Byla 1-962-984/2018

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė, sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokurorui Dainiui Dambrauskui, kaltinamajam ir civiliniam atsakovui G. S., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. R., A. S., R. C. ir R. R., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui, civilinių atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ( - ) atstovui advokatui Linui Kuprusevičiui bei AAS „BTA Baltic Insurance Company, veikiančiam per filialą Lietuvoje, atstovui J. K., ekspertams M. M. ir V. B., specialistei J. B.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

3G. s., kurio asmens kodas ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. ( - ), 2017 m. kovo 31 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 5 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, teistumo neturi,

4kaltinamas, pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

5Teismas

Nustatė

6G. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai ir sunkiai sutrikdyta žmonių sveikata, t. y. 2017 m. rugsėjo 14 d. apie 17 val., vilkiku Mercedes Benz Actros, kurio valst. Nr. ( - ), su puspriekabe KRONE, kurios valst. Nr. ( - ), važiuodamas keliu Paberžė-Barskūnai-Medžiukai, Jauniūnų sen., Širvintų r., privažiavęs nelygiareikšmių kelių sankryžą, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui bei sudarė kliūtį jų eismui, t. y. sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinio kelio, įvažiavo į važiuojamųjų dalių sankirtą, prie kurios iš kairės pagrindiniu keliu Maišiagala-Širvintos artėjo R. R. vairuojamas automobilis VW Multivan, kurio valst. Nr. ( - ) ir iš dalies užtverdamas pagrindinio kelio eismo juostą, nedavė šios transporto priemonės vairuotojui kelio, tuo pažeisdamas KET 154 punktą, ko pasekoje įvyko susidūrimas ir automobilio VW Multivan vairuotojui R. R. buvo padaryti daugybiniai kūno odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, kairės ausies kaušelio žaizda, kaklo C6-C7 slankstelių dešinės pusės facetinių ataugų lūžiai, L1 slankstelio kairės skersinės ataugos lūžis, kairio kulnakaulio skeveldrinis intrasąnarinis lūžis ir krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės X-o šonkaulio lūžiu bei oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kuris suspaudė kairįjį plautį, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; keleiviui A. S. padaryti daugybiniai kūno odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, veido žaizdos, kairio šlaunikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinis lūžis, nežymus kraujo išsiliejimas po galvos minkštaisiais dangalais virš galvos smegenų kairės kaktinės skilties, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; keleiviui R. R. padaryti daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos ant viso kūno, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruva kairės akies junginėje, daugybinės kairio voko, dešinio antakio ir kaktos žaizdos, daugiaskeveldrinis kaktikaulio lūžis, nusitęsiantis per kaktinio ančio sieneles, su kaulinės skeveldros poslinkiu į antį dešinėje, dešinės akiduobės vidinės, apatinės sienos lūžiai bei viršutinės sienos skeveldrinis lūžis su kaulinės skeveldros poslinkiu į akiduobę, kietojo dangalo pažeidimu bei galvos smegenų prasiveržimu į dešinę akiduobę, skeveldrinis kairės akiduobės viršutinės-vidinės sienos lūžis bei išorinės ir apatinės sienų linijiniai lūžiai, dešinio žandinio ančio vidinės, išorinės ir apatinės sienos lūžiai, kairio žandinio ančio išorinės sienos lūžis, skeveldrinis akytkaulio lūžis, skeveldriniai nosikaulių lūžiai, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties pamatinio paviršiaus, abiejų momeninių skilčių bei dešinės smilkininės skilties sumušimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kaktinių skilčių, labiau išreikštas dešinėje, daugiaskeveldrinis dešinio šlaunikaulio viršutinio trečdalio lūžis, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; ir keleiviui R. C. padaryti daugybiniai nubrozdinimai ir hematomos ant viso kūno, kaktos žaizda, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės momeninės skilties, atviras dešinio blauzdikaulio kūno apatinio trečdalio įstrižinis lūžis bei dešinio šeivikaulio apatinio trečdalio skeveldrinis lūžis, kairio blauzdikaulio kūno apatinio trečdalio įstrižinis lūžis bei šeivikaulio apatinio trečdalio skeveldrinis lūžis, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

7Kaltinamasis G. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad buvo UAB ( - ) darbuotojas, vairavo įmonei priklausantį vilkiką Mercedes Benz. Buvo iškviestas iš atostogų ir turėjo nuvykti į UAB ( - ), iškrauti krovinį, pristatyti priekabą į Vilnių ir grįžti su vilkiku į Klaipėdą. Įvykio dieną nuvykęs į darbą, paėmė iš UAB ( - ) vilkiką, dokumentus, nuvažiavo pakrovimui į Klaipėdą. Pasikrovė krovinį ir išvažiavo į Maišiagalą, UAB ( - ) kryptimi. Nuvykęs į UAB ( - ), išsikrovė krovinį, paskambinęs apie tai pranešė vadybininkui ir paklausė dėl įmonės, kur galėtų palikti puspriekabę. Jam nurodžius, kad nežino, pats navigacijoje susivedė adresą, kur paliks priekabą ir pradėjo važiuoti. Išvažiuodamas niekur neskubėjo, nes žinojo, kad jei įmonė nedirbs, tai turės pasilikti aikštelėje. Privažiavęs pagrindinį kelią, sustojo pažiūrėti, ar nėra transporto priemonių. Pažiūrėjo į kairę, dešinę, matė atvažiuojantį vieną automobilį, rodantį posūkį. Dar kartą pažiūrėjo ir nieko nepastebėjęs pradėjo po truputį važiuoti į pagrindinį kelią, ir atsisukęs į kairę pusę, pamatė, kad atvažiuoja raudonas mikroautobusas, todėl sustojo, šiek tiek, apie 1 m, įvažiavęs į pagrindinį kelią. Apsidairė, ar nevažiuoja automobilis iš kitos pusės. Galvojo, kad minėtas mikroautobusas pravažiuos pro jo priekį, nes vietos buvo pakankamai. Norėjo pavažiuoti atbulas, bet negalėjo, nes už jo stovėjo lengvasis automobilis. Daugiau niekas nevažiavo, kelias buvo tuščias. Atisisukęs į kairę pažiūrėti, ką darys artėjančio mikroautobusiuko vairuotojas, pamatė, kad jis susuko vairą ir rėžėsi į jo priekabą. Paaiškino, kad apie 10-20 sekundžių laukė, kol pravažiuos mikroautobusas. Toje vietoje yra nuokalnė, iki jos buvo apie 300-400 m. Mano, kad mikroautobusas galėjo jį apvažiuoti ar bent jau sustabdyti, nes buvo pakankamai vietos, niekas iš kitos pusės nevažiavo. Mano, kad smūgis galėjo būti mažesnis, jei būtų stabdęs, jį (kaltinamąjį) pastebėjęs, nes tokią transporto priemonę nesunku pastebėti. Mano, kad mikroautobusas važiavo apie 110 km/h greičiu. Pažymėjo, kad nebuvo užstojęs pagrindinio kelio taip, kad nebūtų matyti, ar priekyje kas nors važiuoja. Nežino, kodėl tas vairuotojas nepriėmė sprendimo apvažiuoti jo iš priekio. Galbūt tas vairuotojas manė, kad jis (kaltinamasis) dar važiuos į priekį. Pažymėjo, kad įvykio metu jis nejudėjo, buvo sustojęs ir laukė, ką darys tas vairuotojas. Nurodė, kad įvykio dieną kėlėsi apie 7 val. ryto, buvo pailsėjęs, nes atostogavo. Kai pamatė mikroautobusą, atstumas iki jo buvo apie 100-200 m, ir jis jau leidosi į nuokalnę. Žino, kad turėjo praleisti mikroautobusą, tačiau kai pajudėjo, jo dar nematė. Tik pajudėjęs link pagrindinio kelio, pažiūrėjęs į dešinę, po to – į kairę, jį pamatė ir sustojo įvažiavęs į pagrindinį kelią. Sustojo pavažiavęs apie 2-3 m, mikroautobusas atvažiavo iš tos pusės, kaip ir sukęs į dešinę automobilis, kuriam leido įsukti, ta pačia kryptimi. Toje vietoje auga krūmai, tačiau jie neaukšti, jam netrukdė matyti kelio. Mano, kad leisdamasis nuo kalno mikroautobuso vairuotojas galėjo jį matyti. Pripažino, kad pradėjo važiuoti neįsitikinęs, ar atvažiuoja automobilis. Nurodė, kad turėjo vaizdo registratorių, tačiau jis fiksuoja vaizdą tik tiesiai ir tokio ploto negalėjo nufilmuoti. Nežino, ar yra likęs įrašas, nes atminties kortelę atidavė vadybininkui. Taip pat perdavė ir savo telefono kortelę, darytas įvykio nuotraukas iš savo telefono. Vėliau patikslino, kad vaizdo registratoriaus nenaudojo, paaiškinęs, jog supainiojo su telefono kortele, iš kurios turėjo perduoti nuotraukas po eismo įvykio. Iš dalies pripažino savo kaltę dėl to, kad įvažiavo į pagrindinio kelio važiuojamosios dalies dalį ir sutrukdė pagrindiniu keliu važiuojančiam mikroautobusui, bet mano, kad šis eismo įvykis galėjo būti mažesnis ar jo išvis galėjo nebūti, kadangi mikroautobusui buvo vietos lenkimui. Dėl savo padarytų veiksmų gailėjosi. Nukentėjusiųjų atsiprašė.

8Nukentėjusysis R. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. važiavo iš darbo, jo vairuojamu automobiliu VW Multivan. Važiuojant į Širvintas, už Maišiagalos, leidžiantis nuo kalno, pamatė iš šalutinio kelio prie sankryžos artėjantį lengvąjį automobilį ir krovininį automobilį. Iki sankryžos likus apie 100-150 m, lengvasis automobilis pasuko ir nuvažiavo. Priartėjus arčiau, ir likus 30-40 m iki sankryžos, į pagrindinį kelią pradėjo važiuoti krovininis automobilis ir išvažiavo į jo juostą. Pasuko į dešinę pagalvojęs, kad jis pravažiuos ir prasilenks. Nenorėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Pasukęs į dešinę, mėgino stabdyti, bet smūgio neišvengė, nes buvo labai mažas atstumas. Leidžiantis nuo kalno matomumas buvo geras, atstumas nuo kalno iki sankryžos apie 300 m. Matė, kad privažiavęs prie sankryžos vilkikas sustojo, tačiau likus apie 30-40 m iki jo, jis pradėjo judėti į kelią. Pats važiavo apie 90 km/h greičiu. Greičio niekada neviršija. Nesitikėjo, kad vilkikas stabdys. Manė, kad užtvers jam kelią baigdamas manevrą, todėl pasukdamas į dešinę tikėjosi su juo prasilenkti. Nespėjo įvertinti visos padėties. Automobilyje buvo saugos diržai, bet nežino, ar kiti asmenys buvo juos prisisegę. Vairuodamas nekalbėjo, žiūrėjo į kelią. Įvykio metu turėjo 5 m. vairavimo patirtį. Mikroautobusas 1993 m., atlikta techninė apžiūra. Mano, kad vilkiko vairuotojas jo nepamatė. Dar būnant ant kalno, matė priekyje važiuojantį lengvąjį automobilį, pasukusį į šalutinį kelią, kuris, jo manymu, ir sutrukdė vilkiko vairuotojui jį pamatyti. Įvykio dieną važiavo iš darbo Vilniuje (( - ) mūrijo namą), kur dirbo nuo 8 val. iki 17 val., po to iš karto važiavo namo. Buvo įsitikinęs, kad vilkiko vairuotojas jį mato, todėl drąsiai važiavo. Patikslino, kad tuo metu, kai pasuko vairą į dešinę, vilkikas dar judėjo. Nurodė, kad dėl eismo įvykio jam buvo sutrenktas plautis, lūžo mentė. Jį operavo ir dar teks antrą kartą operuoti sąnarį. Darbingumas 55 proc., patyrė skausmą, depresiją, vartojo vaistus, iki šiol vartoja raminamuosius vaistus. Gyvena su motina, turi Vilniuje gyvenančią dukrą, kuri netrukus gimdys ir reikės jai padėti finansiškai. Per mėnesį uždirdavo po 1 000 Eur ir daugiau. Nedirbdavo tik per šalčius, gruodžio, sausio mėn. Jis su broliu ir R. R. buvo mūrininkai, kuriems mokėdavo daugiau, o A. S. ir R. C. – pagalbiniai darbuotojai. Mūrininkai nuo gauto atlygio gaudavo 70 proc., o pagalbiniai darbuotojai – 30 proc. Per dieną uždirbdavo ne mažiau 100 Eur, kartais ir iki 200 Eur. Sveikata truputį pagerėjo. Nuo 2018 m. gegužės mėn. pradėjo dirbti statybose, mūryti. Pajamos nepasikeitė (1 000 – 1 500 Eur), bet darbo tempas sulėtėjo. Dirba su broliu, R. C. ir A. S., tik R. R. nedirba. Pradėjęs dirbti, nesikreipė dėl darbingumo lygio nustatymo. Šiuo metu jo darbingumas 90 proc. Skaudą koją. Baigęs darbo objektą, kreipsis pas chirurgą. Prašė tenkinti jo patikslintą civilinį ieškinį dėl 8 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

9Nukentėjusysis A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną važiavo namo penkiese. Pats sėdėjo gale, už keleivio, prie lango. Paprastai būdavo prisisegę saugos diržus, bijodami policijos, tačiau tą dieną nepamena, ar buvo prisisegęs. Važiuojant pats gėrė alų, alkoholio vartojo ir iš vakaro. Įvykio nepamena. Pabudo ligoninėje. Jų automobilis nevažiuoja didesniu nei 100 km/h greičiu. R. R. vairavo, nes tik jis vienas turėjo teisę vairuoti. Į spidometrą nežiūrėjo, tačiau R. R. niekada neviršydavo greičio, net autostradoje važiuodavo 100 km/h greičiu. Prie vairuojo sėdėjo jo brolis, o gale prie jo (A. S.) sėdėjo R. C. (per vidurį) ir R. R.. Nurodė, kad turi neįgalumą. Per eismo įvykį lūžo koja, dubens kaulas, sutriko atmintis. Dėl eismo įvykio neteko šeimos. Prasidėjus sutuoktinės priekaištams dėl jo neįgalumo, santuoką nutraukė, bendru sutikimu. Patyrė išgyvenimų. Turi 12 m. amžiaus dukrą, kurios išlaikymui moka po 150 Eur per mėnesį. Dirbo pagalbiniu darbuotoju, uždirbdavo apie 1 000 Eur. Nuo 2018 m. kovo mėn. ar balandžio mėn., mėgino truputį dirbti, tačiau dėl sveikatos negalėjo. Dirba maždaug nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. Patvirtino pateiktų deklaracijų teisingumą. Nurodė, kad už uždirbtus pinigus nieko neįsigijo, juos iššvaistydavo, išleisdavo alkoholiui, duodavo dukrai. Prašė tenkinti jo patikslintą civilinį ieškinį dėl 8 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

10Nukentėjusysis R. C. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną važiavo namo, apžiūrėjus objektą, sėdėjo automobilio gale, per vidurį. Nematė, ar toje vietoje buvo saugos diržas. Važiuojant rūkė, kalbėjosi vienas su kitu, bet ne su vairuotoju. Buvo išgėręs apie 3 butelius, po 1 litrą alaus. Vilkiko nematė. Teismui pagarsinus jo parodymus iš kaltinamojo akto (2 t., b. l. 56-57), patikslino, kad matė artėjantį prie sankryžos sunkvežimį, tačiau nepamena jų automobilio manevro. Pabudo ligoninėje. Per eismo įvykį patyrė dešinės kojos atvirą lūžį, kairės kojos – uždarą lūžį, peties išnirimą, buvo plėštinės žaizdos, pramušta kakta. Šiuo metu kojose strypai, jas skauda, nutirpsta. Nedirba. Nustatytas 40 proc. darbingumas. Kurį laiką praleido neįgaliojo vežimėlyje, po to vaikščiojo su ramentais. Slaugė motina. 2018 m. spalio mėn. griuvo, nutirpus kojai ir lūžo petys, kuris buvo išniręs. Ir prieš eismo įvykį ir šiuo metu alkoholio nedaug vartoja. Prašė tenkinti jo patikslintą civilinį ieškinį dėl 18 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

11Nukentėjusysis R. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio dieną, apie 15 val. važiavo iš darbo. Daugiau nieko nepamena, nes dėl galvos traumos dingo atmintis, autoįvykio nepamena. Pamena, kad atsisėdo į mikroautobuso galą, už vairuotojo brolio ir prisisegė saugos diržą. Nematė, ar vilkikas išvažiavo iš šalutinio kelio. Važiuojant žiūrėjo pro langą, kalbėjosi su šalia sėdinčiais keleiviais. Eismo įvykio metu susitrenkė galvą, jam lūžo kaukolė. Nepamena, kokius parodymus davė tyrėjai. Teismui pagarsinus R. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 160-161), patvirtino perskaitytas aplinkybes. Mano, kad galėjo matyti vilkiką, bet tiksliai nepamena. Nurodė, kad dėl įvykio neteko 90 proc. atminties, toliau gydosi. Prieš juos važiuojančio automobilio nematė. Po avarijos ligoninėje praleido 3,5 mėn., operuota galva ir kojos. Po avarijos neteko 60 proc. darbingumo. Anksčiau dirbo mūrininku, per mėnesį uždirbdavo 1 000 Eur – 1 500 Eur. Po avarijos dirbti negali. Patyrė neigiamus išgyvenimus, skausmą, neviltį. Pooperaciniu laikotarpiu jį prižiūrėjo tėvai. Gauna neįgalumo pašalpą, gyvena su motina. Šeimos, vaikų neturi. Prašė patenkinti jo patikslintą civilinį ieškinį dėl 18 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

12Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Č. Bakasėnas teismo posėdyje prašė tenkinti pateiktus patikslintus civilinius ieškinius. Atkreipė dėmesį į tai, kad R. R., R. C. buvo padaryti sunkūs kūno sužalojimai, gydymas tęsėsi ilgai, R. C. tik praėjus 8 mėn. pradėjo savarankiškai vaikščioti. Nei R. R., nei R. C., praėjus 14 mėnesių po autoįvykio negali dirbti. Ypač sunkiai nukentėjo R. R. ir šiuo metu gydosi ligoninėje. A. S. ir R. R., apie 8 mėnesius negalėjo dirbti dėl patirtų sužalojimų. Jie patys, jų šeimos nariai nukentėjo finansiškai. Mano, kad draudimo bendrovės atlyginta žala kiekvienam nukentėjusiajam po 1 250 Eur yra nepakankama ir nedidelė, kadangi visi nukentėjusieji patyrė didelius skausmus, buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, kurie išsamiai nurodyti teismo medicinos išvadose. Taip pat prašo atsižvelgti ir į tai, kad abu civiliniai atsakovai visiškai nepasirūpino nukentėjusiaisiais, neparodė jiems jokio dėmesio, neatsiprašė.

13Liudytojas K. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad atvykus į įvykio vietą, jau buvo pradėti gelbėjimo darbai. Negalėjo paaiškinti, ar nukentėję keleiviai buvo prisisegę saugos diržus. Teismui pagarsinus K. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 6-8), patvirtino jų teisingumą.

14Liudytojas A. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio dieną, važiuojant mikroautobusu, sėdėjo šalia vairuotojo. Važiuojant nuo kalno, matė baltos spalvos lengvąjį automobilį, kuris pasuko į Medžiukų k. pusę. Likus apie 30-50 m iki sankryžos, į pagrindinį kelią išvažiavo krovininis automobilis. Nematė, kad jis būtų sustojęs. Brolis mėgino stabdyti. Įvykus eismo įvykiui, trumpam prarado sąmonę. Nubudęs, brolį pamatė sukniubusį ant vairo, R. C. – jam (A. R.) ant kelių, o A. S. ir R. R., ant autobusiuko žemės, vieną ant kito. Nurodė, kad mikroautobuse yra saugos diržai, bet neatkreipė dėmesio, ar keleiviai juos buvo prisisegę. Negalėjo nurodyti, ką veikė važiuodami keleiviai. Pats buvo blaivus. Nesitikėjo, kad vilkikas išvažiuos į kelią. Vilkikas visą laiką po truputį judėjo link pagrindinio kelio ir nebuvo sustojęs. Vairuotojo veido nematė, nes užsidengė galvą, supratęs, kad neišvengs smūgio. Mano, kad vilkiko vairuotojas jų nematė. Patvirtino, kad brolis stabdė vairuojamą automobilį, kuris jau buvo gerokai sulėtėjęs prieš smūgį į vilkiką.

15Liudytojas R. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio dieną, vyko iš tarnybos, su dukra ir važiuojant Širvintų keliu iš Vilniaus, nusileidus nuo kalno, pastebėjo kaltinamojo vairuojamą vilkiką, truputį išlindusį iš šalutinio kelio. Už jo (R. K.) automobilio važiavo nukentėjusieji, apie 30-40 m (vėliau nurodė – apie 50 m) atstumu. Įjungęs posūkio signalą, nuo pagrindinio kelio pasuko į dešinę ir išgirdo duslų garsą, o per veidrodėlį pamatė, kad nukentėjusiųjų automobilio galas buvo net pakilęs nuo žemės. Sustojo ir dukrai liepė skambinti pagalbos telefonu, o pats atbėgo į įvykio vietą, patikrino nukentėjusiųjų pulsus, vairuotojui nupjovė saugos diržą, nes jis buvo prispaustas ir laukė tarnybų. Nurodė, kad važiuojant nukentėjusiųjų mikroautobusui jam iš paskos, dukra minėjo, kad jie juos labai vijosi. Pats važiavo iki 100 km/h greičiu. Nežino, kokiu greičiu važiavo nukentėjusiųjų automobilis. Jų jokių stabdymo žymių nebuvo. Vilkikas matėsi nuo kalno iš toli. Paaiškino, kad toje vietoje didelė nuokalnė, posūkis į dešinę labai staigus. Pats lėtino greitį, kai artėjo prie posūkio, o vilkikas išvažinėjo. Iš kairės buvo tarpas apsilenkti. Kito automobilio iš kairės nepastebėjo. Kai pats užsuko, atrodė, kad vilkikas stovėjo, tačiau užsukęs nematė, ar vilkikas pavažiavo į priekį. Pravažiavęs vilkiką, apie 20 m, išgirdo smūgį ir sustojo. Mano, kad vilkiko vairuotojas turėjo matyti atvažiuojantį autobusiuką, nes jo kabina yra aukštai. Patikslino, kad vilkikas sustojo, jį praleisdamas, visas neišvažiavo į kelią.

16Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovas J. K. teismo posėdyje patvirtino, kad transporto priemonės vairuotojo civilinė atsakomybė buvo drausta šioje bendrovėje, todėl draudimo bendrovei tenka prievolė kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą žalą įstatymo numatytose ribose. Gavus pranešimus apie nukentėjusiųjų reikalavimus iš teismo, buvo pradėtos nuostolių atlyginimo procedūros. Neturinės žalos kompensavimui išmokėta 5 000 Eur suma, išmokėta visiems nukentėjusiesiems proporcingai po 1 250 Eur. Nukentėjusiesiems atlyginta už sugadintą transporto priemonę, už pirktus vaistus, kompensuotos medicininės išlaidos. Bylos nagrinėjimo metu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ išmokėjo nukentėjusiesiems turtinės žalos atlyginimus, su kurių dydžiais nukentėjusieji sutiko, todėl atsisakė savo turtinės žalos reikalavimų, viršijančių išmokėtas sumas.

17Liudytoja A. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad buvo nukentėjusiojo A. S. sutuoktinė. Nurodė, kad prašymą dėl santuokos nutraukimo teismui pateikė 2017 m. gruodžio 21 d., o 2018 m. vasario mėn. santuoka jau buvo nutraukta. Nurodė, kad ir anksčiau norėjo nutraukti santuoką su A. S., dar apie 3 metus iki eismo įvykio, dėl nuolatinių konfliktų, jo girtavimo. Teigė, kad A. S. šeimos neišlaikė, niekur nedirbo, o ką uždirbdavo, pragerdavo. Apsisprendimui dėl santuokos nutraukimo turėjo ir eismo įvykis. Tapus jam neįgaliu, neketino jo išlaikyti. Jei ne eismo įvykis, vis tiek būtų išsituokusi, tačiau gal ne taip greitai.

18Ekspertė V. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad atliko R. R. ir A. S. medicininę ekspertizę. Negalėjo nurodyti, į kokias automobilio dalis konkrečiai atsitrenkė nukentėjusieji. Paaiškino, kad ekspertizę atliko tik iš medicinos dokumentų. Negalėjo patvirtinti ar paneigti dėl saugos diržų segėjimo. A. S. buvo nustatytas sunkus (2,53 prom.) girtumas, o buvusios sutuoktinės teigimu, jis daug vartojo alkoholio, todėl po įvykio dėl alkoholio vartojimo nutraukimo, jam prasidėjo delyras. Saugos diržo prisisegimas turi reikšmės sužalojimams, tačiau net jį segint, vis tiek atsitrenkiama į automobilio dalis. R. R. krūtinę susižaloti galėjo ir dėl to, kad buvo prisisegęs diržu, nuo smūgio. Mano, kad kompleksinė ekspertizė šiuo atveju nebūtų naudinga. Automobilio gale nesant visų kėdžių ir prieš gale sėdinčiuosius esant didelei erdvei, yra didelė tikimybė, kad asmenys nebuvo prisisegę ir smūgio metu pajudėjo į priekį bei susižalojo, atsitrenkdami vienas į kitą ir kitus objektus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad automobilio priekis yra sugadintas, o galas išlikęs, jiems gale sėdint buvo sulaužyti beveik visi veido kaulai, todėl ekspertės vertinimu, nukentėjusieji turėjo atsitrenkti į kažką, nes dažniausia saugos diržas apsaugo, tiek nuo atsitrenkimo į viršų, tiek nuo lėkimo į priekį.

19Specialistė J. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad pateikė išvadas dėl R. R. ir R. C.. Paaiškino, kad pagal medicinos dokumentus neįmanoma pateikti išvados, kokiu būdu ir kokiais daiktais buvo padaryti sužalojimai, medicinos dokumentuose nėra tikslaus sužalojimų išorinio vaizdo aprašymų, nėra aprašyta požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokio pobūdžio tie sužalojimai ir kokiais daiktais jie galėtų būti padaryti. Tokiais atvejais visada reikalinga būtent teismo medicinos gydytojo apžiūra, kad jis galėtų apžiūrėjęs žmogų, užfiksuoti tam tikras detales ir nustatyti, ar yra požymių, kurie leistų nurodyti, kokiu daiktu ir kokiu būdu galėjo būti padarytas sužalojimas. Todėl pagal turimus medicininius duomenis, to pasakyti negali. Negali atsakyti, ar nukentėjusieji buvo prisisegę saugos diržus. Paaiškino, kad R. C. nustatyti sužalojimai, pagal jų pobūdį, gausą, yra dėl didelės jėgos traumos, t. y. eismo įvykio ar kritimo iš aukštumos, kurių metu ir gali įvykti tokie daugybiniai lūžiai, daugybiniai kūno paviršiniai sužalojimai. Pažymėjo, kad sužalojimams turi reikšmės ne tik prisisegimas saugos diržais, bet ir kitos įvykio aplinkybės, kurių, teikiant išvadą, ji nežinojo. Dėl R. C. peties išnirimo paaiškino, kad nei diagnozėje, nei gydytojų įrašuose apie tai nerašoma, tačiau peties išnirimas sveikatos sužalojimo mastui įtakos neturi.

20Ekspertas M. M. (M. M.) teisiamajame posėdyje, aptardamas byloje pateiktą elektroninę laikmeną (aptariamo vilkiko tachografo duomenis) (4 t., b. l. 121), nurodė, kad įvykio dieną, prieš 17 val. matyti vilkiko judėjimas, tačiau iš jo negalima nustatyti, ar vairuotojas dirbo. Taip pat negalima nustatyti važiavimo greičio, nes nėra tam jokių parametrų. Pažymėjo, kad vilkikui pradėjus judėti į pagrindinį kelią, nukentėjusiųjų autobusiukas negalėjo apvažiuoti vilkiko iš kairės pusės, kadangi skersai judančios kliūties toks apvažiavimas techniniu požiūriu yra nepriimtinas; vairuotojas negali nustatyti, ką veiks ta kliūtis, todėl matant kliūtį, privalo mažinti greitį arba stabdyti. Nesant užfiksuota jokių stabdymo pėdsakų, negali apskaičiuoti, kokiu greičiu važiavo mikroautobusas prieš eismo įvykio kilimą. Pagal sugadinimus ir pagal tai, kad visi nukentėję yra gyvi, mano, kad automobilis susidūrimo metu nevažiavo 100 km/h ar didesniu greičiu. Sprendžia, kad mikroautobuso vairuotojas greitį sumažino, bet negali nurodyti, nuo kokios greičio reikšmės ir tam neturi reikšmės autobusiuko spidometre užfiksuotas 20 km/h greitis, nes nėra tokios tyrimo metodikos, kuri galėtų padėti atlikti tokius tyrimus, t. y. nustatyti, ar užstrigę spidometrai, tų transporto priemonių greičio parodymai būtent susidūrimo metu. Nurodė, kad prieš teikdamas išvadą, nuketėjusiųjų mikroautobuso neapžiūrėjo. Negali nurodyti dėl saugos diržų segėjimo. Nurodė, kad kompleksinės ekspertizės tyrimai dažniausiai atliekami tam, kad susieti kūno sužalojimus su tam tikra kėbulo vieta, nustatant, kas kur sėdėjo. Tokia ekspertizė būtų naudinga nustatant vairuotoją, o dėl sužalojimų nustatymo tokių tyrimų nedaro. Dėl susidūrimo kampo, paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad sugadintas kairės pusės kampas, tai visi judėjo arčiau kairės pusės kampo. Vertindamas vairuotojo R. R. veiksmus, nurodė, kad jo veiksmai buvo priimtini sukant į dešinę pusę, kadangi bet kokiu atveju, nuo kliūties nusukinėti į priešpriešinio eismo juostą yra nepriimtinas ir techniniu požiūriu negalimas veiksmas. Nurodė, kad aptariamoje situacijoje mikroautobuso vairuotojas turėjo mažinti greitį arba sustoti kuo dešiniau ir nesukti į priešpriešinio eismo juostą. Eksperto vertinimu, mikroautobusas nespėjo sustoti. Paaiškindamas savo išvadą pažymėjo, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad kaltinamasis nedavė kelio. Pažymėjo, kad susidūrimo metu vilkikas buvo pasistūmęs atgal, kadangi vilkiko masė yra ženkliai didesnė. Pažymėjo, kad visi eismo įvykio dalyviai atstumus galėjo suprasti skirtingai, kadangi jų vertinimas yra subjektyvus dalykas, kadangi kiekvienas juos suvokia ir mato kitaip. Patvirtino, kad po išvados į bylą naujai pateikti duomenys, išvados nekeičia. Kompleksinės ekspertizės skyrimas netikslingas, kadangi daugiau duomenų neduos. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad mikroautobuso vairuotojas nestabdė automobilio.

21Civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovas teismo posėdyje prašė civilinius ieškinius atmesti. Mano, kad aptariamas eismo įvykis buvo ištirtas netinkamai, laiku nesiimant reikiamų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Nebuvo nustatyta, kuris iš eismo įvykio dalyvių yra kaltas dėl eismo įvykio. Abu vairuotojai pažeidė KET. Mikroautobuso gale sėdėję nukentėjusieji nebuvo prisisegę saugos diržų, du nukentėjusieji buvo neblaivūs, todėl mano, kad nukentėjusiųjų sužalojimai atsirado dėl didelio jų neatsargumo, pačių padarytų KET pažeidimų, kurie buvo priežastiniame ryšyje su patirta žala ir jos dydžiu ir draudimo išmokėta žala turėtų būti pakankama, o pateikti civiliniai ieškiniai netenkintini, nes jie neatitinka teismų praktikos, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Taip pat pažymėjo, kad išlaidos už teisininko paslaugas gali būti priteisiamos tik iš kaltinamojo.

22Kaltinamasis G. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2018 m. vasario 6 d., dirbo vilkiko vairuotoju UAB ( - ). 2017 m. rugsėjo mėn. pradžioje atostogavo, kai 2017 m. rugsėjo 12 d. paskambino įmonės vadybininkas ir paprašė nuvežti į Vilnių krovinį. Atšauktas iš atostogų, 2017 m. rugsėjo 14 d., apie 8 val. atvyko į darbą, pasiėmė krovininio automobilio MB Actros, kurio valst. Nr. ( - ) ir puspriekabės KRONE, kurios valst. Nr. ( - ), dokumentus bei ataskaitas, kurias pildo dėl kuro. Krovininis automobilis buvo visiškai naujas. Apie 8.30 val. išvažiavo tuščiu krovininiu automobiliu iš Klaipėdos į kitą įmonę, esančią taip pat Klaipėdoje. Pakrautą krovinį turėjo nuvežti į UAB ( - ), esančią Širvintų r. UAB ( - ) teritorijoje buvo apie 16 val. Ten buvo iškrautas krovinys ir tuščią puspriekabę turėjo pristatyti į Vilnių. Į navigaciją suvedė pateiktas Vilniaus įmonės koordinates ir išvažiavo iš UAB ( - ) teritorijos. Tuo metu oras buvo geras, dar šviesus paros metas ir matomumas geras. Išvažiavęs iš teritorijos, važiavo šalutiniu keliu link pagrindinio kelio. Privažiavus pagrindinį kelią, reikėjo sukti į kairę. Link sankryžos priartėjo važiuodamas apie 50 km/h greičiu. Prieš pat sankryžą atleido akseleratoriaus pedalą, kad važiuotų ekonominiu režimu, prie sankryžos artėjo jau lėtėdamas laisva eiga. Prieš pat sankryžą visiškai sustabdė vilkiką ir įsijungęs posūkį į kairę, stebėjo pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius. Žiūrėjo pirma į dešinę, po to į kairę. Kelyje buvo tik vienas automobilis, kuris važiuodamas nuo Vilniaus pusės rodė posūkį į dešinę, t. y. į šalutinį kelią, kuriame stovėjo jo vairuojamas vilkikas. Šiam automobiliui įvažiuojant į šalutinį kelią, jis dar kartą pažiūrėjo į dešinę bei į kairę ir pamatęs, kad nėra jokių automobilių, pradėjo važiuoti vairą šiek tiek sukdamas į kairę. Tik pradėjus važiuoti, dar pažiūrėjo į dešinę, po to į kairę ir tada pamatė iš kairės pusės dideliu greičiu atvažiuojantį raudonos spalvos mikroautobusą. Jį pamatęs sustabdė vilkiką. Į pagrindinį kelią buvo įvažiavęs tik vilkiko dešiniuoju kampu apie pusę metro. Mikroautobusas tuo metu dar buvo ne mažiau kaip 100 m ir ne daugiau kaip 200 m atstumu iki jo. Jis buvo įsitikinęs, kad mikroautobuso vairuotojas jį mato ir jam buvo tikrai daug laisvos vietos pravažiuoti jį bei laiko sustoti. Suprasdamas, kad jis kažkiek įvažiavęs į pagrindinį kelią, dar norėjo pavažiuoti atgal, tačiau per galinio vaizdo veidrodėlį matė už priekabos stovi automobilis, todėl stovėjo ir laukė, kol pravažiuos mikroautobusas. Jis važiavo tiesiai į krovininį automobilį ir visiškai nelėtino greičio. Jis labai greitai artėjo prie stovinčio vilkiko ir likus apie 10 m matė, kaip mikroautobuso vairuotojas staiga vairą pasuko į dešinę ir trenkėsi į krovininio automobilio puspriekabę. Nežino, kodėl tas vairuotojas priėmė sprendimą važiuoti į dešinę, o ne kairiau. Jo nuomone, nuokalne mikroautobusas važiavo apie 110 km/h greičiu. Pats mikroautobuso smūgis į puspriekabę įvyko šalutiniame kelyje. Apie įvykusį eismo įvykį jis telefonu pranešė įmonės vadybininkui ir Nr. 112. Labai greitai įvykio vietoje pradėjo rinktis žmonės iš pravažiuojančių automobilių. Jis buvo išlipęs iš vilkiko ir pamatęs sužalotus žmones patyrė didelį stresą, išsigando. Iki tol jokių eismo įvykių nebuvo patyręs. Specialiosios tarnybos į įvykio vietą atvažiavo greitai. Iki tol prie nukentėjusiųjų buvo kažkoks karininkas, juos apžiūrėjo, nurodė, kad visi gyvi. Savo kaltę iš dalies pripažįsta todėl, kad buvusioje situacijoje mikroautobuso vairuotojas galėjo pro vilkiką pravažiuoti beveik neišvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Sutinka, kad iš dalies išvažiavo į pagrindinį kelią, bet eismo juostoje tai nebuvo didelė kliūtis. Mano, kad mikroautobuso vairuotojas važiavo didesniu nei leistinu greičiu, pats per vėlai vilkiką pamatė, o pamatęs spontaniškai suko vairą į dešinę ir net nestabdęs trenkėsi į puspriekabę. Dėl viso įvykio labai gailisi (2 t., b. l. 36-37).

23Nukentėjusysis R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. dirbo Vilniuje ir po darbo kartu su savo broliu A. R. bei bendradarbiais R. R., A. S. ir R. C. važiavo namo, į Širvintas, jo automobiliu VW Multivan, kurio valst. Nr. ( - ), kurį jis vairavo. Brolis sėdėjo keleivio sėdynėje priekyje, o kiti už jų. Buvo blaivus. Alaus buvo išgėrę tik A. S. ir R. C.. Abu su broliu priekyje buvo prisisegę saugos diržais, tačiau nežino, ar buvo prisisegę už jų sėdėję keleiviai. Prie sėdynių saugos diržai buvo. Važiuojant į Širvintas, nusuko į kelią Maišiagala- Širvintos, apie 17 val. Matomumas buvo geras, nelijo. Važiuojant nuokalne dar iš tolo matė, kad šalutiniame kelyje važiuoja lengvasis automobilis, o už jo baltos spalvos vilkikas su puspriekabe. Abi transporto priemonės artėjo link pagrindinio kelio, kuriuo jis važiavo. Tuo metu atstumas iki sankryžos buvo apie 200-300 m. Vairuojamo automobilio greitis buvo apie 80-90 km/h. Nepastebėjo, ar koks automobilis važiavo priešais. Važiuojant matė, kaip šalutiniu keliu važiavęs lengvasis automobilis įsuko į pagrindinį kelią ir važiuojant abu dar prasilenkė priešpriešiais. Vilkikas jau buvo beveik privažiavęs sankryžą. Prieš pat sankryžą vilkiko greitis labai sumažėjo ir jis buvo užtikrintas, kad jis sustos praleisti jo vairuojamo automobilio. Toliau važiavo nei didindamas, nei mažindamas greičio. Važiavo kelio dešiniąja puse, apie pusės metro atstumu nuo kelkraščio. Jau privažiavęs pagrindinį kelią, vilkikas sustojo. Nepagalvojo, kad jis vėl pradės važiuoti. Buvo užtikrintas, kad vilkiko vairuotojas mato atvažiuojantį jo vairuojamą automobilį. Matomumas toje vietoje geras. Vilkikas pastovėjęs akimirką, netikėtai vėl pradėjo važiuoti. Vilkikas judėjo sukdamas į kairę ir buvo akivaizdu, kad jis suka į Vilniaus pusę. Jis savo vairuojamo automobilio nespėjo stabdyti ir siekdamas išvengti susidūrimo vairą suko į dešinę. Iš karto po to, buvo smūgis į vilkiko puspriekabę ir jis prarado sąmonę. Stabdžius spaudė jau tik prieš pat susidūrimą, kai vairą jau buvo pasukęs į dešinę. Vairą suko dešinėn, nes galvojo, kad vilkikas užblokuos visą kelią. Kai jis pradėjo važiuoti, nesitikėjo, kad vilkikas pavažiavęs vėl sustos. Įvykio metu sužalojimų nepatyrė tik jo brolis, kuris po įvykio pas medikus nesikreipė. Jam pačiam buvo sumušta krūtinė, lūžo mentės kaulas, kairės kojos kulnakaulis. Vilkiko vairuotojas su juo susisiekęs nebuvo, ligoninėje niekas iš įmonės atstovų nelankė (1 t., b. l. 104-106, 114-115). Savo parodymus R. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 122-124).

24Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 14 d., kaip ir kiekvieną dieną, ryte išvažiavo į darbą. Važiuodavo su R. R. jam priklausančiu mikroautobusu VW Multivan, penkiese. Vairuodavo R. R., kadangi tik jis turi vairuotojo pažymėjimą. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėdavo jo brolis A. R., galinėse keleivio sėdynėse sėdėdavo jis, šone už priekinio keleivio; per vidurį – R. C., o už vairuotojo – R. R.. 2017 m. rugsėjo 14 d. išvažiavo iš Vilniaus prieš 17 val. Pats su R. C. po darbo dar išgėrė alaus. Važiuojant visi kalbėjo, visi buvo prisisegę saugos diržus. Iš Vilniaus į Širvintas važiavo senu keliu Maišiagala-Širvintos. R. R. vairuoja atsakingai ir niekada greičio neviršija. Nematė, kokiu greičiu tiksliai važiavo. Pats kelio nestebėjo, todėl nieko nematė. Tik važiuojant pajuto stiprų smūgį, po kurio nieko nepamena, kadangi prarado sąmonę. Nepamena, ar R. R. prieš tai stabdė automobilį (1 t., b. l. 140-141).

25Nukentėjusysis R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 14 d., kaip ir kiekvieną dieną, ryte išvažiavo į darbą. Važiuodavo su R. R., jam priklausančiu mikroautobusu VW Multivan, penkiese. Vairuodavo R. R., kadangi tik jis turi vairuotojo pažymėjimą. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėdavo A. R., galinėse keleivio sėdynėse sėdėdavo: šone už priekinio keleivio A. S., per vidurį – R. C., o už vairuotojo – jis. Iš Vilniaus išvažiuodavo po 17 val. 2017 m. rugsėjo 14 d. dirbant baigėsi statybinės medžiagos, todėl iš Vilniaus išvažiavo anksčiau. A. S. su R. C. išgėrė alaus. Važiuojant visi kalbėjo, buvo prisisegę saugos diržus. Iš Vilniaus į Širvintas važiavo senu keliu Maišiagala-Širvintos. R. R. visada važiuoja neviršydamas greičio. Jie važiavo pagrindiniu keliu, matė, kad artėja prie balto vilkiko, kuris buvo šalutiniame kelyje ir jų nepraleisdamas judėjo į pagrindinį kelią. R. R. mėgino išvengti susidūrimo, sukti, tačiau atsitrenkė į vilkiką. Pats vilkiką pamatė kai buvo jau labai arti, apie 10 m. Po smūgio prarado sąmonę ir nieko nepamena. Ligoninėje gulėjo 3 mėnesius, jam operavo galvą (1 t., b. l. 160-161).

26Nukentėjusysis R. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su draugais dirba statybose. Į Vilnių visada važiuoja penkiese R. R. mikroautobusu VW Multivan. 2017 m. rugsėjo 14 d. taip pat važiavo į Vilnių dėl darbo. Važiavo jis, R. R., jo brolis A. R., A. S. ir R. R.. Priekyje keleivio vietoje sėdėjo A. R., o jis su A. S. ir R. R. sėdėjo gale. Galinė sėdynė buvo šiek tiek judanti ir nepamena, ar buvo saugos diržai. Pats tikrai nebuvo prisisegęs saugos diržu. Keleiviai priekyje saugos diržus buvo prisisegę. Prieš išvažiuojant iš Vilniaus, jis su A. S. gėrė alkoholį. Namo važiavo apie 17 val. Važiuojant matomumas buvo geras, buvo šviesu. Važiavo keliu Maišiagala-Širvintos, apie 70 km/h greičiu. R. R. neviršija greičio. Įvažiavus į Širvintų rajoną, ties posūkiu į Medžiukų k., visi kalbėjosi, tačiau sėdėdami gale kelio nestebėjo ir tik staiga pamatė, kaip iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią pradėjo judėti baltos spalvos vilkikas ir pajuto stiprų smūgį. Daugiau nieko nepamena, atsibudo reanimacijoje. Tik tada suprato, kad važiuodami susidūrė su vilkiku. Nematė, ar dar buvo kitų automobilių (1 t., b. l. 176-178).

27Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba statybose, ( - ), Vilniaus r., kartu su savo broliu R. R., draugais R. C., R. R. ir A. S.. Kiekvieną rytą penkiese važiuoja į ( - ) brolio mikroautobusu VW Multivan, kurį visada vairuoja brolis. 2017 m. rugsėjo 14 d., ketvirtadienį, po darbo namo į Širvintas išvažiavo apie 16 val. 30 min. Automobilį vairavo brolis, pats sėdėjo šalia priekinėje keleivio sėdynėje, už vairuotojo R. R., per vidurį R. C., o už A. R. – A. S.. Pats su broliu buvo prisisegę saugos diržus, bet nežino, ar buvo prisisegę sėdėjusieji gale. Iš darbo važiavo blaivūs, alaus buvo išgėrę tik A. S. ir R. C.. Įvažiavus į Širvintų rajoną keliu Maišiagala-Širvintos ir leidžiantis nuo kalno į Širvintų pusę, važiavo apie 80 km\h greičiu. Matė iš šalutinio kelio (kelias link ( - )) į pagrindinį kelią išsukantį automobilį. Jie buvo nuo sankryžos kažkur apie 100 m Paskui jį važiavo baltas vilkikas. Brolis automobilio greičio nelėtino, nes negalvojo, kad vilkikas važiuos į pagrindinį kelią ir jų nepraleis. Artėjant prie vilkiko, pamatė, kad jis pradėjo važiuoti į pagrindinį kelią, užkirsdamas pravažiavimą. Likus apie 50 m iki vilkiko, brolis šiek tiek pristabdė automobilį, nežinodamas, ar vilkikas nepajudės. Sulėtinęs greitį, brolis važiavo toliau pagrindiniu keliu ir likus 30 m iki vilkiko pradėjo staigiai stabdyti ir sukti į dešinę pusę norėdamas išvengti susidūrimo ir bandydamas jį apvažiuoti. Negali nurodyti, ar tuo metu vilkikas jau buvo sustojęs, ar dar važiavo, nes viskas įvyko labai greitai. Nematė, ar pagrindiniu keliu priešais važiavo automobilis. Brolis kairiau nevažiavo, nes negalvojo, kad vilkikas sustos vidury kelio. Broliui nepavyko išvengti susidūrimo ir automobiliu trenkėsi į vilkiko puspriekabę. Brolis mėgindamas išvengti susidūrimo įvažiavo į šalutinį kelią ir jame susidūrė. Po smūgio atsimerkė ir apsidairė. Brolis ir kiti trys draugai buvę ant galinės sėdynės buvo be sąmonės. R. C. gulėjo tarp priekinių sėdynių, tarp jo ir brolio. Pamena, kad kažkoks vyras su komufliažiniais rūbais vaikščiojo aplink automobilį ir liepė nejudėti, kol atvažiuos pagalba. Pats sėdėjo automobilyje kol atvažiavo pagalba. Pirmiausiai iš automobilio ištraukė R. R., tada jam nuo kelių nuėmė R. C., tada iš automobilio išlipo jis pats. Tada iš automobilio ištraukė A. S. ir galiausiai jo brolį. Įvykio vietoje sąmonę buvo atgavę tik brolis ir R. C.. A. S. ir R. R. išvežė į Vilniaus ligoninę be sąmonės. Jis vienintelis liko nesužalotas. Per visą laiką, kol buvo įvykio vietoje, vilkiko vairuotojas net nebuvo priėjęs. Įvykio metu oras buvo geras, matomumas taip pat geras. Vilkikas matėsi iš toli, jo vairuotojas jų automobilį taip pat turėjo matyti jiems jau būnant ant kalno (1 t., b. l. 131-132).

28Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. važiavo po darbo iš Vilniaus, į Širvintų r., ( - ), namo. Važiavo senu keliu Maišiagala-Širvintos kartu su dukra. Apie 17 val. įvažiavus į Širvintų r., leidžiantis nuo kalno ties posūkiu į Medžiukų k., netoli ( - ), iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią pradėjo važiuoti baltas krovininis automobilis su puspriekabe. Jam parodžius posūkį į dešinę, į šalutinį kelią, tas automobilis sustojo. Jis užsuko ir baigė manevrą, pravažiavo visą krovininį automobilį su puspriekabe, maždaug 10-15 m nuo to automobilio, kai staiga išgirdo smūgio garsą. Per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad į krovinio automobilio puspriekabę atsitrenkė vyšninės spalvos mikroautobusas, matė didelį dulkių kamuolį. Sustojęs bėgo iki įvykio vietos, o dukrai liepė skambinti pagalbos telefonu. Atbėgęs pamatė iš krovininio automobilio išlipantį vairuotoją. Tada pribėgo prie mikroautobuso. Pirmiausiai pamatė priekinėje keleivio sėdynėje vyrą, kuriam atidaręs duris patikrino pulsą, jis atgavo sąmonę ir pradėjo kalbėti. Jis buvo prisisegęs saugos diržą. Ant jo kelių gulėjo iš galo nuo smūgio atsiradęs vyras, kuris buvo visas kruvinas ir be sąmonės. Jis ištraukė galines autobusiuko duris, kur sėdėjo keleiviai. Jos sunkiai atsidarė, todėl išspyrė koja. Atitraukus tas duris, vienas iš keleivių vos neišvirto. Jis greičiausiai buvo atsirėmęs į duris. Jam iš burnos bėgo kraujas, jis sunkiai kvėpavo. Patikrinęs jam pulsą ir radęs maišiuką su rūbais, pakišo jam po galva, kad jis nepaspringtų. Tuo metu buvo priėjęs kažkoks žmogus, greičiausiai irgi sustojęs pakeleivis, kuris padėjo laikyti maišelį, kol jis ėjo apžiūrėti kitų keleivių. Tada priėjo iš kitos pusės prie vairuotojo. Jo durelių atidaryti negalėjo, bet buvo išmuštas vairuotojo durelių stiklas, per kurį patikrino ir vairuotojo pulsą. Vairuotojas taip pat atsigavo, pradėjo sunkiai kalbėti sakydamas, kad skauda kojas. Jam negalėjo padėti, nes jis buvo užspaustas. Tuomet krovinio automobilio vairuotojo paprašė peilio, bet jį padavė kitas žmogus. Peiliu jis nupjovė vairuotojo saugos diržą, kad jam būtų laisviau. Tada per tą patį durų stiklą pasiekė pažiūrėti iš galo pulsą vaikino, kuris gulėjo ant priekinio keleivio kelių. Po kiek laiko ir jis atgavo sąmonę. Tada dar gale buvo vienas vyras, kuris taip pat buvo be sąmonės. Jam pažiūrėjo pulsą, pradžioje jis nekvėpavo, bet paskui kažkaip sunkiai, bet pradėjo kvėpuoti. Kai pamatė, kad visi gyvi, nuėjo iki savo dukros, kuri buvo atėjusi iki įvykio vietos ir dar kalbėjo telefonu. Paėmė iš jos telefoną ir paaiškino pagalbos centrui visą situaciją ir kiek yra sužeistų. Atvažiavo Širvintų greitoji pagalba, kuri pasiėmė keleivį, kuriam kraujavo iš burnos. Jam pasirodė, kad jis daugiausiai sužeistas ir jį greitoji išsivežė. Tada atvažiavo dar vienas greitosios ekipažas, kuris pasiėmė ant priekinio keleivio kelių gulėjusį keleivį. Trečias greitosios ekipažas pasiėmė dar sąmonės neatgavusį trečiąjį keleivį iš galo, jam dėjo kaklo įtvarą. Nematė, kad gale nors vienas keleivis būtų prisisegęs saugos diržą. Kad būtų patogiau ištraukti sužeistus keleivius išlaužė galinės sėdynės atramą. Nepastebėjo, ar sėdynė buvo tvirtai prikabinta. Per visą laiką su krovinio automobilio vairuotoju vis pasikalbėdavo. Jis nurodė, kad nesuprato, kas atsitiko, tik pajuto stiprų smūgį į puspriekabę ir galvojo, kad apvers visą krovininį automobilį. Jam pačiam atrodo, kad kai krovininio automobilio vairuotojas jį praleido ir jau buvo išvažiavęs šiek tiek iš šalutinio kelio į pagrindinį, jis daugiau nespėjo pajudėti į priekį, kai į jį atsitrenkė mikroautobusas. Nematė, kad prieš krovininį automobilį dar būtų važiavęs kažkoks automobilis. Įvykio vietoje nepastebėjo, kad vyšninės spalvos mikroautobusas būtų bandęs stabdyti, jokių stabdymo žymių nebuvo. Mano, kad mikroautobusas bandė išvengti susidūrimo, todėl išvažiavo į šalutinį kelią ir atsitrenkė į puspriekabę (2 t., b. l. 2-3).

29Liudytojas K. B. ikiteismino tyrimo metu parodė, kad jis ( - ), dirbo pamainoje, 2017 m. rugsėjo 14 d. Kelios minutės po 17 val. įsijungė aliarminė sistema, kuri pranešė, kad įvyko eismo įvykis Klonėnų viensodyje ir yra sužeistų. Po aliarminio pranešimo išvyko į vietą per 2 min. Ties Juodelių kaimu pranešimą patikslino – pranešė, kad krovininis automobilis susidūrė su mikrautobusu ir yra 5 sužeisti. Važiavo senu keliu Maišiagala-Širvintos ir ties posūkiu į ( - ), sankryžoje, šalutiniame kelyje, pamatė baltą krovininį automobilį su puspriekabe. Atvažiuojant nuo Širvintų pusės mikroautobuso nesimatė. Vietoje jau buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba, vienas policijos pareigūnų ekipažas ir iš Maišiagalos ugniagesių komanda. Matė, kad baltas krovininis automobilis buvo šiek tiek įvažiavęs iš šalutinio kelio į pagrindinį. Atvažiavus į įvykio vietą pamatė vyšninės spalvos mikroautobusą, atsitrenkusį į puspriekabę, mikroautobusas jau buvo šalutiniame kelyje. Automobilyje pamatė sužalotus žmones. Mikroautobuso vairuotojas buvo prispaustas ir pats išlipti negalėjo, bet buvo sąmoningas. Priekinės keleivio pusės keleivis buvo nesužalotas, o gale dar buvo trys sužaloti žmonės. Pirmąjį sužalotąjį ištraukė greitoji medicinos pagalba, antrasis sužalotasis, buvo užgriuvęs tarp dviejų priekinių sėdynių. Jis buvo sąmoningas. Tada jie ištraukė R. C., o po to kitą gale buvusį vyrą. Tiksliai nežino, ar jis buvo su sąmone. Paskutinį iš mikroautobuso traukė vairuotoją, kuris buvo prispaustas. Šiek tiek atitraukė mikroautobusą nuo puspriekabės, kad galėtų prieiti prie vairuotojo durelių. Jas atidarė su hidrauliniais plėstuvais, tada priėjo prie sėdynės, bet sėdynės atitraukti negalėjo, nes buvo užspaustos vairuotojo kojos. Tada apkarpė vairą. Kai apkarpė vairą, pavyko atitraukti sėdynę, tada atsilaisvino vairuotojo kojos. Nurodė, kad reikia išimti galines sėdynes, kad būtų lengviau prieiti. Galinės sėdynės nebuvo pritvirtintos arba jos labai lengvai išsitraukė. Jos buvo iš dviejų dalių. Jas tiesiog išėmė ir padėjo šalikelėje. Tada kirpo sėdynės atlošą, kad geriau prieitų su neštuvais ir taip ištraukė vairuotoją. Vairuotojas ir priekinis keleivis buvo prisisegę saugos diržus. Mikroautobuso gale diržų visiškai nepastebėjo. Traukiant asmenis, jokio alkoholio kvapo nesijautė. Visus sužalotus asmenis greitoji medicinos pagalba išvežė į Vilnių. Jie sutvarkė kelią, kadangi iš krovininio automobilio ištekėjo dyzelinis kuras ir išvažiavo (2 t., b. l. 6-7).

302017 m. rugsėjo 14 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei eismo įvykio vietos plane užfiksuota kelių eismo įvykio vieta, transporto priemonių išsidėstymas (1 t., b. l. 19-34, 35). Atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra (4 t., b. l. 81-85).

31Atliktos automobilio VW Multivan, kurio valst. Nr. ( - ), ir puspriekabės KRONE, kurios valst. Nr. ( - ), apžiūros (1 t., b. l. 37-46, 52-61); papildoma automobilio VW Multivan apžiūra (4 t., b. l. 75-80).

32Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) konstatuojama, kad įvykio metu R. R. padaryti daugybiniai kūno odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, kairės ausies kaušelio žaizda, kaklo C6-C7 slankstelių dešinės pusės facetinių ataugų lūžiai, L1 slankstelio kairės skersinės ataugos lūžis, kairio kulnakaulio skeveldrinis intrasąnarinis lūžis ir krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės X-o šonkaulio lūžiu bei oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kuris suspaudė kairįjį plautį. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 110-112).

33Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) konstatuojama, kad įvykio metu A. S. padaryti daugybiniai kūno odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, veido žaizdos, kairio šlaunikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinis lūžis, nežymus kraujo išsiliejimas po galvos minkštaisiais dangalais virš galvos smegenų kairės kaktinės skilties. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 153-155).

34Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - )) konstatuojama, kad įvykio metu R. C. padaryti daugybiniai nubrozdinimai ir hematomos ant viso kūno, kaktos žaizda, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės momeninės skilties, atviras dešinio blauzdikaulio kūno apatinio trečdalio įstrižinis lūžis bei dešinio šeivikaulio apatinio trečdalio skeveldrinis lūžis, kairio blauzdikaulio kūno apatinio trečdalio įstrižinis lūžis bei šeivikaulio apatinio trečdalio skeveldrinis lūžis. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 190-192).

35Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) konstatuojama, kad įvykio metu R. R.padaryti daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos ant viso kūno, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruva kairės akies junginėje, daugybinės kairio voko, dešinio antakio ir kaktos žaizdos, daugiaskeveldrinis kaktikaulio lūžis, nusitęsiantis per kaktinio ančio sieneles, su kaulinės skeveldros poslinkiu į antį dešinėje, dešinės akiduobės vidinės, apatinės sienos lūžiai bei viršutinės sienos skeveldrinis lūžis su kaulinės skeveldros poslinkiu į akiduobę, kietojo dangalo pažeidimu bei galvos smegenų prasiveržimu į dešinę akiduobę, skeveldrinis kairės akiduobės viršutinės-vidinės sienos lūžis bei išorinės ir apatinės sienų linijiniai lūžiai, dešinio žandinio ančio vidinės, išorinės ir apatinės sienos lūžiai, kairio žandinio ančio išorinės sienos lūžis, skeveldrinis akytkaulio lūžis, skeveldriniai nosikaulių lūžiai, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties pamatinio paviršiaus, abiejų momeninių skilčių bei dešinės smilkininės skilties sumušimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kaktinių skilčių, labiau išreikštas dešinėje, daugiaskeveldrinis dešinio šlaunikaulio viršutinio trečdalio lūžis. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 169-171).

362018 m. sausio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. ( - ) konstatuojama, kad vilkiko MB Actros su puspriekabe „KRONE“ vairuotojo G. S. veiksmai – sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinio kelio, įvažiavo į važiuojamųjų dalių sankirtą, kuria prie jo iš kairės artėjo automobilis VW Multivan, nedavė šios transporto priemonės vairuotojui kelio, ko pasekoje įvyko susidūrimas – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (2 t., b. l. 15-21).

37Įrodymų vertinimas, teismo išvados

38BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatytų veikų požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininkas pažeidė KET (ar kito teisės akto) punktus (ar dalis), kad kilo straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai (įvyko eismo įvykis ir jo metu buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata), ir kad tarp kaltininko padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

39Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis, padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

40KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

41KET 154 punktas numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

42Byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2017 m. rugsėjo 14 d., apie 17 val., vilkiku Mercedes Benz Actros, kurio valst. Nr. ( - ), su puspriekabe KRONE, kurios valst. Nr. ( - ), važiuodamas keliu Paberžė-Barskūnai-Medžiukai, Jauniūnų sen., Širvintų r., privažiavęs nelygiareikšmių kelių sankryžą, pažeisdamas KET 9 punkto reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui bei sudarė kliūtį jų eismui, t. y. sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinio kelio, įvažiavo į važiuojamųjų dalių sankirtą, prie kurios iš kairės pusės pagrindiniu keliu Maišiagala-Širvintos artėjo nukentėjusiojo R. R. vairuojamas automobilis VW Multivan, kurio valst. Nr. ( - ) ir iš dalies užtverdamas pagrindinio kelio eismo juostą, nedavė šios transporto priemonės vairuotojui kelio, tuo pažeisdamas KET 154 punktą, ko pasekoje įvyko susidūrimas su automobiliu VW Multivan ir dėl ko buvo sunkiai ir nesunkiai sutrikdytos nukentėjusiųjų sveikatos, ką patvirtina byloje esančios teismo medicinos specialių išvados (Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - )).

43Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies. Aiškindamas įvykio aplinkybes, jis nurodė, kad privažiavęs pagrindinį kelią, sustojo pažiūrėti, ar nėra transporto priemonių. Pažiūrėjo į kairę, dešinę. Praleido į dešinę sukantį automobilį (liudytojo R. K.). Dar kartą pažiūrėjo ir nieko nepastebėjęs, pradėjo po truputį važiuoti į pagrindinį kelią, tačiau atsisukęs į kairę pusę, pamatė atvažiuojantį nukentėjusiųjų mikroautobusą, todėl sustojo, šiek tiek, apie 1 m įvažiavęs į pagrindinį kelią. Kai pamatė mikroautobusą, atstumas iki jo buvo apie 100-200 m. Taigi, kaltinamasis pripažino, kad įvažiavo į pagrindinio kelio važiuojamosios dalies dalį ir sutrukdė pagrindiniu keliu važiuojančiam mikroautobusui, tačiau kaltinamasis dėl įvykusio eismo įvykio įžvelgia ir nukentėjusiojo R. R. (mikroautobuso vairuotojo) kaltę, nes mano, kad jis turėjo galimybę jį apvažiuoti iš kairės pusės. Įvertinus bylos medžiagą, kaltinamojo, nukentėjusiojo R. R. (mikroautobuso vairuotojo), liudytojų A. R. (šalia mikroautobuso vairuotojo sėdėjusio brolio), R. K. parodymus, iš esmės nėra prieštaravimų, dėl to, kad vilkiko vairuotojas privažiavęs prie aptariamos sankryžos, sustojo, praleido užsukusį liudytojo R. K. vairuojamą automobilį, o po to pradėjo judėti į pagrindinį kelią ir sustojo į jį įvažiavęs, kai pamatė iš karės pusės pagrindiniu keliu atvažiuojantį mikroautobusą.

44Konstatavus paties eismo įvykio faktą, kaltinamojo padarytus KET pažeidimus ir dėl eismo įvykio kilusius padarinius, būtina nustatyti, kad tarp kaltininko padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

45Kaltinamojo teigimu, jis, įvažiavęs į sankryžą, sustojo, kai mikroautobusui iki sankryžos dar buvo likę 100-200 m, be to, mikroautobusas važiavo apie 110 km/h greičiu, t. y. viršydamas leistiną greitį. Visgi, tokių duomenų byloje nenustatyta. Tiek mikroautobuso vairuotojas, tiek šalia jo sėdėjęs liudytojas A. R. tvirtino, kad važiavo apie 80-90 km/h greičiu, kiti nukentėjusieji, iš esmės negalėję tiksliai nurodyti važiavimo greičio, vieningai tvirtino, kad R. R. niekada neviršijo leistino greičio, važiuodavo tvarkingai. Liudytojas R. K., važiavęs priekyje nukentėjusiųjų, tvirtino, kad pats važiavo iki 100 km/h greičiu ir nukentėjusiųjų mikroautobusas jo nelenkė. Pasivyti jį galėjo tik jam sumažinus greitį prieš posūkį.

46Kiti bylos duomenys paneigia ir kitą kaltinamojo poziciją, dėl mikroautobuso atstumo iki sankryžos, kaltinamajam išvažiavus į pagrindinį kelią. Tiek mikroautobuso vairuotojas R. R., tiek aptariamo eismo įvykio metu šalia jo sėdėjęs liudytojas A. R. patvirtino, kad jiems artėjant prie sankryžos su šalutiniu keliu, kur stovėjo vilkikas, vilkiko vairuotojas netikėtai pradėjo važiuoti į pagrindinį kelią, t. y. pradėjo važiuoti į pagrindinį kelią, jiems likus 30-40 m iki sankryžos (2018 m. rugsėjo 20 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 4 t., b. l. 14). Ikiteisminio tyrimo metu atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu, nuo R. R. parodytos vietos, kurioje pastebėjo į pagrindinį kelią išvažiuojantį vilkiką, iki šalutinio kelio artimojo krašto nustatytas 33,2 m atstumas (1 t., b. l. 122-124); liudytojo A. R. teigimu, likus apie 30-60 m (2018 m. rugsėjo 20 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 4 t., b. l. 15). Liudytojas R. K., važiavęs pirma nukentėjusiųjų mikroautobuso, jo teigimu, apie 30-40 m (vėliau nurodė – apie 50 m) atstumu (2018 m. rugsėjo 20 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 4 t., b. l. 16), nurodė, kad užsukęs į dešinę, pravažiavęs vilkiką (17 m), apie 20 m (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pravažiavo visą krovininį automobilį su puspriekabe, maždaug 10-15 m nuo to automobilio (2 t., b. l. 2-3), išgirdo smūgį. Taigi, minėti duomenys paneigia kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad jis išvažiavimo į sankryžą manevrą padarė, kai mikroautobusui iki sankryžos dar liko 100-200 m. Priešingai, minėti bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamojo minėtas manevras buvo atliktas mikroautobusui likus žymiai mažesniam atstumui iki sankryžos, taip nepalikus mikroautobuso vairuotojui galimybės imtis kitų veiksmų ir išvengti susidūrimo, kadangi tam buvo per mažai laiko.

47Tokias išvadas leidžia daryti ir byloje pateikta 2018 m. sausio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje, atlikus skaičiavimą, nurodyta, kad mikroautobusui važiuojant 80 km/h greičiu, stabdymo kelias eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis yra apie 58,9 m, o važiuojant leistinu 90 km/h greičiu – apie 71 m (2 t., b. l. 19). Taigi, visi aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo atlikti veiksmai (sustojus prie sankryžos, o vėliau netikėtai išvažiavus į pagrindinį kelią), mikroautobuso vairuotojui buvo netikėti ir atlikti prieš pat artėjantį mikroautobusą, dėl ko jo vairuotojas, pamatęs kliūtį ir privalėdamas mažinti greitį arba stabdyti, šiuo atveju, esant nedideliam atstumui iki sankryžos ir nežinant tolesnių kaltinamojo ketinimų, mėgino stabdyti automobilį (R. R. ir A. R. parodymai), o mėgindamas išvengti susidūrimo, pasuko į jį dešinę pusę.

48Teismas nesutinka su kaltinamojo bei civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovo pozicija, kad R. R. galėjo pasukti į kairę ir vilkiką apvažiuoti iš kairės pusės, nes mikroautobuso vairuotojui nebuvo užkirsta visa važiuojamoji kelio dalis. Pirmiau įvertintos aplinkybės patvirtina, kad mikroautobuso vairuotojas, netikėtai atsiradus kliūčiai pagrindiniame kelyje, turėjo greitai priimti sprendimą ir prieš pat vilkiką negalėjo numatyti, ar iš priešingos pusės nėra artėjančio automobilio, nes už sankryžos matyti kelio posūkis. Be to, ir laiko tarpas buvo per mažas priimti tokiam sprendimui. Ekspertas, parengęs minėtą Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. ( - ), teismo posėdyje, vertindamas vairuotojo R. R. veiksmus, nurodė, kad jo veiksmai buvo priimtini sukant į dešinę pusę, kadangi bet kokiu atveju, nuo kliūties sukti į priešpriešinio eismo juostą, yra nepriimtinas ir techniniu požiūriu negalimas veiksmas. Minėtoje išvadoje taip pat patvirtinta, kad susidūrimo metu vilkikas stovėjo arba buvo jau besustojantis bei konstatuota, kad vilkiko su puspriekabe vairuotojo veiksmai – sankryžoje išvažiuojant iš šalutinio kelio, įvažiuojant į važiuojamųjų dalių sankirtą, kuria prie jo iš kairės artėjo automobilis VW Multivan, neduodant šios transporto priemonės vairuotojui kelio, ko pasekoje įvyko susidūrimas – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (2 t., b. l. 15-21). Kaltinamasis būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, prieš išvažiuodamas į pagrindinį kelią, privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu ir važiuoti tik įsitikinus, kad tam nėra jokių kliūčių, įvertinus ir tai, kad aptariamo eismo įvykio metu matomumas buvo geras, ką patvirtino visi bylos dalyviai, o nuo kalniuko, nuo kurio atvažiavo mikroautobusas, iki susidūrimo sankryžos buvo net 600 m. ir aukštai sėdinčiam vilkiko vairuotojui nebuvo jokių kliūčių pamatyti artėjantį nukentėjusiųjų raudonos spalvos mikroautobusą. Atižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad būtent kaltinamojo veiksmai buvo tiesioginė kilusių pasekmių sąlyga ir jų priežastis.

49Nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį, turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė.

50BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 8 dalis), t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Jis padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo tada, kai kaltininkas suvokia rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas (pvz., greičio viršijimas, netinkamas manevravimas, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimas, ir kt.) gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, jog šiomis konkrečiomis aplinkybėmis jie nekils.

51Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo kaltė pasireiškė nusikalstamu pasitikėjimu, kadangi jis jau būdamas išvažiavęs į pagrindinį kelią ir suvokęs rizikingą savo veiklos pobūdį, t. y. supratęs, kad padarė KET pažeidimą ir kaip pats nurodė, net ketino važiuoti atbulas, tačiau negalėjo dėl už jo stovėjo lengvojo automobilio, tikėjosi, kad mikroautobusas jį apvažiuos ir nekils jokių jo veiksmų padarinių.

52Taigi, kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo, nukentėjusiųjų R. R., A. S., R. C., R. R., bei liudytojų A. R., R. K. ir M. M. parodymai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai (1 t., b. l. 80-82, 94-95; 2 t., b. l. 36-37), nukentėjusiųjų R. R. (1 t., b. l. 104-106, 114-115), A. S. (1 t., b. l. 140-141), R. R. (1 t., b. l. 160-161), R. C. (1 t., b. l. 176-178), liudytojų A. R. (1 t., b. l. 131-132), R. K. (2 t., b. l. 2-3), parodymai bei parodymų patikrinimo vietoje protokolas (1 t., b. l. 122-124), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas bei eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 19-34, 35), daiktų apžiūros protokolai (1 t., b. l. 37-46, 52-61), teismo medicinos specialių išvados (Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) (1 t., b. l. 110-112, 153-155, 169-171, 190-192), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. ( - ) (2 t., b. l. 15-21), papildomas apžiūros protokolas (4 t., b. l. 75-80), papildomas įvykio vietos apžiūros protokolas (4 t., b. l. 81-85). Taigi, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota, pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, kadangi kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė minėtas Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta R. R. ir A. S. bei sunkiai R. C. bei R. R. sveikata.

53Dėl bausmės skyrimo

54BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

55Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika – neatsargus nusikaltimas. Į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 22-23), administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2016 m. liepos mėn. ir galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 24-25), nedirba (po šio įvykio UAB ( - ) buvo nutraukta kaltinamojo darbo sutartis), registruotas Darbo biržoje (2 t., b. l. 26, 27; 4 t., b. l. 6-10). BK 281 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 5 metų. Tačiau BK 55 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Taigi, atsižvelgiant į visas pirmiau aptartas aplinkybes ir teisės normas, taip pat, jog byloje yra pateikti civiliniai ieškiniai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta kaltinamajam paskyrus 120 MGL dydžio baudą, kurią atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, augina nepilnametę dukrą, bei paskirtos baudos dydį, įpareigoja sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 1 dalis).

56Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto redakcija numatė, kad už neatsargų nusikaltimą gali būti paskirta iki 225 MGL dydžio bauda. Šiuo metu galiojanti minėto straipsnio redakcija už neatsargaus nusikaltimo padarymą numato griežtesnę atsakomybę – nuo 20 iki 750 MGL dydžio baudą. Taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio redakcija, nes pagal BK 3 straipsnio nuostatas, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, jei jis nėra griežtesnis ar kitaip sunkinantis asmens padėtį, lyginant su baudžiamuoju įstatymu, galiojančiu jo taikymo metu. Be to, šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo metu ir iki 2018 m. sausio 1 d., galiojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (37,66 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“).

57Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

58BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

59Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė turėdamas bei naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Padarytas neatsargus nusikaltimas. Kaltinamasis net 13 kartų buvo baustas administracine tvarka (paskutinį kartą 2016 m. liepos mėn.), daugiausia už KET pažeidimus (2 t., b. l. 24-25). Todėl įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, jo asmenybę, pasekmes, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, taikymas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, atitiktų protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

60Dėl civilinių ieškinių

61Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnio ir 111 straipsnio 1 dalies normose yra įtvirtinta, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ne tik įtariamajam (kaltinamajam), bet ir už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

62Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės (kasacinės nutartys Nr.: 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K-609/2010). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis) (kasacinės nutartys Nr.: 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007).

63Vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatoms, šioje byloje už G. S. didesnio pavojaus šaltiniu (UAB ( - ) priklausančia transporto priemone) vykdant tarnybines pareigas padarytą žalą atsako jo darbdavys, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. UAB ( - ) kartu su draudimo bendrove, apdraudusia darbdavio atsakomybę – AAS „BTA Baltic Insurance Company, veikiančiam per Lietuvos filialą.

64Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui, nukentėjusiųjų atstovas advokatas Česlovas Bakasėnas byloje pareiškė 4 civilinius ieškinius, kurie buvo kelis kartus tikslinami, prašydamas priteisti iš civilinių atsakovų turtines ir neturtines žalas. Bylos nagrinėjimo metu draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiesiems turtinės žalos atlyginimus, su kurių dydžiais nukentėjusieji sutiko, bei maksimalaus dydžio neturtinę žalą – po 1250 Eur kiekvienam nukentėjusiajam (4 t., b. l. 175-199), todėl nukentėjusieji atsisakė reikalavimų civiliniam atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir prašo bylą šioje dalyje nutraukti (5 t., b. l. 57). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dalių atsisakymas dėl turtinių ir neturtinių žalų priteisimo iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (BPK 107 straipsnis).

65Dėl neturtinės žalos atlyginimo

66CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2014, 2K-628/2013 ir kt.).

67Šioje byloje kaltinamasis nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau, vis dėlto, pažeidė vieną svarbiausių teisinių gėrių – kelių žmonių sveikatą. Neabejotina, kad nukentėjusiųjų, kaip ir kiekvieno žmogaus sveikata, yra neįkainojama vertybė. Patirtas fizinis skausmas, nerimas dėl savo sveikatos būklės ateityje tik iš dalies gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos neturtinės žalos, neretai apskritai niekas, taip pat ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Vis dėlto, negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujamos beribės kompensacijos. Apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2010, 2K-299/2012 ir kt.). Būtent dėl to įstatymas numato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

68Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat teismų praktika, pagal kurią eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas tiesiogiai nukentėjusiems asmenims yra priteisiama nuo 10 000 Eur iki 23 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-195/2014, 2K-519-507/2015, 2K-52-942/2016 ir kt.).

69Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Pažymėtina tai, kad civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010).

70Dėl R. R. neturtinės žalos atlyginimo

71Nukentėjusysis R. R. patirtą neturtinę žalą įvertina 10 000 Eur. Atėmus draudimo bendrovės jau išmokėtą dalį (1 250 Eur), prašo priteisti jam solidariai iš civilinių atsakovų (kaltinamojo ir UAB ( - )) 8 750 Eur neturtinę žalą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovų patirtas 250 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai (5 t., b. l. 47). Savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad jam buvo padaryta daug didesnė neturtinė žala, nei iki šiol atlyginta. Teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad buvo operuotas ir dar teks antrą kartą operuoti sąnarį. Jo darbingumas nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo tik 55 proc. Jis patyrė skausmą, depresiją, vartojo vaistus, iki šiol vartoja raminamuosius vaistus. Sveikata truputį pagerėjo. Nuo 2018 m. gegužės mėn. pradėjo dirbti statybose, mūrininku, kaip ir anksčiau. Jo pajamų dydis nepasikeitė, tačiau darbo tempas sulėtėjo. Bylos nagrinėjimu metu teigė, kad toliau dirba su broliu A. R., R. C. ir A. S.. Tik R. R. nedirba kartu dėl patirtų sužalojimų. Taip pat nurodė, kad pradėjęs dirbti, nesikreipė dėl darbingumo lygio nustatymo. Šiuo metu jo darbingumas 90 proc., tačiau ir toliau skaudą koją.

72Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam R. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs daugybiniais kūno odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis, kairės ausies kaušelio žaizda, kaklo C6-C7 slankstelių, dešinės pusės facetinių ataugų lūžiais, L1 slankstelio kairės skersinės ataugos lūžiu, kairio kulnakaulio skeveldriniu intrasąnariniu lūžiu ir krūtinės ląstos sumušimu, pasireiškusiu kairės pusės X-o šonkaulio lūžiu bei oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kuris suspaudė kairįjį plautį (1 t., b. l. 110-112), dėl kurių asmuo neabejotinai patyrė tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Aptartos aplinkybės neabejotinai turėjo įtakos ir jo socialiniam gyvenimui. Nukentėjusysis iki šiol patiria skausmą ir liekamuosius reiškinius dėl sužalojimo. Eismo įvykio metu asmuo buvo blaivus (1 t., b. l. 98) ir prisisegęs saugos diržą (šią aplinkybę patvirtino pats nukentėjusysis, liudytojai A. R., R. K.). Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, svarbu ir tai, kad kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų ir nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo. Pats kaltinamasis nedirba. Materialiai atsakingas juridinis asmuo atsakovas UAB ( - ) bylos nagrinėjimo metu neginčijo savo finansinio pajėgumo atlyginti žalą. Taigi, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nustačius, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo kaltės formą, nukentėjusiojo elgesį, taip pat tai, kad asmuo jau gali dirbti, draudimo bendrovė jam išmokėjo iš viso 7 785,50 Eur turtinę žalą (t. 4, b. l. 175-199), išgyvenimų laiką (po įvykio praėjo beveik metai laiko), bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 6 000 Eur ir atsižvelgiant į tai, kad jam draudimo bendrovė jau išmokėjo 1 250 Eur, priteisia nukentėjusiajam 4 750 Eur neturtinės žalos.

73Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2012, 2K-181/2010, 2K-114/2008).

74Dėl A. S. neturtinės žalos atlyginimo

75Nukentėjusysis A. S. patirtą neturtinę žalą įvertina 10 000 Eur. Atėmus draudimo bendrovės jau išmokėtą dalį (1 250 Eur), prašo priteisti jam solidariai iš civilinių atsakovų (kaltinamojo ir UAB ( - )) 8 750 Eur neturtinę žalą.

76Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam A. S. atlyginimo klausimą bei nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs daugybiniais kūno odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis, veido žaizdomis, kairio šlaunikaulio viršutinio trečdalio skeveldriniu lūžiu, nežymiu kraujo išsiliejimu po galvos minkštaisiais dangalais virš galvos smegenų kairės kaktinės skilties (1 t., b. l. 153-155), dėl kurių asmuo neabejotinai patyrė tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Asmuo yra neįgalus, jam nustatytas tik 55 proc. darbingumas, nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2019 m. vasario 13 d. (2 t., b. l. 159, 181). Todėl teismas pripažįsta, kad neturtinė žala jam padaryta ir turi būti atlyginta.

77Teismo posėdyje A. S. nurodė, kad dėl eismo įvykio viską prarado, neteko net šeimos, prasidėjus sutuoktinės priekaištams dėl jo neįgalumo, santuoką nutraukė bendru sutikimu. Dėl to patyrė išgyvenimų. Teismo posėdyje A. S. buvusi sutuoktinė A. S. patvirtino aplinkybę, kad santuokos nutraukimą lėmė sužalota sutuoktinio sveikata, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad bet kokiu atveju su A. S. ketino nutraukti santuoką dėl nuolatinių konfliktų, jo girtavimo, šeimos neišlaikymo, jo nedarbo. A. S. teigimu, uždirbtus pinigus sutuoktinis pragerdavo. Taigi, aplinkybė, kad A. S. santuoka nutrūko tik dėl įvykio ir jo sužalotos sveikatos, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

78Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad nuo 2018 m. kovo mėn. ar balandžio mėn., mėgino po truputį dirbti, tačiau dėl sveikatos negalėjo. Dirba nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis R. R., nurodęs, kad jau dirba su broliu, R. C. ir A. S., tik R. R. nedirba. Taigi, po įvykio sužalojimų, A. S. beveik metus laiko negalėjo dirbti.

79Bylos nagrinėjimo metu A. S. netvirtino, jog įvykio metu segėjo saugos diržą. Bylos nagrinėjimo metu, liudytojas A. R. teigė, kad po įvykio autobusiuko gale sėdėjęs A. S. su R. R. gulėjo ant žemės, vienas ant kito. Iš byloje esančių autobusiuko vidaus nuotraukų matyti, kad gale buvę saugos diržai nenupjauti ir nenutrūkę (t. 4., 77-79). O tai leidžia daryti išvadą, kad A. S., nebuvo prisisegęs saugos diržu. Taigi, saugos diržo nesegėjimas patvirtina, kad ir pats nukentėjusysis nesiėmė visų atsargumo priemonių ir tokiais veiksmais taip pat iš dalies buvo atsakingas už savo sveikatos sužalojimo mastą. Be to, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, svarbu ir tai, kad kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų, ir nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo. Pats kaltinamasis nedirba. Materialiai atsakingas juridinis asmuo atsakovas UAB ( - ) bylos nagrinėjimo metu neginčijo savo finansinio nepajėgumo, atlyginti žalą. Taigi, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nustačius, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo kaltės formą, nukentėjusiojo elgesį, taip pat tai, kad asmuo jau gali dirbti, draudimo bendrovė jam atlygino 3 023,35 Eur turtinę žalą (t. 4, b. l. 175-199), bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur ir atsižvelgiant į tai, kad jam draudimo bendrovė jau išmokėjo 1 250 Eur, priteisia nukentėjusiajam 3 750 Eur neturtinės žalos.

80Dėl R. C. neturtinės žalos atlyginimo

81Nukentėjusysis R. C. patirtą neturtinę žalą vertina 20 000 Eur, tačiau atėmus draudimo bendrovės jau išmokėtą dalį (1 250 Eur), prašo priteisti jam solidariai iš atsakovų (kaltinamojo ir UAB ( - )) 18 750 Eur neturtinę žalą. Savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad jam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, jis patyrė didelę moralinę traumą, kentėjo didelius skausmus.

82Spręsdamas neturtinės žalos šiam nukentėjusiajam atlyginimo klausimą bei nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs daugybiniais nubrozdinimais ir hematomomis ant viso kūno, kaktos žaizda, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės momeninės skilties, atviru dešinio blauzdikaulio kūno apatinio trečdalio įstrižiniu lūžiu bei dešinio šeivikaulio apatinio trečdalio skeveldriniu lūžiu, kairio blauzdikaulio kūno apatinio trečdalio įstrižiniu lūžiu bei šeivikaulio apatinio trečdalio skeveldriniu lūžiu (1 t., b. l. 190-192), dėl kurių asmuo neabejotinai patyrė tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Asmuo yra neįgalus. Jam nustatytas tik 40 proc. darbingumas, nuo 2018 m. birželio 17 d. iki 2019 m. birželio 17 d. (3 t., b. l. 35, 52). Teismo posėdyje R. C. nurodė, kad šiuo metu kojose strypai, jas skauda, kojos nutirpsta. Kurį laiką judėti galėjo tik su neįgaliojo vežimėliu. Vėliau vaikščiojo su ramentais. 2018 m. spalio mėn., nutirpus kojai griuvo ir lūžo petys, kuris buvo išniręs. Paskutinio posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad dirbti vėl negali. Tačiau iš liudytojų A. R., R. K. ir K. B. parodymų, darytina išvada, kad autobusiuko gale sėdėjęs R. C. eismo įvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržo. Ikiteisminio tyrimo metu ir pats tai patvirtino (1 t., b. l. 176-178), o teismo posėdyje nurodė, kad sėdėdamas mikroautobuso gale, per vidurį, net nematė toje vietoje saugos diržo. Šios aplinkybės patvirtina, kad ir pats nukentėjusysis nesiėmė visų atsargumo priemonių ir tokiais veiksmais taip pat iš dalies buvo atsakingas už savo sveikatos sužalojimo mastą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad po R. R. tekusio didžiausio smūgio, ir segėjimo saugaus diržą, jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, kaip jau minėta svarbu ir tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Taigi, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nustačius, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo kaltės formą, nukentėjusiojo elgesį, bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat tai, kad R. C. buvo atlyginta 3 766,36 Eur turtinė žala bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur ir atsižvelgiant į tai, kad jam draudimo bendrovė jau išmokėjo 1 250 Eur, priteisia nukentėjusiajam 3 750 Eur neturtinės žalos.

83Dėl R. R. neturtinės žalos atlyginimo

84Nukentėjusysis R. R. patirtą neturtinę žalą taip pat įvertina 20 000 Eur, tačiau atėmus draudimo bendrovės jau išmokėtą dalį (1 250 Eur), prašo priteisti jam solidariai iš atsakovų (kaltinamojo ir UAB ( - )) 18 750 Eur neturtinę žalą. Savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad jam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, jis patyrė didelius skausmus, nukentėjo morališkai, prarado sveikatą. Teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad dėl įvykio neteko atminties, toliau gydosi. Po avarijos ligoninėje praleido 3,5 mėn. Jam buvo operuota galva ir kojos. Neteko 60 proc. darbingumo. Šiuo metu dirbti negali. Patyrė neigiamus išgyvenimus, skausmą, neviltį. Pooperaciniu laikotarpiu jį prižiūrėjo tėvai. Šiuo metu gauna neįgalumo pašalpą, gyvena su motina. Spręsdamas neturtinės žalos šiam nukentėjusiajam atlyginimo klausimą bei nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs daugybiniais odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis ant viso kūno, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujosruva kairės akies junginėje, daugybinėmis kairio voko, dešinio antakio ir kaktos žaizdomis, daugiaskeveldriniu kaktikaulio lūžiu, nusitęsiančiu per kaktinio ančio sieneles, su kaulinės skeveldros poslinkiu į antį dešinėje, dešinės akiduobės vidinės, apatinės sienos lūžiais bei viršutinės sienos skeveldriniu lūžiu su kaulinės skeveldros poslinkiu į akiduobę, kietojo dangalo pažeidimu bei galvos smegenų prasiveržimu į dešinę akiduobę, skeveldriniu kairės akiduobės viršutinės-vidinės sienos lūžiu bei išorinės ir apatinės sienų linijiniais lūžiais, dešinio žandinio ančio vidinės, išorinės ir apatinės sienos lūžiais, kairio žandinio ančio išorinės sienos lūžiu, skeveldriniu akytkaulio lūžiu, skeveldriniais nosikaulių lūžiais, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties pamatinio paviršiaus, abiejų momeninių skilčių bei dešinės smilkininės skilties sumušimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kaktinių skilčių, labiau išreikštu dešinėje, daugiaskeveldriniu dešinio šlaunikaulio viršutinio trečdalio lūžiu (1 t., b. l. 169-171), dėl kurių asmuo neabejotinai patyrė tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Eismo įvykis šiam asmeniu neabejotinai paliko ilgalaikes tiek fizines, tiek dvasines pasekmes, turėjo įtakos jo socialiniam gyvenimui ir turės ateityje. Jis iki šiol negali dirbti. Asmuo yra neįgalus, jam iki 2019 m. sausio 9 d. nustatytas tik 40 proc. darbingumo lygis (3 t., b. l. 6). Tačiau teismas pažymi ir tai, kad jis nesegėjo saugos diržo. Bylos nagrinėjimo metu, liudytojas A. R. teigė, kad po įvykio autobusiuko gale sėdėjęs A. S. su R. R. gulėjo ant žemės, vienas ant kito. Pirmiau minėta, kad iš byloje esančių autobusiuko vidaus nuotraukų matyti, kad gale buvę saugos diržai nenupjauti ir nenutrūkę (t. 4., 77-79). O tai leidžia daryti išvadą, kad R. R., kaip ir visi autobusiuko gale sėdėję nukentėjusieji, nebuvo prisisegęs saugos diržais, todėl pats nukentėjusysis nesiėmė visų atsargumo priemonių ir tokiais veiksmais taip pat iš dalies buvo atsakingas už savo sveikatos sužalojimo mastą. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji parodė, kad mikroautobuso gale buvo išimta viena sėdynių juosta ir iki priekinių sėdynių buvo net apie 1 metrą pločio. Taigi, gale sėdėję nukentėjusieji, jeigu būtų segėję saugos diržus, galėjo išvengti tokio masto sužalojimų, todėl teismas mažina prašomas priteisti neturtinės žalos sumas. Teismas, visiems nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydį priteisia taip pat atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teismų praktiką dėl neturtinių žalų dydžio tokio pobūdžio bylose.

85Kitose dalyse visų nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai atmestini.

86Dėl proceso išlaidų atlyginimo

87Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

88Byloje yra pateiktas prašymas, priteisti iš atsakovų nukentėjusiajam R. R. 250 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus, pagalba (5 t., b. l. 47-48). Šį nukentėjusįjį atstovavo advokatas Č. Bakasėnas.

89Nukentėjusiesiems R. R. 2018 m. gegužės 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. ( - ), R. C. 2018 m. gegužės 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. ( - ) ir A. S. 2018 m. gegužės 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. ( - ), šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, paskirtas advokatas Č. Bakasėnas (2 t., b. l. 90-91, 92-93, 94; 3 t., b. l. 27-28). Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. lapkričio 6 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. ( - ), kurioje minėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 747,50 Eur (advokato užmokestis) (5 t., b. l. 51).

90Nukentėjusiojo atstovas dalyvavo šešiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, rengė procesinius dokumentus (byloje pateikė 4 civilinius ieškinį, kuriuos vėliau dar tris kartus tikslino, atsižvelgiant į draudimo bendrovės išmokėtas žalas. Savarankiškai apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų nukentėjusieji nebūtų pajėgę dėl savo sveikatos bei teisinių žinių stygiaus. Nukentėjusiesiems turtinės ir neturtinės žalos buvo išmokėtos tik po advokato kreipimosi į draudimo bendrovę. Byla didelės apimties dėl nukentėjusiųjų skaičiaus, todėl atsižvelgiant į nukentėjusiųjų advokato darbo ir laiko sąnaudas, ginant nukentėjusiųjų interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, bei faktą, kad didžiąją dalį nukentėjusiųjų reikalavimų teismas iš esmės pripažino pagrįstais, taip pat į prašomą priteisti atstovavimo išlaidų dydį, į tai, kad kaltinamajam skirtinos baudos sumokėjimui nustatytas ženkliai ilgesnis laikas nei numato BVK 22 straipsnis (atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kaltinamasis nedirba, tačiau sveikas ir jauno amžiaus), daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam R. R. patirtas 250 Eur atstovavimo išlaidas bei valstybei 747,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

91Kaltinamajam kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta.

92Įsiteisėjus nuosprendžiui, vilkikas Mercedes Benz Actros, kurio valst. Nr. ( - ) su puspriekabe KRONE, kurios valst. Nr. ( - ), grąžintinas UAB ( - ), o automobilis VW Multivan, kurio valst. Nr. ( - ), - R. R..

93Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 297 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Nutarė

94G. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 120 MGL (4 519,20 Eur) dydžio baudą.

95Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, G. S. nustatyti 12 mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

96Išaiškinti G. S., kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

97Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, G. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, uždraudžiant 1 metus ir 6 mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

98Priimti civilinių ieškovų R. R., A. S., R. C. ir R. R. civilinių ieškinių dalies, civiliniam atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per Lietuvos filialą, atsisakymą, ir šioje dalyje bylą nutraukti.

99Priteisti civiliniam ieškovui R. R. (a. k. ( - ) iš civilinio atsakovo UAB ( - ) 4 750 Eur neturtinę žalą, o kitoje dalyje ieškinį atmesti.

100Priteisti civiliniam ieškovui A. S. (a. k. ( - ) iš civilinio atsakovo UAB ( - ) (į. k. 300040364) 3 750 Eur neturtinę žalą, o kitoje dalyje ieškinį atmesti.

101Priteisti civiliniam ieškovui R. C. (a. k. ( - ) iš civilinio atsakovo UAB ( - ) 3 750 Eur neturtinę žalą, o kitoje dalyje ieškinį atmesti.

102Priteisti civiliniam ieškovui R. R. (a. k. ( - ) iš civilinio atsakovo UAB ( - ) 3 750 Eur neturtinę žalą, o kitoje dalyje ieškinį atmesti.

103Priteisti civiliniam ieškovui R. R. iš civilinio atsakovo G. S. 250 Eur atstovavimo išlaidų.

104Priteisti valstybei iš G. S. 747,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. ( - ) – AB „Swedbank“ banke, ( - ) – AB „Citadele“ banke, ( - ) – AB DNB banke, ( - ) – AB SEB banke, ( - ) – AB Šiaulių banke, ( - ) – Danske banke, ( - ) – Nordea banke, ( - ) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5630,mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

105Įsiteisėjus nuosprendžiui, vilkiką Mercedes Benz Actros, kurio valst. Nr. ( - ) su puspriekabe KRONE, kurios valst. Nr. ( - ), grąžinti UAB ( - ), o automobilį VW Multivan, kurio valst. Nr. ( - ), – R. R..

106Įsiteisėjus nuosprendžiui G. S. vairuotojo pažymėjimą perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, vykdančiai institucijai.

107Įsiteisėjusį nuosprendį išsiųsti į Vilniaus teritorinę ligonių kasą.

108Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:... 3. G. s., kurio asmens kodas ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis,... 4. kaltinamas, pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.... 5. Teismas... 6. G. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo... 7. Kaltinamasis G. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš... 8. Nukentėjusysis R. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. rugsėjo... 9. Nukentėjusysis A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną... 10. Nukentėjusysis R. C. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną... 11. Nukentėjusysis R. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio dieną, apie... 12. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Č. Bakasėnas teismo posėdyje prašė... 13. Liudytojas K. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad atvykus į įvykio vietą,... 14. Liudytojas A. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio dieną,... 15. Liudytojas R. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio dieną, vyko iš... 16. Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovas J. K. teismo... 17. Liudytoja A. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad buvo nukentėjusiojo A. S.... 18. Ekspertė V. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad atliko R. R. ir A. S.... 19. Specialistė J. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad pateikė išvadas dėl... 20. Ekspertas M. M. (M. M.) teisiamajame posėdyje, aptardamas byloje pateiktą... 21. Civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovas teismo posėdyje prašė civilinius... 22. Kaltinamasis G. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies.... 23. Nukentėjusysis R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 14... 24. Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 14... 25. Nukentėjusysis R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 14... 26. Nukentėjusysis R. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su draugais dirba... 27. Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba statybose, ( - ),... 28. Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 14 d.... 29. Liudytojas K. B. ikiteismino tyrimo metu parodė, kad jis ( - ), dirbo... 30. 2017 m. rugsėjo 14 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei... 31. Atliktos automobilio VW Multivan, kurio valst. Nr. ( - ), ir puspriekabės... 32. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) konstatuojama, kad įvykio... 33. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) konstatuojama, kad įvykio... 34. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - )) konstatuojama, kad įvykio... 35. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) konstatuojama, kad įvykio... 36. 2018 m. sausio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje... 37. Įrodymų vertinimas, teismo išvados... 38. BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 39. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus... 40. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų... 41. KET 154 punktas numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu... 42. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2017 m. rugsėjo 14 d., apie 17 val.,... 43. Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies.... 44. Konstatavus paties eismo įvykio faktą, kaltinamojo padarytus KET pažeidimus... 45. Kaltinamojo teigimu, jis, įvažiavęs į sankryžą, sustojo, kai... 46. Kiti bylos duomenys paneigia ir kitą kaltinamojo poziciją, dėl mikroautobuso... 47. Tokias išvadas leidžia daryti ir byloje pateikta 2018 m. sausio 4 d. Lietuvos... 48. Teismas nesutinka su kaltinamojo bei civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovo... 49. Nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei... 50. BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma... 51. Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo kaltė pasireiškė nusikalstamu... 52. Taigi, kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik teismo... 53. Dėl bausmės skyrimo... 54. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 55. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2... 56. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto... 57. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės... 58. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui... 59. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė turėdamas bei... 60. Dėl civilinių ieškinių... 61. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109... 62. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą... 63. Vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatoms, šioje byloje už G. S.... 64. Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui, nukentėjusiųjų atstovas advokatas... 65. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 66. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 67. Šioje byloje kaltinamasis nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau, vis dėlto,... 68. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK... 69. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį... 70. Dėl R. R. neturtinės žalos atlyginimo... 71. Nukentėjusysis R. R. patirtą neturtinę žalą įvertina 10 000 Eur. Atėmus... 72. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam... 73. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką paprastai didesnė neturtinė žala... 74. Dėl A. S. neturtinės žalos atlyginimo... 75. Nukentėjusysis A. S. patirtą neturtinę žalą įvertina 10 000 Eur. Atėmus... 76. Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam A. S. atlyginimo klausimą bei... 77. Teismo posėdyje A. S. nurodė, kad dėl eismo įvykio viską prarado, neteko... 78. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad nuo 2018 m. kovo mėn. ar balandžio... 79. Bylos nagrinėjimo metu A. S. netvirtino, jog įvykio metu segėjo saugos... 80. Dėl R. C. neturtinės žalos atlyginimo... 81. Nukentėjusysis R. C. patirtą neturtinę žalą vertina 20 000 Eur, tačiau... 82. Spręsdamas neturtinės žalos šiam nukentėjusiajam atlyginimo klausimą bei... 83. Dėl R. R. neturtinės žalos atlyginimo... 84. Nukentėjusysis R. R. patirtą neturtinę žalą taip pat įvertina 20 000 Eur,... 85. Kitose dalyse visų nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai atmestini.... 86. Dėl proceso išlaidų atlyginimo... 87. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas,... 88. Byloje yra pateiktas prašymas, priteisti iš atsakovų nukentėjusiajam R. R.... 89. Nukentėjusiesiems R. R. 2018 m. gegužės 8 d. Valstybės garantuojamos... 90. Nukentėjusiojo atstovas dalyvavo šešiuose teisiamuosiuose posėdžiuose,... 91. Kaltinamajam kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta.... 92. Įsiteisėjus nuosprendžiui, vilkikas Mercedes Benz Actros, kurio valst. Nr. (... 93. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107... 94. G. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 95. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį,... 96. Išaiškinti G. S., kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota... 97. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, G. S.... 98. Priimti civilinių ieškovų R. R., A. S., R. C. ir R. R. civilinių ieškinių... 99. Priteisti civiliniam ieškovui R. R. (a. k. ( - ) iš civilinio atsakovo UAB (... 100. Priteisti civiliniam ieškovui A. S. (a. k. ( - ) iš civilinio atsakovo UAB (... 101. Priteisti civiliniam ieškovui R. C. (a. k. ( - ) iš civilinio atsakovo UAB (... 102. Priteisti civiliniam ieškovui R. R. (a. k. ( - ) iš civilinio atsakovo UAB (... 103. Priteisti civiliniam ieškovui R. R. iš civilinio atsakovo G. S. 250 Eur... 104. Priteisti valstybei iš G. S. 747,50 Eur antrinės teisinės pagalbos... 105. Įsiteisėjus nuosprendžiui, vilkiką Mercedes Benz Actros, kurio valst. Nr. (... 106. Įsiteisėjus nuosprendžiui G. S. vairuotojo pažymėjimą perduoti... 107. Įsiteisėjusį nuosprendį išsiųsti į Vilniaus teritorinę ligonių kasą.... 108. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...