Byla e2-125-755/2017
Dėl sandorio žalos atlyginimo priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei, dalyvaujant ieškovo kooperatyvo „Lietuviški javai“atstovei advokatei S. S.- D., atsakovės UAB“Amilina“ atstovui advokatui G. M. , ekspertei D. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kooperatyvo „Lietuviški javai“ ieškinį atsakovei UAB „Amilina“ dėl sandorio žalos atlyginimo priteisimo ,

Nustatė

2kooperatyvas „Lietuviški javai “ pateikė ieškinį UAB „Amilina“ ir prašė priteisti iš pastarosios 207723,29 Eur žalos atlyginimo, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog 2013 m. liepos 11 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-528/2013 paliko galioti 2011 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas Atsakovės UAB „Amilina“ (toliau ir – Atsakovė) ieškinys dėl nuostolių priteisimo iš Ieškovo Kooperatyvo „Lietuviški javai“ (toliau – Ieškovas) civilinėje byloje Nr. 2-7735-603/2010. Minėtoje civilinėje byloje Atsakovė su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl nuostolių priteisimo kompensuoti žalai, neva padarytai nepagrįstu ir nesąžiningu grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2010-03-29-1 ND nevykdymu.

4Toje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi iš dalies tenkino Atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Ieškovui ir areštavo jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 1 800 000 Lt (521 316,03 EUR) sumos reikalavimui užtikrinti. Atsakovė visos jos užvestos civilinės bylos nagrinėjimo metu daug pastangų dėjo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymui/išlaikymui/išplėtimui Ieškovo atžvilgiu: 1)2010 m. spalio 18 d. Atsakovė Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išplėtimo, pritaikant piniginių lėšų areštą, nors 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad piniginių lėšų areštas itin suvaržytų Ieškovo veiklą, jam atsirastų nuostolių, kurie galėtų sukelti Ieškovo nemokumą, todėl teismas areštavo Ieškovo nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o prašymo areštuoti Ieškovo pinigines lėšas netenkino. 2010 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi atsisakė išplėsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, areštuojant Ieškovo pinigines lėšas, pakartodamas 2010 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties motyvus bei pažymėdamas, kad „tiek ieškovas UAB „Amilina“, tiek atsakovas Kooperatyvas „Lietuviški javai“ užsiima panašia veikla, t.y. ūkine–komercine veikla, susijusia su grūdų prekyba, t. y. šioje byloje ginčas kilo iš vienoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų, kurie galimai konkuruoja tarpusavyje, taigi šiuo atveju piniginių lėšų areštas yra itin varžanti įmonės veiklą priemonė, kurią pritaikius atsakovui (past. – Ieškovui Kooperatyvui „Lietuviški javai“) būtų sukeltas nemokumas, todėl galėtų būti iškelta bankroto byla ir tokiu būdu įmonė būtų pašalinta iš rinkos“; 2) 2010 m. lapkričio 10 d. atskiruoju skundu Atsakovė ginčijo 2010 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį. 2011 m. kovo 24 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą; 3) 2010 m. lapkričio 2 d. Atsakovė pateikė atsiliepimą į Ieškovo atskirąjį skundą dėl 2010 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuriuo argumentavo, kad Ieškovo prašymas panaikinti 2010 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nekilnojamam ir (ar) kilnojamam turtui yra nepagrįstas; 4) 2012 m. liepos 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Ieškovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones Ieškovo kilnojamajam turtui panaikinus, Atsakovė teikė naują 2012 m. rugpjūčio 23 d. prašymą, kuriuo prašė vėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones Ieškovo kilnojamam turtui.

5Ieškovui priklausiusio kilnojamojo turto areštas dėl Atsakovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilnojamajam turtui truko nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2012 m. liepos 31 d. Ieškovas šiuo laikotarpiu negalėjo vykdyti prekybos žemės ūkio produkcija, dėl to negavo pajamų, kurias, jei veikla būtų vykdoma normaliomis sąlygomis, būtų gavęs, bei patyrė nuostolių dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

6Dėl šios priežasties Ieškovas Atsakovei pateikė 2015 m. birželio 25 d. pretenziją dėl taikaus situacijos išsprendimo neteismine tvarka, kuria reikalavo atlyginti dėl Atsakovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus praradimus – negautas pajamas. Atsakovė 2015 m. liepos 8 d. atsakymu atsisakė tenkinti Ieškovo reikalavimus.

7Teisiniu ieškinio pagrindu ieškovas nurodė CPK 146 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Bylos ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius.

8Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), pasisakydamas dėl žalos, atsiradusios dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo, inter alia yra išaiškinęs, kad „įstatymų leidėjas CPK 146 straipsnio 2 dalyje neapibrėžė civilinės atsakomybės sąlygų. Aptariamoje normoje nenurodyta civilinė atsakomybė be kaltės, tačiau tokia išvada išplaukia iš to, kad ieškovas, suvaržydamas kito asmens teisę, atitinkamai turi prisiimti riziką, jeigu ieškinys nebus patenkintas“ (2013 m. spalio 14 d. LAT civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).Taigi, tokiu atveju turi būti nustatytos ir įrodytos trys civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

9Atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, atsiradusi žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos pasireiškė taip:

10Dėl neteisėtų veiksmų

11Teikdamas prašymą teismui taikyti tam tikras ieškinio reikalavimus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones iki būsimo galutinio teismo procesinio sprendimo įvykdymo, asmuo veikia sąmoningai, siekdamas laikinai apriboti kito asmens civilines teises ir pareigas, jų įgyvendinimą. Prašydamas teismo skirti laikinąsias apsaugos priemones, asmuo prisiima riziką dėl tokių priemonių taikymu galimų sukelti neigiamų turtinio pobūdžio padarinių kitam asmeniui atsiradimo.

12Šiuo atveju Atsakovės padarytas bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) yra patvirtintas 2011 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas Atsakovės ieškinys Ieškovui dėl nuostolių atlyginimo, ir 2013 m. liepos 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-528/2013, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

13Dėl turtinės žalos

14Dėl Atsakovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių Ieškovo kilnojamajam turtui, šių priemonių taikymo laikotarpiu Ieškovas negalėjo vykdyti prekybos žemės ūkio produkcija, dėl to negavo pajamų, kurias, jei veikla būtų vykdoma normaliomis sąlygomis, būtų gavęs ir taip patyrė nuostolių dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Tai reiškia, kad Ieškovas turi teisę reikalauti turtinės žalos, patirtos dėl Atsakovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2012 m. liepos 31 d. atlyginimo.

152012 m. liepos 31 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje, panaikindamas Ieškovo kilnojamojo turto areštą, pažymėjo, kad „atsižvelgiant į atsakovo (past. – Kooperatyvo „Lietuviški javai“) vykdomos veiklos specifiką – grūdų supirkimą ir pardavimą Lietuvos ir užsienio šalių rinkose, <...> kilnojamojo turto areštas neproporcingai apriboja atsakovo (past. – Kooperatyvo „Lietuviški javai“) vykdomą veiklą“. Šis teismas taip pat konstatavo, kad „taikomas kilnojamojo turto areštas apima prekes, produkciją, supirktą iš ūkininkų, o tai užkerta bet kokią galimybę atsakovui (past. – Ieškovui Kooperatyvui „Lietuviški javai“) vykdyti ekonominę–komercinę veiklą“.

16Šis apeliacinio teismo nutartyje pateiktas argumentas yra teisingas, nes, vadovaujantis CPK 645 straipsnio 1 dalimi, galiojusia ir laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2012 m. liepos 31 d., „skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą <...>“. Tai reiškia, kad Ieškovas negalėjo vykdyti ūkinės–komercinės veiklos be jokių suvaržymų, nes tik įsigijęs bet kokį kilnojamąjį turtą, Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu kilnojamam turtui būtų privalėjęs pranešti antstoliui apie įgytą kilnojamąjį turtą, kad šis turtas būtų areštuotas.

17Dėl to Ieškovas negalėjo vykdyti 2008 m. balandžio 4 d. ir 2012 m. kovo 30 d. Kooperatyvo „Lietuviški javai“ dalyvavimo rinkose taisyklių nuostatų ir negalėjo supirkti iš savo narių jų išaugintų grūdų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu.

182015 m. birželio 15 d. nuostolių apskaičiavimo ataskaitoje( toliau tekste-Ataskaita) nurodo,jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu Kooperatyvo „Lietuviški javai“ nariai išaugino ir iš viso tretiesiems asmenims pardavė 23 128,578 t javų už 17 211 405,00 Lt (4 984 767,44 EUR). Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių Ieškovas šių javų nesupirko ir nepardavė tretiesiems asmenims.

192015 m. birželio 15 d. Ataskaita pagrindžia, kokio dydžio praradimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Ieškovas patyrė. Ataskaitoje nurodytas Ieškovo pelno (nuostolių) kitimas laikotarpiu iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jų taikymo metu ir po jų panaikinimo. 2010 m. iš žemės ūkio produkcijos pardavimų Ieškovas uždirbo 258 764 Lt (74 943,23 EUR) pelno iki mokesčių. Po pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, Ieškovas iš prekybos žemės ūkio produkcija patyrė nuostolių: 2011 m. jis patyrė 7 616 Lt (2 205,75 EUR) nuostolių iki mokesčių, 2012 m. liepos 31 d. bendrasis pelnas buvo 0 Lt, o veiklos sąnaudos sudarė 61 966 Lt (17 946,59 EUR). Ieškovui, kurio vienintelė veikla yra prekyba žemės ūkio produkcija, tokie nuostoliai sukėlė bankroto grėsmę. Tik 2013 m. Ieškovas pradėjo gauti pelną – 2013 m. uždirbo 40 694 Lt (11 785,80 EUR) pelno iki mokesčių, ir tik 2014 m. Ieškovo pelnas iš žemės ūkio pardavimų pasiekė panašų į buvusį 2010 m., prieš taikant laikinąsias apsaugos priemones (2014 m. Ieškovas gavo 257 490 Lt (74 574,26 EUR) pelno iš žemės ūkio produkcijos).

20Be to, Ieškovas negalėjo vykdyti 2010 m. liepos 30 d. su Žemės ūkio kooperatyvu„LIT-KOOP“ ( toliau tekste ir- ŽŪK „LIT-KOOP“ ) sudarytos grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 30 07 10/-02G, kuria Ieškovas įsipareigojo parduoti ŽŪK „LIT-KOOP“ 2010 m. derliaus 2500 tonų maistinių kviečių.

21Ieškovas, vykdydamas šią sutartį, 2010 m. rugsėjo mėn. pardavė 500 tonų maistinių kviečių. Vėliau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių savo įsipareigojimų vykdyti negalėjo, todėl, remiantis GAFTA (Tarptautinės grūdų ir pašarų prekybininkų asociacijos) tiekimo sąlygomis Nr. 200, Ieškovas buvo priverstas sumokėti ŽŪK „LIT-KOOP“ 194 000 Lt (56 186,28 EUR) dydžio kompensaciją už nepatiektą maistinių kviečių kiekį. Dėl šios priežasties Ieškovas patyrė 56 186,28 EUR dydžio nuostolių išlaidų forma.

22Vadovaujantis Ataskaita sprendžia, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų kilnojamojo turto atžvilgiu, laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2012 m. liepos 31 d., Ieškovas negavo 523 227 Lt pelno po mokesčių iš žemės ūkio produkcijos pardavimų, kurį būtų gavęs veiklą vykdant įprastinėmis sąlygomis. Taip pat, negalėdamas tinkamai vykdyti 2010 m. liepos 30 d. su ŽŪK „LIT-KOOP“ sudarytos grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 30 07 10/-02G, Ieškovas patyrė 56 186,28 EUR dydžio išlaidų. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, Ieškovas konstatuoja, kad jo patirtų nuostolių suma dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sudaro 207 723,29 EUR (151 537,01 EUR + 56 186,28 EUR).

23Dėl priežastinio ryšio

24CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys laikomas teisiškai reikšmingu tada, kai nustatoma, kad egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys (pvz., 2005 m. kovo 30 d. LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005).

25Ieškovo įsitikinimu, šiuo atveju egzistuoja abi priežastinio ryšio stadijos. Faktinis bei teisinis priežastinis ryšys šiuo atveju konstatuotinas dėl to, kad Ieškovo patirtą turtinę žalą negautų pajamų pavidalu nulėmė būtent Atsakovės veiksmai. Nebuvo jokių kitų aplinkybių, lėmusių Ieškovo vykdomos veiklos sąstingį laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2012 m. liepos 31 d. – tiek derliaus, tiek javų supirkimo kainų atžvilgiu šis laikotarpis niekuo neišsiskyrė iš buvusio prieš ir po to.

26Ieškovas, sužinojęs apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą 2010 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, sustabdė savo veiklą žemės ūkio produkcija, nes jam tapo aišku, kad bet kokia jo įgyta perpardavimui skirta žemės ūkio produkcija bus areštuota, o jis net neturės lėšų už ją atsiskaityti. Ieškovo manymu, Atsakovės itin aktyvūs veiksmai siekiant išlaikyti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones Ieškovo kilnojamam turtui bei, jas panaikinus 2012 m. liepos 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, veiksmai teikiant naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, patys savaime įrodo Atsakovei buvus aiškią aplinkybę, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Ieškovo kilnojamam turtui visiškai paralyžiuoja Ieškovo veiklą. Priešingu atveju jokia logika nepaaiškina tokių aktyvių Atsakovės pastangų siekiant išsaugoti Ieškovo kilnojamojo turto areštą , kai realiai antstolio areštuoto kilnojamojo turto vertė nesiekė net 1 proc. Atsakovės pareikšto ieškinio reikalavimų .Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27Iš Atsakovės prašo priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28Atsakovė procesiniais dokumentais ir teismo posėdžiuose prašė ieškinį atmesti, priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas.

29Nurodo, jog CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti. Ieškinyje nurodoma, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių Ieškovas negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų pagal 2010-07-30 Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 30 07 10/-02G, dėl to buvo priverstas sumokėti pirkėjui ŽŪK „LIT-KOOP“ 56286,28 EUR dydžio kompensaciją už nepateiktų maistinių kviečių kiekį. Susitarimą prie 2010-07-30 Grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 30 07 10/-02G dėl minėtos kompensacijos Ieškovas ir ŽŪK „LIT-KOOP“ pasirašė 2010-12-30. Šio susitarimo 2 p. numatė, kad Ieškovas sumoka kompensaciją, nurodytą susitarimo 1 p. per 5 darbo dienas nuo susitarimo pasirašymo dienos arba, jei susitarimo pasirašymo dieną pirkėjas yra skolingas Ieškovui, kompensacijos suma sudengiama priešpriešiniais reikalavimais.

30Ieškovas nurodo, kad dėl šios priežasties jis neva tai patyrė 56 286,28 EUR dydžio nuostolių išlaidų forma.Iš pateiktos informacijos sprendžia, kad Ieškovui apie patirtus nuostolius tapo žinoma 2010-12-30. Kompensaciją sumokėti/užskaityti turėjo per 5 darbo dienas. Ieškinį dėl šių nuostolių atlyginimo Ieškovas Kauno apygardos teismui pateikė tik 2015-07-30, t.y. praėjus daugiau kaip 4,5 metams po dienos, kai Ieškovas sužinojo (arba turėjo sužinoti) apie neva tai savo teisių pažeidimą ir patirtus nuostolius.

31Nors Ieškovas taip pat nurodo, jog būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių, jų galiojimo laikotarpiu, jis negalėjo supirkti iš savo narių jų išaugintų grūdų ir jų parduoti tretiesiems asmenims, dėl to jis patyrė nuostolių negautų pajamų forma, atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių dalis, t.y. kilnojamojo turto areštas, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1524/2012 buvo panaikintas 2012-07-31. Lietuvoje javų derlius nuimamas vieną kartą per sezoną - rugpjūčio ir rugsėjo mėn. Minimas areštas buvo panaikintas prieš 2012 m. derliaus nuėmimą, todėl apie nuostolių atsiradimą galima kalbėti tik dėl 2011 m. javų derliaus, apie kurį Ieškovui turėjo būti žinoma vėliausiai iki 2011 m. pabaigos. Atsižvelgiant į Ieškinio dėl negautų pajamų atlyginimo pateikimo teismui datą, mano, kad jis yra pateiktas praėjus daugiau kaip 3,5 metų po dienos, kai Ieškovas sužinojo (arba turėjo sužinoti) apie neva tai savo teisių pažeidimą ir patirtus nuostolius.

32Atsakovas mano, kad Ieškovas praleido CK nustatytą ieškinio senaties terminą ir prašo taikyti ieškinio termino praleidimo teisinių pasekmių taisykles ir ieškinį atmesti.

332010-09-24 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7735-603/10, areštavo Ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas Ieškovą ar bet kuriuo trečiuosius asmenis, uždraudžiant esamiems turto valdytojams areštuojamu turtu disponuoti, areštuotą turtą įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti.

34Minimoje teismo nutartyje nurodoma,jog Atsakovas ( šioje byloje tai Ieškovas) sutiko, jog būtų areštuotas tas turtas, kurio areštas sukeltų mažiausiai nepatogumų Ieškovui. Jis atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nurodęs, kad labiausiai jo teises suvaržytų piniginių lėšų areštas. Teismo buvo taikytas tik kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto areštas 1 800 000 Lt sumai, o sąskaitos minimoje byloje areštuotos nebuvo.

35Vykdant minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, Ieškovas 2010-10-05 antstoliui pateikė raštą, kuriame pats patvirtino, kad nuosavybės teise be nurodytų telefonų, kompiuterių bei interneto svetainės, daugiau neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taip pat trumpalaikio turto. Tai, kad neturi jokio Ieškovui priklausančio turto patvirtino ir jo pirkėjas ŽŪK „LIT-KOOP“.

36Antstolis, vykdydamas minėtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo tik tą turtą, kuris buvo nurodytas Ieškovo. Antstolis pateikė Atsakovei raštą „Apie teismo sprendimo vykdymą“, kuriame nurodė, kad aprašytas Ieškovui priklausantis kilnojamasis turtas: 3 kompiuteriai, 6 mobilieji telefonai bei internetinė svetainė (viso antstolio areštuoto kilnojamojo turto vertė sudarė 14 566,10 Lt). Per visą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį daugiau kito turto areštuota nebuvo.Areštuotas turtas buvo paliktas saugoti Ieškovui. Ieškovas, vykdydamas įprastinę savo veiklą, jais galėjo naudotis. Realūs suvaržymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palietė tik minėtas antstolio aprašytas darbo priemones, todėl Atsakovas mano, kad Ieškovas turi teisę reikalauti iš Atsakovo atlyginti tik tuos nuostolius, kuriuos Ieškovas patyrė dėl kompiuterių, mobiliųjų telefonų bei internetinės svetainės arešto.

37Reikšdamas ieškinį po ginčo išsprendimo jo naudai, Ieškovas, kuriam buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs Ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė.Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

38Ieškovas kreipdamasis į teismą siekia negautų pajamų (151 537,01 EUR) ir turėtų išlaidų (56 186,28 EUR) atlyginimo.

39Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 str. 1 d.). Teismų praktikoje yra pažymėta, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 str. 1 d., turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan.

40Iš Ataskaitos apie faktinius pastebėjimus mato, kad Ieškovo tariamas negautas pelnas už laikotarpį nuo 2010-09-24 iki 2012-07-31 dienos skaičiuojamas taip: 17 211 405 Lt tariamos pajamos dauginamos iš 0,045 Lt bendrojo pelno maržos ir atimamos tariamos 223 748 Lt veiklos sąnaudos. Tokiu būdu gaunama 550 765 Lt tariamai negauto pelno iki mokesčių suma. Iš šios atimama mokesčių suma 27 538 Lt ir gaunamas pelnas po mokesčių 523 227 Lt (151 537,01 EUR).

41Išanalizavus Ataskaitoje nesuprantama, kodėl jis skaičiuojamas naudojant būtent minimus duomenis, apskaičiavimas nėra realus ir pagrįstas.

42Pirma, Ieškovo nurodomos veiklos sąnaudos ir negauto pelno marža už šį laikotarpį nepagrįstai skaičiuotos nuo 17 211 405 Lt sumos, t.y. sumos, už kurią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu kooperatyvo nariai pardavė žemės ūkio produkciją kitiems asmenims. Nėra jokių įrodymų, kad kooperatyvas iš narių supirktą žemės ūkio produkciją būtų pardavęs už šią sumą. Neaišku kokiomis kainomis nariai parduotų minimą žemės ūkio produkciją kooperatyvui, kokiomis kainomis parduotų šią produkciją Ieškovas, todėl nėra pagrindo pardavimo kainą, sąnaudas ir pelno maržą skaičiuoti naudojant šią sumą.

43Antra, pagal 2008-04-04 ir 2012-03-30 kooperatyvo “Lietuviški javai” dalyvavimo rinkose taisyklių 1 p. nuostatas kooperatyvo nariai yra įsipareigoję parduoti savo ūkiuose išaugintus javus tik kooperatyvui. Pagal Ataskaitos priede Nr. 2 “Kooperatyvo narių pardavimai laikotarpiu 2010-09-24 – 2012-07-31” bendroje sumoje (17 211 404,81 Lt) yra nurodyti ir rapso pardavimai, kurie pagal minėtas dalyvavimo rinkose taisykles leidžiami parduoti ir ne Ieškovui. Tai liudija, jog apskaičiuojant negautas pajamas negali būti naudojama Ieškovo nurodyta bendrų pardavimų suma.

44Trečia, Ataskaitoje, skaičiuojant negautą pelną, naudojama 0,045 Lt pelno marža. Nėra jokių įrodymų ir pagrindo manyti, kad Ieškovas žemės ūkio produkciją būtų pardavęs su tokia pačia pelno marža. Minimos Ataskaitos 5 atsakyme į klausimą „Kokia vidutiniškai buvo bendrojo pelno marža per prekybos žemės ūkio produkcija laikotarpį: nuo 2010-09-24 iki 2012-07-31?“ yra nuodyta, kad „Kooperatyvas per 2010-09-24 - 2012-07-31 laikotarpį iš žemės ūkio produkcijos gavo 50 759 Lt pajamų ir jų savikaina buvo 50 040 Lt. Bendrasis pelnas sudarė 0,014 Lt nuo kiekvieno pardavimo lito, neįskaitant PVM“. Dėl šios priežasties Atsakovas mano, kad apskaičiuojant negautas pajamas nepagrįstai naudojama 0,045 Lt vidutinė pelno norma. Atsakovo nuomone, kiekvieno produkto pardavimo pelningumas skiriasi. Bendras veiklos pelningumas parodo tik įvairių produktų pelningumo vidurkį ir tai nėra tikslus skaičius.

45Ieškovas net ir galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms turėjo galimybę vykdyti žemės ūkio produkcijos prekybą. Tą patvirtina Ataskaitos priede Nr. 1 “Kooperatyvo “Lietuviški javai“ pelno (nuostolio) paskirstymas” 2011 metų stulpelyje nurodyti duomenys.

462011 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys rodo, kad iš 914 086 Lt Ieškovo pardavimo pajamų 2011 metais, žemės ūkio produkcija sudaro 902 909 Lt. Tai liudija, kad Ieškovas žemės ūkio produktų prekybą vykdė net intensyviau negu nurodyta Ataskaitoje. Akivaizdu, kad 2010-09-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai netrukdė Ieškovui vykdyti su žemės ūkio produkcijos prekyba susijusios veiklos. Jei kuriuo nors laikotarpiu Ieškovas neprekiavo žemės ūkio produkcija ir dėl to negavo pelno, tai buvo daroma ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

47Ketvirta, skaičiuodamas negautą pelną už laikotarpį nuo 2010-09-24 iki 2012-07-31 Ataskaitoje Ieškovas remiasi 2010, 2013 ir 2014 m. veiklos sąnaudų vidurkiu, kuris neva sudarė 1,3 proc. pardavimo pajamų. Toks sąnaudų dydis yra tik vidutinis, teorinis, paskaičiuotas tik procentiniu dydžiu nuo pardavimo pajamų ir neatspindintis realių veiklos sąnaudų atitinkamu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstą vertintina ir Ieškovo apskaičiuota 223 748 Lt patirtų veiklos sąnaudų sumą.

48Kadangi savo tariamą negautą pelną Ieškovas apskaičiavo iš teorinio pelno iki mokesčių (774 513 Lt) atėmęs teorines veiklos sąnaudas (223 748 Lt), todėl ieškinyje nurodomas 151.537,01 EUR tariamas negautas pelnas negali būti vertinamas kaip realus.Ieškinyje nurodytas negauto pelno dydis yra tik hipotetinis, apskaičiuotas remiantis paties Ieškovo nurodytais duomenimis ir vidutiniais, santykiniais dydžiais, todėl vertintinas kaip nepagrįstas ir nerealus.

49Ieškinyje nurodoma, kad Ieškovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo vykdyti 2010-07-30 Grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 30 07 10/-02G, sudarytos su ŽŪK „LIT-KOOP“. Ieškovas šia sutartimi buvo įsipareigojęs parduoti 2010 m. derliaus 2 500 t maistinių (t.y. sutartyje numatytos kokybės) kviečių. Ieškovas pagal šią sutartį ŽŪK „LIT-KOOP“ buvo pateikęs 471 t kviečių, kurie neatitiko sutarties kokybės (priedas Nr. 4). Ieškovo pateikti kviečiai pirkėjo buvo įskaityti į sutartinį kiekį, mokant už juos mažesnę kainą. Tai liudija, kad minėtos sutarties nevykdymo pagrindas buvo numatytos kokybės kviečių neturėjimas, o ne taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

50Be to, nepaisant taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, Ieškovas vykdė prekybą žemės ūkio produkcija.

51Atsižvelgdami į tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones antstolis neareštavo žemės ūkio produkcijos, Ieškovas turėjo galimybes įgyvendinti minėtą sutartį, o kooperatyvo „Lietuviški javai“ turto atžvilgiu pritaikytas areštas niekaip neribojo jo vykdomos veiklos.

52Atsakovas nesutinka su Ieškovo argumentu, kad vadovaudamasis CPK 645 str. 1 d. nuostatomis, jog “skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose”, negalėjo vykdyti ūkinės-komercinės veiklos be jokių suvaržymų, nes tik įsigijęs bet kokį kilnojamąjį turtą, Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu kilnojamajam turtui būtų privalėjęs pranešti antstoliui apie įgytą kilnojamąjį turtą, kad šis turtas būtų areštuotas. Dėl to Ieškovas negalėjo vykdyti 2008-04-04 ir 2012-03-30 kooperatyvo “Lietuviški javai” dalyvavimo rinkose taisyklių nuostatų ir negalėjo supirkti iš savo narių jų išaugintų grūdų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu“.

53Antstolio nurodymas pateikti informaciją apie turimą turtą objektyviai negali sutrukdyti Ieškovui šį turtą perleisti. Pati informacija apie turimą turtą yra teikiama ne nuolat, o tik per antstolio reikalavime nurodytą įvykdymo terminą.

54Ieškovas nurodo, kad jis buvo priverstas sumokėti ŽŪK „LIT-KOOP“ 56 186,28 EUR kompensaciją už nepateiktą maistinių kviečių kiekį ir taip patyrė 56186,28 EUR dydžio nuostolių išlaidų forma.

55Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų pagal sutartį sumokėtas lėšas ir tai įrodyti leistinais įrodymais.

56Išlaidų suma turi būti fiksuojama ir apskaitoma pagal galiojančius apskaitos reikalavimus. Visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Į bylą pateiktas susitarimas, 2010-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, tačiau nepateikta mokėjimo dokumento. Atsiskaitymų suderinimo aktas yra suvestinis dokumentas, jis turi būti grindžiamas pirminiais apskaitos dokumentais, kurie turi turėti ūkinės operacijos apskaitai būtinus rekvizitus. Jeigu tokių dokumentų nepateikta ar nenurodyta, tai atsiskaitymų suderinimo aktas nėra pakankamas, kad pavirtintų ūkinę operaciją. Byloje esančiame 2010-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nėra nuorodų į pirminius dokumentus, atitinkančius įstatymo reikalavimus, be to iš čia nurodytos informacijos negalima nustatyti, kuri suma yra priskiriama būtent minėtam 2010-12-30 susitarimui prie 2010-07-30 Grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 30 07 10/-02G.

57Ieškovo nurodytos turėtos išlaidos, jei jos buvo patirtos, atsirado ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (areštuoti tik telefonai, kompiuteriai ir internetinė svetainė), o dėl pačio Ieškovo neveiklumo.

58Bylos įrodymai nepatvirtina, kad Ieškovo nurodomi nuostoliai būtų priežastiniu ryšiu susiję su jo atžvilgiu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

59Pirma, 2010-09-24 Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo perduota vykdyti antstoliui. Vykdydamas šią nutartį, antstolis iš Ieškovui priklausančio kilnojamojo turto areštavo tik 3 kompiuterius, 6 mobiliuosius telefonus bei internetinę svetainę . Būtent šio turto disponavimas buvo apribotas. Jokio kito kilnojamojo turto, kaip ir nekilnojamojo turto antstolis nerado ir neareštavo. Atsižvelgiant į tai mano, kad 2010-09-24 teismo nutartimi pritaikytas turto areštas jokios įtakos Ieškovo veiklai ir galimybėms prekiauti žemės ūkio produkcija realiai neturėjo.

60Antra, nesutinka su teiginiu, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių Ieškovas negalėjo vykdyti 2008-04-04 iki 2012-03-30 visuotinio narių susirinkimo patvirtintų dalyvavimo rinkose taisyklių, įpareigojančių kooperatyvo narius savo ūkiuose išaugintus javus parduoti tik Ieškovui.

61Teismo nutartis nedraudė Ieškovui supirkinėti grūdų iš kooperatyvo narių. Ieškovo banko sąskaitos ir piniginės lėšos nebuvo areštuotos, todėl jis turėjo tiek juridines, tiek faktines galimybes toliau supirkinėti javus iš savo narių. Iš 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad Ieškovas ir vykdė prekyba žemės ūkio produkcija.

62Ieškovas nurodo, kad sužinojęs apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pagal 2010-09-24 Vilniaus apygardos teismo nutartį, sustabdė savo veiklą žemės ūkio produkcija. Ieškovas pripažįsta, kad žemės ūkio produktų pirkimo/pardavimo veiklą sustabdė pats. Tai, jog Ieškovas nesudarinėjo sutarčių dėl žemės ūkio prekių pirkimo/pardavimo ir negavo pajamų (pelno) iš šios veiklos, savaime nereiškia, kad šiuos nuostolius lėmė taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tai, kad Ieškovas nurodytu laikotarpiu neįgyvendino veiklos, yra paties Ieškovo neveikimo padarinys.

63Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu nesikreipė dėl jų pakeitimo ar masto sumažinimo, t.y. nesiėmė aktyvių veiksmų, tam kad būtų pakeistas.

64Ieškovo nurodomi Atsakovės aktyvūs veiksmai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu/papildymu, yra normali civilinio proceso praktika teisės aktų nustatyta tvarka siekiant būsimo sprendimo įvykdymo užtikrinimo. Kreipdamasi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynybos ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Atsakovė prisiėmė riziką, kad jos reikalavimai gali būti atmesti, tačiau tai savaime nereiškia piktnaudžiavimo teise.

65Ieškinys atmestinas.

66Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus, nustatė, jog 2011 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo buvo atmestas Atsakovės UAB „Amilina“ ieškinys dėl 1,8 mljn. Lt nuostolių priteisimo iš Ieškovo Kooperatyvo „Lietuviški javai“ kompensuoti žalai, padarytai grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2010-03-29-1 ND nevykdymo( civilinė byla Nr.2-1956-603/2011) . 2013 m. liepos 11 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-528/2013 paliko galioti šį sprendimą (ieškinio priedas Nr. 3).

67Civilinės bylos proceso pirmos instancijos teisme metu 2010 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi iš dalies tenkino Atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Ieškovui ir areštavo jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 1,8 mljn. Lt sumos reikalavimui užtikrinti (ieškinio priedas Nr. 4). Atsakovė pavedė antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą turtą. Ieškovas 2010 m.spalio 5 d. raštu antstoliui nurodė, kad nuosavybės teise be nurodytų telefonų, kompiuterių bei interneto svetainės, neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taip pat šiuo metu ir trumpalaikio turto. Tai, kad neturi Ieškovui priklausančio turto patvirtino ir ŽŪK „LIT-KOOP“ ( atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 1-5). Antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo areštavo ( sudarė aprašą) turtą -3 kompiuterius, 6 mobiliuosius telefonus bei internetinę svetainę (viso antstolio areštuoto kilnojamojo turto vertė 14 566,10 Lt), daiktai palikti saugoti (administruoti) ieškovui. Per visą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį daugiau kito turto areštuota nebuvo, nėra duomenų, jog antstolis po turto aprašo sudarymo būtų atlikęs dar kokių vykdymo veiksmų kitam turtui nustatyti ir jį areštuoti, ieškovas apie kitą vėliau įgytą turtą ( turtines teises ar pan.) antstolio neinformavo.

68Iš Liteko duomenų bazės matyti, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-364/2011 atmetė ieškovo atskirąjį skundą dėl šios nutarties. 2012 m. liepos 31 d. Lietuvos apeliacinis teismas apeliacinio proceso dėl pirmos instancijos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo metu teismo nutartimi Ieškovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones Ieškovo kilnojamajam turtui panaikino (ieškinio priedas Nr. 10).

69Iš ieškinio priedų nustatyta, jog 2010 m. spalio 18 d. Atsakovė Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą (ieškinio priedas Nr. 5) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išplėtimo, pritaikant piniginių lėšų areštą. 2010 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi prašymą atmetė. 2010 m. lapkričio 10 d. atskiruoju skundu (ieškinio priedas Nr. 7) Atsakovė šią nutartį ginčijo. 2010 m. lapkričio 2 d. Atsakovė pateikė atsiliepimą į Ieškovo atskirąjį skundą dėl 2010 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties (ieškinio priedas Nr. 9), kuriuo argumentavo, kad Ieškovo prašymas panaikinti 2010 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nekilnojamam ir (ar) kilnojamam turtui yra nepagrįstas. 2011 m. kovo 24 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 28 d. nutartimi skundą atmetė, Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą (ieškinio priedas Nr. 8). Atsakovė 2012 m. rugpjūčio 23 d. vėl pateikė prašymą, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones Ieškovo kilnojamam turtui (ieškinio priedas Nr. 11).

70Apibendrinant nurodytais teismų dokumentais nustatyta, jog Ieškovui priklausiusio kilnojamojo turto areštas truko nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2012 m. liepos 31 d

71Ieškovas pateikė 2015 m. birželio 25 d. pretenziją (ieškinio priedas Nr. 12) dėl situacijos išsprendimo neteismine tvarka, pareikalavo atlyginti patirtus praradimus – negautas pajamas. Atsakovė pateikė neigiamą atsakymą.

72Ieškovas su ŽŪK „LIT-KOOP“ 2010 m. liepos 30 d. sudarė grūdų pirkimo–pardavimo sutartį Nr.300710/-02G (ieškinio priedo Nr. 14 6 punkto dokumentai), kuria Ieškovas įsipareigojo parduoti ŽŪK „LIT-KOOP“ 2010 m. derliaus 2500 tonų maistinių kviečių. Ieškovo aiškinimu nustatyta, jog pagal šią sutartį, 2010 m. rugsėjo mėn. jis pardavė 500 tonų maistinių kviečių. Ieškovo paaiškinimu ir iš pridėtų dokumentų matosi, jog ŽŪK „LIT-KOOP“ 2010 m. spalio 5 d. raštu Nr.10/-1 užklausė Ieškovą dėl šio ketinimo vykdyti sutartį. Ieškovas sumokėjo ( buvo atliktas vienarūšių reikalavimų įskaitymas) ŽŪK„LIT-KOOP“ 194 000 Lt (56 186,28 EUR) dydžio kompensaciją už nepatiektą maistinių kviečių kiekį (ieškinio priedo Nr. 14 6 ir 12 dokumentai, dubliko 6-7 lapai).Ieškovo paaiškinimu nustatyta ir kiti bylos duomenys to nenuneigia, jog minėta aukščiau grūdų pirkimo-pardavimo sutartis dėl 2010 metų derliaus daugiau nebebuvo vykdyta. Iš akto matyti,jog ieškovas nuo 2010-09-24 iki 2012-07-31 prekiavo grūdinėmis kultūromis (rapsais, žieminių kviečių sėklomis, žieminių rapsų sėklomis) su pirkėjais: Linas Agro AB, Kulvos žemė ŽŪK, P. V., kooperatyvu Šiaulių aruodas, bendroje 50 758,59 Lt sumoje bei įvairiomis trąšomis su pirkėjais: Nutritechsystem Baltic UAB, Scandagra UAB, L. R., Galinta ir partneriai UAB, LIT-KOOP ŽŪK, Mūsų ūkis ŽŪK, Šiaurės aruodai ŽŪK, Minijos Lanka KB, Fertera UAB, bendroje 1 590 793,30 Lt sumoje.

73Dėl ieškinio senaties

74Atsakovės prašymas taikyti ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes ir ieškinį atmesti tuo pagrindu netenkinamas, sprendžiama, jog šis terminas iki ieškinio pateikimo teismui nesibaigė.

75Ieškovas reikalauja iš atsakovės žalos atlyginimo. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį numatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti . CK 1.127 straipsnis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

76Šiuo atveju reikalinga nustatyti kada ieškovas suvokė, kad jo negautos veiklos pajamos, patirtos išlaidos gali būti vertinamos kaip negautos( patirtos) būtent dėl , kaip parodė bylos procesinė baigtis, nepagrįsto laikinųjų poveikio priemonių, inicijuotų toje byloje ieškovės, pritaikymo.

77Teismo vertinimu, šių priemonių taikymo nepagrįstumas tapo akivaizdus įsiteisėjus 2011 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimui, kuriuo buvo atmestas Atsakovės UAB „Amilina“ ieškinys dėl 1,8 mljn. Lt nuostolių priteisimo iš Ieškovo.

78Sprendimas įsiteisėjo 2013 m. liepos 11 d. po bylos išnagrinėjimo Apeliaciniame teisme, kur skundas buvo atmestas.Nuo to laiko teisiškai buvo nustatyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagrindo nebuvo ir ieškovui tapo aišku, jog jo teisės buvo pažeistos

79dėl kitos asmens procesinio elgesio. Spręstina,jog nuo to laikotarpio ieškovas sužinojo apie jo teisių pažeidimą ir sprendimo įsiteisėjimo diena yra ieškinio senaties termino dėl žalos atlyginimo pareikalavimo pradžia. Ieškinys pateiktas 2015 m. liepos mėnesį, taigi senaties termino ribose.

80Nėra pagrindo šį terminą kaip motyvuoja atsakovė skaičiuoti nuo 2011 metų pabaigos

81( dėl negautų pajamų) ir nuo 2010 m.pabaigos ( dėl patirtų išlaidų), nes, nesant įsiteisėjusio sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovui nebuvo pagrindo patirtas išlaidas ir negautas pajamas vertinti kaip patirtą žalą, o ne kaip sutartinių įsipareigojimų kitiems asmenims sąlygotus mokėjimus ( užskaitą) ar paties neefektyvios veiklos sąlygotus netekimus.

82Dėl žalos atlyginimo CPK 146 str. 2 d. pagrindu sąlygų

83Kaip aukščiau minėta, Atsakovė pralaimėjo kitą civilinę bylą, kurioje jos turtui, išskyrus pinigines lėšas, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonė- turto areštas.

84CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga, nes ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo. Dėl to tokiu atveju ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius.

85Įstatymų leidėjas CPK 146 straipsnio 2 dalyje neapibrėžė civilinės atsakomybės sąlygų, o kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo, yra išaiškinęs, kad, atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą atskiru ieškiniu ..... tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2011; 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010;kt.).

86Šis teismas suformavo praktiką, kad, sprendžiant klausimą dėl nuostolių, padarytų taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo ieškovui, prašiusiam taikyti tokias priemones, yra taikoma griežtoji civilinė atsakomybė. Taigi, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

87Šioje byloje Atsakovė kelia ginčą tik dėl dviejų atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio tarp jos ir veiksmų buvimo, tad teismas pasisako šiais dviem aspektais.

88Dėl žalos

89CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

90Kasacinio teismo praktikoje konstatuota ,kad nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį turi būti įvertintos galinčios jiems turėti reikšmės. Pirma, negautų pajamų numatomumas, kai atsakovas sugeba įrodyti, kad patyrė tokius nuostolius, kuriuos buvo numatęs sudarydamas sutartį. Antra, negautos pajamos turi būti įrodytos su pagrįstu tikrumu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė atsakovo ateities įplaukų praradimą. Trečia, prarastų pajamų apskaičiavimas, kurį nustato teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Ketvirta, vertintini paties atsakovo, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikius, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Praradimai gali atsirasti tik tada, kai uždraudus atlikti tam tikrus veiksmus, atsakovui atimama galimybė gauti naudą, įgyvendinant turtines teises į areštuotą turtą. Praradimams atsirasti taip pat svarbu įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį ir trukmę. Negautos pajamos turi turėti ir realumo požymių , o nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008) .

91Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi ieškovas ieškinyje, priklauso ieškovui, o aplinkybes, kuriomis rėmėsi atsakovas atsikirtime į ieškinį, – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2006).

92Sprendžiant dėl žalos fakto ir dydžio įrodytumo, teismai turi taikyti CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

93Teismo vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai neįrodė žalos nei pagal negautų pajamų, nei pagal patirtų išlaidų požymius.

94Ieškovas žalą įrodinėjo UAB “Censitor“ atstovės ( - ) A. S. pateikta Ataskaita apie faktinius pastebėjimus( jos išvadomos, skaičiuotėmis), netesybų apskaičiavimo ir jų sumokėjimo( užskaitymo) faktu. Kadangi negautų pajamų nustatymas reikalavo specialių žinių, didelės apimties pirminių dokumentų tyrimo, jų analizės, sintezės ir pan., ieškovo prašymu byloje buvo paskirta ir atlikta teismo buhalterinė (ekonominė) ekspertizė. Teismo nutarties pagrindu ekspertizę atliko ekspertė D. A., kuri į nutartyje suformuluotus klausimus pateikė atsakymus.

95Sprendžiant dėl galimai padarytos žalos ekspertė į pirmą klausimą „Ar Kooperatyvas „Lietuviški javai", neįvykdęs 2010 m. liepos 30 d. su ŽŪK „LIT-KOOP" sudarytos grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 30 07 10/-02 G, patyrė turtinių nuostolių? Jeigu taip, kokio jie dydžio ir kokie dokumentai tai patvirtina?“ pateikė atsakymą( išvadą), kad „dėl grūdų pirkimo - pardavimo sutarties Nr.30 0710/-02G nevykdymo ir baudos (netesybų) sumokėjimo ŽŪK „LIT-KOOP", Kooperatyvas „Lietuviški javai“ nepatyrė jokio nuostolio, nes sumokėtą baudą Kooperatyvui „Lietuviški javai“ pilnai kompensavo grūdų tiekėjai: ūkininkas O. T., ūkininkas V. G., ūkininkas A. G., ūkininkė E. G. ir Daukniūnų ŽŪB“, į antrą klausimą „Ar patyrė ir, jeigu taip, kokius nuostolius (suprantamus kaip pelnas po mokesčių) Kooperatyvas „Lietuviški javai" dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, priimtoje c.b, Nr. 2-7735- 603/10, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių Kooperatyvo „Lietuviški javai" kilnojamam turtui ?“ atsakė, kad “kooperatyvas „Lietuviški javai" dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, priimtoje c.b. Nr. 2-7735-603/10, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilnojamam turtui, nepatyrė jokių nuostolių (suprantamų kaip pelnas po mokesčių), į aštuntą klausimą suformuluotą taip:“iš 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad Ieškovas 2011 m. gavo 139 682 Lt pelną, 2012 m. patyrė 120 672 Lt nuostolį, o 2014 m. 190 634 Lt dydžio pelną. Kokie veiksniai įtakojo tokius Kooperatyvo „Lietuviški javai" pelningumo rodiklius?“ atsakė, kad“ Kooperatyvo „Lietuviški javai" pelningumo rodiklius 2011 m. -2014 m. įtakojo šie veiksniai: bendrovės priimta verslo vykdymo politika, javų supirkimo kainų lygis, gautas javų derlius, gautų pajamų dydis, iš valstybės gautos paramos dydis bei pajamoms uždirbti patirtos sąnaudos: pastoviai auganti parduotų prekių savikaina, išmokamas didelis darbo užmokestis su priskaitymais, transporto, teisinės ir kitos sąnaudos, ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, mokėtinos palūkanos“ ir į 11 klausimą „ ar Vilniaus apygardos teismo 2010-09-24 nutartimi c. b. Nr. 2-7735-603/10 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu iki 2012-07-31, galėjo būti kitų veiksnių, kurie turėjo įtakos Kooperatyvo „Lietuviški javai" veiklai ir pajamoms? Jeigu taip, kokie jie?“ atsakė, jog „Vilniaus apygardos teismo 2010-09-24 nutartimi e. b. Nr. 2-7735-603/10 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu iki 2012-07-31, Kooperatyvo „Lietuviški javai" veiklai ir pajamoms turėjo įtakų šie veiksniai: bendrovės priimta verslo vykdymo politika, javų supirkimo kainų lygis, gautas javų derlius, gautų pajamų dydis, iš valstybės gautos paramos dydis bei pajamoms uždirbti patirtos sąnaudos: pastoviai auganti parduotų prekių savikaina, išmokamas didelis darbo užmokestis su priskaitymais, transporto, teisinės ir kitos sąnaudos, ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, mokėtinos palūkanos.“.

96Taigi, iš ekspertės išvadų, akto priedų sprendžiant ar laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu daroma išvada, jog ieškovas neįrodė, jog tuo laikotarpiu jis patyrė žalos, o jo teikti tuo klausimu įrodymai paneigti ekspertizės akto išvadomis.

97Nenustatyta priežasčių dėl kurių akto išvadas reiktų vertinti kaip nepatikimas ar keliančias pagrįstų abejonių. Aktas motyvuotas, išvados pagrįstos nurodant kokia tyrimo metodika ( būdai) taikyta, tirti pirminiai buhalteriniai ir su jais susiję dokumentai.

98Ieškovas reikalavimą grindė Ataskaita apie faktinius pastebėjimus,kuri atlikta ieškovo užsakymu. Siekiant išsiaiškinti specialų žinių reikalaujančio tyrimo patikimumą, ekspertei buvo pateiktas klausimas(devintas) „Ar ( - ) A. S., parengusios 2015-06-15 ataskaitą apie faktinius pastebėjimus, pasirinkta retrospektyvinio Kooperatyvo „Lietuviški javai" veiklos vertinimo metodika yra tinkama skaičiuojant 2010-09-24 - 2012-07-31 laikotarpiu galimai patirtus nuostolius?“ į kurį ekspertės atsakyta, kad “ ( - ) A. S., parengusios 2015-06-15 ataskaitą apie faktinius pastebėjimus, pasirinkta retrospektyvinio Kooperatyvo „Lietuviški javai" veiklos vertinimo metodika skaičiuojant 2010- 09-24 - 2012-07-31 laikotarpiu galimai patirtus nuostolius, šiuo konkrečiu atveju, yra netinkama“.

99Nenustatyta priežasčių su šia ekspertės išvada dėl Ataskaitos tyrimo principų netinkamumo nesutikti.

100Ieškovo atstovės nurodyta akto kritika( 2016-12-07 ieškovo atstovės rašytiniai paaiškinimai dėl ekspertizės akto), jog jis nepatikimas, šis įrodymas netinkamas, nes akte padaryta klaidų, iš esmės nepagrįsta. Klaidų padaryta nurodant bendrovės vykdomos kai kurios veiklos pobūdį kaip mobiliojo ir fiksuoto ryšio paslaugų teikimą. Teismo ekspertė buvo apklausta teismo posėdyje ir paaiškino šioje vietoje padariusi klaidą. Teismas sutinka, jog ši klaida techninio pobūdžio , akto išvadoms bereikšmė, nes iš akto visumos aišku kieno veikla ir kokiu aspektu tirta. Dėl kitų neva padarytų klaidų ekspertė pateikė paaiškinimus žodžiu ir teismas sprendžia, jog daugiau reikšmingesnių klaidų nenustatyta.

101Kiti rašytinių paaiškinimų dėl ekspertizės akto motyvai- nesilaikyta tyrimo išsamumo principo, „daug „ išvadų nemotyvuota, nesutinkama su ekspertės išvadomis, sąvokų aiškinimu ir pan., teismo vertinim,u nepaneigia ekspertizės akto išvadų, ekspertės patvirtintų ir teismo posėdyje, esminio žalos fakto nekonstatavimo klausimu pagrįstumo. Šalių atstovų paaiškinimai nėra asmens turinčio specialių žinių(eksperto) paaiškinimais, t.y. jie nėra patikimesniu įrodymu nei ekspertizės akto išvados. Po ekspertės apklausos ir įrodymų tyrimo pabaigos ieškovas nekėlė klausimo dėl naujų įrodymų rinkimo, pvz. papildomos, naujos ekspertizės atlikimo.

102Po ekspertizės akto gavimo teisme ieškovas 2016 m. gruodžio 5 d. teismui Prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo pateikė jo narių visuotinio 2010 m. lapkričio 17 d. susirinkimo protokolą Nr.7, kurio turinys rodo, kad narių susirinkimas svarstė situaciją, susidariusią po teismo nutarties priėmimo, ir nusprendė nevykdyti sudarytų ir neįvykdytų 2010 metų derliaus javų ir rapsų pirkimo-pardavimo sutarčių, sumokėti netesybas, numatytas sutartyse, kooperatyvo finansinei situacijai pagerėjus, svarstyti dėl narių sumokėtų netesybų kompensavimo.

103Kadangi šis protokolas gautas po ekspertizės atlikimo, jos metu dėl šios priežasties ir negalėjo būti tirtas, prieš ekspertės apklausą teismo posėdyje jo kopija nusiųsta ekspertei susipažinimui. Dėl akto ji teismo posėdyje teikė paaiškinimus. Ekspertė nepateikė išvados, jog minėtas narių nutarimas turėtų įtakos akto išvadoms dėl žalos nepadarymo.

104Teismas taip pat sprendžia ,jog minėtas protokolas ( pajininkų sprendimas) žalos padarymo fakto neįrodo, o patvirtina, jog nevykdyti su ŽŪK „LIT-KOOP“ 2010 m. liepos 30 d. sudarytos grūdų pirkimo–pardavimo sutarties Nr.300710/-02G nusprendė pats ieškovas. Teismo nutartimi vykdyti sutartį nebuvo nuspręsta ir tokio prašymo atsakovė procese neteikė.

105Nors savo ekonominio elgesio modelį dėl šios sutarties nevykdymo ieškovas susiejo su teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi dėl kilnojamojo turto arešto, teismo vertinimu, tam nebuvo pakankamo faktinio pagrindo. Teiginys, jog parduoti grūdai bus areštuoti antstolio teismo vertinimu tebuvo prielaida. Jau aukščiau minėta, jog 2010 m. spalio pradžioje buvo areštuota, bet leista naudotis, tik įvairi organizacinė technika už maždaug 14000 Lt. Iki pat arešto galiojimo pabaigos kito turto antstolis nebeieškojo, tokių veiksmų atsakovė neinicijavo.

106Pagal turimus įrodymus ieškovas javų ( trašų) rinkoje reikšmingu bylai laikotarpiu veiklos organizavimo pobūdžiu paprastai veikė kaip tarpininkas-iš ūkininkų buvo gaunami javai, parduodami jų pirkėjui, o pastarajam sumokėjus už grūdus, lėšas už parduotus grūdus iš ieškovo gaudavo javų augintojai( tiekėjai)( toks modelis ieškovo aprašomas jo 2011 m. vasario 4 d. prašyme Vilniaus apygardos teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nuostolių galimų dėl šių priemonių taikymo užtikrinimo – popierinės bylos dalies I tomo b.l.130-134). Ieškovo ekonominė nauda buvo skirtumas tarp sumų, kurias jis, gavęs lėšas iš pirkėjo, išmokėdavo grūdų tiekėjams. Teismo vertinimu, esant tokiam verslo modeliui, nuosavybės teisių į grūdus ieškovas neįgydavo ar jų neišviešindavo, todėl tikimybės, kad grūdus areštuos antstolis realiai nebuvo.

107Pastebima, jog 2011-2012 metais ieškovas vykdė tiek prekybą grūdais, tiek trąšomis, bet tuo laikotarpiu nebuvo areštuotas joks šis turtas, nors pagal ieškinio logiką galiojant turto arešto priemonei šis turtas turėjo būti areštuotas. Apie turtą antstoliui nepranešta. Pasakyta rodo, jog pats ieškovas vertino, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jo kaip tarpininko veiklos esmingai netrukdo. Neįrodžius žalos padarymo fakto civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

108Dėl priežastinio ryšio tarp negautų pajamų, sumokėtų netesybų ir laikinųjų apsaugos priemonių

109Teismo vertinimu, neįrodyta ir ši būtina civilinės atsakomybės sąlyga.

110Nesutinkama su ieškovo teiginiu, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 31 d. nutartyje, panaikinusioje kilnojo turto arešto priemonę, konstatavus, jog kilnojamojo turto areštas neproporcingai apriboja atsakovo vykdomą veiklą, jis apima prekes, produkciją, supirktą iš ūkininkų, o tai užkerta bet kokią galimybę ieškovui vykdyti ekonominę-komercinę veiklą , ši išvada patvirtina negalėjimą vykdyti veiklos, ieškovo pareigą apie įsigytą turtą pranešti antstoliui, kad šis jį areštuotų, dėl to ieškovas negalėjo iš kooperatyvo narių supirkti išaugintų grūdų ( ieškinio 4 lapas).

111Nors ieškovas šios teismo išvados tiesiogiai neįvardija kaip prejudicinės aplinkybės

112( CPK 182 straipsnio 2 punktas), bet ją taip aiškina, todėl dėl jos reikšmės pasisakoma.

113Minėtos nutarties išvados negali būti vertinamos kaip prejudicinės, kadangi jos padarytos ne įsiteisėjusiu teismo sprendimu, baigus iš esmės nagrinėti ginčą, kaip reikalauja nurodyta norma, bet teismo nutartimi, kuria ginčas dėl sutarties iš esmės nebuvo išspręstas , o spręstas tarpinis bylos klausimas, kurio baigtis galutinėms teismo sprendimo išvadoms( tenkinti ar atmesti ieškinį) reikšmės neturėjo. Antra, teismas nagrinėjo tik kilnojamojo turto arešto teisėtumo problemą, bet niekaip nesprendė ar iki laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo jų taikymas ieškovui jau padarė žalos. Taigi, minėtos teismo nutarties priėmimas ir kilnojamojo turto panaikinimas neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti priežastinį ryšį egzistuojant.

114Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama ,jog CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą .

115Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014).

116Šio ginčo atveju neatmestina, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pritaikius kilnojamojo turto areštą , ieškovui kilo abejonių ar tai nesutrukdys grūdų ir kitų priekių pirkimo-pardavimo sandoriams ateityje vykdyti, tačiau, teismo vertinimu, šis jo įsitikinimas buvo subjektyvus, nepagrįstas konkrečiais duomenimis ir klaidingas. Tokio klaidingo įsitikinimo sąlygotas veiklos apimčių sumažinimas, netesybų pagal sutartį sumokėjimas vertinamas kaip pernelyg nutolęs , kad galėtų būti laikomas nustatyta civilinės atsakomybės sąlyga.

117Pastebima, jog 2010 m. spalio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas netaikė ieškovo lėšoms arešto, nes vertino , kad tai labai suvaržytų ieškovo ūkinę-komercinę veiklą. Su šiais argumentais 2011 m. kovo 24 d. sutiko ir Lietuvos apeliacinis teismas( ieškinio 8 priedas).

118Nenustačius tiesioginio ir pakankamai susijusio su taikytų kilnojamojo turto areštu netiesioginio priežastinio ryšio sąlygos, būtinos civilinės atsakomybės taikymui, ieškinys negalėtų būti tenkinamas ir dėl šios priežasties.

119Bylinėjimosi išlaidos

120Sutinkamai su CPK 93 str.1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, atsakovui priteistinos jo ir valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93,98 str.).

121Byloje buvo atlikta ekspertizė, aktas pateiktas teismui. Teismo ekspertė apmokėjimui už darbą pateikė 4000 Eur sąskaitą. Už ekspertės darbą turi būti atlyginta ( CPK 91 str.).

122Už ekspertizės atlikimą šalys sumokėjo po 1200 Eur avansą. Paaiškėjus didesniems ekspertizės atlikimo nei planuota kaštams ir teismui įpareigojus šalis sumokėti šių lėšų papildomai, atsakovė sumokėjo dar 1600 Eur.

123Atsakovė patyrė 300 Eur ekspertės atvykimo išlaidoms kompensuoti. Ekspertė pateikė sąskaitą tokiai sumai. Šalys nekelia ginčo dėl išlaidų apmokėjimo būtinumo ir dydžio, tad jos ekspertei atlygintinos. Šios išlaidos atsakovei priteistinos atlyginti iš ieškovo, nes bylos procesinė baigtis jam nepalanki.

124Tokiu būdu, ieškovas įpareigotinas apmokėti atsakovės visas patirtas ekspertizės atlikimo išlaidas 2800 Eur bei 300 Eur už ekspertės atvykimą.Viso 3100 Eur.

125Ieškinį atmetus, atsakovė gali reikalauti atstovavimo išlaidų atlyginimo iš priešingos šalies ( CPK 98 str.).Atsakovė patyrė atstovavimo išlaidų, pateikė tokių išlaidų paskaičiavimo pažymą, išlaidų sumokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus( 2017-01-18 prašymas su priedais).Iš pateiktų dokumentų ( darbų ataskaitų, sąskaitų faktūrų, mokėjimo duomenų) matyti, jog jos sudaro 14254,97 Eur .

126Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007), teismai, spręsdami bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, privalo vadovautis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), kuriose nustatytais priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas maksimaliais dydžiais yra ribojamos teismo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į kitus kriterijus, tokius kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Taigi teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į kiekvienos bylos individualias aplinkybes.

127Teismas, remdamasis Rekomendacijų 2 punkto kriterijais, 8 punkte nustatytais maksimaliais dydžiais, taikytinais apskaičiuojant procesinių dokumentų parengimo, atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo itin sudėtinga, nors pareikalavo specialių žinių, joje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti priteistas atstovavimo išlaidas iki 5000 Eur.

128Valstybė patyrė 2,53 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, bet jų dydis neviršija minimalaus išieškotino dydžio , todėl jos valstybei iš ieškovo nepriteisiamos.

129Vadovaudamasis CPK 268-270 str., teismas

Nutarė

130ieškinį atmesti.

131Priteisti iš kooperatyvo „Lietuviški javai“ “( kodas Nr. 301608713) UAB“Amilina“ naudai 8100 ( aštuonis tūkstančius vieną šimtą) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

132Ekspertei D. A. pagal teismui pateiktas sąskaitas-faktūras išmokėti 4300 Eur iš kooperatyvo „Lietuviški javai“ ir UAB“Amilina“ į teismo sąskaitą sumokėtų avansų. Mokėjimą pavesti atlikti teismo buhalterijai.

133Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui pateikiant skundą apygardos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas... 2. kooperatyvas „Lietuviški javai “ pateikė ieškinį UAB „Amilina“ ir... 3. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, atstovė teismo posėdyje... 4. Toje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 24 d.... 5. Ieškovui priklausiusio kilnojamojo turto areštas dėl Atsakovės prašymu... 6. Dėl šios priežasties Ieškovas Atsakovei pateikė 2015 m. birželio 25 d.... 7. Teisiniu ieškinio pagrindu ieškovas nurodė CPK 146 straipsnio 2 dalį,... 8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), pasisakydamas dėl žalos,... 9. Atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, atsiradusi... 10. Dėl neteisėtų veiksmų... 11. Teikdamas prašymą teismui taikyti tam tikras ieškinio reikalavimus... 12. Šiuo atveju Atsakovės padarytas bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai... 13. Dėl turtinės žalos ... 14. Dėl Atsakovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių Ieškovo... 15. 2012 m. liepos 31 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje, panaikindamas... 16. Šis apeliacinio teismo nutartyje pateiktas argumentas yra teisingas, nes,... 17. Dėl to Ieškovas negalėjo vykdyti 2008 m. balandžio 4 d. ir 2012 m. kovo 30... 18. 2015 m. birželio 15 d. nuostolių apskaičiavimo ataskaitoje( toliau... 19. 2015 m. birželio 15 d. Ataskaita pagrindžia, kokio dydžio praradimus dėl... 20. Be to, Ieškovas negalėjo vykdyti 2010 m. liepos 30 d. su Žemės ūkio... 21. Ieškovas, vykdydamas šią sutartį, 2010 m. rugsėjo mėn. pardavė 500 tonų... 22. Vadovaujantis Ataskaita sprendžia, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių,... 23. Dėl priežastinio ryšio... 24. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie... 25. Ieškovo įsitikinimu, šiuo atveju egzistuoja abi priežastinio ryšio... 26. Ieškovas, sužinojęs apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą 2010 m.... 27. Iš Atsakovės prašo priteisti 6 procentų dydžio metines procesines... 28. Atsakovė procesiniais dokumentais ir teismo posėdžiuose prašė ieškinį... 29. Nurodo, jog CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintą 3 metų ieškinio... 30. Ieškovas nurodo, kad dėl šios priežasties jis neva tai patyrė 56 286,28... 31. Nors Ieškovas taip pat nurodo, jog būtent dėl laikinųjų apsaugos... 32. Atsakovas mano, kad Ieškovas praleido CK nustatytą ieškinio senaties... 33. 2010-09-24 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr.... 34. Minimoje teismo nutartyje nurodoma,jog Atsakovas ( šioje byloje tai Ieškovas)... 35. Vykdant minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, Ieškovas 2010-10-05... 36. Antstolis, vykdydamas minėtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 37. Reikšdamas ieškinį po ginčo išsprendimo jo naudai, Ieškovas, kuriam buvo... 38. Ieškovas kreipdamasis į teismą siekia negautų pajamų (151 537,01 EUR) ir... 39. Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to,... 40. Iš Ataskaitos apie faktinius pastebėjimus mato, kad Ieškovo tariamas... 41. Išanalizavus Ataskaitoje nesuprantama, kodėl jis skaičiuojamas naudojant... 42. Pirma, Ieškovo nurodomos veiklos sąnaudos ir negauto pelno marža už šį... 43. Antra, pagal 2008-04-04 ir 2012-03-30 kooperatyvo “Lietuviški javai”... 44. Trečia, Ataskaitoje, skaičiuojant negautą pelną, naudojama 0,045 Lt pelno... 45. Ieškovas net ir galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms turėjo galimybę... 46. 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys rodo, kad iš 914 086 Lt... 47. Ketvirta, skaičiuodamas negautą pelną už laikotarpį nuo 2010-09-24 iki... 48. Kadangi savo tariamą negautą pelną Ieškovas apskaičiavo iš teorinio pelno... 49. Ieškinyje nurodoma, kad Ieškovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos... 50. Be to, nepaisant taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, Ieškovas vykdė... 51. Atsižvelgdami į tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones antstolis... 52. Atsakovas nesutinka su Ieškovo argumentu, kad vadovaudamasis CPK 645 str. 1 d.... 53. Antstolio nurodymas pateikti informaciją apie turimą turtą objektyviai... 54. Ieškovas nurodo, kad jis buvo priverstas sumokėti ŽŪK „LIT-KOOP“ 56... 55. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, turi įrodyti ne... 56. Išlaidų suma turi būti fiksuojama ir apskaitoma pagal galiojančius... 57. Ieškovo nurodytos turėtos išlaidos, jei jos buvo patirtos, atsirado ne dėl... 58. Bylos įrodymai nepatvirtina, kad Ieškovo nurodomi nuostoliai būtų... 59. Pirma, 2010-09-24 Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo perduota vykdyti... 60. Antra, nesutinka su teiginiu, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos... 61. Teismo nutartis nedraudė Ieškovui supirkinėti grūdų iš kooperatyvo... 62. Ieškovas nurodo, kad sužinojęs apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą... 63. Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu nesikreipė dėl jų... 64. Ieškovo nurodomi Atsakovės aktyvūs veiksmai, susiję su laikinųjų apsaugos... 65. Ieškinys atmestinas.... 66. Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus, nustatė, jog 2011 m. gruodžio 14 d.... 67. Civilinės bylos proceso pirmos instancijos teisme metu 2010 m. rugsėjo 24 d.... 68. Iš Liteko duomenų bazės matyti, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m.... 69. Iš ieškinio priedų nustatyta, jog 2010 m. spalio 18 d. Atsakovė Vilniaus... 70. Apibendrinant nurodytais teismų dokumentais nustatyta, jog Ieškovui... 71. Ieškovas pateikė 2015 m. birželio 25 d. pretenziją (ieškinio priedas Nr.... 72. Ieškovas su ŽŪK „LIT-KOOP“ 2010 m. liepos 30 d. sudarė grūdų... 73. Dėl ieškinio senaties... 74. Atsakovės prašymas taikyti ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes ir... 75. Ieškovas reikalauja iš atsakovės žalos atlyginimo. Pagal CK 1.125... 76. Šiuo atveju reikalinga nustatyti kada ieškovas suvokė, kad jo negautos... 77. Teismo vertinimu, šių priemonių taikymo nepagrįstumas tapo akivaizdus... 78. Sprendimas įsiteisėjo 2013 m. liepos 11 d. po bylos išnagrinėjimo... 79. dėl kitos asmens procesinio elgesio. Spręstina,jog nuo to laikotarpio... 80. Nėra pagrindo šį terminą kaip motyvuoja atsakovė skaičiuoti nuo 2011... 81. ( dėl negautų pajamų) ir nuo 2010 m.pabaigos ( dėl patirtų išlaidų),... 82. Dėl žalos atlyginimo CPK 146 str. 2 d. pagrindu sąlygų ... 83. Kaip aukščiau minėta, Atsakovė pralaimėjo kitą civilinę bylą, kurioje... 84. CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesą civilinėje byloje... 85. Įstatymų leidėjas CPK 146 straipsnio 2 dalyje neapibrėžė civilinės... 86. Šis teismas suformavo praktiką, kad, sprendžiant klausimą dėl nuostolių,... 87. Šioje byloje Atsakovė kelia ginčą tik dėl dviejų atsakomybės sąlygų... 88. Dėl žalos... 89. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 90. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota ,kad nustatant negautų pajamų faktą... 91. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad ginčuose dėl žalos... 92. Sprendžiant dėl žalos fakto ir dydžio įrodytumo, teismai turi taikyti CPK... 93. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai neįrodė žalos nei pagal... 94. Ieškovas žalą įrodinėjo UAB “Censitor“ atstovės ( - ) A. S. pateikta... 95. Sprendžiant dėl galimai padarytos žalos ekspertė į pirmą klausimą „Ar... 96. Taigi, iš ekspertės išvadų, akto priedų sprendžiant ar laikinųjų... 97. Nenustatyta priežasčių dėl kurių akto išvadas reiktų vertinti kaip... 98. Ieškovas reikalavimą grindė Ataskaita apie faktinius pastebėjimus,kuri... 99. Nenustatyta priežasčių su šia ekspertės išvada dėl Ataskaitos tyrimo... 100. Ieškovo atstovės nurodyta akto kritika( 2016-12-07 ieškovo atstovės... 101. Kiti rašytinių paaiškinimų dėl ekspertizės akto motyvai- nesilaikyta... 102. Po ekspertizės akto gavimo teisme ieškovas 2016 m. gruodžio 5 d. teismui... 103. Kadangi šis protokolas gautas po ekspertizės atlikimo, jos metu dėl šios... 104. Teismas taip pat sprendžia ,jog minėtas protokolas ( pajininkų sprendimas)... 105. Nors savo ekonominio elgesio modelį dėl šios sutarties nevykdymo ieškovas... 106. Pagal turimus įrodymus ieškovas javų ( trašų) rinkoje reikšmingu bylai... 107. Pastebima, jog 2011-2012 metais ieškovas vykdė tiek prekybą grūdais, tiek... 108. Dėl priežastinio ryšio tarp negautų pajamų, sumokėtų netesybų ir... 109. Teismo vertinimu, neįrodyta ir ši būtina civilinės atsakomybės sąlyga.... 110. Nesutinkama su ieškovo teiginiu, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m.... 111. Nors ieškovas šios teismo išvados tiesiogiai neįvardija kaip prejudicinės... 112. ( CPK 182 straipsnio 2 punktas), bet ją taip aiškina, todėl dėl jos... 113. Minėtos nutarties išvados negali būti vertinamos kaip prejudicinės, kadangi... 114. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama ,jog CK 6.247 straipsnyje... 115. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės... 116. Šio ginčo atveju neatmestina, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pritaikius... 117. Pastebima, jog 2010 m. spalio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas... 118. Nenustačius tiesioginio ir pakankamai susijusio su taikytų kilnojamojo turto... 119. Bylinėjimosi išlaidos... 120. Sutinkamai su CPK 93 str.1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 121. Byloje buvo atlikta ekspertizė, aktas pateiktas teismui. Teismo ekspertė... 122. Už ekspertizės atlikimą šalys sumokėjo po 1200 Eur avansą. Paaiškėjus... 123. Atsakovė patyrė 300 Eur ekspertės atvykimo išlaidoms kompensuoti. Ekspertė... 124. Tokiu būdu, ieškovas įpareigotinas apmokėti atsakovės visas patirtas... 125. Ieškinį atmetus, atsakovė gali reikalauti atstovavimo išlaidų atlyginimo... 126. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 127. Teismas, remdamasis Rekomendacijų 2 punkto kriterijais, 8 punkte nustatytais... 128. Valstybė patyrė 2,53 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, bet jų... 129. Vadovaudamasis CPK 268-270 str., teismas... 130. ieškinį atmesti.... 131. Priteisti iš kooperatyvo „Lietuviški javai“ “( kodas Nr. 301608713)... 132. Ekspertei D. A. pagal teismui pateiktas sąskaitas-faktūras išmokėti 4300... 133. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka...