Byla 1A-31-318/2018
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 metams, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, I. Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui, gynėjams advokatams Kaziui Pėdnyčiai, Gediminui Bukauskui, Mindaugui Šatui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. Ž., A. J. ir nuteistojo R. L. gynėjo advokato Gedimino Bukausko apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 metams, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

4R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

6A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 metų, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 metams.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

8Taip pat šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) išteisintas I. Y. (I. Y.), tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

10

  1. A. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. Ž., manančiu, jog bus įgyta ne daugiau kaip 2 000 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir neturint leidimo šias narkotines medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. 2016 m. vasario 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, Ispanijos Karalystėje, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su M. Ž., už tiksliai nenustatytą bendrai surinktą pinigų sumą, tačiau ne mažiau kaip už 2 300 eurų, iš nenustatyto asmens nupirko ir tokiu būdu bendrai su M. Ž., manančiu, jog buvo įgyta ne daugiau kaip 2 000 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 2 586,46 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią paslėpęs laikė ir gabeno automobilyje „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) specialiai įrengtose ertmėse – slėptuvėse. Po to, 2016 m. vasario 24 d., apie 02.20 val., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su M. Ž., manančiu, jog buvo įgyta ne daugiau kaip 2 000 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), Ispanijos Karalystėje įgytą labai didelį kiekį – 2 586,46 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), nepateikdamas muitinės kontrolei, automobiliu „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Valstybės sienos apsaugos ( - ) užkardą, esančią ( - ), kur valstybės sienos apsaugos pareigūnai patikrinimui sustabdė M. Ž. vairuojamą automobilį „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) ir 2016 m. vasario 24 d. 04.02 val. automobilio „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) kratos metu automobilio įrengtoje slėptuvėje policijos pareigūnai rado ir paėmė dalį – 493,55 g neteisėtai įgytos, laikytos ir gabentos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o likusią dalį – 2 092,91 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) policijos pareigūnai rado ir paėmė 2016 m. vasario 26 d. automobilio „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) papildomos kratos, atliktos nuo 10.00 val. iki 12.00 val., metu.
  2. M. Ž. nuteistas už tai, kad manydamas, jog bus įgyta ne daugiau kaip 2 000 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių),veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. J., neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą jas realizuoti ar kitaip platinti ir neturint leidimo šias narkotines medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. 2016 m. vasario 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, Ispanijos Karalystėje, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. J., kad šis įgys ne daugiau 2 000 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), už tiksliai nenustatytą bendrai surinktą pinigų sumą, tačiau ne mažiau kaip už 2 300 eurų, iš nenustatyto asmens A. J. nupirkus, tokiu būdu bendrai neteisėtai, jam manant, jog buvo įgyta ne daugiau 2 000 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), įgijo labai didelį kiekį – 2 586,46 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią paslėpęs laikė ir gabeno automobilyje „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) specialiai įrengtose ertmėse – slėptuvėse. Po ko, 2016 m. vasario 24 d. apie 02.20 val., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su A. J., pastarojo Ispanijos Karalystėje įgytą labai didelį kiekį – 2 586,46 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), manydamas, jog gabenama ne daugiau 2 000 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), nepateikdamas muitinės kontrolei, automobiliu „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Valstybės sienos apsaugos ( - ) užkardą, esančią ( - ), kur valstybės sienos apsaugos pareigūnai patikrinimui sustabdė M. Ž. vairuojamą automobilį „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) ir 2016 m. vasario 24 d. 04.02 val. automobilio „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) kratos metu automobilio įrengtoje slėptuvėje policijos pareigūnai rado ir paėmė dalį – 493,55 g neteisėtai įgytos, laikytos ir gabentos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o likusią dalį – 2 092,91 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), policijos pareigūnai rado ir paėmė 2016 m. vasario 26 d. automobilio „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) papildomos kratos, atliktos nuo 10.00 val. iki 12.00 val., metu.
  3. R. L. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 29 d., apie 11.45 val., aikštelėje prie ( - ) geležinkelio stoties, esančios ( - ), neteisėtai už 700 eurų I. Y. pardavė didelį kiekį, t. y. 39,461 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 16,487 g psichotropinės medžiagos – MDMA, tokiu būdu platino didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
    1. R. L. taip pat nuteistas už tai, kad nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2016 m. kovo 4 d. 16.13 val. garaže Nr. ( - ), esančiame 7-oje garažų bendrijoje (metalinių garažų masyve), ( - ), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,857 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kol šią psichotropinę medžiagą garažo Nr. 29 kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
    2. R. L. nuteistas ir už tai, kad nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2016 m. kovo 4 d. 16.13 val. garaže Nr. ( - ), esančiame 7-oje garažų bendrijoje (metalinių garažų masyve), ( - ) gatvių sankirtoje, ( - ), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė pagrindinę šaunamojo ginklo dalį – savadarbį užraktą ir svaidomojo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – 1,6 g pramoninės gamybos bedūmio parako, kol garažo Nr. ( - ) kratos metu ši pagrindinė šaunamojo ginklo dalis ir sprogstamoji medžiaga buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.
  4. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Ž. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendį:

11- jo nusikalstamus veiksmus iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį, pašalinti jam pagal BK 199 straipsnio 3 dalį inkriminuotą aplinkybę, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų nusikaltimų bei pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalį arba BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu, arba

12- pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalį ar 54 straipsnio 3 dalį, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 4 metų, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę sumažinti iki trijų metų, o bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 metams. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, nuo realios laisvės atėmimo bausmės jį atleisti.

    1. Nuteistasis M. Ž. teigia, kad apygardos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, prieštaringai ir netinkamai vertino įrodymus, padarė įrodymų neatitinkančias išvadas, nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, nors nuosprendyje juos išdėstė, dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
    2. Apeliantas nurodo, kad teismo išvada, jog jis įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, nėra pagrįsta neabejotinais įrodymais, jam inkriminuotą veikos kvalifikuojantį požymį „didelį kiekį“ teismas preziumavo iš vienintelės kitos bylos aplinkybės, kad iki nusikalstamo sumanymo realizavimo jam buvo žinoma, jog kitas nuteistasis A. J. ketina įsigyti iki 2 kg kanapių. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad veiką kvalifikuojančius požymius preziumuoti draudžiama, kiekvienas kvalifikuojantis požymis turi būti pagrįstas neabejotinais baudžiamojo proceso įstatymo numatytais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-561-511/2015, 2K-8-696/2016 ir kt.) Nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnyje, bet kurios dalies sudėčiai pagrįsti nepakanka nustatyti vien kaltininko norą (ketinimą, sumanymą), būtina nustatyti, kad jis buvo realizuotas atliekant baudžiamojo įstatymo uždraustus veiksmus. Be veikos objektyviųjų požymių turi būti nustatyti ir jos subjektyvieji požymiai, kuriuos apibūdina kaltė, tikslas ir motyvas. Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas, gabenimas ir kiti šio straipsnio dispozicijoje numatyti alternatyvūs veiksmai gali būti kvalifikuoti pagal šio straipsnio atitinkamą dalį tik įrodžius, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kokiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekiu jis disponuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173/2014, 2K-505/2014, 2K-530-693/2015 ir kt.). Pasak nuteistojo, šiuo atveju teismas nuosprendyje neatskleidė, nenustatė ir įrodymais nepagrindė iš kokių bent bendrų bruožų pagal teismo nustatytas aplinkybes jis – M. Ž. suvokė ar turėjo suvokti (bent numanyti), kad A. J. nupirko didelį kanapių kiekį, ypač kad jis vienasmeniškai nupirko netgi ne didelį, o labai didelį jų kiekį. Teismas nevertino, kad kiekvienas nusikalstamos veikos bendrininkas turi suvokti, jog kėsinasi ne tik į tą patį baudžiamuoju įstatymu saugomą objektą, bet turi suvokti ir kitus daromos nusikalstamos veikos sudėties požymius, ypač veiką kvalifikuojančius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-648/2015, 2K-53-895/2016, 2K-105-699/2016). Nors veikdamas kartu su A. J. jis suvokė, kad jie abu kėsinasi iš esmės į tą patį nusikaltimo objektą, tačiau jis nesuvokė ir objektyviai negalėjo suvokti, kad A. J. nupirko, automobilio slėptuvėse paslėpė ir jam nežinant su juo fiziškai gabeno didelį kiekį kanapių.
      1. Nuteistasis teigia, kad teismas, vertindamas tas pačias bylos aplinkybes, nuosprendyje padarė skirtingas išvadas dėl jo su A. J. esą kartu įgyto, laikyto ir gabento kanapių kiekio. Konstatuodamas, kad jo – M. Ž. nusikalstami veiksmai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti netinkamai, teismas nurodė, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad jam galėjo būti žinoma apie įsigyjamų narkotinių medžiagų kiekį, ir kad nėra pagrindo konstatuoti, jog M. Ž. būtų žinoma, kad yra įgytas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos. Prieštaraudamas tokiam bylos aplinkybių vertinimui, teismas padarė ir kitą, bet nepagrįstą išvadą dėl jo suvokto A. J. įgytų kanapių kiekio, t. y. kad jam – M. Ž. buvo žinoma, jog ketinama įsigyti iki 2 kg kanapių. Apelianto nuomone, teismas nelogiškai sprendė, kad iš esmės vienos ir tos pačios aplinkybės rodo, jog vienu atveju jis nesuvokė A. J. įgytų kanapių labai didelio kiekio, o kitu atveju – kad suvokė, jog jis įgijo didelį jų kiekį. Pagal kokius bent bendrus bruožus, net nematęs nupirktų kanapių ir jų pakuočių, jis esą suvokė didelį jų kiekį, teismas nemotyvavo. Pasak apelianto, vienintelė aplinkybė, kad dar Lietuvoje, prieš išvykstant į Ispaniją, A. J. jam pasakė, jog ketina pirkti apie 1,2 kg arba iki 2 kg kanapių, šiuo atveju nėra tokia reikšminga, kad sudarytų pagrindą išvadai esą jis žinojo apie A. J. faktiškai nupirktą didelį kiekį kanapių. Nusikalstamas sumanymas įsigyti iki 2 kg kanapių negali būti sutapatintas su faktiškai įgytu jų kiekiu, kuris gali būti ir žymiai mažesnis, pvz. 500 g, kaip kad jam pasakė A. J., ir žymiai didesnis, kaip kad šioje byloje nustatytas jų kiekis.
      2. Apeliantas pažymi, kad jis teismui nuosekliai parodė žinojęs, jog A. J. nupirko apie 500 g kanapių, nes taip pastarasis pasakė jam Ispanijoje prieš išvykstant į Lietuvą. Tokie jo parodymai nėra paneigti, jie pasitvirtino kitais bylos duomenimis. Teismas nuosprendyje neteisingai pažymėjo, kad A. J. parodė, jog jis nieko apie įgytą narkotinių medžiagų kiekį nesakė M. Ž.. Nors A. J., duodamas parodymus, nebuvo nuoseklus, paskutiniame teismo posėdyje jis parodė, kad išvykstant į Lietuvą pasakė M. Ž., jog nepavyko nupirkti kanapių tiek, kiek jis planavo, o nupirko jų tik apie 0,5 kg. Teismas nuosprendyje nenurodė ir nemotyvavo, kodėl atmeta šiuos A. J. bei juos atitinkančius jo – M. Ž. nuoseklius parodymus, jog jis buvo įsitikinęs, kad faktiškai A. J. nupirko apie 0,5 kg kanapių, kurie pasitvirtino ir kitais bylos duomenimis. Byloje nenustatytos jokios aplinkybės, iš kurių jis objektyviai būtų galėjęs bent bendrais bruožais spręsti, kad A. J. įgijo didelį kiekį kanapių.
      3. Pasak nuteistojo, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad A. J. nuolat jį – M. Ž. apgaudinėjo. Prašydamas vykti kartu su juo į Ispaniją, aiškino, kad nori pirkti automobilį ir tik prieš pat išvykimą pasakė, kad vyksta pirkti kanapių. A. J. nurodė, kad jų ketina nusipirkti apie 1,2 kg, iki 2 kg, nors, kaip vėliau paaiškėjo, nusipirko 2 586,46 g. Nupirkęs ir automobilyje paslėpęs kanapes, toliau jį apgaudinėjo, sakydamas, kad nepavyko nupirkti tiek, kiek planavo, nupirko tik apie 0,5 kg. Neatsitiktinai, kaip dabar galima suprasti, jis vienas ėjo pirkti kanapių ir vienas jas paslėpė automobilio slėptuvėse, palikęs jį – M. Ž. viešbutyje. Apelianto nuomone, šiuo atveju reikšminga ir ta aplinkybė, jog A. J. vienoje slėptuvėje paslėpė kaip tik 493,55 g, o kitoje – net 2 092,91 g kanapių, tačiau teismas šios aplinkybės taip pat nevertino.
      4. Apelianto teigimu, teismas nevertino ir kitų bylos teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Liudytojos M. A. ir S. J. parodė, kad M. Ž. nedalyvavo perkant kanapes, nematė nei pačių kanapių, nei pakuočių, į kurias jos buvo supakuotos. Ant pakuočių, į kurias buvo supakuotos kanapės, nėra jo pirštų atspaudų ar kitokių pėdsakų. Automobilis, kuriuo buvo gabentos kanapės, yra ne jo, jam nebuvo žinoma, kad jame yra įrengtos dvi slėptuvės. Iš A. J. žodžių jis žinojo, kad slėptuvė yra tik viena, o šioje slėptuvėje buvo rastas būtent jo – M. Ž. nurodytas iš A. J. sužinotas kanapių kiekis, t. y. 493,55 g (apie 0,5 kg). Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir telefoninių pokalbių pasiklausymo duomenys taip pat nepatvirtina, kad jis būtų žinojęs apie A. J. faktiškai įgytą kanapių kiekį, didesnį nei 0,5 kg.
    3. Nuteistasis M. Ž. teigia, kad teismas nepagrįstai jam inkriminavo ir tikslą realizuoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas. Teismas nuosprendyje nurodė, kad įgytų narkotinių medžiagų kiekis, net ir toks, kokį jį manė esant M. Ž., galėjo būti skirtas tik pardavimui. Taigi, teismas jo tikslą realizuoti ar kitaip platinti kanapes pagrindė ne neginčijamais įrodymais, o prielaida, spėjimu, nors visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismo nurodyti kiti motyvai, t. y. kad A. J. turėjo su juo atsiskaityti ir grąžinti skolą tik po to, kai narkotinės medžiagos bus realizuotos, kad jie abu aktyviai ieškojo pasiskolinti pinigų kanapių pirkimui, kad jis – M. Ž. nevartoja narkotinių medžiagų, savaime nereiškia, kad jo tikslas buvo kanapes realizuoti ar kitaip platinti. Nors jis pats teismui nurodė, kad prieš važiuodamas į Ispaniją sakė A. J., jog kanapių nepardavinės, tačiau tai buvo tik jo – M. Ž. niekuo nepagrįsta prielaida, iš kurios negalima daryti išvados apie jo tiesioginę tyčią platinti narkotines medžiagas. Su A. J. jis nebuvo aptaręs, kad kanapės gali būti ar bus parduodamos. Tai teisme patvirtino ir A. J., tačiau teismas šiuo aspektu jo parodymus nuosprendžio motyvuose nurodė neteisingai. Neginčytina, kad disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti gali būti padaromas tik tiesiogine tyčios forma. Teismas tokios jo – M. Ž. tyčios šiuo aspektu įrodymais nepagrindė, o tik nepagrįstai išmąstė, kad tai, jog jam, t. y. M. Ž., tiksliai nebuvo žinoma, kur, kam ir kokiu būdu bus realizuota narkotinė medžiaga, nepaneigia išankstinio kaltinamųjų susitarimo dėl narkotinės medžiagos realizavimo ją pargabenus į Lietuvą, t.y. tikslo ją realizuoti. Faktiškai tokio jų tarpusavio susitarimo nebuvo, jo nepatvirtina jokie įrodymai, teismas tokio susitarimo buvimą preziumavo iš jo dalinai bendro veikimo su A. J. fakto ir iš A. J. faktiškai įgyto kanapių kiekio. Apelianto nuomone, įvertinus bylos aplinkybių visumos kontekstą nuo A. J. nusikalstamo sumanymo pirkti kanapes iki sulaikymo, taip pat jo – M. Ž. vaidmenį šio sumanymo realizavime, būtų neteisinga daryti neabejotiną išvadą, kad jis turėjo tikslą kanapes platinti. Iš bylos duomenų matyti, kad susitarimo platinti kanapes nebuvo, o dalį paskolintų pinigų A. J. jam grąžino jau grįžtant į Lietuvą. Paskolindamas pinigus A. J. jis nesvarstė, kada šis jam juos grąžins, tokio pokalbio, kad A. J. grąžins pinigus pardavęs kanapes, nebuvo. Jo kelionė į Ispaniją iš esmės buvo pagrįsta ne jo siekiu nupirkti kanapes, bet jo neteisingai suvoktu draugiškumu A. J., pastarojo prašymu jam padėti ir tuo, kad už tai jis jam sumokės. Šios aplinkybės jo – M. Ž. nusikalstamų veiksmų iš esmės nepaneigia, tačiau parodo jo tikruosius veikimo motyvus ir tikslus.
    4. Visos šios aplinkybės, pasak apelianto rodo, kad teismo išvados, kad jis įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį kanapių bei turėjo tikslą jas platinti neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra neteisingos. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes jo veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai iš kaltinimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį turi būti pašalinta aplinkybė, kad jis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų.
    5. Nuteistasis M. Ž. teigia, kad apygardos teismas, skirdamas bausmes, neatsižvelgė į beiskeičiančią teisminę praktiką (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-30 nutartis byloje Nr. 1S-216-177/2016, nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-645/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-696/2016), nepagrįstai netaikė jam BK 62 straipsnio 2 dalies arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, dėl to paskyrė aiškiai per griežtą, jo veiksmų ir vaidmens nusikalstamoje veikoje bei asmenybės pavojingumo neatitinkančią bausmę.
      1. Teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai dėl jų gailisi. Teismas konstatavo, kad jis prisipažino deklaratyviai ir tik tada, kai buvo surinkti jo kaltę pagrindžiantys įrodymai, tačiau jis kaltu prisipažino ne tik bylą nagrinėjant teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, kai dar nebuvo susipažinęs su bylos medžiaga. Kita vertus, pagal teismų praktiką, prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe net ir tada, kai tai padaryta teisminio nagrinėjimo metu. Be to, jis iš tikrųjų gailisi pasidavęs A. J. įtakai, neteisingai supratęs draugiškumą, savo elgesį vertina kaip lengvabūdišką ir neatsakingą.
      2. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė jo bei gynėjo prašymus taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismui buvo pateikti šių prašymų motyvai, tačiau teismas juos vertino neišsamiai ir netinkamai, neatsižvelgė į šiuose prašymuose išdėstytas aplinkybes, kad ne jis buvo nusikalstamų veikų sumanytojas ir iniciatorius, jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo antraeilis, jis nėra teistas, netgi būdamas suėmime teigiamai charakterizuojamas tardymo izoliatoriaus administracijos, per šį laiką vedė, išlaiko mažamečius vaikus ir t. t. Be to, teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad BK 54 straipsnio 3 dalis nereikalauja nustatyta kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes, šio įstatymo taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-8-696/2016, 2K-54-648/2016 ir kt.).
      3. Teismo motyvai, kad nusikaltimus jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kad nusikaltimai padaryti disponuojant labai dideliu ir dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, turint tikslą jas realizuoti, kad jie sudaro idealią nusikaltimų sutaptį ir kad tai paneigia galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, iš esmės yra netinkami, nes tai – jam inkriminuotų nusikaltimų kvalifikuojantys požymiai. Be to, nusikaltimai, padaryti esant idealiai sutapčiai, teismų praktikoje vertinami kaip mažiau pavojingi, nei padaryti esant realiai sutapčiai. Tai, kad šiuos nusikaltimus atskleidė tyrimą atliekantys pareigūnai savo kryptingais veiksmais, taip pat nėra tinkamas motyvas sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimą, nes kas gi kitas gali atskleisti nusikalstamas veikas.
    6. Pasak apelianto, teismas spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, nepagrįstai nesvarstė, kad jo – M. Ž. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, kad jam, atsižvelgiant į BK 62 straipsnio 2 dalies arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, galėtų būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, neviršijanti 4 metų, bei taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis). Nuteistasis teigia, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o tai teigiamai paveiktų jo socialinius ryšius ir neprieštarautų teisingos bausmės paskyrimui. Pažymi, kad jam labai rūpi nesenai sukurta šeima, mažamečiai vaikai, sunkiai sergantys tėvai ir socialinių ryšių su jais stabilumas, o kaip matyti iš teismų praktikos, būtent socialinių ryšių išlaikymui paskutiniu metu pagrįstai skiriamas didelis dėmesys.
  1. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendį:
- jo nusikalstamus veiksmus iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 2 dalį, konstatuoti, kad nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 22 straipsnio 1, 3 dalys) ir sušvelninti paskirtas bausmes, arba - pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos padėties, ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, sušvelninti paskirtas bausmes.
    1. Nuteistasis A. J. nurodo, kad apygardos teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, neteisingai kvalifikavo jo nusikalstamus veiksmus ir už juos paskyrė neteisingas bausmes.
    2. Apeliantas teigia, kad jo tikslas buvo įsigyti ir pargabenti iš Ispanijos į Lietuvą didelį, bet ne labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Jis siekė įsigyti 2 kg kanapių, tokio kiekio prašė, o Ispanijoje gautų kanapių nesvėrė. Šiuo atveju rekomendacijose nurodyta labai didelis kiekio riba buvo viršyta tik 86,46 g, ko vizualiai jis negalėjo nustatyti. Toks iš esmės nedidelis formaliai nustatyto kiekio viršijimas keičia veikos kvalifikavimą, tačiau nerodo žymaus veikos pavojingumo padidėjimo. Teismo nuomonė, kad jis pats slėpdamas kanapes automobilyje ir turėdamas pakankamą gyvenimišką patirtį, akivaizdžiai turėjo suprasti, kokį kiekį narkotinių medžiagų įgijo, yra tik prielaida.
    3. Nuteistasis nurodo, kas jis jau ilgą laiką iki įvykio buvo stebimas pareigūnų. Iš Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015-12-31 nutarties matyti, kad buvo leista 3 mėnesius pasiklausyti jo telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti šių pokalbių įrašus, kitaip gautą informaciją fiksuoti ir kaupti. 2016-05-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai patvirtina, kad atliekant jo naudojamų telefono abonentų pasiklausymą, buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės, bendravimas su M. Ž., tarimasis su juo dėl susitikimų, automobilio ir jo kuro sąnaudų, išvykimo ir pinigų skolinimosi. Iš 2016-02-23( - ) AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3 skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo užfiksuota, jog automobilis „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) priklausantis S. J., 2016 m. vasario 19 d. 00:01:46 val. kirto Lietuvos Respublikos-Lenkijos Respublikos valstybių sieną ( - ) poste, taip pat buvo kirstos Vokietijos ir Prancūzijos valstybių sienos. 2016-02-24 kratos protokolas patvirtina, kad kratos metu automobilyje „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) jame įrengtoje slėptuvėje, buvo rasti ir paimti du plastikiniai paketai su augalinės kilmės, žalsvos spalvos medžiaga. Visos šios aplinkybės, pasak apelianto, rodo, kad jis – A. J. visą laiką nuo 2015-12-31 buvo stebimas, jo judėjimas buvo kontroliuojamas. t. y. buvo stebimas visas pasiruošimas kelionei, jų judėjimas į Ispaniją ir iš jos į Lietuvą. Jis – A. J. neturėjo galimybės veikti laisva valia, todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jo nusikalstamos veikos turėtų būti kvalifikuotos ne kaip baigti nusikaltimai, o kaip pasikėsinimas juos padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-696/2015 ir kt.).
    4. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes jis pilnai pripažino tas nusikalstamas veikas, kurias padarė, ir nuoširdžiai dėl jų gailisi. Be to, nusikalstamas veikas jis padarė dėl labai sunkios turtinės ir beviltiškos padėties, ką patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Nuteistasis pažymi, kad nusikalto pirmą kartą, po nusikaltimų padarymo jo elgesys koreagavosi (skatintas TI), susiformavo aiški nuostata daugiau nekartoti tokių klaidų. Jo nusikalstama veika nesukėlė neigiamų padarinių kitiems asmenims, buvo kontroliuojama teisėsaugos pareigūnų, todėl nebuvo realaus pavojaus padariniams kilti. Jei teismas veikos kontroliavimo faktą įvertintų taip, kaip jį supranta ir vertina jis pats, t. y. laikytų, kad veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, atsirastų galimybė taikyti jam BK 62 straipsnio nuostatas. Be to, nemažoje dalyje šios kategorijos bylų teismai pripažino esant pagrindui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio 2 dalis nuostatas ir skirti bausmes, mažesnes nei sankcijose numatytos minimalios bausmės, o kasacinės instancijos teismas šiuos sprendimus paliko galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-8-696/2016, 2K-195-677/2016, 1A-340-387/2016).
  1. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. L. gynėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria R. L. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – R. L. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Kitoje dalyje skundžiamą nuosprendį pakeisti, R. L. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos subendrintos bausmės vykdymą atidėti.
    1. Apeliantas teigia, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl R. L. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį neatitinka BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, taip pat kasacinio teismo praktikoje suformuluotų nuostatų, susijusių su reikalavimais, keliamais įrodymų vertinimui bei apkaltinamojo nuosprendžio surašymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2010, 2K-420/2008, 2K-192/2013 ir kt.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį šioje dalyje, netinkamai, iš esmės pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė klaidingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl tariamai nusikalstamų R. L. veiksmų perduodant I. Y. didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
      1. Pasak gynėjo, R. L. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, iš esmės yra grindžiama tik kito nuteistojo I. Y. parodymais, kurių patikimumas yra abejotinas dėl pastarojo procesinio statuso, jo parodymų nenuoseklumo, jų turinio ydingumo. I. Y. šioje byloje buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu dėl to, kad iš R. L. įgijo didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. viso proceso metu duodamas parodymus jis dėl savo procesinio statuso nebuvo prisaikdintas, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi, vien šio asmens procesinis statutas įpareigoja teismą jo parodymus vertinti itin nuosekliai ir kritiškai, jų patikimumui kelti aukštesnius kriterijus nei įprasto liudytojo, prisaikdinto įstatymo numatyta tvarka ir neturinčio jokio procesinio suinteresuotumo, kaip kad ne kartą pažymėta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste – EŽTT) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., V. R. v. Russia, no. 41461/02, judgment of 24 July 2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nebuvo tinkamai įvertintos aplinkybes, susijusios su I. Y. procesine padėtimi bei jo suinteresuotumu duoti R. L. nenaudingus parodymus, taip sumenkinant savo kaltę.
      2. Gynėjas pažymi, kad pats I. Y. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį neprisipažino. Bandydamas pagrįsti savo versiją, kuria besąlygiškai patikėjo pirmosios instancijos teismas, kad tokį didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų jis įsigijo ne platinimui, o savo reikmėms, ir žinodamas, kad R. L. buvo vienintelis asmuo, kuris vaizdo kameromis jo sulaikymo dieną užfiksuotas kartu, I. Y. jau ikiteisminio tyrimo metu demonstravo apsimestinį nuoširdumą, nurodydamas, kad šias medžiagas jis pirko iš R. L. Tačiau tiek pas I. Y. rastas narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, tiek kitos bylos aplinkybės rodo, kad pastarojo versija apie ketinimą šias medžiagas užkasti ir suvartoti yra nelogiška. Akivaizdu, kad šis nuteistasis nenori ar dėl kokių nors priežasčių negali nurodyti tikrojo narkotinių medžiagų pardavėjo, galimai dėl baimės, kad tokiu atveju paaiškės didesnis jo disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei jų kontrabandos mastas.
      3. Tai, kad I. Y. parodymai yra nepatikimi, apelianto teigimu, patvirtina ir nemažai kitų aplinkybių. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu I. Y. parodė, kad narkotines medžiagas ne vieną kartą anksčiau yra pirkęs iš R. L. ir A. J. (2015-09-30 apklausa). Teisme tiek R. L., tiek A. J. šią aplinkybę kategoriškai paneigė. Apklaustas pirmosios instancijos teisme I. Y. savo paties parodymus taip pat paneigė, nurodydamas, kad tik sulaikymo dieną pirmą kartą iš R. L. įsigijo narkotines ir psichotropines medžiagas, o iš A. J. jų apskritai nėra pirkęs. Jokio logiško paaiškinimo, kodėl apkalbėjo ir melagingai apkaltino sunkiais nusikaltimais tiek R. L., tiek A. J., I. Y. nerado. Be to, nenuoseklūs ir prieštaringi buvo I. Y. parodymai apie jo paties narkotinių medžiagų vartojimą. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad per visą gyvenimą yra suvartojęs 1 ar 2 MDMA (extasy) tabletes. Vėliau, suprasdamas, kad tokiu atveju negali logiškai paaiškinti, kodėl įsigijo net 100 vnt. extasy tablečių, teisminio nagrinėjimo metu I. Y. parodymus pakeitė, nurodydamas, kad šias tabletes jis vartojo ne vieną kartą. Ikiteisminio tyrimo metu I. Y. taip pat parodė, kad, būdamas pas R. L. namuose, vartojo amfetaminą, kuriuo pastarasis jį pavaišino. Tokias aplinkybes I. Y. nurodė ir medikams, tiriantiems jo apsvaigimą, tačiau šie jo parodymai buvo paneigti objektyviais bylos duomenimis – atlikus minėtą tyrimą paaiškėjo, kad I. Y. šlapime amfetamino nerasta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino šią aplinkybę kaip turinčią reikšmės I. Y. parodymų patikimumui vertinti, nes ji parodo, jog ikiteisminio tyrimo metu I. Y. davė melagingus parodymus apie R. L. tariamai padarytą sunkų nusikaltimą – amfetamino platinimą. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu I. Y. taip pat teigė, kad dieną prieš sulaikymą iš R. L. gavo SMS pranešimą, jog šis turi „šokolado“ (hašišo), todėl kitą dieną atvyko jo įsigyti net nepaklausęs pardavimo kainos. Pasak apelianto, jau pats faktas, kad I. Y., anksčiau iš R. L. niekada nepirkęs narkotinių ir psichotropinių medžiagų, net nežinodamas pardavimo kainos, atvyko į ( - ) įsigyti didelio kiekio hašišo, yra nelogiškas. Antra, kaip matyti iš bylos medžiagos, tuo metu buvo atliekama R. L. priklausančių telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo SMS kontrolė, todėl jo susirašinėjimas su I. Y. ir pokalbiai su juo buvo kontroliuojami, jie užfiksuoti bylos medžiagoje, tačiau jokio susirašinėjimo ar pokalbio apie „šokoladą“ juose nėra. Tai vėlgi parodo, kad I. Y. parodymai yra melagingi ir yra paneigti objektyviais duomenimis. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, I. Y. nutylėjo, kad per A. J. ir R. L. prekiavo kontrabandinėmis cigaretėmis, šią aplinkybę patvirtino tik po kitų kaltinamųjų apklausos.
      4. Visos aptartos aplinkybės, pasak apelianto, sudaro pakankamą pagrindą abejoti I. Y. parodymų patikimumu. Priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, I. Y. turėjo interesą apkalbėti ir apkalbėjo R. L., siekdamas sušvelninti savo teisinę atsakomybę, dėl to pateikė pareigūnams priimtiną lengvą versiją, kad įsigijo didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš R. L., t. y. vienintelio asmens, bendravimas su kuriuo buvo užfiksuotas, ir šią versiją nuolat keitė „pritempdamas“ prie bylos medžiagos. Be to, I. Y. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Nei vienas iš byloje apklaustų asmenų tiesiogiai ar netiesiogiai nepatvirtino aplinkybės, kad I. Y. didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų įsigijo iš R. L. ar kad R. L. apskritai būtų prekiavęs narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratą pas R. L. tokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kokios rastos sulaikant I. Y., t. y. kanapių dervos ar MDMA, nebuvo rasta. Telefoninių pokalbių ir susirašinėjimų kontrolės metu tarp R. L. ir I. Y. neužfiksuota jokių pokalbių ar susirašinėjimų, patvirtinančių, kad abu nuteistieji būtų bendravę apie narkotines ir psichotropines medžiagas. Byloje užfiksuotų susirašinėjimo ir skambučių turinys pilnai atitinka R. L. paaiškinimą, kad bendravimas buvo susijęs su iš Baltarusijos atvežamų kontrabandinių cigarečių įgijimu ir realizavimu, o ne su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas.
      5. Teismas, pasisakydamas dėl R. L. kaltės rėmėsi dar ir ta aplinkybe, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną, kai I. Y. buvo sulaikytas su draudžiamomis medžiagomis, R. L. buvo su juo susitikęs, atvežė savo automobiliu į traukinių stotį. Šią aplinkybę patvirtina objektyvūs bylos duomenys, jos niekada neneigė ir R. L., tačiau vien tai, kad šie asmenys buvo susitikę, gynėjo teigimu, nesudaro pagrindo konstatuoti R. L. kaltės, nes nepaneigta aplinkybė, kad tą dieną I. Y. buvo susitikęs ir su kitais asmenimis, iš kurių ir įsigijo pas jį rastas narkotines bei psichotropines medžiagas. Apelianto nuomone, teismas, konstatuodamas, kad byloje nėra kitų patikimų ir objektyvių įrodymų, jog nurodytą dieną I. Y. būtų bendravęs su kokiais nors kitais asmenimis ir iš jų įgijęs kratos metu pas jį ratas medžiagas, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo, pareigą įrodyti, kad I. Y. nurodytą dieną buvo susitikęs ne tik su R. L., bet ir su kitais asmenimis, perkėlė kaltinamajam. Be to, iš bylos matyti, kad sulaikymo dieną Šiaulių mieste I. Y. nebuvo sekamas, o išėjęs iš R. L. namų bent porą valandų buvo ne su R. L. Taigi, per šį laikotarpį jis galėjo susitikti su byloje nenustatytais asmenimis, įsigyti iš jų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Nenustačius, kad tą dieną I. Y. neabejotinai nebendravo su kitais asmenimis, ši aplinkybė turėtų būti vertinama R. L. naudai.
    2. Apeliantas nurodo, kad R. L., padaręs tik du nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, atitiktų visas BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, keliamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimui, o atsižvelgiant į jo elgesį proceso metu, jį charakterizuojamas aplinkybes, jo socialinę aplinką, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
  1. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų M. Ž., A. J. ir R. L. gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
  1. Nuteistojo A. J. ir nuteistojo R. L. gynėjo advokato G. Bukausko apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo M. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

13Dėl nuteistojo R. L. gynėjo apeliacinio skundo.

  1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde, neginčydamas R. L. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį, prašo išteisinti R. L. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
  2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas šioje dalyje išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. L. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.
  3. Skundžiamu nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai platino didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo šioje dalyje R. L. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji R. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veikoje nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nors nuteistasis R. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme neigė pardavęs I. Y. didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau tokia pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo R. L. kaltę patvirtinantiems įrodymams bei pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta.
    1. Nuteistasis I. Y. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad klausė R. L., ar pastarasis turi narkotinių medžiagų, vėliau gavo iš jo SMS žinutę, kurioje nebuvo nurodyta, kokias narkotines medžiagas R. L. turi, buvo nurodytas tik šokoladas, kas reiškė hašišą. Gavęs iš R. L. žinutę nuteistasis jam paskambino ir pasakė, kad kitą dieną iš ( - ) atvyks į ( - ). Kitą dieną traukiniu atvykęs į ( - ), I. Y. geležinkelio stotyje susitiko su R. L. ir nuvažiavo pas jį į namus, po to nuteistasis ėjo į „( - ) miestą“. Sutarė, kad R. L. iš ten jį paims ir nuveš į stotį. „( - ) mieste“, požeminiame garaže, automobilyje I. Y. iš R. L. skolon gavo narkotines medžiagas – 40 gramų hašišo ir 100 melsvos spalvos tablečių. R. L. nurodė, kad jų kaina yra 700 eurų. Tada R. L. nuvežė jį į geležinkelio stotį ir iš ten jis išvažiavo į ( - ). Jį sulaikė iš karto, kai išlipo iš traukinio ( - ) geležinkelio stotyje. Pas jį buvo rastas visas kiekis tablečių, hašišo, kurias įsigijo iš R. L. (t. 10, b. l. 144-147).
    2. Nuteistojo I. Y. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą apklausų metu (t. 6, b. l. 62-64; 75-76; 90-91), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (t. 6, b. l. 77-80), tiek ir pirmosios instancijos teisme, todėl jais abejoti kaip patikimu įrodymu šaltiniu nėra jokio pagrindo. Nors nuteistojo I. Y. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, yra tam tikrų neatitikimų dėl to, ar nuteistasis pirmą kartą pirko narkotines ir psichotropines medžiagas iš R. L., ar nuteistasis nuolat vartodavo narkotines medžiagas, ar nuteistasis būdamas pas R. L. namuose vartojo pastarojo duotą amfetaminą, tačiau nuteistasis I. Y. nuo pat jo sulaikymo ir pirmosios apklausos nuosekliai bei detaliai nurodė, kokius nusikalstamus veiksmus atliko nuteistasis R. L., t. y., kad būtent jis pardavė pas I. Y. rastas narkotines ir psichotropines medžiagas. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, I. Y. detaliai ir aiškiai nurodė šių medžiagų įgijimo vietą – prekybos centro „( - ) miestas“ požeminę automobilių stovėjimo aikštelę bei būdą, t. y., kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos jam buvo duotos į skolą, taip pat ir kiekį. Priešingai nei nurodoma nuteistojo R. L. gynėjo apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti šių parodymų nepatikimais ir juos atmesti, nes juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.
    3. Nuteistojo R. L. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistasis I. Y. buvo suinteresuotas apkalbėti R. L., taip sumenkinant savo kaltę. Be to, gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad viso proceso metu duodamas parodymus I. Y. dėl savo procesinio statuso nebuvo prisaikdintas, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl šio asmens procesinis statutas įpareigoja teismą jo parodymus vertinti itin nuosekliai ir kritiškai, jų patikimumui kelti aukštesnius kriterijus nei įprasto liudytojo, prisaikdinto įstatymo numatyta tvarka ir neturinčio jokio procesinio suinteresuotumo. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. EŽTT savo sprendimuose yra išaiškinęs, kad yra didelis pavojus, jog bendrakaltinamojo parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų būti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (pvz., 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02, § 102; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03, § 75, Pichugin prieš Rusiją, peticijos Nr. 38623/03, § 199). Nagrinėjamu atveju nuteistasis I. Y. davė parodymus ne tik apie nuteistojo R. L. nusikalstamus veiksmus, bet ir savo paties atliktus nusikalstamus veiksmus iš R. L. įgyjant narkotines ir psichotropines medžiagos. Taigi, šiuo atveju I. Y. duodamas parodymus nesiekė perkelti atsakomybės nuo savęs kitam asmeniui ir skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Be to, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, pagal esančius byloje duomenis matyti, kad I. Y. ir R. L. tarpusavyje bendravo, jų tarpusavio santykiai buvo geri, tarp jų buvo tarpusavio pasitikėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių I. Y. būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti R. L. tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie jį melagingus parodymus, todėl nėra jokio pagrindo netikėti nuteistojo I. Y. parodymais.
    4. Tai, jog nuteistieji I. Y. ir R. L. iš anksto tarėsi dėl 2015 m. rugsėjo 29 d. susitikimo patvirtina 2016 m. gegužės 23 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole ir jo prieduose nustatyti duomenys, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai bei SMS žinutės tarp R. L. ir I. Y., iš kurių galima suprasti, kad I. Y. ketina atvykti į ( - ). Pokalbių metu I. Y. galimai užšifruotai klausė R. L. apie narkotines ar psichotropines medžiagas, jas įvardindamas remontuojamu automobiliu. Tokiu būdu I. Y. konspiruotai siekė neatskleisti tikrojo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo, t. y. noro įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų (t. 1, b. l. 61-63, 64-70). Be to, tai, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. I. Y. ir R. L. buvo susitikę, patvirtina AB „L“ pateikta ir apžiūrėta vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, jog būtent nuteistasis R. L. jam priklausančiu automobiliu „Audi A4“, valstybinis numeris ( - ) atgabeno I. Y. į ( - ) geležinkelio stotį apie 11:50 val. (t. 2, b. l. 78-81). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad kitų patikimų ir objektyvių įrodymų, jog nurodytą dieną nuteistasis I. Y. būtų bendravęs su kokiais nors kitais asmenimis ir iš jų įgijęs kratos metu pas jį rastas medžiagas, byloje nėra.
    5. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Šiaulių apygardos teismas pagrįstai R. L. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, bei paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.
  4. Nuteistojo R. L. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo R. L. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos subendrintos bausmės vykdymą atidėti. Šis apeliacinio skundo prašymas taip pat atmetamas. Nuteistasis R. L. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu už nesunkaus, apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymą bei jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 10 mėnesių. Netenkinus prašymo išteisinti R. L. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, šiuo atveju nėra Baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu R. L. būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, kadangi BK 75 straipsnį taikyti galima tik asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.).

14Dėl nuteistojo A. J. apeliacinio skundo.

  1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai konstatavo, kad A. J. nusikalstami veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius.
  2. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. Ž., neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir neturint leidimo šias narkotines medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jo tikslas buvo įsigyti ir pargabenti iš Ispanijos į Lietuvą didelį, bet ne labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Jis siekė įsigyti 2 kg kanapių, tokio kiekio prašė, o Ispanijoje gautų kanapių nesvėrė. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
    1. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pagal BK 269 straipsnio 2 dalį, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos), kurių redakcijoje, galiojančioje nuo 2014 m. sausio 1 d., numatyta, kad šių rekomendacijų sąrašui Nr. 1, t. y., narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, draudžiamoms vartoti medicinos tikslams, yra priskirtos kanapės (antžeminės dalys). Šių augalų daugiau kaip 500 g sudaro didelį šios narkotinės medžiagos kiekį, daugiau kaip 2500 g – labai didelį šios narkotinės medžiagos kiekį. Pagal teismų praktiką asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72/2007, 2K-33/2009, 2K-593/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, duomenys apie tai, kad kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės medžiagos, jam buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje, paruoštų dozių skaičius, jų pakuotė (dydis, svoris) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60/2014, 2K-604/2014). Tuo tarpu atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 3 dalį už narkotinių medžiagų kontrabandą kyla nepriklausomai nuo neteisėtai per Lietuvos valstybės sieną gabenamų narkotinių medžiagų kiekio, bet kaltininkas turi suvokti, kad gabena būtent šias medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-530-693/2015).
    2. Nagrinėjamu atveju iš 2016 m. vasario 24 d. kratos protokolo matyti, kad jos metu automobilyje „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) įrengtoje slėptuvėje buvo rasti ir paimti du plastikiniai paketai su augalinės kilmės, žalsvos spalvos medžiaga (t. 4, b. l. 10-17). Iš 2016 m. vasario 26 d. kratos protokolo matyti, kad papildomai apžiūrėtas automobilis „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) jame specialiai įrengtoje slėptuvėje rasta ir paimta 12 vnt. plastikinių paketų su augalinės kilmės medžiaga, apklijuotų pilkos spalvos lipnia juosta (t. 5, b. l. 1-20). Iš 2016 m. kovo 29 d. specialisto išvados Nr. 140-(1218)-IS1-1747 ir 2016 m. birželio 10 d. šios specialisto išvados patikslinimo matyti, kad 2016 m. vasario 24 d. ir 2016 m. vasario 26 d. kratos metu automobilyje „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) rasta ir paimta iš viso 2 586,46 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra nuo 11,3 proc. iki 14,0 proc. (t. 5, b. l. 129-131, 134-137).
    3. A. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2016 metų vasario mėnesio pradžioje Šiauliuose sutiko vaikystės draugą, kuris sakė, jog turi pažinčių Ispanijoje ir gali gauti „marihuanos“ – 1,30 euro už gramą. A. J. planavo pirkti 2 kilogramus. Po šio pokalbio su draugu, į Ispaniją išvyko po savaitės kartu su M. Ž., S. J. ir M. A. Buvo sutarta, kad jis nuvažiuos į tam tikrą vietą ir paskambins nurodytam žmogui. Nuvažiavus į Ispaniją, jis laukė skambučio, nes tik atvažiavęs tam žmogui parašė žinutę, kad atvyko. Po kiek laiko su tuo žmogumi susitiko, jis buvo lietuvis. Vakarop kartu su šiuo žmogumi jis pats važiavo pas ispaną į kitą miestelį. „Žolės“ kainą pasakė lietuvis, pinigus – iš viso apie 4000 eurų, jis padavė taip pat lietuviui. Gavo „žolės“, kiek buvo sutarę – apie du kilogramus, tačiau kiek konkrečiai nežino, nes nesvėrė. „Žolė“ buvo supakuota vakuuminiuose permatomuose maišeliuose, todėl matėsi kas juose yra. Iš viso buvo apie 14 maišelių. Juos paslėpė mašinoje – vieną paketą pakišo po kairiuoju priekiniu ratu, kitą – salone, po pavarų svirtimi (t. 10, b. l. 142-144).
    4. Iš šių nuteistojo parodymų galima spręsti, jog A. J. pats tiesiogiai įgijo narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), sumokėjo už jas pinigus ir šias narkotines medžiagas paslėpė specialiai įrengtose automobilio slėptuvėse. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. J. būdamas suaugęs ir suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suvokė, kad medžiagos, kurias įsigyja, yra narkotinės, taip pat bendrais bruožais suvokė, kokį šių medžiagų kiekį įsigyja. Tai, kad nuteistasis už didelę pinigų sumą (nuteistojo teigimu, apie 4000 eurų, sutarta kaina – 1,3 euro už gramą narkotinės medžiagos) įgijo 2586,46 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios buvo supakuotos į 14 plastikinių paketų, leidžia spręsti, kad nuteistasis taip pat neabejotinai suvokė įgyjąs ir gabenąs labai didelį kanapių (antžeminių dalių) kiekį.
  3. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nuo 2015 m. gruodžio 31 d. jis buvo visą laiką stebimas, jo judėjimas buvo kontroliuojamas, t. y. buvo stebimas visas pasiruošimas kelionei, jų judėjimas į Ispaniją ir iš jos į Lietuvą. Nuteistojo nuomone, jis neturėjo galimybės veikti laisva valia, todėl jo nusikalstamos veikos turėtų būti kvalifikuotos ne kaip baigti nusikaltimai, o kaip pasikėsinimas juos padaryti. Šie apeliacinio skundo argumentai taipogi atmetami.
    1. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, o joje nurodytos veikos (gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino) turi alternatyvią savarankiškų veikų teisinę reikšmę, todėl šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kurią iš minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo). Įgijimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas ima realiai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos, kaip baigto nusikaltimo, kvalifikavimui reikšmės neturi tai, ar kaltininkui pavyko įgytas, laikomas narkotines ar psichotropines medžiagas nugabenti ar nusiųsti į paskirties vietą. BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis taip pat yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento.
    2. Nagrinėjamu atveju A. J., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. Ž., Ispanijos Karalystėje, tiksliai nenustatytoje vietoje, už tiksliai nenustatytą bendrai surinktą pinigų sumą, tačiau ne mažiau kaip už 2 300 eurų, iš nenustatyto asmens nupirko ir tokiu būdu neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 2 586,46 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią paslėpęs laikė ir gabeno automobilyje „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) specialiai įrengtose ertmėse – slėptuvėse. Taigi, šiuo atveju nusikaltimas neabejotinai buvo baigtas, kadangi A. J. galėjo realiai disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Tai, kad narkotinių medžiagų nepavyko nugabenti į jų paskirties vietą Lietuvos Respublikoje, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos, kaip baigto nusikaltimo, kvalifikavimui reikšmės neturi. Be to, nuteistieji minėtas narkotines medžiagas neturint leidimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. jie privažiavę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, įvažiavę į muitinės teritoriją, šių medžiagų nepateikė muitinės kontrolei. Taigi, kontrabandos nusikaltimas taipogi buvo neabejotinai baigtas. Tai, kad nuteistasis buvo kontroliuojamas teisėsaugos institucijų, neduoda pagrindo perkvalifikuoti jo nusikalstamų veikų kaip pasikėsinimą jas padaryti. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistasis nusikalstamas veikas padarė laisva valia, niekieno neverčiamas ir neprovokuojamas bei nežinodamas apie jo atžvilgių atliekamą teisėsaugos institucijų stebėjimą.
  4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. J. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje.
  5. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde taip pat prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos padėties, ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, sušvelninti paskirtas bausmes.
    1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. J. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
    2. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam A. J. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamų bausmių dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.
    3. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai jo prisipažinimo ir gailėjimosi nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Nagrinėjamu atveju A. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies, pripažino įgijęs, laikęs ir gabenęs tik dalį automobilyje rastos narkotinės medžiagos, taip pat neigė, kad prie nusikalstamos veikos padarymo yra prisidėjęs ir M. Ž. (t. 7, 164-166). Nors A. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino ir gailėjosi, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad jis teisme iš esmės pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas kitas narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas apelianto prisipažinimą ir gailėjimąsi pagrįstai laikė formaliu bei nepripažino to jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
    4. Apelianto skundo argumentai, kad A. J. įsitraukė į nusikalstamą veiką dėl sunkios finansinės padėties, o tai turėjo būti vertinama, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat yra nepagrįsti. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog kaltininkas nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios ar beviltiškos padėties, tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014, 2K-194-895/2015). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie sunkią nuteistojo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys 891,43 eurų ir 124,77 eurų A. J. įsiskolinimus už paslaugas (t. 10, b. l. 132-133). Daugiau objektyvių dabartinius nuteistojo įsiskolinimus patvirtinančių dokumentų teismui nebuvo pateikta. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. J. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo gyvenamąją vietą, buvo darbingas, tačiau pastovaus darbo neturėjo (t. 7, b. l. 154). Dėl to jo turtinė padėtis, nors ir nebuvo gera, tačiau nebuvo ir beviltiška. Išvadą apie tai patvirtina faktas, kad jo šeima buvo pateikusi prašymą sumokėti iki 5000 eurų užstatą, jog jam būtų pakeista kardomoji priemonė (t. 8, b. l. 23), paties A. J. paaiškinimai, jog jis pirko automobilį už 3000 eurų (t. 7, b. l. 194), taip pat tai, kad narkotinių medžiagų pirkimui buvo surinkta didelė pinigų suma. Be to, byloje nėra duomenų, kad A. J. būdamas jaunas ir darbingas nebūtų galėjęs įsidarbinti ir taip pagerinti savo turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis nusikaltimus padarė ne dėl sunkios turtinės padėties, o dėl noro greitai ir neteisėtu būdu – darant nusikalstamas veikas – gauti pajamų. Dėl to nėra pagrindo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikaltimus padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos savo padėties. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
    5. Teisėjų kolegija pažymi, kad švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, Nr. 2K-424/2007, Nr. 2K-449/2007, Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-7–287/2009, Nr. 2K-650/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnyje numatytos sąlygos nenustatytos. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytas nusikalstamas veikas. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
    6. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo taikymo galimybė – tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, jog nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.
    7. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistasis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, susijusį su narkotinių medžiagų kontrabanda, ir vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, yra baigti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. J. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, nuteistasis važiavo į Ispaniją su tikslu įsigyti narkotines medžiagas iš anksto pasiruošęs tam pinigų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmes apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad A. J. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (t. 7, b. l. 152-153), Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra skatintas už gerą elgesį (t. 11, b. l. 115–117), VšĮ Respublikinės ( - ) ligoninės Psichiatrijos klinikos ir VšĮ ( - ) centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės registre neįrašytas (t. 7, 156, b. l. 158). Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
    8. Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir BK 62 straipsnio bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagrįstai konstatavo, jog nuteistajam A. J. skiriant bausmes nėra įstatyminio pagrindo taikyti BK 62 straipsnyje įtvirtintų nuostatų švelnesnės bausmės skyrimui, taip pat nėra pagrindo skirti švelnesnes bausmes nei numatyta sankcijoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskyrė artimas minimaliai laisvės atėmimo bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. Tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jo nusikalstama veika nesukėlė neigiamų padarinių kitiems asmenims, buvo kontroliuojama teisėsaugos pareigūnų, todėl nebuvo realaus pavojaus padariniams kilti, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo švelninti A. J. pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė.

15Dėl nuteistojo M. Ž. apeliacinio skundo.

  1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, tarpusavio sąsajas, nuosprendyje padarytos išvados iš dalies neatitinka bylos aplinkybių.
  2. Skundžiamu nuosprendžiu M. Ž. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad, manydamas, jog bus įgyta ne daugiau kaip 2000 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. J., neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą jas realizuoti ar kitaip platinti ir neturint leidimo šias narkotines medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, nėra pagrįsta neabejotinais įrodymais. Pasak apelianto, nors veikdamas kartu su A. J. jis suvokė, kad jie abu kėsinasi iš esmės į tą patį nusikaltimo objektą, tačiau jis nesuvokė ir objektyviai negalėjo suvokti, kad A. J. nupirko, automobilio slėptuvėse paslėpė ir jam nežinant su juo fiziškai gabeno didelį kiekį kanapių. Teisėjų kolegija pritaria šiems apeliacinio skundo argumentams.
    1. Sprendžiant dėl asmens tyčios, vien faktiškai neteisėtai disponuotos psichotropinės ar narkotinės medžiagos kiekio nepakanka konstatuoti, kad asmuo suprato, kad jis neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu draudžiamos medžiagos, ir norėjo taip veikti, tačiau būtina įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir atskleidė M. Ž. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai neginčijamai nepatvirtina, kad M. Ž. suvokė kartu su A. J. neteisėtai įgyjamų, laikomų ir gabenamų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekį. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).
    2. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. Ž. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad kelios dienos prieš išvykstant į kelionę, A. J. būdamas pas jį namuose pasakė, jog planuoja išvykti į užsienį su reikalais, kvietė vykti kartu ir prašė, jei bus galimybė, paskolinti pinigų. Kadangi M. Ž. pinigų neturėjo, tai pasiskolino 2000 eurų. Prieš išvažiuojant į kelionę, A. J. jam pasakė, jog važiuoja pirkti kanapių ir planuoja pirkti apie kilogramą ar kilogramą du šimtus gramų, gal kiek daugiau, tačiau iki dviejų kilogramų narkotinės medžiagos. Kartu į Ispaniją vyko ir jų su A. J. draugės S. J. bei M. A., tačiau jos apie kanapes nieko nežinojo. Nuvykus į Ispaniją ir būnant viešbutyje A. J. pasakė, kad atvyko žmogus ir kad jam reikia pinigų. M. Ž. jam padavė apie 1600 eurų ir A. J. išvyko. Grįžęs A. J. buvo susinervinęs ir pasakė, kad reikia važiuoti namo, todėl jie greitai susidėjo daiktus ir išvažiavo. Klausė A. J., kodėl taip, šis pasakė, kad nepavyko nupirkti tiek, kiek planavo, jog nupirko tik pusę kilogramo kanapių. M. Ž. nevyko kartu su A. J. pirkti kanapių, nematė narkotikų pardavėjo, pačių kanapių, taip pat, kaip A. J. slėpė kanapes ir kur jos automobilyje buvo padėtos. Be to, M. Ž. nežinojo narkotinių medžiagų kainos. Apie tai, kad kanapių yra apie pusę kilogramo, suprato, kai kelionės metu A. J. jam parodė, jog mašinos priekyje yra padėtos kanapės. Kur konkrečiai jos buvo padėtos, nežinojo, nes nematė. Jis nežinojo, kad kitoje vietoje padėtas didesnis kiekis kanapių. A. J. teisybės jam nepasakė apie kanapių kiekį, apgavo jį (t. 10, b. l. 107-109).
    3. Nuteistasis A. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme iš esmės patvirtino M. Ž. nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad 2016 metų vasario mėnesio pradžioje Šiauliuose sutiko vaikystės draugą, kuris sakė, jog turi pažinčių Ispanijoje ir gali gauti „marihuanos“. A. J. planavo pirkti 2 kilogramus. Prieš važiuojant paskambino savo vaikystės draugui M. Ž. ir paprašė, kad padėtų nuvažiuoti parvaryti mašiną, nes telefonu kitaip sakyti apie tikrąjį kelionės tikslą negalėjo. Nuvažiavęs pas M. Ž., tą patį vakarą pasiūlė jam užsidirbti pinigų bei pasakė, kad yra variantas nusipirkti Ispanijoje „marihuanos“. Kadangi A. J. neturėjo visos reikiamos pinigų sumos, tai klausė M. Ž., ar jis gali paskolinti pinigų. Tada su M. Ž. apie „marihuanos“ kiekį nekalbėjo, tik reikiamą pinigų sumą pasakė. Kartu į Ispaniją vyko ir jų su A M. Ž. draugės S. J. bei M. A., tačiau jos apie kanapes nieko nežinojo. Buvo sutarta, kad jis nuvažiuos į tam tikrą vietą, paskambins nurodytam žmogui, pasakys, kad pirks. Nuvažiavus į Ispaniją, jis laukė skambučio, nes tik atvažiavęs tam žmogui parašė žinutę, kad atvyko. Po kiek laiko su tuo žmogumi susitiko, jis buvo lietuvis. Vakarop kartu su šiuo žmogumi jis pats važiavo pas ispaną į kitą miestelį. „Žolės“ kainą pasakė lietuvis, pinigus – iš viso apie 4000 eurų, jis padavė taip pat lietuviui. Gavo „žolės“, kiek buvo sutarę – apie du kilogramus, tačiau kiek konkrečiai nežino, nes nesvėrė. „Žolė“ buvo supakuota vakuminiuose permatomuose maišeliuose, todėl matėsi kas juose yra. Iš viso buvo apie 14 maišelių. Juos paslėpė mašinoje – vieną paketą pakišo po kairiuoju priekiniu ratu, kitą – salone, po pavarų svirtimi. Kai grįžo į viešbutį, M. Ž. ir merginos buvo vietoje. Jiems pasakė, kad reikia važiuoti į Lietuvą. M. Ž. nieko apie tai, kad gavo prekę, nesakė, nes jis buvo su drauge. Vėliau M. Ž. pasakė, kad nupirko apie pusę kilogramo. Nenorėjo jo nervinti, todėl nesakė, kad pirko didesnį kiekį, apie tai būtų pasakęs grįžus (t. 10, b. l. 107-109).
    4. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nors M. Ž. suprato, kad jis kartu su A. J. į Ispaniją vyko pirkti kanapių, nes toks buvo jų išankstinis susitarimas, pats M. Ž. aktyviai ieškojo pinigų ir juos skolinosi, tačiau byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų dėl to, kad jam galėjo būti žinoma apie įsigyjamų narkotinių medžiagų kiekį. Iš aptartų nuteistųjų parodymų galima spręsti, jog būtent A. J. pats tiesiogiai įgijo narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), sumokėjo už jas pinigus ir šias narkotines medžiagas paslėpė specialiai įrengtose automobilio slėptuvėse. M. Ž. nedalyvavo A. J. atliekant šiuos veiksmus, tuo metu jis visą laiką buvo viešbutyje ir nematė nei įgytų narkotinių medžiagų, nei kaip A. J. jas slėpė automobilyje. Tai patvirtino ir liudytoja M. A., kuri apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad M. Ž., tuo metu, kai A. J. Ispanijoje buvo išvykęs iš viešbučio, visą laiko buvo su ja kambaryje (t. 10, b. l. 62-63). Be to, M. Ž. nebuvo žinoma narkotinių medžiagų kaina. Dėl šios priežasties tai, kad jis A. J. kanapėms įgyti davė apie 1600 eurų, neginčijamai nepatvirtina, kad M. Ž. suvokė, kad bus įgytas didelis kiekis šių narkotinių medžiagų. Iš 2016 m. gegužės 5 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų matyti, kad atliekant A. J. naudojamo telefono pasiklausymą, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės, iš kurių galima suprasti, kad A. J. tarėsi su M. Ž. dėl vykimo į Ispaniją ir pinigų skolinimosi (t. 3, b. l. 1-5, 6-31, 32-34, 35-43), tačiau iš šių duomenų taip pat negalima padaryti neginčijamos išvados, dėl kokio narkotinio medžiagų kiekio įgijimo buvo tartasi. Iš nuteistųjų parodymų matyti, kad A. J. dar būnant Lietuvoje M. Ž. pasakė, jog ketina nupirkti iki 2 kilogramų kanapių, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad M. Ž. žinojo apie A. J. faktiškai įgytą narkotinių medžiagų kiekį. A. J. vėliau būnant Ispanijoje M. Ž. pranešė, kad pavyko įgyti tik apie pusę kilogramo narkotinių medžiagų, nors iš tikrųjų nupirko didelį kiekį kanapių. Taigi, byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad M. Ž. bent bendrais bruožais galėjo suvokti kartu su A. J. įgyjąs ir gabenąs didelį kanapių (antžeminių dalių) kiekį. Kaip nurodyta anksčiau, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Dėl šios priežasties M. Ž. veika turi būti perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 2 dalies į 260 straipsnio 1 dalį.
  3. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su M. Ž. apeliacinio skundo argumentais, kad jo padaryta veika atitinka ne BK 260 straipsnio 1 dalyje, bet 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius, nes, pasak apelianto, tarp jų su A. J. nebuvo susitarimo platinti kanapes.
    1. Tiek BK 259 straipsnyje, tiek 260 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo parduoti ar platinti narkotines arba psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas), todėl kaltininko veikos tikslas turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad BK 260 straipsnio 1, 2 dalių dispozicijose nurodyto tikslo įrodinėjimas yra susijęs su objektyvių bylos duomenų vertinimu, todėl darant atitinkamas išvadas turi būti atsižvelgiama ne vien į kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, bet ir į faktines bylos aplinkybes: narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį (jų įvairovę, rūšį, masę), jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybes, paruoštų vartoti dozių skaičių, taip pat į tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-336/2010, 2K-247/2010, 2K-24/2014).
    2. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. Ž. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis A. J. pasakė, jog įgytų kanapių nepardavinės, pastarasis M. Ž. ir nesiūlė jų pardavinėti. M. Ž. manė, kad A. J. parduos narkotikus ir atiduos jam pinigus už paslaugas (t. 10, b. l. 107-109). M. Ž. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad narkotines medžiagas įgijo tikrai ne asmeniniam vartojimui. Kiek jam žinoma, A. J., kaip ir jis, narkotinių medžiagų – kanapių nevartoja. M. Ž. suprato, kad A. J. įgytas kanapes planuoja parduoti (t. 8, b. l. 62-65, 80-83). Nuteistasis A. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad įgydamas narkotines medžiagas norėjo pasipelnyti ir užsidirbti pinigų. Nors dar nežinojo, kam atiduos narkotines medžiagas, tačiau būtų radęs, kur jas realizuoti. M. Ž. norėjo pinigais už paslaugą duoti, pastarasis sakė, kad narkotinių medžiagų nepardavinės (t. 10, b. l. 142-144). Byloje nėra duomenų, kad nuteistieji patys nuolat vartotų narkotines ar psichotropines medžiagas bei būtų nuo jų priklausomi (t. 7, b. l. 156, 158; t. 8, b. l. 54). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai patvirtina, kad nuteistieji A. J. ir M. Ž. narkotines medžiagas įgijo, laikė ir gabeno ne asmeniniam vartojimui, o turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip realizuoti. Kaip nustatyta šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, M. Ž. nesuvokė tikslaus įgyjamų ir gabenamų narkotinių medžiagų kiekio, tačiau jis žinojo, kad jas pardavus su juo bus atsiskaityta už suteiktas paslaugas. Be to, tai, kad M. Ž. tiksliai nežinojo, kur, kam ir kokiu būdu bus realizuota narkotinė medžiaga ir kad jis pats asmeniškai neketino jos pardavinėti, nepaneigia išankstinio kaltinamųjų susitarimo dėl narkotinės medžiagos realizavimo ją pargabenus į Lietuvą, t. y. tikslo jas realizuoti. Dėl šios priežasties nėra pagrindo M. Ž. veikos perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
  4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas): M. Ž. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 260 straipsnio 1 dalį. Nenustačius, jog M. Ž. neteisėtai gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), ši aplinkybė šalinama ir iš BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aprašymo (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Atitinkamai tikslinamas ir A. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, aprašymas.
    1. Laikoma nustatyta, jog: A. J., veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. Ž., nežinančiu, koks narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis bus įgytas, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir neturint leidimo šias narkotines medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. 2016 m. vasario 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, Ispanijos Karalystėje, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su M. Ž., už tiksliai nenustatytą bendrai surinktą pinigų sumą, tačiau ne mažiau kaip už 2 300 eurų, iš nenustatyto asmens nupirko ir tokiu būdu bendrai su M. Ž., nežinančiu, koks narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis buvo įgytas, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 2 586,46 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią paslėpęs laikė ir gabeno automobilyje „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) specialiai įrengtose ertmėse – slėptuvėse. Po to, 2016 m. vasario 24 d., apie 02.20 val., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su M. Ž., nežinančiu, koks narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis buvo įgytas, Ispanijos Karalystėje įgytą labai didelį kiekį – 2 586,46 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), nepateikdamas muitinės kontrolei, automobiliu „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Valstybės sienos apsaugos ( - ) užkardą, esančią ( - ), kur valstybės sienos apsaugos pareigūnai patikrinimui sustabdė M. Ž. vairuojamą automobilį „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) ir 2016 m. vasario 24 d. 04.02 val. automobilio „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) kratos metu automobilio įrengtoje slėptuvėje policijos pareigūnai rado ir paėmė dalį – 493,55 g neteisėtai įgytos, laikytos ir gabentos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o likusią dalį – 2 092,91 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) policijos pareigūnai rado ir paėmė 2016 m. vasario 26 d. automobilio „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) papildomos kratos, atliktos nuo 10.00 val. iki 12.00 val., metu.
    2. Tokiu būdu A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje.
    3. M. Ž., nežinodamas, koks narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis bus įgytas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. J., neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą jas realizuoti ar kitaip platinti ir neturint leidimo šias narkotines medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. 2016 m. vasario 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, Ispanijos Karalystėje, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. J., už tiksliai nenustatytą bendrai surinktą pinigų sumą, tačiau ne mažiau kaip už 2 300 eurų, iš nenustatyto asmens A. J. nupirkus, tokiu būdu bendrai neteisėtai, jam nežinant, koks narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis buvo įgytas, įgijo labai didelį kiekį – 2 586,46 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią paslėpęs laikė ir gabeno automobilyje „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) specialiai įrengtose ertmėse – slėptuvėse. Po ko, 2016 m. vasario 24 d. apie 02.20 val., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir nežinodamas, koks narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis buvo įgytas, veikdamas kartu su A. J., pastarojo Ispanijos Karalystėje įgytą labai didelį kiekį – 2 586,46 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), nepateikdamas muitinės kontrolei, automobiliu „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Valstybės sienos apsaugos ( - ) užkardą, esančią ( - ), kur valstybės sienos apsaugos pareigūnai patikrinimui sustabdė M. Ž. vairuojamą automobilį „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) ir 2016 m. vasario 24 d. 04.02 val. automobilio „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) kratos metu automobilio įrengtoje slėptuvėje policijos pareigūnai rado ir paėmė dalį – 493,55 g neteisėtai įgytos, laikytos ir gabentos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), o likusią dalį – 2 092,91 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), policijos pareigūnai rado ir paėmė 2016 m. vasario 26 d. automobilio „Audi A6 avant“, valst. Nr. ( - ) papildomos kratos, atliktos nuo 10.00 val. iki 12.00 val., metu.
    4. Tokiu būdu M. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje.
  5. Kadangi M. Ž. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. pagal savo pobūdį mažiau pavojingą nusikalstamą veiką, todėl jam turi būti paskirta nauja bausmė.
    1. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą nustato laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas M. Ž. skirtinos bausmės dydį, atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. Ž. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, nuteistasis važiavo į Ispaniją su tikslu įsigyti narkotines medžiagas iš anksto pasiruošęs tam pinigų. M. Ž. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 8, b. l. 48-49), VšĮ ( - ) Psichikos sveikatos centro psichiatro dispancerinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė (t. 8, b. l. 54), iki sulaikymo dirbo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 8, b. l. 51-52; t. 10, b. l. 21), būdamas suimtas sudarė santuoką (t. 11, b. l. 49), turi mažametį vaiką, Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra skatintas už gerą elgesį. Nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
    2. Apeliantas skunde prašo jo prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nagrinėjamu atveju M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju keitė savo parodymus: 2016 m. vasario 24 d. apklausos metu kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai (t. 8, b. l. 62-65), 2016 m. gegužės 11 d. apklausos metu neigė padaręs nusikalstamas veikas (t. 8, b. l. 71-72), 2016 m. birželio 16 d. apklausos metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino, tačiau neigė žinojęs, kad A. J. įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų (t. 8, b. l. 80-83). Apklaustas pirmosios instancijos teisme M. Ž. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies, gailėjosi, tačiau neigė žinojęs, kad A. J. įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad M. Ž. pozicija dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų viso proceso metu kito, teisėjų kolegija sprendžia, jog M. Ž. prisipažinimas ir gailėjimasis yra formalus ir tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, narkotinių medžiagų gabenimo faktą M. Ž. pripažino ir gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos deklaravo tik tada, kai buvo surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų – rastos narkotinės medžiagos, vėliau rasta dar kita dalis kitoje vietoje paslėptų narkotinių medžiagų.
    3. Atsižvelgdama į M. Ž. charakterizuojančias aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegija M. Ž. už nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą parenka didesnę nei sankcijos vidurkis – 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. Ž. už nusikaltimo, nustatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta bausmė, mažesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežta ar per švelni. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota. Atsižvelgiant į tai, kad M. Ž. veikos padarytos idealiąja sutaptimi, šiuo nuosprendžiu jam skiriama bausmė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 199 straipsnio 3 dalį bendrinamos bausmių apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis.
    4. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistajam M. Ž. skiriant bausmes nėra įstatyminio pagrindo taikyti BK 62 straipsnyje įtvirtintų nuostatų švelnesnės bausmės skyrimui, taip pat nėra pagrindo skirti švelnesnes bausmes nei numatyta sankcijoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnyje numatytos sąlygos nenustatytos. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. Ž. savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytas nusikalstamas veikas. Be to, nenustatyta M. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas M. Ž. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
    5. Nuteistasis M. Ž. apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Šis apeliacinio skundo prašymas taip pat atmetamas. Nuteistasis M. Ž. šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą ir jam skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Taigi, šiuo atveju nėra Baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu M. Ž. būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, kadangi BK 75 straipsnį taikyti galima tik asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

Nutarė

16Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendį.

17M. Ž. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

18Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu jam skiriamą bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 199 straipsnio 3 dalį subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

19Nuteistajam M. Ž. iš kaltinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, pašalinti aplinkybę, kad jis neteisėtai gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių).

20Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.