Byla 2-1491-464/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria buvo priimtas ieškovų M. N., A. S., R. D., J. S., A. Š.-M., V. S., M. D. U., J. P., Z. Z., L. Ž., R. Ž., R. B., L. G., R. K., B. O. G., E. J., S. R., P. J., R. S., A. D., I. F., E. B., B. S. (B. S.), G. K., Ž. V., J. E., A. E., O. V. atsisakymas nuo ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-2363-656/2016 atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo - valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, ir byla šioje dalyje nutraukta,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai M. N., A. S., R. D., J. S., A. Š.-M., V. S., M. D. U., J. P., Z. Z., L. Ž., R. Ž., R. B., L. G., R. K., B. O. G., E. J., S. R., P. J., R. S., A. D., I. F., E. B., B. S., G. K., Ž. V., J. E., A. E., O. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-21), prašydami pripažinti negaliojančiomis jų su atsakove sudarytas indėlio sertifikato įsigijimo sutartis ir taikyti restituciją, pripažinti ieškovų sumokėtas pagal šias sutartis sumas atsakovei BAB bankas SNORAS ieškovų lėšomis jų asmeninėje banko sąskaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – ir IĮIDĮ). Ieškovai L. Ž., B. O. G. ir E. J. nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje (t. 1, b. l. 1-21) taip pat prašė pripažinti negaliojančiomis ir su atsakove BAB bankas SNORAS sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis ir taikyti restituciją. Ieškovų teigimu, jie buvo suklaidinti atsakovės, jiems nebuvo išaiškinta, kad investuotos lėšos nedraudžiamos pagal IĮIDĮ.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2014-06-17 nutartimi (t. 7, b. l. 13-14) civilinė byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013. Civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas Vilniaus apygardos teismo 2015-11-20 nutartimi (t. 7, b. l. 21-22).
  3. Ieškovai M. N., A. S., R. D., J. S., A. Š.-M., V. S., M. D. U., J. P., Z. Z., L. Ž., R. Ž., R. B., L. G., R. K., B. O. G., E. J., S. R., P. J., R. S., A. D., I. F., E. B., B. S., G. K., Ž. V., J. E., A. E., O. V. 2016-01-14 pateikė teismui atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dėl indėlių sertifikatų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir sumokėtų pagal šias sutartis lėšų pripažinimo ieškovų lėšomis, laikomomis jų asmeninėse sąskaitose, kurioms taikomas indėlių draudimas, prašydami šią bylos dalį nutraukti ir priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas (t. 7, b. l. 135-136). Prašyme nurodė, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015 priėmimo atsakovas ir trečiasis asmuo pakeitė savo poziciją ir visiems indėlių sertifikatų pirkėjams išmokėjo indėlių draudimo išmokas. Kadangi šių ieškovų reikalavimai dėl indėlių draudimo iš esmės patenkinti, neliko ieškinio dalyko. Todėl byla šioje ginčo dalyje nutrauktina nepriėmus teismo sprendimo, o ieškovams, vadovaujantis CPK 93 bei 94 straipsnių nuostatomis, turėtų būti priteistos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos už ieškinio paruošimą ir atstovavimą šioje byloje.
  4. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ taip pat prašė priteisti 429,29 Eur bylinėjimosi išlaidų iš visų dvidešimt aštuonių ieškovų pagal pradinį ieškinį, t. y. po 15,33 Eur iš kiekvieno pradinio ieškovo (t. 7, b. l. 111-114).
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016-05-30 nutartimi (t. 7, b. l. 235-236) priėmė ieškovų atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir šią bylos dalį nutraukė, priteisė iš atsakovės BAB bankas Snoras ieškovams M. N., A. S., R. D., A. Š.–M., J. P., L. Ž., R. Ž., L. G., R. K., S. R., P. J., R. S., E. B., Ž. V., J. E., O. V. po 140 Eur kiekvienam, V. S. 206 Eur, Marijai D. U. 203 Eur, Z. Z. 105 Eur, R. B. 139 Eur, B. O. G. 70 Eur, E. J. 70 Eur, A. D. 210 Eur, I. F. 2120 Eur, B. S. 192 Eur, G. K. 182 Eur, A. E. 220 Eur bylinėjimosi išlaidų, įpareigodamas atsakovę BAB banką SNORAS priteistas bylinėjimosi išlaidas apmokėti iš bankroto proceso administravimo išlaidų. Trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovų teismas atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo su ieškovų reikalavimais nesutiko. Ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės veiksmų, atsisakant pripažinti jų pretenzijas dėl indėlių sertifikatų turėtojų kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo bei teisės aktų reikalavimų neatitinkančio finansinio produkto pardavimo. Aplinkybė, jog ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, jog turėtų būti ribojama ieškovų teisė į jų turėtų bylinėjimosi išlaidų proporcingą kompensaciją (CPK 94 str. 1 d.).
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė BAB bankas SNORAS atskirajame skunde (t. 7, b. l. 245-251) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-05-30 nutarties dalį, kuria iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, arba ją pakeisti, nustatant, kad ieškovams iš atsakovės priteisiama 70 Eur bylinėjimosi išlaidų, nenurodant, kad jos priteisiamos iš BAB banko SNORAS administravimui skirtų lėšų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė patenkino ieškinio reikalavimus. Visi ieškovai ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiomis su atsakove sudarytas indėlio sertifikato įsigijimo sutartis CK 1.91 straipsnio pagrindu iš esmės dėl to, kad, įsigydami šiuos finansinius produktus, ieškovai klydo dėl taikomos draudimo apsaugos, t. y. ieškovai buvo įsitikinę, kad indėlio sertifikatams taikoma draudimo apsauga. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovai nesuklydo, ir šioje byloje nebuvo pripažinti negaliojančiais nei vienas iš ginčo sandorių. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 išmokėjo ieškovams draudimo išmokas nereiškia, kad ieškovų reikalavimus ne tik pripažino, bet ir įvykdė atsakovė.
    2. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė CPK 94 straipsnio 1 dalį, nes nepagrįstai pripažino, kad atsakovė yra kalta (atsakinga) dėl šio proceso. Patys ieškovai pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą ir ieškinyje nurodė netinkamą atsakovę, ieškovų teisės dėl atsakovės veiksmų nebuvo pažeistos. Indėlių draudimo išmokos mokėjimą ieškovams, kurį atliko VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“, lėmė kitos priežastys, nei ieškovai nurodė savo ieškinyje. Ieškovų bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė ne dėl atsakovės ar trečiojo asmens kaltės ar piktnaudžiavimo procesu, o dėl objektyviai neaiškaus ir neišsamaus indėlių bei investicijų draudimo sistemos bei finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo, kas sąlygojo ypatingai sudėtingų teisinių klausimų, susijusių su atsakovės platintais indėlio sertifikatais, atsiradimą.
    3. Iš ieškovų ieškinio struktūros matyti, kad jis susideda iš specialių, su kiekvienu iš ieškovų susijusių faktinių aplinkybių išdėstymu, bei visiems ieškovams tenkančio bendro teisinio pagrindo. Akivaizdu, kad visiems ieškovams buvo suteiktos analogiško pobūdžio ir analogiškos apimties teisinės paslaugos, todėl ir jų kaina turi būti vienoda. Bylos duomenimis, minimalus vienam ieškovui tenkančio honoraro dydis už ieškinio paruošimą teismui, už kurį sutiko teikti teisines paslaugas ieškovų atstovas, yra 70 Eur. Dėl to tik tokio dydžio išlaidos galėjo būti priteisimos iš atsakovės. Pažymėjo, kad I. F. teismas priteisė 2 120 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors pati ieškovė prašė priteisti tik 210 Eur.
    4. Bylinėjimosi išlaidos neturi būti atlyginamos iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų. Ieškovų prašytų priteisti sumų prigimtis siejama su santykiais susiklosčiusiais iki atsakovės bankroto procedūros pradžios ir yra šių santykių išdava, dėl to nepagrįsta laikyti, jog jos gali būti prilygintos atsakovės bankroto bylos administravimo išlaidoms.
  2. Ieškovai atsiliepime (t. 1, b. l. 253-258) į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie nesutikimo su skundu argumentai:
    1. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovai bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, atsisakant pripažinti jų pretenzijas, bei tinkamai pritaikė CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas ir priteisė ieškovams bylinėjimosi išlaidas.
    2. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad teismas negalėjo ieškovų patirtų išlaidų priteisti iš atsakovės administravimui skirtų lėšų. Byla pradėta jau po bankroto bylos iškėlimo atsakovei, todėl už išlaidų, patirtų ginant atsakovės interesus procese, susidarymą laikytinas atsakingu bankroto administratorius. Dėl to iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovams turi būti atlygintos iš bankroto administravimui skirtų lėšų.
    3. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti tenkinamas pilna apimtimi. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad honoraras už atstovavimo paslaugas visiems ieškovams turi būti vienodas ir neturi priklausyti nuo to, kokia yra kiekvieno iš ieškovų ginčijamų sandorių suma, prieštarauja Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) įtvirtintoms išlaidų pagrįstumo vertinimo taisyklėms.
  3. Trečiasis asmuo VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 7, b. l. 259-262) prašo tenkinti atsakovės atskirąjį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-05-30 nutarties dalį, kuria iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, o ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesi. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Indėlio draudimo išmokų išmokėjimas ieškovams nereiškia, kad atsakovė patenkino ieškinio reikalavimus. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepripažino ieškovų reikalavimų. Teismas nepagrįstai indėlių draudimo išmokos išmokėjimą sutapatino su ieškovų reikalavimo patenkinimu.
    2. Vadovaujantis IĮIDĮ bei Draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka, patvirtintos valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo tarybos 2001-03-26 nutarimu Nr. 7, įvykus kredito draudžiamajam įvykiui, VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo išmokas apskaičiuoja ir moka tik po to, kai gauna duomenis apie indėlininkus ir (ar) investuotojus bei jiems mokėtinas sumas iš draudėjo (banko, kredito įstaigos). Šiuo atveju pagrindas išmokėti indėlių draudimo išmokas už indėlių sertifikatus buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015.
    3. Ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus buvusio 2011 m. indėlių bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo, kas sąlygojo sudėtingų teisinių klausimų sprendimą bei užsitęsusį teismo procesą, kuriame prireikė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės ar / ir trečiojo asmens procesinis elgesys buvo netinkamas, dėl to nėra pagrindo priteisti ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės ar trečiojo asmens.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5Dėl atsakovo pareigos atlyginti byloje patirtas ieškovų bylinėjimosi išlaidas

  1. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
  2. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš apeliantės priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovams, teigia, kad ieškovų reikalavimai pripažinti negaliojančiomis indėlio sertifikato įsigijimo sutartis bei taikyti restituciją nebuvo patenkinti, o aplinkybė, kad trečiasis asmuo po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo išmokėjo ieškovams draudimo išmokas, nereiškia, kad ieškovų reikalavimus ne tik pripažino, bet ir įvykdė atsakovė.
  3. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais skundo argumentais. Apeliantė nepagrįstai suabsoliutina teisinį nagrinėto ieškinio pagrindą bei nepagrįstai teigia, kad buvo pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes atsakovei BAB bankui SNORAS iškėlus bankroto bylą ieškovams nebuvo išmokėtos draudimo išmokos už įgytus iš atsakovės indėlio sertifikatus. Ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluoti atsižvelgiant būtent į atsakovės poziciją nepripažinti ieškovų lėšoms taikytinos draudimo apsaugos, o ją lėmė netinkamas teisinio reglamentavimo nuostatų aiškinimas. Draudimo išmokos ieškovams buvo išmokėtos tik po to, kai analogiškoje savo faktinėmis aplinkybėmis byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad indėlio sertifikatui taip pat turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės pozicija dėl ieškovų lėšoms netaikytinos draudimo apsaugos buvo paneigta. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, kad ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Vadinasi, galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Nagrinėjamu atveju ieškovai materialiuoju teisiniu požiūriu laimėjo bylą, todėl pripažintina, jog aplinkybė, kad ieškovų teisme siektas pažeistų teisių gynybos būdas buvo realizuotas kitu teisiniu pagrindu, savaime nepaneigia jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygintinumo.
  4. Ieškovų ieškinio dalies reikalavimų atsisakymą lėmė būtent tai, kad jų siektas pažeistų teisių gynybos būdas teisme buvo realizuotas, t. y. ieškovų reikalavimai buvo patenkinti iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, jog po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo ieškovų reikalavimai buvo patenkinti ir būtent tai lėmė dalies ieškovų ieškinio reikalavimų atsisakymą, darytina ir tokia išvada, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės.
  5. Kitokios išvados dėl ieškovų patirtų teisminių išlaidų atsiradimo priežasties nesuponuoja ir tokie apeliantės bei trečiojo asmens nurodyti argumentai, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė dėl objektyviai neaiškaus ir neišsamaus indėlių bei investicijų draudimo sistemos bei finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo ir poreikio spręsti ypatingai sudėtingus teisinius klausimus, susijusių su atsakovės platintais indėlio sertifikatais. Viena vertus, bylą nagrinėjantis teismas turi diskrecijos teisę pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 str.) spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasties, taikant CPK 94 straipsnį, ir jų paskirstymo. Antra vertus, iš esmės analogiškose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose teismų jau buvo išaiškinta, kad ta aplinkybė, jog ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą iniciavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-26 nutartis civilinėj byloje Nr. 2A-12-943/2016; 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016; 2016-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1197-464/2016).

6Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarkos, kai jas atlyginti turintis asmuo bankrutuoja

  1. Atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos neturi būti atlyginamos iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų, nes ieškovų prašytų priteisti sumų prigimtis siejama su santykiais susiklosčiusiais iki atsakovės bankroto procedūros pradžios. Kasacinės instancijos teismas šiuo aspektu jau yra pasisakęs, kad nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011; 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį atitinka administravimo išlaidų sampratą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš apeliantės administravimo išlaidų. Pažymėtina, kad ir šiuo aspektu taip pat jau buvo pasisakyta apeliacinio teismo praktikoje, kurioje buvo nagrinėti analogiški fizinių asmenų ginčai su apeliante (Lietuvos apeliacinio teismo2016-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1204-464/2016; 2016-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1197-464/2016).

7Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio

  1. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apeliantės procesine pozicija, kad visiems ieškovams buvo suteiktos vienodo pobūdžio ir vienodos apimties teisinės paslaugos, todėl ir jų kaina turėtų būti vienoda, o pirmosios instancijos teismas visiems ieškovams turėjo priteisti tik minimalų prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį. Sutiktina su ieškovų atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais atsikirtimais, kad advokatas turi teisę susitarti su kiekvienu klientu individualiai dėl teikiamų paslaugų kainos ir netgi toje pačioje byloje taikyti skirtingą honorarą, atsižvelgiant tiek į kliento ginčijamą sumą ir sandorio aplinkybes, tiek į kliento turtinę padėtį, tiek į socialinę padėtį, amžių ar kitas individualias aplinkybes. Teismas turi vienintelę pareigą - įsitikinti, ar turėtos išlaidos, kurias prašoma kompensuoti, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, nustatytų dydžių bei ar atitinka jų apskaičiavimo kriterijus, tačiau neturi pareigos vertinti šalies susitarimo su jos atstovu turinio kitų asmenų apmokėjimo už tas pačias paslaugos kontekste.
  2. Vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama priteisiant užmokestį už advokato suteiktas paslaugas, yra būtent ginčo (reikalavimo) sumos dydis (Rekomendacijų 2 p.), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiekvieno iš klientų mokamas ir pralaimėjusios šalies atlyginamas užmokestis, priešingai nei teigia apeliantė, gali priklausyti ir nuo reikalavimo sumos. Įstatymų leidėjas taip pat nėra įtvirtinęs taisyklės, kad tuo atveju, kai paduodamas bendras kelių asmenų ieškinys, jiems negali būti priteistos skirtingo dydžio bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nustatytų dydžių. Priešingas aiškinimas reikštų ieškovų, pateikusių bendrą ieškinį, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apribojimą, palyginus su tuo pačiu pagrindu atskirus ieškinius reiškiančiais asmenimis. Tokį aiškinimą suponuoja ir ankstesnė Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šios kategorijos bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016; 2016-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1197-464/2016).

8Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo

  1. Apeliantė skunde pažymėjo, kad I. F. teismas priteisė net 2 120 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors pati ieškovė prašė priteisti tik 210 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje buvo padarytas rašymo apsirikimas. Skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje nurodyta, kad ieškovė I. F. prašo priteisti 210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad ši ieškovė nagrinėjamoje byloje turėjo 210 Eur (726 Lt) (t. 7, b. l. 61-62) advokato teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi šio rašymo apsirikimo partaisymas nekeičia pirmosios instancijos teismo nutarties esmės, apeliacinės instancijos teismas jį ištaiso savo iniciatyva (CPK 276 str., 302 str., 328 str., 338 str.).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Išnagrinėjus atskirajame skunde keliamus klausimus bei nenustačius pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas kitais aspektais skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo nevertina.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

11Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS administravimo išlaidų ieškovei I. F. priteistina ne ,,2 120 Eur bylinėjimosi išlaidų“, o ,,210 Eur bylinėjimosi išlaidų“.

Proceso dalyviai
Ryšiai