Byla 2A-1675-553/2012
Dėl kredito sutarties sąlygų pripažinimo niekinėmis ir šios sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmenys S. V

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,

3kolegijos teisėjų ir Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Meilės pasaulis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-25 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Meilės pasaulis“ ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankui dėl kredito sutarties sąlygų pripažinimo niekinėmis ir šios sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmenys S. V..

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė

7Ieškovas UAB „Meilės pasaulis“ kreipėsi į teismą su reikalavimu pripažinti negaliojančiais ab initio 2007-05-16 Kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-302 (toliau – Kreditavimo sutartis) 38.1. ir 41.1 punktus, taip pat pripažinti negaliojančiu atsakovo AB DnB NORD banko vienašališką Kreditavimo sutarties nutraukimą. Ieškovas nurodė, kad jo pagrindinė veikla yra susijusi su patalpų nuoma. Ieškovo patalpose, esančiose Savanorių pr. 240, Kaune, 2009-11-27 įvyko avarija, kurios metu patalpos buvo užlietos kanalizacija. Nuomininkai iki 2010 m. kovo mėnesio negalėjo naudotis patalpomis ir nemokėjo nuomos mokesčio. Taip pat dėl ekonominės krizės sumažėjo nuomininkų ir tai tiesiogiai paveikė įmonės finansinę padėtį. Ieškovas, negalėdamas tinkamai vykdyti Kreditavimo sutarties, 2009-02-17 prašė pakeisti kredito dalį į eurus ir taip sumažinti mėnesinį paskolos dydį, taip pat 2010-05-05 prašė pakeisti Kreditavimo sutartį ir nustatyti ilgesnį kredito grąžinimo terminą. Tačiau atsakovas nebendradarbiavo. Atsakovas 2010-07-22 pranešimu informavo, kad ieškovui per 10 dienų neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, vienašališkai nutrauks Kreditavimo sutartį. Kreditavimo sutarties 38.1. punkto nuostata, jog vienašalio sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo dienos, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.218 straipsnio 1 dalis, 6.157 straipsnio 1 dalis), todėl turėtų būti pripažintas niekiniu nuo sutarties sudarymo momento. Kreditavimo sutarties 41.1 punkto sąlyga atsakovui suteikia perdėtą pranašumą ir turėtų būti pripažinta niekine nuo sutarties sudarymo momento CK 6.228 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vienašališkai sutartį nutraukė remiantis niekinėmis ir negaliojančiomis sutarties nuostatomis, nebendradarbiavo su ieškovu ir nesiekė sutartinių santykių išsaugojimo, Kreditavimo sutarties vienašališkas nutraukimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis) (T. 1, b. l. 1-13).

8Atsakovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Paaiškina, kad banko 2010-07-22 pranešimas Nr. 30.58.37/1524 apie vienašališką sutarties nutraukimą ieškovui pasirašytinai buvo įteiktas 2010-07-23, o Kreditavimo sutartis buvo nutraukta nuo 2010-08-11, t. y. praėjus beveik mėnesiui nuo pranešimo išsiuntimo ir jo nuorašo įteikimo. Toks pranešimas apie vienašalį sutarties nutraukimą atitinka CK 6.218 straipsnio nuostatas. Ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo Kreditavimo sutarties 38 punktą laikyti niekiniu. Kreditavimo sutarties 41.1 punkto nuostata yra pagrįsta CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pagal CK 6.881 straipsnį kredito įmokų mokėjimas yra esminė kreditavimo sutarties nuostata ir jos pažeidimas sudaro pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, remiantis CK 6.217 straipsniu. Todėl tokios nuostatos įtvirtinimas sutartyje neprieštarauja įstatymui. Kreditavimo sutartis buvo sudaryta laisva abiejų šalių valia, ieškovas yra verslininkas. Ieškovas nepagrįstai teigė, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu. Atsakovas ragino ieškovą vykdyti prievolę nustatydamas terminą jos įvykdymui, tačiau ieškovo įsiskolinimas vis didėjo. Vienašališkai nutraukti sutartį bankas įgijo teisę dar 2009-12-31, tačiau sutartį nutraukė tik 2010-08-11. Ekonominė krizė nėra nenugalima jėga ir neatleidžia sutarties šalies nuo sutartinės atsakomybės (T. 1, b. l. 62-66).

9Trečiasis asmuo S. V. atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su atsakovu 2007-05-16 yra sudariusi laidavimo sutartį Nr. 2196, kuria įsipareigojo atsakyti atsakovui ta pačia apimtimi kaip ir UAB „Meilės pasaulis“, jei pastarasis neįvykdys visų ar dalies savo įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį. Ieškovas negalėjo įvykdyti savo prievolės dėl atsakovo veiksmų, kadangi 2008-06-12 ieškovo ir atsakovo susitarimu buvo padidintas metinis palūkanų pagal Kreditavimo sutartį dydis ir dėl šio susitarimo ieškovas nebegalėjo įvykdyti savo prievolių. Minėtas susitarimas yra nesąžiningas ir neteisėtas dar ir dėl to, kad buvo priimtas negavus jos sutikimo ir jos neinformavus. Atsakovas neatsižvelgė į ieškovo pastangas išsaugoti sutartinius santykius ir netenkino jo prašymo pakeisti sutarties sąlygas (T. 1, b. l. 189-191).

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-10-25 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad atsakovas vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį 2010-08-11, vadovaudamasis Kreditavimo sutarties 41.1. ir 41.4. punktuose nurodytais vienašalio nutraukimo pagrindais. Kreditavimo sutarties 41.1. punkte yra įtvirtinta kredito davėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį kai kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų, o 41.4. punktas numato, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta iš esmės pablogėjus kredito gavėjo, kito fizinio ar juridinio asmens, užtikrinusio prievolių pagal sutartį įvykdymą, finansinei būklei. Vadovaudamosi CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, aplinkybes, lemiančias sutarties vienašališką nutraukimą šalys numatė pačioje sutartyje (41 punkte). Teismų praktikoje pripažįstama šalių teisė susitarti dėl tokių sutarties pažeidimų, kurie nebūtinai turi būti esminiai kaip tai apibrėžia CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, todėl šioje byloje teismas sprendė, ar buvo sutartyje numatyti pagrindai vienašaliam sutarties nutraukimui. Teismas nustatė, kad ieškovas pripažino, jog jis nemokėjo atsakovui jokių mokėjimų pagal kreditavimo sutartį nuo 2009 m. gruodžio mėnesio, tuo tarpu sutartis buvo nutraukta 2010 m. rugpjūčio mėnesį. Kreditavimo sutarties 41.1. ir 41.4. punktuose įtvirtintos sąlygos laikytinos esminėmis tokiai sutarties rūšiai, o šių sąlygų nesilaikymas – esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovas iš esmės pažeidė Kreditavimo sutartį, kadangi atsakovui iškilo reali grėsmė negauti to, ko tikėtasi iš sutarties – susigrąžinti paskolintą sumą ir gauti palūkanas, todėl šis pagrįstai prarado interesą tęsti sutartinius santykius. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas taip pat negalėjo nurodyti, kokių realių veiksmų jis ėmėsi, siekdamas ištaisyti padarytus pažeidimus, bei kokių veiksmų, leidžiančių kredito davėjui tikėtis, kad sutartiniai įsipareigojimai bus vykdomi, jis imsis ateityje. Nepagrįsti yra ieškovo argumentai, jog atsakovas nesuteikė jam galimybės įvykdyti sutartį, nevykdė pareigos bendradarbiauti, nedėjo pastangų išsaugoti sutartinius santykius. Bylos medžiaga patvirtina, jog AB DnB NORD bankas savo teisę vienašališkai nutraukti sutartį pradėjo realizuoti praėjus beveik penkiems mėnesiams nuo tada, kai ieškovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, o padaryti sutarties pakeitimai rodo, kad atsakovas ieškojo kompromisų dėl sutarties vykdymo. Teismas pažymėjo, jog siūlymą keisti sutartį ieškovas pateikė tik 2010 m. gegužės mėnesį, po to kai buvo įspėtas atsakovo dėl sutarties nevykdymo, nors, kaip pats pripažino, sutarties nevykdė nuo 2009 m. gruodžio mėnesio, o jo pateiktas verslo planas nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Teismas vertino, kad šiuo atveju negali būti suteiktas prioritetas sutartinių santykių išsaugojimui, kadangi ieškovo padaryti sutarties pažeidimai iš esmės pažeidė atsakovo teises bei teisėtus lūkesčius. Ieškovas ginčijo Kreditavimo sutarties 41.1 punkte nurodytą sąlygą, nurodydamas, jog ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. CK 6.228 straipsnio 1 daliai. CK 6.228 straipsnio 1 dalis reglamentuoja sutarties pakeitimo tvarką. Joje įtvirtina nuostata, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Kadangi teismas konstatavo buvus pagrindus vienašališkam sutarties nutraukimui, taikyti CK 6.228 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta dispozityvi teisės norma, nėra teisinio pagrindo. Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiu Kreditavimo sutarties 38 punktą, teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, jog UAB „Meilės pasaulis“ nebuvo pranešta, kad atsakovas vienašališkai nutraukia sutartį. Atsakovo pateiktas AB Lietuvos paštas raštas (b.l. 154) patvirtina, jog banko pranešimas apie sutarties nutraukimą ieškovui įteiktas 2010-07-26, tuo tarpu sutartis nutraukta 2010-08-11. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodytų aplinkybių neginčijo. Atsakovo pozicija dėl sutarties nutraukimo ieškovui buvo žinoma daug anksčiau nei buvo nutraukta sutartis. Pripažinus Kreditavimo sutarties nutraukimą teisėtu ir pagrįstu nėra teisinio pagrindo spręsti dėl atskirų šios sutarties sąlygų teisėtumo (T. 1, b. l. 238-241)

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas UAB „Meilės pasaulis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Kreditavimo sutarties 38 punktas prieštarauja imperatyvioms CK 6.218, 6.166 straipsnių nuostatoms, o vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento. Pažymėjo, kad skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad ieškovui buvo tinkamai pranešta apie sutarties nutraukimą ir tai paliudija atsakovo pateiktas AB „Lietuvos paštas“ raštas, tačiau minėtame rašte nurodyta, kad siunta įteikta „savininkei H. A.“ pasirašytinai, tačiau ji neturi nieko bendro su ieškovu. Apeliantas taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į sąžiningumo principo imperatyvų pobūdį, negalima laikyti atsakovo sąžininga Kreditavimo sutarties šalimi, kadangi ieškovui nesumokėjus bent dalį įmokų ar palūkanų, atsakovas gali iš karto nutraukti sutartį, todėl Kreditavimo sutarties 41.1 punktą reikia pripažinti niekiniu, kaip prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms dėl šalių nesąžiningumo principo, nustatytos esminės šalių nelygybės ir negaliojančiu ab initio. Dėl Kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo apeliantas pažymėjo, jog jis tinkamai vykdė savo pareigą kooperuotis ir bendradarbiauti. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl ekonominė krizė padarinių kasacinis teismas pasisakė, jog pasikeitusių aplinkybių našta paskirstoma abiems sutarties šalims, o ne tenka tik vienai jų. Pirmenybė turi būti teikiama šalių susitarimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Atsižvelgus į ieškovo elgesį, galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas dėjo maksimalias pastangas išsaugoti sutartinius santykius, elgėsi sąžiningai, siūlė verslo planą atsakovui, kuriame nustatyta, kad ieškovas pajėgtų iš nuomos mokesčių mokėti palūkanas, tačiau atsakovas nekreipė dėmesio į ieškovo pastangas įvykdyti prievoles pagal Kreditavimo sutartį ir išsaugoti sutartinius santykius bei vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį. Kreditavimo sutartis buvo vienašališkai nutraukta nesilaikant privalomos, imperatyviai numatytos vienašališko sutarties nutraukimo procedūros (CK 6.218 straipsnis), todėl šis sutarties nutraukimas yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (T. 2, b. l. 4-9).

12Atsakovas AB DNB bankas (buvęs pavadinimas AB DnB NORD bankas) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai iš esmės sutampa su ieškinio argumentais. Bankas sutarties nutraukimo terminą skaičiavo ne nuo pranešimo išsiuntimo, o nuo jo įteikimo UAB „Meilės pasaulis“ dienos. Sutartis nutraukta 16-ąją dieną po pranešimo apie sutarties nutraukimą įteikimo dienos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių neginčijo ir neneigė pranešimo gavimo fakto 2010-07-26 dieną. Dar 2010-04-22 pranešimu ieškovas buvo įspėtas apie įsipareigojimų nevykdymą ir sutarties nutraukimą.CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutarties šalies pareiga pranešti kitai šaliai apie sutarties nutraukimą buvo įvykdyta. Dėl Kreditavimo sutarties 41.1 punkto atsakovas nurodė, kad jis sutartį su ieškovu nutraukė esant ilgą laiką besitęsiančiam ženkliam UAB „Meilės pasaulis“ įsiskolinimui bankui. Iš byloje esančio mokėjimų grafiko matyti, kad apeliantas Kreditavimo sutartį pažeidė 2009-12-31, o sutartis nutraukta tik 2010-08-11. Iš 2010-07-22 pranešimo matyti, kad pradelsta skola bankui 2010-07-22 dieną sudarė 22 445,36 Lt. Be to, nėra pagrindo Kreditavimo sutarties 41.1 punkto nuostatos pripažinti niekine, kadangi ji visiškai atitinka CK 6.874 straipsnio 2 dalį. Kreditavimo sutartis nutraukta teisėtai, nes ieškovas ilgą laiką nevykdė savo įsipareigojimų ir skola augo. Ieškovas pripažino, kad pažeidė Kreditavimo sutartį, o tokiu atveju negali būti suteiktas prioritetas sutartinių santykių išsaugojimui, nes ieškovo padaryti pažeidimai iš esmės pažeidė banko, kaip kitos sutarties šalies ir kredito įstaigos, teises ir teisėtus lūkesčius. Pažymėjo, kad kasacinis teismas išaiškino, jog sutarties dalinis įvykdymas neeliminuoja jos nutraukimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011). Finansų įstaigos teisė nutraukti sutartį, kai klientas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, yra numatyta Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 4 punkte. Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi CK 6.204 straipsniu, nes jis neprašė pakeisti Kreditavimo sutarties sąlygų. Reikalavimas pripažinti Kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, kai byloje nėra įrodymų, jog apeliantas galėtų tinkamai po jos atnaujinimo vykdyti Kreditavimo sutartį (savo finansinių pajėgumų apeliantas byloje neįrodinėjo), ir kai nėra prašoma keisti/nustatyti sutarties įvykdymo tvarką, neturi prasmės (T. 2, b. l. 16-20).

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

14Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

15Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiais ab initio Kreditavimo sutarties 38.1. ir 41.1 punktus, taip pat pripažinti negaliojančiu atsakovo AB DnB NORD banko (naujas pavadinimas AB DNB bankas) vienašališką Kreditavimo sutarties nutraukimą. Apeliantas pažymi, kad Kreditavimo sutarties 38.1 ir 41.1 punktai, nustatantys banko teisę vienašališkai nutraukti sutartį, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, be to, Kreditavimo sutartis buvo vienašališkai nutraukta nesilaikant privalomos, imperatyviai numatytos vienašališko sutarties nutraukimo procedūros (CK 6.218 straipsnis), todėl šis sutarties nutraukimas yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

16Apeliaciniame skunde ieškovas pažymi, jog Kreditavimo sutarties 38.1 punktu, pagal kurį sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo banko pranešimo kredito gavėjui išsiuntimo dienos, pažeidžiamos imperatyvios įstatymo nuostatos, t. y. CK 6.218 straipsnis, ir tokią išvadą padarė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-06-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad šalių susitarimu negali būti pašalintas CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas, jog antrajai sutarties šaliai privaloma iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą (CK 6.157 straipsnio 1dalis), o sutarties nutraukimo termino eiga negali būti skaičiuojama nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Tokiu būdu darytina išvada, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju Kreditavimo sutarties 38.1 punkto sąlygą, kad „Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo Kredito gavėjui dienos“, galima būtų pripažinti prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog sutartis buvo nutraukta praėjus 16 dienų nuo pranešimo apie įsipareigojimų bankui nevykdymo ir vienašalį sutarties nutraukimą įteikimo ieškovui dienos, t. y. 2010-07-22 pranešimą ieškovas gavo 2010-07-26, o Kreditavimo sutartis buvo nutraukta 2010-08-11 (T. 1, b. l. 68, 81, 154). Dėl apelianto argumento, kad minėtas pranešimas buvo įteiktas „savininkei H. A.“, kuri neturi nieko bendro su ieškovu, teisėjų kolegija pažymi, kad 2010-07-22 atsakovo pranešimas buvo išsiųstas Kreditavimo sutartyje nurodytu ieškovo buveinės adresu, t. y. Kopūstų g. 9, Kaunas (T. 1, b. l. 19, 35, 154). Siunčiant pranešimą įmonės buveinės adresu, protinga manyti, jog korespondencija įmonėje tvarkoma taip, kad laiško išsiuntimas registruotu paštu pasieks adresatą ir tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-246/2010, 2010-07-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1172/2010, 2011-07-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2044/2011). Be to, juridinis asmuo turi pareigą tinkamai vykdyti Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.49 straipsnio reikalavimus ir informuoti subjektus, kurie su juo susiję darbo, privatiniais ir kitais teisiniais santykiais, taip pat viešąjį registrą apie savo buveinės adreso pakeitimus, o neįvykdęs šios pareigos prisiima su tuo susijusią riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad Kreditavimo sutarties 38.1 punkto sąlygos pripažinimas niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu apeliantui nesukels jokių teisinių padarinių, kadangi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog faktiškai Kreditavimo sutartis su apeliantu buvo nutraukta nepažeidžiant imperatyvių nuostatų.

17Dėl apelianto reikalavimo pripažinti Kreditavimo sutarties 41.1 punkto sąlygą negaliojančia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarties laisvės principas reiškia, jog šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu. Galiojantys įstatymai bei sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. Šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali tik įstatymų (CK 6.217 straipsnio 1 dalis) ar sutarties (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) numatytais atvejais. Sutarties nutraukimą reglamentuoja CK 6.217 straipsnis. Vienas iš minėtame straipsnyje nurodytų atvejų, kai šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, yra kitos šalies padarytas esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnio ypatumas yra tas, kad nukentėjusiai šaliai leidžiama nutraukti sutartį nesikreipiant į teismą (CK 6.218 straipsnis). Tačiau tokiu atveju kita šalis turi teisę kreiptis į teismą ir ginčyti vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumą, įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas nėra esminis. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, kuriai remdamasis teismas nustato, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia šalims teisę susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį net tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Pagal sutarties laisvės principą šalys gali susitarti dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, ir tai neprieštarauja CK 6.156 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos. Tarp ginčo šalių 2007-05-16 sudarytos Kreditavimo sutarties 41.1 punkte numatytas vienas iš sutarties nutraukimo pagrindų, t. y. kai kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų. Apelianto teigimu ši Kreditavimo sutarties nuostata aiškiai prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir įtvirtina esminę šalių nelygybę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas (apeliantas) yra juridinis asmuo, vykdantis veiklą, kuria siekia pelno. Ieškovas nėra silpnesnioji Kreditavimo sutarties šalis, t. y. vartotojas. Sudarydamas minėtą sutartį ieškovas turėjo suprasti, kokios pasekmės kyla asmeniui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, tuo pačiu turėjo teisę sutikti ar nesutikti su ginčo Kreditavimo sutarties sąlygų įrašymu. Jei ieškovo netenkino atsakovo, kaip banko įstaigos, sąlygos, jis galėjo kreiptis į kitas kredito įstaigas dėl kredito gavimo palankesnėmis sąlygomis ar kredito refinansavimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.288 straipsnio. Tokiu būdu apelianto argumentai dėl Kreditavimo sutarties 41.1 punkto sąlygos pripažinimo niekine atmestini kaip nepagrįsti.

18Vertindama ieškinio reikalavimą dėl Kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo negaliojimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovo pozicija dėl sutarties nutraukimo ieškovui buvo žinoma daug anksčiau nei buvo nutraukta sutartis. Nors apeliantas teigia, kad dėjo maksimalias pastangas išsaugoti sutartinius santykius, elgėsi sąžiningai, siūlė verslo planą atsakovui, kuriame nustatyta, kad ieškovas pajėgtų iš nuomos mokesčių mokėti palūkanas, tačiau šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad siūlymą keisti sutartį ieškovas pateikė tik 2010 m. gegužės mėnesį, po to kai buvo įspėtas atsakovo dėl sutarties nevykdymo, nors, kaip pats pripažino, sutarties nevykdė nuo 2009 m. gruodžio mėnesio, o jo pateiktas verslo planas nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Kaip teisingai nurodo atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą, reikalavimas pripažinti Kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, kai byloje nėra įrodymų, jog apeliantas galėtų tinkamai po jos atnaujinimo vykdyti Kreditavimo sutartį (savo finansinių pajėgumų apeliantas byloje neįrodinėjo), ir kai nėra prašoma keisti/nustatyti sutarties įvykdymo tvarką, neturi prasmės. Byloje nėra įrodymų apie ieškovo vykdomus mokėjimus pagal atsakovo atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus nuo ieškovo ginčijamo Kreditavimo sutarties nutraukimo momento (2010-08-11) iki šios dienos. Vertindama byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog yra suinteresuotas realiai atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, o padėtis, kai nėra atliekami jokie mokėjimai bankui, suponuoja atsakovo nepasitikėjimą, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju negali būti suteiktas prioritetas sutartinių santykių išsaugojimui, kadangi ieškovo padaryti sutarties pažeidimai iš esmės pažeidė atsakovo teises bei teisėtus lūkesčius.

19Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju netaikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-31 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011, pateikti išaiškinimai, nes skiriasi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi: nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl sutarties pakeitimo.

20Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

21Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto UAB „Meilės pasaulis“ apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

22Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė 2012-01-20 mokėjimo pavedimą dėl 1 452 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (T. 2, b. l. 28). CPK 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, į suteiktos pagalbos pobūdį (atsiliepimas į apeliacinį skundą), bylos sudėtingumą daro išvadą, kad atsakovo prašoma priteisti advokato pagalbos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma (1 452Lt) yra mažintina ir iš ieškovo atsakovui priteistina 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 ir 98 straipsniai).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Apelianto UAB „Meilės pasaulis“ apeliacinį skundą atmesti.

25Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-25 sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti atsakovui AB DNB bankui (į. k. 112029270) iš ieškovo UAB „Meilės pasaulis“ (a. k. 235493010) 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,... 3. kolegijos teisėjų ir Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6.
  1. Ginčo esmė
...
7. Ieškovas UAB „Meilės pasaulis“ kreipėsi į teismą su reikalavimu... 8. Atsakovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Paaiškina,... 9. Trečiasis asmuo S. V. atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su... 10. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-10-25 priėmė sprendimą ieškinį... 11. Ieškovas UAB „Meilės pasaulis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 12. Atsakovas AB DNB bankas (buvęs pavadinimas AB DnB NORD bankas) su apeliaciniu... 13. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis... 14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje... 15. Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiais ab initio Kreditavimo... 16. Apeliaciniame skunde ieškovas pažymi, jog Kreditavimo sutarties 38.1 punktu,... 17. Dėl apelianto reikalavimo pripažinti Kreditavimo sutarties 41.1 punkto... 18. Vertindama ieškinio reikalavimą dėl Kreditavimo sutarties vienašalio... 19. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju netaikytini Lietuvos Aukščiausiojo... 20. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 21. Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios... 22. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 24. Apelianto UAB „Meilės pasaulis“ apeliacinį skundą atmesti.... 25. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-25 sprendimą palikti nepakeistą.... 26. Priteisti atsakovui AB DNB bankui (į. k. 112029270) iš ieškovo UAB...