Byla e2A-717-856/2017
Dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-117-322/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės statyba“ ieškinį atsakovui D. K. dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kelmės statyba“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei ožinį kraną, stovintį atsakovui priklausančiame žemės sklype Nr. 25/4404 kv. m., esančiame ( - ), ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškovė nurodė, kad 1979 m. buvo įsigytas ožinis kranas. UAB „Kelmės statyba“ pagrindinių priemonių apskaitoje ožinis kranas 2016 m. lapkričio 1 d. būklei yra apskaitomas kaip 0,29 Eur likutinės vertės dėl amortizacijos, tačiau faktinė jo vertė rinkoje siekia 7500 Eur. 2015 m. liepos 8 d. bendrovė pardavė atsakovui betono mazgą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Parduodamas daiktas buvo suformuotas bendrame 10,0518 ha žemės sklype, kur 0,5015 ha iš naudojamo 6,6297 ha žemės sklypo ploto yra sudaryta 2001 m. kovo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr.17 su vėlesniais pakeitimais. Atsakovo žemės sklype jau daugelį metų ant betoninių plokščių stovi ožinis kranas. Atsakovas mano, kad jis yra nusipirkęs ožinį kraną iš ieškovo ir neleidžia ožinio krano transportuoti. Ožinis kranas yra skirtas kilnoti daiktus ir nėra niekaip susijęs su betono mazgu. Ginčo kranas niekada nebuvo skirtas aptarnauti betono mazgą. Betono mazgui aptarnauti buvo naudojami trys telferiai, kurie buvo sumontuoti pačiame betono mazge. Ožinis kranas negali būti traktuojamas kaip antraeilis betono mazgo daiktas, nes jis buvo skirtas kitoms, nei aptarnauti betono mazgą, funkcijoms vykdyti. Atsakovas, pirkdamas betono mazgą, turėjo suvokti, kad už 50 metrų esantis ožinis kranas negalėjo būti savarankiškas priklausinys betoniniam blokui aptarnauti.
  1. Atsakovas D. K. atsiliepimu į ieškinį ir triplike prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad 2015 m. liepos 8 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė atsakovui perdavė gamybinį pastatą – betono mazgą. 2016 m. kovo 16 d. sudarytas pakvitavimas, kuriame nurodyta, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė pagal sutartį. Ožinis kranas yra betoninio mazgo priklausinys, todėl įsigydamas betoninį mazgą kartu įsigijo ir ožinį kraną. Kranas yra neatsiejamas ir nuolat susijęs su sutartimi įsigytu pastatu. Kadangi ginčo kranas yra sutartimi įsigyto daikto priklausinys, todėl jį turėtų ištikti pagrindinio daikto likimas, t. y. kadangi pastatas yra perėjęs atsakovo nuosavybėn, tai ir ginčo kranas yra laikytinas atsakovo nuosavybe. Be to, prie ožinio krano arčiausiai esantis pastatas – sutartimi įgytas betono mazgas (sandėlis). Žemės sklype, kuriame stovi ginčo kranas, be betono mazgo (sandėlio) nėra jokio kito pastato, galinčio būti pagrindiniu daiktu ožinio krano atžvilgiu. Šios aplinkybės paneigia ieškovės poziciją, kad ginčo kranas nėra sutartimi įsigyto betono mazgo priklausinys. Ieškovės įvardinami trys telferiai yra nebeeksploatuojami ir jų šiai dienai betono mazge nebėra. Iš to seka, kad ginčo kranas yra tarnaujantis betono mazgui (sandėliui). Priešingai nei nurodo ieškovė, ginčo kranas šiai dienai stovi žemės sklype, paskirstymo plane pažymėtame Nr. 25, t. y. atsakovui priklausančiame žemės sklype.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo D. K. grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Kelmės statyba“ priklausantį ožinį kraną, stovintį D. K. nuomojamame žemės sklype, esančiame ( - ), priteisė iš D. K. ieškovei UAB „Kelmės statyba“ bylinėjimosi išlaidas.
  1. Teismas, vertindamas rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu užfiksuotą informaciją pažymėjo, kad tarp šių objektų galima įžiūrėti tam tikrą fizinį ryšį (abu stovi santykinai netoli vienas kito), tačiau tarp jų nėra jokio funkcinio ryšio: akivaizdu, kad ožinio krano judėjimo bėgiais trajektorija tęsėsi lygiagrečiai betono mazgui, o ne link jo, ožinio krano konsolė, pagal jos galimybę judėti, taip pat nepasiekia betono mazgo (apie 20-30 metrų, tikslus atstumas nėra nustatytas), kad galėtų atlikti kokius nors kėlimo ar krovimo darbus. Teismo vertinimu, ožinio krano paskirtis buvo kita, o ne aptarnauti betono mazgo pastatą. Teismas ožinio krano nelaikė betono mazgo priklausiniu, nurodydamas, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad sudarius šalims betono mazgo pirkimo pardavimo sutartį, ožinį kraną ištiko toks pats likimas, tai yra, kad jis buvo parduotas.
  1. Teismas konstatavo, kad betono mazgo pirkimo sutarties 2.2 punkte nurodyta, jog įrašų apie nekilnojamojo daikto (betono mazgo) priklausinius nei iš to paties registro, nei iš kito registro nėra. Atsakovas susipažino su sutartimi ir patvirtino, kad neturi pastabų ir/ar pretenzijų dėl perkamo daikto būklės, kokybės bei kainos, kad visos iki Sutarties sudarymo dienos tarp sutarties šalių vykusios derybos buvo sąžiningos.
  1. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas ožinį kraną įsigijo nuosavybėn pagal 2015 m. liepos 8 d. pirkimo - pardavimo sandorį kaip nekilnojamojo daikto - pastato - betono mazgo, esančio ( - ), priklausinį. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs ne tik rašytinius įrodymus bei liudytojų paaiškinimus, bet ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrėjęs ginčo objektą – ožinį kraną, jo buvimo vietoje. Teismas nenustatė ir kitų ginčo ožinio krano nuosavybės teisės perėjimo atsakovui D. K. aplinkybių.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

8

  1. Atsakovas D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

98.1. Pirmosios instancijos teismas funkcinio ryšio buvimą tarp ožinio krano ir betono mazgo išnagrinėjo nevisapusiškai ir neišsamiai, kadangi ši aplinkybė nagrinėta itin siaurai - tik fiziniu aspektu, t. y. iš esmės tik tuo, kad ožinis kranas nepasiekia betono mazgo, tačiau net ir tokiu atveju jis gali būti pasitarnaujančiu daiktu. Be to, pirmosios instancijos teismas kone visiškai netyrė, kodėl už betono mazgą buvo mokėta keturis kartus didesnė nei rinkos kaina.

108.2. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad liudytojų A. S. P. ir E. V. B. parodymai šioje byloje laikytini esminiais, tačiau apeliantas nesutinka, kad jie pagrindžia skundžiamo sprendimo teisėtumą. Šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir teismas negalėjo šių asmenų parodymų laikyti esminiais, priešingai, jie turėjo būti vertinami kritiškai.

118.3. Skundžiamas sprendimas motyvuojamas Sutarties 2.2 p., neva atspindinčiu, kad ginčo šalys pačioje betono mazgo pirkimo-pardavimo sutartyje numatė, jog šis daiktas neturi priklausinių. Šiame Sutarties punkte nurodyti duomenys yra automatiškai sugeneruojami iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, todėl nei ieškovė, nei apeliantas nederino šiame Sutarties punkte esančio teksto. Tai, kad Sutarties 2.2 p. ožinis kranas nėra įvardintas kaip priklausinys, visiškai natūralu, kadangi jis, būdamas kilnojamuoju daiktu, nekilnojamojo turto registre įregistruotas nėra ir negali būti.

128.4. Aplinkybė, kad ožinis kranas yra apelianto nuomojame žemės sklype, yra teisiškai reikšminga. Kaip nurodo pati ieškovė, ginčo ožinis kranas yra apie 50-60 metrų atstumu nuo betono mazgo. Ieškovė taip pat nurodo, kad ožinio krano „patekimas“ į apelianto nuomojamą žemės sklypą (po Sutarties 2.3-2.5 p. numatytų įsipareigojimų įvykdymo) tėra matininko klaida, tačiau sutikti su tuo nėra pagrindo. Jei tokia ožinio krano buvimo vieta išties būtų klaidinga, ieškovė klaidos sprendimo būtų ėmusis kur kas anksčiau.

138.5. Ieškinio reikalavimas yra suformuotas ydingai, o atitinkamai skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis - neteisėta ir nepagrįsta. Reikalavimas „įpareigoti grąžinti daiktą“ gali būti keliamas tik tuo atveju, kai tas daiktas yra paimtas ar panašiai. Šiuo atveju, ieškinio faktinis pagrindas neatitinka jo dalyko, kadangi ieškovė nurodo, kad apeliantas paprasčiausiai neleidžia pasiimti ožinio krano. Iš tokio faktinio ieškinio pagrindo galėtų būti keliamas tik reikalavimas įpareigoti apeliantą leisti ieškovei pasiimti ožinį kraną arba pripažinti ieškovės teisę pasiimti ožinį kraną.

  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Kelmės statyba“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Nurodė, kad ožinis kranas niekada nebuvo atsakovo nupirkto betono mazgo pastato pagrindinis įrenginys. Betono mazgo pagaminti sunkūs gaminiai buvo išvežiojami telferių pagalba, juos atskira sąskaita atsakovas nusipirko, vieną atidavė dėl ypač prastos kokybės. Apie ožinį kraną su atsakovu nebuvo net preteksto tartis dėl pardavimo, nes ožinis kranas šiuo metu yra neveikiantis, neatitinka saugumo reikalavimų, dalis mobilių bėgių ir po pamatais padėtų betoninių plokščių, padėtų bėgių išlyginimui, yra išmontuota, dalis parduota, o dalis susandėliuota iki išsiveš pardavėjai. Sutarties 7.2 p. numato, kad sutarties pasirašymo momentu kartu perduodami daiktas ir nuosavybės teisė. Ožinis kranas, kaip pagrindinė priemonė, nenurodyta. Tai, kad ožinis kranas šiuo metu stovi atsakovo nuomojame žemės sklype, teisinės reikšmės jo nuosavybės teisei įgyti neturi.

14Teismas

konstatuoja:

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

16teisiniai argumentai ir išvados

17

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
  1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.95 straipsnyje nustatyta savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-44/2009; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010; ir kt.). Tai reiškia, kad vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai.
  1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2015-07-08 UAB „Kelmės statyba“ ir atsakovas D. K. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovui buvo parduotas nekilnojamas daiktas – pastatas – betono mazgas, esantis ( - ). Pirkimo - pardavimo sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad daikto priklausinių neįregistruota. Sutarties 7.1. punktu šalys susitarė, kad pardavėjas (UAB „Kelmės statyba“) perdavė, o pirkėjas (D. K.) priėmė daiktą, o taip pat su šiuo daiktu susijusius dokumentus. Parduotas daiktas ir nuosavybės teisė pirkėjui į parduotą daiktą pereina šios sutarties pasirašymo momentu, kartu perduodami ir šio daikto nuosavybės dokumentai, ši sutartis kartu yra ir daikto perdavimo priėmimo nuosavybėn aktas (7.2. p.). Sutartyje šalys susitarė, kad sutartis yra galutinis šalių susitarimas, pakeičiantis bet kokius ankstesnius žodinius ar rašytinius susitarimus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su daikto perdavimu (9.2. p.). Taigi, iš pirkimo - pardavimo sutarties turinio matyti, kad atsakovui buvo parduotas nekilnojamasis turtas – betono mazgas, jokių betono mazgo priklausinių sutartyje nenurodyta, šalys patvirtino, kad ieškovė perdavė, o atsakovas priėmė parduotą daiktą ir su juo susijusius dokumentus. 2015-07-08 pirkimo - pardavimo sutartis patvirtinta Kelmės rajono I-ajame notarų biure, šalys pasirašė, kad suprato sutarties turinį, pasekmes, ir kaip atitinkančią šalių valią bei tikruosius ketinimus, sutartį pasirašė. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nupirko betono mazgą, esantį ( - ).
  1. Apeliantas nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas funkcinio ryšio buvimą tarp ožinio krano ir betono mazgo išnagrinėjo tik fiziniu aspektu, nevisapusiškai ir neišsamiai. Apelianto teigimu, civilinės bylos esmę sudarė kone vienintelės aplinkybės nustatymas – ar ožinis kranas yra betono mazgo priklausinys. Tam, kad ši aplinkybė būtų konstatuota, buvo būtina nustatyti, jog priklausinys yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui, yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi, yra skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti.
  1. CK 4.12 straipsnis reglamentuoja, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais, antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnis).
  1. Teisėjų kolegija pažymi, jog priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis - tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; kt.).
  1. Byloje pateikti įrodymai - „Kelmės TSO“ 1983 m. rugsėjo 1 d. perdavimo akto išrašas, ilgalaikio turto apskaitos inventorinė kortelė Nr. 2-107 - patvirtina, kad ožinis kranas buvo apskaitomas anksčiau jį eksploatavusių statybinių organizacijų balanse nuo 1979 m. liepos mėnesio. Šiuo metu ginčo ožinis kranas priklauso ieškovei UAB „Kelmės statyba“ kaip pagrindinė priemonė ir yra apskaitomas ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, nurodant jo likutinę vertę – 0,29 Eur, bei rinkos vertę – 7500 Eur.
  1. Byloje liudytojais apklausti UAB „Kelmės statyba“ darbuotojai A. S. P. bei E. V. B. patvirtino, kad ožinis kranas niekada nepriklausė betono mazgui, jo neaptarnavo ir negalėjo aptarnauti, nes „nepasiekė“, ožinio krano judėjimo trajektorija buvo kita, nei stovėjo gelžbetonio pastatas, gelžbetonio (betono mazgo) pastatas buvo atskirai, šiame pastate betono gaminiai buvo perkeliami, pakraunami ir iškraunami trijų telferių pagalba. Liudytojų teigimu, ožinis kranas nebefunkcionuoja 20 metų, ožinis kranas neaptarnaudavo betono mazgo ir nebuvo niekaip su juo susijęs.
  1. Pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatė, kad ožinio krano judėjimo bėgiais trajektorija tęsėsi lygiagrečiai betono mazgui, o ne link jo, ožinio krano konsolė pagal jos galimybę judėti taip pat nepasiekia betono mazgo (apie 20-30 metrų), kad galėtų atlikti kėlimo ar krovimo darbus, todėl konstatavo, kad jokio funkcinio ryšio tarp ožinio krano ir betono mazgo nėra. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ožinio krano paskirtis buvo kita, o ne aptarnauti betono mazgą. Nustačius, jog ožinis kranas nėra betono mazgo priklausinys ir nėra skirtas pagrindinio daikto (betono mazgo) poreikiams tenkinti, nėra pagrindo teigti, jog ožinį kraną ištiko pagrindinio daikto likimas, t. y. jis buvo parduotas. Nesutikti su šiais teismo argumentais nėra teisinio pagrindo, o ir pats apeliantas šių teismo išvadų neneigė.
  1. Ieškovės teigimu, ožinis kranas nebeveikia nuo 1993 metų, yra išdraskytas, dalis mobiliųjų bėgių ir po pamatais padėtų betoninių plokščių yra išmontuota, dalis - parduota. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad ožinis kranas neatitinka saugumo reikalavimų, nebeeksploatuojamas, neatlieka jam skirtų funkcijų, todėl kaip antraeilis daiktas negali aptarnauti pagrindinio daikto – betono mazgo.
  1. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas funkcinio ryšio buvimą tarp ožinio krano ir betono mazgo išnagrinėjo tik fiziniu aspektu, nevisapusiškai ir neišsamiai.
  1. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, ožinio krano ir betono mazgo ryšį išnagrinėjo ne tik fiziniu, bet ir funkciniu aspektu. Pažymėtina ir tai, kad objektyviam bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų įvertinimui pirmosios instancijos teismas surengė išvažiuojamąjį teismo posėdį. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne atsakovo naudai, savaime neteikia pagrindo išvadai, kad teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes.
  1. Nepagrįstu ir deklaratyviu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojų A. S. P. ir E. V. B. parodymai negali būti laikomi sudarančiais pagrindą ieškinio tenkinimui, kadangi jie yra nepatikimi ir prieštaraujantys kasacinio teismo suformuluotai praktikai aktualiose bylose. Apeliantas, nurodydamas, jog liudytojų parodymai yra nepatikimi ir prieštaraujantys teismų praktikai, nepateikė jokių šias aplinkybes įrodančių teiginių, nenurodė, kokiai teismų praktikai prieštarauja liudytojų parodymai. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų parodymai yra tik antraeiliai įrodymai, patvirtinantys faktines bylos aplinkybes. Bylos aplinkybes, kad ožinis kranas nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „Kelmės statyba“, kad 2015-07-08 pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovui buvo parduotas betono mazgas, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų duoti parodymai neprieštarauja bylos medžiagai bei joje surinktiems įrodymams, patvirtina tarp šalių buvusius pirkimo - pardavimo santykius įsigyjant nekilnojamąjį turtą – betono mazgą, bei paneigia faktą, kad ožinis kranas yra betono mazgo priklausinys.
  1. Apelianto teigimu, ieškinio reikalavimas yra suformuotas ydingai, o atitinkamai skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis - neteisėta ir nepagrįsta. Reikalavimas „įpareigoti grąžinti daiktą“ gali būti keliamas tik tuo atveju, kai tas daiktas yra paimtas ar panašiai.
  1. Pažymėtina, kad proceso dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) užtikrina šalių lygiateisiškumą procese, taip pat teisę pasirinkti teisių gynimo būdus ir įrodyti, kad pažeistai teisei apginti pasirinktas gynimo būdas teismo gali būti pritaikytas. CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas ieškovui suformuluoti ieškinio dalyką (ieškinio reikalavimus) reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą, nurodydamas, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą teisę. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė teismo taikyti CK 4.95 ir 6.237 straipsniuose įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą (vindikaciją), reikšdama reikalavimą įpareigoti atsakovą grąžinti ožinį kraną. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino, įpareigodamas atsakovą grąžinti ieškovui ožinį kraną, kadangi atsakovas neleidžia ieškovui jo pasiimti. Taigi, akivaizdu, jog atsakovui neleidžiant ožinio krano pasiimti, jis yra atsakovo žinioje, dėl ko, esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, atsakovas minėtą daiktą turi grąžinti (kitaip sakant, leisti pasiimti). Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, tiek ieškinio reikalavimas, tiek teismo sprendimo rezoliucinė dalis, yra teisėtos ir pagrįstos.
  1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, jog ožinis kranas yra apelianto nuomojamame žemės sklype, kad ožinio krano „patekimas“ į apelianto nuomojamą žemės sklypą tėra matininko klaida, kad ieškovė anksčiau nesiėmė priemonių šiai klaidai ištaisyti, yra teisiškai nereikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja ir plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad betono mazgo vertė ir už jį sumokėta kaina nėra šios civilinės bylos dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių nenagrinėjo ir jų nevertino.
  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, teismas priteisia iš kitos, pralaimėjusios, šalies (CPK 98 straipsnis). Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo priteisti 320,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Netenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto priteistinos ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 320,00 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).
  1. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, priešingai nei teigia apeliantas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir jas įvertino, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kelmės statyba“, juridinio asmens kodas 162519946, iš atsakovo D. K., asmens kodas ( - ) 320,00 Eur (trys šimtai dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai