Byla 1-716-240/2018
Dėl padaryto nusikaltimo. Pareikšti civiliniai ieškiniai yra labai dideli, atlygins žalą pagal galimybes. Jis išsituokęs, buvusi sutuoktinė ir vaikai gyvena užsienyje, dirba vairuotoju, gauna minimalų atlyginimą

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamajam K. M., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms A. K., S. K., jų įgaliotajam atstovui advokatui Ramūnui Gudašiui, nukentėjusiosioms I. Š., E. D., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams L. M., P. D., civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui J. K., civilinei atsakovei J. M., teismo medicinos ekspertui Leonui Gogeliui, laiduotojui V. M.,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis ūkininkės J. M. ūkyje vairuotoju, gyvenantis ( - ), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4K. K. M. 2017-08-30, apie 15.17 val., ( - ), vairuodamas sunkvežimį „Iveco 190-26“, valst. Nr. ( - ), ir važiuodamas link Saulėtekių g., sankryžoje su šia gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 154 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas iš šalutinio kelio nedavė kelio automobiliui „Citroen Jumper“, valst. Nr. ( - ) vairuojamam R. A., važiavusiam pagrindiniu keliu, su juo susidūrė ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilio „Citroen Jumper“ keleiviams L. M., A. K., I. Š. ir E. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o S. K. – nežymiai sutrikdyta sveikata.

5K. K. Marcinkevičius kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tuo metu dirbo. Važiavo iš laukų. Priekyje važiavo didelis traktorius. Artėdamas prie pagrindinio kelio, užsižiūrėjo į kairę pusę ir nepamatė iš dešinės pusės atvažiuojančio automobilio. Traktorius pasuko į dešinę pusę ir nuvažiavo. Kaltinamasis bandė kirsti kelią, kai į jo vairuojamą sunkvežimį trenkėsi kitas automobilis. Tai buvo pirmas kaltinamojo patirtas eismo įvykis, nors vairuoja nuo 1992 metų. Nukentėjusiuosius kartu su seniūnu lankė ligoninėje, davė jiems pinigų. Tik nukentėjusysis L. M. buvo greitai išleistas iš ligoninės, jo aplankyti nespėjo. Nukentėjusiosioms A. K. davė 50 Eur, S. K. – 50 Eur, I. Š. – 100 Eur, E. D. – 100 Eur. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pareikšti civiliniai ieškiniai yra labai dideli, atlygins žalą pagal galimybes. Jis išsituokęs, buvusi sutuoktinė ir vaikai gyvena užsienyje, dirba vairuotoju, gauna minimalų atlyginimą.

6Nukentėjusysis P. D. parodė, kad dėl įvykio patyrė moralinę žalą. Kai jam paskambino ir pranešė apie įvykį, jis iš karto ten nuvyko. Labiausiai sužaloti žmonės buvo jau išvežti į medicinos įstaigą. Savo dukrą E. D. rado sėdinčią ant kelkraščio. Tuo metu iš automobilio traukė žmogų. Dėl įvykio patyrė didelį stresą. Įvykio vietoje buvo daug žmonių, policijos pareigūnai, greitoji. Dukrą nuvežė į Kauno klinikas. Tuo metu ji buvo dar nepilnametė. Po įvykio ji labai pasikeitė. Evelina dėl įvykio patyrė labai didelį stresą. Ranką jai skauda iki šiol. Draudimo įmonė atlygino 1200 Eur žalos. Jis važinėdavo pas dukrą į ligoninę. Jokių pretenzijų niekam neturi.

7Nukentėjusioji E. D. parodė, kad įvykio metu sėdėjo automobilyje už vairuotojo. Matė atvažiuojantį kitą automobilį ir pajuto smūgį. Atsigavusi pamatė ant grindų gulinčią Aušrą. E. D. iš nosies bėgo kraujas. S. K. šaukė mamą. Nukentėjusioji suvokė ne viską, kas vyksta, nes jai labai skaudėjo galvą. Ją išvežė greitosios automobilis. Iki šiol jai skauda ranką, ypač oro permainų metu, blogai miega. Draudimo įmonė sumokėjo 1200 Eur. Įvykio metu ji nebuvo užsisegusi diržo. Nuo rugsėjo 1 d. negalėjo lankyti mokyklos, nes buvo gydoma sanatorijoje.

8Nukentėjusioji A. K. parodė, kad važiavo iš darbo namo. Bekalbėdama telefonu pajuto smūgį. Atsigavo tik Kauno klinikose, nesuprato, kas nutiko. Vėliau dukra papasakojo įvykio aplinkybes. Kaltinamasis buvo atėjęs į ligoninę su seniūnu, davė 50 Eur. Daugiau jis nesirodė, jos sveikata nesidomėjo. Palaiko savo civilinį ieškinį. Patyrė daug skausmo, ne vieną operaciją, buvo daug nemigo naktų. Iki šiol jaučia skausmą, numatyta dar viena operacija. Negali miegoti ant šono. Iki įvykio dirbo ūkyje, toliau dirbti nebegali. Po įvykio buvo priklausoma nuo kitų asmenų, kurie ją turėjo prižiūrėti, prausti. Teko ilgai gulėti nejudant. Nedarbingumas tęsiamas. Buvo prisisegusi saugos diržus. Dabar gauna tik 102 Eur dydžio socialinę išmoką. Iki šiol vartoja medikamentus. Buvo gydoma sanatorijoje.

9Nukentėjusioji S. K. parodė, kad įvykio metu sėdėjo automobilio priekyje prie vairuotojo, buvo prisisegusi saugos diržą. Matė nuvažiuojantį traktorių ir tada pamatė kaltinamojo vairuojamą transporto priemonę bei pajuto smūgį. Palaiko savo civilinį ieškinį. Dėl patirtų sužalojimų jai labai skaudėjo, negalėjo miegoti, labai svaigo galva. Patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Po įvykio ilgai nelankė mokyklos, negalėjo dirbti.

10Nukentėjusysis L. M. parodė, kad įvykio metu sėdėjo dešinėje automobilio pusėje. Pajuto smūgį ir iš automobilio galo buvo nublokštas į priekį. Buvo neprisisegęs saugos diržo. Iš automobilio išlipo pats. Negalėjo kvėpuoti, nes buvo lūžę šonkauliai, ranka, koja. Atvyko greitoji, suleido vaistų nuo skausmo ir skubiai vežė į ligoninę. Kartu vežė ir E. D.. Draudimo įmonė sumokėjo 1200 Eur. Palaiko savo civilinį ieškinį. Prašo priteisti dar 2000 Eur.

11Nukentėjusioji I. Š. parodė, kad važiavo iš darbo. Priešais važiavo traktorius. Pamatė baltą automobilį ir pajuto smūgį. Buvo prisisegusi saugos diržus. Ligoninėje gulėjo vieną savaitę. Ją aplankė kaltinamasis, jos atsiprašė, davė 100 Eur. Po eismo įvykio iš automobilio išlipo pati. A. K. matė gulinčią prie durelių automobilyje, Evelinos veidas buvo kruvinas. Nežino, kaip kiti keleiviai išlipo iš automobilio. I. Š. buvo įstrigusi tarp sėdynių. Civilinio ieškinio nereiškia.

12Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovas J. K. paaiškino, kad nukentėjusiesiems išmokėtos draudimo išmokos. Nukentėjusiajai A. K. papildomai išmokėta 787,15 Eur dėl negautų pajamų, nors civiliniame ieškinyje nurodytas didesnis reikalavimas. Nežinoma, kaip jis buvo apskaičiuotas. Buvo susisiekta su ūkininku, pas kurį dirbo A. K., išsiaiškinta, kad ji per sezoną dirba 90 dienų, per dieną uždirba 22,49 Eur. Jai buvo likę dirbti dar 35 dienos, už tiek dienų ir buvo apskaičiuotos negautos pajamos, taip pat kompensuotos gydymo išlaidos – 93,80 Eur. Teisės aktai riboja neturtinės žalos dydį iki 5000 Eur. A. K. draudimo įmonė sumokėjo 1200 Eur patirtos neturtinės žalos.

13Civilinė atsakovė J. M. paaiškino, kad nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai yra per dideli.

14Ekspertas Leonas Gogelis patvirtino pateiktą išvadą dėl A. K. sužalojimo. Išvada surašyta remiantis ligos istorijos duomenimis. Iš rentgenogramos nustatytas kairiojo šlaunikaulio lūžis, kairės girnelės lūžis. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pirminiuose dokumentuose nebuvo duomenų, kad buvo diagnozuotas kairės kojos skeveldrinis ir kairės pusės šlaunikaulio kaklo lūžis.

15Kelių eismo įvykio vietos plane užfiksuotos eismo įvykio, įvykusio 2017-08-30, apie 15.17 val., ( - ), aplinkybės, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 7-16).

162017-10-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2885/2017 (02) nurodyta, jog A. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairiojo gaktikaulio, kairiojo šlaunikaulio ir kairės girnelės lūžimų jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. A. K. padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas, 31 danties išnirimas, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, kairiojo šlaunikaulio, kairiojo gaktikaulio apatinės šakos ir kairės girnelės lūžimai. Išvardinti sužalojimai galėjo gautis užduotyje nurodomo autoįvykio metu ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 67).

172017-10-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2905/2017 (02) nurodyta, jog E. D. konstatuota kairio žastikaulio galvos intrasąnarinis lūžis ir minkštųjų audinių sumušimai dešinės plaštakos ir dešinio kelio srityje. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai atitinka nurodytą laiką, aplinkybes ir būdingi tokio pobūdžio traumai (1 t., b. l. 68).

182017-10-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2907/2017 (02) nurodyta, jog I. Š. konstatuota dešinio kelio sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas su kairės krūtinės ląstos pusės VI, IX, X, XI šonkaulių lūžimu, oro, kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje. Krūtinės ląstos sumušimas su VI, IX, X, XI šonkaulių lūžimu, oro, kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 69).

192017-10-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3024/2017 (02) nurodyta, jog L. M. konstatuota kairio stipinkaulio lūžimas, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas su IV, V, VI, VII šonkaulių lūžimu. Konstatuoti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti eismo įvykio metu – 2017-08-30 (1 t., b. l. 70-71).

202017-10-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2902/2017 (02) nurodyta, jog S. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 72-73).

21Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. KMPG 14/2018(02) nurodoma, kad A. K. konstatuota kairio šlaunikaulio kūno lūžis, kairio šlaunikaulio kaklo (subkapitalinis) impresinis lūžis, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžis, kairės girnelės lūžis, 32 danties panirimas, veido srities sumušimas, dešinės šlaunies poodinė kraujosruva (sumušimas). Nors Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13 punkto formuluotė dėl stambiųjų kaulų lūžių vertinimo gali atrodyti dviprasmiška, Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentare, patvirtintame Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 233 nurodoma, kad sunkiu sveikatos sutrikdymu laikomi dviejų iš nurodytų kaulų (jų kūnų arba kaklų) uždari lūžiai. Motyvuojant tuo specialisto išvadoje Nr. G 2885/2017(02) A. K. nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo perkvalifikuoti į sunkų nėra pagrindo. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu dėl daugybinių kaulų lūžių A. K. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi A. K. konstatuoti sužalojimai šiuo atveju sietini (susiję priežastiniu ryšiu) su 2017-08-30 apie 15.17 val. įvykusiu eismo įvykiu (2 t., b. l. 71-80).

22Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

23Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas K. M. padarius eismo įvykį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta L. M., A. K., I. Š. ir E. D. sveikata, o S. K. – nežymiai sutrikdyta sveikata, pasitvirtino.

24Atlikus įrodymų tyrimą teisiamajame posėdyje, teismas daro išvadą, jog K. M. veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir tai lėmė jo nusikalstamais veiksmais sukelti padariniai – L. M., A. K., I. Š. ir E. D. konstatuotas sveikatos sutrikdymo mastas.

25Teismo medicinos ekspertas Leonas Gogelis savo išvadoje Nr. G 2885/2017 (02) A. K. dėl kairiojo gaktikaulio, kairiojo šlaunikaulio ir kairės girnelės lūžimo konstatavo nesunkų sveikatos sutrikdymą, teismas taip pat remiasi teismo medicinos ekspertų Sauliaus Mekšraičio ir Sigitos Bielevičienės pateiktu ekspertizės aktu Nr. KMPG 14/2018(02), jog A. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad ekspertizės metu yra atliekamas detalesnis tyrimas, nei duodant specialisto išvadą, be to, ekspertizę atliko du ekspertai, kurie priėjo vieningos nuomonės dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo.

26Išklausius kaltinamojo K. M., nukentėjusiųjų P. D., E. D., A. K., S. K., L. M., I. Š., teismo medicinos eksperto Leono Gogelio paaiškinimus, kuriuos patvirtina kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, daroma išvada, kad K. M., vairuodamas darbdavei J. M. priklausantį sunkvežimį „Iveco 190-26“, valst. Nr. ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 154 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas iš šalutinio kelio nedavė kelio kitam automobiliui, važiavusiam pagrindiniu keliu, su juo susidūrė ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu kito automobilio keleiviams L. M., A. K., I. Š. ir E. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o S. K. – nežymiai sutrikdyta sveikata. Esant priežastiniam ryšiui tarp K. M. veiksmų, pažeidus Kelių eismo taisyklių 9, 154 punktų reikalavimus, ir kilusių padarinių – nesunkaus L. M., A. K., I. Š. ir E. D. sveikatos sutrikdymo, K. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

27K. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

28Dėl laidavimo instituto taikymo

29Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas kaltinamojo K. M. brolio V. M. prašymas perduoti brolį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.

30Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

31Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro formalųjį pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tai yra ne kartą pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2K-99/2013).

32Taigi, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

33Kaip minėta, pirmoji iš būtinų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas (arba teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymo nustatyta tvarka) ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. M. padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskirtą nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, taigi, šiuo atveju Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra.

34Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. K. K. Marcinkevičius visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl konstatuojama, kad yra ir antroji BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga.

35Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Žala gali būti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki sprendimo nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino tik labai nedidelę dalį žalos, su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo nesusitarė, nurodydamas, kad civiliniai ieškiniai yra labai dideli, atlygins žalą pagal galimybes, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Dėl šių priežasčių K. M. BK 40 straipsnyje įtvirtintais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

36Dėl bausmės skyrimo ir baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo

37BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

38Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54 str. 2 d.).

39Skirdamas bausmę K. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. K. M. neteistas, nebaustas administracine tvarka, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skirtina bauda. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, baudos dydis nustatytinas artimas minimumui, taikant BK 47 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2017-10-16 (TAR Nr.2017-15859), atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas.

40BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis K. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas pažymi, kad pati K. M. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu, veiką jis padarė būdamas blaivus, praeityje neteistas, administracinėmis nuobaudomis niekada nebuvo baustas. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad K. M. yra nedrausmingas vairuotojas, sistemingai neatsakingai vairuoja transporto priemones, todėl jam netaikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise.

41Civiliniai ieškiniai

42Civilinis ieškovas P. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog tai bendra jo ir jo dukters E. D. patirta žala (1 t., b. l. 92). Teismo posėdžio metu P. D. nurodė, kad jokių pretenzijų niekam neturi. Nukentėjusioji E. D., kuri šiuo metu jau yra pilnametė, teisiamojo posėdžio metu pareiškė, jog draudimo įmonė jai atlygino 1200 Eur dydžio žalą, ji niekam jokių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia.

43Civilinė ieškovė A. K. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį (2 t., b. l. 97-100), kuriuo prašo priteisti iš civilinių atsakovų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, J. M. ir K. M. 7600 Eur neturtinės, 3755,11 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro negautos pajamos nuo 2017-08-30 iki 2018-02-20 – 1855,50 Eur, iš kurių AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atlygino 787,15 Eur (bei pagal pateiktus kvitus 93,80 Eur), liko neatlyginta 1004,75 Eur negautų pajamų. Be to, nuo 2018-05-10 iki 2018-09-24 ji dar negavo 2750,36 Eur pajamų, todėl iš viso negautos pajamos sudaro 3755,11 Eur. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atlygino 2400 Eur neturtinės žalos, kaltinamasis atlygino 50 Eur žalos, nors ji prašė 10000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė A. K. nurodė, kad dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų jautė didelį skausmą, patyrė didelį stresą, jai buvo atliktos dvi operacijos, buvo skirtas ir sanatorinis gydymas, nustatytas 40 procentų darbingumas, iki šiol jai atimta galimybė savarankiškai judėti.

44Civilinė ieškovė S. K. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį (2 t., b. l. 107-109), kuriuo prašo priteisti iš civilinių atsakovų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, J. M. ir K. M. 4800 Eur neturtinės ir 1212,32 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro negautos pajamos, nes ji nedirbo 6 mėnesius nuo 2017-08-30 iki 2018-02-15, negautos pajamos sudaro1711,32 Eur, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atlygino 499,00 Eur turtinės žalos bei 200 Eur neturtinės žalos, kaltinamasis atlygino 50 Eur žalos. Civilinė ieškovė S. K. nurodė, kad dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų jautė didelį skausmą, liko matomi randai, tebeskauda galvą, pablogėjo mokymosi rezultatai.

45Civilinis ieškovas L. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 90). Nors AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atlygino 1200 Eur neturtinės žalos, tačiau civilinis ieškovas L. M. prašo priteisti dar 2000 Eur.

46Dėl neturtinės žalos

47Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Nustatydamas neturtinės žalos dydžius šioje baudžiamojoje byloje, teismas atsižvelgia į eismo įvykio metu nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sutrikdymų mastą, į tai, kad nukentėjusiuosius K. M. sužalojo veikdamas neatsargia kaltės forma, o ne tyčia, kad kaltinamasis dirba, gauna minimalias pajamas, į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.

48Civilinis ieškovas P. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog tai bendra jo ir jo dukters E. D. patirta žala. Nukentėjusiajai E. D. draudimo įmonė atlygino 1200 Eur dydžio žalą, ji, bylos nagrinėjimo teisme metu būdama pilnametė, niekam jokių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia. Civilinis ieškovas P. D. nurodė, jog ir jis dėl įvykio patyrė didžiulį stresą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-61/2016), yra išaiškinęs, jog nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, tačiau kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokia žalą patyrė. Asmens pripažinimas vaiko atstovu pagal įstatymą byloje nereiškia, kad jis nepatyrė neturtinės žalos ir negali pretenduoti į jos atlyginimą. Nors P. D. nenukentėjo per eismo įvykį, tačiau neturtinė žala tėvui dėl dukros sužalojimo buvo tikrai padaryta. P. D. neabejotinai išgyveno dėl nepilnametės dukros patirto skausmo, patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą ir išgyvenimus dėl dukros sveikatos, dėl sužalojimų pasekmių, todėl jam priteistina 500 Eur dydžio neturtinė žala.

49Teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo K. M. sukelto eismo įvykio nukentėjusiajai A. K. konstatuoti kairio šlaunikaulio kūno lūžis, kairio šlaunikaulio kaklo (subkapitalinis) impresinis lūžis, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžis, kairės girnelės lūžis, 32 danties panirimas, veido srities sumušimas, dešinės šlaunies poodinė kraujosruva (sumušimas). Nukentėjusioji patyrė daug skausmo, kurį jaučia iki šiol, buvo ne kartą operuota, tapo nedarbinga. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji įvertino 10 000 eurų (2400 eurų atlygino AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kaltinamasis atlygino 50 Eur žalos). Kadangi nukentėjusiajai A. K. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė rimtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nukentėjusiajai turi būti atlyginta didesnė, negu jau yra sumokėta, neturtinė žala, tai yra 3000 eurų.

50Dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio nukentėjusiajai S. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji jautė didelį skausmą, liko matomi randai, iki šiol jai skauda galvą, pablogėjo mokymosi rezultatai. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji įvertino 5 000 eurų (200 eurų atlygino AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kaltinamasis atlygino 50 Eur žalos). Kadangi nukentėjusiajai S. K. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė fizinių ir dvasinių išgyvenimų, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nukentėjusiajai turi būti atlyginta didesnė, negu jau yra sumokėta, neturtinė žala, tai yra 1000 eurų.

51Dėl kaltinamojo K. M. sukelto eismo įvykio nukentėjusiajam L. M. konstatuota kairio stipinkaulio lūžimas, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas su IV, V, VI, VII šonkaulių lūžimu, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, draudimo įmonė atlygino 1200 Eur dydžio turtinę žalą, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu palaikė savo civilinį ieškinį ir prašė priteisti dar 2000 Eur. Kadangi nukentėjusiajam K. M. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai neabejotinai sukėlė fizinių ir dvasinių išgyvenimų, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nukentėjusiajam turi būti atlyginta didesnė, negu jau yra sumokėta, neturtinė žala, tai yra 1000 eurų.

52Bylos duomenys patvirtina, kad dėl to paties draudiminio įvykio AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje yra atlyginęs 5000 eurų neturtinę žalą. Teismas pažymi, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 3K-3-174/2005, 2K-410/2008, 2K-288/2010). Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis, kuriame numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų dėl neturtinės žalos yra 5000 eurų.

53Nustatyta, kad K. M. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiųjų L. M., A. K., I. Š. ir E. D. bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. K. sveikatą darbdavei J. M. priklausančiu automobiliu „Iveco 190-26“, valst. Nr. ( - ) (1 t., b. l. 25), dėl to darbdavė į procesą buvo įtrauktas kaip civilinė atsakovė. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės (kasacinės nutartys Nr. 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K-609/2010). Nagrinėjamoje byloje didesnio pavojaus šaltinio valdytoju yra darbdavė J. M.. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis) (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007).

54Šioje byloje už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą nukentėjusiesiems L. M., A. K., S. K. ir P. D. privalo atlyginti civilinė atsakovė J. M.. Darbdavio atsakomybę nagrinėjamu atveju pašalintų tik nenugalima jėga ar nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Nesant šių aplinkybių, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė išlieka ir neatlyginta neturtinės žalos dalis – 1000 eurų – L. M., 3000 eurų – A. K., 1000 eurų – S. K. ir 500 eurų – P. D., priteistina iš J. M..

55Dėl turtinės žalos

56Civilinė ieškovė A. K. prašo priteisti iš civilinių atsakovų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, J. M. ir K. M. 3755,11 Eur turtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad turtinę žalą sudarė negautos pajamos nuo 2017-08-30 iki 2018-02-20 – 1855,50 Eur (iš kurių AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atlygino 787,15 Eur (bei pagal pateiktus kvitus 93,80 Eur), liko neatlyginta 1004,75 Eur negautų pajamų. Be to, nuo 2018-05-10 iki 2018-09-24 ji dar negavo 2750,36 Eur pajamų, todėl iš viso negautos pajamos sudaro 3755,11 Eur.

57Civilinė ieškovė S. K. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš civilinių atsakovų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, J. M. ir K. M. 1212,32 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro negautos pajamos, nes ji nedirbo 6 mėnesius nuo 2017-08-30 iki 2018-02-15, negautos pajamos sudaro 1711,32 Eur, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atlygino 499,00 Eur turtinės žalos. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti pats ieškovas. Šioje byloje nukentėjusiosios A. K. ir S. K. savo teisių realumą į negautas pajamas grindžia ūkininko D. A. išduotomis pažymomis (1 t., b. l. 160, 190, 2 t., b. l. 107-108).

58Civilinių ieškovių A. K. ir S. K. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo, t. y. negautų pajamų, yra pagrįsti, įrodyti, todėl tenkintini, priteisiant juos iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje.

59Proceso išlaidos

60BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

61Šioje byloje nukentėjusioji A. K. prašė iš civilinių atsakovų priteisti jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti – 800 Eur. Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai pagrindžia, jog nukentėjusioji A. K. už atstovavimą sumokėjo 800 eurų (1 t., b. l. 161-162). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nukentėjusiosios A. K. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo K. M., kuris yra darbingo amžiaus ir dirbantis asmuo.

62Ikiteisminio tyrimo metu K. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

63Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

64Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

Nutarė

65K. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir nuteisti bauda 30 MGL, t. y. 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) dydžio.

66K. M. baudą per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinkto banko surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamųjų bylų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

67Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

68Iš civilinės atsakovės J. M. priteisti nukentėjusiesiems L. M. –1000 eurų, A. K. – 3000 eurų, S. K. – 1000 eurų ir P. D. – 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

69Iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje priteisti nukentėjusiosioms A. K. – 3755,11 eurų, S. K. – 1711,32 eurų turtinės žalos atlyginimo.

70Priteisti iš K. M. nukentėjusiosios A. K. naudai 800 eurų atstovavimo išlaidoms padengti.

71Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. K. K. M. 2017-08-30, apie 15.17 val., ( - ), vairuodamas sunkvežimį „Iveco... 5. K. K. Marcinkevičius kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tuo metu... 6. Nukentėjusysis P. D. parodė, kad dėl įvykio patyrė moralinę žalą. Kai... 7. Nukentėjusioji E. D. parodė, kad įvykio metu sėdėjo automobilyje už... 8. Nukentėjusioji A. K. parodė, kad važiavo iš darbo namo. Bekalbėdama... 9. Nukentėjusioji S. K. parodė, kad įvykio metu sėdėjo automobilio priekyje... 10. Nukentėjusysis L. M. parodė, kad įvykio metu sėdėjo dešinėje automobilio... 11. Nukentėjusioji I. Š. parodė, kad važiavo iš darbo. Priešais važiavo... 12. Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje... 13. Civilinė atsakovė J. M. paaiškino, kad nukentėjusiųjų pareikšti... 14. Ekspertas Leonas Gogelis patvirtino pateiktą išvadą dėl A. K. sužalojimo.... 15. Kelių eismo įvykio vietos plane užfiksuotos eismo įvykio, įvykusio... 16. 2017-10-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto... 17. 2017-10-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto... 18. 2017-10-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto... 19. 2017-10-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto... 20. 2017-10-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto... 21. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr.... 22. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas... 23. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20... 24. Atlikus įrodymų tyrimą teisiamajame posėdyje, teismas daro išvadą, jog K.... 25. Teismo medicinos ekspertas Leonas Gogelis savo išvadoje Nr. G 2885/2017 (02)... 26. Išklausius kaltinamojo K. M., nukentėjusiųjų P. D., E. D., A. K., S. K., L.... 27. K. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs... 28. Dėl laidavimo instituto taikymo... 29. Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas kaltinamojo K. M. brolio V. M.... 30. Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios... 31. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro... 32. Taigi, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas,... 33. Kaip minėta, pirmoji iš būtinų asmens atleidimo nuo baudžiamosios... 34. Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada,... 35. Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta Lietuvos... 36. Dėl bausmės skyrimo ir baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo... 37. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos arba arešto, arba laisvės... 38. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos... 39. Skirdamas bausmę K. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo padarytas... 40. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis... 41. Civiliniai ieškiniai... 42. Civilinis ieškovas P. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur... 43. Civilinė ieškovė A. K. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį (2 t., b.... 44. Civilinė ieškovė S. K. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį (2 t., b.... 45. Civilinis ieškovas L. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur... 46. Dėl neturtinės žalos... 47. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal... 48. Civilinis ieškovas P. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur... 49. Teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo K. M. sukelto eismo įvykio... 50. Dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio nukentėjusiajai S. K. padarytas... 51. Dėl kaltinamojo K. M. sukelto eismo įvykio nukentėjusiajam L. M. konstatuota... 52. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl to paties draudiminio įvykio AAS „BTA... 53. Nustatyta, kad K. M. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiųjų L. M., A. K., I. Š.... 54. Šioje byloje už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą... 55. Dėl turtinės žalos... 56. Civilinė ieškovė A. K. prašo priteisti iš civilinių atsakovų AAS „BTA... 57. Civilinė ieškovė S. K. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį,... 58. Civilinių ieškovių A. K. ir S. K. civiliniai ieškiniai dėl turtinės... 59. Proceso išlaidos... 60. BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos,... 61. Šioje byloje nukentėjusioji A. K. prašė iš civilinių atsakovų priteisti... 62. Ikiteisminio tyrimo metu K. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 63. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,... 64. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 65. K. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281... 66. K. M. baudą per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio... 67. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti... 68. Iš civilinės atsakovės J. M. priteisti nukentėjusiesiems L. M. –1000... 69. Iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje... 70. Priteisti iš K. M. nukentėjusiosios A. K. naudai 800 eurų atstovavimo... 71. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...