Byla 1A-645/2014
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo), teisėjų: Reginos Gaudutienės, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Martynai Paušaitei, dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui, gynėjams advokatams Rimvydui Paulauskui, Osvaldui Martinkui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir V. N. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

4- pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. N. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

6V. N. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

8Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo A. Š. konfiskuoti 55 000 Lt, gauti iš nusikalstamos veikos.

9A. Š. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

10Iš nuteistojo V. N. priteista valstybei 143 Lt, o iš nuteistojo A. Š. – 142,34 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

12A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už tiksliai neapibrėžtą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus ateityje, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

13A. Š. būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas K. miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriumi, 2008 m. vasario 1 d., tikslus laikas nenustatytas, iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „T“ direktoriaus V. N. savo naudai tiesiogiai priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, t. y. 55 000 Lt vertės 2005 metų laidos automobilį „T“, kurio valst. Nr. XXX, kėbulo identifikacinis Nr. XXXXX, už galbūt ateityje tiksliai neapibrėžtą A. Š. teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus.

14Be to, A. Š. tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas nuslėpti kyšio – automobilio, kuriuo neatlygintinai naudojosi nuo 2007 m. birželio 5 d. iki 2008 m. vasario 1 d., gavimo faktą, telefoninių pokalbių metu, vykusių 2007 m. birželio 12 d., 2007 m. birželio 14 d., 2008 m. kovo 3 d., 2008 m. kovo 5 d., 2008 m. kovo 6 d., 2008 m. kovo 7 d., susitarė su V. N., kad šis per A. Š. pasirinktą asmenį V. R., nesuprantantį šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, atliktų finansines operacijas ir sudarytų sandorį, t. y. paminėto automobilio pirkimo–pardavimo sutartį V. R. vardu.

15A. Š. įkalbėtas ir palenktas V. R. 2008 m. kovo 7 d. apie 10 val. 00 min., nuvyko pas V. N. į UAB „T“, esančią ( - ). V. N., tuo metu laikinai eidamas UAB „T“ direktoriaus pareigas, vykdydamas susitarimą, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis davė nurodymą UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „A“ direktorei A. P., nesuprantančiai šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, parengti 2008 m. kovo 5 d. Kasos pajamų orderį, serija LAC Nr. 9022019, kuriame nurodė įrašyti aiškiai neteisingus duomenis, t. y. jog iš V. R. į UAB „T“ yra gautas 43 000 Lt avansas už „T“ bei parengti du 2008 m. kovo 7 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LIT000000112 egzempliorius, kuriuose nurodė įrašyti aiškiai neteisingus duomenis, t. y. kad V. R. iš UAB „T“ perka 2005 metų automobilį „T“. A. P., nesuprantanti šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, parengė minėtus dokumentus bei pasirašiusi 2008 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderį, serija LAC Nr. 9022019, perdavė juos V. N., kuris pasirašė 2008 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LIT 000000112, o V. R. pasirašė visus nurodytus dokumentus. Taip V. N. bei nesuprantantis šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio V. R. pagamino netikrus dokumentus, kuriuos V. N. panaudojo, t. y. perdavė UAB „T“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai A. P., kuri paminėtų dokumentų pagrindu automobilį „T“, valst. Nr. XXX, išrašė iš UAB „T“ balanso.

16Tuo tarpu, V. N. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyrimo metu nenustatytu kompiuteriu ir nenustatytomis aplinkybėmis, parengė trijų egzempliorių 2008 m. kovo 7 d. įgaliojimą, kuriuo įgaliojo V. R. atstovauti UAB „T“ įregistruojant/išregistruojant automobilį „T“, valst. Nr. XXX, trijų egzempliorių 2008 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2008/01, dviejų egzempliorių 2008 m. kovo 7 d. automobilio priėmimo–perdavimo aktą, kuriuose nurodė neteisingus duomenis apie tai, kad V. R. iš UAB „T“ už 43 000 Lt perka automobilį „T“, valst. Nr. XXX, ir automobilis yra perduodamas V. R. Paminėtus dokumentus pasirašė V. N. bei V. R.

17Tokiu būdu, V. N. ir nesuprantantis šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio V. R. tuos dokumentus tą pačią dieną panaudojo, t. y. nuvyko į UAB „V“ K. atstovybės patalpas, esančias ( - ) ir perdavus tuos dokumentus šiai bendrovei, UAB „V“ parengė ir V. R. perdavė 2008 m. kovo 7 d. priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo UAB „T“, įvykdžius galutinį atsiskaitymą, perdavė automobilį „T“, valst. Nr. XXX, bei parengė 2008 m. kovo 7 d. įgaliojimą, kuriuo V. R. įgaliojo išregistruoti, transportuoti, tvarkyti ir atsiimti VĮ „R“ automobilio „T“, valst. Nr. XXX, registravimo dokumentus. Pagal šiuos dokumentus, būdamas VĮ „R“ K. filialo patalpose, esančiose ( - ), V. R. parengė ir pasirašė 2008 m. kovo 12 d. Bendrąjį prašymą Nr. 4926206, kurio pagrindu automobilis „T“, valst. Nr. XXX, VĮ „R“ buvo išregistruotas iš UAB „V“ ir priregistruotas V. R. vardu.

18Tuo tarpu, A. Š. siekdamas nuslėpti kyšio gavimo faktą, telefoninių pokalbių savo kabinete metu, vykusių 2008 m. sausio 23 d., 2008 m. kovo 12 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. kovo 16 d., 2008 m. kovo 21 d. su V. R. ir N. R., paprašė su automobiliu „T“, valst. Nr. XXX, atlikti finansines operacijas, t. y. sudaryti sandorį – parduoti automobilį. Nesuprantantis šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio V. R. 2008 m. balandžio 8 d. VĮ „R“ K. filiale, esančiame ( - ), su J. O. sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, ir automobilį „T“, valst. Nr. XXX, pardavė už 55 000 Lt, o pinigus apie 12 val. 32 min. automobiliu „R“, valst. Nr. XXX, nuvežė į K. kaime, K. rajone, esančią sodininkų bendriją „Ą“ ir A. Š. gyvenamojo namo pirmajame aukšte, 55 000 Lt perdavė A. Š.

19V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo veiklos, davė A. Š. didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už gerų santykių palaikymą bei galbūt ateityje tiksliai neapibrėžtą A. Š. teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

20V. N., būdamas UAB „L“ (įmonės kodas XXXX, 2006 m. liepos 24 d. bendrovės pavadinimas pakeistas į UAB „T“) komercijos direktoriumi, o nuo 2007 m. gruodžio 3 d. laikinai eidamas direktoriaus pareigas, 2008 m. vasario 1 d., tikslus laikas nenustatytas, K. miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriui A. Š., tiesiogiai perdavė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, t. y. 55 000 Lt vertės 2005 metų laidos automobilį „T“, kurio valst. Nr. XXX, kėbulo identifikacinis Nr. XXXXX, už gerų santykių palaikymą ir galbūt ateityje tiksliai neapibrėžtą A. Š. teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus.

21Taip pat, V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iššvaistė svetimą jam patikėtą didelės, t. y. 43 000 Lt UAB „T“ turtą, esant šioms aplinkybėms:

22V. N. tęsdamas nusikalstamą veiką, telefoninių pokalbių vykusių 2007 m. birželio 12 d., 2007 m. birželio 14 d., 2008 m. kovo 3 d., 2008 m. kovo 5 d., 2008 m. kovo 6 d., 2008 m. kovo 7 d. metu, susitarė su A. Š., kad pagamins netikrus dokumentus ir juos panaudos sudarius sandorius, t. y. per A. Š. pasirinktą asmenį V. R., nesuprantantį šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, V. R. vardu sudarys paminėto automobilio pirkimo–pardavimo sutartį.

23A. Š. įkalbėtas ir palenktas veiksmų nusikalstamo pobūdžio nesuprantantis V. R. 2008 m. kovo 7 d. apie 10 val. 00 min., nuvyko pas V. N. į UAB „T“, esančią ( - ), kurioje V. N., tuo metu laikinai eidamas UAB „T“ direktoriaus pareigas, vykdydamas susitarimą su A. Š., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, davė nurodymą UAB „A“ direktorei A. P., nesuprantančiai šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, parengti 2008 m. kovo 5 d. Kasos pajamų orderį, serija LAC Nr. 9022019, kuriame nurodė įrašyti aiškiai neteisingus duomenis, t. y. kad iš V. R. į UAB „T“ yra priimtas 43 000 Lt avansas už „T“, bei parengti du 2008 m. kovo 7 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LIT000000112 egzempliorius, į kuriuos nurodė įrašyti aiškiai neteisingus duomenis, t. y., jog V. R. iš UAB „T“ perka 2005 metų automobilį „T“.

24A. P., nesuprasdama šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, parengė minėtus dokumentus bei pasirašiusi 2008 m. kovo 5 d. Kasos pajamų orderį, serija LAC Nr. 9022019, perdavė juos V. N., kuris pasirašė 2008 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LIT 000000112, o V. R. pasirašė visus nurodytus dokumentus.

25Tokiu būdu, V. N. bei nesuprantantis šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio V. R. pagamino netikrus dokumentus, kuriuos V. N. panaudojo, t. y. perdavė buhalterinę apskaitą tvarkančiai A. P., kuri paminėtų dokumentų pagrindu automobilį „T“, valst. Nr. XXXX, išrašė iš UAB „T“ balanso.

26V. N. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyrimo metu nenustatytu kompiuteriu ir nenustatytomis aplinkybėmis, parengė trijų egzempliorių 2008 m. kovo 7 d. įgaliojimą, kuriuo įgaliojo V. R. atstovauti UAB „T“ įregistruojant/išregistruojant automobilį „T“, valst. Nr. XXX, tris 2008 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2008/01 egzempliorius, du 2008 m. kovo 7 d. automobilio priėmimo–perdavimo akto egzempliorius, kuriuose nurodė neteisingus duomenis apie tai, kad V. R. iš UAB „T“ už 43 000 Lt perka automobilį „T“, valst. Nr. XXX, ir automobilis yra perduodamas V. R. Šiuos dokumentus pasirašė V. N. bei V. R.

27Tokiu būdu, V. N. ir šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio nesuprantantis V. R., tuos dokumentus tą pačią dieną panaudojo, t. y. nuvyko į UAB „V“ K. atstovybės patalpas, esančias ( - ) ir perdavus šiuos dokumentus UAB „V“ parengė bei V. R. perdavė 2008 m. kovo 7 d. priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo UAB „T“ įvykdžius galutinį atsiskaitymą, perdavė automobilį „T“, valst. Nr. XXX bei parengė 2008 m. kovo 7 d. įgaliojimą, kuriuo V. R. įgaliojo išregistruoti, transportuoti, tvarkyti ir atsiimti iš VĮ „R“ automobilio „T“, valst. Nr. XXX, registravimo dokumentus. Pagal šiuos dokumentus, būdamas VĮ „R“ K. filialo patalpose, esančiose ( - ), V. R. parengė ir pasirašė 2008 m. kovo 12 d. Bendrąjį prašymą Nr. 4926206, kurio pagrindu automobilis „T“, valst. Nr. XXX, VĮ „R“ buvo išregistruotas iš UAB „V“ ir priregistruotas V. R. vardu.

28Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. (skunde neteisingai nurodoma 2011 m. birželio 26 d.) nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

29Skunde apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagristas, nes pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, teisę į veiksmingą gynybą, nes netinkamai, šališkai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

30Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis operatyvinio tyrimo metu gautais duomenimis, telefoninių pokalbių pasiklausimo metu gauta informacija, nes byloje nebuvo gautas leidimas, t. y. vienoje byloje gautus duomenis panaudoti kitoje byloje.

31A. Š. tvirtina, kad jo (apelianto) kaltė dėl kyšio priėmimo teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nuteistojo nuomone, kyšio priėmimas reiškia materialinės naudos gavimas manais už tarnybinių pareigų panaudojimą kyšio davėjo interesais. Tačiau nesant šios esminės aplinkybės (t. y. priežastinio ryšio tarp naudos gavimo ir ją duodančiojo interesų), nėra ir galimybės inkriminuoti kyšio davimą (gavimą). Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje pasisakė tik dėl to, kad jis (apeliantas) gavo naudą, kurią sudarė 43 000 Lt, tačiau visiškai nesusiejo aplinkybių su kyšio davėjo interesais.

32Be to, pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog darbas ir pareigos buvo susijusius ir su daiktų bei paslaugų vertinimu dalyvaujant įvairių sutarčių sudaryme, todėl jis (apeliantas) suprato, kad iš nuteistojo V. N. priima kyšį. Skunde apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jo (apelianto) kaip savivaldybės tarnautojo, jokie darbiniai ar asmeniniai santykiai nesiejo su V. N.

33Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamojoje byloje nebuvo atliktas UAB „T“ buhalterinės apskaitos patikrinimas, todėl pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, konstatuodamas, jog UAB „T“ buvo padaryta 43 000 Lt žala.

34Nurodo, kad operatyvinio tyrimo metu buvo neteisėtai renkami įrodymai, nes operatyvinis tyrimas buvo per ilgas, t. y. buvo tęsiamas net ir tuo metu, kai jau buvo nustatyti nusikalstamų veikų požymiai. Pasak nuteistojo, tokiu būdu operatyviniai pareigūnai bei juos kontroliuojantis prokuroras piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir laiku nepradėjo ikiteisminio tyrimo, kaip numatyta BPK 166 straipsnio nuostatose.

35Nuteistasis V. N. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, panaikinti bei priimti išteisinamąjį nuosprendį arba paskirti švelnesnę bausmę, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.

36Skunde apeliantas nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, nes netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

37Pažymi, kad teismų praktikoje akcentuojama į tai, jog teismo išvados turi būti grindžiamos įrodymais, o ne prielaidomis. Be to, teismo sprendimuose neturi būti jokių abejonių dėl asmens kaltumo, nes priešingu atveju, toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 227 straipsnio 1 dalį atsirasti būtina nustatyti ir įrodymais pagrįsti visus šios nusikalstamos veikos dispozicijoje nurodytus elementus, taip pat ir kaltininko pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė jokio konkretaus veiklos tikslo, t. y. jo (apelianto) siekio, kad valstybės tarnautojas A. Š., vykdydamas savo įgaliojimus, teisėtai veiktų ar neveiktų jo interesų naudai, siekdamas tų pačių interesų.

38Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog jis (apeliantas) davė nuteistajam A. Š. kyšį už gerų santykių palaikymą bei galbūt ateityje tiksliai neapibrėžtą A. Š. teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Pasak apelianto, būtina atsižvelgti ir į tai, kad po automobilio pardavimo, panaudojant specialias priemones, t. y. slaptą sekimą, dar apie dvejus metus buvo kontroliuojami ir fiksuojami jo (apelianto), A. Š. ir kitų asmenų veiksmai, tačiau viso šio ilgo proceso metu nebuvo nustatyta, jog automobilis „T“ buvo panaudotas kaip atlygis už kokį nors A. Š. teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus jo (apelianto) ar su juo susijusių asmenų naudai. Todėl nuteistojo V. N. nuomone, jo veiksmuose nėra BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.

39Apeliaciniame skunde pažymima, kad atsakomybė pagal BK 184 straipsnį atsiranda tada, kai neteisėtai ir neatlygintinai turtas perleidžiamas tretiesiems asmenims. Nuteistojo V. N. teigimu, jis UAB „T“ turto neišvaistė, t. y. neperleido neatlygintinai tretiesiems asmenims.

40Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad nors 2008 m. kovo 7 d. sudarant sandorį dėl automobilio pardavimo su V. R. bei išrašant 2008 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderį, realiai pinigai nebuvo sumokėti, tačiau įmonei jis (apeliantas) visus pinigus už automobilį grąžino vėliau, t. y. kai automobilis buvo parduotas J. O. Nurodo, kad UAB „T“ buvo iškelta bankroto byla, kurios galutinis sprendimas taip pat patvirtino, jog įmonės turto jis (apeliantas) neiššvaistė. Remiantis bankroto administratoriui pateiktu debitorių sąrašu matyti, kad įmonės skolininkai buvo tik trys su šia baudžiamąja byla nesusiję juridiniai asmenys. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi paskelbė įmonės pabaigą, o jį (apeliantą) patvirtino kaip pirmos eilės kreditorių 19 306,42 Lt.

41Nuteistojo nuomone, šie pirmiau nurodyti duomenys patvirtina, kad sandoris dėl automobilio pardavimo įvyko ir už jį buvo realiai sumokėta, nes kitu atveju, įmonės skolinininku būtų arba V. R. (kaip daikto pirkėjas), arba jis (apeliantas) (kaip įmonės vadovas) kaip gavęs, bet neįnešęs į įmonės kasą pinigų.

42Prašoma atsižvelgti ir į liudytojos A. P. parodymus, kurių metu tvirtino, kad jam (apeliantui) vadovaujant įmonei jokių problemų nebuvo, nes viskas buvo daroma pagal įstatymus. Be to, jokių pretenzijų (ieškinių) dėl sandorio nekėlė ir bankroto administratorius,

43t. y. kaip asmeniui, kuris galimai išvaistė įmonės turtą ir dėl to sumažino jos mokumą.

44Taip pat nuteistasis V. N. pažymi, kad tuo atveju, jei nebūtų išteisintas, tai prašo nors sušvelninti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę ir vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu, BK 54 straipsnio 3 dalimi arba BK 75 straipsniu, skirti bausmę, nesusijusia su laisvės atėmimu.

45Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, kad procesas vyksta nepateisinamai ilgą laiko tarpą. Be to, praeityje neteistas, dirba, turi šeimą, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti ir teisingumas įgyvendinimas neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.

46Gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

47Nuteistųjų A. Š. ir V. N. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktai). Dėl V. N. ir A. Š. išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nepaduoti, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

48Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, BPK normų pažeidimų nepadarė. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, tačiau nuosprendyje išdėstytos teismo išvados iš dalies neatitinka bylos aplinkybių, todėl buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas V. N. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), o A. Š. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Teisėjų kolegijos nuomone, V. N. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) neteisingai paskirta bausmė.

49Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekiant užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

50Nuteistieji A. Š. ir V. N. apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuorodomis į pažeidimus, jų manymu, padarytus šioje nagrinėjamojoje byloje taikant BPK 20 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir ypač įrodymų vertinimą. Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, nepašalino prieštaravimų, abejonių bei netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

51Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Taigi įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo, leistinumo reikalavimų bei juos vertinti vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

52Teisėjų kolegijos nuomone, skunde nurodyti argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti ir atmestini. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Kasacinė nutartis Nr. 2K-359/2014). Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012). Tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ar neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar priėmė apeliantams nepalankų sprendimą nepatvirtina teismo šališkumo.

53Svarbu pažymėti, kad įrodymų leistinumo kriterijus apibrėžtas BPK 20 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, jog įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Tai reiškia, kad spręsdamas, ar išnagrinėti bylos duomenys pripažintini įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams, ir nustatyti, ar juos patvirtina kiti bylos duomenys.

54Teismų praktikoje tvirtinama, kad tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu (principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir, ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurie gauti pažeidžiant BPK nuostatas ir teismui kyla abejonių dėl duomenų patikimumo ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo (nuteistojo) teisės.

55Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis operatyvinio tyrimo metu gautais duomenimis, telefoninių pokalbių pasiklausymo metu gauta informacija, nes byloje nebuvo gautas leidimas šiuos duomenis panaudoti kitoje byloje.

56Teisėjų kolegijos nuomone, tokie skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini.

57Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 162 straipsnyje numatyta, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame Kodekse numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu, o jeigu baudžiamoji byla yra teismo žinioje, sprendimas dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi.

58Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 07-1-220-08 dėl A. Š., V. N. ir kitų įtariamųjų galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo pradėtas 2008 m. rugpjūčio 25 d. (1 t., 13-19 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro V. G. 2012 m. birželio 29 d. nutarimu buvo priimtas sprendimas įtariamųjų A. Š., V. N., V. R. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą atskirti į atskirą procesą, tokiu būdu buvo siekiama greičiau užbaigti ikiteisminį tyrimą ir šią bylos dalį perduoti į teismą (1 t., 1-12 b. l.). Iš byloje esančio sąrašo matyti, kokie dokumentai ir daiktiniai įrodymai buvo atskirti į naują procesą. Teisėjų kolegijos nuomone, ikiteisminio tyrimo metu nutarimą išskirti bylą į atskirą procesą priėmė prokuroras, o byla, kurioje skundžiamu nuosprendžiu nuteisti A. Š. ir V. N., nėra nauja, tik jai suteiktas kitas (naujas) numeris 07-1-215-12. Esant šioms aplinkybėms, BPK 162 straipsnio reikalavimai nepažeisti.

59Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialiąja tvarka ir leista kontroliuoti bei fiksuoti A. Š. pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus su kitais asmenimis, slaptas patekimas į tarnybines patalpas K. miesto savivaldybėje, vėliau šie terminai įstatymo nustatyta tvarka buvo tęsiami (1 t., 105, 106, 109, 112, 115-116, 119-120, 123-124, 127-128, 131-132, 135-136, 139-140, 155-156, 168-170 b. l., 2 t., 33, 34 b. l.). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu įvairių teismų nutartimis buvo leista pareigūnams naudoti technines priemones specialiąja tvarka V. R., N. R., V. N., A. R. ir kt. asmenims (1 t., 143-144, 147-148, 180-181, 184 b. l., 2 t., 6, 9-10, 21-22, 24-25, 28, 37-38, 47 b. l.). Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius dokumentus dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo, kitų slaptų sekimo priemonių taikymo A. Š. ir V. N. atžvilgiu pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (2003 m. gegužės 20 d. redakcija) bei BPK 154 straipsnio nuostatas pažeidimų nenustatė, be to, tokių pažeidimų nenurodė ir nuteistieji apeliaciniuose skunduose.

60Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad pareigūnai kontroliavo jo (nuteistojo) ir jo šeimos narių telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją net ir po to, kai 2008 m. rugpjūčio 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apeliantų A. Š. ir V. N. bei kitų asmenų padarytų nusikalstamų veiksmų. Iš baudžiamojoje byloje esančių Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarčių matyti, kad A. Š. bei jo šeimos narių atžvilgiu techninės priemonės kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją buvo taikomos BPK 154 straipsnyje nustatyta tvarka net iki 2009 m. gruodžio 15 d. (1 t., 13-19, 168-170 b. l., 2 t., 28, 34, 47 b. l.). Pažymėtina, kad BPK 154 straipsnyje nenumatytas konkretus terminas dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos kontrolės taikymo, svarbu, kad tokia kontrolė būtų vykdoma teisėtai. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2014 m. sausio 9 d. nutarimo, telekomunikacijos tinklais perduodamos kontrolės metu gauta informacija po 2008 m. rugpjūčio 25 d. buvo sunaikinta, t. y. jie baudžiamojoje byloje, kaip įrodymai, nebuvo panaudoti (2 t., 50-51 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo A. Š. skunde nurodytas toks motyvas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teigti, kad pareigūnai bei juos kontroliuojantis prokuroras piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi nėra jokio pagrindo, nes toks apelianto teiginys yra subjektyvaus pobūdžio ir deklaratyvus. Teisėjų kolegijos nuomone, ikiteisminio tyrimo metu BPK 166 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti.

61Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį

62(2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 227straipsnio

632 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija)

64Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis Baudžiamojo kodekso Specialiojoje dalyje numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudėčiai, taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme.

65V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo veiklos, davė valstybės tarnautojui A. Š., kuris dirbo K. miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriumi, didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už gerų santykių palaikymą bei galbūt ateityje tiksliai neapibrėžtą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, o A. Š. jį priėmė.

66Nuteistieji apeliaciniuose skunduose su pirmiau paminėta apygardos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad neįrodyta, jog V. N. davė kyšį, o A. Š., kaip valstybės tarnautojas, jį priėmė už kokį nors teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus V. N. ar su juo susijusių asmenų naudai. A. Š. manymu, kyšio priėmimas reiškia materialinės naudos gavimą manais už tarnybinių pareigų panaudojimą kyšio davėjo interesais. Pasak A. Š., pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje pasisakė tik dėl to, kad jis (apeliantas) gavo naudą, kurią sudarė 43 000 Lt, tačiau visiškai nesusiejo šių aplinkybių su kyšio davėjo interesais, nes tarp jo, kaip savivaldybės tarnautojo, ir V. N. jokių darbinių ar asmeninių santykių nebuvo.

67Teisėjų kolegijos nuomone, šie nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti ir atmetami.

68Iš byloje esančių UAB „T“ dokumentų matyti, kad V. N. šioje bendrovėje dirbo nuo 2005 m. birželio 27 d. iki 2012 m. vasario 21 d., o nusikalstamų veikų padarymo metu nuo 2007 m. gruodžio 3 d. buvo paskirtas laikinai einančiu šios bendrovė direktoriaus pareigas (2 t., 84-85 b. l., 6 t., 6, 37-40, 43-52, 53-56, 61-64 b. l.). Iš VĮ „R“ duomenų matyti, kad UAB „L“ pavadinimas į UAB „T“ pasikeitė po 2006 m. rugpjūčio 19 d. Nuo 1997 m. kovo

6919 d. iki 2013 m. sausio 25 d., kaip bendrovės valdymo organas buvo ir Visuotinis akcininkų susirinkimas (6 t, 15-21 b. l.). Iš AB „S“ pateiktų dokumentų matyti, kad nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 22 d. lizingo įmokas už automobilį „T“ mokėjo UAB „L“, o nuo 2006 m. rugsėjo 27 d. iki 2008 m. kovo 7 d. – UAB „T“ (2 t., 81-82, 84, 85 b. l., 4 t., 132-140 b. l.). Iš liudytojų A. P. ir V. B. parodymų matyti, kad UAB „T“ lizingo būdu įsigijo automobilį „T“, valst. Nr. XXX, o visus dokumentus tvarkė V. N. Iš VĮ „R“ gautų dokumentų matyti, kad 2008 m. kovo 7 d. buvo surašytas priėmimo-perdavimo aktas apie tai, jog „UAB „T“ visiškai įvykdė lizingo sutarties Nr. XXXX sąlygas, todėl UAB „S“ perduoda, o UAB „T“ priima nuosavybėn 2005 m. laidos automobilį „T“, valst. Nr. XXX (aktą pasirašė V. N.). Iš 2008 m. kovo 7 d. UAB „S“ surašyto įgaliojimo matyti, kad UAB „S“ K. atstovybės direktorius A. K. įgaliojo V. R. išregistruoti, transportuoti, tvarkyti ir atsiimti VĮ „R“ automobilio „T“ 2005 m. laidos, valst. Nr. XXX registravimo dokumentus. Iš 2008 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2008/01 matyti, kad UAB „T“, kuriai atstovavo direktorius V. N., automobilį „T“, valst. Nr. XXX pardavė V. R. Iš apžiūrėto 2008 m. kovo 12 d. Bendrojo prašymo Nr. 4926206 matyti, kad V. R. tą pačią dieną VĮ „R“ buvo įregistruotas naujuoju šio automobilio valdytoju. 2008 m. balandžio 8 d. Bendruoju prašymu Nr. 4992861 VĮ „R“ V. R. prašė pirmiau minėtos transporto priemonės naujuoju valdytoju įregistruoti J. O. (2 t., 91-92 b. l.).

70Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertino ir pagrįstai vadovavosi liudytojų A. R., N. R., V. R., J. O., A. P., V. B. parodymais, nes jie iš esmės atitinka rašytinius bylos įrodymus: daiktų/dokumentų apžiūros protokoluose bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir jų metu padarytuose garso/vaizdo įrašuose (suvestinėse), slapto sekimo protokoluose užfiksuotiems duomenims. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š. 2005 m. laidos automobiliu „T“, valst. Nr. XXX, priklausančiu UAB „T“, faktiškai naudojosi anksčiau, nes dar 2006 m. rugpjūčio 11 d. jis (A. Š.) buvo nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį (greičio viršijimas) 50 Lt bauda (8 t., 45-46 b. l.). Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu nustatyta, kad būtent A. Š. buvo suinteresuotas kuo greičiau sutvarkyti automobilio „T“, valst. Nr. XXX draudimo ir lizingavimo dokumentus ir būtų jam (A. Š.) perduotas. Be to, iš šių telefoninių pokalbių įrašų suvestinių matyti, kad V. N. pirmiau minėto automobilio dokumentų sutvarkymą ir perdavimą A. Š. sieja su UAB „K“, jeigu teigiamai bus išspręsti kažkokie klausimai, susiję su šia bendrove. Pokalbio metu V. N. aiškino: „ <...> Tą pardavimą reikėtų daryt dar už kokio mėnesio, nes ten visa ta sprendžiasi ten, e, su šitais, juk žinai. Čia turėtų turėtų mėnesio bėgy, e, išsispręst su šitais su „Ž“, su viskuom, ir tada galėsim padaryt, nu <...>.“ Iš telefoninio pokalbio turinio matyti, kad A. Š. pasiūlė pasikalbėti ir su G. V. (UAB „K“ valdybos pirmininku): „<...>Matai, būtų gerai ir su G., galima mums trims susitikti, pasišnekėti <...>“, o V. N. tam pritarė: „<...>Nu, tai taip, ne...Gerai. Aš tada G. (G. V.) pasuksiu. Gal pirma palaukim šią savaitę, ką ten su A. (A. R.) šnekėsim. Nes jis vis tiek jis, atseit, jau čia tvarko tuos reikalaus... O aš su G. šnekėjau, principe, mes sutarėm, tai galėsim gale savaitės kokį penktadienį, jeigu kas, subėgt. Ir ir tada jau taškelius susidėt <...> (5 t., 97-99, 100-101, 105-107 b. l.). Be to, A. Š. telefoninių pokalbių metu ragino V. N. automobilio „T“ dokumentų sutvarkymo ir pardavimo klausimais domėtis nuolatos ir tai padaryti kuo greičiau (5 t., 108-110 b. l.). Tai patvirtina telefoniniai pokalbiai tarp A. Š. ir A. R. (UAB „K“ direktoriumi dirbo nuo 2001 m. birželio 21 d. iki 2007 m. gruodžio 18 d.), kurių metu sprendžiami „T“ draudimo, lizingavimo, techninės būklės klausimai (5 t., 111-113, 114-118, 119-121, 122-123, 124-126 b. l.).

71Be to, slapto sekimo metu užfiksuota, kad 2007 m. birželio 20 d. 8 val. 47 min. prie UAB „S“, esančios ( - ), A. Š. atvažiavo vairuodamas automobiliu „R“, valst. Nr. XXX“, o kiek vėliau – A. R. automobiliu „T“, valst. Nr. XXX. Vėliau, t. y. 9 val. 01 min. A. Š. ir A. R. išvyko automobiliu „T“, o automobilį „R“, valst. Nr. XXX paliko prie UAB „S“ (5 t., 127-128 b. l.). Šiame protokole užfiksuoti duomenys patvirtina apie glaudžius tarpusavi santykius tarp A. Š. ir A. R. Be to, iš liudytojo A. R. parodymų matyti, kad jis (A. R.) ir V. N. buvo įmonės „K“ steigėjai, o nuteistasis (V. N.) kurį laiką buvo šios bendrovės akcininku. Be to, UAB „K“ su bendrove „L“, kuriai vadovavo V. N., buvo pasirašiusi transporto teikimo paslaugų sutartį. Šiuos liudytojo A. R. parodymus iš dalies patvirtina UAB „K“ akcininkų registracijos žurnale esantys įrašai apie tai, kad iki 2002 m. liepos 18 d. šios bendrovės akcininku buvo ir V. N. (3, b. l. 111-115). Iš 2008 m. sausio 23 d. telefoninio pokalbio matyti, kad A. Š. ir N. R. kalbasi apie automobilį „T“, valst. Nr. XXX pardavimo kainą, automobilio lizingo sutarties perrašymą V. R. vardu, apie galimybę parduoti automobilį. Iš pokalbio turinio matyti, kad A. Š. aktyviai ieškojo būdų, kaip kuo brangiau parduoti automobilį. Iš pokalbių turinio taip pat matyti, kad automobilio pardavimo klausimai yra derinami ir su kažkuriais pareigūnais V., šiuos klausimus tvarko V. N., kuris uždelsė laiku išvykti į V., nes gimė dvynukai (5 t., 133-139 b. l.). Iš 2008 m. kovo 3 d. telefoninio pokalbio matyti, kad automobilio „T“ atidavimo A. Š. laikas siejamas ir su naujo UAB „K“ direktoriaus G. V. reikalų sutvarkymu (5 t., 145-146 b. l.). Iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad automobilio „T“, valst. Nr. XXX pirkimo-pardavimo dokumentus A. Š. nurodymu tvarkė N. ir V. R., o automobiliu, kaip savo nuosavybe, naudojosi A. Š. (5 t., 140, 141-142, 143-144 b. l., 6 t., 1-6, 29 b. l.).

72Iš byloje esančio dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad:

73- 2005 m. balandžio 25 d. neskelbtinose derybose K. miesto parkų, skverų, žaliųjų plotų želdinimo, aplinkotvarkos ir priežiūros darbai buvo patikėti UAB „K“. K. miesto savivaldybė ir UAB „K“ 2005 m. gegužės 13 d. sutartimi, kurią pasirašė K. miesto savivaldybės administracijos direktorė J. S. ir UAB „K“ direktorius A. R., susitarė, kad ši bendrovė už 1 045 183 Lt atliks K. miesto parkų, skverų, žaliųjų plotų želdinimą, aplinkotvarką ir priežiūrą. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio 2005 m. gegužės 13 d. protokole nurodyta, kad už tokių darbų atlikimo pirmumo teisę balsavo visa komisija, tame tarpe A. Š., kuris tuo metu buvo Miesto ūkio departamento direktoriaus pareigose;

74- K. miesto savivaldybės administracija 2005 m. spalio 29 d. su UAB „K“ sudarė sutartį Nr. XXX, pagal kurią nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d. ši bendrovė turėjo atlikti „K. miesto pietinės bei šiaurinės dalies sanitarinio rankinio tvarkymo paslaugas“, o per trejus metus atliekamų darbų suma neturėjo viršyti 12 588 831,42 Lt. Ten pat nurodyta, kad sutarties priedus dėl atliekamų darbų ir jų apimčių patvirtino Miesto ūkio departamento direktorius A. Š. (2 t., 121-150 b. l.);

75- K. miesto savivaldybės administracija 2005 m. spalio 10 d. atviro konkurso būdu iš UAB „K“ pirko „K. miesto sanitarinio rankinio tvarkymo paslaugas“. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio 2005 m. spalio 24 d. protokole Nr. XXX nurodyta, kad konkursą laimėjo UAB „K“, o visa komisija, taip pat ir A. Š. pritarė (balsavo „už“). Be to, UAB „K“ dalyvavo K. miesto savivaldybės administracijos rengtame viešame atvirame konkurse pirkti K. miesto parkų, skverų, žaliųjų plotų želdinimo, aplinkotvarkos ir priežiūros paslaugas nuo 2006 m. kovo 8 d. iki 2009 m. kovo 8 d., kurį laimėjo UAB „K“ („už“ balsavo visa komisija, tame tarpe ir A. Š.). K. miesto savivaldybės administracija su UAB „K“ (direktorius A. R.) 2006 m. kovo 7 d. sudarė sutartį Nr. XXX dėl darbų už 2 989 675,59 Lt atlikimo, kurią derino ir Miesto ūkio departamento direktorius A. Š. (2 t., 151-176 b. l.).

76Akivaizdu, kad telefoniniai pokalbiai ir raštiniai įrodymai patvirtina, kad tarp V. N. ir A. Š. palaikomi labai artimi ir draugiški tarpusavio ryšiai, kurie grindžiami abipusiu supratimu ir pagalba. Pirmiau paminėti įrodymai patvirtina, kad A. Š. būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas K. miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriumi iš UAB „T“ direktoriaus V. N. savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį, t. y. automobilį „T“, kurio valst. Nr. XXX už gerų santykių palaikymą bei ateityje tiksliai neapibrėžtą A. Š. teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus.

77Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje nėra galimybės tiksliai nustatyti, už kokį ar kokius teisėtus veikimus ar neveikimus ateityje V. N. davė (papirko), o A. Š. priėmė didelės vertės kyšį dėl šių priežasčių:

78pirma, telekomunikacijų tinklais gauta informacija (telefoniniai pokalbiai) tarp A. Š. ir V. N. bei kitų asmenų vyksta užuominomis, telefoninių pokalbių dalyviai stengiasi aiškiai nereikšti tikrojo sumanymo ar nusikalstamo ketinimo, dažniausiai sakinių nebaigia arba nutyli svarbias aplinkybes, tačiau abiem nuteistiesiems ar kitiems pokalbių dalyviams jų prasmė aiškiai suprantama;

79antra, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistieji A. Š. ir V. N. pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus apie jiems inkriminuojamų nusikaltimų padarymo aplinkybes (10 t., 72 b. l.). Todėl apygardos teismas pagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais bei padarė teisingas išvadas;

80trečia, įrodymai vertinami ne atskirai (selektyviai), o visumoje, kiek jie atitinka kitus įrodymus ir neprieštarauja kitoms faktinėms bylos aplinkybėms. Iš nuteistųjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad jie vadovaujasi tik jiems palankiais įrodymais, juos selektyviai vertina, nesiedami jų tarpusavyje su visa bylos medžiaga. Byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad A. Š., kaip valstybės tarnautojo veiksmai, yra glaudžiai susiję su UAB „K“ konkursuose laimimais užsakymais dėl K. mieste atliekamų darbų, tuo yra suinteresuotas ir V. N. Iš telefoninių pokalbių turinio ir pirmiau minėtų rašytinių įrodymų darytina išvada, kad V. N. buvo suinteresuotas palaikyti gerus santykius su A. Š. Pažymėtina ir tai, kad nuteistieji ir jų gynėjai savaip interpretuoja nusikalstamų veiksmų padarymo faktines aplinkybes, tokiu būdu sąmoningai iškreipia byloje surinktų įrodymų turinį ir pirmosios instancijos teisme nustatytas tikrąsias bylos aplinkybes.

81Pažymėtina, kad papirkimas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – tai tiesiogiai arba netiesiogiai pareikštas pasiūlymas, pažadas duoti kyšį arba kyšio davimas valstybės tarnautojui arba jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba kyšio davimas per tarpininką siekiant tų pačių rezultatų. Minėto straipsnio dispozicijoje numatytos veikos išvardytos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 227 straipsnio 1 dalį pakanka bent vienos iš minėtų alternatyvių veiksmų. BK 227 straipsnyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nustatyta atsakomybė už papirkimą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens siūlant, pažadant duoti ar duodant didesnės negu 205 MGL vertės kyšį už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (1 dalis) arba siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos vykdant įgaliojimus (2 dalis). Įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 227 straipsnį visais atvejais būtinai nustatyti konkrečius paperkamo asmens veiksmus, kuriuos paperkamas asmuo atliko (neatliko) ar turėtų atlikti (neatlikti) papirkėjo naudai.

82Be to, BK 227 straipsnyje numatyta papirkimo sudėtis yra formali, todėl kyšio davimas yra baigtas nuo minėtų alternatyvių veiksmų padarymo momento. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo duodamo kyšio nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika taip pat kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas. Be to, papirkimo baigtumas nepriklauso nuo to, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne. Taip pat veikos kvalifikacijai reikšmės neturi kyšio davimo vieta ir būdas. Pažymėtina, kad pagal įstatymą susitarimas nėra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia ne susitarimo tarp kaltininko ir valstybės tarnautojo buvimas ar nebuvimas, o tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą. Kita vertus, BK 227 straipsnyje ir BK 225 straipsnyje numatytų veikų sisteminis aiškinimas gali atskleisti kyšininkavimo formų esmę, pavojingumo pobūdį: nusikalstamai neteisėtas turtinis poveikis valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, jiems vykdant savo įgaliojimus. Tokiu būdu, įstatymų leidėjas siekia inter alia užtikrinti sąžiningumo, teisėtumo, nešališkumo, visų lygybės prieš įstatymą, valstybės institucijas ir pareigūnus bei kitų konstitucinių principų reikalavimų laikymąsi valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų veikloje, vykdant įgaliojimus, bei apsaugoti juos nuo neteisėto, nepagrįsto turtinio poveikio, pažeidžiančio jų veiklos minėtų principų reikalavimus. Todėl pagal susiformavusią teismų praktiką pagal BK 227 straipsnį baustinas ne tik siekimas kyšiu savo naudai kokių nors konkrečių teisėtų ar neteisėtų valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmų (neveikimo) vykdant įgaliojimus, bet ir siekimas kyšiu išimtinės padėties ar apskritai paperkamo asmens palankumo ateityje. Vadinasi, pagal BK 227 straipsnį kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siūlo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiškiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimą ar neveikimą (teisėtą ar neteisėtą, praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siūlomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės.

83Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. Š. į K. miesto Ūkio departamento direktoriaus pareigas buvo paskirtas K. miesto savivaldybės administratoriaus 2001 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 33 ir jose dirbo nuo 2001 m. gegužės 17 d. (4 t., 44-46 b. l.). Iš K. miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. p-113 bei patvirtintų miesto Ūkio departamento direktoriaus pareigybės aprašymų matyti, kad A. Š. buvo A lygio karjeros valstybės tarnautojas, pagal kurias jam buvo priskirta funkcija teikti administracijos direktoriui savivaldybės tarybos sprendimų, administracijos direktoriaus įsakymų projektus, kontroliuoti jų vykdymą bei buvo atsakingas už jų įgyvendinimą (6.6. punktas) (4 t., 40-43 b. l.). Iš K. miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 143 bei 2007 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. AD1-1048 turinio matyti, kad A. Š. taip pat buvo paskirtas Viešųjų pirkimų komisijos nariu, o iš šių pareigų buvo pašalintas 2008 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. AD1-2002 (4 t., 49-51 b. l.). Iš K. miesto savivaldybės administracijos nuostatų, patvirtintų K. miesto savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T2-383 matyti, kad tai yra viešoji įstaiga, kurios steigėja ir savininkė yra K. miesto savivaldybės taryba. Pagrindinis šios įstaigos tikslas – teikti viešas paslaugas, vykdant savivaldybei nuosavybės teise priklausančių švietimo, kultūros, sporto, sveikatos, socialines, butų ūkio ir energetikos paslaugas (4 t., 8-39 b. l.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. Š. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo K. miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriumi ir turėjo administracinius įgaliojimus, todėl pagal BK 230 straipsnio 1 dalį jis buvo valstybės tarnautojas.

84Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. N. davė (papirko), o A. Š. priėmė didelės vertės kyšį už, galbūt, ateityje tiksliai neapibrėžtą A. Š. teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje vartojo žodį „galbūt“, kurio reikšmė yra spėjamo pobūdžio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu šioje dalyje kaltinimas buvo grindžiamas pavartojus žodį „galimai“. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejonėmis. Kaip matyti iš V. N. ir A. Š. pareikšto kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį, papirkimas ir kyšio priėmimas susijęs su A. Š. tiksliai neapibrėžtais teisėtais veiksmais ar neveikimu ateityje, vykdant įgaliojimus, todėl žodžio „galbūt“ vartojimas yra perteklinis ir iš nuosprendžio šalintinas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai nelaikoma esminiu BPK pažeidimu, o tik pareikšto kaltinimo tikslinimu (koregavimu), todėl ši klaida ištaisoma nekeičiant nuosprendžio.

85Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Š. ir V. N. veikė tiesiogine tyčia, t. y. V. N. žinojo, kad A. Š. yra valstybės tarnautojas, turintis įstatymų numatytus įgaliojimus ir pareigas, suvokė, kad jį paperka už ateityje tiksliai neapibrėžtą A. Š. teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus. A. Š. suprato, kad iš V. N. priima didelės vertės kyšį ir siekė tokių padarinių.

86Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas A. Š. pripažino kaltu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), o V. N. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Teisėjų kolegijos nuomone, A. Š. ir V. N. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimas taikant minėtą įstatymo redakciją neteisinga, nes tuo metu galiojo BK 225 straipsnio 3 dalies ir BK 227 straipsnio 2 dalies 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

87Esant šioms aplinkybėms, A. Š. nusikalstama veika iš BK 225 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir V. N. nusikalstama veika iš BK 227 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuojama atitinkamai į BK 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

88Dėl V. N. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

89pagal BK 184 straipsnio 2 dalį

90V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iššvaistė svetimą jam patikėtą didelės vertės UAB „T“ turtą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

91V. N. laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 12 d. iki 2008 m. kovo 7 d. susitarė su A. Š., kad pagamins netikrus dokumentus ir juos panaudos sudarius sandorius, t. y. per A. Š. pasirinktą asmenį V. R., nesuprantantį šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, V. R. vardu sudarys automobilio „T“, valst. Nr. XXX pirkimo–pardavimo sutartį.

92V. R. 2008 m. kovo 7 d. apie 10 val. nuvyko pas V. N. į UAB „T“, esančią ( - ), kurioje V. N., tuo metu laikinai eidamas UAB „T“ direktoriaus pareigas, vykdydamas susitarimą su A. Š., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, davė nurodymą UAB „A“ direktorei A. P., nesuprantančiai šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, parengti 2008 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderį, serija LAC Nr. 9022019, kuriame nurodė įrašyti aiškiai neteisingus duomenis, t. y. kad iš V. R. į UAB „T“ yra priimtas 43 000 Lt avansas už „T“ bei parengti du 2008 m. kovo 7 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. LIT000000112 egzempliorius, į kuriuos nurodė įrašyti aiškiai neteisingus duomenis, t. y. jog V. R. iš UAB „T“ perka minėta automobilį.

93A. P. nesuprasdama šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, parengė minėtus dokumentus bei pasirašiusi 2008 m. kovo 5 d. Kasos pajamų orderį, serija LAC Nr. 9022019, perdavė juos V. N., kuris pasirašė 2008 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LIT 000000112, o V. R. pasirašė visus nurodytus dokumentus. Tokiu būdu, V. N. bei nesuprantantis šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio V. R. pagamino netikrus dokumentus, kuriuos V. N. panaudojo, t. y. perdavė buhalterinę apskaitą tvarkančiai A. P., kuri paminėtų dokumentų pagrindu automobilį „T“, valst. Nr. XXX išrašė iš UAB „T“ balanso.

94V. N. tęsdamas nusikalstamą veiką, tyrimo metu nenustatytu kompiuteriu ir nenustatytomis aplinkybėmis parengė 2008 m. kovo 7 d. įgaliojimą (tris jo egzempliorius), kuriuo įgaliojo V. R. atstovauti UAB „T“ įregistruojant/išregistruojant automobilį „T“, valst. Nr. XXX, tris 2008 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. XXX egzempliorius, du 2008 m. kovo 7 d. automobilio priėmimo–perdavimo akto egzempliorius, kuriuose nurodė neteisingus duomenis apie tai, kad V. R. iš UAB „T“ už 43 000 Lt perka automobilį „T“, valst. Nr. XXX, o automobilis yra perduodamas V. R.

95Po to, V. R., kuris nesuprato šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, tą pačią dieną pirmiau paminėtus dokumentus panaudojo, t. y. nuvyko į UAB „V“ K. atstovybės patalpas, esančias ( - ) ir juos perdavė UAB „V“, kur buvo parengti bei V. R. perduoti 2008 m. kovo 7 d. priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo automobilį „T“, valst. Nr. XXX perdavė UAB „T“ bei parengė 2008 m. kovo 7 d. įgaliojimą, kuriuo V. R. įgaliojo išregistruoti, transportuoti, tvarkyti ir atsiimti iš VĮ „R“ automobilio „T“, valst. Nr. XXX registravimo dokumentus. V. R. pagal šiuos dokumentus VĮ „R“ K. filialo patalpose, esančiose ( - ), parengė ir pasirašė 2008 m. kovo 12 d. bendrąjį prašymą Nr. 4926206, kurio pagrindu automobilis „T“, valst. Nr. XXX VĮ „R“ buvo išregistruotas iš UAB „V“ ir priregistruotas V. R. vardu.

96Iš byloje esančio dokumentų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, t. y. lizingo sutarties Nr. XXXX ir specifikacijos, mokėjimų grafiko–sąskaitos Nr. 2005-110376-1, transporto priemonės draudimo liudijimo Nr. 0289558, PVM sąskaitos faktūros

97Nr. LIT000000112, ilgalaikio turto apyvartos kortelės, įgaliojimo, pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2008101, priėmimo–perdavimo akto, techninės apžiūros taloną, techninio paso, kasos pajamų orderio LAC Nr. 9022019, mokėjimų „V“ pavedimų sąskaitos išrašų matyti, kad automobilis „T“, valst. Nr. XXX buvo UAB „T“ balanse (2 t., 81-82 b. l.).

98Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytoja A. P. (6 t., 139-143, 145-148 b. l.).

99Iš byloje esančio dokumentų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, t. y. 2008 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2008/01, įgaliojimo, kuriuo UAB „T“ direktorius V. N. įgaliojo V. R. atstovauti UAB „T“ interesams valstybės įmonės „R“ K. filiale įregistruojant/išregistruojant automobilį „T“, valst. Nr. XXX, automobilio priėmimo–perdavimo akto, PVM sąskaitos faktūros Nr. LIT000000112, kasos pajamų orderio Nr. LAC 9022019 matyti, kad UAB „T“, atstovaujama direktoriaus V. N., pardavė V. R. automobilį „T“, kurio kaina 43 000 Lt (2 t., 72-73, 79 b. l.).

100BK 184 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Iššvaistymas gali būti padaromas aktyviais veiksmais, nukreiptais į tai, kad turtas ar turtinė teisė būtų neteisėtai perleista tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, pasirašant potvarkius, sudarant sandorius, po to – realiai perduodant turtą. Apie kaltininko veiksmų neteisėtumą sprendžiama iš įvairių aplinkybių. Tai gali būti ir nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos sudaryti sandoriai, be to, galimi atvejai, kai turintis atitinkamus įgalinimus asmuo (kuriam patikėtas ar jo žinioje yra svetimas turtas arba turtinė teisė) formaliai teisiškai sudaro sandorius (susitarimus), kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti savo turiniu, tuo tarpu jais pasinaudodamas siekia nusikalstamų tikslų ir neatlygintinai perleidžia svetimą turtą (ar turtinę teisę) tretiesiems asmenims.

101Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. Š. perduotas automobilis „T“, valst. Nr. XXX yra kyšio dalykas. Tai patvirtina ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, bet ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti duomenys (5 t., 113-139, 146-155, 157-161 b. l.). Iš liudytojo V. R. parodymų matyti, kad jis pinigų niekam nemokėjo, o pinigus už 2008 m. kovo mėnesį parduotą automobilį „T“, valst. Nr. XXX atidavė A. Š. (7 t., 6-9, 12-20, 23-31, 32-34 b. l.). Bylos medžiagoje nėra ir nuteistasis V. N. nepateikė jokių duomenų, kad pinigai už parduotą automobilį „T“, valst. Nr. XXX buvo įnešti į UAB „T“ kasą (ar sąskaitą banke). Nuteistasis V. N. skunde deklaratyviai teigia, kad visus pinigus už automobilį grąžino UAB „T“, kai automobilis buvo parduotas J. O. Tačiau tai neatitinka tikrovės, nes iš liudytojo V. R. parodymų matyti, kad pinigus, kuriuos gavo iš automobilio pirkėjo J. O., atidavė A. Š. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. Š. šiuos pinigus perdavė V. N., o pastarasis juos įnešė į UAB „T“ kasą (sąskaitą banke). Priešingai, pagal iš anksto sugalvotą nusikalstamą schemą buvo suklastoti 2008 m. kasos pajamų orderis Nr. LAC 9022019, 2008 m. kovo 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LIT000000112, 2008 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2008/01, 2008 m. kovo 7 d. priėmimo-perdavimo aktas, 2008 m. kovo 7 d. įgaliojimas, 2008 m. kovo 12 d. Bendrasis prašymas Nr. 4926206, kurie buvo panaudoti nusikalstamų veiksmų atlikimo metu, tokiu būdu, per tarpininką V. R. užmaskuota forma, kaip kyšis, A. Š. buvo perduotas automobilis „T“, valst. Nr. XXX. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas V. N. ir A. Š. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (1 t., 82-83 b. l.). Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu V. N. buvo UAB „T“ direktorius (t. y. laikinai einantis pareigas), tuo metu automobilis „T“, valst. Nr. XXX, kaip ir kitas šios bendrovės turtas, buvo jam patikėtas dėl užimamų pareigų, tačiau užmaskuota forma ir nusikalstamu būdu jį iššvaistė.

102Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. N. BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis).

103Pažymėtina, kad tai, jog nebuvo atliktas UAB „T“ buhalterinės apskaitos patikrinimas arba bankroto byloje nuteistasis V. N. ar V. R. nėra įtraukti į minėtos bendrovės skolininkų sąrašą arba bankroto administratorius jokių pretenzijų V. N. nepareiškė, nei patvirtina, nei paneigia svarbias bylos aplinkybes ir neturi jokios reikšmės įrodymų vertinimui ir nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Šių aplinkybių taip pat nepaneigia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime konstatuota aplinkybė, kad V. N. įrašytas į pirmos eilės kreditorių sąrašą dėl 19 306,42 Lt išieškojimo (11 t., 12-14 b. l.).

104Dėl bausmės

105Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

106Svarbu pažymėti, kad tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę yra labai svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Be to, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos, t. y. už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Todėl vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

107Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas skirdamas bausmes V. N. ir A. Š. įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes, t. y. kad abiem nuteistiesiems atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą – tiesioginę tyčią, jų asmenybę apibūdinančius kriterijus. Pirmosios instancijos teismas išskirtinių aplinkybių, susijusių su padarytų nusikaltimų pavojingumu ar nuteistųjų asmenybėmis, kurios leistų tvirtinti, kad V. N. ir A. Š. laisvės atėmimo bausmės skyrimas prieštarautų teisingumo, bausmės proporcingumo principams, nenustatė.

108Tačiau Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas paskirdamas V. N. laisvės atėmimo bausmes tik formaliai taikė bendruosius bausmės skyrimo pradmenis, tinkamai neindividualizavo bausmių remiantis BK 41 straipsniu ir BK 54 straipsnio 2, 3 dalimis, o paskirtomis bausmėmis akcentavo tik į nubaudimo funkciją, t. y. suteikė pirmenybę nubaudimo paskirčiai. Teisėjų kolegijos nuomone, V. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra aiškiai per griežtos ir prieštarauja teisingumo principui.

109Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant tikslo ir ieškant priemonių šiam tikslui pasiekti būtina įvertinti, jog tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra – proporcija. Teisingumo principo įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo skiriamos kaltininkui bausmės proporcingumo principo. Teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų, pataisymui reikalingą bausmės rūšį ir dydį. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, BK 54 straipsnio 3 dalyje. Įstatymų leidėjas, nustatęs sankciją už nusikalstamą veiką, kartu įstatyme nustatė ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, vykdydamas teisingumą – skirdamas bausmę, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, jog nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Kasacinė nutartis Nr. 2K-316/2014). Be to, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra konstatuota, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, 2013 m. liepos 3 d. sprendimas).

110Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. N. padaryta nusikalstama veika pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (BK 11 straipsnio 4 dalis) – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės pagal nusikalstamų veikų padarymo pobūdį negali būti vertinamos kaip itin pavojingos, už kurių padarymą V. N. turėtų būti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, be to, jos nėra smurtinio pobūdžio. Todėl nuteistojo V. N. atžvilgiu būtų adekvatu taikyti būtent ekonominio pobūdžio sankcijas. Be to, skiriant bausmę ir ją tinkamai individualizuojant būtina įvertinti ne tik nuteistojo asmenybę (teistumas išnykęs, dirba), bet atsižvelgti ir į tai, kad šioje byloje operatyvinio pobūdžio sekimo priemonės buvo pradėtos taikyti net 2006 m. rugpjūčio mėnesį, jų taikymas tęsėsi net dvejus metus (1 t., 105, 106, 109, 112, 168-170, 180-181, 184 b. l., 2 t., 21-22, 33-34 b. l.). Tuo tarpu, A. Š. ir V. N. nuteisti už nusikalstamų veikų padarymą 2008 m. vasario-kovo mėnesį, t. y. praėjus daugiau kaip šešeriems metams. Teisėjų kolegijos nuomone, nuo nusikaltimų darymo pradžios bei jų ištyrimo ir teisinio jų įvertinimo praėjo labai didelis laiko tarpas, per kurį V. N. nepadarė kitų nusikaltimų, kas rodo proceso prevencinę reikšmę. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino itin paviršutiniškai ir formaliai. Tai, kad ikiteisminis tyrimas tęsėsi nepagrįstai ilgą laiką patvirtina ir tai, kad baudžiamasis procesas A. Š. ir V. N. dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutrauktas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (1 t, 82-83 b. l.). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistieji sąmoningai vilkino ar kitaip trukdė ikiteisminiam tyrimui. Nors V. N. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tokia nuteistojo pozicija negali būti pagrindas nepalankiai vertinti jo asmenybę. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad V. N. augina tris mažamečius vaikus, dirba (10 t., 68-70 b. l.). Todėl teisėjų kolegijos nuomone, V. N. izoliavimas nuo visuomenės neišvengiamai turėtų neigiamos įtakos jo socialiniams ryšiams, darbui bei galimų socialinių priedermių vykdymui, t. y. skiriant laisvės atėmimo bausmę būtų pažeistas teisingos pusiausvyros (proporcijos) tarp siekiamo tikslo, priemonių šiam tikslui pasiekti ir nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio. Todėl Apeliacinis teismas įvertinęs pirmiau išdėstytų aplinkybių visetą konstatuoja, kad V. N. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam skiriama kitokia bausmė (bauda), nei numatyta BK 184 straipsnio 2 dalies, BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijose, suteikiant pirmenybę bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, tokios bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimas užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą ir bausmės tikslų pasiekimą.

111Apeliacinis teismas V. N. skirdamas bausmę (baudą) vadovaujasi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kuris už sunkaus nusikaltimo padarymą numatė baudos dydį iki 300 MGL, o už apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 227 straipsnio 2 dalis) – iki 200 MGL, ir skiria savo dydžiu didesnes už sankcijos vidurkį baudas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors V. N. pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas jau galiojant naujai BK 47 straipsnio redakcijai (t. y. 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo redakcijai), kuri nustatė, jog už sunkų nusikaltimą numatoma žymiai didesnės baudos, tačiau veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, todėl veikos nusikalstamumą ir baudžiamumą nustato įstatymas, galiojęs veikos padarymo metu (BK 3 straipsnio 1 dalis).

112A. Š. nusikalstamą veiką iš BK 225 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikavus į BK 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, sveikatos būklę, ilgą ikiteisminį procesą ir galutinio sprendimo (nuosprendžio įsiteisėjimą) priėmimą, jam skiriama minimali laisvės atėmimo bausmė, numatyta šio įstatymo sankcijoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Š. anksčiau teistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), be to, bylos duomenys patvirtina, jog jis kaltinamas ir kitų panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymu. Todėl A. Š. atžvilgiu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatomas minimalus, numatytas įstatymo sankcijoje.

113Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

Nutarė

114Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį dėl V. N. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), o A. Š. – pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pakeisti:

115- V. N. nusikalstamą veiką iš BK 227 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuoti į BK 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirti 150 MGL (19 500 Lt) (5 647,59 eurų) dydžio baudą;

116- V. N. nuteistam pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 200 MGL (26 000 Lt) (7 530,12 eurų) dydžio baudą.

117Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir V. N. paskirti subendrintą galutinę bausmę – 350 MGL (45 500 Lt) (13 177,71 eurų) dydžio baudą.

118Įpareigoti V. N. paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, į kurią pervedamos teismo skirtos baudos nagrinėjant bylas baudžiamojo proceso tvarka, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

119A. Š. nusikalstamą veiką iš BK 225 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuoti į BK 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

120Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184... 4. - pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 6. V. N. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d.... 7. A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2000 m.... 8. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo A. Š. konfiskuoti 55... 9. A. Š. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d.... 10. Iš nuteistojo V. N. priteista valstybei 143 Lt, o iš nuteistojo A. Š. –... 11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 12. A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės... 13. A. Š. būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas K. miesto savivaldybės... 14. Be to, A. Š. tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas nuslėpti kyšio... 15. A. Š. įkalbėtas ir palenktas V. R. 2008 m. kovo 7 d. apie 10 val. 00 min.,... 16. Tuo tarpu, V. N. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyrimo metu nenustatytu... 17. Tokiu būdu, V. N. ir nesuprantantis šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio V.... 18. Tuo tarpu, A. Š. siekdamas nuslėpti kyšio gavimo faktą, telefoninių... 19. V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad siekdamas sau pageidautinos... 20. V. N., būdamas UAB „L“ (įmonės kodas XXXX, 2006 m. liepos 24 d.... 21. Taip pat, V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iššvaistė... 22. V. N. tęsdamas nusikalstamą veiką, telefoninių pokalbių vykusių 2007 m.... 23. A. Š. įkalbėtas ir palenktas veiksmų nusikalstamo pobūdžio nesuprantantis... 24. A. P., nesuprasdama šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, parengė minėtus... 25. Tokiu būdu, V. N. bei nesuprantantis šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio V.... 26. V. N. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyrimo metu nenustatytu kompiuteriu... 27. Tokiu būdu, V. N. ir šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio nesuprantantis V.... 28. Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014... 29. Skunde apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagristas, nes... 30. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis operatyvinio... 31. A. Š. tvirtina, kad jo (apelianto) kaltė dėl kyšio priėmimo teisminio... 32. Be to, pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame... 33. Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamojoje byloje... 34. Nurodo, kad operatyvinio tyrimo metu buvo neteisėtai renkami įrodymai, nes... 35. Nuteistasis V. N. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014... 36. Skunde apeliantas nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes... 37. Pažymi, kad teismų praktikoje akcentuojama į tai, jog teismo išvados turi... 38. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas skundžiamajame... 39. Apeliaciniame skunde pažymima, kad atsakomybė pagal BK 184 straipsnį... 40. Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad nors 2008 m. kovo 7 d. sudarant sandorį... 41. Nuteistojo nuomone, šie pirmiau nurodyti duomenys patvirtina, kad sandoris... 42. Prašoma atsižvelgti ir į liudytojos A. P. parodymus, kurių metu tvirtino,... 43. t. y. kaip asmeniui, kuris galimai išvaistė įmonės turtą ir dėl to... 44. Taip pat nuteistasis V. N. pažymi, kad tuo atveju, jei nebūtų išteisintas,... 45. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas paskirdamas realią laisvės... 46. Gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašo... 47. Nuteistųjų A. Š. ir V. N. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.... 48. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad skundžiamas teismo... 49. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos... 50. Nuteistieji A. Š. ir V. N. apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios... 51. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad... 52. Teisėjų kolegijos nuomone, skunde nurodyti argumentai dėl teismo šališkumo... 53. Svarbu pažymėti, kad įrodymų leistinumo kriterijus apibrėžtas BPK 20... 54. Teismų praktikoje tvirtinama, kad tais atvejais, kai duomenis surenka... 55. Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 56. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini.... 57. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 162 straipsnyje numatyta, kad vienoje... 58. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje ikiteisminis... 59. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2006... 60. Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad pareigūnai... 61. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį... 62. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 227straipsnio... 63. 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija)... 64. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal baudžiamąjį... 65. V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad siekdamas sau pageidautinos... 66. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose su pirmiau paminėta apygardos teismo... 67. Teisėjų kolegijos nuomone, šie nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai... 68. Iš byloje esančių UAB „T“ dokumentų matyti, kad V. N. šioje... 69. 19 d. iki 2013 m. sausio 25 d., kaip bendrovės valdymo organas buvo ir... 70. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertino ir... 71. Be to, slapto sekimo metu užfiksuota, kad 2007 m. birželio 20 d. 8 val. 47... 72. Iš byloje esančio dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad:... 73. - 2005 m. balandžio 25 d. neskelbtinose derybose K. miesto parkų, skverų,... 74. - K. miesto savivaldybės administracija 2005 m. spalio 29 d. su UAB „K“... 75. - K. miesto savivaldybės administracija 2005 m. spalio 10 d. atviro konkurso... 76. Akivaizdu, kad telefoniniai pokalbiai ir raštiniai įrodymai patvirtina, kad... 77. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje nėra... 78. pirma, telekomunikacijų tinklais gauta informacija (telefoniniai pokalbiai)... 79. antra, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistieji A. Š. ir V.... 80. trečia, įrodymai vertinami ne atskirai (selektyviai), o visumoje, kiek jie... 81. Pažymėtina, kad papirkimas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio... 82. Be to, BK 227 straipsnyje numatyta papirkimo sudėtis yra formali, todėl... 83. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. Š. į K. miesto Ūkio departamento... 84. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,... 85. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Š. ir V. N. veikė... 86. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas A. Š.... 87. Esant šioms aplinkybėms, A. Š. nusikalstama veika iš BK 225 straipsnio 3... 88. Dėl V. N. nusikalstamos veikos kvalifikavimo... 89. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį... 90. V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iššvaistė svetimą jam... 91. V. N. laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 12 d. iki 2008 m. kovo 7 d. susitarė... 92. V. R. 2008 m. kovo 7 d. apie 10 val. nuvyko pas V. N. į UAB „T“, esančią... 93. A. P. nesuprasdama šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, parengė minėtus... 94. V. N. tęsdamas nusikalstamą veiką, tyrimo metu nenustatytu kompiuteriu ir... 95. Po to, V. R., kuris nesuprato šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, tą... 96. Iš byloje esančio dokumentų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, t.... 97. Nr. LIT000000112, ilgalaikio turto apyvartos kortelės, įgaliojimo,... 98. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytoja A. P. (6 t., 139-143, 145-148 b.... 99. Iš byloje esančio dokumentų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, t.... 100. BK 184 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar... 101. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais... 102. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. N. BK... 103. Pažymėtina, kad tai, jog nebuvo atliktas UAB „T“ buhalterinės apskaitos... 104. Dėl bausmės... 105. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės... 106. Svarbu pažymėti, kad tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę yra labai... 107. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas skirdamas... 108. Tačiau Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas paskirdamas... 109. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant tikslo ir ieškant... 110. Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. N. padaryta... 111. Apeliacinis teismas V. N. skirdamas bausmę (baudą) vadovaujasi nusikalstamos... 112. A. Š. nusikalstamą veiką iš BK 225 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26... 113. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328... 114. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį dėl V. N.... 115. - V. N. nusikalstamą veiką iš BK 227 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo... 116. - V. N. nuteistam pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d.... 117. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti... 118. Įpareigoti V. N. paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus į... 119. A. Š. nusikalstamą veiką iš BK 225 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26... 120. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....