Byla 2K-276-458/2019
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 20 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Arvydo Daugėlos (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. ir jo gynėjos advokatės Valdos Grigonytės kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 20 d. nutarties ir civilinės atsakovės draudimo bendrovės „S. I. AS“ atstovo advokato Tado Dumbliausko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 20 d. nutarties.

3Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 38 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones vienerius metus. Iš R. K. nukentėjusiajam J. B. priteista 2532,47 Eur turėtų išlaidų advokato atstovavimui ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės „S. I. AS“ nukentėjusiajam J. B. priteista 5000 Eur neturtinei žalai ir 5307,32 Eur turtinei žalai atlyginti ir 557,23 Eur negautų pajamų nedarbingumo metu. Kita nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis atmesta.

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 20 d. nutartimi nuteistojo R. K. gynėjo apeliacinis skundas atmestas, nukentėjusiojo J. B. atstovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendis pakeistas: iš civilinės atsakovės – draudimo bendrovės „S. I. AS“ Lietuvos filialo nukentėjusiojo J. B. naudai priteista 15 450,78 Eur turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo perkvalifikavimu, atlyginti. Kita Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Bylos esmė

71.

8R. K. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2017 m. balandžio 1 d. apie 18.15 val. Kaune, Raudondvario pl. ir Jovarų g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Space Star“ (valst. Nr ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 157 punkto reikalavimus, nes, važiuodamas šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, kryptimi nuo Kauno miesto centro, degant leidžiamam šviesoforo signalui, sukdamas į kairę, nepraleido priešinga eismo kryptimi, degant leidžiamam šviesoforo signalui, tiesiai važiuojančio dviratininko J. B. ir su juo susidūrė, dėl to eismo įvykio metu J. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

9II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

102.

11Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. kovo 20 d. nutartimi nukentėjusiojo J. B. atstovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį pakeitė: iš civilinės atsakovės – draudimo bendrovės „S. I. AS“ Lietuvos filialo nukentėjusiojo J. B. naudai priteisė 15 450,78 Eur turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo perkvalifikavimu, atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog darbo krūvį nukentėjusysis sumažino savo paties prašymu, o jo mokymai naujai specializacijai įgyti tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusiję su kilusiu eismo įvykiu ir jo padariniais, yra formalūs, jų nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai. Siekiant grąžinti nukentėjusįjį į tą padėtį, kuri būtų jam nesant sužalotam (dėl patirtų trauminių poveikių nukentėjusysis nemato stereovaizdo, nejaučia daiktų gylio, matomi du vaizdai, sukeltas žvairumas, dėl to jis galimai negali atlikti atvirų operacijų, kurioms reikalingas, be kita ko, gylio pojūtis), būtina užtikrinti J. B. galimybes nevaržomai vykdyti darbo veiklą pagal gydytojo chirurgo profesinę kvalifikaciją, jam įgijus specializaciją, reikiamą tokios veiklos tęstinumui, t. y. atlikti laparoskopijos operacijas. Perkvalifikavimo išlaidų pagrįstumą lemia jų sąsajumas su sveikatos sužalojimu, būtinumas ir realumas. Nukentėjusiojo išlaidos kvalifikacijos tobulinimui vertintinos perkvalifikavimo, nustatyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnyje, prasme, jos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su eismo įvykiu ir neišvengiamai būtinos nukentėjusiojo darbo veiklos tęstinumui.

12III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

133.

14Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. ir jo gynėja advokatė Valda Grigonytė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teisme. Kasatoriai nurodo:

153.1.

16Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos R. K. teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį. Netinkamai pritaikyta BK 281 straipsnio 3 dalis, 54 straipsnis, todėl pažeisti baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindai (BK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų išvados yra grindžiamos neišsamiu bylos duomenų įvertinimu, o įrodymai įvertinti atskirai nuo jų visumos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Netinkamai pritaikyti CK 6.250 straipsnis nukentėjusiajam priteisiant per didelę neturtinės žalos sumą ir CK 6.283 straipsnis nukentėjusiajam be jokio teisinio pagrindo priteisiant 15 450,78 Eur turtinę žalą už profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursus. Teismai netinkamai taikė BK 41 straipsnį, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 68 straipsnį.

173.2.

18Dviratininkų važiavimą keliu reglamentuoja KET 56 punktas: „<...> dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu, kurio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais“.

193.3.

20Teismai, nustatydami eismo įvykio kaltininką, neišsamiai išnagrinėjo rašytinius bylos įrodymus: eismo įvykio vietos fotonuotraukas, nukentėjusiojo pateiktas dviračio fotonuotraukas, 2018 m. birželio 20 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą Nr. 11-581 (18), kuriame detaliai aprašyti objektai, užfiksuoti eismo įvykio vietos plane, bei eismo įvykio vietos fotonuotraukos. Nukentėjusiojo dviratis neturėjo garso signalo, oranžinių šviesos atšvaitų iš šonų, dviračio priekyje įmontuoto degančio baltos šviesos žibinto, dviračio gale – raudonos šviesos žibinto. Teismai nevertino, kad nukentėjusysis nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais. Teismai nevertino nukentėjusiojo transporto priemonės (dviračio) atitikties KET 56 punkto reikalavimams, šių reikalavimų nesilaikymas ir dviračio neatitiktis jiems būtent ir buvo pagrindiniu priežastiniu ryšiu susiję su įvykusiu eismo įvykiu, kadangi taip kasatoriui buvo apribotos galimybės pastebėti nukentėjusįjį. Nustatydami tik kasatoriaus kaltę, nevertindami nukentėjusiojo padarytų KET 56 punkto pažeidimų, teismai pažeidė BK 2 straipsnio 4 dalį. Nagrinėjant bylą buvo klaidingai pritaikytos priežastinio ryšio nustatymo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo ne nukentėjusiojo, bet kasatoriaus veiksmai, nevertino nukentėjusiojo padaryto KET 56 punkto pažeidimo. Teismai netinkamai nustatė subjektyvųjį požymį – kaltę, kaltu nurodydami tik kasatorių ir ignoruodami nukentėjusiojo KET 56 punkto pažeidimą, t. y. priežastį, kodėl kasatoriui buvo sudėtinga pastebėti nukentėjusįjį važiuojant važiuojamąja dalimi, kuria, akivaizdu, nukentėjusysis neturėjo teisės važiuoti.

213.4.

22Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės remdamasis išimtinai specialistų išvadomis ir mėgindamas pagrįsti neišsamų ir prieštaringą ekspertizės aktą, kaip ir ekspertas, atlikęs ekspertizę, rėmėsi programa „Endomondo“. Apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad programos „Endomondo“ duomenys yra būtent iš J. B. paskyros. Į bylą pateikti „Endomondo“ programos duomenys su vertimu į lietuvių kalbą iš neva J. B. asmeninės paskyros aiškiai parodo, kad paskyroje yra funkcija „redaguoti“, kuria prisijungimą prie paskyros turintis asmuo gali naudotis keisdamas ar pildydamas sau reikiamus duomenis paskyroje – tarp jų vardą, pavardę ir pan.

233.5.

24Teismai, vertindami liudytojų parodymus, pranašumą suteikė nukentėjusiojo ir V. V. parodymams, o P. K. ir G. Č. parodymus nagrinėjo tik per tarpusavio neatitikimų, galimų abejonių prizmę ir nevertino, kad būtent nukentėjusysis, nesilaikydamas KET, pavojingai manevravo tarp važiuojamosios dalies ir šaligatvio, neturėdamas KET 56 punkte nustatytos saugumo atributikos, dėl to padarė tik konstatuojamojo pobūdžio išvadas, taip esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo nuostatas. Šios kategorijos bylose galimos situacijos, kada nustačius, jog priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais yra susiję dviejų ar daugiau transporto priemones vairuojančių asmenų padaryti KET pažeidimai, visi šie asmenys (esant ir kitiems nusikaltimo sudėties požymiams) atsako pagal BK 281 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2005).

253.6.

26Teismai iš esmės „svėrė“ nukentėjusiojo versijos ir kasatoriaus versijos patikimumą, nors nė viena iš jų byloje esančių įrodymų nei patvirtina, nei paneigia. Tačiau teisėjų vidinis įsitikinimas privalo būti grindžiamas išsamiu visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu su kitais duomenimis, prieštaravimų pašalinimu ir tinkamu sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305–307 straipsniai). Nesant galimybės nustatyti tam tikrų aplinkybių, tai yra vertinama kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), o šiomis nepatvirtintomis aplinkybėmis draudžiama grįsti kaltinamojo nuteisimą.

273.7.

28Kasatoriaus padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Kasatorius per 17 metų automobilio vairavimo praktiką buvo padaręs tik du mažareikšmius administracinės teisės pažeidimus. Jo veiksmuose nebuvo tyčios, jis buvo blaivus, neviršijo greičio, o nukentėjusysis ir jo dviratis buvo be KET 56 punkte nurodytos atributikos.

293.8.

30Pagal teismų praktiką, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas asmeniui vairuoti transporto priemones – skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, todėl teismai, nenurodydami motyvų, kasatoriui nepagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

313.9.

32Nukentėjusiajam iš kasatoriaus ir civilinės atsakovės priteistos neturtinės žalos dydis bendrai sudaro 30 000 Eur. Nukentėjusysis neatliko savo darbinių funkcijų kiek daugiau nei 2 mėnesius. Teismai konstatavo, kad nukentėjusiajam nustatytas pablogėjęs matymas kaire akimi, dvejinimasis žiūrint visomis kryptimis, atsirado žvairumas ir didelė rizika apakti kaire akimi, jis iki šiol patiria skausmą veido ir galvos srityse, o tai trukdo visaverčiam gyvenimui ir darbui. Apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas tokį aplinkybių vertinimą, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, kadangi priimdamas nutartį turėjo duomenų, kad nukentėjusysis be sveikatos sunkumų tęsė podiplomines studijas, 1,5 etato dirbo viešojoje įstaigoje Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, gyveno sėkmingą šeiminį gyvenimą su žmona augindamas sūnų ir laukdamas antrojo (kurio nukentėjusiojo šeima pradėjo lauktis po eismo įvykio), nesikreipė į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir buvo 100 procentų darbingas. Šių aplinkybių teismai tinkamai nevertino ir tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, nepagrįstai priteisiant beveik maksimalų teismų praktikoje už sunkų asmens sveikatos sutrikdymą nustatytą neturtinės žalos dydį.

333.10.

34Apeliacinės instancijos teismas, ignoruodamas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą, nesant kompetentingos institucijos išvados dėl nukentėjusiojo neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo, neturėdamas jokių objektyvių duomenų, iš civilinės atsakovės nukentėjusiajam priteisė 15 450,78 Eur turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiojo darbovietės, Šiaulių ligoninės, siuntimu į nukentėjusiojo profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursus, taip netinkamai aiškino ir pritaikė CK 6.283 straipsnio nuostatas.

354.

36Kasaciniu skundu civilinės atsakovės draudimo bendrovės „S. I. AS“ atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius nurodo:

374.1.

38Apeliacinės instancijos teismas, patenkindamas J. B. apeliacinį skundą ir priteisdamas prašytą turtinę žalą, pažeidė BPK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, nes priteisė nukentėjusiajam išlaidas, susijusias su perkvalifikavimu, nors šios išlaidos skundžiamos nutarties priėmimo metu realiai dar nebuvo patirtos ir nėra aišku, ar jos apskritai atsiras. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad J. B. pradėjo lankyti kvalifikacijos tobulinimo kursus, už kuriuos buvo sumokėtos tik dvi įmokos iš visos kursų kainos. Apeliacinės instancijos teismas iš civilinės atsakovės priteisė visą kursų kainą, nors objektyviai nėra galimybės nustatyti, ar nukentėjusysis šiuos kursus baigs ir ar nepasinaudos galimybe jų kainą kompensuoti kitais būdais nei apmokėdamas juos asmeninėmis lėšomis. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132, 24 punktas nustato, kad specialistams (gydytojai chirurgai į šią kategoriją patenka pagal Asmens sveikatos priežiūros veiklos rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 61) profesinės kvalifikacijos tobulinimo išlaidos iš dalies kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą bazinę tobulinimo kainą. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus civilinį ieškinį buvo pažeistas teisingo žalos kompensavimo principas, o nukentėjusiam asmeniui sudaryta galimybė nepagrįstai praturtėti. Teismas šiuo atveju turėjo pareigą spręsti dėl J. B. teisės į ieškinio patenkinimą ir perduoti klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, kaip tai nustato BPK 115 straipsnio 2 dalis, nes nėra teisinio pagrindo civilinį ieškinį tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nukentėjusio asmens nurodytas išlaidas kvalifikacijos kėlimo kursams įvertino kaip persikvalifikavimo išlaidas, atsiradusias dėl sveikatos sužalojimo. Priteisti šias išlaidas teisinio pagrindo nėra. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei, kuri yra skirta nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Civilinis ieškovas, norėdamas verstis gydytojo chirurgo praktika, nepriklausomai nuo sveikatos būklės, turi pareigą nuolat tobulinti kvalifikaciją. Aplinkybes, kad nukentėjusysis prarado darbingumą ir poreikis lankyti kursus, kurių kainą apeliacinės instancijos teismas priteisė kaip turtinę žalą, atsirado siekiant persikvalifikuoti dėl sveikatos sužalojimo, civilinis ieškovas privalėjo įrodyti pateikdamas objektyvius įrodymus (kompetentingų įstaigų išvadas apie darbingumo lygį, prašydamas byloje apklausti atitinkamus specialistus ar ekspertus), o ne remdamasis liudytojų, kurie yra J. B. kolegos, parodymais. Tik specialistas ar ekspertas galėtų objektyviai komentuoti, koks yra nukentėjusio asmens darbingumo lygis po eismo įvykio, tačiau tokių asmenų J. B. neprašė apklausti, nors jam tenka pareiga įrodyti civilinio ieškinio pagrįstumą, kaip tai nustato CPK nuostatos.

395.

40Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo nuteistojo R. K. ir jo gynėjos advokatės Valdos Grigonytės ir civilinės atsakovės draudimo bendrovės „S. I.AS“ atstovo advokato Tado Dumbliausko kasacinius skundus atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

415.1.

42Teismai visas bylai reikšmingas aplinkybes tinkamai ištyrė ir teisiškai įvertino bei pagrįstai kvalifikavo R. K. veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Teismai, įvertinę bylos įrodymus, padarė teisingas išvadas, kad eismo įvykis kilo būtent dėl nuteistojo R. K. veiksmų, prieštaravusių Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimams. Tokiu būdu tarp nuteistojo veiksmų bei eismo įvykio metu kilusių padarinių (nukentėjusiojo J. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kasatorių nurodomos aplinkybės, kad dviratininkas nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės, jo dviratis buvo be žibintų, reikšmės vertinant nuteistojo veiksmus neturi, nes nuteistasis pats patvirtino matęs atvažiuojantį dviratininką, todėl būtent kasatoriaus nerūpestingumas lėmė eismo įvykį, sukėlusį sunkias pasekmes. Teismų sprendimuose R. K. padaryti KET pažeidimai pripažinti pagrindine eismo įvykio kilimo sąlyga, o nukentėjusiojo J. B. veiksmuose KET pažeidimų, kurie būtų turėję įtakos eismo įvykio kilimui, įvertinę byloje surinktų įrodymų visumą, teismai nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą išsamiai patikrino bylos įrodymus ir atmesdamas nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą pateikė motyvuotas išvadas dėl esminių skundo argumentų.

435.2.

44Teismai, įvertinę visas aplinkybes, reikšmingas nustatant neturtinės žalos dydį, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas priteisti iš civilinės atsakovės – draudimo bendrovės „S. I. AS“ Lietuvos filialo 15 450,78 Eur nukentėjusiojo J. B. naudai žalai, susijusiai su nukentėjusiojo perkvalifikavimu, atlyginti yra pagrįstas. Nors šios išlaidos, nagrinėjant bylą teisme, dar nebuvo realiai patirtos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu patyrė sunkius sužalojimus, jo galimybės kokybiškai ir kvalifikuotai atlikti darbą pagal pasirinktą gydytojo chirurgo specializaciją yra sumažėjusios, akivaizdu, kad nukentėjusiojo sprendimas siekti persikvalifikavimo yra teisingas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šią civilinio ieškinio reikalavimo dalį, taikė netinkamą būsimų išlaidų pripažinimo standartą įrodinėjimo procese, nurodydamas, kad priteisiamos išlaidos turi būti realios, o jų dydis turi nekelti jokių abejonių dėl šių išlaidų tikrumo. Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies, 115 straipsnio, 328 straipsnio 4 punkto, CK 6.247 straipsnio, 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.283 straipsnio nuostatų, tinkamai išsprendė turtinės žalos nustatymo klausimą.

456.

46Nukentėjusiojo J. B. atstovas advokatas Justinas Jarusevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. K. ir jo gynėjos advokatės Valdos Grigonytės ir civilinės atsakovės draudimo bendrovės „S. I. AS“ atstovo advokato Tado Dumbliausko kasacinius skundus atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

476.1.

48R. K. nuteistas pagrįstai, nes yra kaltas dėl atliktos nusikalstamos veikos, atitinkančios BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo nuostatas. Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad nukentėjusiojo dviratis neturėjo nei garso signalo, nei oranžinių šviesos atšvaitų iš abiejų šonų, nei dviračio priekyje įmontuoto degančio baltos šviesos žibinto, nei dviračio gale – raudonos šviesos žibinto, taip pat kad nukentėjusysis nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis tinkamai įvykdė KET 56 punkto reikalavimus. Nukentėjusysis prieš tai, kai buvo partrenktas nuteistojo, dėvėjo specialią dviratininko aprangą, specialius dviratininko batus, šalmą, taip pat dviratis buvo tvarkingas, turėjo žibintus tiek priekyje, tiek gale. Nuteistojo parodymai patvirtina, kad eismo sąlygos buvo geros, buvo šviesus paros metas, nukentėjusįjį pastebėjo ir jis buvo matomas, todėl nukentėjusysis nepažeidė KET reikalavimų. Nuteistasis, nestabdydamas automobilio, atliko posūkio manevrą į kairę pusę ir partrenkė priešpriešine eismo juosta važiuojantį dviratininką, taigi pažeidė KET 157 punkto nuostatas. Nuteistasis paliudijo, kad atlikdamas posūkio manevrą į kairę pusę skubėjo, tikėjosi, jog dviratininkas jį praleis. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis važiavo Raudondvario plentu, jam degė žalios spalvos šviesoforo signalas ir nukentėjusysis neturėjo pareigos praleisti į kairę sukančio nuteistojo. Teismas, vertindamas ekspertizės akto išvadas kartu su byloje esančiais įrodymais, pagrįstai pripažino, kad dėl eismo įvykio yra kaltas R. K..

496.2.

50Skunde be pagrindo nurodoma, kad teismai priimdami sprendimus nepagrįstai rėmėsi „Endomondo“ programa, kadangi neįrodyta, jog šios programos asmeninė paskyra buvo nukentėjusiojo. „Endomondo“ programėlėje esanti funkcija „redaguoti“ reiškia vien tik funkciją redaguoti savo asmeninius duomenis (svorį, ūgį, gimimo metus ir pan.), o ne konkrečios veiklos statistinius duomenis (greitį, judėjimo trajektoriją, sudegintų kalorijų skaičių ir pan.), taip pat nėra įmanoma pasitelkiant GPS signalą keisti nustatyto greičio ir konkrečios vietos, kurioje buvo užfiksuotas buvimas bei atitinkamas judėjimo greitis. Asmeninius, tačiau ne statistinius duomenis galima redaguoti tik iš asmeninės paskyros, prie kurios galima prisijungti per telefoną arba interneto svetainę. Tai, kad „Endomondo“ programėlės duomenys yra pagrįsti, patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 20 d. ekspertizės aktas.

516.3.

52Nuteistajam paskirta bausmė yra pagrįsta, protinga ir proporcinga. Teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepadaryta jokių esminių BPK pažeidimų. Pagrįstai pripažinta, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiojo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta. Tai, kad nukentėjusysis po patirtos traumos grįžo į darbinę veiklą, ėmė mokytis, kad persikvalifikuotų ir įgytų būtiną naują kvalifikaciją, bei vykdė savo, kaip sutuoktinio ir tėvo, pareigas, nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nukentėjusiajam pagrįstai priteista 30 000 Eur neturtinė žala už sunkų sveikatos sutrikdymą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013). Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam atsirado ilgalaikės neigiamos pasekmės. Jam buvo atlikta sudėtinga akies, veido kaulų operacija, implantuotos titano plokštelės suformuojant akiduobę, titano sraigtu fiksuotas viršutinis žandikaulis ir skruostikaulis, taip pat konstatuotas pablogėjęs matymas kaire akimi, dvejinimasis žiūrint visomis kryptimis, atsirado žvairumas ir didelė rizika apakti kaire akimi. Dėl traumos nukentėjusysis kiekvieną dieną yra varginamas galvos svaigulių, sutrikę žandikaulio judesiai, apsunkintas išsižiojimas, tebepatiria didžiulį fizinį skausmą veido, kaktos ir galvos srityje, dvasinius išgyvenimus dėl grėsmės apakti, nepatogumų bendraudamas su aplinkiniais žmonėmis dėl atsiradusio žvairumo ir regimojo defekto, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir bendravimo galimybių sumažėjimą. Nukentėjusysis neturi galimybės sportuoti, gyventi aktyviai. Dėl traumos jis prarado galimybę vykdyti darbinę chirurgo veiklą, kuriai ruošėsi nuo pat 2007 m. Nukentėjusiajam sužalota akimi ėmė dvejintis vaizdas, jis prarado gylio jutimą, todėl nebegali atlikti atvirų chirurginių operacijų, kur tikslus gylio pojūtis yra būtinas siekiant tiksliai nuspręsti, kokio gylio turi būti daromas pjūvis. Poreikis įgyti naujų įgūdžių ir galimybės užsiimti veikla, kuriai buvo ilgą laiką sunkiai ruošiamasi, praradimas lemia būtinumą nustatyti didesnę nei vidurkis atlygintinos neturtinės žalos sumą.

536.4.

54Nukentėjusysis dėl traumos ir būtinumo persikvalifikuoti buvo priverstas vienerius metus gyventi Kaune, nors šeima gyveno Šiauliuose. Tai, kad nukentėjusiojo šeima susilaukė naujagimio, nukentėjusysis mokosi ir kurį laiką dirbo puse etato, nėra pagrindas atleisti nuteistąjį nuo pareigos atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą ar sumažinti jos dydį. Aplinkybė, kad nukentėjusysis nesikreipė į valstybinę instituciją dėl neįgaliojo statuso suteikimo, taip pat nėra pagrindas mažinti neturtinės žalos dydį.

556.5.

56Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir įpareigojo civilinę atsakovę atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą, susijusią su būtinumu persikvalifikuoti. Nukentėjusiojo teisė gauti būsimų išlaidų atlyginimą nustatyta įstatyme ir teismų praktikoje. Tik dėl sutrikdytos sveikatos jis privalo keisti savo kvalifikaciją. Nukentėjusysis be naujos kvalifikacijos neturės teisės atlikti endoskopinių procedūrų (chirurginių intervencijų, kai nėra atliekamas atviras pjūvis). Naujos kvalifikacijos įgijimas yra perkvalifikavimas, o ne kvalifikacijos kėlimas. Civilinė atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 132 24 punktą nukentėjusiajam išlaidos turėjo būti kompensuotos. Įstatymo nustatytas eiliškumas (CK 6.254 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad pirmiausiai prieš nukentėjusįjį turi atsakyti draudikas, tuomet subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnis) draudikas turi teisę išieškoti sumokėtą sumą iš kaltininko, ir tik tai, ko draudikas neatlygina, kaltininkas privalo sumokėti pats (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas taip pat nustato, kad draudikas privalo atlyginti žalą nukentėjusiajam, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustą transporto priemonę, nepaisant to, ar valdytojas vykdė draudimo sutarties sąlygas (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Civilinis atsakovas privalo atlyginti nukentėjusiojo perkvalifikavimo išlaidas, kurios yra priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijusios su nuteistojo atliktais neteisėtais veiksmais, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nukentėjusysis patyrė perkvalifikavimo išlaidas, kurios yra būtinos, realios ir pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Nėra teismo pareigos civilinio ieškinio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nustačius, kad nėra teisės akto, kuris nustatytų nukentėjusiojo patirtos žalos kompensavimą, atleidžiant draudiką nuo įstatymo pagrindu atsiradusios civilinės atsakomybės, taip pat nustačius, kad įsakymas nėra taikomas nagrinėjamai situacijai (gydytojui chirurgui), o civilinio ieškinio nagrinėjimas baudžiamojo proceso tvarka teismų buvo tinkamai įvykdytas, darytina išvada, kad civilinės atsakovės argumentai nepagrįsti. Būsimos perkvalifikavimo išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

576.6.

58Nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad teismai padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ir nutartį, nes nuteistasis nenurodė tai pagrindžiančių argumentų.

59IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

607.

61Nuteistojo R. K. ir jo gynėjos advokatės Valdos Grigonytės ir civilinės atsakovės draudimo bendrovės „S. I. AS“ atstovo advokato Tado Dumbliausko kasaciniai skundai atmestini.

62Dėl nenagrinėtinų skundų argumentų ir teisės apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka (BPK 367, 369 straipsniai)

638.

64Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

659.

66Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Dėl to tie kasacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamos atskiros teismų nuosprendyje ar nutartyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, prašoma, atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes, daryti kitokias išvadas dėl teismų nuosprendžio ir nutarties išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

6710.

68BPK 367 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. BPK 320 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, įtvirtinta nuostata, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Vadovaujantis nurodytomis BPK nuostatomis darytina išvada, kad kasacinio proceso paskirtis patikrinti, ar apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, tinkamai aiškino ir taikė BK bei BPK nuostatas. Tačiau kasacinio skundo argumentai, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas, kasacine tvarka negali būti nagrinėjami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2012).

6911.

70Nuteistasis R. K. ir jo gynėja advokatė V. Grigonytė kasaciniame skunde teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 41, 54 straipsnius, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 68 straipsnį, nes nepagrįstai R. K. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą bei nevertino nukentėjusiojo padaryto KET 56 punkto pažeidimo, tačiau pažymėtina, kad šių klausimų R. K. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nekėlė ir jie nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms, minėti klausimai, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, nesudaro kasacinio bylos nagrinėjimo dalyko, todėl nenagrinėtini.

71Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi ir BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo

7212.

73Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 281 straipsnio 3 dalį), kurį lėmė esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas, t. y. netinkamas reikšmingų bylos aplinkybių įvertinimas, neteisingas priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių bei kaltės nustatymas. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

7413.

75Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo, ar šie argumentai nelogiški, painūs ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016).

7614.

77Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų kelių eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir jų priežastinį ryšį.

7815.

79Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, spręsdami R. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, BK 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų nepažeidė. R. K. padarytas KET 157 pažeidimas, šiais veiksmais sukelti padariniai bei juos siejantis priežastinis ryšys pirmosios instancijos teismo nustatyti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes nustatė išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje surinktus R. K. tiek kaltinančius, tiek teisinančius duomenis, įvertindamas jų visumą ir jų pagrindu padarydamas motyvuotas išvadas. Teismas R. K. kaltę padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiką grindė jo paties, nukentėjusiojo J. B., liudytojų G. Č., P. K., V. V. ir eksperto D. T. parodymais, taip pat kitais bylos duomenimis, užfiksuotais tarnybiniame pranešime, kelių eismo įvykio vietos plane, nuotraukose, papildomame eismo įvykio vietos apžiūros protokole, plane, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. birželio 9 d. specialisto išvadoje, programos „Endomondo“ išraše, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 20 d. ekspertizės akte Nr. 11-581 (18). Teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, išdėstė išsamius R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus.

8016.

81Byloje nustatyta, kad R. K. pažeidė KET 157 punkto reikalavimus (sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę), nes, važiuodamas šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, degant leidžiamam šviesoforo signalui, sukdamas į kairę, nepraleido priešingo eismo kryptimi, degant leidžiamam šviesoforo signalui, tiesiai važiuojančio dviratininko J. B. ir su juo susidūrė, dėl to eismo įvykio metu J. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

8217.

83Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017). Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką teismas, nagrinėdamas teisės taikymo aspektu su eismo įvykiais susijusias baudžiamąsias bylas, tikrina, ar teismo išvados dėl priežastinio ryšio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar jos tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-468/2009, 2K-388/2014, 2K-438/2014).

8418.

85Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas apie priežastinį ryšį sprendė atsižvelgdamas ne tik į nuteistojo padaryto KET 157 punkto pažeidimo pobūdį, bet vertino ir nukentėjusiojo veiksmus. Teismas, siekdamas nustatyti automobilio bei dviračio, dalyvavusių eismo įvykyje, greitį iki susidūrimo, eismo įvykio mechanizmą, taip pat išsiaiškinti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir turėjo būtinąjį priežastinį ryšį su kilusias padariniais, paskyrė eismo įvykio ekspertizę, kurią atlikus nustatyta, kad būtent R. K. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir lėmė eismo įvykio kilimą. Spręsdamas priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių klausimą, pirmosios instancijos teismas ne tik rėmėsi ekspertizės akto išvadomis, bet taip pat vertino eismo įvykyje dalyvavusių nukentėjusiojo, kaltinamojo, liudytojų ir eksperto parodymus bei rašytinę bylos medžiagą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymų visetą, konstatavo, kad eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalotas dviratininkas J. B., kilimą nulėmė būtent R. K. veiksmai, pastarasis, vairuodamas automobilį reguliuojamoje sankryžoje, sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai dviračiu važiuojančiam J. B. ir jį partrenkė. Taigi R. K. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga, tarp jos – dėl neatsargumo padaryto KET 157 punkto pažeidimo – ir kilusių padarinių konstatuotas tiesioginis priežastinis ryšys, o kilę padariniai nebuvo atsitiktiniai. Vadinasi, jeigu nuteistasis nebūtų pažeidęs KET nustatytų reikalavimų, jis būtų išvengęs susidūrimo su dviratininku ir eismo įvykis kartu su kilusiais padariniais nebūtų įvykęs. R. K. veika dėl eismo įvykio kilimo, kurio metu buvo sunkiai sužalotas J. B., buvo būtinoji sąlyga ir priežastis.

8619.

87Pažymėtina, kad, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis, 281 straipsnio 8 dalis). Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta pagrįsta išvada, kad nuteistasis R. K. pažeidė KET nusikalstamai pasitikėdamas, t. y. jis, sukdamas į kairę, matydamas priešpriešiais tiesiai atvažiuojantį dviratininką ir neduodamas jam kelio, numatė galintis sudaryti kliūtį dviratininkui ir sukelti eismo įvykį, tačiau manė, kad eismo įvykio rizika labai menka, ir lengvabūdiškai tikėjosi jo išvengti.

8820.

89Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, ištyręs papildomai pateiktus dokumentus, apklausęs eismo įvykio ekspertizę atlikusį ekspertą V. M. (V. M.), konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų, pripažindamas R. K. kaltu, dėl įvykusio eismo įvykio, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta J. B. sveikata pažeidžiant KET, nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. K. veiksmuose yra visi BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, yra pagrįsta ir teisinga.

9021.

91Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavusi skundžiamų teismų sprendimų turinį ir kitą bylos medžiagą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl teismų padarytų BPK 20 straipsnio pažeidimų prieštarauja bylos medžiagai bei teismų sprendimų turiniui. Teismų pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

9222.

93R. K. ir jo gynėjos kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, vertindami liudytojų parodymus, pranašumą suteikė nukentėjusiojo ir V. V. parodymams, o P. K. ir G. Č. parodymus nagrinėjo tik per tarpusavio neatitikimų, galimų abejonių prizmę, tačiau nevertino, kad būtent nukentėjusysis, nesilaikydamas KET, pavojingai manevravo tarp važiuojamosios dalies ir šaligatvio, nedėvėdamas šviesą atspindinčios liemenės ir važiuodamas dviračiu be žibintų.

9423.

95Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

9624.

97Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo nukentėjusiojo J. B., liudytojų V. V., P. K. ir G. Č. parodymus, įvertino juos su kitais byloje surinktais įrodymais ir pateikė išsamius motyvus, kodėl vienus bylos duomenis atmeta, o kitais remiasi darydamas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas išvadas, t. y. nukentėjusiojo J. B. ir liudytojos V. V. parodymus laikė patikimais ir jais vadovavosi, o kokia P. K. ir G. Č. parodymų dalimi nesivadovavo, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs minėtų asmenų parodymus, nenustatė pagrindo daryti dėl šių įrodymų kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad liudytojų P. K. ir G. Č. parodymai nenuoseklūs, prieštaraujantys tarpusavyje bei kitai bylos medžiagai – ekspertizės aktui, programos „Endomondo“ rodmenims, todėl vertino juos kritiškai, o nukentėjusiojo J. B. ir liudytojos V. V. parodymus laikė patikimais.

9825.

99Nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniame skunde, pakartojant apeliacinio skundo argumentus, nurodoma, kad nukentėjusysis neturėjo teisės važiuoti dviračiu važiuojamąja kelio dalimi (KET 57 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, kruopščiai įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis, fotonuotraukas, nustatė, kad judant Raudondvario pl. iki susidūrimo su automobiliu vietos nei pėsčiųjų ir dviračių tako, nei dviračių juostos ar kelkraščio dviratininkui nebuvo, todėl konstatavo, kad nukentėjusysis, nepažeisdamas eismo automobilių keliais reikalavimų, turėjo teisę dviračiu važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Teisėjų kolegija pritaria šiai išvadai.

10026.

101Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad J. B. nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, o dviratis buvo be atšvaitų, vertinant R. K. veiksmus įtakos neturi, nes R. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme, teigė, kad prieš sukdamas matė iš priekio atvažiuojantį dviratininką, manė, kad jis pristabdys, neįvertino dviratininko važiavimo greičio, t. y. būtent R. K. nerūpestingumas lėmė eismo įvykį, sukėlusį sunkias pasekmes, o ne nukentėjusiojo veiksmai. Byloje nustatyta, kad J. B. dėvėjo dviratininko aprangą, be to, liudytoja V. V. parodė, kad dviratininko buvo neįmanoma nepastebėti, oro sąlygos buvo geros, buvo šviesu, jo apranga buvo ryški, su visa atributika.

10227.

103R. K. ir jo gynėjos kasaciniame skunde nepagrįstai ginčijamas faktas, kad nukentėjusiojo J. B. teismui pateikti programos „Endomondo“ duomenys, iš kurių matyti dviratininko J. B. važiavimo trajektorija ir greitis, yra būtent iš nukentėjusiojo paskyros. Apeliacinės instancijos teismas, kruopščiai įvertinęs pateiktus duomenis, padarė motyvuotą išvadą, kad minėtos programos duomenų naudojimas byloje laikytinas teisėtu ir pagrįstu įrodymu. Šis teismas pažymėjo, kad paskyra yra registruota J. B. vardu, joje nurodyti nukentėjusiojo asmens duomenys (gimimo data ir kt.) ir kiekviename duomenų ištraukos lape pažymėta, kad duomenys yra iš J. B. paskyros, todėl nėra pagrindo nesiremti programos „Endomondo“ iškarpų duomenimis. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra teisinga ir pagrįsta.

10428.

105Remdamasi išdėstytais argumentais, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami šią bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė ir pagal nustatytas veikos padarymo aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 281 straipsnio 3 dalis).

106Dėl neturtinės žalos priteisimo

10729.

108R. K. ir jo gynėja kasaciniame skunde teigia, kad teismai netinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas priteisdami J. B. už padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą beveik maksimalų teismų praktikoje nurodytą neturtinės žalos dydį.

10930.

110CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita), kurie yra vertinamieji, ir juos įvertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

11131.

112Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, tinkamai vadovavosi civilinės teisės nuostatomis, baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reguliuojančiomis civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2008, 2K-383/2010, 2K-605/2011, 2K-140/2012, 2K-497/2012, 2K-473/2013, 2K-7-788/2016 ir kt.).

11332.

114Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš nuteistojo R. K. ir draudimo bendrovės 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti priteisė: iš R. K. – 25 000 Eur, iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės „S. I. AS“ – 5000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui.

11533.

116Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos dydžio, konstatuoja, kad teismas tinkamai vadovavosi BPK X skyriaus, CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo tvarką, išsamiai išanalizavo visas įstatyme nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, vertindamas jų visumą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam priteistino konkretaus neturtinės žalos dydžio, taip pat tinkamai vadovavosi susiformavusia teismų praktika teisingai nurodydamas, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, pateikė motyvus, kuriais pripažino, kad nėra pagrindo sumažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Taigi, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas.

117Dėl turtinės žalos

11834.

119Nuteistasis R. K. ir jo gynėja bei civilinės atsakovės draudimo bendrovės „S. I. AS“ atstovas kasaciniuose skunduose teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.283 straipsnio nuostatas, nepagrįstai priteisdamas iš civilinės atsakovės nukentėjusiajam J. B. 15 450,78 Eur turtinei žalai, susijusiai su jo perkvalifikavimu, atlyginti. Civilinė atsakovė ginčija būsimo perkvalifikavimo išlaidų ieškovui priteisimą, argumentuodama tuo, kad nukentėjusiajam gali būti priteisiamos tik turėtos, t. y. faktiškai patirtos, išlaidos.

12035.

121Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis J. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalavo priteisti jam iš draudimo bendrovės 20 758,10 Eur turtinei žalai atlyginti.

12236.

123Pirmosios instancijos teismas priteisė iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės „S. I. AS“ 5307,32 Eur turtinei žalai atlyginti ir 557,23 Eur negautų pajamų nedarbingumo metu, padaręs išvadą, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas pagrindė tik dalį civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės žalos. Likusią ieškinio dalį dėl 15 450,78 Eur nuostolių, susijusių su asmens perkvalifikavimo išlaidomis, atmetė motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiojo pajamos ir darbo krūvis sumažėjo paties nukentėjusiojo pageidavimu, jis dirba chirurgu, o pateikti įrodymai dėl ateityje planuojamų mokymų specializacijai įgyti nesusiję priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu ir jo padariniais, todėl negalima išieškoti išlaidų, kurios dar nėra patirtos, o gali būti patiriamos ateityje, ir nėra pateikta išlaidų pagrįstumą ir mokėjimą įrodančių dokumentų.

12437.

125Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies patenkindamas nukentėjusiojo J. B. atstovo apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir iš civilinės atsakovės – draudimo bendrovės „S. I. AS“ nukentėjusiajam priteisė 15 450,78 Eur turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo perkvalifikavimu, atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad perkvalifikavimo išlaidų pagrįstumą lemia jų sąsajumas su sveikatos sužalojimu, būtinumas ir realumas. Nukentėjusiojo išlaidos kvalifikacijos tobulinimui vertintinos perkvalifikavimo, nustatyto CK 6.283 straipsnyje, prasme, jos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su eismo įvykiu ir neišvengiamai būtinos nukentėjusiojo darbo veiklos tęstinumui.

12638.

127Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas priteisti iš civilinės atsakovės – draudimo bendrovės nukentėjusiajam 15 450,78 Eur turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo perkvalifikavimu, atlyginti atitinka CK 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 6.249 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų normų turinį ir teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių sveikatos sutrikdymo atvejais. Teisės požiūriu apeliacinės instancijos teismo nurodyti argumentai yra tinkami nukentėjusiajam J. B. priteistos turtinės žalos dėl perkvalifikavimo dydžiui pagrįsti.

12839.

129Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), t. y. į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003). Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

13040.

131Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019). Taip pat pripažįstama, kad sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, šalinimo turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

13241.

133Nors teismų praktikoje pirmiausia orientuojamasi į realiai dėl sveikatos sužalojimo prarastas ar sumažėjusias pajamas, tačiau lygiai taip pat vertinama ir dėl sveikatos sužalojimo asmens prarasta ar sumažėjusi galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje. Toks šios normos aiškinimas iš esmės atitinka ir Europos deliktų teisės principų (angl. Principles of European Tort Law, sutrumpintai PETL) 10:202 straipsnį „Asmens sveikatos sužalojimas ir mirtis“ (angl. Personal Injury and Death), pagal kurį žala sveikatai apima ne tik prarastas realias pajamas (angl. loss of income), bet ir pakenkimą asmens galimybei užsidirbti (angl. impairment of earning capacity), nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu, ar ateityje asmuo realiai pasinaudos šia galimybe (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-219/2015).

13442.

135Iš nagrinėjamoje byloje priimtos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad tokias aplinkybes teismas aiškinosi ir šiuo atveju nustatė būsimo perkvalifikavimo išlaidų pagrįstumą, t. y. tai, kad jos susijusios su J. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo (dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo (lūžusi visa akiduobė, o viršutinė akiduobės sienelė sudaro kaukolės pamato priekinę daubą) jis nemato stereovaizdo, nejaučia daiktų gylio, matomi du vaizdai, sukeltas žvairumas) padariniais, dėl kurių jis, dirbdamas chirurgu, nebegali atlikti atvirų operacijų, kurioms reikalingas gylio pojūtis, tačiau, įgijęs tinkamą kvalifikaciją, galės atlikti laparoskopijos operacijas, kurioms minėtas gylio pojūtis nėra aktualus. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad siekiant grąžinti nukentėjusįjį į tą padėtį, kuri būtų jam nesant sužalotam, būtina užtikrinti J. B. galimybes nevaržomai vykdyti darbo veiklą pagal gydytojo chirurgo profesinę kvalifikaciją, jam įgijus specializaciją, reikiamą tokios veiklos tęstinumui. Taigi būsimos J. B. perkvalifikavimo išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, akivaizdžios, realios, būtinos ir protingos. Nors šios perkvalifikavimo išlaidos, nagrinėjant bylą teisme, dar nebuvo visos realiai patirtos, tačiau, kaip minėta, turi būti atlygintos nebūtinai faktiškai jau patirtos išlaidos. Kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių ir pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs būsimą žalą pagal realią jos atsiradimo tikimybę ir patenkinęs nukentėjusiojo reikalavimą priteisti būsimas perkvalifikavimo išlaidas, netinkamai taikė įstatymų normas, reglamentuojančias turtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

13643.

137Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl šios nutarties dalies aptariamu klausimu, įstatymą pritaikė tinkamai, nes toks sprendimas atitinka tiek tokiu atveju taikytinų CK bei BPK normų (CK 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.249 straipsnio 3 dalies, BPK 109 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies) nuostatas, tiek bylos medžiagą.

138Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

139Nuteistojo R. K. ir jo gynėjos advokatės Valdos Grigonytės ir civilinės atsakovės draudimo bendrovės „S. I. AS“ atstovo advokato Tado Dumbliausko kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas... 4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Bylos esmė... 7. 1.... 8. R. K. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2017 m. balandžio... 9. II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė... 10. 2.... 11. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m.... 12. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 13. 3.... 14. Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. ir jo gynėja advokatė Valda Grigonytė... 15. 3.1.... 16. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius... 17. 3.2.... 18. Dviratininkų važiavimą keliu reglamentuoja KET 56 punktas: „<...>... 19. 3.3.... 20. Teismai, nustatydami eismo įvykio kaltininką, neišsamiai išnagrinėjo... 21. 3.4.... 22. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės remdamasis išimtinai specialistų... 23. 3.5.... 24. Teismai, vertindami liudytojų parodymus, pranašumą suteikė nukentėjusiojo... 25. 3.6.... 26. Teismai iš esmės „svėrė“ nukentėjusiojo versijos ir kasatoriaus... 27. 3.7.... 28. Kasatoriaus padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Kasatorius... 29. 3.8.... 30. Pagal teismų praktiką, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas... 31. 3.9.... 32. Nukentėjusiajam iš kasatoriaus ir civilinės atsakovės priteistos... 33. 3.10.... 34. Apeliacinės instancijos teismas, ignoruodamas Darbingumo lygio nustatymo... 35. 4.... 36. Kasaciniu skundu civilinės atsakovės draudimo bendrovės „S. I. AS“... 37. 4.1.... 38. Apeliacinės instancijos teismas, patenkindamas J. B. apeliacinį skundą ir... 39. 5.... 40. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 41. 5.1.... 42. Teismai visas bylai reikšmingas aplinkybes tinkamai ištyrė ir teisiškai... 43. 5.2.... 44. Teismai, įvertinę visas aplinkybes, reikšmingas nustatant neturtinės žalos... 45. 6.... 46. Nukentėjusiojo J. B. atstovas advokatas Justinas Jarusevičius atsiliepimu į... 47. 6.1.... 48. R. K. nuteistas pagrįstai, nes yra kaltas dėl atliktos nusikalstamos veikos,... 49. 6.2.... 50. Skunde be pagrindo nurodoma, kad teismai priimdami sprendimus nepagrįstai... 51. 6.3.... 52. Nuteistajam paskirta bausmė yra pagrįsta, protinga ir proporcinga. Teismas... 53. 6.4.... 54. Nukentėjusysis dėl traumos ir būtinumo persikvalifikuoti buvo priverstas... 55. 6.5.... 56. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos... 57. 6.6.... 58. Nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad teismai padarė esminius BPK pažeidimus,... 59. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 60. 7.... 61. Nuteistojo R. K. ir jo gynėjos advokatės Valdos Grigonytės ir civilinės... 62. Dėl nenagrinėtinų skundų argumentų ir teisės apskųsti teismo nuosprendį... 63. 8.... 64. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus... 65. 9.... 66. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, teismų... 67. 10.... 68. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacine tvarka apskųsti... 69. 11.... 70. Nuteistasis R. K. ir jo gynėja advokatė V. Grigonytė kasaciniame skunde... 71. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi ir BK 281 straipsnio 3... 72. 12.... 73. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 74. 13.... 75. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti... 76. 14.... 77. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina... 78. 15.... 79. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, spręsdami... 80. 16.... 81. Byloje nustatyta, kad R. K. pažeidė KET 157 punkto reikalavimus (sukdamas į... 82. 17.... 83. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie... 84. 18.... 85. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas apie priežastinį... 86. 19.... 87. Pažymėtina, kad, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį... 88. 20.... 89. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, patikrinęs... 90. 21.... 91. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavusi skundžiamų teismų... 92. 22.... 93. R. K. ir jo gynėjos kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, vertindami... 94. 23.... 95. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys... 96. 24.... 97. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, pirmosios instancijos teismas detaliai... 98. 25.... 99. Nuteistojo ir jo gynėjo kasaciniame skunde, pakartojant apeliacinio skundo... 100. 26.... 101. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad J. B. nedėvėjo ryškiaspalvės... 102. 27.... 103. R. K. ir jo gynėjos kasaciniame skunde nepagrįstai ginčijamas faktas, kad... 104. 28.... 105. Remdamasi išdėstytais argumentais, kasacinės instancijos teismo teisėjų... 106. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 107. 29.... 108. R. K. ir jo gynėja kasaciniame skunde teigia, kad teismai netinkamai pritaikė... 109. 30.... 110. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais... 111. 31.... 112. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė... 113. 32.... 114. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. civiliniu ieškiniu prašė... 115. 33.... 116. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu... 117. Dėl turtinės žalos... 118. 34.... 119. Nuteistasis R. K. ir jo gynėja bei civilinės atsakovės draudimo bendrovės... 120. 35.... 121. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis J. B. pareiškė civilinį ieškinį,... 122. 36.... 123. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš civilinės atsakovės draudimo... 124. 37.... 125. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies patenkindamas nukentėjusiojo J.... 126. 38.... 127. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės... 128. 39.... 129. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei.... 130. 40.... 131. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė... 132. 41.... 133. Nors teismų praktikoje pirmiausia orientuojamasi į realiai dėl sveikatos... 134. 42.... 135. Iš nagrinėjamoje byloje priimtos apeliacinės instancijos teismo nutarties... 136. 43.... 137. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas,... 138. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 139. Nuteistojo R. K. ir jo gynėjos advokatės Valdos Grigonytės ir civilinės...