Byla 2A-2583-392/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės „GATVIŲ STATYBA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo užsienio draudimo įmonės COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group, veikiančios per Lietuvos filialą ieškinį dėl išmokėtos draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „GATVIŲ STATYBA“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group, veikianti per Lietuvos filialą ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 089,28 Lt ir 6 procentų procesines palūkanas. Nurodė, kad galiojant ieškovo ir R. S. sudarytai transporto priemonių draudimo sutarčiai, 2012-01-12 apdraustas automobilis BMV 3 (v/Nr. duomenys neskelbtini), duomenys neskelbtini, Vilniuje, važiuojamojoje kelio dalyje įvažiavo į duobę, dėl ko automobilis patyrė žalą. Eismo įvykis įvyko ne dėl vairuotojo kaltės. Ieškovas išmokėjo 4 089,28 Lt dydžio draudimo išmoką. Įrodinėjo, jog atsakovas, kaip nurodytos gatvės valdytojas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį, netinkamai vykdė kelio priežiūrą, todėl privalo atsakyti už automobilio apgadinimus (t.1, b.l.2-4)

5Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „GATVIŲ STATYBA“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovas, vykdydamas su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybe sudarė 2011-05-27 darbų atlikimo sutartį, kurios pagrindu periodiškai vykdo gatvių ir kiemų dangų stebėjimą ir apie nustatytus dangų trūkumus informuoja savivaldybės administracijos atsakingus darbuotojus arba trūkumą pradeda šalinti nedelsdamas. Ginčo atveju duobė galėjo atsirasti per itin trumpą laiką – parą ar dvi, nes tokiu metų laiku kelio danga dar galėjo būti veikiama daugkartinių šalčio ciklų, taip pat duobė galėjo atsirasti tarp vykdomų apžiūrų, dėl to laikoma avarine, kurią bet kuriuo paros metu užtaiso avarinė tarnyba. Eismo įvykis įvyko po atsakovo bendrovės darbo valandų, todėl ji atsiradusios avarinės duobės neturėjo galimybės sutaisyti. Atsakovas nepažeidė savo sutartinių įsipareigojimų ir neatliko neteisėtų veiksmų (neveikimo). Ieškovo prašoma atlyginti žala yra nesusijusi su eismo įvykiu ir gerokai per didelė. Atsakovo atstovai nebuvo kviečiami atvykti, nei į įvykio vietą, nei apskaičiuojant žalą, todėl atsakovas negalėjo įrodymais paneigti ieškinio reikalavimų pagrindu nurodomų aplinkybių. Teigė, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Automobilio slenksčio apgadinimai nesusiję su įvažiavimu į duobę, todėl draudimo įmonė turi prisiimti riziką dėl perteklinių išmokų. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, kelio danga buvo sausa, taigi eismo sąlygos buvo geros. Automobilio vairuotojas, kaip rūpestingas ir dėmesingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes ir sąlygas išvengti žalos, t. y. apvažiuoti atsiradusią kliūtį arba sustoti (t.1,b.l.62-66).

6Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Sutiko su ieškovo argumentais dėl tinkamo atsakovo pagal pareikštus reikalavimus, kadangi pagal 2011-05-27 darbų atlikimo sutartį, būtent atsakovas privalo užtikrinti gatvių priežiūrą, tačiau nesutiko su ieškovo argumentais dėl reikalaujamos priteisti žalos. Pažymėjo, kad draudikui apie įvykį draudėjas pranešė tik 2012-01-25 t. y. praėjus dviem savaitėms po įvykio. Transporto priemonės techninės apžiūros protokolas taip pat surašytas tik 2012-01-25 , dėl to kilo abejonių, ar visi sugadinimai yra būtent aptariamo eismo įvykio padariniai (t.1,b.l.17-23).

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-26 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas, atsižvelgęs atsakovo ir trečiojo asmens 2011-05-27 sudarytą darbų atlikimo sutartį Nr. A62-37-(3.10.21-Uk), kuria atsakovas prisiėmė pareigą atsakyti už kilusią žalą, padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai pareikšti tinkamam atsakovui, kuris privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Pažymėjo, kad ginčo eismo įvykio faktą ir įvykio aplinkybes patvirtino policijos pareigūnų dokumentai, kurie yra nuoseklūs ir jų turiniu nėra pagrindo abejoti, juolab, kai byloje nepateikta jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti eismo įvykyje dalyvavusio vairuotojo, įvykį fiksavusių policijos pareigūnų, žalos dydį apskaičiavusių vertintojų ir (arba) žalos atlyginimą administravusio ieškovo sąžiningumu. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo, kaip verslo įmonės, veiklos tikslas gauti pelną ir su šiuo tikslu, teismo vertinimu, nesuderinami veiksmai, kai nukentėjusiems asmenims būtų nepagrįstai išmokama draudimo išmoka, ar ji būtų išmokama per didelė. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad jo atstovai nebuvo kviečiami nei į įvykio vietą (apžiūrai), nei apskaičiuojant žalą, jos dydį, tačiau vien tik ši aplinkybė nesuteikė teismui pagrindo sumažinti atsakovui tenkančią atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo naštą. Sprendė, jog atsakovui, taip pat jo poziciją iš dalies palaikiusiam trečiajam asmeniui, teko procesinė pareiga paneigti ieškovo argumentus ir pateiktus įrodymus, tačiau, teismo vertinimu, jie nepateikė pakankamai įrodymų (išskyrus savo subjektyvius paaiškinimus, iškeltas abejones), kurie leistų manyti, kad automobilio vairuotojo veiksmai, atsižvelgiant į konkrečias įvykio aplinkybes, buvo neapdairūs ir a(ar) nerūpestingi, taip pat kad dalis automobilio apgadinimų nesusiję su 2012-01-12 eismo įvykiu. Pažymėjo, kad vien tai, jog draudėjas į draudiką raštu kreipėsi 2012-01-25 , t. y. praėjus beveik dviem savaitėms po eismo įvykio, teismo vertinimu, negali savaime paneigti ieškovo pateiktų nuoseklių įrodymų, patvirtinančių dešiniojo priekinio rato sugadinimus (sprogusi padanga ir apgadintas ratlankis) ir su tuo susijusį kėbulo (dešinės pusės slenksčio) apgadinimą. Konstatavo, kad ieškovas (draudikas), dėl eismo įvykio metu kilusios žalos išmokėjęs 4 089,28 Lt (1 184,34 €) draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens, t. y. iš atsakovo. Įvertinęs tai, kad ieškovas tik baigiamųjų kalbų metu pareiškė prašymą taikyti ieškinio senatį, kuomet ieškinys pareikštas 2013-01-07, t.y. nepraleidus nuo 2012-01-12 skaičiuojamo sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino, pakeitus atsakovą, ieškinio reikalavimai atsakovui pareikšti 2013-04-18, t. y. jau praleidus nurodytą terminą, sprendė, kad ieškinio senaties terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl ieškinio senaties terminą atnaujino. Pažymėjo, kad šioje byloje atsakovas nenurodė, kad jis buvo sudaręs savo civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir nereiškė prašymų į bylą įtraukti jo civilinės atsakomybės draudiko, todėl nesiėmė nagrinėti aplinkybių dėl atsakovo civilinės atsakomybės draudiko (jeigu tokia draudimo sutartis ir sudaryta).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliantas (atsakovas) UAB „GATVIŲ STATYBA“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudarytą sutartį, kuria apeliantas įsipareigojo atlikti šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemo remonto bei priežiūros darbus, kadangi tik sutarties egzistavimas neįrodo, kad apeliantas atsakingas už eismo įvykio, ( - ),Vilnius, metu patirtą žalą. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas netinkamai įvykdė 2011-05-27 sutarties 16.5 punktą (gatvių ir kiemų stebėseną), nes nėra aišku kada duobė atsirado, kokio gylio ji buvo, t.y. teismas nesiaiškino aplinkybės, ar eismo įvykį sukėlusi duobė iš viso gali būti laikoma kelianti grėsmę eismo dalyvių saugumui. Mano, jog Vilniaus miesto savavaldybė, kaip įstatyminė miesto gatvių šeimininkė, privalėjo įvertinti kelio nusidėvėjimą ir organizuoti kelio nusidėvėjimo šalinimo darbus. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas laikomas ( - ), Vilnius, gatvės valdytojas bei priėmė sprendimą nenustatęs visų deliktinės atsakomybės sąlygų. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis, kadangi byloje nėra aišku kaip tiksliai buvo sugadintas automobilis, nėra aišku, ar žala automobiliui buvo padaryta dėl jo įvažiavimo į duobę, nes eksperto išvados byloje nėra. Taipogi teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Teigia, kad ieškovas, būdamas profesionaliu draudiku, žinojo visas ginčo aplinkybes, tačiau laiku ieškinio nepareiškė, o pirmosios instancijos teismas, suteikdamas ieškovui neproporcingą pranašumą, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą (t.2,b.l.40-45).

10Ieškovas COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group, veikiantis per Lietuvos filialą, pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne sutarties sudarymo faktą, o sutarties turinį. Apeliantas neįrodė kokiu būdu vykdė kelių stebėseną, jog jo vykdyta kelių stebėsena buvo pakankama kelio duobei nesusidaryti. Apelianto argumentai, jog duobė nekėlė pavojaus eismo saugumui yra nelogiški ir prieštarauja bylos medžiagai. Taip pat apeliantas nepagrįstai nurodė, kad jis neatitinka deliktinės atsakomybės subjekto. Visos apelianto civilinės atsakomybės sąlygos yra nustatytos, o pats žalos faktas suponuoja apelianto neteisėtų veiksmų kvalifikavimą, t.y. pasyviu elgesiu leido kilti eismo įvykiui. Pažymėjo, jog ieškovo ir atsakovo nesieja draudimo teisniais santykiai, todėl CK 1.125 straipsnio 7 dalis netaikoma (t.2,b.l.50-51).

11Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilnius miesto savivaldybės administracijos pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad atsakomybė už eismo įvykio metu kilusią žalą tenka būtent atsakovui, kadangi: 1) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas, 2) Visorių gatvės, Vilniuje, savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, o pagal sutartį šio objekto valdytojas – UAB „GATVIŲ STATYBA“. Būtent 2011-05-27 sudaryta sutartimi šalys susitarė, jog apeliantui tenka prievolės atlikti nuolatinę Vilniaus Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos priežiūrą, t.y. stebėseną, siekiant laiku nustatyti pavojų eismui keliančias kliūtis bei jas nedelsiant pašalinti, taip pat atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kelių dangos priežiūros ir remonto ir (ar) netinkamos kelių dangos būklės. Atkreipė dėmesį į Vilniaus apygardos teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose Nr. 2A-1034-565/2015, Nr. 2A-1598-656/2015 (t.2,b.l.52-57).

12Teismas

konstatuoja:

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovas) ir apeliantas UAB „GATVIŲ STATYBA“ (rangovas) sudarė 2011-05-27 darbų atlikimo sutartį Nr. A62-37-(3.10.21-Uk), kurios pagrindu rangovas įsipareigojo pagal užsakovo nurodymus atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (t.1, b.l. 24-29). 2012-01-12, apie 20:00 val. Vilniuje, ( - )ties 27A namu, įvyko eismo įvykis, - ieškovo apdraustas automobilis BMW 330, v/Nr. ( - ), vairuojamas R. S., važiuojamoje dalyje, tamsiu paros metu, įvažiavo į duobę, kuri buvo užpilta vandeniu; kelio danga buvo šlapia, vairuotojas blaivus (t.1, b.l. 7; 8; 10). Eismo įvykio ir automobilio apgadinimų faktą patvirtino į eismo įvykio vietą atvykę kelių policijos pareigūnai (t.1, b.l. 11). Dėl šio eismo įvykio metu patirtos žalos - automobilio apgadinimų – ieškovas (draudikas) išmokėjo nukentėjusiam asmeniui (draudėjui) 4 089,28 Lt draudimo išmoką (t.1, b.l. 6; 12). Ieškovas, pasinaudodamas subrogacijos teise, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo iš Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų valdytojo.

15Dėl sutarties aiškinimo ir tinkamo atsakovo

16Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, todėl Visorių gatvės kelio, esančio Vilniuje savininkas yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybė, pasinaudojusi Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad viešąsias paslaugas gali teikti savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, su apeliantu sudarė 2011-05-27 darbų atlikimo sutartį Nr. A62-37-(3.10.21-Uk) (t.1, b.l. 24-29). Šios sutarties pagrindu apeliantas laikytinas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinėje dalyje valdytoju (CK 6.266 straipsnis).

17Nustačius savininką, jei jis nurodytų, kad pagal sutartį atsakomybė tenka kitam asmeniui, teismai turėtų tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes, ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė, ar šis asmuo pagal sutartį tapo atsakingas už kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, į kurią įvažiavus buvo apgadinta transporto priemonė ir atsirado žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis , priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

18Byloje ginčo dėl 2011-05-27 darbų atlikimo sutarties teisėtumo nėra. Pagal 2011-05-27 darbų atlikimo sutarties 1 punktą, šalys susitarė pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (t.1, b.l. 24). Pagal 2011-05-27 darbų atlikimo sutarties 16.5 punktą apeliantas įsipareigojo nuolat vesti jam perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Pagal 16.6 punktą apeliantas įsipareigojo, kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių transporto priemonių ir pan. saugumui apie pastebėtus defektus informuoti Vilniaus miesto savivaldybę ir darbus atlikti pagal jo pateiktą užsakymą ir nurodytus kiekius (t.1, b.l. 27). Pagal 14 punktą „Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai“ konkurso sąlygos (sutarties 1 priedas) yra neatskiriamoji sutarties dalis, kurios reikalavimai privalomi sutarties šalims (t.1, b.l. 26). Iš Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų techninės specifikacijos 3 dalies matyti, kad Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvėse ir kiemuose būtina atlikti tokius remonto ir priežiūros darbus, kaip gatvių ir kiemų asfaltbetonio dangos pažaidų taisymas, kelio dangos pagrindo įrengimas ir remontas, gatvių defektavimas, nenumatytų darbų vykdymas (t.2,b.l.25).

19Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad apeliantui 2011-05-27 darbų atlikimo sutartimi įtvirtinta pareiga vykdyti nuolatinę stebėseną, prižiūrėti (vykdyti nuolatinius kelio darbus siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio ir jo statinių naudojimo laiką (Kelių įstatymo 2 straipsnio 9 dalis)) ir taisyti (iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar jo statinių savybes, pablogėjusias dėl šio kelio ar šių statinių naudojimo, arba jas pagerinti (Kelių įstatymo 13 dalis)) Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatves ir kiemus.

20Dėl civilinės atsakomybės

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindu taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Taigi, paprastai kelio, kaip ir kitų statinių, savininkas (valdytojas) už padarytą žalą atsako bendraisiais pagrindais, tačiau išimtiniais atvejais, kai žala padaroma dėl kelio sugriuvimo ar kitokių jo konstrukcinių trūkumų, atsako be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Byloje nėra duomenų, jog žala ieškovo apdraustam automobiliui BMV 3 (v/Nr. DCS 001) padaryta dėl kelio sugriuvimo, projektavimo, konstrukcinių ir pan. trūkumų, todėl nagrinėjamu atveju kelio valdytojui (apeliantui) griežtoji atsakomybė, numatyta CK 6.266 straipsnio 1 dalyje netaikytina.

22Pagal 2011-05-27 darbų atlikimo sutartį UAB „GATVIŲ STATYBA“ iki šios sutarties galiojimo pabaigos atsakingas už saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką ( - ), Vilnius, gatvėje; <...> privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės (Sutarties 16.5 punktas). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių apelianto teiginį, jog, vykdydamas nuolatinę, ( - ) gatvės ir kiemų kelių dangos stebėseną, ties namu ( - ), Vilnius, jokios duobės neužfiksavo (CPK 178 straipsnis). Tai, kad niekas pretenzijų dėl duobės nepareiškė, dar nereiškia, kad UAB „GATVIŲ STATYBA“ nėra atsakingas už įvykusį eismo įvykį ir, kad niekas dėl duobės negalėjo patirti žalos. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad duobė galėjo atsirasti per itin trumpą laiką (parą ar dvi), nes tokiu metų laiku kelio danga galėjo būti veikiama daugkartinių šalčio ciklų, taip pat duobė galėjo atsirasti tarp vykdomų apžiūrų, dėl to laikoma avarine, kurią bet kuriuo paros metu užtaiso avarinė tarnyba. Tačiau į bylą nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams įrodymų, jog tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, t.y. žiemą, kai kelio danga yra veikiama daugkartinių šalčio ciklų, vykdė ( - ) gatvės, Vilnius, apžiūrą bei ties 27A namu ir jokių duobių nebuvo, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neužtikrino tokios Visorių gatvės, Vilnius, dangos būklės, kuri reikalinga gatvės įprastam naudojimui, spręstina, jog UAB „GATVIŲ STATYBA“ už atsiradusią žalą atsako esant bendrosioms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai).

23Ieškovas teigia, kad byloje esantys duomenys įrodo, kad žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y. neprižiūrėjo kelio, dėl ko vairuotojas įvažiavo į duobę, apgadino automobilį ir patyrė žalą. Apeliantas su tokia ieškovo pozicija nesutinka, mano, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

24Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog duobės gylis eismo įvykio metu buvo išmatuotas, ir jis priskirtinas prie gilaus, pavojingo saugiam eismui bei keliančios grėsmę eismo dalyviams. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

25Nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2012-01-12. Iš 2012-01-25 transporto priemonės techninės apžiūros protokolo Nr. 2012/11517 matyti, kad transporto priemonei buvo sugadinti: priekinė dešinės pusės padanga, priekinis dešinės pusės ratlankis ir dešinės pusės slenkstis (rėmas) (t.1, b.l. 8). Šį transporto priemonės techninės apžiūros protokolą Nr. 2012/11517 surašė draudiko ekspertas K. K.. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų kopijų matyti, kad sugadinta automobilio padanga, ratlankis (t.1, b.l. 13). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog esant tokiems automobilio automobilio sužalojimams, kaip padangos, ratlankio, slenksčio (rėmo) sugadinimams, duobės gylis gali būti vertintinas tik kaip saugiam eismui pavojingas, nes tokio pobūdžio sugadinimams reikalinga kliūtis (šalutinis mechaninis poveikis ar kelio defektas), kurios kelio važiuojamojoje dalyje būti negali, o atsiradus, apeliantui kyla pareiga kliūtį, keliančią grėsmę saugaus eismo dalyviams, pašalinti (pataisyti). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog automobilio vairuotojas galėjo numatyti, kad važiuojamoje kelio dalyje bus duobė. Iš 2012-01-30 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2012-01-30 nutarimo Nr. AV2-163 nustatyta, jog automobilis BMV 330 (v/Nr. ( - )), 2012-01-12, apie 20:00 val., lyjant lietui, įvažiavo į vandeniu užlietą duobę ir apgadino priekinį dešinį ratą, apgadintos transporto priemonės valdytojas savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė (t.1, b l. 11). Taigi, automobilio valdytojo kaltės dėl kilusio eismo įvykio nėra. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog nėra aišku, ar žala buvo padaryta įvažiavus į duobę, būtent ties namu, esančiu ( - ), Vilnius, nes nėra kvalifikuoto eksperto išvados. Pažymėtina, kad automobilis BMV 330 (v/Nr. ( - )) įvažiavimo į duobę faktas yra užfiksuotas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos protokole, kur nurodyta eismo įvykio vieta – Vilniaus m. sav. Visorių g. 27A bei Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2012-01-30 nutarime, kur nustatyta, jog 2012-01-12, 20:09 val. Vilniaus apskrities APK Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Visorių g. 27A, Vilniuje (t.1,b.l.10;11).

26Įvertinus apelianto pareigą tinkamai prižiūrėti kelius laikantis visų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, būti rūpestingu ir atidžiu, konstatuotina, kad UAB „GATVIŲ STATYBA“ netinkamai vykdė Visorių gatvės, Vilnius, kelio priežiūrą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui. Žalos faktas užfiksuotas policijos operatyvaus valdymo skyriaus gautame pranešime apie įvykį, policijos pareigūnų protokole bei draudiko eksperto, taip matyti iš byloje esančių nuotraukų. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas netinkamai rūpinosi kelių priežiūra ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala, priežastinis ryšys tarp apelianto neteisėtų veiksmų ir žalos yra akivaizdus. Konstatuotina, kad apeliantas, kaip valdytojas, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, neužtikrino tokios, kelio dangos tokios būklės, kuri reikalinga įprastam naudojimui, dėl ko automobiliui BMV 330 (v/Nr. ( - )) žala buvo padaryta jam įvažiavus į duobę. Darytina išvada jog byloje yra įrodytos visos būtinosios sąlygos apelianto civilinei atsakomybei kilti.

27Dėl ieškinio senaties

28Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl ieškinio senaties terminą atnaujino. Apeliantas teigia, kad skundžiamajame sprendime nurodytos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybės neegzistuoja ir negali būti laikomos svarbiomis priežastimis praleistą terminą atnaujinti (t.2,b.l.45).

29Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį pagrindinės prievolės įvykdymo momentas yra aktualus įgyvendinant naujai atsiradusią (regresinę) prievolę, kai regreso teisę įgyja trečiasis asmuo, už skolininką įvykdęs prievolę. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai vietoje nukentėjusio kreditoriaus tam tikroje prievolėje šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Kadangi subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis. Taigi ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Vadinasi, draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis, priimta civilinėje byloje. Nr. 3K-3-46/2009). Draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Ieškovui, 2012-04-26 išmokėjusiam draudimo išmoką, atsirado subrogacijos teisė. Tuo tarpu ieškinio senatis prasidėjo 2012-01-13, t. y. kitą dieną po draudiminio įvykio. Ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2013-01-07 (t.1,b.l.2).

30CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o to paties straipsnio 8 dalyje – sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju ieškovo su apeliantu draudimo teisiniai santykiai nesiejo ir nesieja. Kadangi ieškovas, pasinaudojęs subrogacijos teise, pareiškė teismui ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo iš įvykio vietos kelio valdytojo (UAB „GATVIŲ STATYBA“), todėl taikytina CK 1.125 straipsnio 8 dalis, pagal kurią reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesant pagrindo taikė CK 1.125 straipsnio 7 dalį, dėl to nepagrįstai sprendė ieškinio senaties terminą atnaujintini CK 1.131 straipsnio 2 dalies tvarka, kadangi ieškovas kreipėsi į teismą nepraleidęs ieškinio senaties termino. Tačiau ši aplinkybė neturi įtakos priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, kadangi ginčas iš esmės išspręstas teisingai.

31Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

32Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kurios yra teisėtos ir pagrįstos, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas, nes klausimas iš esmės išspręstas teisingai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Skundą atmesti.

35Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus... 2. Teismas... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group,... 5. Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „GATVIŲ STATYBA“ pateiktu... 6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-26 sprendimu ieškinį tenkino.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliantas (atsakovas) UAB „GATVIŲ STATYBA“ apeliaciniu skundu prašo... 10. Ieškovas COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group,... 11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto... 12. Teismas... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis... 15. Dėl sutarties aiškinimo ir tinkamo atsakovo... 16. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės... 17. Nustačius savininką, jei jis nurodytų, kad pagal sutartį atsakomybė tenka... 18. Byloje ginčo dėl 2011-05-27 darbų atlikimo sutarties teisėtumo nėra. Pagal... 19. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad apeliantui 2011-05-27 darbų... 20. Dėl civilinės atsakomybės... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kelio ar bet kurios jo... 22. Pagal 2011-05-27 darbų atlikimo sutartį UAB „GATVIŲ STATYBA“ iki šios... 23. Ieškovas teigia, kad byloje esantys duomenys įrodo, kad žala atsirado dėl... 24. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas... 25. Nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2012-01-12. Iš 2012-01-25 transporto... 26. Įvertinus apelianto pareigą tinkamai prižiūrėti kelius laikantis visų jos... 27. Dėl ieškinio senaties... 28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminą... 29. Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį pagrindinės prievolės įvykdymo momentas... 30. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties... 31. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 32. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentai... 33. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 34. Skundą atmesti.... 35. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą...