Byla 2A-541-553/2015
Dėl įpareigojimo iškelti avilius su bitėmis, uždraudimo laikytis bites neturint leidimo bei neturtinės žalos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės (buv. Lipnickienė) ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) Z. O. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-05-02 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-98-371/2014 pagal ieškovų J. V. ir A. V. ieškinį atsakovui Z. O. dėl įpareigojimo iškelti avilius su bitėmis, uždraudimo laikytis bites neturint leidimo bei neturtinės žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovą Z. O. iškelti avilius su bitėmis, uždraudžiant atsakovui juos laikyti neturint leidimo, priteisti iš atsakovo kiekvienam iš jų po 1 500,00 Lt, iš viso 3 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jų kaimynas, atsakovas Z. O., gyvenantis gretimoje valdoje maždaug 30-50 m atstumu nuo jų sodybos neteisėtai laiko per 40 bičių avilių. Praeityje bites laikė atsakovo tėvas, tačiau pastarasis turėjo tris– keturis avilius, o atsakovas per pastaruosius dešimt metų 3-4 arų žemės sklype avilių skaičių padidino iki 40 vienetų. Žemės sklypas, kuriame yra aviliai, buvo neaptvertas tvora, tik pateikus skundą, atsakovas pastatė tinklinę vieno metro aukščio tvorą. Atsakovo laikomos bitės kelia grėsmę jų ir jų šeimos narių gyvybei, sveikatai, nuosavybei ir ramybei. Atsakovo bitės dažnai gelia, jų dukra yra alergiška bitėms, dėl to negali atvykti į svečius, tai patvirtina pridedami medicininiai dokumentai. Tokiu būdu dėl atsakovo kaltės yra pažeidžiamos jų teisės bendrauti su dukra ir artimaisiais, nes dukra su šeima gyvena Vilniaus mieste, jie abu yra senyvo amžiaus, prastos sveikatos, A. V. organizmas itin stipriai reaguoja į bičių įgėlimus, gali ištikti anafilaksinis šokas. Dėl atsakovo netinkamo elgesio kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybę, į policiją, atsakovui buvo skirta bauda ir įpareigojimas 2013 m. iki liepos 1 d. pašalinti draudžiamą laikyti bičių šeimų kiekį, tačiau iki šiol jis laiko neleistiną kiekį avilių su bitėmis.

6Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

7Paaiškino, kad gyvena kaimynystėje su J. ir A. V., tarp jų žemės sklypų yra tarpas apie 5 m, taip pat iš ieškovų pusės jo žemės sklypas apsodintas krūmais ir medžiais, pastatytas kluonas, bičių aviliai stovėjo didesniu kaip 50 m atstumu nuo ieškovo namo, aviliai pastatyti tokiu būdu, kad jų lakos nukreiptos į rytus, kur nėra namų valdų. Be to, jo 0.31 ha žemės sklype avilių skaičius buvo 34, iš jų 11 tuščių avilių be bičių, todėl bitės laikomos nepažeidžiant nustatytas taisykles, laikyti bites turi bityno pasą. Administracine tvarka buvo nubaustas 400,00 Lt bauda dėl to, kad aviliai su bitėmis nebuvo sunumeruoti, tačiau tai negali būti laikoma dideliu pažeidimu, kad uždrausti laikyti bites. Šiuo metu visus bičių avilius iškėlė, sutinka sumokėti ieškovams 1 000,00 Lt neturinę žalą.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014-05-02 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą Z. O. (Z. O.) iškelti bičių avilius iš savo namų valdos, netenkino ieškinio dalyje dėl uždraudimo atsakovui Z. O. laikyti bites be leidimo. Priteisė iš atsakovo Z. O. ieškovų J. V. ir A. V. naudai po 500,00 Lt kiekvienam neturtinės žalos. Priteisė iš atsakovo Z. O. ieškovės J. V. naudai 900,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą bei 174,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

9Teismas nurodė, kad nors byloje nenustatyta, kad ieškovai būtų alergiški bičių nuodams, tačiau yra senyvo amžiaus, ligoti žmonės, ypač ieškovas A. V., kuris serga sunkiu kvėpavimo takų nepakankamu, todėl bičių įgėlimas gali sukelti realią grėsmę ieškovų sveikatai ir pavojų žalai atsirasti. Teismas, remdamasis CK 1.138 str. 3 d., patenkino ieškovų reikalavimą. Dėl uždraudimo laikyti bites leidimo teismas pažymėjo, kad bičių laikytojas privalo laikytis 2013 m. gegužės 2 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 27-36 punktų reikalavimų bei savivaldybėje patvirtintų taisyklių. Šiuose reikalavimuose yra tik viena išlyga, kad tuo atveju, jeigu bičių laikymas neatitinka nurodytų reikalavimų, būtinas visų besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų rašytinis sutikimas, bet, jeigu bičių laikymas atitinka minėtus reikalavimus, atskiro leidimo laikyti bites nereikia, todėl prašymą atmetė. Teismas remdamasis CK 6.267 str. 1 d., 6.283 str. 1 d., 6.250 str. 2 d. ir byloje esančiais medicininiais įrodymais apie ieškovų sutrikdytą sveikatą dėl bičių įgėlimų, priteisė ieškovams iš atsakovo turtinę žalą.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-05-02 sprendimą, ieškinį atmesti ir civilinę bylą nutraukti.

11Nurodo, kad:

  1. Civilinės bylos medžiaga buvo ištirta nevisapusiškai ir paviršutiniškai. Teismo metu buvo ištirti tik ieškovų kaltinimai. Ieškovų medicinos pažymose jokių gydymo priemonių jiems paskirta nebuvo ir išvadų apie sveikatos sutrikdymą nepadaryta. Todėl nėra galimybės nustatyti, ar buvo sužalota ieškovų sveikata ir kokiu būdu. Teismas padarė išvadą apie sveikatos sutrikimus tik iš ieškovų paaiškinimų, todėl atsakovas negali būti atsakingas už sveikatos sužalojimus pagal CK 6.283 str.;
  2. Ieškovams žala sveikatai atsirado dėl jų pačių veiksmų, kadangi bitėms pradėjus sukti lizdą po jų namo stogų, jie be jokios specialios pagalbos pradėjo naikinti lizdą, kas įtakojo bičių įgėlimus. Be to, atskridusios bitės galėjo būti ne atsakovo, o jo kaimyno, tačiau teismas nevertino šios aplinkybės. O pagal CK 6.267 str. turi būti įrodyta, kad atskridusios bitės buvo būtent atsakovo. Civilinės bylos nagrinėjimo metu, jokių biologinių, zoologinių tyrimų apie bičių rūšis, su tikslu nustatyti ar bitės yra iš atsakovo avilio, padaryta nebuvo;
  3. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytų pareigų arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovo nuomone, jis avilius su bitėmis laikė, laikydamasis Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl šunų, kačių ir kitų laikymo taisyklių 2006-12-12 Nr. T-1423. Nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl taisyklių pažeidimo;
  4. Atsakovas nesutinka su teismo priteista neturtine žala. Paaiškina, kad teismas neteisingai interpretavo jo gerą norą teismo posėdžio metu sumokėti ieškovams 1 000,00 litų. Tai buvo tik siekis greičiau užbaigti bylos nagrinėjimą ir su kaimynais gyventi taikiai, nereiškia jog jis pripažino kaltę. Atsakovo nuomone jo kaltė dėl neturtinės žalos neįrodyta. Be to apeliantas neturi mokėti ir bylinėjimosi išlaidų.

12Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-05-02 sprendimą bei priteisti iš apelianto ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13Nurodo, kad:

  1. Teismas bylos medžiagą ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus tinkamai, o apelianto argumentai yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir pateikti siekiant išvengti atsakomybės. Byloje pateiktos pažymos patvirtina, jog ieškovams buvo sukeltas skausmas, o dvasiniams išgyvenimams patvirtinti ar paneigti pridėti kiti įrodymai;
  2. Dėl atsakovo tyčinių veiksmų, t.y. bičių laikymo, nesilaikant įstatymų numatytų reikalavimų, ieškovai patyrė žalą. Byloje duomenų nėra, jog ieškovai patys naikintų ar bandytų naikinti bičių lizdus. Atsakovas, laikydamas bites, neužtikrino greta gyvenančių kaimynų teisėtų interesų taip, kad jam priklausančios bitės nekeltų ieškovams ir jų artimiesiems, grėsmės jų sveikatai ir gyvybei (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) 20 straipsnio 2 dalis 3 ir 4 punktai);
  3. Atsakovo teiginys, kad bitės atskridusios į ieškovų namus negali būti jo, yra absurdiškas. Tai tik apelianto spėjimai, kurie nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais;
  4. Byloje esantys įrodymai ir pateiktos aplinkybės patvirtina, jog apeliantas ieškovų atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir, net gavęs baudą bei įpareigojimą iš kompetentingų pareigūnų, reikalavimų nepaisė, o toliau piktybiškai laikė bites, tuo tyčia sukeldamas ieškovams neturtinę žalą;
  5. Teismas atliko teisingą aplinkybių ir įrodymų vertinimą, kadangi ieškovų ieškiniu buvo prašoma priteisti po 1 500,00 Lt neturtinės žalos, o teismas priteisė tik trečdalį prašomos sumos, tai patvirtina, jog bylos aplinkybės buvo tiriamos ir vertinamos, atsižvelgiant į įstatymuose numatytus reikalavimus;
  6. Dėl apelianto kaltės, neveikimo, ieškovai buvo priversti kreiptis su ieškiniu į teismą, todėl apeliantas turi atsakyti ir atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas kaip numato įstatymas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

15Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

16Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

17Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

18Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

19Nors pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį tenkino tik iš dalies, apeliantas skundžia visą pirmosios instancijos sprendimą, nenurodydamas, kuo šis sprendimas nepagrįstas toje dalyje, kuria ieškovų reikalavimai buvo nepatenkinti. Pasak apelianto, nėra įrodyti jo neteisėti veiksmai, o ieškovai patys kalti dėl jiems atsiradusios žalos. Apelianto vertinimu, į bylą pateiktos medicininės pažymos neįrodo padaryto sveikatos sutrikdymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

20Kasacinis teismas, aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę, savo praktiką nuosekliai plėtoja ta linkme, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

21Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir iš jų visumos pagrįstai sprendė apie atsakovo veiksmų neteisėtumą. Tokiu būdu buvo ištirti ir įvertinti byloje esantys oficialieji rašytiniai įrodymai – 2013-08-28 Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriame užfiksuotos aplinkybės apie apelianto Z. O. padarytą teisės pažeidimą, bei tokio statuso neturintys įrodymai. Nurodytame nutarime yra užfiksuota, kad Z. O. pakartotinai metų bėgyje įvykdė tos pačios rūšies pažeidimą, kurių vienas – avilių laikymo atstumo reikalavimo pažeidimas, turi esminę reikšmę nagrinėjamam ginčui. Nurodyti duomenys yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (prima facie) (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Apeliantas oficialiais įrodymais pagrįstų aplinkybių nepaneigė ir įrodymų, sudarančių teismui pagrindą vertinti, kad jis nepažeidė pareigos avilius laikyti privalomu atstumu, teismui nepateikė. Iš į bylą pateiktų kosminio vaizdo žemėlapių, atsakovo iniciatyva sudarytų schemų ir fotonuotraukų nėra objektyvios galimybės nustatyti, kokioje konkrečioje vietoje ir kokiu konkrečiu atstumu stovėjo ginčo aviliai, šie įrodymai nėra informatyvūs ir pakankami. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie atsakovo veiksmų neteisėtumą yra pagrįsta.

22Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.267 straipsnio 1 dalį naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.70 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės – žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

23CK 6.267 straipsnio 1 dalies specialioji teisės norma reglamentuoja gyvūnų savininko ar kito asmens, kurio buvo prižiūrimas gyvūnas, civilinę atsakomybę už gyvūno padarytą žalą. Prievolė atlyginti turtinę žalą kyla konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, tačiau civilinė atsakomybė pagal šią normą atsiranda be kaltės. Todėl asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Nors apeliantas teigia, kad teismas neįrodė, jog būtent jo bitės sukėlė ieškovams žalą sveikatai, tačiau teisėjų kolegija, remdamasis teismų praktikos suformuota nuostata, jog faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu, sprendžia, kad yra didesnė tikimybė, jog ieškovų sveikatai žalą padarė atsakovo bitės, o ne toliau gyvenančio kaimyno. Apelianto teiginys, kad tuo metu, kai ieškovai buvo sukąsti bičių, jo bitės buvo aviliuose, nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Todėl pagal bylos aplinkybes darytina išvada, kad gyvūnai (bitės), dėl kurių ieškovams padaryta žala sveikatai, buvo prižiūrimi atsakovo, atsakovas yra teisėtas šių gyvūnų savininkas. Taigi, atsakovui nagrinėjamu atveju atsiranda civilinė atsakomybė už gyvūnų (bičių) padarytą žalą pagal CK 6. 267 straipsnio 1 dalį.

24Nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas šalina naminių gyvūnų savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę (CK 6.267 str. 1 d., 6.270 str. 1 d.). Nukentėjusiojo asmens dideliu neatsargumu gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškus ir kiekvienam asmeniui suvokiamas atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovų tyčios ar didelio neatsargumo, dėl kurio jie buvo sukąsti bičių, kadangi atsakovas neįrodė, jog ieškovai patys naikino ar bandė naikinti bičių lizdus, tokių duomenų byloje nėra.

25Apeliantas nurodo, kad ieškovų pateiktose medicininėse pažymose nėra išvadų apie padarytus sveikatos sutrikdymus ar apie paskirtą gydymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie ieškovo argumentai yra nepagrįsti, kadangi į bylą pateiktose medicininėse pažymose nurodyta, kad ieškovams nustatyti bičių įgėlimai (b. l. 12), atsakovui A. V. nustatyta terapija namuose nuolatiniam naudojimui (b.l. 18). Tokie įrodymai patvirtina, kad ieškovams padaryta žala sveikatai, kas sąlygojo ieškovų dvasinius išgyvenimus.

26Jeigu asmuo suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo ieškovų naudai po 500,00 Lt neturtinės žalos nevertino atsakovo finansinės padėties. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti, kadangi teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sutinka ieškovams sumokėti 1 000,00 Lt dydžio žalą, todėl paties atsakovo ketinimas atlyginti tokio dydžio žalą, leidžia spręsti apie jo finansinį pajėgumą būtent tokio dydžio neturtinės žalos priteisimui.

27Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl ieškovų naudai, patenkinus jų pareikštus reikalavimus iš dalies, neturėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, kuomet tokią teisę užtikriną įstatymo nuostatos.

28Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

29Ieškovė J. V. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 115,85 EUR (400,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovei J. V. iš apelianto priteisiama 115,85 EUR (400,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis)

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš atsakovo Z. O. (a.k. ( - ) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. V. (a.k. ( - ) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai 115,85 EUR (400,00 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovą... 5. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jų kaimynas, atsakovas Z. O.,... 6. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 7. Paaiškino, kad gyvena kaimynystėje su J. ir A. V., tarp jų žemės sklypų... 8. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014-05-02 sprendimu ieškinį... 9. Teismas nurodė, kad nors byloje nenustatyta, kad ieškovai būtų alergiški... 10. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės... 11. Nurodo, kad:
  1. Civilinės bylos medžiaga buvo ištirta... 12. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti... 13. Nurodo, kad:
    1. Teismas bylos medžiagą ištyrė ir įvertino... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 15. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 16. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 17. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 18. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 19. Nors pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį tenkino tik iš dalies,... 20. Kasacinis teismas, aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę, savo praktiką... 21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė... 22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.267 straipsnio 1... 23. CK 6.267 straipsnio 1 dalies specialioji teisės norma reglamentuoja gyvūnų... 24. Nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas šalina naminių gyvūnų... 25. Apeliantas nurodo, kad ieškovų pateiktose medicininėse pažymose nėra... 26. Jeigu asmuo suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą... 27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje... 28. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 29. Ieškovė J. V. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 115,85 EUR... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 31. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą... 32. Priteisti iš atsakovo Z. O. (a.k. ( - ) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovės...