Byla 2A-444-544/2011

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Evaldui Skurvydui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. G. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-57-434/2011 pagal ieškovės UAB „Audrokesta“ ieškinį atsakovei R. G. dėl 36 421,00 Lt baudos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovė UAB „Audrokesta“ prašė priteisti iš atsakovės 36421 Lt baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 546,31 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, jog 2010-03-06 su atsakove sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo parduoti atsakovei universalią pneumatinę sėjamąją, o ji įsipareigojo paimti šią prekę ir už ją sumokėti sutartyje numatytą kainą. Sutartis numatė, kad, atsakovei nutraukus sutartį ir atsisakius pirkti prekę, ji sumoka 30 % netesybų mokestį nuo numatytos sėjamosios kainos 221 430 Lt, kas sudarytų 66 429 Lt netesybų. Atsakovė prekės nenupirko, neatsiėmė, todėl pažeidė sutarties sąlygas ir privalo sumokėti 36 421 Lt dydžio baudą, nes ieškovės 2010-03-09 sumokėtas 30 008 Lt dydžio avansas užskaitytas kaip dalis baudos (b. l. 3-6).

5Biržų rajono apylinkės teismas 2011-03-25 galutiniu sprendimu pakeitė 2010-11-08 Biržų rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys buvo tenkintas visiškai, ir priteisė iš atsakovės ieškovei 22 992 Lt baudos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad 2010-03-05 komerciniame pasiūlyme nurodyta sėjamosios „HORSCH Pronto 6 AS“ kaina – 221 430 Lt. 2010-03-06 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 090306-MJ02 ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovė - pirkti universalią pneumatinę sėjamąją „HORSCH Pronto 6 AS“ ir už ją sumokėti 221 430 Lt. Atsakovei nutraukus sutartį ir atsisakius pirkti sėjamąją, ji pagal sutartį turi sumokėti 30 proc. netesybų mokestį nuo visos sumos. Prekės pristatymo terminas buvo iki 2010-04-16. 2010-04-01 atsakovė pervedė ieškovei 30 008 Lt avansą. Pagal 2010-04-20 atsakovės pateiktą parašką UAB „SNORO lizingas“ dėl sėjamosios įsigijimo atsakovei finansavimas nebuvo suteiktas. Ieškovė sėjamąją gavo 2010-04-15 ir 2010-05-20 registruotu pranešimu apie tai informavo ieškovę prašydama sėjamąją atsiimti ir už ją apmokėti. 2010-12-21 sėjamoji „HORSCH Pronto 6 AS“ buvo parduota už 213 907,87 Lt. 2011-02-04 paaiškinamajame rašte ieškovė nurodė, jog dėl atsakovės neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų preliminariais skaičiavimais nuostoliai yra 49 807,62 Lt. Teismas konstatavo, kad ginčo dėl to, jog atsakovė neįvykdė prievolės, nėra. Todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei sutartyje numatytas netesybas (LR CK 6.71 str. 1 d., 6.70, 6.71 str., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Ieškovė už sutartinės prievolės neįvykdymą reikalauja sumokėti 30 procentų dydžio netesybų nuo visos sutarties prekės kainos, kas sudarytų 66 429 Lt (LR CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.). Teismas nurodė, kad ieškovė paaiškinamajame rašte nurodė savo patirtų nuostolių dydį, tačiau jų neprašė priteisti. Teismas pažymėjo, kad LR CK 6.73 str. 1 d. ir 6.258 str. 2 d. įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio. Todėl atmetė atsakovės motyvus dėl ieškovės nuostolių dydžio nustatymo lyginant su netesybų dydžiu. Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas ir faktines bylos aplinkybes yra pagrindas mažinti netesybas, nurodė, kad šalys yra privatūs verslo subjektai, kad atsakovė įsipareigojo iš ieškovės nupirkti jos poreikiams pritaikytą sėjamąją, kad ji kreipėsi į banką dėl finansavimo tik 2010-04-20, t. y. po sėjamosios pristatymo, delsė atsiimti prekę. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs, kad sutartimi buvo sulygta pirkti 221 430 Lt vertės prekę, o netesybos numatytos 30 procentų nuo visos sumos, kad tuoj po sutarties pasirašymo atsakovė sumokėjo sutartimi sutarto dydžio avansą 30 008 Lt, į ieškovo pateiktą apskaičiavimą dėl patirtų nuostolių dydžio, į tai, kad ieškovė sėjamąją 2010-12-21 pardavė, teismas netesybas pripažino aiškiai per didelėmis ir sumažino iki 53000 Lt dydžio ir, įskaitęs 30008 Lt avansą, ieškovei priteisė netesybų (baudos) likutį - 22 992 Lt ir 5 procentų dydžio įstatymines metines palūkanas (b. l. 91-94).

6Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2011-03-25 galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad teismas per mažai sumažino netesybas ir leido ieškovei praturtėti jos sąskaita. Negavusi finansavimo iš UAB „Snoro lizingas“, negalėjo atsiimti prekės iš ieškovės ir už ją sumokėti. Mano, kad įmokėtas avansas pilnai kompensuoja ieškovės patirtus nuostolius. Nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino reikšmingą faktą, kad nepaisant to, jog atsakovė yra verslo subjektas – ūkininkė, tačiau tai nereiškia šalių lygybės, nes ūkininkas yra fizinis asmuo, besiverčiantis žemės ūkio veikla ar miškininkyste, o ieškovė savo veiklą vysto prekių pardavimo srityje, todėl turi didesnę specialių žinių, patirtį. Nurodo, kad sutinka su 2011-02-04 paaiškinamajame rašte nurodytais patirtais nuostoliais 16 000 Lt, nors ir šią sumą reiktų sumažinti dar 3461,94 Lt, nes 2010-04-16 sąskaitoje Nr. 90017399 yra nurodyta sąlyga, leidžianti prekės pirkėjui (ieškovui) pasinaudoti 2 proc. nuolaida nuo visos prekės vertės, todėl ji, apmokėdama už prekę iki 2010-04-26, galėjo sutaupyti iki 1003,46 EUR (3461,94 Lt). Mano, kad ieškovė, norėdama rašytiniais dokumentais pagrįsti savo patirtus nuostolius, turėjo pateikti įrodymus apie pinigų sumokėjimą už perkamą prekę, iš kurių būtų galima apręsti, ar sėjamoji pirkta su 2 proc. nuolaida. Jos sumokėta 30 000 Lt avanso suma yra beveik du kartus didesnė suma už realius ieškovės nuostolius ir yra pakankama nuostoliams kompensuoti. Todėl teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.73 str. 2 dalies nuostatas. Nesutinka su ieškovės paaiškinamojo rašto 3 punkte nurodytais nuostoliais - neva „įšaldytais" 33776,76 Lt negauto pelno, nes paskaičiavimai menami. Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Kadangi teismas nepilnai atskleidė bylos esmę, todėl toks sprendimas turi būti panaikintas, o ieškinys - atmestas (b. l. 97-99).

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes teismas tinkamai įvertino sutartinių netesybų dydžio mažinimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad sutartis sudaryta laisva valiai tarp privačių verslo subjektų, kad atsakovė iš dalies įvykdė sutartį, kad ieškovė 2010-12-21 sėjamąją pardavė, tuo sumažindama nuostolius. Ieškovė prašė priteisti sutartines netesybas, o ne nuostolius, kurie yra tik vienas iš kriterijų netesybų dydžiui nustatyti, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė privalėjo įrodyti nuostolių dydį. Atsakovės teiginiai, kad ieškovės nuostoliai yra mažesni nei jie nurodyti 2011-02-04 paaiškinamajame rašte, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamą sutartinių netesybų dydį. Pagrindo dar daugiau mažinti sutartines netesybas nėra. Paaiškinamajame rašte detalizavo, iš ko susideda preliminarūs 49 807,62 Lt nuostoliai, ir ieškovė jų dydžio bei pagrįstumo nepaneigė. Tai yra ieškovės preliminariai negautos pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi sutartį, o ieškovė būtų galėjusi savo veikloje naudoti už parduotą sėjamąją gautą pinigų sumą. Be to, ieškovė šių nuostolių neprašo priteisti ir jų neįrodinėjo, o šiuos preliminarius nuostolius nurodė kaip vieną iš kriterijų, į kurį reikia atsižvelgti sprendžiant netesybų dydžio mažinimo klausimą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys buvo lygūs privatūs verslo subjektai, sudarę sutartį laisva valia, o atsakovė, kuri yra ūkininkė, neabejotinai sudarė ne vieną tokio pobūdžio sutartį. Apeliacinės instancijos teismui dar daugiau sumažinus sutartines netesybas, būtų paneigtas sutarties laisvės principas ir privačių verslo subjektų teisė susitarti dėl sutartinių netesybų dydžio sutarties neįvykdymo atveju bei pažeistos, ieškovės, kaip sąžiningos sutarties šalies, teisės ir teisėti interesai (b. l. 109-111).

8Apeliacinis skundas atmestinas, o Biržų rajono apylinkės teismo 2011-03-25 galutinis sprendimas paliktinas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, argumentams ir motyvams, kurių pagrindu buvo padaryta išvada ieškinį tenkinti iš dalies, todėl visų jų nekartoja.

9Byloje nustatyta, kad 2010-03-06 šalys sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 090306-MJ02, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti universalią pneumatinę sėjamąją, o atsakovė įsipareigojo priimti šią prekę ir už ją sumokėti sutarties 3.1 punkte numatytą kainą - 221 430 Lt. Sutarties 10.2 punkte nustatyta, kad, atsakovei nutraukus sutartį ir atsisakius pirkti prekę, ji sumoka 30 % netesybų mokestį nuo numatytos sėjamosios kainos, kas sudarytų 66 429 Lt netesybų (b. l. 7-9). Atsakovė sėjamosios nenupirko, neatsiėmė, todėl pažeidė sutarties sąlygas. Ieškovas 30 008 Lt atsakovės sumokėtą avansą užskaitė kaip dalį iš 66 429 Lt dydžio netesybų, todėl liko sumokėti 36 421 Lt dydžio baudą. Ginčo, kad atsakovė neįvykdė prievolės iš ieškovo pirkti prekę ir taip pažeidė sutartį, nėra. Biržų rajono apylinkės teismas 2011-03-25 galutiniu sprendimu netesybas pripažino aiškiai per didelėmis ir sumažino jų dydį iki 53 000 Lt.

10Atsakovė mano, kad teismas per mažai sumažino netesybas bei kad jos sumokėtas avansas pilnai kompensuoja ieškovo patirtus nuostolius. Nurodo, kad ji yra silpnesnioji sutarties šalis, nes yra ūkininkė, turinti mažiau žinių ir patirties verslo srityje, negu ieškovas, kuris savo profesinę veiklą vykdo pardavimų srityje. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Sudarydamos sutartį šalys laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą. Kadangi sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Dėl to siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui. Būtent tokią teisminę praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-274/2009). Netesybos (bauda, delspinigiai) yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykužius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-304/2007). Todėl šiuo atveju ieškovei nebuvo pareigos įrodyti patirtus nuostolius, nes šalys laisva valia susitarė dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir priteistos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Todėl apeliantės teiginys, kad ieškovė patyrė tik 16 000 Lt nuostolių, dėl ko 53 000 Lt dydžio netesybos negali būti pripažintos kaip teisingos ir protingos, atmestinas kaip nepagrįstas.

11Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl sutartyje nustatytų netesybų dydžio mažinimo, tinkamai nustatė netesybų mažinimo kriterijus, pagrįstai ir teisėtai atsižvelgė į tai, kad šalys yra privatūs verslo subjektai, nes atsakovė yra ūkininkė, kad jos susitarė dėl sėjamosios, kuri buvo pritaikyta pagal atsakovės poreikius, pirkimo-pardavimo, kad atsakovė elgėsi neapdairiai ir neatsakingai, nes į banką dėl sėjamosios pirkimo finansavimo kreipėsi po to, kai pagal sutartį sėjamoji buvo pristatyta, nors pagal sutartį šalys buvo susitarusios, kad atsakovė apmokės už prekę prieš ją pristatant, į prekės kainą ir vertę, už kurią ji buvo parduota, įmokėto avanso dydį bei į ieškovės paskaičiuotą nuostolių dydį. Atmestinas apeliantės argumentas dėl to, kad teismas netesybas sumažino per mažai, kadangi ji yra silpnesnioji sutarties šalis, nes yra ūkininkė, turinti mažiau žinių ir patirties, negu ieškovas, kuris savo profesinę veiklą vykdo pardavimų srityje. Pažymėtina, kad ginčo šalys šioje byloje yra pelno siekiantys asmenys. Atsakovė užsiima ūkine komercine veikla iš žemės ūkio, siekia iš jos pelno, todėl pagal veiklos pagrindą jis laikomas ūkio subjektu. Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog ūkininkas - fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie ūkinės veiklos pajamas (nuostolius), turtinę padėtį, pradelstus įsipareigojimus ir kt. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas, nes teismas privalo kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos nėra per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., 2007-03-05 nutartis Nr. 3K-3-85/2007; 2008-08-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Pirmosios instancijos teismas minėtas materialinės teisės normas aiškino ir taikė tinkamai, nuo teismų praktikos nenukrypo, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir mažinti netesybų dydį labiau, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

12Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, tai iš atsakovės valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, o ieškovei - išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme už atstovavimą ir atsiliepimo surašymą - 900 Lt, nes tokio dydžio išlaidos atitinka 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius (yra mažesnės už maksimalius dydžius) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., b. l. 108, 115-116).

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

14Biržų rajono apylinkės teismo 2011 kovo 25 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti iš atsakovės R. G. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 4 (keturis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB “Svedbank”, AB, įmokos kodas 5660).

16Priteisti iš atsakovės R. G. (a. k. ( - ) ieškovei UAB „Audrokesta“ (į. k. 174827065) 900 (devynis šimtus) Lt už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai