Byla e2A-443-196/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LW logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4033-781/2017 pagal ieškovės Kazachstano Respublikos bendrovės TOO „Ferrocarril“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „LW logistics“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Vagolita“) ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „LVG transportas“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Logipolijos vagonai“) dėl skolos ir baudos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė bendrovė TOO „Ferrocarril“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti: 1) solidariai iš atsakovių UAB „LW logistics“ (buvęs pavadinimas UAB „Vagolita“) ir UAB „LVG transportas“ (buvęs pavadinimas UAB „Logipolijos vagonai“) 22 742 USD skolą ir 2274,20 USD dydžio delspinigius; 2) iš atsakovės UAB „LVG transportas“ 11 143,58 USD dydžio baudą; 3) iš atsakovės UAB „LW logistics“ 8 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) iš atsakovės UAB „LVG transportas“ 8 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) solidariai iš atsakovių 448,84 USD ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų; 6) lygiomis dalimis iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „LW logistics“ (buvęs pavadinimas UAB „Vagolita“) buvo sudaryta vežimo-ekspedijavimo aptarnavimo sutartis Nr. FR-2015/038-1 (toliau – vežimo-ekspedijavimo aptarnavimo sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo organizuoti ekspedicinius krovinių pervežimus geležinkeliu, o UAB „LW logistics“ įsipareigojo šias paslaugas priimti ir apmokėti sutartyje nustatyta tvarka. 2015 m. gruodžio 28 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „LW logistics“ buvo pasirašytas susitarimas dėl piniginio įsipareigojimo įvykdymo atidėjimo, pagal kurį atsakovė UAB „LW logistics“ įsipareigojo 112 198 USD dydžio skolą sumokėti šalių nustatyta tvarka, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir liko skolinga 22 742 USD. Vežimo-ekspedijavimo aptarnavimo sutarties 4.3. punkte nustatyta, jog UAB „LW logistics“, pavėlavus apmokėti už ieškovės suteiktas paslaugas, privalo mokėti 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau nei 10 proc. nuo įsiskolinimo dydžio. Todėl paskaičiuoti delspinigiai sudaro 2274,20 USD (10 proc. nuo 22 742 USD). Sutarties šalys yra profesionalūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys komercinės sutarties sąlygas, todėl atsakovė, pasirašydama minėtą sutartį, suprato prisiimamų įsipareigojimų apimtį ir reikšmę, bei privalėjo įvertinti savo galimybes juos įvykdyti. Nustatytas delspinigių dydis yra protingas ir atitinka sąžiningos tarptautinės verslo praktikos reikalavimus. Atsakovei netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, ieškovė turėjo išlaidų teisinei pagalbai (4600,56 USD), turėjo naudoti žmogiškuosius resursus ir taip užtikrinti atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą (47,07 USD dydžio išlaidos), turėjo 1344,65 USD dydžio išlaidų kelionei į Lietuvą; be to, ieškovė buvo priversta sumokėti 7432,72 USD dydžio delspinigius jos kreditoriui OOO „Region Translogistika“. Dėl to mažinti ieškovės reikalaujamus priteisti delspinigius pagrindo nėra. 2015 m. gruodžio 28 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Logipolijos vagonai“ sudaryta laidavimo sutartis (toliau – laidavimo sutartis), pagal kurią laiduotojas įsipareigojo, kaip solidarus bendraskolininkas, atsakyti ieškovei (kreditorei) už UAB „LW logistics“ įsipareigojimus pagal minėtą 2015 m. gruodžio 28 d. sutartį dėl išsimokėtino piniginės prievolės įvykdymo už 2015 m. rugsėjo 1 d. vežimo-ekspedijavimo aptarnavimo sutartį; taigi pagrindinė skola 22 742 USD ir 2274,20 USD dydžio delspinigiai priteistini iš atsakovių solidariai. Be to, minėtoje laidavimo sutartyje atsakovė UAB „Logipolijos vagonai“ įsipareigojo papildomai sumokėti ieškovei 0,5 proc. dydžio baudą nuo laiku nesumokėtos ieškovei sumos už kiekvieną uždelstą dieną, jeigu netinkamai įvykdo savo įsipareigojimus pagal nurodytą laidavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, minėtai atsakovei papildomai paskaičiuota 11 143,58 USD (22 742 USD x 0,5 proc. x 98 d.) dydžio bauda, kuri priteistina ieškovei. Iš atsakovių taip pat priteistinos 8 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistų sumų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą ir 448,84 USD (400 Eur) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.

9II.

10Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

113.

12Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį iš esmės tenkino: priteisė solidariai iš atsakovių UAB „LW logistics“ ir BUAB „LVG transportas“ ieškovei TOO „Ferrocarril“ 22 742 USD skolos, 2274,20 USD delspinigių, 448,84 USD ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų; priteisė iš atsakovės BUAB „LVG transportas“ ieškovei TOO „Ferrocarril“ 11 143,58 USD baudos; priteisė iš atsakovės UAB „LW logistics“ ieškovei TOO „Ferrocarril“ 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 25 465,04 USD sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės BUAB „LVG transportas“ ieškovei TOO „Ferrocarril“ 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 36 608,62 USD sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 8 d., iki Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla BUAB „LVG transportas“, įsiteisėjimo, t. y. 2017 m. vasario 14 d.; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovių ieškovei 1896,30 USD bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 948,15 USD (devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis Jungtinių Amerikos Valstijų dolerius 15 ct); grąžino ieškovei 726 Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. lapkričio 28 d.

134.

14Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „LW logistics“ netinkamai įvykdė 2015 m. rugsėjo 1 d. tarp ieškovės TOO „Ferrocarril“ ir atsakovės UAB „LW logistics“ sudarytą vežimo-ekspedijavimo aptarnavimo sutartį Nr. FR-2015/038-1 bei 2015 m. gruodžio 28 d. susitarimą dėl piniginio įsipareigojimo įvykdymo atidėjimo ir liko skolinga ieškovei 22 742 USD. Teismas konstatavo, kad ieškovei reikalaujant priteisti nurodytą skolą ir pagrindžius ją byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais, taip pat atsakovei UAB „LW logistics“ šios reikalavimo dalies bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijant, ieškovei iš atsakovės UAB „LW logistics“ priteistina

1522 742 USD skola (CPK 12, 178 str.; CK 6.824-6.829 str.).

165.

17Atsakovė BUAB „LVG transportas“ pagal 2015 m. gruodžio 28 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „LVG transportas“ sudarytą laidavimo sutartį įsipareigojo, kaip solidarus bendraskolininkas, atsakyti ieškovei už UAB „LW logistics“ įsipareigojimus pagal 2015 m. gruodžio 28 d. susitarimą dėl piniginio įsipareigojimo įvykdymo atidėjimo už 2015 m. rugsėjo 1 d. vežimo-ekspedijavimo aptarnavimo sutartį Nr. FR-2015/038-1. Byloje nustatyta, kad pagrindinis skolininkas UAB „LW logistics“ netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus kreditoriui (ieškovei), todėl teismas sprendė, jog ieškovė pagrįstai reiškia solidarų reikalavimą atsakovei BUAB „LVG transportas“, nes ieškovė įgijo teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, todėl nurodytą pagrindinę skolą – 22 742 USD, solidariai priteisė ir iš BUAB „LVG transportas“ (CK 6.6 str. 4 d., 6.78-6.81 str.).

186.

19Teismas nurodė, kad byloje pagrindinis ginčas kilo dėl ieškovės prašomų priteisti netesybų (delspinigių) sumažinimo – ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovių 2274,20 USD dydžio delspinigius, tuo tarpu atsakovė UAB „LW logistics“ prašė juos sumažinti iki 1000 USD, nes jie yra nepagrįstai dideli. Šalys vežimo-ekspedijavimo aptarnavimo sutarties 4.3. punkte susitarė, kad UAB „LW logistics“, pavėlavus apmokėti už ieškovės suteiktas paslaugas, privalo mokėti 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau nei 10 proc. nuo įsiskolinimo dydžio, taigi ieškovės reikalaujami priteisti 2274,20 USD dydžio delspinigiai ir sudaro 10 proc. nuo minėto įsiskolinimo sumos (kaip tai ir numatyta sutartyje). Teismo teigimu, viena vertus, šalių nurodyti delspinigiai, skaičiuotini už kiekvieną uždelstą dieną (1 proc. dydžio) galimai ir buvo (yra) neprotingai bei nepagrįstai dideli; kita vertus, šalys minėtoje sutartyje, be kita ko, iš esmės apsidraudė nuo pernelyg didelių delspinigių ir nustatė jų maksimalų dydį. Toks delspinigių dydis, teismo nuomone, nėra neprotingai didelis; be to, nagrinėjamu atveju šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo mažinti minėtų delspinigių. Tuo labiau, kad, teismo vertinimu, ieškovė įrodė, jog vien teisinei pagalbai, atsakovei netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, patyrė 4600,56 USD išlaidų (CPK 12, 178 str.). Teismas pažymėjo, kad atsakovė UAB „LW logistics“ bylos nagrinėjimo metu neįrodė (iš esmės ir neįrodinėjo) savo sunkios finansinės padėties, todėl, teismo vertinimu, byloje nepateikta ir kitų įrodymų, kurie leistų įvertinti kitas svarbias delspinigių mažinimo aplinkybes. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nurodytus motyvus ir teisės aiškinimo bei taikymo taisykles, teismas sprendė, kad 2274,20 USD delspinigių dydis nėra per didelis/nesąžiningas ar akivaizdžiai prieštaraujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams, todėl šią ieškinio dalį tenkino (CPK 12, 178, 185 str.; CK 6.6 str. 4 d., 6.71 str.).

207.

21Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 28 d. ieškovės ir atsakovės UAB „LVG transportas“ sudarytoje laidavimo sutartyje, be kita ko, atsakovė UAB „LVG transportas“ įsipareigojo papildomai sumokėti ieškovui 0,5 proc. dydžio baudą nuo laiku nesumokėtos ieškovei sumos už kiekvieną uždelstą dieną jeigu netinkamai įvykdo savo įsipareigojimus pagal nurodytą laidavimo sutartį (laidavimo sutarties 3.2 punktas); tuo pagrindu ieškovė paskaičiavo 11 143,58 USD (22 742 USD x 0,5 proc. x 98 d.) dydžio baudą. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog nurodyta laidavimo sutartis ir (ar) minėta nuostata dėl baudos būtų ginčijama (nuginčyta), todėl nėra pagrindo ex officio spręsti dėl nurodytos baudos dydžio nepagrįstumo/jos sumažinimo ir pan., todėl 11 143,58 USD dydžio baudą priteisė ieškovei iš atsakovės BUAB „LVG transportas“.

228.

23Ieškovas taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovių 448,84 USD ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė iki kreipimosi į teismą kreipėsi į advokato padėjėją E. T. dėl teisinių paslaugų suteikimo, susijusių su ikiteisminiu skolų išieškojimu iš atsakovių ir dėl to faktiškai patyrė 448,84 USD išlaidų. Teismo vertinimu, atsakovėms netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, ieškovė, būdama užsienio valstybės juridiniu asmeniu, turėjo kreiptis dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka ir dėl šių veiksmų atlikimo turėjo išlaidų, kurios yra laikytinos jos nuostoliais CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Teismo teigimu, tarp patirtų nuostolių ir atsakovių veiksmų yra priežastinis ryšys, nes jeigu atsakovės būtų tinkamai vykdę savo įsipareigojimus, ieškovei nebūtų reikėję kreiptis dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas sprendė, kad ieškovei solidariai iš atsakovių priteistina ir 448,84 USD ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.

24III.

25Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

269.

27Atsakovė UAB „LW logistics“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį atsakovei UAB „LW logistics“, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

289.1.

29Teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai iš atsakovės UAB ,,LW logistics“ 2 227,20 USD delspinigių. Pagal kasacinio teismo praktiką nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016). Šiuo atveju ieškovė privalėjo pagrįsti netesybas įrodinėdama realiai patirtus nuostolius, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė tokio, t. y. 2 227,20 USD netesybų dydžio neįrodė. Ieškovė patirtais nuostoliais laikė: 4 600,56 Eur išlaidas, susijusias su teisine pagalba, kurios nėra pagrįstos; 47,40 USD išlaidas, kurias ieškovė patyrė mokėdama savo darbuotojams už jų atliekamas darbo funkcijas, tačiau atsakovė negali prisiimti pareigos atsiskaityti su ieškovės darbuotojais, už jų atliekamas darbo funkcijas; išlaidas, kurias ieškovė patyrė dėl tariamos būtinybės vykti į Lietuvą; 7 434,72 USD išlaidas, kurias neva ieškovė patyrė dėl to, kad 2015 m. gruodžio 28 d. sudarė susitarimą dėl skolos išdėstymo su OOO ,,Region TransLogistika“, kurios pagrindu ieškovė negalėjo atsiskaityti, nes atsakovė laiku neatliko mokėjimų, ko pasekoje kreditorius OOO ,,Region TransLogistika“ neva paskaičiavo ieškovei delspinigius; išlaidas, kurias šalys, t. y. tiek ieškovė, tiek atsakovė patyrė sutarties vykdymo metu, tačiau tokias išlaidas patirtos abiejų šalių siekiant tinkamo sutarties įgyvendinimo. Taigi ieškovė tinkamai nepagrindė patirtų nuostolių tikrumo, neįrodė, kad būtent atsakovė sukėlė ieškovei tokius nuostolius. Tokio dydžio delspinigiai akivaizdžiai nepagrįsti ir neprotingai dideli.

309.2.

31Priteisdamas delspinigius, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra daugiau nei penkis kartus didesni negu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pripažinti protingi delspinigiai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad gera praktika laikoma sutartyse nustatyti 0,02 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai, nes pripažįstama , kad būtent tokio dydžio delspinigių pakanka minimaliems nuostoliams atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006).

329.3.

33Siekiant nustatyti protingą netesybų dydį, šiuo atveju taip pat reikėtų vadovautis ir CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje nurodoma, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė sutinka sumokėti 1000 USD dydžio delspinigius dėl to, kad nevykdė susitarimo ir netinkamai įvykdė prievolę ir tokiu būdu stengiasi, kad civiliniame procese būtų užtikrintas protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimas.

349.4.

35Nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. Parengti reikalavimą įvykdyti piniginę prievolę, nėra reikalingos specialios žinios. Ieškovė, kaip kreditorius turėdama numatytą pareigą reikalauja apmokėti pačios prisiimtų sutartinių pareigų vykdymo kaštus, todėl toks reikalavimas yra nesuderinamas su sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais įtvirtintais CK 1.5 straipsnyje.

369.5.

37Prievolių įvykdymas buvo užtikrintas atsakovės UAB ,,LVG transportas“ laidavimu bei atitinkamai nustatyta, kad atsakovei UAB ,,LW logistics“ neįvykdant piniginių prievolių, jas už atsakovę UAB ,,LW logistics“ turi įvykdyti bei reikalavimas nukreipiamas laiduotojui UAB ,,LVG transportas“. Neatlikus skolos išieškojimo procedūrų iš laiduotojo, nėra pagrindo nukreipti priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovės UAB ,,LW logistics“ bei reikalauti baudinių netesybų mokėjimo.

3810.

39Ieškovė TOO „Ferrocarril“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir bylą nutraukti (CPK 296 str. 1 d. 7 p.) arba apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovės UAB ,,LW logistics“ bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

4010.1.

41Sutarties šalys yra profesionalūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys komercinės sutarties sąlygas. Todėl atsakovė pasirašydama sutartį suprato prisiimtų įsipareigojimų apimtį ir reikšmę bei privalėjo įvertinti savo galimybes ją įvykdyti, taip pat ir prisiimamą riziką dėl pasekmių, galinčių kilti tuo atveju, jeigu nevykdys sutartinių įsipareigojimų. Dėl to sutartyje šalių susitarimu nustatytos netesybos yra protingos ir sąžiningos. Be to, bendrovės yra registruotos skirtingose šalyse, dėl to tarptautinio pobūdžio sutarties vykdymas, o nevykdymo atveju – skolos išieškojimas, yra apsunkintas. Todėl šalys sudarydamos sutartį ir susitardamos dėl netesybų dydžio įvertino galimas išlaidas ir rizikas.

4210.2.

43Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė delspinigių dydį turėjo byloje įrodyti taip, kaip įprastai įrodinėtų patirtus nuostolius. Tokie atsakovės teiginiai ne tik neatitinka teismų praktikos, bet ir paneigia pačią sutartinių netesybų esmę. Jeigu šalis turėtų tiksliai, pagal patirtų nuostolių įrodinėjimo taisykles įrodinėti nuostolius, kad gautų sutartimi nustatytus delspinigius, tai tada delspinigių nustatymas sutartyje prarastų savo prasmę. Be to, ieškovė pateikė įrodymus apie savo patirtus nuostolius dėl to, kad atsakovė UAB ,,LW logistics“ neįvykdė sutartinių įsipareigojimų.

4410.3.

45Atsakovės teiginiai, kad ieškovė turėjo sutartinį įsipareigojimą reikšti reikalavimus atsakovei, o reikalavimas buvo surašytas nurodant tik sutarties nuostatas niekaip nepaneigia ikiteisminiam skolos išieškojimui patirtų išlaidų pagrįstumo. Kai pažeistas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, nukentėjusi šalis savo pažeistas teises gali ginti tiek sutartyje, tiek įstatymuose nustatytais būdais. Todėl protingas ir apdairus verslininkas, kuris yra užsienio šalies subjektas ir Lietuvos Respublikos teisės neišmano, susidūręs su kitos sutarties šalies įsipareigojimų nevykdymu gali kreiptis profesionalios pagalbos į teisininką, kuriam už suteiktas teisines paslaugas mokamas atlyginimas.

4610.4.

47Atsakovė skunde nurodė, kad prievolių vykdymas buvo užtikrintas atsakovės UAB ,,LVG transportas“ laidavimu, todėl neatlikus skolos išieškojimo procedūrų iš laiduotojo nėra pagrindo nukreipti priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovės UAB ,,LW logistics“. Šis argumentas niekaip nepagrįstas bei prieštarauja CK 6.78 – 6.81 straipsnių ir CK 6.6 straipsnio 4 dalies nuostatoms bei teismo nurodytai teismų praktikai.

4810.5.

49Už apeliacinį skundą atsakovė UAB ,,LW logistics“ turėjo sumokėti 486 Eur (CPK 80 str. 4 d.), tačiau žyminio mokesčio nesumokėjo. Šiuo atveju nėra atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų, nes atsakovė nėra turtinius reikalavimus bankroto byloje pareiškęs asmuo, nes reikalavimus reiškia ne BUAB ,,LVG transportas“ byloje ir ne bankrutuojančiai įmonei. Tuo atveju jeigu atsakovė nesumokės žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, apeliacinis skundas turi būti paliktas nenagrinėtu ir byla nutraukta (CPK 296 str. 1 d. 7 p.).

50Teisėjų kolegija

konstatuoja:

51IV.

52Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5311.

54Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patiktina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

55Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

5612.

57Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

5813.

59CPK 318 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys per 20 dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Atsiliepimai į apeliacinį skundą, gauti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai šis terminas atnaujinamas (CPK 318 str. 3 d.). Šiomis įstatymo nuostatomis siekiama įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 str.).

6014.

61Atsakovė BUAB ,,LVG transportas“ 2018 m. rugsėjo 17 d., t. y. jau pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, pateikė rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija susipažinus su šiuo dokumentu matyti, kad jame iš esmės pritariama apeliacinio skundo argumentams bei jie papildomi. Tačiau tokie argumentai turėjo būti teismui pateikti per terminą, skirtą atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimui. Kadangi rašytinius paaiškinimus atsakovė pateikė pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, likus vienai dienai iki posėdžio Lietuvos apeliaciniame teisme ir neprašo šio termino atnaujinti, paaiškinimus atsisakytina priimti.

62Dėl netesybų dydžio ir pagrindo jas mažinti

6315.

64Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.).

6516.

66CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009).

6717.

68Šiai susitarimo sąlygai, kaip ir visai sutarčiai taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali numatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, šios nutarties 15, 16 punktai). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas, o kitai šaliai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

6918.

70Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai iš atsakovės UAB ,,LW logistics“ 2 227,20 USD delspinigių, nes ieškovė privalėjo pagrįsti netesybas įrodinėdama realiai patirtus nuostolius, tačiau tokio dydžio netesybų ieškovė neįrodė. Be to, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu ieškovei iš apeliantės priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

7119.

72Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 str.) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Kaip minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

7320.

74Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2008).

7521.

76Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė TOO „Ferrocarril“ ir atsakovė UAB „LW logistics“ (buvęs pavadinimas UAB „Vagolita“) 2015 m. rugsėjo 1 d. sudarė vežimo-ekspedijavimo aptarnavimo sutartį Nr. FR-2015/038-1, kuria ieškovė įsipareigojo organizuoti ekspedicinius krovinių pervežimus geležinkeliu, o UAB „LW logistics“ – šias paslaugas priimti ir apmokėti sutartyje nustatyta tvarka. Minėtos sutarties 4.3. punkte šalys susitarė, kad UAB „LW logistics“, pavėlavusi apmokėti už ieškovės suteiktas paslaugas, privalo mokėti 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau nei 10 proc. nuo įsiskolinimo dydžio. Šalys 2015 m. gruodžio 28 d. pasirašė susitarimą dėl piniginio įsipareigojimo įvykdymo atidėjimo, pagal kurį atsakovė UAB „LW logistics“ įsipareigojo 112 198 USD dydžio skolą sumokėti šalių nustatyta tvarka, tačiau atsakovė šių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir ieškovei liko skolinga 22 742 USD. Ieškovė ir atsakovė UAB „LVG transportas“ (buvęs pavadinimas UAB „Logipolijos vagonai“) 2015 m. gruodžio 28 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią UAB „LVG transportas“ įsipareigojo, kaip solidarus bendraskolininkas, atsakyti ieškovei už UAB „LW logistics“ įsipareigojimus pagal nurodytą 2015 m. gruodžio 28 d. susitarimą dėl piniginio įsipareigojimo įvykdymo atidėjimo už 2015 m. rugsėjo 1 d. vežimo-ekspedijavimo aptarnavimo sutartį. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė UAB „LW logistics“ neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti solidariai iš atsakovių UAB „LW logistics“ ir UAB „LVG transportas“ 22 742 USD skolą ir 2 274,20 USD dydžio delspinigius.

7722.

78Byloje kilus ginčui dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio, ieškovė nuostolių, patirtų dėl apeliantės neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų, dydį grindė tokiomis aplinkybėmis: ieškovė turėjo 4 600,56 USD išlaidų teisinei pagalbai apmokėti; ieškovė turėjo naudoti savo žmogiškuosius resursus ir taip užtikrinti apeliantės sutartinių įsipareigojimų vykdymą (47,40 USD dydžio išlaidos); ieškovė turėjo 1 344,65 USD dydžio išlaidų kelionei į Lietuvą; ieškovė 2015-12-28 sudarė susitarimą su apeliante dėl skolos išdėstymo, tačiau apeliantei laiku nevykdant mokėjimų, ieškovė negalėjo atsikaityti su savo kreditoriumi OOO ,,Region Translogistika“, dėl ko ieškovei buvo paskaičiuoti 7 434,72 USD delspinigiai.

7923.

80Apeliantė skunde nurodo, kad ieškovė privalėjo pagrįsti netesybas įrodinėdama realiai patirtus nuostolius, tačiau ieškovė tinkamai nepagrindė patirtų nuostolių tikrumo, neįrodė, kad būtent atsakovė sukėlė ieškovės nurodomus nuostolius. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju ieškovė prašė priteisti iš sutartinę prievolę pažeidusios apeliantės tik netesybas ir nereikalavo nuostolių atlyginimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Be to, tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).

8124.

82Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu, kad ieškovė įrodė, jog apeliantei netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, ieškovė vien teisinei pagalbai patyrė 4 600,56 USD išlaidų, kurios dvigubai viršija delspinigių dydį. Priešingai nei nurodo apeliantė, minėtos ieškovės patirtos išlaidos yra pagrįstos, ieškovė pateikė 2015 m. gruodžio 1 d. sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią vykdytojas įsipareigojo konsultuoti ieškovę visais klausimais, susijusiais su ginču dėl atsakovės UAB ,,LW logistics“ (buvęs pavadinimas – UAB ,,Vagolita“) pradelsto įsiskolinimo, byloje pateiktas 2015 m. gruodžio 8 d. mokėjimo pavedimas už suteiktas teisinės pagalbos išlaidas.

8325.

84Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, – ir nustatė, kad vežimo-ekspeditavimo aptarnavimo sutarties 4.3 punkte šalių nustatyti delspinigiai, viena vertus, galimai ir buvo nepagrįstai dideli (1 proc. dydžio už kiekvieną uždelstą dieną), tačiau kita vertus, šalys nustatė maksimalų jų dydį (10 proc. nuo skolos sumos), todėl toks delspinigių dydis nėra neprotingai didelis, be to, šalys yra verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje bei galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Taigi apeliantei taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl laikytina, kad apeliantė, sudarydama sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti sutarties nuostatas, įvertinusi savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad, sudarydama sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl netesybų), be to, sutarties 4.3. punktu patvirtino, kad minėta sutarties sąlyga buvo aptarta iš anksto ir atitinka jos valią. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Šiuo atveju šalių sudaryta sutartimi nustatytas netesybų dydis, kuris apskaičiuojamas atsižvelgiant į įsiskolinimo dydį bei numatant maksimalų netesybų dydį, nėra akivaizdžiai neprotingas ar per didelis. Be to, apeliantė neginčija sutarties, ar šios sutarties 4.3. punkto nuostatos.

8526.

86Atmestinas apeliantės skundo argumentas, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra daugiau nei penkis kartus didesni negu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pripažinti protingi delspinigiai, nes kasacinis teismas yra pasisakęs, jog gera praktika laikoma sutartyse nustatyti 0,02 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006). Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

8727.

88Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 448,84 USD ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. Apeliantės teigimu, parengti reikalavimą įvykdyti piniginę prievolę, nėra reikalingos specialios žinios. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į skundo nurodytais argumentais, kad kai yra pažeistas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, nukentėjusi šalis savo pažeistas teises gali ginti tiek sutartyje, tiek įstatyme numatytais būdais. Nagrinėjamu atveju apeliantei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, ieškovė, būdama užsienio valstybės juridiniu asmeniu bei neišmanydama Lietuvos Respublikos teisės, kreipėsi į teisininką dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka, dėl ko patyrė išlaidų, kurias pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės patirtais nuostoliais CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme.

8928.

90Nepagrįstas skundo argumentas, kad atsižvelgiant į tai, kad prievolių vykdymas buvo užtikrintas atsakovės UAB ,,LVG transportas“ laidavimu, todėl neatlikus skolos išieškojimo procedūrų iš laiduotojo nėra pagrindo nukreipti priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovės UAB ,,LW logistics“. Laidavimo atveju, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosiose teisės normose kreditoriui suteikiama teisė pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014). Šios bylos atveju pagrindinės skolininkės atsakovės UAB „LW logistics“ prievolės, kilusios iš 2015 m. gruodžio 28 d. susitarimo dėl piniginio įsipareigojimo įvykdymo atidėjimo, įvykdymas užtikrintas atsakovės UAB „LVG transportas“ laidavimu, pagal 2015 m. gruodžio 28 d. laidavimo sutartį, įtvirtinančią jos solidariąją prievolę. Taigi tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas tiek laiduotojas. Dėl to pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nurodė, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium.

91Dėl žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą

9229.

93Ieškovė TOO „Ferrocarril“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės UAB ,,LW logistics“. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir bylą nutraukti (CPK 296 str. 1 d. 7 p.), motyvuodama tuo, kad atsakovė nesumokėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos ieškovės atsiliepimo argumentus.

9430.

95Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Esminis kriterijus, kuriuo remiantis sprendžiamas klausimas dėl asmens atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą, yra tai, kas yra ginčo subjektas, į kurį nukreipti ieškinio reikalavimai. Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu turtinio pobūdžio reikalavimai buvo keliami ne tik atsakovei UAB ,,LW logistics“, bet ir atsakovei UAB „LVG transportas“, kurios atžvilgiu bylos nagrinėjimo metu buvo pradėtas bankroto procesas. Šiuo atveju patenkinus ieškinio reikalavimus ieškovė ir atsakovė BUAB „LVG transportas“ įgyja tarpusavio prievoles, kas patvirtina, jog byloje nagrinėjamas ginčas priskirtinas ginčams bankroto bylose CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, todėl teikiant tokio pobūdžio ieškinį ieškovė yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio. Kitoks nagrinėjamoje byloje nustatytos situacijos sprendimas, kai nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra atleista ieškovė, pareiškusi turtinio pobūdžio reikalavimą bankrutuojančiai įmonei, CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu – bankrutuojanti įmonė, o atsakovės UAB ,,LW logistics“, su kurios interesais tiesiogiai susijęs byloje sprendžiamo klausimo išnagrinėjimas, įpareigojimas sumokėti žyminį mokestį, neatitiktų šalių lygiateisiškumo principo.

96Dėl bylinėjimosi išlaidų

9731.

98CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovės UAB ,,LW logistics“ apeliacinis skundas netenkinamas iš šios atsakovės ieškovei priteistinos pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 500 Eur, kurias prašo priteisti iš apeliantės. Prašoma priteisti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ 8.11 punkte nustatytą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinis skundą parengimą dydį (838,7 Eur x 1.3), todėl iš apeliantės ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 1 090,31 Eur (CPK 98 str.).

99Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

100Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

101Priteisti iš atsakovės UAB „LW logistics“ (buvęs pavadinimas UAB „Vagolita“), j. a. k. 301695764, ieškovei užsienio bendrovei TOO „Ferrocarril“, kodas 090400227578, registruota Kazachstano Respublikos juridinio asmenų registre, 1 090,31 Eur (tūkstantį devyniasdešimt eurų, 31 cnt) bylinėjimosi išlaidų.