Byla e2A-564-910/2018
Dėl sumokėtos draudimo išmokos priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kerista“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl sumokėtos draudimo išmokos priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kerista“,

Nustatė

2Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau „Gjensidige“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) 238,49 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. vasario 14 d. Vilniuje, Gedvydžių g., V. D., vairuodamas transporto priemonę Toyota Avensis, valstybinis Nr. ( - ) įvažiavo į nepažymėtą kelio ženklais duobę važiuojamojoje kelio dalyje ir apgadino nurodytą transporto priemonę, apdraustą ieškovės bendrovėje savanorišku draudimu. Dėl šio įvykio ieškovė (draudikė) išmokėjo 238,49 Eur dydžio draudimo išmoką. Remdamasi tuo, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, ieškovė prašė išmokėtą sumą priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, kaip vietinės reikšmės viešųjų kelių, gatvių savininkės, kuriai įstatymo nustatyta pareiga juos prižiūrėti, taisyti, organizuoti saugų eismą.
  1. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes Savivaldybė nėra atsakinga už ieškovo reikalaujamą žalą. Pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Atsakovės teigimu, 2011 m. gegužės 27 d. Darbų atlikimo sutartimi Nr. A62-38-(3.10.21-UK) (toliau – Sutartis) ginčo gatvės valdymas perduotas uždarajai akcinei bendrovei „Kerista“ (toliau – UAB „Kerista“). Pagal Sutarties 16.5 punktą rangovė UAB „Kerista“ įsipareigojo nuolat vesti jai perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, nedelsdama šalinti (taisyti) defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Pasak atsakovės, Sutarties šalys aiškiai išreiškė valią perduotų prižiūrėti ir remontuoti gatvių, tarp jų – ir Gedvydžių gatvės, valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį laikyti UAB „Kerista“. Dėl to būtent ši bendrovė užsakovui ir tretiesiems asmenims turi atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamai atliktų darbų. Be to, atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio): ieškovė nenurodė, kaip atsakovė savo netinkamu veikimu ar neveikimu pažeidė pareigą užtikrinti tinkamą gatvių būklę bei priežiūrą, neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Atsakovė taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir transporto priemonės vairuotojo veiksmus, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant transporto priemonę, kuri yra padidinto pavojaus šaltinis. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę bei krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Nors nagrinėjamu atveju konstatuota, kad transporto priemonės vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių, tačiau, atsakovės teigimu, jis nebuvo pakankamai atidus ir atsargus kelyje, nes eismo įvykis Vilniuje, Gedvydžių g., įvyko vasario mėn. 18.45val., t. y. tamsiu paros metu, esant blogam matomumui. Dėl to ir tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų ieškinį tenkinti, atlygintinos žalos dydis privalo būti sumažintas, atsižvelgiant į sugadintos transporto priemonės vairuotojo neatsargius ir neatidžius veiksmus. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, nes atsakovė nėra nei verslininkė, nei privatus juridinis asmuo.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kerista“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, kaip pareikštą netinkamam atsakovui.
  1. Teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 14 d. apie 18.45 val. Vilniuje, Gedvydžių g., įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Toyota Avensis, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamas V. D., įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią nepažymėtą duobę. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. AV2-551 administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nustačius, kad dėl automobilio sugadinimo vairuotojo kaltės nėra. Ieškovė apskaičiavo ir transporto priemonės savininkui atlygino 238,49 Eur (823,47 Lt) dydžio žalą.
  1. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, jog buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad aptariamai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, bei objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinį ryšį; valdytojo kaltė nenustatinėjama. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektas gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir naudojimasis teise savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta, jeigu viešame registre nurodytas savininkas įrodo, kad atsakingas už žalą iš tikrųjų yra kitas asmuo, kuris faktiškai valdo daiktą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
  1. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės, taigi ir Gedvydžių gatvė, esanti Vilniaus mieste, kurioje įvyko ginčo eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Ši, kaip nurodytų kelių ir gatvių savininkė, turi prievolę vykdyti jų priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). Kartu teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Kerista“ 2011 m. gegužės 27 d. Darbų atlikimo sutartimi Nr. A62-38-(3.10.21-UK) Vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir Gedvydžių gatvės, priežiūrą, eksploatavimą ir tvarkymą yra perdavusi trečiajam asmeniui UAB „Kerista“. Sutarties 16.5 punkte nustatyta, kad rangovė UAB „Kerista“ laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto vakarinės dalies valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemo dangos būklės.
  1. Teismas sprendė, kad tokios Sutarties sąlygos patvirtina, jog šia sutartimi UAB „Kerista“ perduota ne tik gatvių techninė priežiūra, bet ir valdymas, dėl to būtent ji, kaip teisėta gatvių valdytoja atsakinga prieš trečiuosius nukentėjusius asmenis už žalą, atsiradusią dėl gatvės dangos trūkumų – duobių (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Dėl to ieškinį, pareikštą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, teismas atmetė.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7

  1. Ieškovas „Gjensidige“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pagal Darbų atlikimo sutarties Nr. A62-38-(3.10.21-UK) 1 punktą, kuriame nurodytas sutarties objektas, Rangovas įsipareigojo pagal Užsakovo nurodymus atlikti Vilniaus miesto vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Sąvoka „Vilniaus miesto vakarinės dalies gatvės“ Sutartyje nepateikta. Sutartyje nenurodyta, kad Sutarties objektas yra Gedvydžių gatvė. Dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai priėjo prie išvados, kad Gedvydžių gatvė buvo Sutarties objekto dalis ir buvo perduota valdyti UAB „Kerista“.
    1. Sutarties 12 punkte nurodyta, kad Sutartis galioja 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos ir gali būti pratęsiama papildomu susitarimu 12 mėnesių du kartus. Byloje nėra jokių duomenų, kad 2011 m. gegužės 27 d. Darbų atlikimo sutartis Nr. A62-38-(3.10.21-UK) būtų pratęsta.
    1. Net jeigu teismas spręstų, kad Gedvydžių gatvė Vilniuje buvo Darbų atlikimo sutarties Nr. A62-38-(3.10.21-UK) objektas, šios Sutarties nuostatų analizė leidžia teigti, jog ginčo gatvės valdymas nebuvo perduotas UAB „Kerista“. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). Darbų atlikimo sutarties Nr. A62-38-(3.10.21-UK) objektu nurodytas Vilniaus miesto vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remontas bei priežiūros darbai. Taigi Sutartimi sutarta dėl techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimo. Pagal Sutarties 16.6 punktą kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Rangovas apie pastebėtus defektus turi informuoti Užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą sąmatą bei nurodytus kiekius. Vadinasi, nepaisant to, kad Sutarties 16.5 punkte Rangovui suteikta teisė tam tikrus darbus atlikti savarankiškai, dalį darbų Rangovas gali atlikti tik suderinęs su Užsakovu, t. y. objekto valdymas visa apimtimi Rangovui neperduotas.
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti ir apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pirmuoju ir antruoju argumentais apeliantas nurodo naujas, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtas aplinkybes. Tokie apelianto argumentai apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti nagrinėjami, tačiau atsakovė paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1995 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 37 Vilniaus miestas suskirstytas į 20 seniūnijų. Pagal šį suskirstymą Gedvydžių gatvė priskirtina Fabijoniškių seniūnijai, esančiai Vakarinėje miesto dalyje. Perkant gatvių ir kiemų remonto bei priežiūros darbus iš UAB „Kerista“, pirkimo dokumentuose nurodyta, kad pirkimo objekto dalis yra Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai – Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės, Viršuliškių, Justiniškių, Pašilaičių, Fabijoniškių, Šeškinės seniūnijų teritorijų gatvės ir kiemai. Teismas pagrįstai nustatė, kad Gedvydžių gatvė – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kerista“ 2011 m. gegužės 27 d. sudarytos Sutarties objektas.
    1. Pagal Sutarties 12 punktą sutartis galioja 12 mėnesių nuo pasirašymo dienos, ir ji gali būti pratęsiama papildomu rašytiniu šalių susitarimu. Remiantis šia nuostata, Sutartis pratęsta 2012 m. gegužės 25 d. papildomu susitarimu Nr. A72-640(3.10.22-UK) iki 2013 m. gegužės 27 d. ir 2013 m. gegužės 22 d. papildomu susitarimu Nr. A72-811(3.10.21-UK) iki 2014 m gegužės 27 d. Dėl to ginčo įvykio metu, t. y. 2014 m. vasario 14 d., Sutartis galiojo. Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas neginčijo Sutarties galiojimo, atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismą pridėti prie bylos papildomus susitarimus, pagrindžiančius 2011 m. gegužės 27 d. Sutarties galiojimo ginčo įvykio metu aplinkybę.
    1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Sutartimi ginčo gatvės valdymas nebuvo perduotas UAB „Kerista“. Valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013; 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Tokio pobūdžio, kokia yra nagrinėjama, bylose svarbiausia nustatyti, kas buvo statinio valdytojas ir privalėjo rūpintis tinkama jo priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010). Priešingai, negu teigia apeliantė, Vilniaus miesto savivaldybė, sudarydama Sutartį su UAB „Kerista“, Rangovui perdavė ne tik gatvių techninę priežiūrą, bet ir valdymą. Sutarties 16.5 punkte nustatyta, kad Rangovas (t. y. UAB „Kerista“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuojant užsakovą (t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administraciją). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. vasario 20 d. nutarime Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo Nr. AV2-551(14) nurodyta, kad eismo įvykis kilo automobiliams įvažiavus į kelyje buvusią gilią duobę. Nors tikslus duobės gylis nežinomas, iš automobiliui padarytos žalos (sugadinta automobilio padanga ir ratlankis) pobūdžio darytina išvada, kad tokio pobūdžio sugadinimus gali sukelti kliūtis (šalutinis mechaninis poveikis ar kelio defektas), kurios kelio važiuojamojoje dalyje negali būti (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2583-392/2015). Kadangi gatvėje atsivėrusi duobė kėlė pavojų eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, UAB „Kerista“ turėjo pareigą šį defektą taisyti savo iniciatyva. Priešingai suprantant rangovo UAB „Kerista“ pareigas dėl miesto gatvių priežiūros, susidarytų nelogiška situacija, kai gatvės prižiūrėtojas, nesant užsakovo nurodymo, apskritai negalėtų imtis savarankiškų veiksmų, siekdamas užtikrinti gatvių defektų nustatymą bei pašalinimą.
    1. Sutarties 16.5 punkte nustatyta, kad Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį. Šia nuostata Sutarties šalys aiškiai išreiškė valią prižiūrėti ir remontuoti perduodamų gatvių bei kiemų, įskaitant ir Gedvydžių gatvę, valdytoju laikyti UAB „Kerista“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą nurodyta, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010). Kai nagrinėjamu atveju Sutartyje aiškiai išreikšta šalių valia UAB „Kerista“ laikyti eksploatuoti perduodamų gatvių valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį, remiantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo principais, darytina išvada, kad šalių valia negali būti paneigta ir turi būti vykdoma, nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis).
    1. 2011 m. gegužės 27 d. Sutartimi Vilniaus miesto savivaldybė pirko ne tik gatvių remonto, bet ir gatvių priežiūros darbus. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatas kelio remontas (taisymas) - tai statybos rūšis, kurios tikslas – iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusias dėl naudojimo, arba jas pagerinti (2 straipsnio 12 punktas), o keliai (gatvės) taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais (8 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu gatvių (kelių) priežiūra laikomi nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (2 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad gatvių dangų remonto ir priežiūros darbai savo esme yra skirtingos kategorijos, t. y. skirtingi darbai, nes remonto darbai iš esmės siejami su konkrečiu (atitinkamu, vienkartiniu) gatvės defekto remonto darbų atlikimu, o priežiūra suprantama kaip nuolatinis procesas, kurio metu atliekami atskirų rūšių darbai, padedantys užtikrinti nuolatinę gatvių priežiūrą (eksploataciją). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 13.5 punkte numatyta, kad vietinės reikšmės kelius prižiūrintys juridiniai asmenys privalo atlikti kelių ir statinių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę.
    2. Sisteminis Darbų atlikimo sutarties ir nurodytų teisės aktų nuostatų vertinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „Kerista“ įsipareigojo ne tik atlikti atskirus pavienius darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymus, bet ir vykdyti nuolatinę priežiūrą pagal Darbų atlikimo sutarties bei imperatyvias teisės aktų nuostatas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs aptartas Darbų atlikimo sutarties nuostatas, pagrįstai konstatavo, kad Sutartimi UAB „Kerista“ perduota ne tik gatvių techninė priežiūra, bet ir valdymas, dėl to būtent ji, kaip teisėta gatvių valdytoja, atsakinga prieš trečiuosius asmenis už žalą, atsiradusią dėl gatvės dangos trūkumų - duobių.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  1. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių pagrindų.
  1. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl žalos, atsiradusios automobiliui įvažiavus į gatvėje buvusią duobę, atlyginimo atmestas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti už tokio pobūdžio žalą. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – subjekto, kuriam kyla civilinė atsakomybė dėl kelio konstrukciniais defektais padarytos tretiesiems asmenims žalos, nustatymo klausimas.
  1. Byloje nustatyta, kad Vilniuje, Gedvydžių gatvėje, 2014 m. vasario 14 d. apie 18.45 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Toyota Avensis, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamas V. D., įvažiavo į gatvės važiuojamoje dalyje esančią nepažymėtą duobę. Sugadinta automobilio padanga ir ratlankis. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. AV2-551 administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nustačius, kad dėl automobilio sugadinimo nėra vairuotojo kaltės, nes jis negalėjo numatyti, jog kelyje bus gili duobė. Nurodyta transporto priemonė buvo apdrausta savanoriškuoju draudimu ieškovės „Gjensidige“ bendrovėje. Dėl šio įvykio ieškovė (draudikė) apskaičiavo ir išmokėjo 238,49 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią, kaip nuostolių atlyginimą, prašo priteisti iš atsakingo už žalą asmens – gatvės savininkės Vilniaus miesto savivaldybės.
  1. Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).
Dėl apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių, kuriomis nebuvo remiamasi pirmosios instancijos teisme
  1. Apeliaciniame skunde, kvestionuojant pirmosios instancijos teismo išvadą, kad už reikalaujamą atlyginti žalą atsakinga UAB „Kerista“, teigiama, jog 2011 m. gegužės 27 d. Darbų atlikimo sutartyje Nr. A62-38-(3.10.21-UK) nenurodyta, kad šios Sutarties objektas yra ir Gedvydžių gatvė, dėl to teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo eismo įvykio gatvė buvo perduota valdyti UAB „Kerista“. Apeliantė taip pat nurodo, kad pagal 2011 m. gegužės 27 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. A62-38-(3.10.21-UK) 12 punktą Sutartis galioja 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ši Sutartis buvo pratęsta ir galiojo 2014 m. vasario 14 d. ginčo eismo įvykio metu.
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė teisingai pažymi, kad šiais argumentais nurodomos naujos, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtos aplinkybės, kuriomis apeliacinis skundas negali būti grindžiamas (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013).
  1. Kartu šiuo konkrečiu atveju pažymėtina tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis CPK 225 straipsnio 7 dalies, 232 straipsnio, 441 straipsnio 1-2 dalių nuostatomis, nebuvo pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijos. Dėl to šalys neteikė papildomų argumentų ir įrodymų tiek ieškinio reikalavimams, tiek nesutikimui su ieškiniu pagrįsti. Atsižvelgdamas į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė išdėstė savo poziciją dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių, pridėjo įrodymus savo pozicijai pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad būtų atsakyta į klausimus, reikšmingus sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais įstatymų aiškinimo principais, taip pat CPK 7 straipsnyje nustatytais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, priima atsakovės pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis) bei pasisako dėl apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių.
  1. Iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1995 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 37 Vilniaus miestas suskirstytas į 20 seniūnijų, ir pagal šį suskirstymą Gedvydžių gatvė priklauso Fabijoniškių seniūnijai, esančiai Vakarinėje miesto dalyje. Pagal pirkimo dokumentus, kurių pagrindu sudaryta 2011 m. gegužės 27 d. Darbų atlikimo sutartis Nr. A62-38-(3.10.21-UK) su UAB „Kerista“, pirkimo objekto dalis – Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai: Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės, Viršuliškių, Justiniškių, Pašilaičių, Fabijoniškių, Šeškinės seniūnijų teritorijų gatvės ir kiemai. Esant tokiems duomenims, apeliantės argumentai, kad Gedvydžių gatvė nebuvo 2011 m. gegužės 27 d. sudarytos Sutarties objektas, yra nepagrįsti.
  1. Atsakovė pateikė įrodymus kad 2011 m. gegužės 27 d. Sutartis buvo pratęsta jos 12 punkte nustatyta tvarka 2012 m. gegužės 25 d. papildomu susitarimu Nr. A72-640(3.10.22-UK) iki 2013 m. gegužės 27 d. ir 2013 m. gegužės 22 d. papildomu susitarimu Nr. A72-811(3.10.21-UK) iki 2014 m gegužės 27 d. Taigi ši Sutartis galiojo 2014 m. vasario 14 d. įvykusio ginčo eismo įvykio metu.
Dėl subjekto, kuriam kyla civilinė atsakomybė už kelio konstrukciniais defektais padarytą tretiesiems asmenims žalą
  1. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriovimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektas gali būti asmuo, valdantis daiktą ne tik nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
  1. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 ir joje nurodyta praktika).
  1. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl kelio konstrukcinio defekto (važiuojamojoje dalyje buvusios duobės), pareiškė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, kaip ginčo gatvės savininkei ir valdytojai. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, pripažinęs pagrįsta atsakovės poziciją, kad Vilniaus miesto gatvės, dėl kurios konstrukcinio defekto kilo reikalaujama atlyginti žala, valdytoja ginčo eismo įvykio metu (2014 m. vasario 14 d.) buvo ne atsakovė Savivaldybė, bet trečiasis asmuo UAB „Kerista“ 2011 m. gegužės 27 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. A62-38-(3.10.21-UK) pagrindu, būtent UAB „Kerista“ atsakinga už ieškovo reikalaujamą žalą, todėl ieškinys Savivaldybei negali būti tenkinamas. Apeliantė (ieškovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, remdamasi tuo, kad iš 2011 m. gegužės 27 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. A62-38-(3.10.21-UK) nuostatų matyti, jog ginčo gatvės valdymas UAB „Kerista“ nebuvo perduotas, šia Sutartimi sutarta tik dėl techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimo.
  1. Kasacinis teismas analogiško pobūdžio bylose, pasisakydamas dėl žalos, kilusios dėl Vilniaus miesto gatvių konstrukcinių defektų, atlyginimo, išaiškino, kad: 1) kai savivaldybė yra kelio (gatvės) savininkė (valdytoja), ji už konstrukciniais kelio defektais padarytą žalą atsako CK 6.266 straipsnio pagrindu; 2) taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina; 3) kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
  1. Atsakovės Savivaldybės ir trečiojo asmens UAB „Kerista“ 2011 m. gegužės 27 d. sudarytos Darbų atlikimo sutarties Nr. A62-38-(3.10.21-UK) 1 punkte, apibrėžiančiame Sutarties objektą, nustatyta, kad šia Sutartimi Rangovas (UAB „Kerista“) įsipareigoja atlikti Vilniaus miesto vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus pagal Užsakovo (Savivaldybės) nurodymus, o Užsakovas įsipareigoja už darbus sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 16.1 punkte įtvirtinta, kad Rangovas įsipareigoja, gavęs užsakymą, atlikti darbus per užsakyme nurodytą terminą. Pagal Sutarties 16.5 punktą Rangovas įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Šiame punkte taip pat nustatyta, kad Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti Užsakovą. Šioje Sutarties sąlygoje nurodyta, kad Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto vakarinėje dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros bei remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jeigu tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros bei remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš Užsakovo, Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus Rangovui už pagal šią Sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad Rangovas per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo Užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Sutarties 16.6 punkte nustatyta, kad kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan., saugumui, Rangovas apie pastebėtus defektus turi informuoti Užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą užsakymą ir nurodytus kiekius.
  1. Atsakovė, teigdama, kad nagrinėjamu atveju tinkamas subjektas, kuriam kyla atsakomybė už žalą, atsiradusią ieškovės draudėjui įvažiavus į Gedvydžių gatvėje buvusią duobę, yra UAB „Kerista“, remiasi Sutarties 16.5 punkto nuostata, pagal kurią Rangovas įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, defektus, keliančius grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant. Atsakovė taip pat teigia, kad aptariamame Sutarties punkte šalys aiškiai išreiškė valią Sutartimi perduodamų prižiūrėti bei remontuoti gatvių, tarp jų – Gedvydžių gatvės, valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį laikyti UAB „Kerista“.
  1. Pažymėtina, kad Sutarties 16.5 punkto nuostatos negali būti aiškinamos vien pažodžiui ir izoliuotai nuo kitų šalių sudarytos Sutarties sąlygų, atskleidžiančių šalių sutartinių santykių tikrąją esmę (CK 6.193 straipsnis). Tiek Sutarties 1 punkte, apibrėžiančiame Sutarties objektą, tiek Sutarties 16.1 punkte, įtvirtinančiame bendrąją Rangovo įsipareigojimų taisyklę, nustatyta, kad Rangovas darbus vykdo pagal Užsakovo nurodymus ir gavęs užsakymus. Taigi trečiajam asmeniui UAB „Kerista“ nesuteikta teisė savo nuožiūra spręsti dėl Sutartimi perduotų gatvių remonto darbų. Ta aplinkybė, kad Sutarties 16.5 punkte nurodyta, jog defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Rangovas privalo šalinti (taisyti) nedelsdamas ir kad nuo Sutarties pasirašymo dienos iki galiojimo pabaigos laikomas gatvių bei kiemų dangos Vilniaus miesto vakarinėje dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog UAB „Kerista“ buvo perduotas ginčo gatvės valdymas CK 6.266 straipsnio prasme.
  2. Perduodant statinio valdymą CK 6.266 straipsnio prasme, turėtų būti perduodama teisė savarankiškai, nelaukiant statinio savininko nurodymų ir užsakymų, spręsti dėl visų statinio trūkumų ir jų šalinimo darbų, ne tik dėl keliančių grėsmę. Sutinkant su atsakovės pozicija, kad statinio valdymas pagal CK 6.266 straipsnį galėtų būti perduotas tik dėl dalies statinio defektų, tai keltų neaiškumų ir ginčų. Nustatymas, ar konkretus defektas kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, ar visgi – ne, yra vertinamojo pobūdžio. Nukentėjusiam asmeniui neturėtų būti uždedama pareiga aiškintis, ar dėl konkretaus statinio defekto atsiradusios žalos atsakingas šio statinio savininkas, ar asmuo, kuriam perduotas valdymas dėl defektų dalies.
  1. Kartu pažymėtina tai, kad, nors atsakovė teigia, jog dėl grėsmę keliančių defektų UAB „Kerista“ turėjo teisę spręsti savarankiškai, tačiau Sutarties 16.5 punkte, be kita ko, nurodyta, jog Rangovas, pašalinęs tokio pobūdžio defektus, privalo apie šią aplinkybę informuoti Užsakovą. Be to, šioje Sutarties sąlygoje numatyta, kad trečiųjų asmenų dėl netinkamos gatvių priežiūros bei remonto patirti nuostoliai, gali būti priteisti iš Užsakovo, t. y. Savivaldybės. Tokia Sutarties nuostata vėlgi patvirtina išvadą, kad ginčo gatvės valdymas, kaip jis suprantamas pagal CK 6.266 straipsnį, UAB „Kerista“ nebuvo perduotas. Valdymo, kaip teisės savarankiškai tvarkyti Sutartyje nurodytas gatves, neperdavimą aiškiai patvirtina Sutarties 16.6 punkto nuostata, kad tais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Rangovas apie pastebėtus defektus turi informuoti Užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą užsakymą bei nurodytus kiekius.
  1. Ginčo šalių sudarytos Sutarties nuostatų sisteminė analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad Savivaldybė, sudarydama 2011 m. gegužės 27 d. Sutartį, neperdavė UAB „Kerista“ Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių, tarp jų – ir Gedvydžių gatvės, savarankiško valdymo teisės. Aptartos Sutarties nuostatos suponuoja išvadą, kad Sutartimi UAB „Kerista“ buvo perduota iš esmės tik statinio techninė priežiūra, veikiant pagal Užsakovo nurodymus, taigi ginčo gatvės valdymas neperduotas.
  1. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog 2011 m. gegužės 27 d. Sutartimi Savivaldybė perdavė UAB „Kerista“ ginčo gatvės valdymą CK 6.266 straipsnio prasme, todėl būtent UAB „Kerista“ yra tinkama atsakovė pagal ieškovo pareikštą reikalavimą atlyginti žalą (CK 6.193 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
  1. Tokia išvada atitinka ir teismų praktiką, formuojamą analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1155-661/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579-258/2017; 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1263-262/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
  1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Savivaldybės ir UAB „Kerista“ sudarytą 2011 m. gegužės 27 d. Sutartį aiškino nesivadovaudamas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, dėl to netinkamai nustatė subjektą, kuriam CK 6.266 straipsnio pagrindu kyla civilinė atsakomybė už žalą, padarytą dėl kelio konstrukcinio defekto (gatvės važiuojamojoje dalyje buvusios duobės). Šis pažeidimas lėmė neteisėto sprendimo – atmesti ieškinį – priėmimą. Tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti (CPK 330 straipsnis).
  1. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, reikalavimo atlyginti žalą nenagrinėjo iš esmės ir nenustatinėjo griežtajai civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų. Dėl to nebuvo analizuoti atsakovės argumentai, kuriais kvestionuojamas prašomos priteisti žalos dydis, nepasisakyta dėl atsakovės pozicijos, jog, nusprendus taikyti civilinę atsakomybę, reikalaujamos atlyginti žalos dydis mažintinas atsižvelgiant į nukentėjusio dėl įvažiavimo į duobę automobilio valdytojo kaltės dydį. Vadinasi, padarius nepagrįstą išvadą dėl atsakingo už žalą asmens, liko neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  1. Nurodytos aplinkybės negali būti nustatinėjamos ir vertinamos apeliacinės instancijos teisme. Jas pirmiausiai turėtų išsiaiškinti ir įvertinti pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju asmeniui, nesutinkančiam su tam tikrų aplinkybių nustatymu, jų vertinimu, būtų atimta teisė į apeliaciją. Išdėstytų motyvų pagrindu, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teisumui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsakovei keliant klausimą dėl žalos atlyginimo dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į nukentėjusios transporto priemonės valdytojo kaltę, pirmosios instancijos teismas turėtų išsiaiškinti, turės šioje byloje sprendžiamas ginčas nurodyto asmens pareigoms ar ne, ir priklausomai nuo išvados išspręsti automobilio valdytojo įtraukimo dalyvauti šios bylos procese klausimą (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

    10

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėja

Nutarė

12patenkinti apeliacinį skundą iš dalies.

13Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai