Byla 2K-465/2010
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 26 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Gintaro Godos,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. B. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 26 d. nutarties.

3Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu N. B. nuteista pagal BK 281 straipsnio 3 dalį 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, nuteistajai N. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams. Iš N. B. priteista 30 000 Lt K. Š. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir E. Š. 2977,43 Lt turtinei žalai atlyginti; E. Š. priteista 2832 Lt už jos turėtas išlaidas advokatės, dalyvavusios byloje kaip nukentėjusiosios atstovė, paslaugoms apmokėti.

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 26 d. nutartimi nuteistosios N. B. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

6N. B. nuteista už tai, kad vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 172, 173, 174 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2007 m. birželio 18 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama D. B. priklausantį automobilį „VW Golf“ (duomenys neskelbtini), nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinkusi saugaus važiavimo greičio, važiuodama 82 km/val. greičiu, viršijo leistiną 50 km/val. greitį, dėl to atsiradus kliūčiai, t. y. iš dešinės pusės automobilio važiavimo kryptimi išbėgus į kelio važiuojamąją dalį pėsčiajai K. Š., gimusiai 1995 m. kovo 31 d., nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio, parbloškė ir sužalojo pėsčiąją K. Š. – taip šiai padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

7Kasaciniu skundu nuteistosios N. B. gynėja advokatė V. Neverauskaitė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas 2010 m. kovo 23 d. posėdyje nagrinėjo bylą nedalyvaujant nuteistajai. Teismas pripažino jos nedalyvavimo posėdyje priežastis nesvarbiomis, taip pažeidė nuteistosios N. B. teises – tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Negalėdama atvykti į 2010 m. kovo 23 d. apeliacinės instancijos teismo posėdį N. B. pateikė 2010 m. kovo 22 d. prašymą ir BPK 37 straipsnio 5 dalies reikalaujamos formos VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – PSPC) pažymą, kurioje nurodoma, kad nuteistoji negali atvykti į Kauno apygardos teismą dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo. Apeliacinės instancijos teismas protokoline nutartimi nepagrįstai sprendė, kad nėštumas nėra liga, o byla vilkinama. Vertindamas byloje esančias medicinines pažymas, patvirtinančias nuteistosios sveikatos būklę, apeliacinės instancijos teismas padarė aiškiai klaidinančias išvadas; asmuo, pripažįstamas sergantis, nebūtinai gydomas stacionariai. Iš medicinos pažymų matyti, kad nuteistajai nustatytas tausojantis režimas, todėl ji negali dalyvauti teismo posėdžiuose. Teismas teisingai protokolinėje nutartyje nurodė, kad „nėštumas nėra liga“, tačiau priežastis, dėl kurios N. B. negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, nėra nėštumas, o gresiantis priešlaikinis gimdymas. Tai ilgalaikis susirgimas, įtrauktas į tarptautinę ligų klasifikaciją. Teismas neteisingai įvertino medicininius dokumentus, patvirtinančius nuteistosios N. B. būklę, pažeidė BPK 37 straipsnio nuostatas, rungtyniškumo principą.

9N. B. apeliaciniu skundu prašė iš naujo atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą, ji pagrįstai tikėjosi, kad apeliacinės instancijos teismas neatmes jos teisės savarankiškai rinkti įrodymus, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, nepridėdamas prie bylos nuteistosios pateiktos specialisto išvados. Apeliacinės instancijos teisme nuteistoji negalėjo nei pateikti naujų įrodymų, nei prašyti įrodymų tyrimo iš esmės. Taip pat skunde akcentuojama, kad teismas nepagrįstai atmetė O. Lukoševičienės išvadą, net nesusipažinęs su joje esančiais duomenimis, vien remdamasis tuo, kad O. Lukoševičienė neįtraukta į teismo ekspertų sąrašą. Tačiau ši specialisto išvada byloje galėjo ir turėjo būti vertinama tiek kaip rašytinis įrodymas, tiek kaip specialisto išvada. Specialisto išvados nepridėjimas prie bylos ir jos nevertinimas yra teismo šališkumo prielaida.

10Atsiliepimu į nuteistosios N. B. gynėjos advokatės V. Neverauskaitės kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Lina Beinarytė prašo nuteistosios N. B. gynėjos V. Neverauskaitės kasacinį skundą atmesti.

11Atsiliepime pažymima, kad kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog N. B. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistas rungtyniškumo principas, teismas buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas laikėsi BPK 322 straipsnio 2 dalies nuostatų, šališkumas nepagrįstai siejamas su tuo, kad nebuvo pridėta ir vertinta specialistės O. Lukoševičienės išvada, teismas šį prašymą apsvarstė ir atmetė; nuosprendyje nurodyti argumentai, kodėl minėta specialistės išvada nelaikytina tinkamu įrodymu pagal BPK 20 straipsnį. BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad teismai bylą nagrinėjo šališkai, nėra. Nepagrįstai kasaciniame skunde advokatė teigia, kad pažeistas rungimosi principas, nes nuteistajai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir pateikti naujų įrodymų. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistosios gynėja nepareiškė prašymo pridėti prie bylos 2009 m. gegužės 15 d. specialistės O. Lukoševičienės pateiktos išvados; sprendžiant klausimą dėl įrodymų tyrimo atlikimo, nuteistosios gynėja prašė byloje atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti ekspertizę, tačiau teismui nepateikė klausimų, į kuriuos turėtų būti atsakyta naujos ekspertizės atlikimo metu, nurodydama, kad ji bylos nagrinėjimui nepasiruošusi; pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teisme atnaujinti įrodymų tyrimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl tik teismas sprendžia, ar atlikti šį veiksmą tikslinga. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti gynėjos prašymo atlikti įrodymų tyrimą. Esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą nepadaryta.

12Atsiliepimu į nuteistosios N. B. gynėjos advokatės V. Neverauskaitės kasacinį skundą nukentėjusiosios atstovė E. Š. prašo kasacinį skundą atmesti.

13Atsiliepime nurodoma, kad N. B. nesigaili dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, visiškai nesidomi jos neįgalios dukters sveikata, neatlygino padarytos žalos. E. Š. pažymi, kad ji nuolat turi slaugyti savo neįgalią dukterį, kurios sveikata blogėja, todėl neskundė pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, nors, jos nuomone, nuteistosios N. B. veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, nes byloje yra ekspertų išvada, kurioje konstatuota, jog nuteistoji įvykio metu buvo neblaivi. Kauno apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, E. Š. nuomone, BPK reikalavimų nepažeidė, taip pat pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nuteistosios N. B. prašymą apeliacinės bylos nagrinėjimas buvo ne vieną kartą atidėtas. N. B. Kauno apygardos teismui nepateikė jokių svarių argumentų, kurių pagrindu buvo galima teismo posėdį atidėti; vien tai, kad ji laukėsi kūdikio, nebuvo pagrindas teismo posėdį atidėti; teismo posėdžio metu N. B. atstovavo jos pasirinkta advokatė R. Malinauskienė, todėl jos teisės į gynybą nebuvo pažeistos. Kasaciniame skunde taip pat nenurodyta, kokias įstatymo nuostatas pažeidė apeliacinės instancijos teismas ir kas trukdė pateikti nuteistajai visus įrodymus nagrinėjant bylą Prienų rajono apylinkės teisme. Kasaciniame skunde taip pat nenurodyta, dėl kokių priežasčių apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą, kai visi įrodymai iš esmės buvo ištirti apylinkės teisme, jokių naujų įrodymų tiek nuteistoji, tiek jos advokatė nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdyje nepateikė. Nukentėjusiosios atstovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje nuteistosios prašymu buvo atliktos kelios ekspertizės, apklausti ekspertai bei papildomi liudytojai, O. Lukoševičienės pateikta išvada nebuvo pagrindo vadovautis.

14Kasacinis skundas tenkintinas.

15Dėl O. Lukoševičienės konsultacinės išvados

16Pažymėtina, kad pagal BPK 22 straipsnio 3 dalį kaltinamasis, be kitų teisių, baudžiamajame procese turi ir teisę teikti įrodymus bei dalyvauti juos tiriant. BPK 48 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta gynėjo teisė savarankiškai rinkti gynybai svarbius duomenis, nesinaudojant procesinėmis prievartos priemonėmis. Pagal BPK 7 straipsnį, įtvirtinantį rungimosi principą, gynybos šalis bylos nagrinėjimo teisme metu turi turėti lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs prie bylos pridėti O. Lukoševičienės konsultacinę išvadą, pažeidė rungimosi principą. 2009 m. gegužės 15 d. O. Lukoševičienės išvadą atsisakyta tirti motyvuojant tuo, kad 2009 m. sausio 5 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-1 „Dėl išbraukimo iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo“ O. Lukoševičienė išbraukta iš ekspertų sąrašo pasibaigus teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo laikui, o prašoma pridėti prie bylos išvada atlikta 2009 m. gegužės 15 d., be to, 2009 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo 14 punkte „eismo įvykių ekspertizės, transporto trasologinės ekspertizės“ O. Lukoševičienės, kaip ekspertės, taip pat nėra. Iš to teismas darė išvadą, kad, esant tokioms aplinkybėms, prašomas pridėti prie bylos dokumentas neturi jokios įrodomosios galios. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl šios išvados nepridėjimo, pažymėjo, kad teismas turi teisę pateiktus bylos dalyvių prašymus patenkinti arba atmesti. Tokia žemesnės instancijos teismų pozicija neatitinka Lietuvos Aukščiausiajame Teismo suformuotos teismų praktikos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvių iniciatyva gauti dokumentai, kurie buvo surašyti panaudojant specialiąsias žinias, laikomi konsultacinėmis išvadomis. Rungimosi principas pažeidžiamas tuo atveju, jei teismai be tinkamo pagrindo atsisako tirti kaltinamojo ar jo gynėjo pateikiamas konsultacines išvadas. Atsisakyti tirti tokią išvadą būtų galima, jei ir be jos tyrimo teisiamajame posėdyje būtų akivaizdu, kad išvada neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų, pavyzdžiui, ji nesusijusi su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis ar yra akivaizdžiai nepatikima, nes surašyta specialių žinių neturinčio asmens. Prašymas tirti konsultacinę išvadą turi būti nagrinėjamas nepriklausomai nuo to, kaip yra pavadintas proceso dalyvių iniciatyva gautas dokumentas. Tokius dokumentus gali surašyti tiek privataus eksperto statusą turintys (pagal Teismo ekspertizės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį privatūs teismo ekspertai yra asmenys, turintys teismo eksperto kvalifikaciją, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, bet nedirbantys teismo ekspertizės įstaigoje), tiek kiti specialių žinių turintys asmenys. Abiem atvejais surašytas dokumentas nepripažįstamas nei ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis), nei specialisto išvada (BPK 90 straipsnis), o yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė išvada (BPK 95-96 straipsniai). Jeigu teismui tiriant konsultacinę išvadą kyla abejonių, asmuo, davęs tokią išvadą, gali būti kviečiamas į teismo posėdį ir apklausiamas kaip specialistas. Jeigu išvada gali būti ištirta bei įvertinta ir neapklausus ją pateikusio asmens, o šio asmens kvietimas į teismo posėdį tik vilkintų procesą, įrodymų tyrimas gali vykti nedalyvaujant konsultacinę išvadą pateikusiam asmeniui.

17Nagrinėjamoje byloje vien tik O. Lukoševičienės nebuvimas ekspertų sąrašuose nebuvo pakankamas pagrindas atsisakyti tirti jos surašytą konsultacinę išvadą, nes, minėta, pagal teismų praktikoje suformuluotas taisykles tokias išvadas gali teikti ne vien tik privatūs ekspertai, bet ir kiti specialių žinių turintys asmenys. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas bei prokuroras gali pavesti atlikti objektų tyrimą bei pateikti išvadą specialių žinių turinčiam asmeniui, neįrašytam į ekspertų sąrašus. Rungimosi principo neatitiktų toks atvejis, jei tokių pačių galimybių dalyvauti įrodinėjimo procese neturėtų baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo ar jo gynėjas.

18Dėl BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkto

19Pagal BPK 322 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismo posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis; jeigu jam laiku buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą. Pagal BPK 324 straipsnio 1 dalį teismas nusprendžia, ar galima nagrinėti bylą, jei kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, šis sprendimas priimamas vadovaujantis BPK 266 straipsnyje numatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 266 straipsnio 1 dalį teismas, neatvykus į bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme nuteistajam, turi dvi galimybes: a) nagrinėti bylą toliau; b) bylos nagrinėjimą atidėti. Bylos nagrinėjimas atidedamas esant vienai ar kelioms BPK 37 straipsnyje nurodytoms priežastims. Pagal BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktą svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi laikoma tai, kad ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuojama sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma, kuri patvirtina ligą, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą. Byloje yra 2010 m. kovo 22 d. pažyma (forma Nr. 094-1/A, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-989), kurioje nurodyta, kad N. B. negali atvykti į Kauno apygardos teismą dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo nuo 2010 m. kovo 22 d. iki 2010 m. gegužės 19 d. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokole nurodytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka neatidėjimo motyvas, kad „nėštumas nėra liga“, yra netinkamas gydytojo duotai išvadai dėl nuteistosios negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose paneigti. Dėl to darytina išvada, kad, esant BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytai priežasčiai, neatidėjus bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, N. B. buvo suvaržyta BPK 322 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė. Tai laikytina esminiu BPK pažeidimu.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

21Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu N. B.... 4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,... 6. N. B. nuteista už tai, kad vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė... 7. Kasaciniu skundu nuteistosios N. B. gynėja advokatė V. Neverauskaitė prašo... 8. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas 2010 m. kovo... 9. N. B. apeliaciniu skundu prašė iš naujo atlikti įrodymų tyrimą ir... 10. Atsiliepimu į nuteistosios N. B. gynėjos advokatės V. Neverauskaitės... 11. Atsiliepime pažymima, kad kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog N. B.... 12. Atsiliepimu į nuteistosios N. B. gynėjos advokatės V. Neverauskaitės... 13. Atsiliepime nurodoma, kad N. B. nesigaili dėl savo padarytos nusikalstamos... 14. Kasacinis skundas tenkintinas.... 15. Dėl O. Lukoševičienės konsultacinės išvados... 16. Pažymėtina, kad pagal BPK 22 straipsnio 3 dalį kaltinamasis, be kitų... 17. Nagrinėjamoje byloje vien tik O. Lukoševičienės nebuvimas ekspertų... 18. Dėl BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkto... 19. Pagal BPK 322 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismo posėdyje turi... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5... 21. Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...