 139 straipsnio 1 dalyje darbo užmokestis apibrėžiamas kaip atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

19755.

198Pagal DK 140 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas. DK 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis, negu šio straipsnio nustatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis.

19956.

200DK 6 straipsnis, reglamentuojantis darbo santykius reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, nustato, kad darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, įtvirtintus DK 2 straipsnyje (1 dalis); kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai (2 dalis). Taigi darbo sutartis turi būti aiškinama tokiu būdu, kad jos aiškinimo rezultatas būtų suderinamas su darbo santykių teisinio reglamentavimo principais, juos atitiktų ir jiems neprieštarautų.

20157.

202Analizuojamu atveju dėl darbo apmokėjimo sąlygų šalys susitarė 2019 m. sausio 17 d. sudarytos darbo sutarties 1.3 punkte, nustatydamos, kad darbo užmokestis mokamas už pagamintą produkciją pagal direktoriaus įsakymu įmonėje patvirtintą produkcijos pagaminimo laiko normą.

20358.

204Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių darbo sutartimi sulygtą apmokėjimo už atliktą darbą tvarką, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ši darbo sutarties nuostata yra pakankamai aiški, nekelianti jokių abejonių, kad ja apibrėžiama būtent bazinis (pastovusis) darbo užmokestis.

20559.

206Darbo sutarties 1.3 punkto aprašyme nurodyta, kad šiame sutarties punkte nurodomas darbo užmokestis ir jo sudedamosios dalys, priedai, priemokos, premijos ar kitoks papildomas apmokėjimas. Taigi šioje darbo sutarties nuostatoje buvo susitarta dėl viso darbo užmokesčio (visų jo sudedamųjų dalių). Šalys darbo sutartyje aiškiai išreiškė valią, kad darbo užmokestis ieškovei bus mokamas už pagamintą produkciją pagal įmonėje patvirtintą produkcijos pagaminimo laiko normą, nenustatant, kad be šio darbo užmokesčio būtų mokama kokia nors kita darbo užmokesčio dalis. Dėl to šalių darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis laikytinas baziniu darbo užmokesčiu.

20760.

208Ieškovės (apeliantės) teigimu, neįmanoma kiekvieną mėnesį pagaminti vienodą kiekį produkcijos, be to, iš darbo užmokesčio kortelių matyti, kad ieškovės darbo užmokestis kito, todėl, anot ieškovės, laikytina, jog darbo sutartimi buvo susitarta ne dėl bazinės, bet dėl kintančios darbo užmokesčio dalies, o bazine darbo užmokesčio dalimi laikytina minimalioji mėnesinė alga. Nurodyti ieškovės (apeliantės) argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

20961.

210Teisėjų kolegija pritaria atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, kad, nors galiojantis teisinis reglamentavimas įpareigoja darbo sutartyje nustatyti mėnesio ar valandos darbo užmokestį, tačiau nenustato draudimo mėnesio atlyginimą skaičiuoti pagal tokią apmokėjimo sistemą, kokią taiko atsakovė, t. y. kad mėnesio darbo užmokestis gali kisti, priklausomai nuo individualių rezultatų. Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad reikalavimas darbo užmokesčio dydį sieti su tam tikru laikotarpiu (mėnesiu, valanda) nėra imperatyvus, tad šalys gali susitarti ir dėl kitokio apmokėjimo vieneto, pavyzdžiui pagamintos produkcijos (Davulis, Tomas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Valstybės įmonė Registrų centras, 2018, p. 431).

21162.

212Nagrinėjamu atveju darbo užmokesčio dydis buvo siejamas su pagaminta produkcija, todėl jis kiekvieną mėnesį galėjo skirtis dėl skirtingo pagaminto produkcijos kiekio, tačiau vien tik ši aplinkybė savaime nepaneigia tokio darbo užmokesčio bazinio pobūdžio. Pažymėtina, kad direktoriaus įsakymu patvirtinta produkcijos pagaminimo laiko norma, priešingai nei mėnesinis darbo užmokestis, buvo pastovi, nekintanti ir žinoma iš anksto. Dėl to nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės (apeliantės) teiginiu, kad darbo sutartimi buvo susitarta tik dėl kintančios, o ne dėl bazinės darbo užmokesčio dalies.

21363.

214Jau nurodyta, kad darbo sutarčių nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus. DK 2 straipsnio 1 dalyje kartu su kitais darbo santykių teisinio reglamentavimo principais įtvirtintas ir teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Išanalizavus ir įvertinus visą bylą medžiagą, darytina išvada, kad, išskyrus subjektyvius pačios ieškovės samprotavimus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą teisėtu ir pagrįstu pripažinti ieškovės, kaip darbuotojos, lūkestį, kad pagal darbo sutartimi sulygtas apmokėjimo už darbą sąlygas jai pirmiausia bus išmokamas bazinis darbo užmokestis, lygus minimaliajai mėnesinei algai, ir tik po to apskaičiuojamas papildomas darbo užmokestis už pagamintą produkciją pagal patvirtintą produkcijos pagaminimo laiko normą.

21564.

216Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovės įmonėje taikyta darbo užmokesčio apmokėjimo tvarka prieštarauja DK IX skyriaus nuostatoms, pažeidžia imperatyviąsias teisės normas, nustatančias minimalųjį darbo užmokestį, ir blogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato įstatymai.

21765.

218Minėta, kad darbo sutarties šalių susitarimas darbo užmokesčio dydį sieti su pasiektais darbo rezultatais (pagaminta produkcija), savaime nelaikytinas prieštaraujančiu darbo teisės normoms, reglamentuojančioms darbo užmokestį. Byloje nustatyta, kad, nepaisant pagamintos produkcijos kiekio, ieškovei visais atvejais buvo sumokama minimalioji mėnesinė alga, t, y. tais atvejais, kai už ieškovės pagamintą produkciją pagal patvirtintą produkcijos pagaminimo laiko normą mokėtinas darbo užmokestis nesiekdavo minimaliosios mėnesinės algos, atsakovė mokėdavo ieškovei atitinkamo dydžio priemoką. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja nenustačiusi ieškovės, kaip darbuotojos, teisių, susijusių apmokėjimu už atliktą darbą, pažeidimo.

21966.

220Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad įmonėje nebuvo apibrėžtas pagalbinio darbininko darbo funkcijos turinys, nors tai turėjo būti padaryta darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše.

22167.

222Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) 2019 m. sausio 17 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu buvo priimta dirbti pagalbine darbininke. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad šiuo konkrečiu atveju pagalbinio darbininko darbo funkcijos turinys atskirai nebuvo detalizuotas su ieškove sudarytoje darbo sutartyje ar vietiniuose (lokaliniuose) atsakovės teisės aktuose, tiesiogiai nėra susiję ir neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl šioje byloje pareikštų reikalavimų. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė dirbo ne tą darbą, kuris jai buvo pavestas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė žinojo, kokį darbą ji turi dirbti ir jį faktiškai dirbo (pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad dar iki įsidarbinant atsakovės įmonėje ji buvo supažindinta su šios įmonės darbuotojų, dirbančių nekvalifikuotą darbą, darbo pobūdžiu).

22368.

224Ieškovės (apeliantės) teigimu, byloje taip pat liko neįvertinta aplinkybė, kad įmonėje nėra patvirtintos darbo apmokėjimo sistemos.

22569.

226DK 140 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinamą susipažinti visiems darbuotojams. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.

22770.

228Byloje konstatuota, kad aptariamu atveju ieškovės darbo apmokėjimo sąlygos buvo aiškiai apibrėžtos šalių sudarytoje darbo sutartyje ir direktoriaus įsakyme, kuriuo buvo patvirtinta produkcijos pagaminimo laiko norma. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, susijusi su darbo apmokėjimo sistemos atsakovės įmonėje (ne)patvirtinimu atskiru atsakovės direktoriaus įsakymu, laikytina tiesiogiai nesusijusia su nagrinėjamos bylos dalyku ir neturinčia įtakos ieškiniu pareikštiems reikalavimams. Minėta, kad įstatymas nustato darbdaviui pareigą padaryti darbo apmokėjimo sistemą prieinamą susipažinti visiems darbuotojams. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė per visą darbo santykių laikotarpį būtų reiškusi darbdaviui pageidavimą susipažinti su darbovietėje galiojančia darbo apmokėjimo sistema.

22971.

230Ieškovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė išvestinius ieškinio reikalavimus dėl išeitinės išmokos dalies, kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalies ir delspinigių priteisimo, laikytinas nepagrįstu. Darytina išvada, kad, atmetęs pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir išvestinius ieškinio reikalavimus dėl kitų su darbo santykiais susijusių išmokų (išeitinės išmokos dalies, kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalies ir delspinigių) priteisimo.

231Dėl bendrovės vadovo atšaukimo

23272.

233Ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat prašė įpareigoti kompetentingo atsakovės valdymo organo įgaliotus asmenis atšaukti atsakovės vadovą iš užimamų pareigų. Apeliantė teigia, kad atsakovės vadovas nesumokėjo jai darbo užmokesčio dalies, nuo šios dalies nesumokėdamas ir mokesčių valstybei, taip pat nebuvo rūpestingas, atidus ir apdairus, eidamas savo pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, paskirdamas apeliantę pagalbinio darbininko pareigoms, neįvertino jos fizinių galimybių dirbti tokios pobūdžio darbą (fizinių jėgų ir ištvermės reikalaujantis darbas sukėlė atsakovei nugaros skausmus ir kitus sveikatos sutrikimus). Apeliantės nuomone, šiais veiksmai atsakovės vadovas pažeidė juridinio asmens vadovo fiduciarines pareigas, todėl kompetentingi įmonės valdymo organai įpareigotini atšaukti įmonės vadovą iš šių pareigų.

23473.

235Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti kompetentingo atsakovės valdymo organo įgaliotus asmenis atšaukti atsakovės vadovą iš užimamų pareigų, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokią teisę turi tik pats juridinis asmuo, o ieškovė, būdama darbuotoja, neturi materialinės reikalavimo teisės įpareigoti darbdavį atšaukti įmonės vadovą iš pareigų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

23674.

237Bendrovės vadovo rinkimo, taip pat atšaukimo iš šių pareigų tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ). Šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas).

23875.

239Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas teisę atšaukti bendrovės vadovą suteikia išimtinai tik bendrovės organams (valdybai, stebėtojų tarybai arba visuotiniam akcininkų susirinkimui).

240Iš atsakovės įstatų matyti, kad bendrovė turi kolegialų valdymo organą – valdybą, kuriai pagal kompetenciją, be kita ko, priskirta rinkti ir atšaukti bendrovės vadovą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas vadovą išrinkusio organo teisės jį atšaukti absoliutumas, kurį lemia bendrovės ir jos vadovo santykių, pagrįstų pasitikėjimu, pobūdis, vadovo pareigybės ir vadovo atliekamo vadovavimo darbo reikšmė bendrovei. Be to, išimtinė bendrovės organo kompetencija rinkti ir atšaukti bendrovės vadovą negali būti perduota teismui, nes teismas negali tapti atsakingas už bendrovės veiklos vykdymą (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-457; 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-378/2017).

24176.

242Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė, nebūdama kompetentingo atsakovės valdymo organo narė, neturi teisės inicijuoti atsakovės vadovo atšaukimo iš pareigų procedūros, įskaitant teisę reikšti tokio pobūdžio reikalavimą teisme.

24377.

244Ieškovės (apeliantė), be kita ko, teigia, kad nurodytas ieškinio reikalavimas yra reiškiamas ginant viešąjį interesą.

24578.

246Pagal CPK 49 straipsnį valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti tik įstatymų numatytais atvejais, t. y. ne savo nuožiūra, o tada kai tokia teisė jiems sutekta teisės aktų.

24779.

248Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešajam interesui civilinio proceso tvarka ginti yra būtinos dvi pirminės sąlygos: 1) ieškinys viešajam interesui ginti yra pareikštas subjekto, kuriam įstatymų lygmeniu pripažįstama teisė teismine tvarka ginti viešąjį interesą; 2) subjektas, reiškiantis ieškinį viešajam interesui ginti, veikia pagal įstatyme apibrėžtą savo kompetenciją, t. y. įstatyme yra įtvirtinta tokio subjekto teisė ir pareiga teismine tvarka ginti viešąjį interesą. Šių sąlygų nebuvimas eliminuoja viešojo intereso gynimo civilinio proceso tvarka galimybę. Išdėstytų nuostatų paskirtis – užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp viešojo ir privataus interesų gynimo, civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Kadangi viešojo intereso gynimas yra dispozityvumo principo išimtis, todėl šis interesas, kaip įvardyto – civiliniame procese dominuojančio – principo veikimą ribojantis veiksnys, gali būti ginamas numerus clausus (baigtinis sąrašas) principu, t. y. tik tiek, kiek šio intereso gynimo galimybė (būtinybė) yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme. Kita vertus, kompetencijos ginti viešąjį interesą neturėjimas neužkerta kelio kreiptis į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. viešasis interesas, neegzistuojant pirmiau įvardytoms sąlygoms, gali būti ginamas per prokurorą (CPK 49 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-611/2018, 40–41 punktai).

24980.

250Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) teisiškai nepagrindė savo, kaip subjekto, kuriam įstatymų lygmeniu pripažįstama teisė teismine tvarka ginti viešąjį interesą, statuso, todėl darytina išvada, kad ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinį viešajam interesui ginti civilinio proceso tvarka.

25181.

252Kadangi ieškovė (apeliantė) neturėjo teisės reikšti reikalavimo įpareigoti kompetentingo atsakovės valdymo organo įgaliotus asmenis atšaukti atsakovės vadovą iš užimamų pareigų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsamiau netyrė ir neanalizavo ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų ir pateiktų įrodymų, susijusių atsakovės vadovo atliktais veiksmais, kuriuos ieškovė laikė neteisėtais.

25382.

254Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jo apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

255Dėl procesinės bylos baigties

25683.

257Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio ieškovės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

258Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų

25984.

260Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovei ir trečiajam asmeniui jų patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018 suformuota praktika, tokios išlaidos ginčo šalims nepriteistinos. Sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra teisinio pagrindo.

26185.

262Apeliantės nurodytoje civilinėje byloje kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: DK 217 straipsnio 3 dalis aiškintina kaip reiškianti, jog tiek darbo ginčų komisija, tiek ir teismas, veikdami pagal jiems DK 217 straipsniu nustatytą kompetenciją, neturi teisės ginčą laimėjusiai šaliai priteisti šios darbo ginčų komisijoje patirtų išlaidų atlyginimo iš antrosios ginčo šalies, nepaisant to, kam – darbo ginčų komisijai ar teismui – prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo yra pareiškiamas, nes tokia teise šie darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai įstatymų leidėjo valia nedisponuoja; ši teisės norma vienodai taikytina tiek tuo atveju, kai darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimas užbaigiamas darbo ginčų komisijoje, tiek ir tuo atveju, kai tokio pobūdžio darbo ginčas, išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje, perkeliamas nagrinėti į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018).

26386.

264Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nurodytą kasacinio teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę ginčą laimėjusiai šaliai negali būti priteisiamos tik tos bylinėjimosi išlaidos, kurias pastaroji patyrė darbo ginčų komisijoje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovei ir trečiajam asmeniui priteisė iš ieškovės tik tas teisinės pagalbos išlaidas, kurias šie patyrė ginčą nagrinėjant teisme, t. y. išlaidas už atsiliepimus į ieškinį ir atstovavimą teisme. Toks teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, todėl apeliantės argumentas dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo atmestinas.

265Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

266atmesti apeliacinį skundą.

267Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo ieškovės J.... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė J. D. (toliau – ieškovė, darbuotoja) kreipėsi į teismą, kuriuo... 6. 2.... 7. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. sausio 17 d. įsidarbino UAB „NMF Porolon“... 8. 3.... 9. Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė teisingo apmokėjimo už darbą... 10. 4.... 11. Ieškovės nuomone, kadangi 2019 m. sausio 17 d. darbo sutartis nustatė 8 val.... 12. 5.... 13. Ieškovė ieškinyje taip pat prašė įpareigoti atsakovės kompetentingus... 14. 6.... 15. Atsiliepime į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti... 16. 7.... 17. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo P. M. su ieškiniu nesutiko, prašė... 18. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 19. 8.... 20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškovės... 21. 9.... 22. Remdamasis rašytiniais įrodymais, ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens... 23. 10.... 24. Ieškovė byloje prašė išieškoti iš atsakovės 1221,30 Eur (neatskaičius... 25. 11.... 26. Teismas nurodė, kad bendra ginčo laikotarpio darbo užmokesčio suma,... 27. 12.... 28. Bylos nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu išsiaiškinus aplinkybes dėl... 29. 13.... 30. Teismas, turėdamas teisę remtis darbo byloje esančiais rašytiniais... 31. 14.... 32. Remdamasis byloje pateiktais atsakovės rašytiniais įrodymais ir darbo... 33. 14.1.... 34. Ieškovė 2019 m. sausio mėnesį dirbo 10 d. d. (80 val.), iš jų 5 val.... 35. 14.2.... 36. Ieškovė 2019 m. vasario mėnesį dirbo 20 d. d., iš jų 39,5 val. naktį, 14... 37. 14.3.... 38. Ieškovė 2019 m. kovo mėnesį dirbo 15 d. d., iš jų 31,5 val. naktį, 7... 39. 15.... 40. Pagal DK 143 straipsnį, jeigu darbuotojui (tiek individualiai, tiek... 41. 16.... 42. Teismas nurodė, kad darbo užmokestį įtvirtinanti darbo sutarties sąlyga,... 43. 17.... 44. Teismas konstatavo, kad ginčas byloje yra kilęs dėl darbo sutartyje... 45. 18.... 46. Teismas pažymėjo, kad negali kitaip vertinti darbo sutarties šalių... 47. 19.... 48. Teismas sprendė, kad ieškovės tvirtinimas, jog įsidarbinant jai buvo... 49. 20.... 50. Darbo sutartimi šalys susitarė dėl darbo užmokesčio mokėjimo už... 51. 21.... 52. Teismas, vadovaujantis DK 34, 139–141 straipsniais, pripažino, kad šalių... 53. 22.... 54. Teismas, atsižvelgdamas į visą bylos medžiagą, ieškovės ir atsakovės... 55. 23.... 56. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė rašytiniais... 57. 24.... 58. Teismas taip pat atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovo valdymo... 59. 25.... 60. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, reikalaudama įpareigoti atšaukti... 61. 26.... 62. Teismas pripažino, kad šalių ginčas nagrinėjamu atveju yra kildinamas iš... 63. 27.... 64. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė byloje nereiškė reikalavimo dėl... 65. 28.... 66. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė apskritai neturi materialinės... 67. 29.... 68. Atmetęs ieškinio reikalavimus, teismas paskirstė atsakovės ir trečiojo... 69. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 70. 30.... 71. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 72. 30.1.... 73. Esant darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo... 74. 30.2.... 75. Tarp ginčo šalių (darbdavio ir darbuotojo) įsidarbino dieną (2019 m.... 76. 30.3.... 77. Teismas visiškai netyrė ir neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų... 78. 30.4.... 79. Teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo... 80. 30.5.... 81. DK 140 straipsnio 3 dalyje darbdaviams numatyta pareiga patvirtinti darbo... 82. 30.6.... 83. Teismas šiuo atveju privalėjo vadovautis DK 33 straipsnio 4 dalimi,... 84. 30.7.... 85. Šiuo konkrečiu atveju apeliantės darbo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo... 86. 30.8.... 87. Teismas byloje visiškai nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, nė vieno... 88. 30.9.... 89. Teismas klaidingai įvertino atsakovės pateiktą Valstybinės darbo... 90. 30.10.... 91. Teismas, nepagrįstai atmetęs pagrindinį reikalavimą, nepagrįstai atmetė... 92. 30.11.... 93. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra ginčo... 94. 30.12.... 95. Teismas nepagrįstai, nesant jokių argumentų ir įrodymų, nesivadovaudamas... 96. 30.13.... 97. Teismas neteisingai suprato sąvokas „bazinis“, „pastovus“,... 98. 30.14.... 99. Teismas nepagrįstai nurodė, kad „ieškovė neginčijo, jog suprato, kad... 100. 30.15.... 101. Skundžiamame sprendime klaidingai nurodyta, kad iš bylos medžiagos... 102. 30.16.... 103. Teismo teiginys, kad „tokio darbo užmokesčio kaip sudėtinės jo dalies... 104. 30.17.... 105. Teismas nepagrįstai nurodė, kad „jokie atsakovo lokaliniai aktai ar kiti... 106. 30.18.... 107. Kiekvienu atveju atsisakymas analizuoti vieną ar kitą ieškinio argumentą... 108. 30.19.... 109. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę atšaukti... 110. 30.20.... 111. Teismas nepagrįstai nurodė, kad vien dėl to, jog ginčas keliamas dėl... 112. 30.21.... 113. Iki parengiamojo teisino posėdžio, t. y. iki 2019 m. lapkričio 20 d.,... 114. 30.22.... 115. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi... 116. 31.... 117. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti,... 118. 31.1.... 119. Direktoriaus įsakymai dėl produkcijos pagaminimo laiko normos patvirtinimo... 120. 31.2.... 121. Ieškovei už jos ieškinyje nurodytus mėnesius (2019 sausio – kovo... 122. 31.3.... 123. Ginčų dėl pagamintų produkcijos kiekių, ieškovės dirbtų dienų ir (ar)... 124. 31.4.... 125. Darbo sutarties 1.3 punkte numatyta, kad darbo užmokestis mokamas už... 126. 31.5.... 127. Sudarant darbo sutartį ieškovei nekilo jokių klausimų dėl darbo sutarties... 128. 31.6.... 129. Galiojantys teisės aktai įpareigoja darbo sutartyje nustatyti mėnesio (ar... 130. 31.7.... 131. Darbo ginčų komisija sprendime taip pat nurodė, kad ginčo šalims sudarant... 132. 31.8.... 133. Priešingai nei neigia apeliantė, įstatymo leidėjas neįpareigojo darbdavio... 134. 31.9.... 135. Darbo sutarties 1.3 punktas nustatė, kad darbo užmokestis mokamas už... 136. 31.10.... 137. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atšaukti juridinio asmens... 138. 31.11.... 139. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalis... 140. 31.12.... 141. Nurodytas ieškinio reikalavimas taip pat negali būti grindžiamas viešuoju... 142. 31.13.... 143. Apeliantės argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovės patirtas... 144. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 145. 32.... 146. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 147. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ... 148. 33.... 149. Apeliantė nurodo, kad daugumos ieškinio argumentų pirmosios instancijos... 150. 34.... 151. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 4 punktą absoliučiu teismo sprendimo... 152. 35.... 153. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4... 154. 36.... 155. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, net ir pabrėždamas teismo sprendimo... 156. 37.... 157. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nurodydama, kad teismas neanalizavo ir... 158. 38.... 159. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo kitų absoliučių teismo sprendimo... 160. Dėl prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka... 161. 39.... 162. Apeliantė prašo jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka,... 163. 40.... 164. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas... 165. 41.... 166. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia,... 167. 42.... 168. Nagrinėjamu atveju apeliantė, teikdama prašymą nagrinėti bylą žodinio... 169. Dėl prašymo sustabdyti apeliacinio skundo nagrinėjimą... 170. 43.... 171. Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė prašymą sustabdyti... 172. 44.... 173. Iš apeliantės pateikto prašymo sustabdyti apeliacinio skundo nagrinėjimą... 174. Dėl papildomų įrodymų išreikalavimo... 175. 45.... 176. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat prašo įpareigoti atsakovę pateikti... 177. 46.... 178. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovės į... 179. 47.... 180. Iš byloje esančios Valstybinės darbo inspekcijos Informavimo ir konsultavimo... 181. Byloje nustatytos aplinkybės ... 182. 48.... 183. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. sausio 17 d. sudarė... 184. 49.... 185. 2019 m. balandžio 18 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama... 186. 50.... 187. 2019 m. balandžio 26 d. ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją su... 188. 51.... 189. Ieškovė, nesutikdama su nurodytu darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi... 190. Dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų... 191. 52.... 192. Nagrinėjamos bylos atveju ginčas dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo... 193. 53.... 194. Atsakovė, nesutikdama su nurodytais ieškovės argumentais, laikosi pozicijos,... 195. 54.... 196. DK 139 straipsnio 1 dalyje darbo užmokestis apibrėžiamas kaip atlyginimas... 197. 55.... 198. Pagal DK 140 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti... 199. 56.... 200. DK 6 straipsnis, reglamentuojantis darbo santykius reglamentuojančių... 201. 57.... 202. Analizuojamu atveju dėl darbo apmokėjimo sąlygų šalys susitarė 2019 m.... 203. 58.... 204. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių darbo sutartimi sulygtą apmokėjimo... 205. 59.... 206. Darbo sutarties 1.3 punkto aprašyme nurodyta, kad šiame sutarties punkte... 207. 60.... 208. Ieškovės (apeliantės) teigimu, neįmanoma kiekvieną mėnesį pagaminti... 209. 61.... 210. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą... 211. 62.... 212. Nagrinėjamu atveju darbo užmokesčio dydis buvo siejamas su pagaminta... 213. 63.... 214. Jau nurodyta, kad darbo sutarčių nuostatos turi būti aiškinamos... 215. 64.... 216. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės (apeliantės)... 217. 65.... 218. Minėta, kad darbo sutarties šalių susitarimas darbo užmokesčio dydį sieti... 219. 66.... 220. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad... 221. 67.... 222. Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) 2019 m. sausio 17 d. sudarytos darbo... 223. 68.... 224. Ieškovės (apeliantės) teigimu, byloje taip pat liko neįvertinta aplinkybė,... 225. 69.... 226. DK 140 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo apmokėjimo sistema darbovietėje... 227. 70.... 228. Byloje konstatuota, kad aptariamu atveju ieškovės darbo apmokėjimo sąlygos... 229. 71.... 230. Ieškovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios... 231. Dėl bendrovės vadovo atšaukimo ... 232. 72.... 233. Ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat prašė įpareigoti kompetentingo... 234. 73.... 235. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti kompetentingo atsakovės... 236. 74.... 237. Bendrovės vadovo rinkimo, taip pat atšaukimo iš šių pareigų tvarką... 238. 75.... 239. Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas teisę atšaukti bendrovės vadovą... 240. Iš atsakovės įstatų matyti, kad bendrovė turi kolegialų valdymo organą... 241. 76.... 242. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 243. 77.... 244. Ieškovės (apeliantė), be kita ko, teigia, kad nurodytas ieškinio... 245. 78.... 246. Pagal CPK 49 straipsnį valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti... 247. 79.... 248. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešajam interesui civilinio proceso... 249. 80.... 250. Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) teisiškai nepagrindė savo, kaip... 251. 81.... 252. Kadangi ieškovė (apeliantė) neturėjo teisės reikšti reikalavimo... 253. 82.... 254. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto... 255. Dėl procesinės bylos baigties... 256. 83.... 257. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, darytina... 258. Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų ... 259. 84.... 260. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 261. 85.... 262. Apeliantės nurodytoje civilinėje byloje kasacinis teismas suformulavo tokią... 263. 86.... 264. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nurodytą kasacinio teismo suformuluotą... 265. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 266. atmesti apeliacinį skundą.... 267. Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d....