Byla eA-1310-662/2016
Dėl vietinės rinkliavos priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei A. V. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovės A. V. priteisti 145,25 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei 52,57 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjas prašyme nurodė, jog UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras yra Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surikimą ir tvarkymą administruojantis subjektas, turintis įgaliojimus kreiptis į teismą dėl šios rinkliavos įsiskolinimo išieškojimo. Nurodė, kad, remiantis Mažeikių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T1-391 (toliau – ir Taisyklės), vietinę rinkliavą moka visi Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintys asmenys. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė A. V. yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl privalo mokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė šios prievolės nevykdė, todėl už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. susidarė vietinės rinkliavos įsiskolinimas. Kadangi mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d., t. y. 145,25 Eur.

6Pareiškėjas prašė priteisti jam iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prašoma priteisti suma yra ženkliai mažesnė, nei maksimalus dydis, numatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), todėl nemažintina.

7II.

8Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės A. V. 145,25 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies ir pareiškėjo naudai iš atsakovės priteisė 14 Eur.

9Nagrinėdamas bylą, teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T1-54 patvirtintais Mažeikių rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai, su vėlesniais pakeitimais) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinį reglamentavimą.

10Remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad atsakovė A. V. ginčo laikotarpiu Mažeikų rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl privalėjo mokėti Mažeikių rajono savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą. Atsakovė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. vietinės rinkliavos nemokėjo, dėl ko susidarė 145,25 Eur įsiskolinimas.

11Konstatavęs, kad atsakovė nėra įvykdžiusi prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teismas nusprendė priteisti iš atsakovės pareiškėjui 145,25 Eur.

12Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nustatė, kad prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytų dydžių. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad administracinė byla nebuvo sudėtinga, prašymas pateiktas per elektronines ryšių priemones, atsakovė buvo neaktyvi ir neteikė atsiliepimo, pareiškėjo atstovas teisinę pagalbą analogiško pobūdžio bylose teikia nuolat, teisminė praktika šio pobūdžio ginčuose suformuota, todėl prašymo rengimas nereikalavo didelio teisinio darbo resursų, teismas sumažino priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 14 Eur dydžio.

13III.

14Pareiškėjas UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistos sumažintos bylinėjimosi išlaidos, ir priimti sprendimą priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, kai prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, jos priteistinos visos. Pareiškėjas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu prašymas patenkintas visiškai, o bylinėjimos išlaidų dydis yra ženkliai mažesnis, nei numatyti maksimalūs rekomenduojami dydžiai, todėl jų sumažinimas iki 14 Eur yra neproporcingas, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, neteisėtai riboja apelianto teisę į teisėtą gynybą, jų mažinti nėra teisinio pagrindo. Papildomai pažymėjo, kad skolų išieškojimas yra atliekų tvarkymo sistemos dalis, todėl skolų išieškojimo išlaidos sudaro atliekų tvarkymo sistemos išlaidų dalį. Apleliantas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, viešojo pirkimo būdu įsigijo teisinio atstovavimo, išieškant vietinę rinkliavą iš skolininkų, paslaugas. Kaip minėta, paslaugų kaina neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir negali būti vertinama kaip per didelė, be to, viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį, be kita ko, paslaugų kainą, draudžiama keisti. Šiuo atveju dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo sumažintas išlaidas privalės patirti apeliantas, o ne atliekų turėtojas, tai pažeidžia principą „teršėjas moka“.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV.

18Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovės A. V., priteisimo.

19Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

20Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.

21Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

22Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui (advokato padėjėjui) už teisinę pagalbą byloje asmens visos sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos, tačiau ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato (advokato padėjėjo) pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia, t. y. išlaidavimo nuostoliai lieka neatlyginti. Be to, negali būti atlygintos dirbtinai pabranginto teismo proceso išlaidos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

23Be to, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumą, patenkintų reikalavimų dalį (priteistą sumą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.).

24Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

25Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Taigi nors teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti bylinėjimosi išlaidų naštą, tačiau pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog jos prašymas buvo patenkintas visiškai, per se nepatvirtina pareiškėjos teisės gauti iš kitos šalies visų savo išlaidų atlyginimą, nes yra galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

26Pažymėtina, kad aplinkybės, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir jog ši suma yra ženkliai mažesnė už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, pačios savaime nėra pakankamas pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėjas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau, kaip minėta, kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, inter alia atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus.

27Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas rašytiniais įrodymais pagrindė, jog jis realiai patyrė prašomas priteisti atstovavimo išlaidas už prašymo surašymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į aplinkybę, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į administracinėje byloje pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, į pareiškėjo teismui pateiktų analogiškų prašymų kiekį, į pareiškėjo atstovo teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą, pareiškėjo prašymo turinį, teisinių paslaugų teikimo pareiškėjai pastovumą analogiško pobūdžio bylose, taip pat į tai, kad teismų praktika šioje byloje aktualiais klausimais yra suformuota, į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjime buvo neaktyvi ir neteikė atsiliepimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad pateikto prašymo rengimas nereikalavo didelių teisinio darbo resursų.

28Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015 pažymėjo, jog išnagrinėto pobūdžio (dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo) administracinė byla ir joje kelti reikalavimai, analogiški reiškiamiems šioje administracinėje byloje, jau ne kartą spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais; tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su tapataus pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, jėgomis. Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje sprendė, kad pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, jog administracinė byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių, yra visiškai teisingas, o teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai pritaikyti tinkamai, t. y. prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas iki 50 Lt (14,48 Eur).

29Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, susiję su principo „teršėjas moka“ pažeidimu, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi ir nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiško pobūdžio bylose suformuota praktika (žr., pvz., 2016 m. birželio 14 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1158-556/2016 ir Nr. eA-1163-556/2016, 2016 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1564-502/2016, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1314-756/2016 ir kt.).

30Atkreiptinas dėmesys, kad teismui, sprendžiančiam dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pralaimėjusios šalies, esminės įtakos neturi pats susitarimas tarp atstovaujamojo ir atstovo dėl atstovavimo išlaidų dydžio, – sutarties šalys gali neribojamos susitarti dėl išlaidų sumos bei jų atlyginimo tvarkos, tačiau, kaip jau buvo akcentuota, teismas iš pralaimėjusios šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas išlaidas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, inter alia išlaidos advokato pagalbai apmokėti, gali būti mažinamos atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus proceso šalių išlaidų atlyginimo principus ir reikšmingus kriterijus, o situacijos teisinio vertinimo šiuo konkrečiu atveju nekeičia ir tai, jog atstovavimo paslaugos buvo įsigytos viešojo pirkimo būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1932-520/2016).

31Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išspręsti, teisingai pritaikė proceso šalių išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą priteisti pareiškėjui iš atsakovės 14 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

33pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

34Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Telšių regiono... 5. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo... 6. Pareiškėjas prašė priteisti jam iš atsakovės patirtas bylinėjimosi... 7. II.... 8. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 14 d. sprendimu... 9. Nagrinėdamas bylą, teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 6... 10. Remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad... 11. Konstatavęs, kad atsakovė nėra įvykdžiusi prievolės mokėti vietinę... 12. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nustatė, kad... 13. III.... 14. Pareiškėjas UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu... 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV.... 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų,... 19. Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis... 20. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino... 21. Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi... 22. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo... 23. Be to, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos... 25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 26. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog prašoma priteisti išlaidų advokato... 27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas... 28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis... 29. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami argumentai,... 30. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui, sprendžiančiam dėl bylinėjimosi... 31. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 33. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo... 34. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimą... 35. Nutartis neskundžiama....