Byla 2A-24-464/2020
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1628-661/2018 pagal ieškovų G. K., V. V., M. B., S. A. J., E. K., V. P. (V. P.) ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Investicijų ir indėlių draudimas“, trečiajam asmeniui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovų grupė (46 ieškovai), įskaitant V. V., G. K., M. B., S. A. J., E. K. ir V. P., 2013 m. spalio 4 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui 2013 m. spalio 3 d. ieškinį atsakovei BAB bankui Snoras ir trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (t. 1, b. l. 3–35), kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis ieškovų su BAB Snoras sudarytas indėlio sertifikato įsigijimo sutartis ir taikyti restituciją – pripažinti ieškovų sumokėtas pagal šias sutartis sumas atsakovei BAB bankui Snoras ieškovų lėšomis jų asmeninėse sąskaitose, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal Lietuvos Respublikos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – ir IĮIDĮ); 2) pripažinti negaliojančiomis ieškovų (įskaitant V. V.) su BAB Snoras sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis bei taikyti restituciją – pripažinti ieškovų sumokėtas pagal šias sutartis sumas atsakovei BAB bankui Snoras ieškovų lėšomis jų asmeninėse sąskaitose, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ; 3) pripažinti ieškovų (įskaitant V. V., G. K., M. B.. S. A. J., E. K. ir V. P.) sumokėtas BAB bankui Snoras pinigines lėšas pagal obligacijų pasirašymo sutartis indėliu, kaip tai numatyta IIĮDĮ 2 straipsnio 4 dalyje; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įpareigojant jas apmokėti iš administravimui skirtų lėšų.

82.

9Lietuvos Aukščiausiajam Teismui civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 išaiškinus, kad indėlio sertifikatui turi būti taikoma indėlių garantijų sistema ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ indėlių sertifikatų turėtojams išmokėjus indėlių draudimo išmokas, dalis ieškovų atsisakė nuo ieškinio reikalavimų, todėl likusi ieškovų grupė (27 ieškovai, įskaitant ir V. V., G. K., M. B.. S. A. J., E. K. ir V. P.), 2016 m. kovo 4 d. pateikė patikslintą ieškinį (civilinės bylos Nr. 2-614-661/2016 t. 1, b. l. 93–112), kuriame minėtų ieškovų reikalavimai išliko tokie patys, kaip ir pradiniame ieškinyje.

103.

11Ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad ieškovų V. V., G. K., M. B., S. A. J., E. K. ir V. P. 2011 m. lapkričio mėnesį pasirašytos obligacijų įsigijimo sutartys turėjo įsigalioti 2011 m. gruodžio 1 d., tačiau dėl BAB bankui Snoras Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 paskelbto veiklos apribojimo (moratoriumo), dėl Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-196 visam laikui atšauktos BAB bankui Snoras išduotos banko licencijos, šios obligacijos nebuvo įregistruotos ir nebuvo pervestos į ieškovų vertybinių popierių sąskaitas.

124.

13Ieškovų V. V., G. K., M. B., S. A. J., E. K. ir V. P. reikalavimai dėl neįsigaliojusių obligacijų Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartimi (t. 1, b. l. 1–2) išskirti į atskirą bylą Nr. 2-6256-661/2016 ir byla sustabdyta iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priims galutinį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-701/2016.

145.

15Ieškovai 2018 m. kovo 28 d. išskirtoje byloje pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir trečiajam asmeniui BAB bankui Snoras (t. 1, b. l. 111–114), kuriame prašė: 1) pripažinti ieškovų BAB bankui Snoras sumokėtas sumas pagal obligacijų pasirašymo sutartis indėliais, kaip tai numatyta IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalyje ir įpareigoti atsakovę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ už šias lėšas ieškovams išmokėti draudimo išmokas, vadovaujantis IĮIDĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis; 3) priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir trečiojo asmens BAB banko Snoras ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal dokumentus, įpareigojant trečiąjį asmenį iš jo priteistą išlaidų dalį apmokėti iš administravimui skirtų lėšų; 4) priteisti iš atsakovės ieškovams 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki prievolės visiško įvykdymo.

166.

17Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 11 d. priėmė prejudicinę reikšmę turinčią nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214-701/2018 (buvęs Nr. 3K-3-8-701/2016), 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino.

187.

19Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2018 m. rugsėjo 18 d. ieškovams G. K., M. B., E. K. ir V. P., o 2018 m. rugsėjo 25 d. ieškovėms V. V. ir S. A. J. išmokėjo priklausančias draudimo išmokas, todėl ieškovai bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą nutraukti bylos dalį dėl reikalavimų įpareigoti išmokėti indėlių draudimo išmokas pagal neįsigaliojusias obligacijų pasirašymo sutartis (t. 1, b. l. 126–128).

20II.

21Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

228.

23Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą (t. 1, b. l. 173–179), kuriuo: 1) priėmė ieškovų atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo pripažinti jiems teisę gauti draudimo išmoką pagal neįsigaliojusias obligacijų pasirašymo sutartis ir šią bylos dalį nutraukė; 2) priteisė ieškovui G. K. iš atsakovės 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 4 d.) iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo ieškovui išmokėtos 6 370,42 Eur sumos; priteisė ieškovei V. V. iš atsakovės 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 4 d.) iki 2018 m. rugsėjo 25 d., skaičiuojant jas nuo ieškovei išmokėtos 5 791,29 Eur sumos; priteisė ieškovei M. B. iš atsakovės 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 4 d.) iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo išmokėtos ieškovei 7 805,08 Eur sumos; priteisė ieškovei S. A. J. iš atsakovės 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 4 d.) iki 2018 m. rugsėjo 25 d., skaičiuojant jas nuo ieškovei išmokėtos 1 699,51 Eur sumos; priteisė ieškovei E. K. iš atsakovės 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 4 d.) iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo ieškovei išmokėtos 5 212,16 Eur sumos; priteisė ieškovui V. P. iš atsakovės 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 4 d.) iki 2018 m. rugsėjo 18 d., skaičiuojant jas nuo ieškovui išmokėtos 2 606,06 Eur sumos; 3) priteisė iš BAB banko Snoras administravimui skirtų lėšų ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ lygiomis dalimis ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas: G. K. – 154,19 Eur (532,40 Lt), V. V. – 280,35 Eur (968 Lt), M. B. – 188,54 Eur (650,98 Lt), S. A. J. – 140,18 Eur (484 Lt), E. K. – 140,18 Eur (484 Lt), V. P. – 140,18 Eur (484 Lt).

249.

25Teismas sprendė, kad atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2018 m. rugpjūčio 29 d. viešu paskelbimu, jog VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ visiems BAB banko Snoras neišleistų obligacijų ir neregistruotų akcijų turėtojams išmokės draudimo išmokas – nepriklausomai nuo to, ar turėtojai teikė ieškinius teismui, ar ne, pripažino dalį ieškovų pagrindinio ieškinio reikalavimo. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė ieškovams 2018 m. rugsėjo 18 d. ir 2019 m. rugsėjo 25 d. išmokėjo jiems priklausančias draudimo išmokas, teismas konstatavo, kad dalis pradinio ieškinio reikalavimo šių ieškovų atžvilgiu yra patenkinta, atitinkamai, tolesnis procesas šioje bylos dalyje prarado prasmę, todėl, tenkindamas ieškovų prašymą, šią bylos dalį, kurioje ieškovai prašė pripažinti teisę gauti draudimo išmoką pagal neįsigaliojusias obligacijų pasirašymo sutartis, nutraukė.

2610.

27Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas, teismas pažymėjo, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėjo, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja abi sąlygos procesinėms palūkanoms priteisti, todėl konstatavo, kad procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos individualiai kiekvienam ieškovui iki draudimo išmokos išmokėjimo kiekvienam jų momento, skaičiuojant jas nuo išmokėtos sumos.

28III.

29Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3011.

31Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliaciniame skunde (t. 1, b. l. 183–190) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį, kuria priteistos procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovų reikalavimų dėl procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3211.1.

33Teismas neturėjo pagrindo priteisti procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nes nagrinėjamoje byloje pateikto vėlesnio (2018 m. kovo 28 d.) ieškinio negalima laikyti pradinio (2013 m. spalio 3 d.) ieškinio tikslinimu, kadangi ieškovai pakeitė tiek ieškinio dalyką, tiek ieškinio pagrindą. Pradiniu ieškiniu ieškovai prašė pripažinti jų pagal su BAB Snoras sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis sumokėtas lėšas indėliu, taigi reiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą atsakovei BAB bankui Snoras, o patikslintu ieškiniu reikalavimai pareikšti tik atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, jame pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas priteisti 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokų išmokėjimo dienos. Ieškinio reikalavimų tikslinimas buvo paremtas ne ta pačia bylos medžiaga, dėstomi nauji argumentai dėl procesinių palūkanų priteisimo.

3411.2.

35Ieškovai, 2013 m. spalio 3 d. pareikšdami neturtinio pobūdžio reikalavimą (prašydami pripažinti negaliojančiomis ieškovų su BAB banku Snoras sudarytas sutartis, pripažinti pagal šias sutarti sumokėtas lėšas indėliu), net ir negalėjo reikšti išvestinio turtinio pobūdžio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Ieškovai patikslintą ieškinį su reikalavimu priteisti procesines palūkanas pateikė tik 2018 m. kovo 28 d. Ieškovų reikalavimas priteisti jiems procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013 m. spalio 4 d., iki dienos, kai buvo išmokėta indėlio draudimo suma, nors reikalavimas priteisti procesines palūkanas pareikštas tik 2018 m. kovo 28 d., paneigtų procesinių palūkanų paskirtį – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą.

3611.3.

37Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendime kitoje civilinėje byloje

38Nr. 2-1506-614/2018 taip pat vertino aplinkybę, kada ieškovas pareiškė piniginį reikalavimą atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, ir tik nuo tos dienos priteisė tos bylos ieškovui procesines palūkanas.

3911.4.

40Procesinės palūkanos šiuo atveju apskritai negalėjo būti priteistos dėl to, kad ieškovai patys atsisakė pagrindinio reikalavimo dėl draudimo išmokų, byla šioje dalyje buvo nutraukta, todėl teismas neturėjo pagrindo svarstyti ir tenkinti išvestinį reikalavimą.

4111.5.

42VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nėra praleidusi piniginės prievolės įvykdymo termino (CK 6.210 straipsnis), todėl neturi pareigos mokėti 5 proc. procesines palūkanas. Atsakovė pati savarankiškai nuspręsti, ar neįsigaliojusios obligacijos yra draudimo objektas, jokiu būdu negalėjo ir neturėjo tam pagrindo, nes IĮIDĮ tokios situacijos nereglamentavo, o teismai priimdami sprendimus/nutartis netenkindavo ieškovų ieškinių ir nepripažindavo jų indėlininkais / investuotojais. IĮIDĮ apskritai nereglamentuoja atvejų, kada kredito įstaigos draudžiamojo įvykio atveju asmuo galėtų pasirinkti, kokia draudimo sistema (indėlių ar įsipareigojimų investuotojams) naudotis. Tokią taisyklę suformulavo tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) prejudiciniame sprendime sujungtose bylose

43Nr. C-688/15 ir C-109/16, kuriuo remdamasis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką neįsigaliojusių obligacijų bylose. Ieškovai galutinę valią dėl apsaugos sistemos pasirinkimo išreiškė ieškovams / jų atstovui atsiuntus atsakovei prašymą dėl draudimo išmokų už neįsigaliojusias BAB banko Snoras obligacijas pervedimo. Atsakovė nedelsdama ieškovams išmokėjo draudimo išmokas. Draudimo išmokų nebuvo galima išmokėti anksčiau, nes po ESTT 2018 m. kovo 22 d. prejudicinio sprendimo buvo laukiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. Kasacinis teismas nagrinėjamose bylose priėmė sprendimus tik 2018 m. birželio 22 d., 2018 m. liepos 11 d. ir 2018 m. rugpjūčio 28 d.

4411.6.

45Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartyje Nr. 3K-3-325-684/2017 suformuota praktika ir nurodė, kad bylos nėra skirtingos ir klausimas dėl palūkanų priteisimo yra analogiškas. Šios ir paminėtos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) yra skirtingi – kasacinis teismas minėtoje nutartyje nagrinėjo procesinių palūkanų klausimą indėlio sertifikato turėtojo byloje, kurioje egzistavo visiškai kitokios aplinkybės. Kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje Nr. 3K-7-602-684/2015 pripažino, kad ieškovų sumokėtos sumos už banko indėlių sertifikatus yra draudimo objektas pagal IĮIDĮ, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje aktualus visai kitas ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, pagal kurį neįsigaliojusių obligacijų turėtojas gali pasinaudoti dviejų sistemų apsauga: indėlių garantijų ar įsipareigojimų investuotojams. Pasirinkti, kokia sistema naudotis, gali tik pats banko klientas, ne teismas ar atsakovė turi nuspręsti už jį.

4611.7.

47Atsakovė negalėjo išmokėti draudimo išmokų anksčiau nei buvo pateikti ESTT, o vėliau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, suformavę IĮIDĮ nereglamentuotas draudimo išmokų mokėjimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra praleidusi draudimo išmokos mokėjimo termino, nėra pažeidusi IĮIDĮ įtvirtintos išmokų mokėjimo tvarkos, nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu, teismas nepagrįstai priteisė ieškovams bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, net ir spręsdamas, kad ieškovams turi būti atlygintos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, priteisdamas išlaidų atlyginimą teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalimi, nes ieškovai atsisakė dalies ieškinio reikalavimų.

4812.

49Ieškovai G. K., V. V., M. B., S. A. J., E. K., V. P. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (t.1, b. l. 193–198) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jiems apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

5012.1.

51Naujų argumentų ir įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju ieškinio dalykas arba pagrindas nesikeičia, o tik padidėja jų pagrįstumas ir įrodytumas. Ieškovai patikslintą ieškinį teismui pateikė laiku t. y. iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, todėl teismas pagrįstai tokį ieškinį priėmė. Tuo atveju, kai reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra reiškiamas toje pačioje byloje, kurioje sprendžiamas pagrindinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, procesinių palūkanų reikalavimas nėra laikytinas savarankišku ieškinio reikalavimu, tai yra išvestinis reikalavimas, kurio patenkinimas priklauso nuo pagrindinio reikalavimo patenkinimo ar bylos baigties. Faktinio ieškinio pagrindo, t. y. faktinių aplinkybių, kuriomis grindė savo materialųjį teisinį reikalavimą, ieškovai nekeitė.

5212.2.

53Atsakovė nepagrįstai remiasi neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1506-614, nes šis sprendimas yra apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Be to, remiantis kasacinio teismo praktika, nei teisė į procesinių palūkanų priteisimą, nei jų apskaičiavimo tvarka įstatymo leidėjo nėra siejamos su prašymo priteisti procesines palūkanas pateikimo momentu, bylos proceso metu tinkamai pareikšta kreditoriaus valia dėl procesinių palūkanų priteisimo suponuoja teismo pareigą priteisti procesines palūkanas nuo įstatyme nustatyto termino, t. y. nuo bylos iškėlimo teisme dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-684/2017 32 ir 33 punktai). Todėl skundžiamu sprendimu procesinės palūkanos pagrįstai priteistos už visą laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, neatsižvelgiant į tokio reikalavimo pareiškimą tik patikslintame ieškinyje.

5412.3.

55Teismas tinkamai pritaikė CK 6.37 straipsnio 2 dalies bei CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, pirmiausia, ieškovų teisę į procesines palūkanas ir jų skaičiavimo tvarką (t. y. CK 6.37 straipsnio 2 dalis) bei procesinių palūkanų dydį (t. y. 6.210 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant procesinių palūkanų priteisimo klausimą, CK 6.210 straipsnis svarbus tuo aspektu, kiek jame nustatytas procesinių palūkanų dydis. Vis dėlto juo negalima remtis, nustatant procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžią, nes šis terminas imperatyviai nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007).

5612.4.

57Ieškovai ieškinyje teigė, kad atsakovė iki visiško prievolės įvykdymo nepagrįstai naudojosi jų pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šiuo atveju ieškovų nuostoliai pasireiškė tuo, kad jie laiku, per įstatyme konkrečiai nustatytą terminą (IĮIDĮ 10 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 18 d.) neatgavo iš atsakovės įstatyme (IĮIDĮ 9 straipsnis) įtvirtintų draudimo išmokų už lėšas, sumokėtas BAB bankui Snoras už jo leistas, bet neišleistas (neįsigaliojusias) obligacijas, ir ilgą laiką negalėjo naudotis savo pinigais.

5812.5.

59Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 30 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-3-516/2018, kurioje nurodė, jog: „<...> atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus byloje Nr. e3K-3-325-684/2017, kurioje buvo keliamas klausimas dėl procesinių palūkanų priteisimo indėlio sertifikato turėtojams priteisiant draudimo išmokas ir kuria tokios palūkanos buvo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokos išmokėjimo momento, sutinka su jungtinių ieškovų argumentais, kad šiuo atveju neįsigaliojusias obligacijas įgiję asmenys, lygiai taip pat kaip indėlių sertifikatų turėtojai, visa apimtimi tenkinus jų reikalavimus dėl teisės į draudimo išmokas pripažinimo, turi teisę į procesinių palūkanų priteisimą, todėl šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovams 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų ieškovams mokėtinų draudimo išmokų sumų laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. gegužės 2 d., kai teisėjo rezoliucija buvo priimtas ieškinys) iki draudimo išmokų šiems ieškovas išmokėjimo dienos, t. y. iki 2018 m. spalio 8 d.“. Atsižvelgiant į šį Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą, neįsigaliojusias obligacijas įgiję asmenys, visa apimtimi tenkinus jų reikalavimus dėl teisės į draudimo išmokas pripažinimo, turi teisę į procesinių palūkanų priteisimą, todėl atsakovo argumentas dėl negalėjimo remtis nurodytu kasacinio teismo precedentu civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017 atmestinas kaip nepagrįstas.

6012.6.

61CK 1.6 straipsnyje numatyta, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Be kita ko, Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas panašius atvejus, yra pažymėjęs, jog aplinkybė, kad ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą iniciavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016; 2016-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-28-186/2016).

6212.7.

63Aplinkybė, kad ieškovai atsisakė dalies ieškinio reikalavimo (dėl to, kad atsakovas juos patenkino iki bylos išnagrinėjimo teisme) neįrodo, kad buvo patenkinta tik dalis ieškinio ir teismas turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalimi. Tai, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas atsakovės savanoriškai buvo patenkintas bylos nagrinėjimo metu, negali lemti vertinimo, kad teismas, priimdamas galutinį sprendimą, patenkina ieškinį tik iš dalies. Todėl ieškovams pagrįstai buvo priteistos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

64Teisėjų kolegija

konstatuoja:

65IV.

66Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl apeliantės pareigos mokėti procesines palūkanas ir jų skaičiavimo momento

6713.

68Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovų reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo – ieškovams iš apeliantės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 4 d.) iki draudimo išmokos ieškovams išmokėjimo kiekvienam jų dienos, taip pat ieškovams priteisė bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė, nesutikdama su šia teismo sprendimo dalimi, tvirtina, kad ji nėra praleidusi piniginės prievolės įvykdymo termino, nes iki šiuo klausimu buvo suformuota teisminė praktika, ji pareigos mokėti draudimo išmokas ieškovams neturėjo. Be to, ieškovai atsisakė pagrindinio reikalavimo dėl draudimo išmokų priteisimo, todėl ir jų išvestinis reikalavimas turėjo būti atmestas. Apeliacinis skundas grindžiamas ir tokiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas bet kuriuo atveju neteisingai nustatė procesinių palūkanų skaičiavimo pradžią, ją susiedamas su civilinės bylos iškėlimo teisme dar 2013 metais faktu, bet ne su reikalavimo priteisti tokias palūkanas pareiškimu 2018 m. kovo 28 d. patikslintame ieškinyje. Teisėjų kolegija tokių apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą ir aptaria.

6914.

70CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos priteisiamos ne tik tada, kai piniginė prievolė atsiranda sutarties pagrindu, bet ir tada, kai tokia prievolė atsiranda kitais pagrindais, o tokios palūkanos teismų praktikoje laikomos procesinėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir todėl privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi procesinės palūkanos atlieka, be kita ko, ir minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo dėl laiku neįvykdytos prievolės, kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). Todėl tokie apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantė iki atitinkamų teismų išaiškinimų nemanė turinti piniginę prievolę ieškovams, dėl ko teismo sprendimu iš jos priteistos procesinės palūkanos negali atlikti dar vienos joms priskiriamos funkcijos – skatinti skolininką kuo greičiau vykdyti savo prievolės, nėra teisiškai aktualūs.

7115.

72Pirmiau pacituotoje kasacinio teismo nutartyje buvo išaiškinta ir tai, kad CK 6.37 straipsnio

732 dalies, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taikymas grindžiamas aplinkybe, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja atitinkama piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises, o teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas.

7416.

75Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju nekyla ginčo, kad ieškovų lėšos, pervestos į BAB banko Snoras sąskaitą, už kurias nebuvo įgytos obligacijos, neįsigaliojus obligacijų emisijai, yra draudimo objektas IĮIDĮ prasme, kaip ir dėl to, kad draudžiamasis įvykis įvyko 2011 m. lapkričio 24 d., kai Lietuvos bankas atšaukė BAB banko Snoras veiklos licenciją (IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalis), o Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d., iškėlė šiam bankui bankroto bylą.

7617.

77IĮIDĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d.), reglamentuojančio indėlių draudimo tvarką, draudimo išmokų išmokėjimo tvarką, jų dydį ir kt., 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėlininkas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos. Draudimo išmokos indėlininkams išmokamos per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos. Draudimo įmonės taryba, esant išskirtinėms aplinkybėms, suderinusi su priežiūros institucija, gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato ir paskelbia draudimo įmonės taryba (IĮIDĮ 10 straipsnio 1 ir 3 dalys). Draudimo įmonė yra pagal IĮIDĮ Lietuvos Respublikos Vyriausybės iš valstybės turto įsteigta ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota valstybės įmonė, turinti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ (IĮIDĮ 16 straipsnio 1 dalis).

7818.

79Įvykus draudžiamajam įvykiui, apeliantei, t. y. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsiranda piniginė prievolė, kuri turi būti įvykdyta įstatyme nustatyta tvarka ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 22 punktas). Vadinasi, teismų sprendimai, juo labiau priimti kitose civilinėse bylose, patys savaime nesukūrė apeliantės piniginės prievolės ieškovams, o nagrinėjamoje byloje priimtas teismo sprendimas tik patvirtino jos buvimą nuo draudžiamojo įvykio atsiradimo momento. Toks draudžiamasis įvykis įvyko 2011 m. lapkričio 24 d., kai Lietuvos bankas 2011 m. lapkričio 24 d. atšaukė AB banko Snoras veiklos licenciją (IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalis), Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškėlė AB bankui Snoras bankroto bylą ir nutarties dalis dėl bankroto bylos bankui iškėlimo įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d.

8019.

81Šiame kontekste pažymėtina, kad teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi (t. 2, b. l. 1–4) apeliacinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakys dėl VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinio skundo, paduoto kitoje BAB banko Snoras klientų, su kuriais buvo sudarytos analogiškos neįsigaliojusios obligacijų pasirašymo sutartys, inicijuotoje civilinėje byloje dėl pagal obligacijų pasirašymo sutartis sumokėtų lėšų pripažinimo indėliais, draudimo išmokų išmokėjimo ir procesinių palūkanų priteisimo, pagrįstumo. Toje byloje pateiktame kasaciniame skunde VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ taip pat tvirtino, kad teismai neteisingai nustatė momentą, nuo kurio jai atsirado prievolė sumokėti indėlių draudimo išmoką pagal IĮIDĮ, teigė nepraleidusi indėlių draudimo išmokų termino, nes šios išmokos negalėjo būti išmokėtos anksčiau nei buvo suformuota teismų praktika dėl draudimo išmokų neįsigaliojusių obligacijų turėtojams mokėjimo, ir todėl ji neturi mokėti procesinių palūkanų. Analogiškais argumentais yra grindžiamas ir nagrinėjamoje byloje paduotas apeliacinis skundas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020, minėtą VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8220.

83Tokių aptartų faktinių aplinkybių bei išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija apeliantės poziciją, kad iki galutinės ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijos tokiose bylose suformavimo neturėjo piniginių prievolių ieškovams ir dėl to iš jos palūkanos negali būti priteisiamos, pripažįsta nepagrįsta. Šie argumentai negali paneigti apeliantės, kaip draudikės, pareigos išmokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui, nes prejudiciniais teismų sprendimais buvo tik patvirtintas jos egzistuojančios piniginės prievolės (išmokėti draudimo išmokas už neįsigaliojusias obligacijas) ieškovams faktas, o ne sukurta nauja prievolė. Dar daugiau, tokią aplinkybę, kad apeliantė anksčiau nežinojo pagal kurią apsaugos sistemą – indėlių garantijų ar investuotojų apsaugos – turėjo būti išmokėta draudimo išmoka, kasacinis teismas faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje jau yra įvertinęs ir pripažinęs ją neteikiančia pagrindo daryti išvadą, jog VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ turėjo teisę atsisakyti vykdyti piniginę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 24 punktas).

8421.

85Minėta, kad draudžiamasis įvykis įvyko 2011 m. lapkričio 24 d., kai Lietuvos bankas priėmė sprendimą panaikinti visam laikui išduotą BAB banko Snoras veiklos licenciją (IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi, šios bylos ieškovai nuo šios dienos įgijo teisę į draudimo išmoką (IĮIDĮ 9 straipsnio 1 dalis), o apeliantė įgijo pareigą tokią piniginę prievolę įvykdyti – išmokėti ieškovams draudimo išmokas. Tačiau ieškovams G. K., M. B., E. K. ir V. P. priklausančias draudimo išmokas apeliantė išmokėjo tik 2018 m. rugsėjo 18 d., o ieškovėms V. V. ir S. A. J. – tik 2018 m. rugsėjo 25 d., neabejotinai praleidusi IĮIDĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

8622.

87Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Tokia pati pareiga tenka ir apeliantei.

8823.

89Kasacinis teismas precedentinėje byloje pažymėjo, kad šio teismo ankstesnėje praktikoje, t. y. 2018 m. birželio 22 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-969/2018, jau buvo išaiškinta, jog indėlių garantijų sistema apima ir reikalavimus, susijusius su lėšomis, nurašytomis iš sąskaitų, kurias privatūs asmenys turėjo įstaigoje, ir pervestomis į šios įstaigos vardu atidarytas sąskaitas už perleidžiamų vertybinių popierių, kuriuos išleisti turėjo pastaroji, pasirašymą, kai šių vertybinių popierių emisija galiausiai nebuvo įvykdyta dėl minėtos įstaigos bankroto, esant minėtų skolinių reikalavimų turėtojų (ieškovų) išreikštai valiai remtis viena iš dviejų – indėlių garantijų arba investuotojų kompensavimo sistema. Ieškovai, siekdami draudimo išmokos, turi pasirinkti vieną iš dviejų – indėlių garantijų arba investuotojų kompensavimo sistemą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 27 punktas).

9024.

91Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, ieškovų lėšos, pervestos į banko sąskaitą, už kurias nebuvo įgytos obligacijos, neįsigaliojus obligacijų emisijai, patenka į IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalyje nurodytą indėlio apibrėžtį, nes pagal šią teisės normą indėliu laikoma ir kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas, suma (įskaitant priskaičiuotas palūkanas). Ieškovai pervedė lėšas bankui būtent tam, kad šis suteiktų investicines paslaugas. Investiciniai sandoriai nebuvo užbaigti, neįsigaliojus numatytų pirkti obligacijų emisijai, obligacijos nebuvo įgytos, lėšos liko nepanaudotos sąskaitoje, o ieškovai išlaikė reikalavimo teises į lėšas, kurioms taikoma draudimo apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 31 punktas).

9225.

93Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nors bankroto administratorius neinformavo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apie ieškovų lėšas indėlininkų sąraše, perduotame apeliantei po banko bankroto bylos 2011 m. gruodžio 7 d. teismo sprendimu iškėlimo, ši aplinkybė nepaneigia jos pareigos vykdyti piniginę prievolę ir sumokėti draudimo išmoką, taip pat neeliminuoja pareigos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško įvykdymo mokėti procesines palūkanas, kai apie ieškovų lėšas banko sąskaitoje VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ tiesiogiai tapo žinoma iš pateikto teismui ieškinio. Sužinojusi apie ieškovų lėšas banko sąskaitoje, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nepagrįstai nevykdė draudimo išmokos sumokėjimo procedūrų. Kasacinio teismo vertinimu, ir tokia aplinkybė, kad ieškovai atsiuntė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymus pasirinkę indėlių draudimo apsaugą sumokėti draudimo išmokas, o ši, reaguodama į pateiktus prašymus, išmokėjo draudimo išmokas, nereiškia, kad ji turėjo objektyvių kliūčių sumokėti draudimo išmokas anksčiau, nes ieškovai dar ieškinyje aiškiai suformulavo prašymą sumokėti draudimo išmokas būtent kaip indėlių draudimo apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020 30, 32 punktai).

9426.

95Nagrinėjamos bylos atveju dar pradiniame, 2013 m. spalio 4 d. teismui pateiktame ieškinyje ieškovai tvirtino, kad jų lėšos, sumokėtos BAB bankui Snoras pagal neįsigaliojusias obligacijų sutartis, laikytinos indėliais IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalies prasme, o 2018 m. kovo 28 d. patikslintame ieškinyje suformulavo ir konkretų reikalavimą įpareigoti apeliantę sumokėti ieškovams draudimo išmokas. Akivaizdu, kad tokie reikalavimai buvo pareikšti todėl, kad BAB bankas Snoras nepranešė apeliantei apie draudžiamąjį įvykį ieškovų atžvilgiu. Taip suformuluoti pradinio ieškinio reikalavimai apeliantei ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims leido aiškiai suprasti, kad ieškovai yra pasirinkę indėlių garantijų sistemą bei siekia teisės į draudimo išmokas įgyvendinimo. Tačiau po ieškinio pareiškimo ir jo gavimo apeliantė ieškovams priklausiusių draudimo išmokų neišmokėjo, o byloje ilgą laiką buvo pasirinkusi ieškovų teisės gauti indėlių draudimo išmokas neigimo poziciją.

9627.

97Taigi, ieškovai nuo pat bylos iškėlimo momento aiškiai išreiškė savo valią pasinaudoti būtent indėlių garantijų sistema, o ne investuotojų apsaugos sistema, o apeliantei apie ieškovų lėšas banko sąskaitoje tapo žinoma iš pradinio ieškinio, pateikto 2013 m. spalio 4 d., turinio bei jame suformuluotų reikalavimų. Todėl sužinojusi apie ieškovų lėšas banko sąskaitoje apeliantė nepagrįstai nevykdė draudimo išmokos sumokėjimo procedūrų, nors jokių objektyvių kliūčių tai padaryti anksčiau, nei jos buvo išmokėtos, nebuvo. Vadinasi, priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, neišmokėdama ieškovams draudimo išmokų IĮIDĮ nustatytais terminais ji praleido piniginių prievolių ieškovams įvykdymo terminą.

9828.

99Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimas teisme (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas tokias palūkanas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju abiejų šių sąlygų procesinėms palūkanoms priteisti buvimą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

10029.

101Nors ieškovai savo prašymą priteisti jiems procesines palūkanas suformulavo tik patikslintame

1022018 m. kovo 28 d. ieškinyje, kuris teisėjo 2018 m. kovo 29 d. rezoliucija buvo priimtas (t. 1, b. l. 111–114), šio klausimo nekeldami 2013 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje, visgi apeliantės pozicija, kad procesinės palūkanos galėtų būti skaičiuojamos ir priteisiamos tik nuo patikslinto ieškinio, kuriame toks reikalavimas ir buvo suformuluotas, priėmimo stokoja teisinio pagrįstumo.

10330.

104CK 6.37 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) yra nustatyta procesinių palūkanų skaičiavimo tvarka, t. y. skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentas. Vadovaujantis šia norma, procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo data (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra materialusis teisinis reikalavimas. Paprastai materialieji teisiniai reikalavimai suformuluojami ieškinyje, kuriame nurodomas faktinis ieškinio pagrindas ir ieškovo reikalavimas, t. y. ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teisės aktuose tiesiogiai nenurodyta, kad prašymas priteisti procesines palūkanas privalo būti pareikštas raštu. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad, atsižvelgiant į prašymo priteisti procesines palūkanas prigimtį ir juo siekiamas materialiąsias teisines pasekmes, kartu siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, sudaryti galimybę kitai šaliai atsiliepti į tokį prašymą, tokio pobūdžio prašymai turi būti pateikti raštu. Visi materialieji teisiniai reikalavimai pareiškiami pirmosios instancijos teisme, kita vertus, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, prašymas priteisti procesines palūkanas galimas ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

10531.

106Taigi, be reikalavimo suformuluoti tokio pobūdžio prašymą raštu, jokie kiti reikalavimai, taip pat ir šio prašymo pateikimo momentui, nėra keliami. Jokių apribojimų šiam reikalavimui pareikšti, patikslinant ieškinį, jau prasidėjusios bylos vėlesnėje procesinėje stadijoje įstatymų leidėjas nenustato, kaip nenustato ir kitokios jų skaičiavimo bei priteisimo tvarkos, nei yra įtvirtinta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, tuo atveju, jeigu šis reikalavimas nėra pareiškiamas pradiniame ieškinyje. Teisinė reikšmė procesinių palūkanų priteisimui suteikta būtent pačios civilinės bylos iškėlimo momentui, o ne prašymo priteisti tokias palūkanas pateikimo arba jo priėmimo momentui. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo ieškovams priteistinas procesines palūkanas skaičiuoti tik nuo patikslinto ieškinio, kuriame buvo suformuluotas prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo, priėmimo dienos. Ieškovams procesinės palūkanos priteistinos ir skaičiuotinos nuo civilinės bylos pagal pradinį jų ieškinį iškėlimo momento iki draudimo išmokos kiekvienam iš ieškovų išmokėjimo dienos.

10732.

108Kaip faktiškai nepagrįstus teisėjų kolegija atmeta ir tokius apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas procesines palūkanas, neturėjo taikyti kasacinio teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartyje Nr. 3K-3-325-684/2017 pateiktų išaiškinimų dėl procesinių palūkanų skaičiavimo tvarkios, nes šie buvo pateikti civilinėje byloje, savo faktinėmis aplinkybėmis netapačioje su nagrinėjama byla. Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis net nepaminėta skundžiamame teismo sprendime, todėl akivaizdu, kad ja teismas ir nesivadovavo. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl momento, nuo kurio skaičiuotinos procesinės palūkanos, atsižvelgė į kitų kasacinio teismo nutarčių, susijusių su CK 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentus, išaiškinimus.

10933.

110Teisėjų kolegija pažymi, kad pati apeliantė nenurodė ir nepateikė konkrečių kasacinio teismo praktikos pavyzdžių, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas turėjo kitaip aiškinti ir taikyti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias procesinių palūkanų skaičiavimo ir jų priteisimo tvarką. Priešingo vertinimo nesuponuoja ir toks apeliantės skundo argumentas, kad analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2-1506-614/2018 Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu procesines palūkanas priteisė ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo prašymo jas priteisti pateikimo. Viena vertus, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų leidėjo valia užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl būtent į šio teismo išaiškinimus besąlygiškai privalu atsižvelgti (CPK 4 straipsnis). Teismai turi paisyti savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, todėl žemesnės instancijos teismo sprendimas ir jame pateikti išaiškinimai neturi privalomumo galios aukštesnės instancijos teismui. Kita vertus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) leidžia įsitikinti, kad apeliantės nurodoma kaip tinkamas palūkanų skaičiavimo pavyzdys teismo sprendimo dalis, kuria procesinės palūkanos buvo priteistos ne nuo bylos iškėlimo momento, o nuo prašymo jas priteisti pateikimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-35-464/2020 buvo pakeista, nustatant kitokią procesinių palūkanų skaičiavimo tvarką, t. y. nuo bylos iškėlimo momento.

11134.

112Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės skundo argumentais, kad patikslintu ieškiniu buvo pakeistas tiek pradinio ieškinio pagrindas, tiek ir dalykas, t. y. pareikštas visiškai naujas ieškinys, kuriame, kitaip nei pradiniame, suformuluotas jau turtinio pobūdžio reikalavimas bei išvestinis iš jo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, kuris tiesiogiai susijęs su turtu. Neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma, jais paprastai laikytini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi, ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

11335.

114Nagrinėjamos bylos atveju savo pradiniame ieškinyje ieškovai suformulavo reikalavimus dėl konkrečią piniginę išraišką turinčių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir jų BAB bankui Snoras sumokėtų piniginių lėšų pripažinimo indėliais, BAB bankas Snoras nepranešus apeliantei apie draudžiamąjį įvykį. Tokiu ieškiniu ieškovai siekė įgyvendinti savo teisę gauti draudimo išmokas už jų bankui sumokėtas pinigines lėšas ir taip šias lėšas susigrąžinti. Pateikdami patikslintą 2018 m. kovo 28 d. ieškinį ieškovai reikalavimus papildė dar ir prašymu dėl draudimo išmokų priteisimo. Taigi ieškovų tikslas buvo gauti turtinę naudą, o jų ieškinys kaip buvo nuo pat pradžių, taip ir liko turtiniu reikalavimu (ieškiniu).

11536.

116Byloje nustatyta, kad ieškovai 2018 m. spalio 19 d. teismui pateikė prašymą nutraukti bylos dalį dėl draudimo išmokų pagal neįsigaliojusias obligacijas išmokėjimo (t. 1, 126–128), apeliantei 2018 m. rugpjūčio 29 d. viešai paskelbus visiems BAB banko Snoras neišleistų obligacijų ir neregistruotų akcijų turėtojams apie draudimo išmokų mokėjimą, nepriklausomai nuo to, ar turėtojai teikė ieškinius teismui, ar ne. Tokios draudimo išmokos ieškovams buvo sumokėtos, atitinkamai, 2018 m. rugsėjo 18 d. ir 2018 m. rugsėjo 25 d. Tačiau ši aplinkybė, priešingai nei tvirtina apeliantė, savaime nereiškia, kad ieškovai, atsisakę pagrindinio savo materialiojo reikalavimo, praranda teisę į išvestinio iš jo reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo patenkinimą. Pažymėtina, kad reikalavimas šioje nutartyje aptariamų teisės normų pagrindu dėl įstatyminių palūkanų, kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, priteisimo gali būti reiškiamas ir po piniginės prievolės įvykdymo atskiroje byloje. Taigi situacija, kai reikalavimo dėl piniginės prievolės įvykdymo teisme atsisakoma tik todėl, kad ji yra įvykdoma skolininko gera valia, negali būti aiškinama kaip paneigianti kreditorių teisę ir toliau reikalauti priteisti procesines palūkanas.

11737.

118Šioje byloje ieškovų procesinis sprendimas atsisakyti dalies ieškinio reikalavimų būtent ir buvo nulemtas aplinkybės, kad apeliantė, praėjus daugiau nei 5 metams nuo bylos iškėlimo teisme, galiausiai sumokėjo ieškovams draudimo išmokas, tokiu būdu pripažindama jų buvusių reikalavimų pagrįstumą ir tuo pačiu patvirtindama, kad ieškovai visą šį laiką neturėjo galimybės disponuoti jiems priklausančiomis lėšomis. Todėl ieškovai neprarado teisės reikalauti iš apeliantės priteisti įstatymo leidėjo nustatytus minimalius ieškovų nuostolius, patirtus dėl negalėjimo naudotis savo pinigais, procesinių palūkanų forma.

11938.

120Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams procesines palūkanas už termino įvykdyti pinigines prievoles ieškovams (sumokėti jiems draudimo išmokas) praleidimą, bei spręsdamas, kad jos skaičiuotinos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokų faktinio kiekvienam iš ieškovų išmokėjimo, procesinių palūkanų institutą išaiškino teisingai. Tačiau teismas, iš esmės tinkamai išaiškinęs materialiąją teisę, netinkamai taikė procesines teisės normas ir dėl šios priežasties skundžiama teismo sprendimo dalis pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

12139.

122Kaip jau buvo pasisakyta šios nutarties 30 punkte, civilinės bylos iškėlimu yra konkretus paties teismo atliktas procesinis veiksmas – ieškinio priėmimas teismo (teisėjo) rezoliucija (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, pats sprendime pažymėjęs, kad, priteisiant procesines palūkanas, būtina nustatyti kada yra iškelta civilinė byla, neteisingai šį momentą identifikavo ir jokių motyvų sprendime, kodėl ieškinio padavimo teismui dieną (2013 m. spalio 4 d.) sutapatina su civilinės bylos pagal šį ieškinį iškėlimu, nenurodė. Kadangi nagrinėjamu atveju teismo rezoliucijos ant byloje esančios pradinio ieškinio kopijos nėra (nagrinėjama byla išskirta iš kitos bylos), o Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-614-661/2016, iš kurios ir buvo iškirta nagrinėjamoji byla, 2013 m. spalio 4 d. (penktadienį) tik užregistruotas teisme, 2013 m. spalio 7 d. paskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ir jam atiduota byla, pripažintina, kad ieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas tą dieną, kurią nurodytas pranešime kitiems proceso dalyviams dėl atsiliepimų į ieškinį pateikimo, t. y. 2013 m. spalio 9 d. Ši data ir vertintina kaip bylos iškėlimo diena.

12340.

124Tokiu atveju skundžiama teismo sprendimo dalis pakeistina, nurodant, kad iš apeliantės ieškovams priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos skaičiuojamos ne nuo 2013 m. spalio 4 d., o nuo 2013 m. spalio 9 d., atitinkamai: G. K. priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. (už 1 805 dienas), iš viso 1 575,15 Eur (6 370,42 Eur x 5 proc. / 365 d. x 1 805 d.); V. V. priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. (už 1 812 dienų), iš viso 1 437,51 Eur (5 791,29 Eur x 5 proc. / 365 d. x 1 812 d.); M. B. priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. (už 1 805 dienas), iš viso 1 929,89 Eur (7 805,08 Eur x 5 proc. / 365 d. x 1 805 d.); S. A. J. priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. (už 1 812 dienų), iš viso 421,85 Eur (1 699,51 Eur x 5 proc. / 365 d. x 1 812 d.); E. K. priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. (už 1 805 dienas), iš viso 1 288,76 Eur (5 212,16 Eur x 5 proc. / 365 d. x 1 805 d.); V. P. priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. (už 1 805 dienas), iš viso 644,38 Eur (2 606,06 Eur x 5 proc. / 365 d. x 1 805 d.). Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

12541.

126Apeliantė taip pat nesutinka ir su ta teismo sprendimo dalimi, kuria buvo paskirstytos šalių patirtos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidos. Apeliantės teigimu, jai nekyla pareiga atlyginti ieškovų išlaidų, kadangi ji nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų – nėra praleidusi terminų draudimo išmokoms išmokėti ar pažeidusi jų mokėjimo tvarkos.

12742.

128Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti jam kompensuojamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017).

12943.

130Priešingai nei nurodo apeliantė, šioje nutartyje jau konstatuota, kad ji netinkamai vykdė savo kaip draudėjos pareigas, nes laiku neįvykdė prievolės išmokėti ieškovams priklausančias draudimo išmokas, o ieškovai ieškinio dalies dėl draudimo išmokų išmokėjimo atsisakė tik dėl to, kad apeliantė jas bylos nagrinėjimo metu sumokėjo. Akivaizdu, kad ieškovai bylinėjimosi išlaidas patyrė inicijuodami nagrinėjamą civilinę bylą ir tokiu būdu gindami savo teisėtus interesus. Apeliantės skunde išdėstyti argumentai nepaneigia įstatyme įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo, kartu atsižvelgiant ir į priežastingumo teoriją, nustatytą CPK 94 straipsnyje, kai byla (bylos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

13144.

132Kasacinis teismas išaiškino, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Be to, faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, jog ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal savo pobūdį iš esmės atitinka tokį proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Tokiu atveju galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012).

13345.

134Taigi, pagal priežastingumo teoriją ieškovai yra laimėjusi ginčą šalis. Pagrindinis jų reikalavimas buvo patenkintas, o jų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą nulėmė apeliantės atsisakymas tenkinti jų reikalavimus, t. y. iš pradžių reikalavimą dėl draudimo išmokų mokėjimo, o vėliau ir reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia įstatyme įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrosios taisyklės taikymo sąlygų ir nesudaro prielaidų nepriteisti arba sumažinti ieškovams atlygintinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dydį. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

13546.

136Ieškovai 2019 m. spalio 21 d. pateikė prašymą priteisti G. K. – 193,60 Eur, V. V. – 181,50 Eur, M. B. – 242 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui, taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius kiekvieno iš jų turėtas išlaidas (t. 1, b. l. 204–210). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie jų patirtas išlaidas nepateikė.

13747.

138Kadangi bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal jau minėtą principą „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, apeliantei tenka pareiga kompensuoti kitų byloje dalyvaujančių asmenų, šiuo atveju ieškovų, patirtas dėl prasidėjusio apeliacinio proceso išlaidas.

13948.

140Ieškovų prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 pavirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (970,30 Eur x 1,3 – G. K. atveju; 1262,70 Eur x 1,3 – V. V. ir M. B. atveju).

14149.

142Nors kiekvienas iš ieškovų už jų bendrai pateiktą atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra sumokėję skirtingo dydžio atlyginimą tam pačiam atstovui, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje jau yra išaiškinęs, kad: 1) advokatas turi teisę susitarti su kiekvienu klientu individualiai dėl teikiamų paslaugų kainos ir netgi toje pačioje byloje taikyti skirtingą honorarą, atsižvelgiant tiek į kliento ginčijamą sumą ir sandorio aplinkybes, tiek į kliento turtinę padėtį, tiek į socialinę padėtį, amžių ar kitas individualias aplinkybes; 2) teismas turi vienintelę pareigą – įsitikinti, ar turėtos išlaidos, kurias prašoma kompensuoti, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių bei ar atitinka jų apskaičiavimo kriterijus, tačiau neturi pareigos vertinti šalies susitarimo su jos atstovu turinio kitų asmenų apmokėjimo už tas pačias paslaugos kontekste; 3) kiekvieno iš klientų mokamas ir pralaimėjusios šalies atlyginamas užmokestis gali priklausyti ir nuo reikalavimo sumos; 4) įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs taisyklės, kad tuo atveju, kai paduodamas bendras kelių asmenų ieškinys, jiems negali būti priteistos skirtingo dydžio bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nustatytų dydžių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016; 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1197-464/2016; 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1491-464/2016).

14350.

144Įvertinusi nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bei nustačiusi, kad nė vieno iš ieškovų prašomos atlyginti išlaidos nei individualiai, nei jas sudėjus neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, jos yra proporcingos jiems priteistų ir apeliantės ginčijamų palūkanų dydžiui, ieškovų prašymas dėl tokių išlaidų kompensacijos priteisimo iš apeliantės tenkinamas.

145Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

146Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams G. K., V. V., M. B., S. A. J., E. K. ir V. P. (V. P.) priteistos 5 proc. dydžio palūkanos už išmokėtas draudimo išmokas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 4 d.) pakeisti ir ją išdėstyti taip:

147„Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) ieškovui G. K. (asmens kodas ( - ) 5 procentų dydžio metines palūkanas už išmokėtą 6 370,42 Eur draudimo išmoką nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 9 d.) iki prievolės visiško įvykdymo (2018 m. rugsėjo 18 d.), iš viso 1 575,15 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 15 centų).

148Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) ieškovei V. V. (asmens kodas ( - ) 5 procentų dydžio metines palūkanas už išmokėtą 5 791,29 Eur draudimo išmoką nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 9 d.) iki prievolės visiško įvykdymo (2018 m. rugsėjo 25 d.), iš viso 1 437,51 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt septynis eurus 51 centą).

149Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) ieškovei M. B. (asmens kodas ( - ) 5 procentų dydžio metines palūkanas už išmokėtą 7 805,08 Eur draudimo išmoką nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 9 d.) iki prievolės visiško įvykdymo (2018 m. rugsėjo 18 d.), iš viso 1 929,89 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt devynis eurus 89 centus).

150Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) ieškovei S. A. J. (asmens kodas ( - ) 5 procentų dydžio metines palūkanas už išmokėtą 1 699,51 Eur draudimo išmoką nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 9 d.) iki prievolės visiško įvykdymo (2018 m. rugsėjo 25 d.), iš viso 421,85 Eur (keturis šimtus dvidešimt vieną eurą 85 centus).

151Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) ieškovei E. K. (asmens kodas ( - ) 5 procentų dydžio metines palūkanas už išmokėtą 5 212,16 Eur draudimo išmoką nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 9 d.) iki prievolės visiško įvykdymo (2018 m. rugsėjo 18 d.), iš viso 1 288,76 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 76 centus).

152Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) ieškovui V. P. (V. P.) (asmens kodas ( - ) 5 procentų dydžio metines palūkanas už išmokėtą 2 606,06 Eur draudimo išmoką nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 9 d.) iki prievolės visiško įvykdymo (2018 m. rugsėjo 18 d.), iš viso 644,38 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 38 centus).“

153Kitą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

154Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) ieškovui G. K. (asmens kodas ( - ) 193,60 Eur (vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų 60 centų), ieškovei V. V. (asmens kodas ( - ) 181,50 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro 50 centų), ieškovei M. B. (asmens kodas ( - ) 242 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovų grupė (46 ieškovai), įskaitant V. V., G. K., M. B., S. A. J., E.... 8. 2.... 9. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015... 10. 3.... 11. Ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad ieškovų V. V., G. K., M. B., S. A. J.,... 12. 4.... 13. Ieškovų V. V., G. K., M. B., S. A. J., E. K. ir V. P. reikalavimai dėl... 14. 5.... 15. Ieškovai 2018 m. kovo 28 d. išskirtoje byloje pateikė teismui patikslintą... 16. 6.... 17. Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 18. 7.... 19. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2018 m. rugsėjo 18 d.... 20. II.... 21. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 22. 8.... 23. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą (t. 1,... 24. 9.... 25. Teismas sprendė, kad atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“... 26. 10.... 27. Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas, teismas... 28. III.... 29. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 30. 11.... 31. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliaciniame skunde... 32. 11.1.... 33. Teismas neturėjo pagrindo priteisti procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo... 34. 11.2.... 35. Ieškovai, 2013 m. spalio 3 d. pareikšdami neturtinio pobūdžio reikalavimą... 36. 11.3.... 37. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendime kitoje... 38. Nr. 2-1506-614/2018 taip pat vertino aplinkybę, kada ieškovas pareiškė... 39. 11.4.... 40. Procesinės palūkanos šiuo atveju apskritai negalėjo būti priteistos dėl... 41. 11.5.... 42. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nėra praleidusi piniginės... 43. Nr. C-688/15 ir C-109/16, kuriuo remdamasis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 44. 11.6.... 45. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28... 46. 11.7.... 47. Atsakovė negalėjo išmokėti draudimo išmokų anksčiau nei buvo pateikti... 48. 12.... 49. Ieškovai G. K., V. V., M. B., S. A. J., E. K., V. P. atsiliepime į atsakovės... 50. 12.1.... 51. Naujų argumentų ir įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą... 52. 12.2.... 53. Atsakovė nepagrįstai remiasi neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018... 54. 12.3.... 55. Teismas tinkamai pritaikė CK 6.37 straipsnio 2 dalies bei CK 6.210 straipsnio... 56. 12.4.... 57. Ieškovai ieškinyje teigė, kad atsakovė iki visiško prievolės įvykdymo... 58. 12.5.... 59. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 30 d. priėmė nutartį civilinėje... 60. 12.6.... 61. CK 1.6 straipsnyje numatyta, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų... 62. 12.7.... 63. Aplinkybė, kad ieškovai atsisakė dalies ieškinio reikalavimo (dėl to, kad... 64. Teisėjų kolegija... 65. IV.... 66. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 67. 13.... 68. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovų reikalavimą dėl procesinių... 69. 14.... 70. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų... 71. 15.... 72. Pirmiau pacituotoje kasacinio teismo nutartyje buvo išaiškinta ir tai, kad CK... 73. 2 dalies, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos... 74. 16.... 75. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju nekyla ginčo, kad ieškovų... 76. 17.... 77. IĮIDĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki... 78. 18.... 79. Įvykus draudžiamajam įvykiui, apeliantei, t. y. VĮ „Indėlių ir... 80. 19.... 81. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d.... 82. 20.... 83. Tokių aptartų faktinių aplinkybių bei išaiškinimų kontekste teisėjų... 84. 21.... 85. Minėta, kad draudžiamasis įvykis įvyko 2011 m. lapkričio 24 d., kai... 86. 22.... 87. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5... 88. 23.... 89. Kasacinis teismas precedentinėje byloje pažymėjo, kad šio teismo... 90. 24.... 91. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, ieškovų lėšos, pervestos į... 92. 25.... 93. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nors bankroto administratorius... 94. 26.... 95. Nagrinėjamos bylos atveju dar pradiniame, 2013 m. spalio 4 d. teismui... 96. 27.... 97. Taigi, ieškovai nuo pat bylos iškėlimo momento aiškiai išreiškė savo... 98. 28.... 99. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės... 100. 29.... 101. Nors ieškovai savo prašymą priteisti jiems procesines palūkanas suformulavo... 102. 2018 m. kovo 28 d. ieškinyje, kuris teisėjo 2018 m. kovo 29 d. rezoliucija... 103. 30.... 104. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) yra nustatyta... 105. 31.... 106. Taigi, be reikalavimo suformuluoti tokio pobūdžio prašymą raštu, jokie... 107. 32.... 108. Kaip faktiškai nepagrįstus teisėjų kolegija atmeta ir tokius apeliacinio... 109. 33.... 110. Teisėjų kolegija pažymi, kad pati apeliantė nenurodė ir nepateikė... 111. 34.... 112. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės skundo argumentais, kad... 113. 35.... 114. Nagrinėjamos bylos atveju savo pradiniame ieškinyje ieškovai suformulavo... 115. 36.... 116. Byloje nustatyta, kad ieškovai 2018 m. spalio 19 d. teismui pateikė prašymą... 117. 37.... 118. Šioje byloje ieškovų procesinis sprendimas atsisakyti dalies ieškinio... 119. 38.... 120. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 121. 39.... 122. Kaip jau buvo pasisakyta šios nutarties 30 punkte, civilinės bylos iškėlimu... 123. 40.... 124. Tokiu atveju skundžiama teismo sprendimo dalis pakeistina, nurodant, kad iš... 125. 41.... 126. Apeliantė taip pat nesutinka ir su ta teismo sprendimo dalimi, kuria buvo... 127. 42.... 128. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad bylinėjimosi išlaidos,... 129. 43.... 130. Priešingai nei nurodo apeliantė, šioje nutartyje jau konstatuota, kad ji... 131. 44.... 132. Kasacinis teismas išaiškino, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas... 133. 45.... 134. Taigi, pagal priežastingumo teoriją ieškovai yra laimėjusi ginčą šalis.... 135. 46.... 136. Ieškovai 2019 m. spalio 21 d. pateikė prašymą priteisti G. K. – 193,60... 137. 47.... 138. Kadangi bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal jau minėtą principą... 139. 48.... 140. Ieškovų prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos... 141. 49.... 142. Nors kiekvienas iš ieškovų už jų bendrai pateiktą atsiliepimo į... 143. 50.... 144. Įvertinusi nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bei nustačiusi,... 145. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 146. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš... 147. „Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų... 148. Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų... 149. Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų... 150. Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų... 151. Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų... 152. Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų... 153. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį palikti... 154. Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės ,,Indėlių ir investicijų...