Byla eA-1163-556/2016
Dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui A. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“) 2015 m. gegužės 15 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo A. V. (toliau – ir atsakovas) 193,61 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį ( - ), už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., ir 52,57 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

5Pareiškėjas paaiškino, kad Telšių rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatus, kurių 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Remiantis šių Nuostatų 34 punktu, minėtos vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: ( - ), įsiskolinimo laikotarpiu nuosavybės teise valdė atsakovas, todėl mano, kad atsakovas turi prievolę mokėti minėtą vietinę rinkliavą. Pareiškėjas, įvertinęs Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio nuostatas dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo, prašo vietinę rinkliavą iš atsakovo priteisti tik už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-179/2014 suformuota praktika ir teigė, kad jis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų profesinę bendriją ir dėl to patyrė 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) maksimali galima šiuo atveju priteisti suma už skundo (prašymo) parengimą sudaro 750 Eur. Pareiškėjo teigimu, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (52,57 Eur) privalo būti laikoma pagrįsta ir nemažintina, nes ji yra daugiau nei 14 kartų mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis.

6II.

7Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino visiškai – pareiškėjui UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ priteisė iš atsakovo 193,61 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą; priteisė 14 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą. Teismas netenkino kitos prašymo dalies dėl turėtų išlaidų atlyginimo.

8Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį, komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–4 punktais, Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatais ir rėmėsi LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 suformuota praktika.

9Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų teismas nustatė, jog atsakovui nuosavybės teise nuo 1995 m. birželio 29 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosavybės teise priklausė 15,48 kv. m. ploto gyvenamosios (butų) paskirties butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ). Atsižvelgęs į teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. susidariusį 193,61 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas.

10Dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo 52,57 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog prašomą priteisti sumą sudaro prašymo teismui surašymo išlaidos. Teismas nustatė, kad patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė išrašą iš 2012 m. balandžio 3 d. su pareiškėju sudarytos Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. SGKA-2012/0008, vietinio mokėjimo nurodymą, PVM sąskaitą faktūrą (serija SGKA Nr. 11233) bei specifikaciją, iš kurių matyti, jog už prašymo surašymą pareiškėjas Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinei bendrijai SGKA Legal sumokėjo 52,57 Eur. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijomis. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, atsižvelgė į aplinkybę, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, aplinkybę, jog byla buvo išnagrinėta pirmame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, į bylos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą ir priėjo prie išvados, jog iš atsakovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl ją sumažino.

11III.

12Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ sumažintos priteistinos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant visas pareiškėjo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13Pareiškėjas nurodo, kad byloje nebuvo teisinio pagrindo mažinti priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo yra vertintina kaip nepagrįsta ir turi būti pakeista. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-179/2014, kurioje konstatuota, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK bei kitų teisės aktų, įskaitant ir Rekomendacijas, nustatyta tvarka. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju aktualūs Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pozityvioji teisė nustato pagrindus, kuriais remiantis gali būti mažinamos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (inter alia išlaidos advokato pagalbai apmokėti): 1) prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinų sumų dydžius (CPK 98 str. 2 d.); 2) ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies – tuomet bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai tenkintai / atmestai reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.); 3) šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo netinkamas – tuomet teismas turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.). Pareiškėjas pažymi, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2889-656/2014; 2014 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2289-302/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-657/2013). Dėl to netinkamas bylinėjimosi išlaidų mažinimo pagrindų taikymas praktikoje negali būti toleruojamas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo prašymas buvo patenkintas visiškai, jis pirmosios instancijos teisme sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, t. y. pareiškėjo procesinis elgesys laikytinas tinkamu. Pareiškėjo teigimu, administracinių teismų praktikoje, be kita ko, nagrinėjant analogiškas bylas, teismai, atsižvelgę į tai, kad prašomų priteisti išlaidų dydis yra akivaizdžiai mažesnis už Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, pripažįsta, jog 52,57 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vertintinos kaip ne per didelės, protingos bei pagrįstos, todėl jos yra priteisiamos nesumažintos. Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (52,57 Eur) yra daugiau nei 20 kartų mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo patirtų 52,57 Eur dydžio išlaidų sumažinimas iki 14 Eur neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, neteisėtai riboja pareiškėjo teisę į pažeistų teisių gynybą bei formuoja teisinio reglamentavimo neatitinkančią praktiką, neteisėtai skatinančią asmenis vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba.

14Teisėjų kolegija konstatuoja:

15IV.

16Tikrinamoje administracinėje byloje pareiškėjas ginčija Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria tik iš dalies patenkintas pareiškėjo prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

17Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo patirtų 52,57 Eur dydžio išlaidų sumažinimas iki 14 Eur neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, neteisėtai riboja pareiškėjo teisę į pažeistų teisių gynybą bei formuoja teisinio reglamentavimo neatitinkančią praktiką, neteisėtai skatinančią asmenis vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba.

18Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

19Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, jog net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus. Tačiau kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.)

20Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į faktą, jog jo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra daugiau nei 20 kartų mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis, tačiau pažymėtina, kad aplinkybės, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir jog ši suma yra žymiai mažesnė už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, pačios savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėjas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus.

21Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išnagrinėto pobūdžio (dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo) administracinė byla ir joje kelti reikalavimai jau ne kartą spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais. Tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis.

22Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nagrinėjamu atveju paminėtų svarbių aplinkybių visumą. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai pritaikyti tinkamai – prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas iki 14 Eur.

23Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių teismų praktikos pavyzdžių, kurie patvirtintų jo teiginį, jog administracinių teismų praktikoje nagrinėjant analogiškas bylas teismai pripažįsta, jog 52,57 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vertintinos kaip ne per didelės, protingos bei pagrįstos, todėl jas priteisia nesumažintas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, suformuota praktika (pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog teismas išlaidas advokato pagalbai apmokėti būtų sumažinęs nepagrįstai, kaip teigia pareiškėjas.

24Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išspręsti, teisingai pritaikė proceso šalių išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

26Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

27Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad Telšių rajono savivaldybės taryba (toliau –... 6. II.... 7. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu... 8. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6... 9. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų teismas... 10. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo 52,57 Eur išlaidų, patirtų... 11. III.... 12. Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniu... 13. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nebuvo teisinio pagrindo mažinti priteistinas... 14. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 15. IV.... 16. Tikrinamoje administracinėje byloje pareiškėjas ginčija Klaipėdos... 17. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo patirtų 52,57 Eur dydžio išlaidų... 18. Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi... 19. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad bylinėjimosi... 20. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į faktą, jog jo... 21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išnagrinėto pobūdžio (dėl nesumokėtos... 22. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios... 23. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių teismų... 24. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 26. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą... 27. Nutartis neskundžiama....