Byla 1A-198-282/2015
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 3 metams

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės, teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, gynėjui advokatui Algirdui Milašauskui, nuteistajai R. P., nukentėjusiųjų atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. R. ir R. V. bei civilinio atsakovo AAS „( - )“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

3Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

4Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

5Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi bei 68 straipsniu, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teisė vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

6Procesas dėl nukentėjusiojo A. R. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 107 straipsniu, nutrauktas, o civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš R. P. priteista atlyginti nukentėjusiajam A. R. likusi nesumokėta 1 6705,33 Eur dydžio suma kaip neturtinės žalos atlyginimas.

7Nukentėjusiosios A. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš R. P. priteista atlyginti nukentėjusiajai A. M. 10 000 Eur dydžio suma kaip neturtinės žalos atlyginimas.

8Nukentėjusiojo D. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš R. P. priteista atlyginti nukentėjusiajam D. R. 10 000 Eur dydžio suma kaip neturtinės žalos atlyginimas.

9Nukentėjusiosios R. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista iš AAS „( - )“ ( - ) filialo likusi nesumokėta 706,33 Eur (2438,83 Lt) suma turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios R. V. naudai.

10Nukentėjusiosios R. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš R. P. priteista atlyginti nukentėjusiajai R. V. likusi nesumokėta 3 654,09 Eur dydžio suma kaip neturtinės žalos atlyginimas.

11R. V. patirtos 217,22 Eur (750 Lt) atstovavimo ir 26,33 Eur (90,90 Lt) dokumentų kopijavimo ir vertimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir jos priteistos iš R. P. R. V. naudai 243,55 Eur.

12A. R. patirtos 506,84 Eur (1750 Lt) atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir jos priteistos iš R. P. A. R. naudai.

13D. R. patirtos 217,22 Eur (750 Lt) atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir jos priteistos iš R. P. D. R. naudai.

14A. M. patirtos 217,22 Eur (750 Lt) atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir jos priteistos iš R. P. A. M. naudai.

15Kolegija

Nustatė

16R. P. nuteista už tai, kad ji 2014 m. sausio 3 d. apie 1.14 val. tamsiu paros metu, ( - ) rajone, ties ( - ) kaimu, kelyje ( - ), ( - ) aplinkkelyje tarp 12 ir 13 kilometrų, vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „AUDI 100 AVANT“, valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 122, 125, 132 ir 133 punktų reikalavimus (Valstybės žinios, 2012-12-05, Nr. 140-7186 redakcija), t. y., važiuodama ( - ) aplinkkeliu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių važiavimo sąlygų nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir nepaliko tokio tarpo iš kairiojo šono, kad eismas su prasilenkiančiais automobiliais būtų saugus, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, ir dėl to susidūrė su priešpriešiais atvažiavusiu automobiliu „Toyota Carina“, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo A. R., t. y. įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Toyota Carina“ vairuotojas A. R. dėl patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje, o to paties automobilio keleivei R. V. dėl daugybinių veidinės dalies kaulų lūžių, dešinės pėdos I piršto pamatinio pirštakaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

17Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. R. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendį: panaikinti R. P. taikytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir paskirti jai laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytam bausmės vidurkiui; patraukti į bylą civiliniu atsakovu S. P. individualią įmonę „( - )“; panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš R. P., pripažįstant jam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą solidariai iš R. P. ir S. P. IĮ „( - )“, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nors ir paskyrė BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmę, tačiau nepagrįstai pritaikė bausmės vykdymo atidėjimą, todėl mano, kad R. P. paskirta aiškiai per švelni savo rūšimi bausmė, taip pat teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti civiliniu atsakovu S. P. IĮ „( - )“ ir tuo pažeidė jo, kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo, teisę prašyti priteisti neturtinę žalą iš didesnio pavojaus šaltinio savininko.

18Teigia, kad teismas nepagrįstai taikė BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, nes nebuvo būtinos sąlygos atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą – kaltinamosios prisipažinimo kalta. Nurodo, kad R. P. paaiškino, jog savo kaltę pripažįsta, tačiau negali paaiškinti konkrečių įvykio aplinkybių, nes neprisimena, o kad yra kalta dėl autoįvykio, ji sprendžia pagal byloje surinktus įrodymus. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jog dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų R. P. sutriko atmintis. Teigia, kad tokia R. P. pozicija negali būti vertinama kaip kaltės pripažinimas, nes jos parodymai jokios informacijos apie nusikaltimo padarymo aplinkybes nesuteikia, todėl apeliantas mano, kad teismas turėjo tirti visus byloje surinktus įrodymus, o R. P. užimtą poziciją apie atminties praradimą turėjo vertinti kaip jos gynybos versiją. Be to, teismas sutrumpintą įrodymų tyrimą taikė tik paklausęs prokuroro ir gynėjo, nukentėjusiesiems tokia teisė nebuvo suteikta.

19Taip pat apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai R. P. skyrė bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bei nepagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes iš bylos matyti, kad kaltinamoji prisipažino kalta priversta byloje surinktų įrodymų, be to, R. P. nei iš karto po įvykio, nei ikiteisminio tyrimo eigoje nė karto nepaskambino nei vienam iš nukentėjusiųjų, jų neatsiprašė, o tai, kad į A. R. laidotuves buvo atvykęs jos tėvas ar, kad jis vėliau skambino A. R., negali būti vertinama kaip pačios R. P. atsiprašymas ar nuoširdus gailėjimasis. Pastebi, kad R. P. tik teisme atsiprašė nukentėjusiųjų ir tai apeliantas vertina kaip jos siekį tikėtis švelnesnės bausmės. Mano, kad toks kaltinamosios elgesys po nusikaltimo padarymo neduoda pagrindo teigti, jog ji buvo nuoširdi ir gailėjosi nusikaltusi, bei iš jos parodymų matyti, kad ji yra linkusi menkinti savo kaltę ir atsakomybę (pvz., neigia buvusi labai susijaudinusi ir pan.).

20Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, nes tokį sprendimą teismas priėmė vadovaudamasis tik formaliais pagrindais, bet ne BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtimi (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-P-549/2007) ir tuo pažeidė teisingumo principą. Nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo, kurio metu žuvo jo sūnus, kaltinamoji jokių neigiamų pasekmių nepatyrė, nes teismas numatė jai tik vieną apribojimą – įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pastebi, kad R. P. net dalies jų patirtos žalos neatlygino, o ir teismas nenumatė jokio termino ar įpareigojimo atlyginti žalą, todėl mano, kad dėl žmogaus gyvybės atėmimo R. P. liko nenubausta. Taip pat mano, kad atidėdamas R. P. bausmės vykdymą, teismas tinkamai neįvertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, R. P. veikos pavojingumo. Nors R. P. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką ji padarė šiurkščiai pažeisdama KET (turėjo labai nedidelį vairuotojos stažą, vairavo transporto priemonę naktį, būdama labai susijaudinusi ir įaudrinta, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, dujomis degalinėje nusidegino ranką bandydama įsipilti dujų į automobilį, vairavo automobilį viršydama leistiną važiavimo greitį), dėl to nesukoncentravo dėmesio į eismo saugumą, todėl mano, kad R. P. veika yra labai pavojinga. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad R. P. sukėlė daug sunkesnius nei minimalius įstatymo numatytus padarinius – žuvo žmogus. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai bausmės vykdymo atidėjimą motyvavo R. P. jaunu amžiumi, nes pagal baudžiamąjį įstatymą individualizuojant bausmę visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, todėl jaunas kaltinamosios amžius neturėtų būti lemiamas, nustatant bausmės dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-576/2006). Nesutinka su teismo išvada, kad R. P. atsitiktinai padarė nusikaltimą, nes teismas neįvertino to, kad šio nusikaltimo nesąlygojo jokie objektyvūs veiksniai (blogos vairavimo sąlygos, techninis gedimas ar nukentėjusiojo neteisėti veiksmai), priešingai, tai, kad nusikaltimas buvo padarytas, sąlygojo tik pačios kaltinamosios veiksmai (2 metų vairavimo stažo neturėjimas, automobilis nebuvo pažymėtas pradedantiesiems vairuotojams privalomu skiriamuoju ženklu, buvo viršytas leistinas greitis, neatlyginta padaryta žala ir net nesitarta dėl jos atlyginimo). Dėl to apeliantas mano, kad teismas paskyrė R. P. aiškiai per švelnią bausmę.

21Taip pat apeliantas skunde teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.270 straipsnį, neteisingai nustatė transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, valdytoją ir atitinkamai atsakovą šioje byloje. Nurodo, kad byloje nustatyta, jog R. P. vairavo ne jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį, bet S. P. IĮ „( - )“ priklausantį automobilį, neveikdama įmonės interesais, kad jos su įmone nesiejo jokie santykiai, tačiau teismas padarė neteisingą išvadą, kad R. P., o ne automobilio savininkas – individuali įmonė – buvo teisėta šio automobilio valdytoja, ir tik ji yra civilinis atsakovas. Teigia, kad individualios įmonės turtas yra atskirtas nuo įmonės savininko turto ir turi būti naudojamas tik įmonės interesais, todėl R. P. tėvas neturėjo teisės duoti naudotis įmonės automobilį ne įmonės darbuotojai, ne įmonės interesais, be to, automobilis nebuvo pritaikytas pradedančiajam vairuotojui (nebuvo pažymėtas pradedantiesiems vairuotojams privalomu skiriamuoju ženklu), R. P. nemokėjo į šį automobilį įsipilti degalų, nebuvo ilgiau juo naudojusis. Taigi, S. P. IĮ pati tinkamai nekontroliavo transporto priemonės naudojimo tvarkos ir nepakankamai rūpinosi didesnio pavojaus šaltinio valdymu, todėl pagal CK 6.270 straipsnį didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas, be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės (kasacinės nutartys Nr. 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K-609/2010). Nurodo, kad teismas nenustatė, jog žala atsirado dėl nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, todėl mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog S. P. IĮ nėra atsakinga už padarytą žalą, kadangi įmonės savininkas S. P., suteikdamas automobilį savo dukrai naktį naudoti savo nuožiūra, atsako solidariai už įmonės automobiliu padarytą žalą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-61/2012). Dėl to mano, kad teismas nepagrįstai priteisė jam (apeliantui) padarytą žalą tik iš R. P., į bylą civiliniu atsakovu neįtraukus ir S. P. IĮ.

22Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. V. prašo patraukti į bylą civiliniu atsakovu S. P. IĮ „( - )“, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš R. P., pripažįstant jai teisę į civilinio ieškinio patenkinimą solidariai iš R. P. ir S. P. IĮ „( - )“, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teigia, kad teismas, spręsdamas jos reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, neteisingai aiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę ir žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, taip pat netinkamai įvertino atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, taip pat teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, neįvertino visų byloje pareikšto civilinio ieškinio dydžiui reikšmingų aplinkybių, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. netinkamai išsprendė civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, bei teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti civiliniu atsakovu S. P. IĮ „( - )“, tuo pažeidžiant jos, kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės teisę prašyti priteisti neturtinę žalą iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo.

23Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai aiškino ir taikė BPK bei CK normos ir dėl to nepagrįstai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, be pagrindo atsižvelgė į kaltinamosios turtinę padėtį (jokio savo turto neturi, gauna minimalias pajamas), nes žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-511/2004, 3K-3-87/2007, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89/2010). Pažymi, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-604/2005). Mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ji patyrė žymiai didesnę nei 5000 Eur neturtinę žalą, kurią nustatė teismas, tokio dydžio suma yra visiškai neadekvati teismo nustatytiems faktams, įvertinant sužalojimo sunkumą ir jo pasekmes ateities požiūriu, kad neigiamas pasekmes ji patyrė ne tik dėl kūno sužalojimo, bet patirtas autoįvykis neigiamai paveikė jos dvasinę būseną, dėl to ji buvo konsultuota ir gydyta psichiatro, dvasinės sveikatos sutrikdymo būsenos iki šiol nepraeina, nuolat patiria ne tik fizines, bet ir psichologines kančias, jaučiasi morališkai sugniuždyta, nepasitiki savo jėgomis. Teigia, kad teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad jai buvo sužalota gyvybiškai svarbi vieta – galva, kad padariniai dėl tokio sužalojimo buvo jaučiami ilgą laiką, ateityje gali sukelti nepatogumų ir pareikalauti papildomų rūpesčių. Teigia, kad sveikatos ir emociniai padariniai yra ilgalaikiai, nes ir dabar ji patiria papildomų išlaidų be civiliniame ieškinyje nurodytų: iš avarijos metu pažeisto danties iškrito plomba, dantis tenka taisyti dažniau negu iki avarijos, todėl patiria ne tik išlaidų, bet ir skausmingų pojūčių, nepatogumą. Nurodo, kad ją gydančio gydytojo teigimu, visą gyvenimą vyks reabilitacijos, į kurias reikės važinėti, gaišti laiką, be to, ties lūžio vieta – dantys paslankūs ir, daktaro teigimu, ateityje jų pilnai gali netekti, žandikauliai blogai suaugę, nepatogumas burnoje ir blogas sąkandis liks visada, atmintis ir reakcija per tą laiką nuo avarijos neatsistatė. Dėl to mano, kad teismas nepagrįstai sumažino prašytą priteisti likusią nesumokėtą 13 135,09 Eur neturtinės žalos dalį.

24Taip pat apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai civiliniu atsakovu nepripažino S. P. IĮ, nes byloje nustatyta, kad R. P. vairavo ne jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį, o jos tėvo S. P. IĮ priklausantį automobilį, todėl mano, kad ši įmonė yra padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjęs užtikrinti saugią padidinto pavojaus šaltinio eksploataciją ir naudojimą, dėl to yra atsakinga už padarytą žalą. Nurodo, kad R. P. jai neatlygino net dalies žalos, nesitarė dėl jos atlyginimo ateityje, nes, kaip nustatyta teismo nuosprendžiu, kaltinamoji jokio turto neturi, o jos gaunamos pajamos yra minimalios, tačiau kaltinamosios tėvo S. P. įmonė turi turto, tarp jų automobilį, kuriuo buvo padaryta avarija, todėl patraukus civiliniu atsakovu šią įmonę, jos (apeliantės) galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą būtų didesnės. Taip pat mano, kad už R. P. veiksmus yra atsakinga ne tik ji pati, bet ir S. P. IĮ yra materialiai atsakinga, kadangi R. P. padarė neteisėtus veiksmus – pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o S. P. IĮ, kaip automobilio savininkė nebuvo pakankamai atidi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, leido vairuoti automobilį asmeniui, nesusijusiam su įmone darbine veikla, ne jos funkcijoms užtikrinti, todėl yra atsakinga už jos automobiliu padarytą žalą (CK 6.263 straipsnis). Pastebi, kad automobilis nebuvo pritaikytas važiuoti pradedančiajam vairuotojui, t. y. nebuvo pažymėtas pradedantiesiems vairuotojams privalomu skiriamuoju ženklu, kaltinamoji nemokėjo į šį automobilį įsipilti degalų, nebuvo ilgiau juo naudojusis. Taigi, S. P. IĮ pati tinkamai nekontroliavo transporto priemonės naudojimo tvarkos ir nepakankamai rūpinosi didesnio pavojaus šaltinio valdymu, todėl apeliantė mano, kad yra pagrindas taikyti solidarią civilinę atsakomybę.

25Apeliantė skunde teigia, kad teismas neteisingai aiškino didesnio pavojaus šaltinio savininko atsakomybę, sutapatindamas su darbdavio civiline atsakomybe už darbuotojo veiksmais padarytą žalą, nes civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja CK 6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas, be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės (kasacinės nutartys Nr. 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K-609/2010). Teismas nenustatė, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad S. P. IĮ nėra atsakinga už padarytą žalą, nes įmonei priklausantis automobilis yra įmonės, o ne jo savininko, turtas ir gali būti naudojamas tik įmonės interesais, dėl to įmonės savininkas S. P., suteikdamas automobilį savo dukrai naktį naudoti savo nuožiūra, turi solidariai atsakyti už įmonės automobiliu padarytą žalą. Dėl to mano, kad teismas nepagrįstai priteisė jai (apeliantei) padarytą neturtinę žalą tik iš R. P., neteisingai nustatydamas jos dydį, į bylą civiliniu atsakovu neįtraukus ir S. P. IĮ.

26Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas AAS „( - )“ prašo R. V. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo AAS „( - )“ priteisti 102,95 € (355,45 Lt) naujų akinių įsigijimo išlaidas, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, pripažinti teisę į civilinio ieškinio dalį dėl specialiai ruošto maisto ir kelionės išlaidų patenkino iš civilinio atsakovo AAS „( - )“, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, likusioje dalyje ieškinį AAS „( - )“ atžvilgiu atmesti. Teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius ir žalos atlyginimą, neištyrė ir neįvertino įrodymų dėl turtinės žalos atlyginimo ir nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, jog nukentėjusios R. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos (dingusių 646,24 Lt; 355,45 Lt už akinius; 700 LT specialiai ruošto maisto; 199,10 Lt kelionės išlaidų; 538,04 Lt už bilietą iš Norvegijos) atlyginimo yra visiškai pagrįstas ir priteistinas iš draudimo bendrovės. Taip pat teismas tinkamai neįvertino civilinio atsakovo nurodytų paaiškinimų ir aplinkybių, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tokia apimtimi negali būti tenkintas dviem aspektais, t. y. ne visi reiškiami reikalavimai yra tinkamai pagrįsti reikiamais dokumentais, o kiti – reiškiami nepagrįstai.

27Sutinka, kad visiškai įrodytos bei pagrįstai iš bendrovės R. V. naudai priteistos tik 355,45 Lt (102,95 €) naujų akinių įsigijimo išlaidos, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad 700 Lt išlaidos specialiai ruošiamam maistui yra pagrįstos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalos dydis turi būti grindžiamas rašytiniais įrodymais, o jų nesant, kai kuriuos dydžius galima grįsti kitais leistinais įrodymais. Teigia, kad nukentėjusioji nepriklausomai nuo to, ar būtų patekusi į eismo įvykį, ar ne, šias išlaidas patirtų, kadangi bet kuriuo atveju turėtų maitintis. Pastebi, jog norint paruošti skystos konsistencijos maistą tereikia įprastą kasdien ruošiamą maistą sutrinti iki norimo rupumo (skystumo), todėl šiuo atveju galėtų būti pagrįstos išlaidos maisto trynimo prietaisui įsigyti, tačiau tokių išlaidų atlyginti nukentėjusioji neprašė. Be to, nukentėjusioji nepateikė duomenų (gydytojo rekomendacijų, receptų), patvirtinančių, kad jai buvo paskirtas ypatingas maitinimasis (dieta), dėl kurio būtų reikėję papildomai pirkti specialius maisto produktus, kad buvo perkamas specialus maistas, skirtas maitinti per zondą ar pan., duomenų, kad pirkti maisto produktai ir kitos prekės kažkuo ypatingos ir jų poreikis atsirado būtent dėl patirto eismo įvykio, duomenų apie tai, kokį maistą vartojo iki sužalojimo ir kuo jis skiriasi nuo šiuo metu vartojamo, atsižvelgiant į maisto kainos ir maisto kokybės kriterijus ir pan., kad maistui buvo išleista būtent 700 Lt suma. Dėl to mano, kad šis reikalavimas turėjo būti atmestas kaip neįrodytas.

28Taip pat apeliantas nurodo, kad kelionės išlaidos į sveikatos priežiūros įstaigas atlyginamos pagal šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurie vertinami atsižvelgiant į atstumus iki gydymo įstaigų, gydymo trukmę stacionare ir ambulatorinį gydymą, įrašus ligos istorijoje apie lankymąsi gydymo įstaigose ir kitą informaciją. Teigia, kad apylinkės teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad pateikti kelionės bilietai kelia pagrįstas abejones, jog šias išlaidas patyrė būtent nukentėjusioji. Pastebi, kad traukiniu, kaip matyti iš pateiktų kelionės bilietų, buvo važiuota iš Šiaulių 2014-05-09, nors bylos duomenimis nuketėjusioji VĮ Respublikinėje ( - ) ligoninėje buvo gydoma nuo 2014-01-03 iki 2014-01-16, todėl neaišku, kas ir kokiu tikslu 2014-05-09 važiavo traukiniu iš ( - ). Taip pat nurodo, kad sveikatos centre „( - )“ R. V. gydėsi nuo 2014-01-16 iki 2014-02-09, todėl neaišku, kodėl prašoma atlyginti išlaidas 2014-01-24 kelionės bilietui, akivaizdu, jog pati nukentėjusioji 2014-01-24 niekur negalėjo važiuoti, nes tuo metu gydėsi sanatorijoje. Dėl to mano, kad teismas šių abejonių neišskaidė, todėl nepagrįstai priteisė visą reikalaujamą sumą kelionės išlaidoms atlyginti. Be to, teigia, kad teismas, konstatavęs, jog kelionės išlaidos pilnai pagrįstos, išsamiau, kokiu būdu ir kodėl priėjo būtent tokių išvadų, kokie rašytiniai įrodymai ar kiti duomenys įrodo, jog nukentėjusioji patyrė būtent 199,10 Lt išlaidas kelionei į gydymo įstaigas, visiškai nepasisakė. Nurodo, kad išlaidų lėktuvo bilietams ar kitokių poilsinių (turistinių) kelionių išlaidų atlyginimo nenumato nei TPVCAPDĮ nei LR Vyriausybės patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės), todėl teismas nepagrįstai priteisė 538,04 Lt iš draudimo bendrovės. Pastebi, kad nukentėjusioji įsigytą bilietą galėjo grąžinti kaip nepanaudotą bei atgauti išleistus pinigus.

29Apeliantas mano, kad 646,24 Lt dėl neva dingusių pinigų iš viso negalėjo būti priteisti, nes dėl šios pinigų sumos vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kitoje baudžiamojoje byloje. R. P. įtarimas dėl pinigų vagytės nepareikštas, neįrodyta, jog pinigus pavogė R. P., todėl nei ji, nei tuo labiau draudimo bendrovė negali atsakyti už kitų asmenų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Be to, pagal TPVCAPDĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakingas draudikas ar Biuras yra atleidžiami nuo išmokos mokėjimo, jeigu žala patiriama netekus grynųjų pinigų, bižuterijos, juvelyrinių bei meno dirbinių, vertybinių popierių, dokumentų, filatelijos, numizmatikos ar panašių rinkinių arba daiktų.

30Teismo posėdyje nukentėjusiojo A. R. ir nukentėjusiosios R. V. atstovė advokatė E. Povilaitienė prašė nukentėjusiųjų A. R. ir R. V. apeliacinius skundus tenkinti, o civilinio atsakovo AAS „( - )“ apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras, nuteistoji ir jos gynėjas prašė nukentėjusiųjų A. R. ir R. V. apeliacinius skundus atmesti, o civilinio atsakovo AAS „( - )“ apeliacinį skundą tenkinti.

31Nukentėjusiųjų A. R. ir R. V. apeliaciniai skundai netenkinti, civilinio atsakovo AAS „( - )“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai išspręsto nukentėjusiosios R. V. civilinio ieškinio (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

32Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistosios R. P. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliaciniais skundais neginčijamos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, kvalifikacija, nes nukentėjusysis A. R. nesutinka su R. P. paskirtos bausmės dydžiu ir bausmės vykdymo atidėjimo taikymu, nukentėjusioji R. V. nesutinka su neturtinės žalos atlyginimui priteistos kompensacijos dydžiu, o civilinis atsakovas – draudimo bendrovė nesutinka su teismo sprendimu dėl R. V. priteistos turtinės žalos dydžiu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

33Dėl R. P. paskirtos bausmės

34Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajai R. P. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

35Apylinkės teismas nuteistosios R. P. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusysis A. R. skunde teigia, kad teismas nepagrįstai šią aplinkybę pripažino R. P. atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes nuteistoji kaltę pripažino tik verčiama byloje surinktų įrodymų, nuoširdžiai nesigailėjo, kadangi jų atsiprašė tik teisme baigiamojoje bylos nagrinėjimo teisme stadijoje, tikėdamasi švelnesnės bausmės. Tokie nukentėjusiojo teiginiai yra nepagrįsti. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistoji prisipažino kalta dėl jai inkriminuoto nusikaltimo bei nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių (2 t. 12–14 b. l., 3 t. 7–8 b. l., 145–147 b. l.). Iš byloje esančių medicininių dokumentų bei teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 284/14(04) matyti, kad autoįvykio metu R. P. buvo padaryti sužalojimai: kairės gūžduobės lūžis, abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžiai, nosies kaulų atviras lūžis, kairio viršutinio žandikaulio ir kairio skruostikaulio kompleksinis lūžis, pleištakaulio kairiojo sparno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, jai dėl dubens kaulų lūžių, suardžiusių jų žiedo vientisumą, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t. 79, 119 b. l., 3 t. 142 b. l.). Be to, minėtos specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad R. P. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo diagnozuota galvos smegenų trauminė liga (ūmus periodas, lengva forma), galvos smegenų sukrėtimas, bei aprašant ligoninėje jos būklę užfiksuota, kad ji aplinkybių nelabai prisimena, skaudą galvą. Taigi, minėti dokumentai patvirtina, kad dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų nuteistosios atmintis galėjo sutrikti. Dėl to nepagrįstas nukentėjusiojo A. R. skundo argumentas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių R. P. atminties sutrikimą, ir dėl to R. P. parodymus, jog ji neprisimena paties įvykio aplinkybių, reikia vertinti kaip jos pasirinktą gynybos poziciją ar siekį sumenkinti savo kaltę. Taip pat iš bylos matyti, kad nuteistoji nukentėjusiųjų atsiprašė ne baigiamojoje bylos nagrinėjimo teisme stadijoje, kaip teigiama nukentėjusiojo apeliaciniame skunde, bet pirmų teismo posėdžių metu (3 t. 145 b. l., 4 t. 2 b. l.), nurodydama, kad nori atsiprašyti nukentėjusiųjų už jiems sukeltą skausmą, kad pati pergyvena, tikisi, kad nukentėjusieji priims jos atsiprašymą, jai dovanos (3 t. 145 b. l.), o sakydama paskutinį žodį nukentėjusioji dar kartą atsiprašė nukentėjusiųjų už jų patirtą skausmą, išgyvenimus, pažadėjo atlyginti jiems žalą (4 t. 12 b. l.. Taip pat nuteistoji paaiškino, kodėl anksčiau nukentėjusiųjų neatsiprašė – pati ilgai gydėsi, norėjo jų atsiprašyti asmeniškai, o ne telefonu, bet nukentėjusieji buvo išvažiavę į užsienį bei nebenorėjo bendrauti (3 t. 7–8, 146 b. l.). Be to, nukentėjusysis A. R. nurodė, kad kaltinamosios tėvas į laidotuves atvyko kaip tėvas, kurio dukra negalėjo atvykti (gydėsi ligoninėje), o nukentėjusioji R. V. nurodė, kad nuteistosios tėvas buvo atvažiavęs jos aplankyti į ligoninę, klausė, ar reikalinga kokia pagalba. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių ir atsižvelgiant į tai, jog pati nuteistoji avarijos metu patyrė rimtų sužalojimų, dėl kurių jos judėjimas buvo apribotas (2 mėnesių gulimas režimas, reabilitacija), daroma išvada, kad R. P. gailėjimasis dėl sukeltos autoavarijos ir nukentėjusiųjų atsiprašymas teisme buvo nuoširdus. Kadangi nuteistoji R. P. neneigė savo kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, pagrįstai apylinkės teismas nuteistosios atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, nuteistosios gailėjimąsi dėl padarytos veikos rodo ir tai, kad ji pradėjo vykdyti nuosprendį ir 2015-03-30 nukentėjusiajam A. R. sumokėjo dalį – 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

36Taigi, byloje nuteistosios R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra pripažinta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

37R. P. padarė neatsargų nusikaltimą. Nuteistoji netekėjusi, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, nebausta administracine tvarka, anksčiau nebuvo teista. BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 8 metų (bausmės vidurkis 4 metai 1 mėnuo 15 dienų). Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu R. P. už jos padarytą nusikalstamą veiką paskirta žymiai didesnė nei minimali 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, daroma išvada, kad R. P. nuosprendžiu paskirta bausmė savo dydžiu nėra per švelni. Nuteistąją neigiamai apibūdinančių faktinių duomenų, dėl kurių būtų pagrindas griežtinti paskirtąją bausmę, byloje nėra, tokių duomenų nenurodė ir nukentėjusysis A. R. savo skunde. Tai, kad nuteistoji neigė įvykio metu buvusi susijaudinusi dėl jos draugo neištikimybės, ar tai, kad degalinėje bandydama prisipilti dujų į automobilį apsidegino ranką, nesikreipė pagalbos, nelaikytinos aplinkybėmis, neigiamai apibūdinančiomis nuteistąją. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajai R. P. bausmę už jos padarytą nusikalstamą veiką, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė.

38Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, pritaikęs BK 641 straipsnio nuostatas, R. P. paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nukentėjusysis A. R. skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai taikė BK 641 straipsnio nuostatas, nes R. P. nepripažino savo kaltės. Iš bylos matyti, kad R. P. prisipažino kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, ir tai buvo pripažinta nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nepažeidžiant BPK 273 straipsnio nuostatų, todėl šios dvi sąlygos – kaltės pripažinimas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas – ir buvo pagrindas taikyti R. P. atžvilgiu BK 641 straipsnio nuostatas ir vienu trečdaliu sutrumpinti jai paskirtąją bausmę. Tai, kad sprendžiant sutrumpinto įrodymų tyrimo klausimą nebuvo paklausta nukentėjusiųjų nuomonės, nėra BPK 273 straipsnio pažeidimas, nes BPK 273 straipsnis ir nenumato, kad su tokiu įrodymų tyrimu be prokuroro bei gynėjo turi sutikti ir nukentėjusieji. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistosios atžvilgiu pagrįstai taikė BK 641 straipsnio nuostatas.

39Taip pat nukentėjusysis mano, kad R. P. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą ir paskyrus tik vieną įpareigojimą, jai paskirta per švelni bausmė.

40BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju R. P. nuteista už neatsargaus nusikaltimo padarymą ne daugiau kaip 6 metams, anksčiau nebuvo teista, nebausta už KET ar kitus pažeidimus, prisipažino esanti kalta dėl įvykusios autoavarijos, atsiprašė nukentėjusiųjų, nuoširdžiai gailisi dėl kilusių padarinių, pradėjo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą, ir tai rodo, kad nusikalstamos veikos padarymas R. P. gyvenime buvo atsitiktinis įvykis. Taip pat ji yra jauna, dirba, charakterizuojama teigiamai. Visos šios paminėtos aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąją ir leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nukentėjusysis skunde akcentuodamas tokias aplinkybes, kaip R. P. vairavimo stažas, jos savijauta įvykio metu (susijaudinimas dėl jos draugo neištikimybės, rankos nusideginimas dujomis), mobiliojo ryšio telefono naudojimas prieš pat eismo įvykį, nežymiai viršytas leistinas greitis, teigia, kad nuteistosios veika yra labai pavojinga. Tačiau šias aplinkybes vertinti kaip šiurkščius KET pažeidimus nėra pagrindo, nes nuteistoji teigė, kad ji nebuvo taip susijaudinusi, kad negalėtų vairuoti automobilio (savo draugą esant jai neištikimą įtarinėjo jau seniai), nejautė didelio skausmo dujomis apsideginusi ranką (pastebėtina, kad medicininiuose dokumentuose neužfiksuotas sužalojimas rankoje), byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nuteistoji naudojosi mobiliojo ryšio telefonu tuo momentu, kai išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su A. R. vairuojamu automobiliu, be to, tai, kad nuteistajai, kaip asmeniui, neturinčiam dvejų metų vairavimo stažo, leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 70 km/h greičiu, nerodo, kad ji šiurkščiai pažeidė KET, kadangi kelio ruože, kuriame įvyko avarija, leidžiamas didesnis nei 70 km/h greitis. Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek ir su padarytu kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, tiek ir su nuteistojo asmenybe. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas šias visas aplinkybes įvertino vienodai, nesuteikdamas vienai aplinkybei prioriteto prieš kitas. Dėl to neteisus nukentėjusysis, kad teismas tinkamai neįvertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir R. P. veikos pavojingumo. Be to, pagal teismų praktiką realus laisvės atėmimas kaltam asmeniui skiriamas, kai nustatomas didesnis padaryto kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pavojingumas, pvz., kai kaltininkas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai pažeidžia kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta žmogus ar būna sunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata (Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistosios asmenybe, pagrįstai R. P. atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Dėl to teisėjų kolegija laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju R. P. atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas atitinka bausmės paskirtį ir neprieštarauja bausmės teisingumo principui. Pastebėtina, kad nuo 2015-03-24 įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius tyčinius nusikaltimus.

41Nors nukentėjusysis teigia, kad apylinkės teismas, atidėdamas R. P. bausmės vykdymą nenustatė termino atlyginti padarytą žalą, ir dėl to mano, kad nuteistoji nepatyrė neigiamų pasekmių, tačiau BK 75 straipsnis nenumato įpareigojimo dėl žalos atlyginimo, o BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama tik turtinei žalai atlyginti ar pašalinti. Šiuo atveju nukentėjusiesiems turtinė žala yra atlyginta. Įpareigojimo per nustatytą terminą atlyginti neturtinę žalą BK nenumato, todėl apylinkės teismas, nenustatydamas termino, per kurį R. P. turi atlyginti nukentėjusiesiems neturtinę žalą, BK nuostatų nepažeidė. Pastebėtina, kad iš nuteistosios nukentėjusiesiems priteista iš viso 39 359,42 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o nuteistoji dirba, jos darbo užmokestis yra minimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo manyti, kad R. P. nepatyrė neigiamų nusikalstamos veikos pasekmių, nes tokią sumą nėra įmanoma sumokėti per labai trumpą laiką.

42Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad apylinkės teismas, paskirdamas R. P. už jos padarytą neatsargų nusikaltimą 2 metų laisvės atėmimo bausmę bei ją atidėdamas tokiam pačiam terminui, BK 41, 54, 641, 75 straipsnio nuostatų nepažeidė, R. P. paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni, todėl nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiojo A. R. apeliacinį skundą ir griežtinti nuteistajai paskirtąją bausmę.

43Dėl civilinių ieškinių

44Nukentėjusioji R. V. skunde teigia, kad apylinkės eismas nepagrįstai sumažino jos prašomos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

45Nukentėjusioji R. V. pareiškė ieškinį 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nes buvo labai sužalotas veidas, pasikeitė jos išvaizda, dėl vielinių įtvarų negalėjo normaliai kalbėti, dėl to labai išgyveno, nenorėjo bendrauti su aplinkiniais, nenorėjo, kad ją lankytų draugai, negalėjo gyventi įprasto gyvenimo, linksmintis, dalyvauti renginiuose, atsirado baimė, nerimas, įtampa, bijojo vaikščioti viena gatvėmis net dieną, bijojo būti automobilyje, juo važiuoti, dėl to gydėsi pas psichiatrą, kuris jai diagnozavo potrauminio streso sutrikimą. Teisme nukentėjusioji R. V. nurodė, kad neigiamas pasekmes ji patyrė ne tik dėl kūno sužalojimo, bet patirtas autoįvykis neigiamai paveikė ir jos dvasinę būseną, dėl to ji buvo konsultuota ir gydyta psichiatro, dvasinės sveikatos sutrikdymo būsenos iki šiol nepraeina, nuolat patiria ne tik fizines, bet ir psichologines kančias, jaučiasi morališkai sugniuždyta, nepasitiki savo jėgomis, taip pat, kad jos patirti sužalojimai ateityje gali sukelti nepatogumų ir pareikalauti papildomų rūpesčių, t. y. sveikatos ir emociniai padariniai yra ilgalaikiai. Skunde nukentėjusioji nurodė, kad ji ir dabar patiria papildomų išlaidų be civiliniame ieškinyje nurodytų, nes po avarijos ji dažniau turi lankytis pas stomatologą, patiria ne tik išlaidų, bet ir skausmingų pojūčių, nepatogumų.

46Pirmiausia, pastebėtina, kad dantų taisymas, kaip ir gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo bei kt. būtinos išlaidos, yra su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos ir tokios išlaidos priskiriamos turtinei žalai, todėl dėl tokių išlaidų, atsirasiančių po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo, nukentėjusioji turi teisę ieškiniu kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (CK 6.283 straipsnis).

47CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 10.1, 10.3 punktai).

48Nekyla abejonių, kad nukentėjusioji R. V. dėl patirtų kūno sužalojimų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes nuteistoji savo neatsargiais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to pastaroji patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas ir stresą, nepatogumus – dėl padarytų sužalojimų kentė skausmą ir diskomfortą valgydama, o dėl sužalojimų veide (daugybinių veidinės dalies kaulų lūžių, lūžusio pėdos piršto, taikyto medicininio gydymo) sumažėjo jos galimybė bendrauti, sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti labiausiai matomoje kūno vietoje – veide. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes – nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, taikomą gydymą, jos patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, sumažėjusias galimybes įprastai bendrauti su artimaisiais, draugais, į jai padarytų sužalojimų sunkumą, jų pobūdį, liekamuosius reiškinius, taip pat į padaryto nusikaltimo pobūdį, nuteistosios turtinę padėtį (dirba, gauna minimalų darbo užmokestį), bei į suformuotą teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (kasacinės nutartys Nr. 2K-382/2008, 2K-179/2009, 2K-7-120/2010, 2K-435/2011, 2K-97/2012, 2K-258/2012, 2K-350/2012, 2K-548/2012, 2K-599/2012, 2K-644/2012, 2K-141/2013, nuo 2 000 iki 15 000 Lt) bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. V. patirtą neturtinę žalą įvertino 5 000 Eur (17 264 Lt). Kadangi draudimo bendrovė nukentėjusiajai R. V. dalį patirtos neturtinės žalos, t. y. 1345,91 Eur yra sumokėjusi, apylinkės teismas pagrįstai likusią neatlygintą neturtinę žalą priteisė iš nuteistosios R. P.. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai R. V. padarytos neturtinės žalos dydį, CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, todėl didinti nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo.

49Civilinis atsakovas sutinka atlyginti nukentėjusiosios turėtas išlaidas įsigyjant naujus akinius, tačiau teigia, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė nukentėjusiosios R. V. naudai turtinės žalos atlyginimą už įvykio metu turėtų pinigų praradimą, specialiai ruošiamą maistą, kelionės išlaidas pas gydytojus ir reabilitaciją, nepanaudotą lėktuvo bilietą, kadangi šios išlaidos yra nepagrįstos dokumentais arba kelia pagrįstų abejonių.

50Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

51Nusikalstama veika gali būti padaroma fizinė, turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala suprantama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kai patirtos turtinės žalos dydis yra nustatytas, pagrįstas rašytiniais įrodymais. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

52Nepagrįstas civilinio atsakovo skundo argumentas, kad nukentėjusioji galėjo susigrąžinti pinigus už nepanaudotą lėktuvo bilietą, nes R. V. įsigytame lėktuvo biliete nurodyta, kad bilietas negali būti grąžinamas (3 t. 86, 87 b. l.). Taigi, nukentėjusioji dėl patirtos avarijos ir jos metu patirtų sužalojimų negalėjo išvykti į kelionę, pasinaudoti įsigytu lėktuvo bilietu arba jį grąžinti, todėl ji patyrė turtinę žalą, kuri atsirado kaip eismo įvykio padarinys (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji minėtu lėktuvo bilietu nepasinaudojo dėl objektyvių priežasčių – gydėsi VĮ Respublikinėje ligoninėje, bei į tai, kad lėktuvo bilietas negalėjo būti grąžinamas, daroma išvada, kad nukentėjusiosios patirtas išlaidas įsigyjant lėktuvo bilietą, kuriuo ji nepasinaudojo dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, privalo atlyginti draudimo bendrovė, todėl pagrįstai apylinkės teismas šias išlaidas priteisė iš civilinio atsakovo.

53Teisus civilinis atsakovas, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą draudimo bendrovė yra atleidžiama nuo išmokos mokėjimo, jeigu žala patiriama netekus grynųjų pinigų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš draudimo bendrovės priteisė nukentėjusiosios R. V. patirtas išlaidas praradus turėtas pinigines lėšas – 646,24 Lt. Tačiau iš nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad ji turtinę žalą prašė priteisti ne tik iš draudimo bendrovės, bet ir solidariai iš nuteistosios R. P.. Iš bylos matyti, kad nukentėjusioji R. V. tvirtino, kad vykdama į kelionę ji turėjo pasiėmusi su savimi 500 Lt ir 50 Eur, o jai buvo grąžinta tik 15 Lt ir 3,3 Eur. Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusiajai vykstant į Norvegiją ne vienai dienai, rastos pinigų sumos, t. y. 15 Lt ir 3,30 Eur, jai niekaip nebūtų pakakę, todėl netikėti nukentėjusiąja, jog ji autoįvykio metu turėjo jos nurodytą pinigų sumą, nėra pagrindo. Kadangi nukentėjusioji R. V. turėtus grynuosius pinigus prarado dėl įvykusios autoavarijos, kurią padarė nuteistoji R. P., tarp R. P. veiksmų ir nukentėjusiosios patirtos žalos praradus pinigus yra priežastinis ryšys. Nors iš bylos matyti, kad dėl autoįvykio metu dingusių nukentėjusiosios pinigų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (3 t. 56 b. l.), tačiau kaltininkas nenustatytas ir vargu ar bus nustatytas, todėl, atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, R. V. patirtos išlaidos praradus turėtus pinigus turėjo būti priteistos iš nuteistosios R. P.. Kadangi civiliniu ieškiniu nukentėjusioji R. V. prašė turtinę žalą išieškoti solidariai ir iš nuteistosios, o skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas neteisingai išsprendė turtinės žalos atlyginimo klausimą, nuosprendis keičiamas ir nukentėjusiosios R. V. naudai iš nuteistosios R. P. priteisiama nukentėjusiosios autoįvykio metu prarastos piniginės lėšos 646,24 Lt, t. y. 187,16 Eur. Pažymėtina, kad nustačius kaltus asmenis dėl pinigų vagystės, nuteistoji turės teisę pareikšti regresinį ieškinį neteisėtai pinigus užvaldžiusiam asmeniui.

54Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš draudimo bendrovės priteisė 700 Lt už nukentėjusiosios turėtas išlaidas už specialiai ruoštą maistą, nes šios išlaidos nepatvirtintos jokiais dokumentais. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji dėl avarijos metu patirtų žandikaulių lūžių negalėjo išsižioti, kramtyti maisto, kalbėti, valgė tik skysto pavidalo maistą, t. y. maistas turėjo būti pertrintas. Iš VĮ Respublikinės ( - ) ligoninės pateiktos epikrizės iš R. V. ligos istorijos matyti, kad tolimesnio spec. gydymo nereikia (3 t. 43 b. l.). Dokumentų, jog nukentėjusiajai buvo paskirtas specialus maitinimas ar jos motina pirko specialiai jau paruoštą maistą, ar įsigijo smulkintuvą maistui trinti, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pati nukentėjusioji. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad byloje nesant objektyvių duomenų dėl išlaidų specialiai ruoštam maistui, apylinkės teismas nepagrįstai iš draudimo bendrovės priteisė 700 Lt.

55Civilinis atsakovas skunde teigia, kad nukentėjusiosios pateikti įrodymai, patvirtinantys jos turėtas kelionės išlaidas, kelia pagrįstų abejonių, nes buvo perkami kelionės bilietai tuo metu, kai nukentėjusioji buvo gydymosi įstaigose. Nukentėjusioji pateikė kelionės bilietus, liudijančius, jog ji 2014-01-15, 2014-01-16, 2014-01-23, 2014-01-24, 2014-02-06 pirko bilietus iš viso už 23,50 Lt, 2014-05-06 bei 2014-05-09 pirko bilietus ( - ) iš viso už 28,3 Lt (3 t. 63–65 b. l.). Iš bylos matyti, kad nukentėjusioji ( - ) Respublikinėje ligoninėje buvo gydoma nuo 2014-01-03 iki 2014-01-16, sveikatos centre „( - )“ – nuo 2014-01-16 iki 2014-02-09 ir kad 2014-05-06 ir 2014-05-09 šioje byloje nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai su nukentėjusiąją ar kad minėtomis dienomis nukentėjusiajai buvo išduotos dokumentų kopijų, kaip teismo posėdyje teigė nukentėjusiosios atstovė. Taigi, byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog minėtomis dienomis nukentėjusioji pati patyrė šias kelionės išlaidas, apylinkės teismas nepagrįstai šias išlaidas priteisė iš draudimo bendrovės.

56Kadangi pirmosios instancijos teismas byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusioji specialiai ruoštam maistui išleido 700 Lt, kad kelionės išlaidų dalis (51,80 Lt) nepagrįsta įrodymais, kad pagal įstatymą draudimo bendrovė neatlygina žalos, patirtos netekus grynųjų pinigų (646,24 Lt), nepagrįstai šios išlaidos (iš viso 1398,04 Lt arba 404,90 Eur) priteistos iš draudimo bendrovės, todėl, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu, skundžiamas nuosprendis keičiamas ir iš AAS „( - )“ ( - ) filialo nukentėjusiosios R. V. naudai priteistas turtinės žalos atlyginimas mažinamas iki 301,43 Eur, t. y. iš priteistos 706,33 Eur sumos atėmus nepagrįstai priteistą 404,90 Eur sumą.

57Taip pat iš bylos bei nukentėjusiųjų civilinių ieškinių, apeliacinių skundų matyti, jog jie prašė atsakovu byloje įtraukti ir S. P. IĮ „( - )“, nurodydami, kad automobilis, kurį vairavo R. P., yra jos tėvo S. P. IĮ, S. P. neužtikrino, kad automobiliu ne įmonės reikalais nepasinaudotų ne įmonės darbuotojas, todėl pareiga atlyginti padarytą žalą kyla ir transporto priemonės savininkui.

58Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja CK 6.270 straipsnis, pagal kurio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytoju yra asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.).

59Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. P. įvykio metu vairavo savo tėvo S. P. individualiai įmonei „( - )“ priklausantį automobilį, tačiau tuo automobiliu ji važiavo neveikdama įmonės interesais, eismo įvykis įvyko ne įmonės darbo metu, R. P. ir įmonės nesiejo jokie santykiai, automobilį ji vairavo pagal žodinį susitarimą su tėvu, jam leidus. Nuteistoji nurodė, kad prieš įvykį minėtu automobiliu ji važiavo 6-7 kartus, prieš tai vairavo kitą savo tėvo automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas S. P. nurodė, kad dukrai R. P. išaiškino, kaip reikia elgtis su minėtu automobiliu, šiuo automobiliu ji važiavo gal 6-7 kartus bei patvirtino leidęs savo dukrai R. P. naudotis minėtu automobiliu. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad įvykio metu R. P. savo tėvo S. P. IĮ priklausantį automobilį valdė patikėjimo teise, todėl nuo to momento, kai jai buvo patikėtas minėtas automobilis, ji tapo didesnio pavojaus šaltinio valdytoja CK 6.270 straipsnio prasme. Be to, iš įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties bei draudimo liudijimo kopijų (1 t. 119–12 b. l.) bei draudimo bendrovės pateiktų dokumentų apie žalų atlyginimą nukentėjusiesiems matyti, kad draudimo bendrovė, nenustačiusi šios sutarties pažeidimų pripažino, kad eismo įvykio metu automobilio „Audi 100 Avant“, valst. Nr. ( - ) valdytoju buvo ne S. P. IĮ, o R. P.. Įvertinus tai, kad nuteistoji R. P. nedirbo minėtoje įmonėje, automobilį naudojo ne įmonės reikmėms, bei tai, kad R. P. įvykio metu automobilį valdė patikėjimo teise, daroma išvada, kad pagal CK 6.270 straipsnio 2 dalį R. P. buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytoja ir todėl S. P. IĮ pagrįstai nepripažinta civiliniu atsakovu dėl R. P. veiksmais padarytos žalos. Tai neprieštarauja ir tokio pobūdžio bylose formuojamai teismų praktikai (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimas Nr. 27, Teismų praktika Nr. 13, kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-329/2013). Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo šioje byloje civiliniu atsakovu įtraukti S. P. IĮ „( - )“.

60Nors apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų A. R. ir R. V. atstovė adv. E. Povilaitienė pateikė jos atstovaujamųjų patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme patvirtinančius dokumentus (kvitus iš viso už 900 Eur), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai netenkinami, bei į nuteistosios turtinę padėtį, nukentėjusiųjų turėtos išlaidos už apeliacinių skundų rengimą, nukentėjusiųjų atstovavimą teisme, kuriame nei vienas iš apeliantų nedalyvavo, iš nuteistosios R. P. nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

61Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

Nutarė

62Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. V. pakeisti.

63Iš AAS „( - )“ ( - ) filialo nukentėjusiosios R. V. naudai priteistą turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 301,43 Eur.

64Iš nuteistosios R. P. priteisti 187,16 Eur nukentėjusiosios R. V. naudai žalos, atsiradusios dėl autoįvykio metu prarastų piniginių lėšų, atlyginimui.

65Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

66Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. R. ir R. V. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu,... 4. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, R. P. paskirtos laisvės... 5. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi bei 68... 6. Procesas dėl nukentėjusiojo A. R. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos... 7. Nukentėjusiosios A. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo... 8. Nukentėjusiojo D. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo... 9. Nukentėjusiosios R. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo... 10. Nukentėjusiosios R. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo... 11. R. V. patirtos 217,22 Eur (750 Lt) atstovavimo ir 26,33 Eur (90,90 Lt)... 12. A. R. patirtos 506,84 Eur (1750 Lt) atstovavimo išlaidos pripažintos proceso... 13. D. R. patirtos 217,22 Eur (750 Lt) atstovavimo išlaidos pripažintos proceso... 14. A. M. patirtos 217,22 Eur (750 Lt) atstovavimo išlaidos pripažintos proceso... 15. Kolegija... 16. R. P. nuteista už tai, kad ji 2014 m. sausio 3 d. apie 1.14 val. tamsiu paros... 17. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. R. prašo pakeisti... 18. Teigia, kad teismas nepagrįstai taikė BK 641 straipsnio nuostatas ir... 19. Taip pat apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai R. P. skyrė bausmę,... 20. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio... 21. Taip pat apeliantas skunde teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK... 22. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. V. prašo... 23. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas reikalavimus dėl neturtinės žalos... 24. Taip pat apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai civiliniu atsakovu... 25. Apeliantė skunde teigia, kad teismas neteisingai aiškino didesnio pavojaus... 26. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas AAS „( - )“ prašo R. V. ieškinį... 27. Sutinka, kad visiškai įrodytos bei pagrįstai iš bendrovės R. V. naudai... 28. Taip pat apeliantas nurodo, kad kelionės išlaidos į sveikatos priežiūros... 29. Apeliantas mano, kad 646,24 Lt dėl neva dingusių pinigų iš viso negalėjo... 30. Teismo posėdyje nukentėjusiojo A. R. ir nukentėjusiosios R. V. atstovė... 31. Nukentėjusiųjų A. R. ir R. V. apeliaciniai skundai netenkinti, civilinio... 32. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja,... 33. Dėl R. P. paskirtos bausmės... 34. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos... 35. Apylinkės teismas nuteistosios R. P. atsakomybe lengvinančia aplinkybe... 36. Taigi, byloje nuteistosios R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra... 37. R. P. padarė neatsargų nusikaltimą. Nuteistoji netekėjusi, dirba, darbdavio... 38. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, pritaikęs BK 641... 39. Taip pat nukentėjusysis mano, kad R. P. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą... 40. BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau... 41. Nors nukentėjusysis teigia, kad apylinkės teismas, atidėdamas R. P. bausmės... 42. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad apylinkės... 43. Dėl civilinių ieškinių ... 44. Nukentėjusioji R. V. skunde teigia, kad apylinkės eismas nepagrįstai... 45. Nukentėjusioji R. V. pareiškė ieškinį 50 000 Lt neturtinei žalai... 46. Pirmiausia, pastebėtina, kad dantų taisymas, kaip ir gydymo, papildomo... 47. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o... 48. Nekyla abejonių, kad nukentėjusioji R. V. dėl patirtų kūno sužalojimų... 49. Civilinis atsakovas sutinka atlyginti nukentėjusiosios turėtas išlaidas... 50. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 51. Nusikalstama veika gali būti padaroma fizinė, turtinė ir neturtinė žala.... 52. Nepagrįstas civilinio atsakovo skundo argumentas, kad nukentėjusioji galėjo... 53. Teisus civilinis atsakovas, kad pagal Transporto priemonių valdytojų... 54. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš draudimo bendrovės... 55. Civilinis atsakovas skunde teigia, kad nukentėjusiosios pateikti įrodymai,... 56. Kadangi pirmosios instancijos teismas byloje nesant objektyvių duomenų,... 57. Taip pat iš bylos bei nukentėjusiųjų civilinių ieškinių, apeliacinių... 58. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą... 59. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. P. įvykio metu vairavo savo tėvo S. P.... 60. Nors apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų A. R. ir R. V. atstovė... 61. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso... 62. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalį dėl... 63. Iš AAS „( - )“ ( - ) filialo nukentėjusiosios R. V. naudai priteistą... 64. Iš nuteistosios R. P. priteisti 187,16 Eur nukentėjusiosios R. V. naudai... 65. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 66. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. R. ir R. V. apeliacinius skundus...