Byla 1A-310-898/2020

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Gabijai Alsytei, dalyvaujant prokurorei Janinai Pavlovskajai, nuteistajam I. K. (I. K.) ir jo gynėjai advokatei Lilijai Semaško, vertėjai O. J.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį (2016 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-2277 redakcija) – 60 MGL (2259,60 Eur) bauda. Nustatyta, kad I. K. paskirtą baudą turi sumokėti per dvejų metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ? panaikintina pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

3Iš nuteistojo I. K. nukentėjusiajai J. V. priteista 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 2 300 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimo.

4Iš ADB „A“ nukentėjusiajai J. V. priteista 500 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6I.

7Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

81.

9I. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 6 d., apie 9.14 val. ( - ), vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. ( - ), važiuodamas ( - ) link, būdamas blaivus, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 99, 117, 119 punktuose nurodytus reikalavimus, t. y. kaip eismo dalyvis nevykdydamas KET 99 punkto nuostatos, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, pažeisdamas KET 117 punkto reikalavimą, jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis suskirstyta į eismo juostas, važiuoti šiomis juostomis bei pažeisdamas KET 119 punkto reikalavimą važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, vairuodamas automobilį išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kai tuo metu priešinga kryptimi savo važiavimo krypties juosta važiavo automobilis „VW Polo“, valstybinis Nr. ( - ), kurį vairavo J. V., nepalikdamas tarpo iš šono, kad būtų galima saugiai prasilenkti su šiuo automobiliu, priekinės dalies kaire puse susidūrė su automobiliu „VW Polo“, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusioji J. V. patyrė sužalojimus ? muštinę dešinio smilkinio – kaktos žaizdą su difuziniu galvos smegenų aksonų sužalojimu, sunkia forma, su ilgalaike komatozine būkle, kairio žastikaulio kūno distalinės dalies lūžį su stipininio nervo nutraukimu, žaizdomis žaste ir alkūnėje bei klubų sričių odos nubrozdinimus, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta J. V. sveikata, o automobilio „VW Polo“, valstybinis Nr. ( - ), keleivis T. D. M., sėdėjęs ant galinės sėdynės, patyrė pilvo sienos sumušimą, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva krūtinės kairėje, dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta jo sveikata. Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

10II.

11Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

122.

13Apeliaciniu skundu nuteistasis I. K. prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.

142.1.

15Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai pripažino įrodyta, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu automobiliai „VW Golf“ ir „VW Polo“ susidūrė automobilio „VW Polo“ judėjimo juostoje.

162.2.

17Skunde teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pėdsakais, užfiksuotais eismo įvykio protokolo ( - ) nuotraukoje, kurią savo tyrimui panaudojo UAB „B“ privatus ekspertas V. M. 2018 m. spalio 17 d. išvadoje ir kurią Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) ekspertai apdorojo skaitmeniniais filtrais. Tiek privatus ekspertas V. M., tiek LTEC ekspertai nustatė, kad pėdsakas iš tikrųjų yra, tačiau LTEC ekspertai nurodė, kad nuotraukoje važiuojamojoje dalyje matomi patamsėjimai/dėmės, kurie 2018 m. spalio 17 d. privataus eksperto išvadoje priskirti automobilio „VW Polo“ ratų slydimo pėdsakams, neturi požymių, leidžiančių juos vienareikšmiškai priskirti automobilių ratų, o būtent automobilio „VW Polo“ ratų (rato) pėdsakams. Taigi, LTEC ekspertai nuotraukoje įžvelgė tik patamsėjimus/dėmes, nors skaitmeniniais filtrais apdorotoje nuotraukoje akivaizdžiai matosi ryškūs šukių „pravalymai“, prasidedantys „VW Golf“ eismo juostos viduryje ir vedantys link sankasos. Taip pat matyti, kad „VW Golf“ eismo juostoje yra nemažai nuolaužų.

182.3.

19Pasak pareiškėjo, LTEC ekspertų aiškinimai parodo, kad jie pėdsako papildomai netyrė ir tirti atsisakė, net ir po to, kai teismas atkreipė į šiuos pėdsakus dėmesį, o tokia ekspertų pozicija nulemta tuo, kad pėdsakų priskyrimo „VW Polo“ automobiliui galimybė pakeičia situaciją „VW Golf“ vairuotojo naudai ir daro niekinėmis LTEC ekspertų išvadas. Be to, nagrinėjamu atveju susiduriama su ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo trūkumais, t. y. nepakankamai išsamiu eismo įvykio vietos ištyrimu. Sprendžiant iš nuotraukų, eismo įvykio vietos apžiūros metu kelyje išbarstytoms nuolaužoms ir šukėms, o taip pat kelio dangai aplink juos buvo teikiama per mažai reikšmės, nes nuolaužos kelyje matomos tik keliose nuotraukose iš tolo.

202.4.

21Skunde pabrėžiama, kad nurodyti pėdsakai yra aplinkybė, turinti svarbią reikšmę šioje byloje, dėl kurių ekspertų nuomonės išsiskyrė. LTEC ekspertai teigia negalintys ištirti pėdsakų pagal vieną nuotrauką ir paaiškinti jų prigimties, o privatus ekspertas nurodo, kad tyrimą atlikti galima, net ir pagal turimą informaciją. Tokiais atvejais teismai turi imtis priemonių prieštaravimų tarp konsultacinės išvados ir specialisto išvados ar ekspertizės akto priežastims išsiaiškinti ir šiems prieštaravimams pašalinti. Tačiau teismas, atmesdamas privataus eksperto V. M. išvadas, apsiribojo įrodymais neparemta šių išvadų kritika, konstatuodamas, kad eksperto V. M. išvada dėl automobilių susidūrimo vietos nepatikima ir prieštaraujanti ne tik byloje esančioms ekspertinių tyrimų išvadoms, bet ir logikos dėsniams.

222.5.

23Pareiškėjas teigia, kad teismas savo argumentus grindė ne byloje nustatytomis ir ištirtomis aplinkybės, o prielaidomis. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu automobiliai būtų susidūrę „VW Golf“ juostoje, tai atsiskiriant automobilių kėbulams ant „VW Golf“ važiavimo juostos pradėtų byrėti nuolaužos. „VW Polo“ po smūgio pasisukus statmenai važiuojamajai kelio daliai ir tolstant nuo susidūrimo vietos link sankasos galine automobilio dalimi, „VW Polo“ būtų statmenai kirtęs savo važiavimo krypties juostą pirmiausia palikdamas ant asfalto užblokuoto rato pėdsakus, o virš paliktų pėdsakų būtų užbarstytos nuo „VW Polo“ kėbulo priekio krentančios šukės. Tačiau byloje nėra šaltinių, kuriais galėtų remtis teismas, teigdamas, kad šukės turėtų uždengti pėdsakus, būtų užbarstytos virš paliktų pėdsakų. Apklausdamas ekspertus, teismas nei vienam neuždavė klausimo dėl šios aplinkybės, todėl nurodyta išvada nebuvo pagrįsta išsamiai ir nešališkai ištirtais įrodymais.

242.6.

25Taip pat, kritikuodamas privataus eksperto išvadą dėl pėdsakų, apylinkės teismas nurodė, kad ekspertas išvadoje netyrė ar šie pėdsakai derėtų su automobilio „VW Golf“ ratų pėdsakais, todėl šiuos pėdsakus galėjo palikti ir „VW Golf“ automobilis. Pareiškėjo vertinimu, toks teiginys prieštarauja eksperto V. M. teismo posėdžio metu nurodytai išvadai, jog „VW Golf“ šių pėdsakų palikti negalėjo, kadangi „VW Golf“ slydimo kryptis prieš laikrodžio rodyklę yra priešinga šiam pėdsakui ir kad, judėdamas pagal pėdsako trajektoriją, „VW Golf“ negalėtų sustoti užfiksuotoje padėtyje. Ši V. M. išvada nebuvo paneigta kitų ekspertų.

262.7.

27Be to, apylinkės teismas nepagrindė savo išvados, kad jeigu vadovautis privataus eksperto V. M. pozicija, jog pėdsakus paliko „VW Polo“, pravalęs ratais ant kelio pabirusias šukes, tai tas pravalymas turėtų tęstis iki pat važiuojamosios dalies pabaigos, kur „VW Polo“ nuslydo nuo kelio, tačiau iš eismo įvykio apžiūros protokolo foto lentelės matyti, kad už eksperto raudonai ir geltonai pažymėtų brūkšninių linijų arčiau „VW Polo“ važiuojamosios kelio dalies krašto, yra nuolaužos, kurių neturėtų likti, jeigu „VW Polo“ iš tikrųjų būtų pravalęs ruožą iki pat šalikelės, kai nuslydo nuo sankasos.

282.8.

29Apeliantas nurodo, kad privataus eksperto V. M. argumentų atmetimas neabejotinai palengvina nusikalstamos veikos inkriminavimą jam, nes tuomet nebelieka prieštaravimų tarp ekspertų išvadų, pėdsakų klausimas tampa neaktualus, nėra abejonių dėl kaltės, tačiau baudžiamojo proceso tikslas yra teisingumo vykdymas, o ne formalus kaltinamojo nuteisimas. Todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje susidarė padėtis, kurioje turėtų būti taikomas in dubio pro reo principas. Kaltinimo ribas apibrėžiantys KET 99, 117, 119 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimai nebuvo įrodyti jokiais objektyviais duomenimis. Ekspertų išvadose nurodyta, kad negalima nustatyti, kokiu atstumu priešpriešais artėjančio automobilio „VW Golf“ vairuotojas sudarydamas kliūtį, įvažiavo į automobilio „VW Polo“ eismo juostą. Jokiomis objektyviosiomis priemonėmis neužfiksuota, kokiu atstumu I. K. važiavo nuo važiuojamosios dalies krašto, kad būtų galima teigti, jog jo vairuotas automobilis iš tikrųjų nepaliko vietos „VW Polo“ automobiliui.

302.9.

31Apeliantas nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, nes tai yra nepakeliama finansinė našta. Skunde nurodoma, kad nepaisant to, jog teismas atsižvelgė į pareiškėjo finansinę padėtį ir jo asmenines galimybes, tačiau priteisė neproporcingai didelę neturtinės žalos atlyginimo sumą. Be to, teismo nurodytas 1,50 ha ploto žemės sklypas pareiškėjui nepriklauso nuo 2018 m., o šio sklypo vertė nebuvo didelė (1 350 Eur). Skunde nurodoma, kad vėlesnėje teismų praktikoje, šios kategorijos bylose, nukentėjusiesiems priteisiama nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taigi vidurkis yra 18 481 Eur, o pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai nustatė 30 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą (5 000 Eur iš draudimo ir 25 000 Eur iš nuteistojo). Taigi nukentėjusiajai nustatytas neturtinės žalos dydis žymiai viršija kitose panašaus pobūdžio bylose priteistas sumas, tačiau teismas neargumentavo, dėl kokių priežasčių priteisė neturtinę žalą nukrypstant nuo teismų praktikos.

323.

33Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusioji J. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš nuteistojo turėtas bylinėjimosi išlaidas atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti. Nurodo, kad įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti įrodymų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią grandinę, ką atlikęs, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. I. K. kaltę pagrindžia LTEC aktas, kuriame nustatyta, jog būtent I. K. veiksmai sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Nors savo kaltės I. K. nepripažįsta, parodymuose nurodė, jog matė priešpriešiais atvažiuojantį mėlyną nukentėjusiosios automobilį, tačiau likus 30 metrų atstumui iki prasilenkimo jį „atjungė“ ir sąmonę jis atgavo tik po autoįvykio. Taigi jis pripažino, jog likus 30 metrų iki prasilenkimo jis prarado sąmonę arba užmigo.

343.1.

35Pateiktas UAB „B“ eksperto išvadas vertina kritiškai, kaip nepatikimas bei neturinčias jokios įrodomosios reikšmės. V. M. eksperto išvadoje remiamasi ne eismo įvykio vietoje nustatyta automobilių nuolaužų dislokacija, automobilio vieta po susidūrimo, o tik jo vieno užfiksuotu pėdsaku, kurį jis nepagrįstai priskiria nukentėjusiosios automobiliui. Apklausiamas teisme V. M. tvirtino, jog atstumo tarp pėdsakų išmatuoti neįmanoma, o vėliau pateikė išvadą, kurioje atstumas jau nustatytas. Pažymi, kad ekspertas išvadas padarė net neišmatavęs atstumo tarp „VW Polo“ ratų po eismo įvykio, o rėmėsi gamykliniu atstumu nepaisant to, jog automobilio kairė pusė yra sudaužyta, taigi akivaizdu jog atstumas tarp ašių po autoįvykio pakitęs. Be to, vienos eksperto išvados nustatytos aplinkybės kategoriškai prieštarauja kitai, dėl ko įvertinus kompleksiškai, jo išvados yra nepatikimos, o nurodyto pėdsako faktiškai įvykio vietoje nepastebėjo bei neužfiksavo nei vienas eismo įvykyje dirbęs pareigūnas. Nukentėjusioji atkreipia dėmesį, kad LTEC išvadoje nustatyta, jog nuotraukoje matomi patamsėjimai yra pėdsakai, tačiau jie neturi požymių, leidžiančių juos vienareikšmiškai priskirti automobilių ratų, o būtent „VW Polo“ raštų pėdsakams. Teigia, jog būtent dėl I. K. išvažiavimo į priešingą eismo juostą įvyko eismo įvykis.

363.2.

37Nukentėjusioji pažymi, kad atsižvelgiant į jos patirtas traumas, nustatytą tik 30 procentų darbingumą bei išlikusias pasekmes, kurias sukėlė eismo įvykis, nėra pagrindo konstatuoti, kad priteista neturtinės žalos atlyginimo suma prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei teismų praktikai. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, priešingai nei nurodo nuteistasis, kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pabrėžia, kad po eismo įvykio ji patyrė, dabar patiria ir ateityje patirs daug skausmo ir nepatogumų, todėl pirmos instancijos teismo priteista 30 000 Eur neturtinė žala yra neabejotinai pagrįsta.

384.

39Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

40III.

41Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

42Apeliacinis skundas atmetamas

435.

44Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, visapusiškai ir objektyviai ištirtos teisingam bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės. I. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, o nukentėjusiosios J. V. naudai priteistas neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai žalai bei atitinka suformuotą teismų praktiką.

45Dėl faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir įrodymų vertinimo

466.

47Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su įvykio vietos apžiūros metu darytoje nuotraukoje užfiksuotais pėdsakais, todėl, teismui nepagrįstai atmetus privataus eksperto E. M. išvadas, susidūrimo faktas „VW Polo“ eismo juostoje nebuvo tinkamai įrodytas.

487.

49Nagrinėjamoje byloje, remiantis rašytine bylos medžiaga ir ekspertų parodymais, nustatytas toks eismo įvykio mechanizmas: „VW Golf“, valstybinis Nr. ( - ), vairuotojui I. K. važiuojant kelio ( - ) važiuojamosios dalies kaire puse, priekinės dalies (automobilio) kaire puse susidūrė su priešpriešais judėjusio automobilio „VW Polo“, valstybinis Nr. ( - ), (vairuotoja J. V.), priekinės dalies kaire puse. Remiantis 2017 m. lapkričio 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 44-50) susidūrimo metu automobilis „VW Golf“ pradėjo suktis prieš laikrodžio rodyklę ir dešiniuoju šonu nuslydo link kelio ( - ) važiuojamosios dalies dešiniojo krašto ir sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Automobilis „VW Polo“, susidūrimo metu buvo sustabdytas ir sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę ant šio kelio sankasos šlaito persislinko į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad automobilio „VW Golf“ vairuotojo veiksmai ? priešpriešinio prasilenkimo su automobiliu „VW Polo“ metu važiavimas kelio ( - ) važiuojamosios dalies kaire puse, nepaliekant tarpo iš šono, kad būtų galima saugiai prasilenkti su šiuo automobiliu ? techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti.

508.

51Nuteistasis I. K. viso proceso metu neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, paaiškino, kad negalėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, tačiau eismo įvykio mechanizmo nenurodė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu I. K. pateikė teismui UAB „B“ konsultacinę išvadą, kurioje nurodytos iš esmės priešingos išvados dėl automobilių susidūrimo vietos. Taigi byloje buvo gautos dvi viena kitai prieštaraujančios išvados: jau paminėta 2017 m. lapkričio 16 d. LTEC specialisto išvada Nr. ( - ) ir 2018 m. spalio 17 d. UAB „B“ eksperto išvada Nr. ( - ) (t. 2, b. l.85-107), kurioje, remiantis pėdsaku, matomu 2017 m. kovo 6 d. foto lentelės Nr. 1, Nr. 2, Nr. 8, 2 pav. (panaudotos fotonuotraukos iš eismo įvykio vietos schemos), nurodyta, kad automobilio „VW Polo“ vairuotoja J. V. važiavo kryptimi link ( - ) apie 68 km/h greičiu ir jos vairuojamo automobilio kairys gabaritas buvo apie 1,1 m atstumu priešpriešinėje eismo juostoje. Todėl šio eismo įvykio kilimą sąlygojo „VW Polo“ vairuotojos J. V. veiksmai – įvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą, kuria artėjo kita transporto priemonė.

529.

53Siekiant nustatyti tiesą byloje bei pašalinti prieštaravimus tarp specialisto išvados ir konsultacinės išvados, teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo paskirta ekspertizė, kurią atliko LTEC ekspertai H. V. ir L. L.. 2019 m. gegužės 3 d. H. V. ir L. L. ekspertizės akte Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 158-167) nurodyta, kad automobilio „VW Golf“ vairuotojui važiuojant kelio važiuojamosios dalies kaire puse priešpriešinio eismo juostoje, automobilio priekinės dalies kaire puse, judant apie 93 km/h greičiu susidūrė su priešpriešais apie 55 km/h greičiu savo važiavimo krypties eismo juosta judėjusio automobilio „VW Polo“ priekinės dalies kaire puse. Susidūrimo metu automobilis „VW Golf“ pradėjo suktis prieš laikrodžio rodyklę. Sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę ir slysdamas nuo susidūrimo vietos į priekį ir į dešinę automobilis „VW Golf“ nuslydo link kelio ( - ) važiuojamosios dalies dešiniojo krašto ir sustojo skersai dešinės eismo juostos padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Automobilis „VW Polo“ susidūrimo metu pradėjo suktis prieš laikrodžio rodyklę ir buvo bloškiamas į dešinę (pagal jo pirminę važiavimo kryptį) nuo susidūrimo vietos ant kelio sankasos šlaito ir persislinko juo į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Ekspertizės akte konstatuota, jog „VW Golf“ vairuotojo I. K. veiksmai ? priešpriešinio prasilenkimo su automobiliu „VW Polo“ metu, važiavimas kelio ( - ) važiuojamosios dalies kaire puse, nepaliekant tarpo iš šono, kad būtų galima saugiai prasilenkti su šiuo automobiliu ? sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti.

5410.

55Be aukščiau aptartų atliktų veiksmų, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp LTEC ekspertų išvadų ir UAB „B“ konsultacinių išvadų, teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti visi ekspertai, pateikę eismo įvykio tyrimo išvadas V. Š., H. V., L. L., bei eksperto išvadą pateikęs ekspertas V. M., taip pat byloje buvo pateikta dar viena 2019 m. lapkričio 18 d. eksperto V. M. išvada Nr. ( - ) (t. 3, b. l. 37-53).

5611.

57Tvirtindami atliktų ekspertizių išvadas LTEC ekspertai V. Š., H. V., L. L. parodė, kad apie susidūrimo vietą sprendė pagal nuolaužų, šukių padėtį, automobilių išsidėstymą po susidūrimo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisme ekspertai pateikė kategorišką išvadą, kad automobilių susidūrimas įvyko „VW Polo“ važiavimo krypties eismo juostoje. „VW Golf“ sustabdė automobilį „VW Polo“ ir nubloškė jį. V. Š. nurodė, kad, atlikdamas tyrimą, nerado nė vieno argumento, kuris leistų daryti prielaidą, kad „VW Polo“ važiuotų priešpriešine, ar dalinai priešpriešine juosta, ar net kelio viduriu; jeigu „VW Polo“ nuvažiavo nuo sankasos, o ties ja užfiksuotos šukės, įsivaizduoti kitą susidūrimo vietą negalima; nuolaužos nėra pagrindinė priežastis nustatyti susidūrimo vietą, dar svarbu automobilio padėtys po eismo įvykio, o vien pagal padėtis būtų galima teigti, kad susidūrimo vieta yra kairiau nei atsidūrė „VW Golf“ po susidūrimo.

5812.

59Ekspertas H. V. patvirtino, kad jei kelyje yra pėdsakų, tai šioje byloje pėdsakas negali būti identifikuotas ir priskirtas kuriam nors automobiliui, o tokių „patamsėjimų“ yra abiejose kelio dalyse. Ekspertė L. L. pabrėžė, kad ant šlapio asfalto pėdsakai labai sunkiai užsifiksuoja; nustačius, kad yra pėdsakas, iš nuotraukos visiškai nesimato pėdsako kryptis; pėdsakas nebūtinai yra rato, galėjo būti ir tepalų dėmė; maža tikimybė rato pėdsakui likti, kai yra ant asfalto tiek visokių skysčių; nėra ir jokių slydimo pėdsakų, nors abu automobiliai slydo. Be to, ekspertė pažymėjo, jog jei tas pėdsakas ir būtų nustatytas, tai nieko nepakeistų, kadangi šukės, automobilių sukimasis ir jų išsidėstymas po susidūrimo, jų visuma, leidžia daryti išvadą, kad automobiliai susidūrė „VW Polo“ judėjimo juostoje; dauguma šukių buvo nublokšta „VW Polo“ judėjimo kryptimi; „VW Polo“ buvo bloškiamas atgal ir pasisuko, o didesnę sklaidą padarė „VW Golf“ automobilis, nes jis sukosi. Taip pat ekspertė patvirtino, jog šukės buvo ir už kelio ribų, todėl „VW Golf“ apsisuko ne 90 laipsnių, bet 360 + 90 laipsnių kampu, ir dėl to tokia yra šukių sklaida. L. L. pažymėjo, kad jokių objektyvių duomenų, kad „VW Polo“ galėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą nėra.

6013.

61Teisme apklaustas UAB „B“ privatus ekspertas V. M., pateikęs savo išvadas, parodė, kad negali užtikrintai pasakyti, ar nuotraukose užfiksuotas pėdsakas yra konkretaus automobilio; jo atliktoje išvadoje užfiksuota, kad abu pėdsakai yra orientuoti statmenai kelio kraštui; per šukių sklaidą yra du plotai, kur šukės pravalytos; tokio pobūdžio pėdsakus palieka automobilio ratai; tai „VW Polo“ paliktas pėdsakas, nes nukritus šukėms, automobilis slydo ir perbraukė šukes, palikdamas pėdsakus. V. M. pažymėjo, kad šukių išsidėstymas yra atsitiktinis faktorius, nes šukes nunešė „VW Polo“ automobilis. Šukių yra ne tik „VW Polo“ judėjimo kryptimi, jų yra ir kitoje eismo juostoje ir šalikelėje. Taip pat matosi šviežias dirvono pažeidimas, padarytas „VW Polo“. Tai kategoriškai ne „VW Golf“ pėdsakai, nes „VW Golf“ tuomet būtų atsidūręs priešingame griovyje. Automobilis, kuris labiau sugadintas, nuneša su savimi daugiau šukių, tačiau vien pagal šukių ir automobilių padėtį neįmanoma nustatyti susidūrimo vietą, nes gali būti labai daug variantų. Nėra duomenų, kad „VW Golf“ apsisuko didesniu nei 90 laipsnių kampu. Jeigu jis būtų apsisukęs didesniu kampu, tai pirmu metu, vairuotojas būtų atsitrenkęs į šoninį statramstį. Tokių sužalojimų vairuotojui nebuvo nustatyta, vadinasi tokio apsisukimo nebuvo.

6214.

63Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas išsamiai aiškinosi bylos aplinkybes dėl kitos galimos, nei nustatė LTEC ekspertai, eismo įvykio kilimo priežasties, kuri pateikta 2018 m. spalio 17 d. UAB „B“ eksperto išvadoje Nr. ( - ). Vertindamas konsultacinę išvadą Nr. ( - ) pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad LTEC ekspertai apie automobilių susidūrimo vietą sprendė iš požymių visumos (automobilių padėtys po eismo įvykio, koncentruota šukių bei nuolaužų išsibarstymo zona, šukių išsibarstymo zona už kelio važiuojamosios dalies ribų), o ekspertas V. M. savo išvadą apie automobilių susidūrimo vietą grindė automobilių ratų ar kitų dalių, kontaktavusių su atraminiu paviršiumi pėdsakais ant šio paviršiaus. Ekspertai V. Š., H. V., L. L. buvo vieningi teigdami, kad įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotoje nuotraukoje Nr. ( - ) (past. ? ne Nr. ( - ), kaip nurodoma skunde) matomo pėdsako negali priskirti kuriam nors iš susidūrusių automobilių, kadangi šio pėdsako/patamsėjimo kilmė, kryptis ir pradžia nėra aiški. Nors ekspertas V. M. laikėsi nuomonės, kad tai automobilio rato pėdsakas ir šį pėdsaką paliko būtent automobilio „VW Polo“ ratai, tačiau negalėjo nurodyti kodėl pėdsako pradžia laikoma būtent ši vieta. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis eksperto išvadoje Nr. ( - ) nurodytais teiginiais, pagrįstai pažymėjo, kad jeigu automobilis nusineša šukes paskui save, tai automobiliams susidūrus „VW Golf“ eismo juostoje, atsiskiriant automobiliams ant „VW Golf“ važiavimo juostos pradėtų byrėti nuolaužos, o „VW Polo“, tolstant nuo susidūrimo vietos link sankasos galine automobilio dalimi, būtų statmenai kirtęs savo važiavimo krypties juostą, pirmiausia palikdamas ant asfalto užblokuoto rato pėdsakus, o tik po to virš paliktų pėdsakų būtų užbarstytos nuo „VW Polo“ kėbulo priekio krentančios šukės.

6415.

65Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat pažymėjo, kad nors UAB „B“ privatus ekspertas V. M. aiškino, kad negali kategoriškai nurodyti kuriam iš susidūrusių automobilių priklauso jo užfiksuotas pėdsakas, tačiau spręsdamas pagal abiejų automobilių parametrus ir atsižvelgdamas į „VW Polo“ atstumą tarp ratų, padarė išvadą, kad užfiksuoti pėdsakai labiau dera būtent su „VW Polo“ pėdsakais. Nors šių aplinkybių savo išvadoje Nr. ( - ) ekspertas netyrė, o atsižvelgiant į tai, kad „VW Golf“ ašių tarpvėžio parametrų skirtumas yra nedidelis, ir, eksperto teigimu, užfiksuotas pėdsakas yra dinamiškas, tokiu atveju šiuos pėdsakus teisėjų kolegijos vertinimu galėjo palikti ir automobilis „VW Golf“. Be to, teismas pagrįstai nurodė, jog eksperto V. M. užfiksuotas pėdsakas – „pravalymas“, paliktas „VW Polo“, turėtų tęstis iki pat važiuojamosios dalies pabaigos, kur „VW Polo“ nuslydo nuo kelio, tačiau kaip matyti iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nuotraukos Nr. ( - ) eksperto raudonai ir geltonai pažymėtų brūkšninių linijų arčiau „VW Polo“ važiuojamosios kelio dalies krašto yra nuolaužos, kurių tokiu atveju neturėtų likti.

6616.

67Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs LTEC ekspertų H. V. ir L. L. ekspertizę Nr. ( - ), kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, motyvuotai nurodė, priežastis dėl kurių UAB „B“ privataus eksperto V. M. išvadose pateikta versija prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad šio eksperto išvados yra nepatikimos ir padarytos selektyviai vertinant eismo įvykio duomenis. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog šio eksperto išvados prieštarauja ne tik dviejų kitų byloje esančių LTEC tyrimų išvadoms, bet ir tarpusavyje. Tai yra UAB „B“ išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelės Nr. ( - ) nuotraukoje (išvadoje nurodyta foto Nr. 8) užfiksuotas pėdsakas, pažymėtas raudonai, yra pažeisto „VW Polo“ kairės pusės rato pėdsakas, o išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad atstumas tarp pėdsakų, matomų foto lentelės Nr. ( - ) nuotraukoje ir orientuotų daugiau statmenai kelio važiuojamosios dalies kraštui bei pažymėtų raudonomis ir geltonomis brūkšninėmis linijomis yra apie 1,40 m, šių pėdsakų plotis – apie 20-31 cm. Todėl šie parametrai suderinami su automobilio „VW Polo“, valstybinis Nr. ( - ), ratų parametrais (tarpvėžių bei ratų padangų protektoriaus pločiais). Vadovaujantis tyrimo išvada Nr. ( - ), „VW Polo“ dešinės pusės ratas turėtų būti už šukių „pravalymo“ ribų, todėl nustatyti tarpvėžių parametrų neįmanoma.

6817.

69Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog konsultacinės išvados (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-465/2010, Nr. 2K-525/2010) yra kitos rūšies įrodymai nei BPK nustatyta tvarka gautos specialisto išvados ar ekspertizės aktai. Konsultacinės išvados turi būti tiriamos teismo posėdyje, tačiau remiantis vien tik tokiomis išvadomis paprastai negali būti paneigta BPK nustatyta tvarka gautų specialisto išvadų ar ekspertizės aktų įrodomoji reikšmė. Jeigu tarp konsultacinės išvados ir specialisto išvados (ekspertizės akto) yra prieštaravimų, dėl šių prieštaravimų turi būti sprendžiama teismo posėdyje išklausant išvadas teikusių asmenų paaiškinimus, tiriant kitus įrodymus, prireikus pavedant specialistui pateikti naują išvadą ar skiriant naują ekspertizę. Taigi, aptariamos teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje gynybos iniciatyva gautos UAB „B“ privataus eksperto V. M. išvados buvo tinkamai ištirtos ir patikrintos teismų posėdžiuose.

7018.

71Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ne prielaidomis, o ekspertų išvadas vertino tarpusavyje, taip pat kartu su byloje esančiais ekspertų parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio nuotraukomis ir kita bylos medžiaga. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas tyrė ir analizavo visus byloje surinktus įrodymus, įvertino juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taigi teismas išvadą dėl gynybos iniciatyva gautos V. M. išvados nepatikimumo padarė įvertinęs bylos įrodymų visumą, o ne remdamasis prielaidomis.

7219.

73Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių bei metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi pagal BPK normų sistemos nustatytas ribas. Šiame kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Pažymėtina, jog abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018).

7420.

75Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, rodančių, kad būtų ignoruojami arba iškraipomi bylos duomenys, nepašalinti prieštaravimai, remiamasi neleistinais, nepatikimais duomenimis ar prielaidomis, todėl nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas išsamia bylos duomenų analize, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo kaltę, taip pat paneigta ir motyvuotai atmesta UAB „B“ privataus eksperto išvadose pateikta versija, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo nukentėjusiosios J. V. veiksmai. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neprieštarauja nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principams.

76Dėl neturtinės žalos dydžio

7721.

78Pagal baudžiamojo proceso įstatymą taip pat ir civilinės teisės normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (BPK 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčijamas nukentėjusiajai J. V. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų priteistos žalos dydis.

7922.

80CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

8123.

82Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį, J. V. patirtą neturtinę žalą įvertino bendra 30 000 Eur dydžio suma ir, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu 5000 Eur neturtinės žalos sumą priteisė iš civilinio atsakovo ADB „A“, likusią dalį – 25 000 Eur – priteisė iš nuteistojo I. K.. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiosios sveikata buvo sunkiai sutrikdyta, jai ilgą laiką buvo taikomas stacionarus ir reabilitacinis gydymas. Sveikatos sutrikdymo pasekmės yra ilgalaikės. Pasekmės liko tiek fizinei, tiek psichinei nukentėjusiosios sveikatai. Nukentėjusioji prarado didelę dalį darbingumo, šiuo metu yra tik 30 procentų darbinga, negali dirbti, negali tinkamai rūpintis savo mažamečiais vaikais, dėl ko vienas iš vaikų su ja nebegyvena, jai pačiai reikalinga nuolatinė priežiūra. Dėl nukentėjusiosios asmenybės pokyčių, susijusių su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, ženkliai sumažėjo jos socialiniai ryšiai, nutrūko santykiai su vyru, draugais. Dėl sutrikusios atminties (po įvykio net neprisiminė, kad turi dukrą, neprisiminė paskutinių savo ketverių gyvenimo metų) nukentėjusioji negali užbaigti iki eismo įvykio pradėtų studijų ir gauti aukštojo išsilavinimo. Taigi esminę reikšmę pirmosios instancijos teismas teikė nukentėjusiosios sveikatos padariniams bei išliekamiesiems reiškiniams. Kartu teismas įvertino ir nuteistojo I. K. turtinę padėtį (nedirba, gauna 202,58 Eur „( - )“ išmoką, vedęs, žmona H. K. dirba, I. K. vardu registruota transporto priemonė „Audi 100“, priekaba MAZ, I. K. ir H. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,18 ha žemės sklypas ir 1,50 ha žemės sklypas, I. K. nuosavybės teise taip pat priklauso gyvenamasis namas su kitais statiniais; kaltinamasis nėra jauno amžiaus, šiuo metu nedirba ir jo galimybės susirasti gerai apmokamą darbą yra ribotos).

8324.

84Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į sunkią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde akcentuojama žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus bei sunkią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, nustatė mažesnę nei prašė nukentėjusioji atlygintinos neturtinės žalos dydį, kurį mažinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

8525.

86Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), ir teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde, remiantis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020, nurodyta, jog neturtinės žalos atlyginimo dydžiai asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. nustatyti nuo 5000 Eur iki 28 962 Eur, tačiau nukentėjusioji, remdamasi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-458/2019, atsiliepime pažymėjo, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi, remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, bylos nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu, tai yra, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5000 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti. Todėl priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neviršija kitose panašaus pobūdžio bylose priteistų sumų.

8726.

88Atkreiptinas dėmesys, kad teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, visumą, konstatuoja, kad nukentėjusiajai J. V., dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo patyrusiai žalą, priteistos neturtinės žalos dydis yra teisingas, šiuo klausimu padaryta apylinkės teismo išvada atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose. Pirmos instancijos teismas neturtinės žalos dydį nustatė proporcingai, atsižvelgdamas į pažeistų vertybių svarbą, nepažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

89Dėl nukentėjusiosios prašymo priteisti proceso išlaidas

9027.

91Nukentėjusioji pateikė prašymą apeliacinės instancijos teismui, kuriuo prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys 700 Eur sumokėjimą advokatui už jo suteiktas paslaugas.

9228.

93BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

9429.

95Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusioji turi teisę į turėtų procesinių išlaidų atlyginimą. Nukentėjusiosios proceso išlaidas sudaro atsiliepimo į I. K. apeliacinį skundą paruošimas. Pažymėtina, kad byla išnagrinėta nukentėjusiajai ir jos atstovui nedalyvaujant, nukentėjusiosios atstovas jos interesus gynė pirmosios instancijos teisme, taigi, jam gerai buvo žinomos bylos aplinkybės (dalis atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvų analogiški nurodytiems pirmosios instancijos teismui pateiktoje baigiamojoje kalboje), o baudžiamoji byla nėra didelės apimties.

9630.

97Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, pateikto atsiliepimo turinį, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma, susijusi su patirtomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 400 Eur.

98Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

99I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio atmesti.

100Priteisti iš nuteistojo I. K. nukentėjusiajai J. V. 400 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Iš nuteistojo I. K. nukentėjusiajai J. V. priteista 25 000 Eur neturtinės... 4. Iš ADB „A“ nukentėjusiajai J. V. priteista 500 Eur turtinės ir 5 000 Eur... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. I.... 7. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 8. 1.... 9. I. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 6 d., apie 9.14 val. ( - ),... 10. II.... 11. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai... 12. 2.... 13. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. K. prašo apeliacinės instancijos teismo... 14. 2.1.... 15. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai... 16. 2.2.... 17. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybes,... 18. 2.3.... 19. Pasak pareiškėjo, LTEC ekspertų aiškinimai parodo, kad jie pėdsako... 20. 2.4.... 21. Skunde pabrėžiama, kad nurodyti pėdsakai yra aplinkybė, turinti svarbią... 22. 2.5.... 23. Pareiškėjas teigia, kad teismas savo argumentus grindė ne byloje... 24. 2.6.... 25. Taip pat, kritikuodamas privataus eksperto išvadą dėl pėdsakų, apylinkės... 26. 2.7.... 27. Be to, apylinkės teismas nepagrindė savo išvados, kad jeigu vadovautis... 28. 2.8.... 29. Apeliantas nurodo, kad privataus eksperto V. M. argumentų atmetimas... 30. 2.9.... 31. Apeliantas nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, nes tai yra... 32. 3.... 33. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusioji J. V. prašo... 34. 3.1.... 35. Pateiktas UAB „B“ eksperto išvadas vertina kritiškai, kaip nepatikimas... 36. 3.2.... 37. Nukentėjusioji pažymi, kad atsižvelgiant į jos patirtas traumas, nustatytą... 38. 4.... 39. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o... 40. III.... 41. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 42. Apeliacinis skundas atmetamas... 43. 5.... 44. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 45. Dėl faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir įrodymų vertinimo... 46. 6.... 47. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 48. 7.... 49. Nagrinėjamoje byloje, remiantis rašytine bylos medžiaga ir ekspertų... 50. 8.... 51. Nuteistasis I. K. viso proceso metu neigė padaręs jam inkriminuojamą... 52. 9.... 53. Siekiant nustatyti tiesą byloje bei pašalinti prieštaravimus tarp... 54. 10.... 55. Be aukščiau aptartų atliktų veiksmų, siekiant pašalinti prieštaravimus... 56. 11.... 57. Tvirtindami atliktų ekspertizių išvadas LTEC ekspertai V. Š., H. V., L. L.... 58. 12.... 59. Ekspertas H. V. patvirtino, kad jei kelyje yra pėdsakų, tai šioje byloje... 60. 13.... 61. Teisme apklaustas UAB „B“ privatus ekspertas V. M., pateikęs savo... 62. 14.... 63. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas išsamiai... 64. 15.... 65. Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat pažymėjo, kad nors UAB „B“... 66. 16.... 67. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs LTEC... 68. 17.... 69. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog konsultacinės išvados (pavyzdžiui,... 70. 18.... 71. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nuosprendį... 72. 19.... 73. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog baudžiamojo proceso įstatymas... 74. 20.... 75. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų,... 76. Dėl neturtinės žalos dydžio... 77. 21.... 78. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą taip pat ir civilinės teisės normas... 79. 22.... 80. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo,... 81. 23.... 82. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios... 83. 24.... 84. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos... 85. 25.... 86. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, teismų praktika dėl... 87. 26.... 88. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai... 89. Dėl nukentėjusiosios prašymo priteisti proceso išlaidas... 90. 27.... 91. Nukentėjusioji pateikė prašymą apeliacinės instancijos teismui, kuriuo... 92. 28.... 93. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 94. 29.... 95. Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo... 96. 30.... 97. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo... 98. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 99. I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų... 100. Priteisti iš nuteistojo I. K. nukentėjusiajai J. V. 400 Eur išlaidų,...