Byla 2K-609/2010
Dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 9 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „Ardovitė“ atstovės advokatės Snežanos Raižienės kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 9 d. nutarties.

3Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendžiu V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paskirtas įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per vienerius metus įmokėti 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Iš UAB „Ardovitė“ 20 000 Lt priteista nukentėjusiajam A. S. neturtinei žalai atlyginti. Iš V. V. priteista A. S. 2000 Lt turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms atlyginti ir 11 929,60 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

4Taip pat nukentėjusiajam A. S. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

5Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 9 d. nutartimi civilinio atsakovo UAB „Ardovitė“ atstovės S. Raižienės apeliacinis skundas atmestas.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

7V. V. pagal BK 281 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 20 d., apie 13.00 val., Kauno r., Garliavos sen., Pagirių k., UAB „Ardovitė“ teritorijoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 59, 68, 145, 53 punktų reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta 1,34 promilės etilo alkoholio), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikinęs, jog tai daryti saugu, ir nesiėmęs visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepastebėjęs, jog po remontuojamu vilkiku „Volvo FH 12“ (valst. Nr. ( - ) yra šį remontuojantis A. S., pradėjo važiuoti su šiuo vilkiku bendrovės teritorijoje ir pervažiavo A. S. abi kojas bei tempė jį patį apie 15 m; eismo įvykio metu buvo sužalotas A. S., kuriam padarytas galvos sumušimas su muštine žaizda kaktoje ir galvos smegenų sukrėtimu, 1–ojo juosmens slankstelio skeveldrinis lūžimas, dešinės čiurnos abiejų kulkšnelių lūžimas, dešinio šlaunikaulio išnirimas, kairio šokikaulio atviras panirimas, plėštinės žaizdos abiejų blauzdinių pėdos sąnarių srityje, dešinėje plaštakoje, alkūnėje, krūtinės ląstos sumušimas su dešinės pusės krūtinės ląstos pusės IV šonkaulio lūžimu bei abiejų plaučių sumušimu, sukėlusiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas.

8Kasaciniu skundu civilinio atsakovo UAB „Ardovitė“ atstovė Snežana Raižienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 9 d. nutartį ir Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendžio dalį, kuria UAB „Ardovitė” pripažinta materialiai atsakinga už nukentėjusiojo A. S. patirtą neturtinę ir turtinę žalą, priteisiant jam 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o dėl turtinės žalos priteisimo perduodant klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, bei atmesti nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš UAB „Ardovitė“.

9Skunde civilinio ieškovo atstovė nurodo, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų. Kasatorės manymu, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę bei tokios atsakomybės netaikymo pagrindus, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokiose bylose. Be to, buvo pažeistos procesinės teisės normos, susijusios su įrodymų vertinimu ir imperatyviais reikalavimais teismo sprendimui.

10Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundo argumentus, kad UAB „Ardovitė“ prarado didesnio pavojaus šaltinio valdymą dėl nuteistojo V. V. neteisėtų veiksmų, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose, apžvalga, nors šioje apžvalgoje nepateiktas nagrinėjamoje byloje aktualus CK 6.270 straipsnio 3 dalies išaiškinimas dėl galimybės atleisti didesnio pavojaus šaltinio valdytoją nuo atsakomybės, jeigu jis įrodo, kad prarado galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. Detali šios normos aiškinimo ir taikymo praktika pateikta kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje, būtent Teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinime.

11Šioje apžvalgoje pažymėta, kad, taikant įstatymus dėl žalos atlyginimo, kai žalą padarė didesnio pavojaus šaltinis, neteisėtai užvaldytas trečiojo asmens, turi būti nustatyta, jog valdytojas neperdavė transporto priemonės, neleido ja naudotis ar kokiu kitu būdu neišreiškė pritarimo, jog automobiliu naudosis kitas asmuo, o priešingai – kad trečiasis asmuo užvaldė transporto priemonę prieš valdytojo valią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad neteisėtam užvaldymui konstatuoti esminės įtakos neturi valdytojo ir transporto priemonę naudojančio asmens tarnybos, darbo, giminystės ar kitokie santykiai. Gali būti svarstoma, ar transporto priemonės užvaldymas yra neteisėtas, kai darbuotojas pasinaudoja darbdavio transporto priemone, tačiau tokiu atveju turi būti įvertinta, ar darbdavys buvo nustatęs tikslią transporto priemonių naudojimo tvarką. Tai nustačius, galima daryti išvadą, ar darbuotojas tik nesilaikė nustatytos transporto priemonės naudojimo tvarkos, ar aiškiai neteisėtais veiksmais jam ribotai suteiktą naudotis (ar prieinamą pasinaudoti) transporto priemonę neteisėtai užvaldė. Turi būti nustatomi aiškiai teisei ir valdytojo valiai priešingi trečiojo asmens veiksmai užvaldant transporto priemonę.

12Kasatorė laikosi pozicijos, kad byloje nustatytos visos aplinkybės, patvirtinančios faktą, jog UAB „Ardovitė“ priklausančio didesnio pavojaus šaltinio – vilkiko – valdymas buvo prarastas dėl neteisėtų V. V. veiksmų: įvykis įvyko ne darbo metu; nuteistasis V. V. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl pagal darbo sutartį jam pagal pareigas nepriklausė vairuoti UAB „Ardovitė“ teritorijoje esančių automobilių; jis neturėjo nei darbdavio leidimo, nei nurodymo vairuoti remontuojamą vilkiką; kaltinamasis nesilaikė tiek darbo tvarkos, tiek Kelių eismo taisyklių reikalavimų; jis sėdo ir pradėjo važiuoti vilkiku, kai UAB „Ardovitė“ teritorijoje nebuvo nei įmonės administracijos darbuotojų, nei už darbo organizavimą atsakingo ir pagal pareigas viršesnio R. P.

13Pasak kasatorės, teismas šių aplinkybių nevertino ir nepateikė motyvų, kodėl laiko jas neįrodančiomis didesnio pavojaus šaltinio valdymo praradimo fakto. Dėl to kasatorė mano, kad teismas ne tik nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, bet ir nemotyvavo savo sprendimo, taigi nesilaikė BPK 305 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

14Be to, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, pripažino, jog nelaimingas įvykis įvyko pietų pertraukos metu, taigi sutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. S. buvo sužalotas darbo metu.

15Taip pat kasatorė mano, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, susijusias su didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybe.

16Byloje sprendžiamas klausimas dėl UAB „Ardovitė“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos, atsakomybės, todėl turėjo būti nustatytas priežastinis ryšys tarp didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklos, t. y. ar jo veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, ir atsiradusios žalos. Nustatyti priežastinį ryšį tarp darbdavio veiksmų ir jo pareigos užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas įvykdymo – tą aiškinosi pirmosios instancijos teismas – svarbu tik tokiu atveju, kai yra sprendžiamas klausimas dėl samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės pagal CK 6.264 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo darbdavio atsakomybės klausimo, nes civiliniame ieškinyje aiškiai buvo nurodytas atsakomybės pagrindas pagal CK 6.270 straipsnį, todėl kasatorė mano, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį, peržengė apeliacinio skundo ribas ir pasisakė ne dėl bylos esmės.

17Be to, kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad byloje jau nustatyta, jog UAB „Ardovitė“ veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, nes įmonė užsiima krovininių automobilių remontu, o žala atsirado, kai nukentėjusįjį A. S. pervažiavo remontuojamas vilkikas. Taigi priežastinis ryšys atsirasti UAB „Ardovitė“ atsakomybei pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį buvo nustatytas dar pirmosios instancijos teisme ir dėl to ginčas nebuvo kilęs. Pasak civilinio atsakovo atstovės, apeliacinės instancijos teismas turėjo nagrinėti ne civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas, o apeliacinio skundo ribose spręsti klausimą, ar dėl neteisėtų kaltinamojo V. V. veiksmų UAB „Ardovitė“ prarado didesnio pavojaus šaltinio valdymą, ar yra pagrindas, vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 3 dalimi, pripažinti UAB „Ardovitė“ materialiai neatsakinga už nukentėjusiajam A. S. padarytą žalą.

18Kauno apygardos teismas nutartyje kaltinamojo V. V. veiksmų nevertino ir pasisakė tik dėl UAB „Ardovitė“ kaip darbdavio, o ne kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, veiksmų. Kasatorė nesutinka su teismo išvadomis, kad UAB „Ardovitė“ neužtikrino saugių darbo sąlygų ir tokie jos veiksmai susiję su žalingų pasekmių atsiradimu, taip pat su tuo, kad įmonė nepakankamai organizavo savo įmonės darbuotojų darbą, nes neužtikrino, jog pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu darbuotojai neturėtų galimybės prieiti prie remontuojamo transporto, įrengimų ir neatlikti jokių darbų.

19Kasatorė pažymi, kad UAB „Ardovitė“ objektyviai negalėjo pietų pertraukos metu izoliuoti remontuojamo transporto, stovinčio ne tik remonto boksuose, angaruose, bet ir lauke, taip pat užrakinti įmonėje esamą didelį kiekį įrankių, skirtų transporto priemonėms remontuoti, kurie sudėti ir bendrojo naudojimo patalpose. Įmonė pagal galiojančius darbo teisės įstatymus neturėjo teisės išvaryti visų darbuotojų iš įmonės teritorijos pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, nes UAB „Ardovitė“ įsikūrusi užmiestyje, nutolusi nuo darbuotojų gyvenamųjų vietų ir aplinkui arti nėra viešojo maitinimo įstaigų (Darbo kodekso 158 straipsnio 4 dalis). Pagal galiojančius reikalavimus darbo vietai UAB „Ardovitė“ yra įrengusi specialias patalpas, kuriose darbuotojai turi galimybę valgyti savo atsineštą maistą, tačiau įmonė neturi teisės pietų pertraukos metu šioje patalpoje valandai užrakinti darbuotojų, kad šie negalėtų vaikščioti po įmonės teritoriją, nes tokie veiksmai būtų traktuojami kaip žmogaus laisvės apribojimas. Taip pat kasatorė mano, kad įmonė užtikrino, jog pietų pertraukos metu nebūtų dirbama, nes visi darbuotojai buvo informuoti apie įmonės darbo ir poilsio laiko grafiką, buvo maksimaliai kontroliuojama, kad darbo tvarkos būtų laikomasi, o iki byloje nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo darbo ir poilsio laiko pažeidimai niekada nebuvo užfiksuoti.

20Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo apžvalgoje pažymėta, kad valdytojas, sudaręs sąlygas trečiajam asmeniui užvaldyti didesnio pavojaus šaltinį (nagrinėjamu atveju nesudaręs galimybės darbuotojams neprieiti pertraukos pailsėti ir pavalgyti pietų metu prie remontuojamo transporto, nepaslėpęs darbo įrankių ir neapribojęs darbuotojų teisės laisvai judėti), žalos tiesiogiai nepadaro. Tokiu elgesiu jis tik palengvina trečiajam asmeniui pasinaudoti didesnio pavojaus šaltiniu. Tarp valdytojo veikimo ir atsiradusios žalos nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Žalą lemia neteisėti didesniu pavojaus šaltiniu pasinaudojusio asmens veiksmai, užvaldant transporto priemonę ir ją naudojant be teisėto valdytojo valios.

21Atsižvelgdama į tai, kasatorė mano, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog UAB „Ardovitė“ veiksmai nenulėmė žalos atsiradimo, o už žalą atsakingas yra tik V. V., kuris neteisėtai, be UAB „Ardovitė“ žinios ir leidimo, užvaldė didesnio pavojaus šaltinį – remontuojamą vilkiką ir sužalojo nukentėjusįjį A. S.

22Kasatorius apeliaciniame skunde prašė teismo atleisti nuo civilinės atsakomybės ir CK 6.270 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad nėra pagrindo civilinį ieškovą atleisti nuo žalos atlyginimo ar sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį atsižvelgiant į CK 6.282 straipsnio 1 dalį. Taigi teismas visiškai nepasisakė dėl CK 6.270 straipsnio 1 dalies taikymo. Kasatorius įsitikinęs, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo asmens didelį neatsargumą, o tai yra pagrindas taikyti CK 6.270 straipsnio 1 dalį.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo civilinio atsakovo UAB „Ardovitė“ atstovės S. Raižienės kasacinį skundą atmesti.

24Nesutikdamas su kasatore, atsiliepime prokuroras nurodo, kad iš byloje nustatytų aplinkybių negalima teigti, jog V. V. neteisėtai užvaldė vilkiką ir dėl jo veiksmų UAB „Ardovitė“ neteko galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinį. Byloje nustatyta, kad V. V. ir A. S. remontavo vilkiką, o V. V. važiavo šiuo automobiliu įmonės teritorijoje ir tik norėdamas patikrinti stabdžius.

25Taip pat bendrovės darbuotojų parodymai patvirtina, kad būdavo dirbama ir per pietų pertraukas. Pertrauka būdavo simbolinė, o įvykio metu darbas buvo pradėtas. Šių aplinkybių nepaneigė liudytojo R. P., kuris buvo atsakingas už techninių darbų vykdymą, parodymai, kad negalima buvo dirbti per pietų pertrauką. Tai, kad šis liudytojas įvykio metu dar nebuvo grįžęs į darbą, visiškai nereiškia, jog dar buvo pietų pertrauka, o darbai nebuvo pradėti. Nors šis liudytojas nurodė, kad darbuotojas R. A. arba klientas įvarydavo automobilį, o V. V. to daryti neturėjo teisės, tačiau liudytojas L. L. parodė, jog, jei reikėdavo užvažiuoti vilkiku ant duobės, tai V. V. jį pasistatydavo. Iš liudytojo R. P. parodymų matyti ir tai, kad vilkikas buvo remontuojamas ne tam skirtoje vietoje ne tik po pietų pertraukos, bet ir prieš ją.

26Iš 2006 m. birželio 16 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 001 matyti, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2006 m. birželio 20 d. 12.50 val., o nelaimingo atsitikimo priežastys buvo netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas bei saugos ir sveikatos norminio teisės akto (instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų, darbo ir poilsio laiko tvarkos pažeidimai.

27Taigi prokuroras daro išvadą, kad UAB „Ardovitė“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, neužtikrino saugių darbo sąlygų, įmonėje buvo netinkamai organizuojamas darbas ir tokie jos veiksmai yra susiję su žalingų padarinių atsiradimu, todėl teismai tinkamai, nepažeisdami CK nuostatų, išsprendė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos.

28Taip pat, prokuroro teigia, apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl kasatorės tvirtinimo, kad bendrovė galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį – vilkiką – prarado dėl V. V. neteisėtų veiksmų.

29Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorė motyvuodama ne iki galo vadovaujasi apeliacinio teismo išvadomis, todėl daro nepagrįstą išvadą, jog bendrovė objektyviai negalėjo izoliuoti remontuojamo transporto, darbo įrankių ar išvaryti visų darbuotojų iš įmonės teritorijos pertraukos metu. Kolegija pateikdama šį motyvą aiškiai nurodė, kaip nagrinėjamu atveju privalėjo elgtis darbdavys ir ką pažeidė to nepadaręs.

30Prokuroro manymu, nepagrįstas kasacinio skundo motyvas ir dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl CK 6.270 straipsnio 1 dalies taikymo. Nutartyje pasisakyta dėl minėtos normos. Be to, įvykio metu vilkiką vairavo ne nukentėjusysis, o kaltininko V. V. ir nukentėjusiojo A. S. veiksmai prieš įvykį bei įvykio metu teismų sprendimuose įvertinti.

31Civilinio atsakovo UAB „Ardovitė“ atstovės advokatės Snežanos Raižienės kasacinis skundas netenkintinas.

33Dėl civilinio ieškinio išsprendimo – CK 6.270 straipsnio taikymas

34Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl subjekto, atsakingo už žalos – turtinės ir neturtinės – atlyginimą, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, nustatymo ir kartu teisės normų, reglamentuojančių didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę už žalą, padarytą jam priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu, aiškinimo ir taikymo.

35Civilinio atsakovo UAB „Ardovitė“ atstovė nesutinka su teismų sprendimais priteisti A. S. iš civilinio atsakovo UAB „Ardovitė“ nukentėjusiojo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, teigdama, kad atsakovas prarado galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį dėl neteisėtų savo darbuotojo V. V. veiksmų, kai šis savavališkai vairavo atsakovo transporto priemonę ir eismo įvykio metu padarė sunkų sveikatos sutrikdymą kitam įmonės darbuotojui A. S., todėl žalą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui turi atlyginti neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldęs asmuo.

36BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal šią normą taikomos ne tik civilinio proceso, bet ir civilinės teisės nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamieji įstatymai nereglamentuoja civilinės atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, nagrinėjamoje byloje taikytinos atitinkamos CK normos.

37Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės.

38Pagal teismų praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, o ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku (darbdaviu) (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis; pvz., kasacinės nutartys Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007).

39CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neatsako už padarytą žalą, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Tokiu atveju už žalą atsako ne valdytojas, o asmuo, neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus šaltinį.

40Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. S. žala padaryta UAB „Ardovitė“ priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu – vilkiku „Volvo FH 12“ (valst. Nr. ( - ), kurį vairavo UAB „Ardovitė“ darbuotojas, nagrinėjamoje byloje dėl eismo įvykio, sukėlusio sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, pagal BK 281 straipsnio 4 dalį nuteistas V. V. Prieš įvykį šio vilkiko puspriekabę prekybos vadovo R. P. nurodymu remontavo įmonės darbuotojai A. S. ir V. V. Eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis, įvyko tada, kai jau baigiant remonto darbus nuteistasis V. V., norėdamas įvertinti vilkiko techninę būklę ir nepastebėjęs po vilkiku gulinčio A. S., pradėjo juo važiuoti. Taip pat nustatyta, kad įvykio metu nuteistasis buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti vilkiko, t. y. neturėjo vairuotojo pažymėjimo.

41Kolegijos vertinimu, šios faktinės aplinkybės nepatvirtina kasatorės teiginio, kad UAB „Ardovitė“, būdama didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, prarado galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį dėl neteisėtų savo darbuotojo V. V. veiksmų. Nuteistasis V. V., nors ir neturėdamas teisės vairuoti, vairavo vilkiką įmonės teritorijoje, siekdamas patikrinti jo techninę būklę po remonto darbų, kuriuos pats kartu su nukentėjusiuoju vykdė. Taigi jis, kaip įmonės darbuotojas, veikė išimtinai UAB „Ardovitė“ interesais ir neturėjo tikslo neteisėtai pasinaudoti didesnio pavojaus šaltiniu. Be to, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turi didesnę rūpestingumo pareigą ir jis privalo rūpintis, kad didesnio pavojaus šaltinis būtų tinkamai valdomas. Tačiau teismai nustatė, kad UAB „Ardovitė“ nebuvo laikomasi darbo drausmės ir užtikrinamos saugaus darbo taisyklės. Įmonėje darbo metu buvo girtaujama, dirbama ne tam skirtoje vietoje, be būtinos ir atsakingos priežiūros, nesilaikoma poilsio bei darbo režimo ir pan. Kolegijos nuomone, atsakovas UAB „Ardovitė“ pats tinkamai nekontroliavo transporto priemonių naudojimo tvarkos ir nepakankamai rūpinosi didesnio pavojaus šaltinio valdymu, todėl nustačius jo kaltę jam pagrįstai taikyta civilinė atsakomybė už padarytą žalą. Visos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei kilti tiek pagal CK 6.270 straipsnį, tiek pagal CK 6.264 straipsnį nustatytos. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas pagal bylos faktines aplinkybes tinkamai aiškino ir taikė CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl teisingai nusprendė, jog atsakovas UAB „Ardovitė“ turi atsakyti nukentėjusiajam už jam priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą.

42Taip pat teismai pasisakė dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo įtakos nustatant neturtinės žalos dydį. Nors spręsdami šį klausimą, teismai vadovavosi ir analizavo CK 6.282 straipsnio, o ne CK 6.270 straipsnio nuostatas, taip pasirinkdami ne tą teisės normą, tačiau tai neturėjo esminės įtakos teismų sprendimų teisėtumui. Nukentėjusiojo didelis neatsargumas vienodai suprantamas tiek pagal CK 6.282 straipsnį, tiek pagal CK 6.270 straipsnį.

43Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai nepasitvirtino, todėl kasacinio skundo argumentai atmestini, o pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimti sprendimai paliktini galioti.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

45Atmesti civilinio atsakovo UAB „Ardovitė“ atstovės advokatės Snežanos Raižienės kasacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendžiu V. V.... 4. Taip pat nukentėjusiajam A. S. pripažinta teisė į civilinio ieškinio... 5. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,... 7. V. V. pagal BK 281 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės... 8. Kasaciniu skundu civilinio atsakovo UAB „Ardovitė“ atstovė Snežana... 9. Skunde civilinio ieškovo atstovė nurodo, kad teismai padarė esminių BPK... 10. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundo argumentus, kad UAB... 11. Šioje apžvalgoje pažymėta, kad, taikant įstatymus dėl žalos atlyginimo,... 12. Kasatorė laikosi pozicijos, kad byloje nustatytos visos aplinkybės,... 13. Pasak kasatorės, teismas šių aplinkybių nevertino ir nepateikė motyvų,... 14. Be to, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios... 15. Taip pat kasatorė mano, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino... 16. Byloje sprendžiamas klausimas dėl UAB „Ardovitė“, kaip didesnio pavojaus... 17. Be to, kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad byloje jau nustatyta, jog UAB... 18. Kauno apygardos teismas nutartyje kaltinamojo V. V. veiksmų nevertino ir... 19. Kasatorė pažymi, kad UAB „Ardovitė“ objektyviai negalėjo pietų... 20. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos taikant įstatymus... 21. Atsižvelgdama į tai, kasatorė mano, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog... 22. Kasatorius apeliaciniame skunde prašė teismo atleisti nuo civilinės... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 24. Nesutikdamas su kasatore, atsiliepime prokuroras nurodo, kad iš byloje... 25. Taip pat bendrovės darbuotojų parodymai patvirtina, kad būdavo dirbama ir... 26. Iš 2006 m. birželio 16 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 001 matyti,... 27. Taigi prokuroras daro išvadą, kad UAB „Ardovitė“, kaip didesnio pavojaus... 28. Taip pat, prokuroro teigia, apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl... 29. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorė motyvuodama ne iki galo... 30. Prokuroro manymu, nepagrįstas kasacinio skundo motyvas ir dėl to, kad... 31. Civilinio atsakovo UAB „Ardovitė“ atstovės advokatės Snežanos... 33. Dėl civilinio ieškinio išsprendimo – CK 6.270 straipsnio taikymas ... 34. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl subjekto, atsakingo už žalos –... 35. Civilinio atsakovo UAB „Ardovitė“ atstovė nesutinka su teismų... 36. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai nagrinėjant civilinį... 37. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą... 38. Pagal teismų praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas... 39. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio... 40. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. S. žala padaryta UAB „Ardovitė“... 41. Kolegijos vertinimu, šios faktinės aplinkybės nepatvirtina kasatorės... 42. Taip pat teismai pasisakė dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo įtakos... 43. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nurodyti... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 45. Atmesti civilinio atsakovo UAB „Ardovitė“ atstovės advokatės Snežanos...