Byla 2A-2356-657/2011
Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1457-877/2011 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3Ieškovas R. V. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydamas pripažinti jam teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis butą, esantį ( - ) (b.l. 3-5). R. V. mirė 2010-11-26. R. K., kaip buvusio ieškovo R. V. turtinių ir neturtinių teisių perėmėjas, patikslintu ieškiniu prašė pripažinti R. V. bei R. K., kaip R. V. įpėdiniui pagal testamentą, teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamą butą, esantį ( - ), pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą (b.l. 86).

4Ieškovas nurodė, kad 1990 m. dėl naujai statomo tilto ( - ) R. V. namas ( - ) buvo nugriautas, o R. V. iš jo iškeldintas. Kauno miesto mero 1990-07-13 buvo priimtas potvarkis Nr. 170 „Dėl 1990 metų valstybinių kapitalinių įdėjimų limito ir bendrojo ploto paskirstymo įmonėms ir organizacijoms plano“, kurio 5 priedėliu patvirtintas griaunamų namų dėl naujų namų statybos ir gatvių rekonstrukcijos sąrašas. Eilės Nr. 23 įrašyta Kulautuvos g. (be adreso), narių skaičius 1. Kauno miesto mero 1991-10-17 potvarkiu Nr. 1602 R. V. buvo suteiktas vieno kambario butas ( - ). Prie potvarkio pateikiamojoje pažymoje 25 numeriu nurodyta, kad „R. V. „Kapitalinės statybos“ įmonė kelia iš griaunamo namo ( - ) g. Nr. (prie statomo tilto per Nemuną, be adreso). Gyvena savavališkai pastatytame name“. Kauno miesto mero 1991-10-17 potvarkio Nr. 1602 pagrindu buvo išrašytas Gyvenamosios patalpos orderis Nr. 357, o namas ( - ) gatvėje – nugriautas. 1995-03-20 priėmimo-perdavimo aktu – važtaraščiu butas, esantis ( - ) nuosavybės teise buvo perduotas Kauno miesto savivaldybei. Nekilnojamo turto registro duomenimis ginčo butas nuosavybės teise priklauso atsakovui. 1999-02-25 tarp šalių buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. 2008-09-09 ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas leisti lengvatine tvarka privatizuoti butą, tačiau gavo neigiamą atsakymą. 2009-03-04 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl buto, esančio ( - ) pripažinimo asmenine nuosavybe bei nuomos sutarties ir perdavimo akto. 2010-02-02 sprendimu ieškinys buvo atmestas, o Kauno apygardos teismo 2010-05-31 nutartimi sprendimas paliktas nepakeistu. Ieškovas nurodo, kad jei jo namas ( - ) gatvėje nebūtų buvęs nugriautas dėl statomo per Nemuną tilto, jis būtų sutvarkęs visus reikalingus dokumentus ir įregistravęs asmeninę nuosavybę, kadangi R. V. buvo iškeldintas iš būsto nugriaunant namą dėl visuomenės poreikių, jam buvo suteiktas butas. Už nugriaunamą namą jam turėjo būti atlyginta, todėl atsakovo darbuotojai ilgą laiką R. V. klaidino, kad buto privatizuot nereikia. Dėl šių aplinkybių laiku nebuvo privatizuotas butas, tačiau 2008 m. išaiškėjus šiam faktui R. V. ir jo įpėdinis R. K. turi teisę privatizuoti butą, nes už nugriautą namą nebuvo atlyginta.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimu (b. l. 95-98) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 24,55 Lt valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Iš byloje surinktos medžiagos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad R. V. nuomotas iš atsakovo butas gali būti privatizavimo objektas, tačiau vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, buvusiems namų savininkams (o jų nesant, įpėdiniams, gyvenantiems buvusiam savininkui suteiktame bute), kuriems butai buvo suteikti nugriaunant jų asmenine nuosavybe buvusius gyvenamuosius namus dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams ir pagal tuo laiku galiojusius įstatymus nebuvo kompensuota namų vertė, neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamą gyvenamąjį namą ar butą. Teismas vertino, kad šioje įstatymo normoje nurodyta, kad nuosavybės teisė į nuomojamą butą pripažįstama tik tiems asmenims, kuriems gyvenamieji namai priklausė nuosavybės teise. 2010-02-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2010-05-31 Kauno apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad R. V. gyveno savavališkai pastatytame name, niekada neturėjo įstatymo nustatyta tvarka sukurto ir įregistruoto nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo Kulautuvos gatvėje (b.l. 41), todėl ši aplinkybė byloje neįrodinėtina (CPK 182 str. 2 p.). Teismas padarė išvadą, kad R. V. negali būti pripažintas tinkamu privatizavimo subjektu Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kuris suteikė teisę privatizuoti butus tiems nuomininkams, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Ieškovas 1999-02-25 pasirašė nuomos sutartį (b.l. 10-12), 2010-10-25 Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento privatizavimo skyriaus raštas Nr. 66-3-591 patvirtina, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu nebuvo ieškovo pateikto prašymo ir kitų dokumentų dėl buto ( - ), privatizavimo. Kadangi R. V. miręs, jis pats negali išreikšti valios dėl privatizavimo, tačiau iš byloje esančių duomenų teismas pripažino, kad labiau tikėtina, jog R. V. galiojant Butų privatizavimo įstatymui į atsakovą įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė.

6Apeliaciniu skundu ieškovas R. K. prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti (b.l. 103-107). Nurodo, kad apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas iki galo neišnagrinėjus esminių bylos aplinkybių, netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

71. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Teismas nepagrįstai laikė, jog būtina sąlyga - nuomininkui turėti nuosavybės teise turtą, iš kurio buvo iškeldintas, t.y. nepagrįstai laikė, kad R. V. nėra tinkamas subjektas privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymo 7 str. Butų privatizavimo įstatymo 7 str. reglamentuoja visiškai kitokią teisinę situaciją, pagal kurią asmuo įgyja nuosavybės teises į butą. Šioje byloje ieškinio reikalavimas pareikštas dėl teisės pripažinimo privatizuoti butą, todėl Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnis neturi jokios teisinės reikšmės šiam ginčui. Priešingai, nuosekli Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto analizė įgalina daryti išvadą, kad R. V. ir jo teisių perėmėjas, yra tinkami privatizavimo subjektai. Minėtoje įstatyminėje nuostatoje įtvirtinta, kad teisė privatizuoti butus suteikiama tiems nuomininkams, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pasatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal butų privatizavimo įstatymą. Ši įstatyminė nuostata nenumato jokių reikalavimų, kad gyvenamoji patalpa iš kurios asmuo buvo iškeldintas, pastarajam priklausytų asmeninės nuosavybės teise. Butų privatizavimo įstatymo 7 str. šiuo atveju negalėjo būti taikomas.

82. Nepagrįsta teismo išvada, kad R. V. nebuvo išreiškęs valios privatizuoti buto. Byloje nustatyta, kad 1993 metais buvęs R. V. kaimynas V. B. ( - ) paragino pasidomėti ieškovą Kauno miesto savivaldybėje dėl buto privatizavimo. Tais pačiais metais R. V. su V.B. nuėjo į Kauno miesto savivaldybę, kur parašė prašymą dėl buto privatizavimo, tačiau savivaldybės darbuotojos buvo patikintas, kad gavus butą vietoj nugriauto, privatizuoti nereikia. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. B.. R. V. buvo įsitikinęs, kad butas yra jo nuosavybė, nes buvo iškeldintas iš namo, kurį pats pasistatė savo lėšomis. Vėliau paaiškėjo, kad butas nėra R. V. nuosavybė. Paminėtos aplinkybės, pagrįstos įrodymais, patvirtina, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui R. V. išreiškė savo valią pirkti ginčo butą, tačiau savivaldybės darbuotojų buvo suklaidintas. 2010 m. rugpjūčio 16 d. R. V. kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti privatizuoti butą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., tačiau 2010 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 66-6-496 atsakovas nurodė, kad butas, kuriame R. V. gyveno ir, kuriame šiuo metu gyvena R. K., neprivatizuotinas, tačiau išaiškino, kad teismui pripažinus R. V. teisę privatizuoti nuomojamą butą ( - ), Kauno miesto savivaldybė vykdytų šio buto privatizavimo procedūras. Pats buto išnuomojimo faktas R. V. patvirtina tai, kad R. V. buvo privatizavimo subjektas. Neatitinkant Butų privatizavimo įstatymo nustatytų sąlygų, butas R. V. valstybės institucijų nebūtų išnuomotas apskritai.

93. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos suformuotos analogiškose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pabrėžęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbą, jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumą ir specifiką. Teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo - aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslą - suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo darbuotojai, gavę R. V. prašymą, neatliko visų veiksmų, kurie užtikrintų jo, o šiuo metu ir R. K. teises vykdant buto privatizavimą. Teisė privatizuoti butą yra paveldima, ir tai yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-04-29 nutartyje Nr. 3K-3-254/2008.

10Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti (b.l. 119-118). Nurodo šiuos argumentus:

111. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata numato, jog savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Ši įstatymo norma aiškiai reglamentuoja, jog ji taikoma tuo atveju, jeigu asmuo būsto negalėjo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą, jo galiojimo metu. 2009 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civ. byloje Nr. 3K-3-481/2009 konstatavo, šių gyvenamųjų patalpų privatizavimo pagrindo taikymo sąlygos yra suponuotos gyvenamųjų patalpų privatizavimo teisinio reglamentavimo tęstinumo poreikių, kai dėl tam tikrų įvykių ar juridinių faktų nuomininkai neturėjo objektyvių galimybių pasinaudoti Butų privatizavimo įstatymo suteiktomis teisėmis įgyti būstą lengvatinėmis sąlygomis. R. V. negali būti pripažintas tinkamu privatizavimo subjektu Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kadangi pagal Butų privatizavimo įstatymo 7 str. 1 d., nuosavybės teisė į nuomojamą butą pripažįstama tik tiems asmenims, kuriems gyvenamieji namai priklausė asmeninės nuosavybės teise. 2010-02-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2010-05-31 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo nustatyta, kad R. V. gyveno savavališkai pastatytame name.

122. 2009 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civ. byloje Nr. 3K-3-481/2009 pažymi, jog asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliutinė teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Butų privatizavimo įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo (pirkimo-pardavimo) tvarką, taip pat sąlygas, t. y. apibrėžė, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti ir pan. Teisinis pagrindas privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, galiojusį iki 1998 m. liepos 1 d., yra tada, kai nustatytos visos šiame įstatyme numatytos tokio privatizavimo sąlygos, būtent: a) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); b) ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); c) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnija, bylos Nr.3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-261/2006), t.y. nuomininkai, norėję privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas, turėjo Butų privatizavimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka pareikšti norą jas įsigyti nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civ. byloje Nr. 3K-3-102/2007 konstatavo, jog pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui teismine tvarka galima apginti šio Įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų teises, jeigu nustatoma, kad jų įgytos subjektinės teisės buvo pažeistos. Ieškovas neįrodė aplinkybių, dėl kurių, įstatymui galiojant pilna apimtimi R. V. neprivatizavo ginčo patalpų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-261/2006 konstatavo, jog nepareiškus valios įstatyme nustatytoms institucijoms dėl buto privatizavimo, privatizavimas bei privatizavimo teisės įgijimas ir jos tolesnis įgyvendinimas apskritai negalimas.

13Apeliacinis skundas tenkintinas.

14Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis).

15Byloje nekilo ginčo dėl to, kad vieno kambario butas, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - ) yra pirkimo-pardavimo objektas.

16Dėl ieškovo teisės (kaip subjekto) privatizuoti gyvenamąją patalpą

17Nagrinėjamoje byloje šalys nesutarė dėl to, ar R. V. galėjo būti pripažintas tinkamu buto privatizavimo subjektu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas yra netinkamas subjektas privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą ( - ), nes R. V. gyveno savavališkai pastatytame name, niekada neturėjo įstatymo nustatyta tvarka sukurto ir įregistruoto nekilnojamojo turto – gyvenamojo ( - ).

18Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčo butas, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - ) nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (įrašas galioja nuo 2002-03-22, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, b.l. 9). 1995-03-20 priėmimo-perdavimo aktu – važtaraščiu butas ( - ) buvo perduotas Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise (b.l. 30-32).

19Byloje neginčijamai nustatyta, kad Kauno miesto mero 1990 m. liepos 13 d. potvarkiu Nr. 170 „Dėl 1990 metų valstybinių kapitalinių įdėjimų limito ir bendrojo ploto paskirstymo įmonėms ir organizacijoms plano“ 4 p. buvo patvirtintas griaunamų namų sąrašas ryšium su naujų namų statyba ir gatvių rekonstrukcija pagal 5 priedėlį 5 priedėliu patvirtintas griaunamų namų dėl naujų namų statybos ir gatvių rekonstrukcijos sąrašas. Eilės Nr. 23 įrašyta ( - ) g. (be adreso), narių skaičius 1 (b.l. 14-18). Kauno miesto mero 1990-10-23 potvarkiu Nr. 518 Dėl gyvenamojo, bendrojo ploto suteikimo buvo nutarta R. V. suteikti 3 kambarių 35,85 kv.m gyvenamojo ploto ir virtuvės butą, ( - ) (b.l. 19). Prie šio potvarkio esančioje pažymoje yra nurodyta, kad Kapitalinės statybos valdyba R.V. iškelia iš griaunamo namo ( - ) gatvėje prie statomo tilto (be adreso) (b.l. 20). Kauno miesto mero 1991-10-17 potvarkiu Nr. 1602 Dėl pripažinimo netekusiu galios, gyvenamojo, bendrojo ploto suteikimo I dalies 4 p. ankstesnis mero potvarkis dėl trijų kambarių buto suteikimo R. V. buvo pripažintas netekusio galios ir nutarta R. V. suteikti vieno kambario 19,03 kv.m gyvenamojo (38,46 kv.m bendrojo ploto) butą ( - ) (potvarkio II dalies 25 punktas, b.l. 22-26). Prie potvarkio pateikiamojoje pažymoje 25 numeriu nurodyta, kad „R. V. „Kapitalinės statybos“ įmonė kelia iš griaunamo namo ( - ) g. Nr. (prie statomo tilto per Nemuną, be adreso). Gyvena savavališkai pastatytame name“ (b.l. 20). R. V. su SĮ „Santakos butų ūkis“ 1999-02-25 sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (b.l. 10-13).

20Butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. I-1394 Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo 1 p.). Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.

21Byloje nekilo ginčo, ar R. V. iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkas.

22Teismas, nepripažindamas R. V. tinkamu subjektu privatizuoti nuomojamą butą, esantį ( - ), rėmėsi tuo faktu, kad gyvenamasis namas buvo savavališka statyba ir R. V. niekada neturėjo įstatymo nustatyta tvarka sukurto ir įregistruoto nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo ( - ) gatvėje. Pirmosios instancijos teismas buvo tos nuomonės, kad šios aplinkybės buvo nustatytos Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-02 ir Kauno apygardos teismo 2010-05-31 nutartimi (b.l. 33-41), todėl jų įrodinėti nereikia. Teismas nurodė, kad gauti buto neatlygintinai ieškovas negalėjo, nes nuosavybės teisė į nuomojamą butą pripažįstama tik tiems asmenims, kuriems gyvenamieji namai priklausė nuosavybės teise, o dabar nėra pagrindo pripažinti R. V. tinkamu privatizavimo subjektu pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kuris suteikė teisę privatizuoti butus tiems nuomininkams, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą.

23Pažymėtina, kad iki 1998 m. birželio 16 d. galiojusio Lietuvos Respublikos butų kodekso 136 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu griaunami piliečių asmeninėje nuosavybėje esantys gyvenamieji namai dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams, šiems piliečiams pagal nustatytas normas suteikiami butai valstybinio ar visuomeninio butų fondo namuose. Be to, tiek šioje dalyje, tiek Butų įstatymų pagrindų 45 straipsnyje buvo nustatyta, kad nugriaunamo namo savininkams ne tik suteikiamas butas, bet taip pat jų pačių pasirinkimu arba išmokama nugriaunamų namų statinių ar įrenginių vertė, arba suteikiama teisė naudoti šių išardytų namų, statinių, įrenginių medžiagas savo nuožiūra. Teisę gauti kompensaciją pinigais arba paimti namų, statinių, įrenginių medžiagas turi ir tie savininkai, kurie yra aprūpinti butais ir namuose, kuriuos reikia nugriauti, negyvena (Butų kodekso komentaras, Vilnius, „Mintis“, 1990, p. 207). Pirmosios instancijos teismas, neigdamas ieškovo R. V. (vėliau jo turtinių ir neturtinių teisių perėmėjo R. K.) subjektiškumą, savo motyvus grindė tuo, kad R. V. buvo iškeldintas iš savavališkai pastatyto gyvenamojo namo. Toks teismo argumentas yra nepagrįstas ir prieštarauja buto suteikimo metu taikomai teismų praktikai. TSRS aukščiausiojo teismo plenumo 1984 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo „Dėl įstatymų taikymo teismams sprendžiant ginčus, susijusius su piliečiams priklausančių namų nugriovimu paimant žemės sklypus valstybės arba visuomenės reikalams“ 6 punkte buvo nurodyta, kad sprendžiant ginčus dėl piliečių iškeldinimo iš savavališkai pastatytų namų, kuriuos reikia nugriauti, jiems turi būti suteikiamos kitos gyvenamosios patalpos, atitinkančios sanitarinius ir techninius reikalavimus, tada, jeigu LDT vykdomasis komitetas iki žemės sklypo paskyrimo valstybės ir visuomenės reikalams nebuvo priėmęs sprendimo dėl savavališkai pastatyto namo nugriovimo ir jeigu tie piliečiai neturi gyvenamojo ploto (Butų kodekso komentaras, Vilnius, „Mintis“, 1990, p. 207). Byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad iki buto suteikimo R. V. Kauno miesto LDT VK ar kita įgaliota institucija buvo priėmusi sprendimą dėl savavališkai pastatyto gyvenamojo namo Kulautuvos gatvėje (be adreso), kuriame gyveno R. V. nugriovimo, todėl jam ir buvo įstatymų nustatyta tvarka suteiktas butas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui ir nesant priešingų įrodymų, visiškai tikėtinais pripažįstami ieškovo argumentai, kad jei jo namas Kulautuvos gatvėje nebūtų buvęs nugriautas dėl statomo per Nemuną tilto, jis būtų sutvarkęs visus reikalingus dokumentus ir įregistravęs asmeninę nuosavybę.

24Nesant įrodymų, kad butas, ieškovui buvo suteiktas neteisėtai, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis nebuvo subjektas lengvatine tvarka įsigyti būstą pagal LR Butų privatizavimo įstatymą ir nėra pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

25Dėl nuomojamo buto privatizavimo procedūrų

26Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį taip pat nurodė, kad labiau tikėtina, kad R. V. galiojant Butų privatizavimo įstatymui į atsakovą įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė, t.y. apeliantas (R. V. ir jo teisių perėmėjas ieškovas R. K.) nuomojamo buto privatizavimo procedūrų įstatymo nustatytu laiku nepradėjo, įrodymų, kad nustatyta tvarka bei terminais pateikė būtinus tam dokumentus atitinkamoms institucijos, įgaliotoms spręsti privatizavimo klausimus, nepateikė, taigi subjektinės teisės ginčo objektą privatizuoti neįgijo. Tai nustatęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokios jo teisės pažeidimo ir nėra.

27Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas (su išimtimis) galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006, kt.). Kasacinis teismas nurodo, kad sprendžiant dėl to, turėjo ieškovas teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, būtina nustatyti, ar ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-248/2011; 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-261/2006; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; kt.).

28Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbą, jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumą ir specifiką. Teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint omenyje butų privatizavimą numačiusių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuomininkams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008).

29Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybė teismine tvarka įgyvendinti šio įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas ir pradėtas įgyvendinti asmenų privatizavimo teises nustatyta Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme. Šio įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamas savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis.

30Ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad 1993 metais jis kartu su kaimynu B. ėjo į Kauno miesto savivaldybę dėl buto privatizavimo. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas V. B. (b.l. 93). Ieškovas nurodė, kad buto laiku neprivatizavo, nes buvo suklaidintas atsakovo darbuotojų, kurie teigė, kad butas yra gautas už gyvenamąjį namą ir jo privatizuoti nereikia. Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnyje buvo nustatyta, kad buvusiems namų savininkams (o jų nesant, įpėdiniams, gyvenantiems buvusiam savininkui suteiktame bute), kuriems butai buvo suteikti nugriaunant jų asmenine nuosavybe buvusius gyvenamuosius namus dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams ir pagal tuo laiku galiojusius įstatymus nebuvo kompensuota namų vertė, neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė nuomojamą gyvenamąjį namą ar butą. Kaip jau minėta, nugriaunamo namo savininkams turėjo būti ne tik suteikiamas butas, bet taip pat jų pačių pasirinkimu arba išmokama nugriaunamų namų statinių ar įrenginių vertė, arba suteikiama teisė naudoti šių išardytų namų, statinių, įrenginių medžiagas savo nuožiūra. Byloje nėra jokių įrodymų, kad R. V. buvo išmokėta kompensacija už griaunamą namą, vaismedžius ir vaiskrūmius ar buvo leista naudotis išardyto namo medžiagas savo nuožiūra. Tai, kad tokia kompensacija greičiausiai nebuvo paskaičiuota yra konstatavęs ir Kauno miesto apylinkės teismas 2010-02-02 sprendime (b.l. 34). Galiojant įstatymo nuostatai suteikiančiai galimybę gauti butą neatlygintai ir nesant duomenų apie tai, kad ieškovui buvo kompensuota namų vertė, R. V. visiškai pagrįstai galėjo tikėti, kad butas, kuris jam buvo suteiktas įstatymų nustatyta tvarka už nugriaunamą namą, jam bus perduotas neatlygintinai. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo nurodytomis ir liudytojo patvirtintomis aplinkybėmis, kad savivaldybės darbuotoja buvo patikinusi R. V., kad buto privatizuoti nereikia. Tai, kad butas ieškovui buvo suteiktas ne nuosavybėn, o apsigyventi atsakovas ieškovą informavo tik 2009-01-20, atsakydamas į ieškovo 2008-12-15 kreipimąsi (b.l. 21) ir 2009-03-10 rašte Nr. 53-5-745 (b.l. 29).

31Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo subjektu turėjo būti vietos savivaldybės, kai parduodavo joms priklausančius gyvenamuosius namus, butus arba įmonės, įstaigos, organizacijos, parduodamos jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus. Byloje esantis 1995 m. kovo 20 d. priėmimo –perdavimo aktas – važtaraštis patvirtina, kad iki šio akto pasirašymo, t.y. iki tol, kol ginčo butas ( - ) nebuvo perduotas atsakovui vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. I-713 „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. I-714 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ įgyvendinimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 199 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“, pats atsakovas nebuvo pirkimo – pardavimo subjektu. Todėl teisėjų kolegija negali nesutikti su apelianto argumentais, kad R. V. buvo klaidinamas atsakovo darbuotojų ir buto neprivatizavo dėl atsakovo darbuotojų aplaidumo. Pirmosios instancijos teismas darydamas tik labiau tikėtiną išvadą, kad R. V. nepradėjo buto privatizavimo proceso remiasi atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento privatizavimo 2010-10-25 skyriaus raštu Nr. 66-3-591, kuriame nurodyta, kad šiame skyriuje nėra R. V. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto prašymo ir kitų dokumentų dėl buto ( - ), privatizavimo. Teisėjų kolegija šį dokumentą (b.l. 49) vertina kritiškai, kadangi įvardytas dokumentas išduotas institucijos, kuri byloje yra atsakovas, turintis materialųjį teisinį interesą dėl bylos baigties, ir surašytas prasidėjus teismo procesui nagrinėjamoje byloje. Dėl to nurodytas dokumentas neatitinka prima facie įrodymui keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008). Kartu pažymėtina tai, kad aptariamame rašte nurodyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriuje nėra Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto ieškovo prašymo ar kitų dokumentų, dėl gyvenamųjų patalpų buto ( - ), privatizavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatinėjama ne tai, yra Kauno miesto savivaldybėje ieškovo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu pateiktas pareiškimas dėl ginčo buto privatizavimo ar ne. Jeigu toks pareiškimas ir kiti dokumentai būtų, nebūtų kilęs šis teisminis ginčas ir ieškovui netektų įrodinėti aplinkybės, kad yra pradėjęs privatizavimo procesą. Byloje esantis Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento privatizavimo 2010-09-10 skyriaus raštas Nr. 66-6-496, kuriame nurodyta, kad teisme įrodžius priežastis, dėl kurių nebuvo privatizuotas butas, atsakovas vykdys šio buto privatizavimo procedūras, iš dalies patvirtina aplinkybes, kad ieškovas siekė šį turtą privatizuoti (ar gauti neatlygintinai už nugriautą namą).

32Gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, taigi ir viena iš valstybės vykdytos ir tebevykdomos socialinės-ekonominės politikos krypčių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas, įgyvendinantis nurodytą konstitucinį imperatyvą, turi tikslą sudaryti vienodas sąlygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Ieškovas, kaip silpnesnioji sandorio šalis, viena pati savo iniciatyva niekaip negalėjo inicijuoti numojamo buto pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo, kadangi valstybinio buto fondo privatizavimo funkcijos LR Butų privatizavimo įstatymu pavestos savivaldybei, bet ne buto nuomininkui. Todėl rengti buto privatizavimo dokumentus ieškovas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo (LR Vyriausybės 1991m. liepos 31d. nutarimo Nr. 309 19 p.).

33Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.).

34Nustačius, kad yra visos būtinos pagal Butų privatizavimo įstatymą tokio privatizavimo sąlygas R. V. ir kartu jo teisių perėmėjas R. K. yra tinkamas subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis), butas, esantis ( - ) yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai) ir R. V. ir kartu jo teisių perėmėjas R. K., kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, tačiau šių procedūrų nebaigė ne nuo ieškovų priklausančių aplinkybių, ieškinys pripažintinas pagrįstu, įrodytu.

35Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat suklydo aiškindamas bei taikydamas materialiosios teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos teisės taikymo bei aiškinimo klausimais, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintinas (CPK 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d. ir 330 str.).

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

37R. K. apeliacinį skundą patenkinti.

38Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti.

39Pripažinti R. V. bei R. K., a.k. ( - ) kaip R. V., mirusio 2010-11-26 įpėdiniui pagal testamentą, teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamą butą (unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

40Sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. Ieškovas R. V. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydamas... 4. Ieškovas nurodė, kad 1990 m. dėl naujai statomo tilto ( - ) R. V. namas ( -... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimu (b. l. 95-98)... 6. Apeliaciniu skundu ieškovas R. K. prašo panaikinti teismo sprendimą ir... 7. 1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Valstybės paramos būstui įsigyti ar... 8. 2. Nepagrįsta teismo išvada, kad R. V. nebuvo išreiškęs valios... 9. 3. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos suformuotos... 10. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 11. 1. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams... 12. 2. 2009 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civ. byloje Nr.... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 14. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų... 15. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad vieno kambario butas, esantis ( - ) (unikalus... 16. Dėl ieškovo teisės (kaip subjekto) privatizuoti gyvenamąją patalpą... 17. Nagrinėjamoje byloje šalys nesutarė dėl to, ar R. V. galėjo būti... 18. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčo butas, esantis... 19. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Kauno miesto mero 1990 m. liepos 13 d.... 20. Butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. (Lietuvos... 21. Byloje nekilo ginčo, ar R. V. iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno... 22. Teismas, nepripažindamas R. V. tinkamu subjektu privatizuoti nuomojamą butą,... 23. Pažymėtina, kad iki 1998 m. birželio 16 d. galiojusio Lietuvos Respublikos... 24. Nesant įrodymų, kad butas, ieškovui buvo suteiktas neteisėtai, nėra... 25. Dėl nuomojamo buto privatizavimo procedūrų ... 26. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį taip pat nurodė,... 27. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas (su išimtimis) galiojo iki... 28. Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo... 29. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybė teismine tvarka... 30. Ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad 1993 metais jis... 31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Butų privatizavimo... 32. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra sudėtinė valstybės (savivaldybės)... 33. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo... 34. Nustačius, kad yra visos būtinos pagal Butų privatizavimo įstatymą tokio... 35. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 37. R. K. apeliacinį skundą patenkinti.... 38. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir... 39. Pripažinti R. V. bei R. K., a.k. ( - ) kaip R. V., mirusio 2010-11-26... 40. Sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....