Byla e2A-972-460/2019
Dėl nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui A. T. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Klaipėdos apylinkės teisme 2018-10-01 priimtas ieškovo ieškinys, juo prašoma priteisti iš atsakovo 2883,76 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas varžytynėse už 33 000 Eur įsigijo butą adresu ( - ). Varžytynėse įsigytas butas nebuvo suvaržytas, įkeistas ar kitaip apsunkinta jo daiktinė teisė. Turto pardavimo varžytynėse aktas buvo surašytas 2016-10-11. Daiktinės teisės įregistruotos ir išviešintos 2016-10-26. Likusi piniginių lėšų suma, patenkinus išieškotojų reikalavimus buvo grąžinta atsakovui į sąskaitą. 2016-10-25 į atsakovo sąskaitą antstolis pervedė 23 421,77 Eur. Įsigyjant butą nuosavybės teise, ieškovui buvo žinoma, kad bute tuo metu dar gyvena ir buvęs savininkas atsakovas su sutuoktine. Ieškinio padavimo dienai atsakovas nebegyvena ieškovui priklausančiame bute, po to kai antstolio buvo priverstinai iškraustytas. ieškovas buvo ne kartą prašęs atsakovą atlaisvinti butą geruoju, tačiau jis į perspėjimus nereagavo. Dėl atsakovo veiksmų nuo 2016-10-26 iki 2018-07-27 ieškovas negalėjo naudotis savo turtu, taip pat negalėjo nei pats naudotis nei išnuomoti šio buto. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas už laikotarpį, kai negalėjo naudotis įsigytu turtu patyrė 2883,76 Eur nuostolių, susidariusių dėl prarastos galimybės pinigus investuoti ar kitaip panaudoti, todėl mano, kad ieškovo žalos skaičiavimas sietinas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta 5 procentų metinių palūkanų norma.

72.

8Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo pareikštą ieškinį su kuriuo nesutiko, prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas butą įsigijo vykdymo procese, todėl žinojo, jog šiame procese galėjo kilti įvairių ginčų, todėl ieškovas prisiėmė atsakomybę dėl veiksnių, kurie galėjo kilti išieškojimo procese. Teigia, kad ieškovas niekaip neįrodinėja nuostolių atsiradimą, o tik pateikia prielaidą. Atsakovo teigimu nuostolių dydis turi būti įrodinėjamas ne hipotetiškai, o realiai nurodant, kaip jie kilo ir kokias pasekmes sukėlė, todėl ieškinio pateikimas vertinamas kaip siekimas praturtėti kito sąskaita.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 22 d. sprendimu Ieškinį tenkintas. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo A. T. 2883,76 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2883,76 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 365 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. A.. Priteisė iš atsakovo A. T. 10,19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą.

123.1.

13Teismas konstatavo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neišsikraustymo) ieškovas patyrė nuostolių.

143.2.

15Teismas nustatė, kad reikalaujama suma yra pagrįsta ir teisėta.

16III. Apeliacinio skundo argumentai

174.

18Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimą. Apeliantas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

194.1.

20Ieškovas butą įsigijo vykdymo procese, todėl žinojo, jog šiame procese galėjo kilti įvairių ginčų.

214.2.

22Ieškovo ieškinys vertintinas kaip sankcijų taikymas už savo teisių gynimą.

234.3.

24Ieškovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio, jo dydis paremtas hipotetine prielaida.

255.

26Ieškovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

275.1.

28Pateikiant apeliacinį skundą, manytina, privalu nurodyti ir kurios materialinės ar procesinės teisės normos buvo netinkamai pritaikytos ar išaiškintos, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Apie materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus apeliaciniame skunde nenurodoma.

295.2.

30Nekilnojamas turtas įsigytas už 33000 Eur kainą, kuri laikytina ieškovo įsigyto nuosavybėn nekilnojamojo daikto verte. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas negalėjo naudotis nei jam priklausančiais pinigais, nei įsigytu turtu, patyrė nuostolių, susidariusių prarastos galimybės pinigus investuoti ar kitaip panaudoti, laikytina, kad ieškovo žalos skaičiavimas sietinas su CK 6.210 str. 1 d. įtvirtinta 5 proc. metinių palūkanų norma.

31Teismas

konstatuoja:

32IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

336.

34Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

35Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

367.

37Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

38Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

398.

40Bylos duomenimis nustatyta, jog butas, esantis ( - ), nuo 2016 m. spalio 11 d. nuosavybės teise priklauso ieškovui A. A. pagal 2016 m. spalio 11 d. Turto pardavimo varžytynėse aktą Nr. 0017/15/00195. Iki tol šis butas remiantis 2005 m. spalio 25 d. Paveldėjimo teisės liudijimu Nr. D-7369 asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovui A. T.. Iš šio buto atsakovas antstolės faktiškai buvo iškeldintas tik 2018 m. liepos 24 d.. Ieškovas patvirtino, kad jis dalyvavo atsakovo iškeldinime ir kad tik tą dieną jis faktiškai galėjo patekti į nusipirktą butą ir kad tik tada gavo šio buto raktus.

41Dėl apeliacinio skundo argumentų

429.

43Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo, kuris, ieškovo teigimu, kilo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2018 m. liepos 27 d. neteisėtai naudojantis ieškovui priklausančiu butu. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 2883,76 Eur nuostolių, susidariusių dėl prarastos galimybės ieškovui už butą sumokėtus pinigus investuoti ar kitaip panaudoti, šiuos nuostolius skaičiuodamas remdamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta 5 procentų metinių palūkanų norma. Teismas ieškovo reikalavimą tenkino.

4410.

45Apeliantas skunde tvirtina, kad ieškovas butą įsigijo vykdymo procese, todėl žinojo, jog šiame procese galėjo kilti įvairių ginčų. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad visiškai nesvarbu, kokiu pagrindu ieškovas įsigijo ginčo butą nuosavybės teise. Esmė ta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai (Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, kad jis ieškovui priklausančiu butu nuo buto pardavimo varžytynėse iki faktinio atsakovo iškeldinimo iš buto naudojosi remdamasis kokiu nors teisėtu pagrindu (pvz., nuomos ar panaudos pagrindais). Taigi, net jei ieškovas įsigijo butą vykdymo procese, tai nereiškia, kad jo teisės turi būti pažeistos ir / ar kitaip apsunkintos. Kaip anksčiau minėta, atsakovas nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2018 m. liepos 24 d. (nors ieškovas nurodo laikotarpį nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2018 m. liepos 27 d.) naudojosi ieškovui priklausančiu butu, tačiau tokios teisės atsakovui įstatymai nenumatė, o ir atsakovas teisėto pagrindo neturėjo. Dėl to apelianto teiginys, kad ieškovas turėjo tikėtis sunkumų realizuojant nuosavybės teisę, nepagrįstas.

4611.

47Apeliantas skunde ieškovo ieškinį vertintina kaip sankcijų taikymą už savo teisių gynimą. Vertinant šį teiginį primintina, kad atsakovas buvo pateikęs ieškinį dėl savo teisių gynimo. Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-834-512/2017 atmestas A. T. ieškinys dėl turto pardavimo varžytynėse akto panaikinimo ir tenkintas A. A. reikalavimas iškeldinti A. T. su visais jam priklausančiais daiktais iš buto adresu ( - ). Klaipėdos miesto apylinkės teismas taip pat yra atmetęs ir A. T. skundus dėl antstolio veiksmų, nenustatęs jokio pažeidimų vykdymo procese, kuriais buvo skundžiamas priverstinis skolos išieškojimas, skolininko buto vertė, vykdant šio teismo 2015 m. balandžio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-3924-563/2014 dėl 8527,86 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. T. išieškotojos T. K. naudai (2016 m. kovo 9 d. ir 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2YT-1610-328/2016 ir Nr. 2YT-14465-639/2016). Kolegija, įvertinusi šį aspektą, mano, kad aplinkybė, kad atsakovas gynė savo teises, nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas atsakovui taiko sankcijas pareikšdamas ieškinį teisme dėl nuostolių atlyginimo. Kaip žinoma, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymų leidėjas numato galimybę ieškovui ginti savo teises ir tai negalima vadinti sankcijomis atsakovui. Tuo labiau, kad nei atsakovas teigė, nei teismas konstatavo, kad ieškovas pateikė visiškai nepagrįstą ieškinį ir taip piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Dėl minėtų priežasčių motyvas dėl sankcijų taikymo atmestinas kaip neturintis jokio pagrindo.

4812.

49Apelianto nuomone, ieškovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio, jo dydis paremtas hipotetine prielaida. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 str. – 6.249 str.).

5013.

51Ieškovas žalą kildino iš neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie pasireiškė jam negalint naudotis nuosavybės teise priklausančiu butu bei reikalavo nuostolių atlyginimo dėl prarastos galimybės butą nuomoti ar už butą sumokėtus pinigus investuoti ar kitaip panaudoti, šiuos nuostolius skaičiuodamas remdamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta 5 procentų metinių palūkanų norma. Teismas konstatavo, kad ieškovas, negalėdamas valdyti, disponuoti jam tuo metu priklausiusiu nekilnojamuoju turtu nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2018 m. liepos 24 d., patyrė 2942,52 Eur (4,52 Eur X 651 d.) nuostolių (nuo 33000 Eur sumos skaičiuojant 5 proc. 1650 Eur metines palūkanas už vienerius metus, 4,52 Eur už vieną metų dieną (33000 Eur X 5 proc.:100: 365 d.).

5214.

53Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo nuostolių skaičiavimas, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi yra netinkamas ir nepagrįstas. Kolegija akcentuoja, jog CK 6.210 straipsnis, esantis XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ reglamentuoja palūkanų dydį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusiam skolininkui. Nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovo jokie sutartiniai santykiai nesiejo, jokių piniginių prievolių tarp šalių nebuvo.

5415.

55CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Be to, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

5616.

57Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; kt.).

5817.

59Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, konstatavo, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą, taip pat yra nurodęs, kad bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

6018.

61Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniam teismui skirtuose procesiniuose dokumentuose ieškovas laikėsi nuoseklios pozicijos, teigdamas, kad nepaisant to, ką ketino ieškovas, kaip turto savininkas, daryti su įsigytu turtu: juo naudotis pats, jį parduoti, nuomoti ar pan., kadangi savininko teisė disponuoti jo valdomu turtu yra absoliuti ir dėl jo būdo jis niekam neprivalo atsiskaityti, jis negalėjo gauti pajamų.

6219.

63Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašomos priteisti negautos pajamos byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste laikytinos hipotetinėmis, jų realumas grindžiamas ne objektyviais duomenimis, o tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Ieškovas net nebandė įrodinėti patirto žalos dydžio, neteikė jokių įrodymų ir / ar skaičiavimų apie investicijų grąžą, nuomos pajamas, kt., o pasitenkino formaliu CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri kaip minėta šiuo atveju netaikoma.

6420.

65Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, konstatuoja, kad ieškovas neįvykdė pareigos įrodyti, jog jis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – atsakovas nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2018 m. liepos 24 d. naudojosi ieškovui priklausančiu butu, patyrė nuostolių negautų pajamų forma (CPK 12, 178 straipsniai).

6621.

67Teisėjų kolegija, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, formuluoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodyta atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygą – žalos (nuostolių) faktą ir dydį. Byloje surinktų įrodymų visetas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja nuostatą, jog ieškovo reikalaujamos priteisti negautos pajamos yra hipotetinės, ieškovas neįrodė pagrįstai planavęs jas gauti ir atlikęs aktyvius veiksmus, nukreiptus į tokių pajamų gavimą.

6822.

69Ieškovas įrodė atsakovo veiksmų neteisėtumą, tačiau neįrodžius patirtos žalos (nuostolių negautų pajamų pavidalu) fakto, o atitinkamai – ir dydžio, kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų analizė nebetenka teisinės reikšmės.

7023.

71Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

7224.

73Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

7425.

75Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nuostolių atlyginimą reglamentuojančias nuostatas, nepakankamai atsižvelgė į pateiktus byloje įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

76Dėl bylos procesinės baigties

7726.

78Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, kvalifikuodamas šalių teisinius santykius, netinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų tyrimą ir vertinimą, ir ieškovo ieškinį tenkino nepagrįstai, todėl apelianto apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytinas pagrįstu, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

79Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

80Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimą panaikinti.

81Priimti naują sprendimą – ieškovo A. A. ieškinį atsakovui A. T. dėl nuostolių atlyginimo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Klaipėdos apylinkės teisme 2018-10-01 priimtas ieškovo ieškinys, juo... 7. 2.... 8. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo pareikštą ieškinį su... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 22 d.... 12. 3.1.... 13. Teismas konstatavo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neišsikraustymo)... 14. 3.2.... 15. Teismas nustatė, kad reikalaujama suma yra pagrįsta ir teisėta.... 16. III. Apeliacinio skundo argumentai... 17. 4.... 18. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo... 19. 4.1.... 20. Ieškovas butą įsigijo vykdymo procese, todėl žinojo, jog šiame procese... 21. 4.2.... 22. Ieškovo ieškinys vertintinas kaip sankcijų taikymas už savo teisių... 23. 4.3.... 24. Ieškovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio, jo dydis paremtas hipotetine... 25. 5.... 26. Ieškovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.... 27. 5.1.... 28. Pateikiant apeliacinį skundą, manytina, privalu nurodyti ir kurios... 29. 5.2.... 30. Nekilnojamas turtas įsigytas už 33000 Eur kainą, kuri laikytina ieškovo... 31. Teismas... 32. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 33. 6.... 34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 35. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 36. 7.... 37. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas... 38. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 39. 8.... 40. Bylos duomenimis nustatyta, jog butas, esantis ( - ), nuo 2016 m. spalio 11 d.... 41. Dėl apeliacinio skundo argumentų... 42. 9.... 43. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo, kuris, ieškovo... 44. 10.... 45. Apeliantas skunde tvirtina, kad ieškovas butą įsigijo vykdymo procese,... 46. 11.... 47. Apeliantas skunde ieškovo ieškinį vertintina kaip sankcijų taikymą už... 48. 12.... 49. Apelianto nuomone, ieškovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio, jo dydis... 50. 13.... 51. Ieškovas žalą kildino iš neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie pasireiškė... 52. 14.... 53. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo nuostolių skaičiavimas,... 54. 15.... 55. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 56. 16.... 57. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti... 58. 17.... 59. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam... 60. 18.... 61. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniam teismui... 62. 19.... 63. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašomos priteisti negautos pajamos... 64. 20.... 65. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, ieškovo... 66. 21.... 67. Teisėjų kolegija, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, formuluoja išvadą,... 68. 22.... 69. Ieškovas įrodė atsakovo veiksmų neteisėtumą, tačiau neįrodžius... 70. 23.... 71. Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos... 72. 24.... 73. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į... 74. 25.... 75. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad... 76. Dėl bylos procesinės baigties... 77. 26.... 78. Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios... 79. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 80. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. sprendimą panaikinti.... 81. Priimti naują sprendimą – ieškovo A. A. ieškinį atsakovui A. T. dėl...