Byla 2A-33-267/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 5 % metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Kursevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. L. ir atsakovų L. K. individualios įmonės (toliau – IĮ) „Eko kuras“, V. K. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-53-632/2014 pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovams V. K., L. K. IĮ „Eko kuras“, G. K. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 5 % metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

3Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas L. L. pateikė teismui ieškinį, vėliau jį patikslino ir prašė nustatyti, kad ieškovo nuostolių dydis nuo 2012-08-06 iki 2014-12-05 yra 80 325,75 Lt, priteisti solidariai iš atsakovų nepilnamečio G. K. ir subsidiariai šioje dalyje iš V. K. ir L. K. IĮ „Eko kuras“ ir šioje dalyje subsidiariai iš Transporto priemonių draudikų biuro 80 325,75 Lt nuostolių atlyginimą; 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 3 750 Lt išlaidų už advokato pagalbą bei 24,10 Lt už medicininių dokumentų kopijavimą, ir 85 Lt už vertėjo paslaugas; įpareigoti G. K., V. K. ir L. K. IĮ „Eko kuras“ solidariai atlyginti ieškovo pagerintos ortopedinės avalynės išlaidas, kurių nekompensuos Valstybinė ligonių kasa. Nurodė, kad 2012-08-03 su atsakovu V. K. žodžiu susitarė, jog kartu su kitais dviem asmenimis, dirbdami pagal verslo liudijimus, atliks statybos rangos darbus kooperatyvo „Agroliuks“ pastate. 2012-08-06 atsakovas į blokų montavimo darbus atsiuntė savo 14 metų sūnų G. K., kuris, vairuodamas L. K. IĮ „Eko kuras“ privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą ir darbui nepritaikytą keltuvą, pakėlęs pamatų bloką netyčia jį numetė, blokas prispaudė ieškovo dešinę pėdą, dėl patirtos traumos ieškovui buvo amputuotas dešinės kojos didysis pirštas. G. K. savo veiksmais tiesiogiai padarė žalą. Padaryta žala – 771,81 Lt tiesioginių nuostolių perkant vaistus, 77 193,94 Lt negautų pajamų iš individualios veiklos per laikotarpį nuo 2012-08-06 iki 2014-12-05 ir 2 360 Lt darbo užmokesčio už atliktus statybos rangos darbus. Dėl nelaimingo atsitikimo ieškovui iki 2014-12-05 nustatytas 55 procentų darbingumas.

6Atsakovas V. K. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad sūnus G. K. tuo metu gyveno su mama A. L., atsakovui nežinant dviračiu atvyko iš ( - ) į ( - ), be niekieno žinios paėmė teleskopinį keltuvą, ir ieškovo bei jo pagalbininkų liepiamas kėlė bloką. Nelaimingo atsitikimo dieną ieškovas turėjo mūryti plytas, blokų montavimo darbai nebuvo planuojami, dirbo savavališkai. Nelaimė įvyko dėl ieškovo ypač didelio neatsargumo – jis nesilaikė darbų saugos reikalavimų, buvo be specialios avalynės ir apsaugų, nepasirinko taisyklingos stovėsenos, darbams pasitelkė ne atsakovo darbuotoją, o nepilnametį asmenį. Ginčijo ieškovo pateiktą žalos apskaičiavimą, nes žala turi būti paskaičiuojama per 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo, todėl manė, kad atsakovas 2010 metais gavo 849,50 Lt per mėnesį, 2011 metais – 62,99 Lt per mėnesį. Nesutiko kompensuoti išlaidas už ortopedinę avalynę, nes ieškovui ji kompensuojama Valstybinės ligonių kasos. Teigė, kad ieškovo reikalaujama neturtinė žala akivaizdžiai per didelė.

7Atsakovo L. K. IĮ „Eko kuras“ savininkas L. K. su ieškiniu nesutiko analogiškais V. K. motyvais. Nurodė, kad 2012-08-03 keltuvu atvykęs į grūdų sandėlį nuėjo dirbti, palikęs atrakintą kabiną, raktelius paliko daiktadėžėje. Išėjęs traktoriaus nerado, pamatęs brolio dviratį suprato, kad tai jis traktoriumi išvažiavo pasivažinėti.

8Atsakovas Transporto priemonių draudikų biuras su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 1 dalį Biuras moka išmoką tik dėl per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims. Šiuo atveju žala kilo dėl bloko užkritimo. Reikalavimas atlyginti žalą turėtų būti atmestas dėl didelio ieškovo neatsargumo (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Ieškovo reikalavimą laiko pagrįstu tik dėl 771,81 Lt vaistų įgijimo išlaidų, 10 000 Lt neturtinės žalos (pagal suformuotą teismų praktiką) ir realių, o ne tikėtinų gauti ateityje pajamų.

9II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

10Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies; iš atsakovo G. K., o jam neturint pakankamai pajamų ir turto – subsidiariai iš V. K. ir L. K. IĮ „Eko kuras“ po lygiai priteisė 308,72 Lt turtinės žalos, 100,18 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2012-08-06 žalos atlyginimo sužalojus sveikatą, 15000 Lt neturtinės žalos, 34,16 Lt vertimo ir kopijavimo išlaidų bei 5 procentų metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos 2013-06-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui L. L.; ieškinį atsakovui Transporto priemonių draudikų biurui atmetė; iš ieškovo L. L. priteisė 1 909,95 Lt išlaidų už advokato pagalbą V. K., ir 1 133,55 Lt išlaidų už advokato pagalbą L. K. IĮ „Eko kuras“; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos santykiai – ieškovas įsipareigojo savo rizika pagal atsakovo užduotį atlikti tam tikrą darbą, jų nesiejo jokie pavaldumo santykiai. Sprendė, kad G. K. neįvertino, jog jis yra nepilnametis, neturėjo teisės nei vairuoti, nei dirbti padidinto pavojaus šaltiniu (keltuvu), kaip nepilnametis neprivalėjo paklusti svetimų žmonių nurodymui, tačiau kėlė sunkų bloką, kai šalia jo buvo žmogus. Ieškovas, būdamas suaugęs žmogus, iš nesėkmingo traktoriaus valdymo suprato, kad jį vairuoja nepatyręs vairuotojas, iš jo išvaizdos privalėjo numanyti, kad tai nepilnametis, arba mažiausiai – įsitikinti, ar šis turi reikiamą kvalifikaciją dirbti montuojant pamatų blokus, tačiau leido toliau jam kelti sunkų bloką nors keltuvo konstrukcija akivaizdžiai nebuvo pritaikyta statybos darbams, buvo šalia sunkaus krovinio nesaugiu atstumu, netaisyklingai stovėjo, todėl tokiais savo neatsargiais veiksmais iš dalies sąlygojo žalos kilimą. Teismas, įvertinęs atsakovo G. K. ir ieškovo L. L. veiksmus, jų amžių, sprendė, kad jų kaltė dėl šio nelaimingo atsitikimo yra pasiskirsčiusi santykiu 40 procentų (G. K.) ir 60 procentų (L. L.). Nustatė, kad V. K. neorganizavo statybos darbų, todėl jo kaltės dėl kilusios žalos nėra, ieškinio dalį, dėl jo atsakomybės kaip atskiro atsakovo, atmetė. Kadangi G. K. mama yra mirusi, dėl G. K. padarytos žalos subsidiariai atsako jo tėvas V. K.. Sprendė, kad atsakovo L. K. IĮ „Eko kuras“ savininkas L. K. paliko be priežiūros, neužrakintą didesnio pavojaus šaltinį, taip sudarė galimybę nepilnamečiam asmeniui jį paimti, važiuoti, todėl jį taip pat laikė kaltu dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Įvertinus L. K. veiksmus dėl keltuvo palikimo, raktelių palikimo ir G. K. veiksmus neatsargiai elgiantis su keltuvu, paklūstant svetimų žmonių nurodymams kelti sunkiasvorį krovinį, teismas sprendė, kad jų kaltės dalys dėl to vienodos. Nustatė, kad ne transporto priemonės eiga, kaip nustatyta Kelių eismo taisyklių 3 punkte „Eismo įvykis“, o tiesiogiai krovinio kėlimas buvo priežastiniame ryšyje su kilusia žala, todėl ieškovo reikalavimai atsakovui Transporto priemonių draudikų biurui buvo atmesti. Teismas manė, kad galima daryti tik tikėtiną išvadą, jog ieškovas įprastai uždirbdavo maždaug 3 000 Lt per mėnesį, tačiau negalima spręsti, kad ši suma tiksli, ir ja remiantis įmanoma tiksliai nustatyti negautas pajamas. Teismas, apskaičiuojant negautas ieškovo pajamas, ėmė visą ieškovo nurodytą jo darbo laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio iki 2012 metų rugpjūčio (25 mėnesiai); tokiu būdu nustatė, kad vidutinis ieškovo darbo užmokestis per mėnesį – 588,60 Lt (14714,88 Lt : 25). Nurodė, kad ieškovas kas mėnesį gauna 338,14 Lt netekto darbingumo pensiją, todėl jo netektos pajamos sudarytų 250,46 Lt per mėnesį, kurios priteisiant atitinkamai buvo mažinamos atsižvelgiant į nustatytą ieškovo kaltės proporciją (250,46-(250,46X60 %))=100,18).Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad jam reikės ortopedinės avalynės kas metai, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovui tokia avalynė reikalinga daugiau kaip vieną kartą per metus. Iš dalies teismas atmetė ieškovo reikalavimus priteisti 24,10 Lt išlaidų už medicininių dokumentų kopijavimą, kadangi beveik visi dokumentai ne informatyvūs, kai kurie pasikartojantys, dauguma jų neįskaitomi, neaišku, kas jais įrodinėjama. Teismas, įvertinęs ieškovui padaryto sužalojimo sunkumą, pasekmes, ieškovo kaltę dėl žalos atsiradimo, sprendė, jog protinga priteisti ieškovui 15 000 Lt neturtinę žalą.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

12Byloje pateikti trys apeliaciniai skundai – atsakovo L. K. IĮ „Eko kuras“, atsakovo V. K. ir ieškovo L. L..

13Apeliaciniu skundu atsakovas L. K. IĮ „Eko kuras“ prašo panaikinti 2014-06-09 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą atsakovo L. K. IĮ „Eko kuras“ atžvilgiu ir priimti naują sprendimą – ieškovo L. L. ieškinį atmesti; priteisti visas atsakovo L. K. IĮ „Eko kuras“ patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo L. L..

14Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

151.Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad ieškovui padarytus sužalojimus, jų sunkumą lėmė jo paties neatsakingi veiksmai, veikimas savo rizika. Kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, atsižvelgiama į nukentėjusiojo kaltę, ir esant dideliam nukentėjusiojo neatsargumui, gali būti atsisakyta atlyginti žalą.

162.Teismas neteisingai ir netiksliai įvertino ieškovui atlygintinos turtinės žalos dydį, spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, kurias nustatė ieškovo ieškinio reikalavimas ir neteisėtai priėmė sąlyginį sprendimą. Ieškovas neįrodė negautų pajamų dydžio, o teismas neteisingai paskaičiavo, kad negautos ieškovo pajamos kas mėnesį sudaro 100,18 Lt. Neteisingai teismas paskaičiavo ieškovo iki nelaimingo atsitikimo gautas pajamas, ir laikotarpį, už kurį šios pajamos turi būti skaičiuojamos. Ieškovas prašė priteisti jo neva patirtą turtinę žalą vienkartine išmoka už laikotarpį nuo 2012-08-06 iki 2014-12-05, o teismas priteisė periodinėmis išmokomis ir nenurodė periodinių išmokų mokėjimo laikotarpio pabaigos, priėmė sąlyginį sprendimą.

173.Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuotus ir teismų taikomus neturinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neįvertino, kad dėl patirtos neturtinės žalos yra ir paties ieškovo kaltės. Teismas nusprendęs, kad ieškovas patyrė 15 000 Lt neturtinės žalos, šios žalos dydžio nemažino atsižvelgiant į paties teismo nustatytą ieškovo kaltės procentą. Teismas neįvertino, kad atsakovas G. K. yra nepilnametis, dėl nelaimingo atsitikimo jo tyčios nėra, o L. K. IĮ „Eko kuras“ jokios veiklos nevykdo, todėl jos finansinė padėtis yra sunki.

184. Teismas neteisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, neobjektyviai, neišsamiai ir nevisapusiškai tyrė ir vertino įrodymus.

195.Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, neteisingai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį.

20Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti 2014-06-09 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą atsakovo V. K. atžvilgiu ir priimti naują sprendimą – ieškovo L. L. ieškinį V. K. atžvilgiu atmesti; priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo L. L..

21Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

221.Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų atsakomybę, neatsižvelgė į CK 6.276 straipsnyje numatytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta, kad atsakovas G. K. turi turto, todėl sprendimo priėmimo momentu atsakovo V. K. pareiga atlyginti žalą objektyviai nebeegzistavo. G. K. 2012-08-06 turėjo būti ( - ), motinos priežiūroje. Atsakovas V. K. nebuvo informuotas, kad sūnus atvyks į ( - ) kaime esančius sandėlius, todėl jis negali atsakyti už ne jo priežiūroje buvusio nepilnamečio padarytą žalą.

232.Teismas nenustatė V. K. civilinės atsakomybės dydžio. Teismas, priteisdamas iš V. K. kaip subsidiariojo skolininko, visą atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos sumą, kaip ir iš atsakingų už žalą atsakovų G. K. ir L. K. IĮ „Eko kuras“ netinkamai taikė CK 6.276 straipsnio 2 dalį.

243.Teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė iš subsidiaraus skolininko procesines palūkanas. Nesant V. K. pareigos atsakyti už G. K. padarytą žalą, negali jam būti taikoma sankcija už šios pareigos nevykdymą priteisiant iš jo procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

254.Teismas nepagrįstai nesprendė, jog byloje nėra įrodytos visos sąlygos deliktinei civilinei atsakomybei kilti. Ieškovui padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas yra nelaimingo atsitikimo pasekmė, šiame sužalojime nėra nusikalstamos veikos ar vaiko noro, atsakovo G. K. veiksmuose nėra kaltės. Ieškovui padarytus sužalojimus lėmė jo paties neatsakingi veiksmai, veikimas savo rizika, žala atsirado dėl nukentėjusio asmens didelio neatsargumo. Rangovas vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų. Už šių reikalavimų pažeidimą atsako rangovas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad kaltė dėl šio nelaimingo atsitikimo yra pasiskirsčiusi santykiu 40 procentų (G. K.) ir 60 procentų (L. L.). Apelianto nuomone, šiuo atveju, nepalyginama atsakovo ir ieškovo gyvenimiška patirtis, darbo patirtis ir k. t.

265.Teismas neteisingai ir netiksliai įvertino ieškovui atlygintinos žalos dydį, šioje sprendimo dalyje išėjo už ieškinio ribų. Ieškovas neįrodė ieškinyje nurodomo negautų pajamų dydžio. Teismas neteisingai paskaičiavo, kad ieškovo negautos pajamos kas mėnesį sudaro 100,18 Lt. Teismas neteisingai paskaičiavo ieškovo iki nelaimingo atsitikimo gautas pajamas ir laikotarpį, už kurį šios pajamos turi būti skaičiuojamos. Visiškai nepagrįstai 10 194,05 Lt sumą, gautą užsienyje ir 465,23 Lt metų sumą, gautą ieškovo Lietuvoje per 2010 metus, skaičiavo tik kaip per laikotarpį nuo 2010 metų rugpjūčio gautą sumą. Ši ieškovo suma buvo gauta per visą 2010 metų laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Ieškovas prašė priteisti turtinę žalą vienkartine išmoka už laikotarpį nuo 2012-08-06 iki 2014-12-05, o teismas priteisė periodinėmis išmokomis, ir net nenurodė periodinių išmokų mokėjimo laikotarpio pabaigos. Dėl tokio teismo sprendimo susiklostė teisinis neaiškumas, dėl kurio nebus įmanoma įvykdyti 2014-06-09 Radviliškio rajono teismo sprendimą.

276.Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nesivadovavo teismų praktika, neįvertino, kad dėl patirtos neturtinės žalos yra ir paties ieškovo kaltė. Nors teismas nusprendė, kad G. K. ir L. L. kaltė dėl nelaimingo atsitikimo yra pasiskirsčiusi santykiu 40 procentų G. K. ir 60 procentų L. L., tačiau, nusprendęs, kad ieškovas patyrė 15000 Lt neturtinę žalą, teismas šios žalos dydžio nemažino atsižvelgiant į paties teismo nustatytą ieškovo kaltės procentą.

287.Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, neteisingai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį. Ieškovo ieškinio suma 140 325,75 Lt, o pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą skaičiuoja nuo 80 825,75 Lt ieškinio sumos. Neteisingai nurodžius ieškinio sumą, neteisingai paskaičiuota atsakovui V. K., priteista iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų dalis. Atmetus ieškinį atsakovo V. K. atžvilgiu, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos visiškai.

29Apeliaciniu skundu ieškovas L. L. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-06-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo L. L. ieškinį patenkinti iš dalies: nustatyti, kad ieškovo nuostolių dydis per laikotarpį nuo 2012-08-06 iki 2014-12-05 yra 80325,75 Lt; priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų nepilnamečio G. K. ir subsidiariai šioje dalyje iš V. K., L. K. IĮ „Eko kuras“ 80 325,75 Lt nuostolių atlyginimą; priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų nepilnamečio G. K. ir subsidiariai šioje dalyje iš V. K., L. K. IĮ „Eko kuras“ 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; įpareigoti atsakovus G. K., V. K. ir L. K. IĮ „Eko kuras“ solidariai atlyginti ieškovo patirtas pagerintos ortopedinės avalynės įsigijimo išlaidas, kurių nekompensuos Valstybinė ligonių kasa; priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų nepilnamečio G. K. ir subsidiariai šioje dalyje iš V. K., L. K. IĮ „Eko kuras“ 5 procentų nuo teismo priteistos sumos procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų nepilnamečio G. K. ir subsidiariai šioje dalyje iš V. K., L. K. IĮ „Eko kuras“ ir šioje dalyje subsidiariai iš Transporto priemonių draudikų biuro bylinėjimosi išlaidas – 3 750 Lt advokato pagalbai apmokėti, 24,10 Lt už medicininių dokumentų kopijavimo paslaugas ir 85 Lt už vertėjo paslaugas bei 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

30Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

311.Teismas, spręsdamas padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, neobjektyviai išanalizavo byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos atsiradimo bei jos dydžio jis yra net 60 procentų pats kaltas. Teismas nepasisakė dėl svarbių aplinkybių neturtinės žalos atlyginimo klausimu – dėl atsakovo L. K. IĮ „Eko kuras“, kaip juridinio asmens ir padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės už žalą, reglamentuotą CK 6.270 straipsnyje. Teismas nevertino aplinkybių, kad po minėto įvykio pateiktoje NDNT Šiaulių 1 teritorinio skyriaus išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų papildomai atsirado du apribojimai dėl pėdos sužalojimo: L. L. negali dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu vaikščiojimu; atlikti darbus aukštyje virš 1,3 m.

322.Teismas, netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas V. K., kaip nepilnamečio G. K. tėvas, nėra solidariai atsakingas su kitais dviem žalą ieškovui savo neteisėtais veiksmais padariusiais asmenimis. Teismas neteisingai sprendė, kad atsakovo V. K. kaltė ir neteisėti veiksmai, kuriais ieškovui buvo padaryta žala sveikatai, yra neįrodyti. Atsakovas V. K. nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl jam kyla solidari prievolė atlyginti ieškovui padarytą žalą.

333.Teismas, netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus, netinkamai išaiškino ir taikė CK 6.6. straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normas. Nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovų G. K. ir L. K. IĮ „Eko kuras“ veiksmai sekė vienas po kito, todėl jie atsako bendra daline atsakomybe. Ieškovo nuomone, atsakovai, išskyrus LR Transporto priemonių draudikų biuras, yra solidarūs bendraskoliai.

344.Teismas, spręsdamas padarytos turtinės žalos dydžio klausimą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, neobjektyviai išanalizavo byloje esančius įrodymus. Teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų dydį rėmėsi tik rašytiniais įrodymais. Teismas nepagrįstai ir be motyvų netenkino ieškinio reikalavimo dėl negauto užmokesčio už statybos rangos darbus ( - ) esančiame angare. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovo veiksmai buvo pagrindine nelaimingo atsitikimo vykdant statybos rangos darbus priežastimi. Teismas, priteisdamas periodines išmokas, peržengė ieškinio ribas. Ieškovas prašė priteisti žalos atlyginimą konkrečia vienkartine pinigų suma – 80825,75 Lt.

35Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas LR transporto priemonių draudikų biuras prašo apeliacinių skundų klausimą teismui spręsti savo nuožiūra.

36Atsiliepimu į V. K. apeliacinį skundą ieškovas L. L. prašo apelianto V. K. apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo L. L. apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad apelianto V. K. argumentai visiškai neatitinka tikrovės. Netiesa, kad atsakovas G. K., po santuokos nutraukimo liko gyventi su motina. Neteisingi apelianto teiginiai, kad ieškovas tarėsi su vaiku, bet ne su atsakovu V. K. dėl sunkiasvorės technikos.

37Atsiliepimu į ieškovo L. L. apeliacinį skundą atsakovas L. K. IĮ „Eko kuras“ prašo atmesti apelianto L. L. apeliacinį skundą; tenkinti atsakovo L. K. IĮ „Eko kuras“ apeliacinį skundą ir panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-06-09 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovo L. L. ieškinį atsakovui L. K. IĮ „Eko kuras“ atmesti; priteisti visas atsakovo L. K. IĮ „Eko kuras“ patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo L. L.. Nurodo, kad ieškovo L. L. veiksmai (didelis neatsargumas) buvo pagrindinė sąlyga nelaimingam atsitikimui kilti. Ieškovo prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra nepagrįsta, neatitinkanti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Taip pat, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir savo apeliaciniame skunde.

38Atsiliepimu į ieškovo L. L. apeliacinį skundą atsakovas V. K. prašo apelianto L. L. apeliacinį skundą ir ieškinį atsakovo V. K. atžvilgiu atmesti; patenkinti apelianto V. K. apeliacinį skundą ir jo atžvilgiu panaikinti 2014-06-09 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti atsakovo V. K. atžvilgiu naują sprendimą – ieškovo L. L. ieškinį atmesti; priteisti visas atsakovo V. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo L. L.. Nurodo, kad nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu bei dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir savo apeliaciniame skunde.

39IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

40Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

41Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

42Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas civilinės atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atlyginimo klausimas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2012-08-06, ieškovui L. L. dirbant kooperatyvui „Agroliuksas“ priklausančiame sandėlyje statybos darbus, traktoriui – krautuvui (keltuvui), priklausančiam atsakovei L. K. individualiai įmonei „Eko“, vairuojamam nepilnamečio G. K., ant ieškovo dešinės pėdos nukrito keltuvo keliamas betoninis blokas ir ją sužalojo, ieškovui buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas.

43Dėl atsakovų L. K. IĮ „Eko kuras“, V. K. atsakomybės ir ieškovo L. L. kaltės

44Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir 6.263 straipsnio nuostatas civilinės atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti.

45Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi įrodymus apie kaltės nebuvimą privalo teikti atsakovas (CK 6.248 str. 1 d.).

46Atsakovė vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad ieškovui padarytus sužalojimus, jų sunkumą lėmė jo paties neatsakingi veiksmai, veikimas savo rizika, o kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, atsižvelgiama į nukentėjusiojo kaltę, ir esant dideliam nukentėjusiojo neatsargumui, gali būti atsisakyta atlyginti žalą. Atsakovas V. K. taip pat nurodo, kad ieškovui padarytus sužalojimus lėmė jo paties neatsakingi veiksmai, veikimas savo rizika, žala atsirado dėl nukentėjusio asmens didelio neatsargumo, todėl atsakovas G. K. nėra kaltas.

47Visų pirma, pažymėtina, kad G. K. neteisėti veiksmai ir kaltė yra įrodyti prie šios nagrinėjamos bylos pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 81-1-00603-12 duomenimis, paties G. K. baudžiamojoje byloje duotais parodymais bei šioje byloje apklaustų liudytojų parodymais, ir nors asmuo iki 16 metų neatsako pagal baudžiamosios teisės nuostatas, tokiam asmeniui, padariusiam neteisėtus veiksmus, kyla deliktinė atsakomybė pagal civilinės teisės nuostatas, todėl atsakovo V. K. apeliacinio skundo argumentai dėl šios sprendimo dalies atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

48Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus abiejų atsakovų apeliacinių skundų argumentus dėl visiškos paties nukentėjusiojo kaltės, jam elgiantis neatsargiai, veikiant savo rizika ir pan. Pažymėtina, kad nei jau minėtoje baudžiamojoje byloje, nei šioje byloje nėra leistinų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo kaltę, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus, kurie būtų lėmę bloko užkritimą ant ieškovo pėdos, t. y. ieškovas neatliko jokių veiksmų, kurie būtų priežastiniame ryšyje su įvykusiu įvykiu. Nei baudžiamojoje, nei šioje byloje nebuvo nustatyta, kad būtent ieškovas būtų kvietęs atsakovą (nepilnametį) G. K. su didesnio pavojaus šaltiniu atlikti tam tikrus darbus (perkleti blokus), t. y. kad būtų organizavęs techniką darbams atlikti, kad tai, jog ieškovas nebuvo apsirengęs ir neavėjo specialios avalynės lėmė bloko nukritimą, tiek baudžiamojoje, tiek šioje byloje apklausti liudytojai nepatvirtino, kad atsakovas G. K. atrodė akivaizdžiai nepilnametis ir dėl to ieškovas būtų turėjęs imtis atitinkamų aktyvių veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kad dėl įvykusio įvykio 60 procentų yra kaltas ieškovas ir kad tai lėmė tokie ieškovo veiksmai kaip netaisyklinga stovėsena, stovėjimas nesaugiu atstumu, leidimas atsakovui kelti sunkų bloką ir kt. yra nepagrįstas, teismas šių savo argumentų nei tinkamais teisės aktais, nei byloje nustatytomis aplinkybėmis nepagrindė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės L. K. IĮ „Eko kuras“ nerūpestingo elgesio (nesirūpinimo savo nuosavybe taip, kad kitiems asmenims nebūtų daroma žalos) ir ieškovui padarytos žalos yra civilinei atsakomybei kilti pakankamas priežastinis ryšys, t. y. atsakovei atidžiau ir rūpestingiau prižiūrėjus savo nuosavybę, tikėtina, jog žalos nebūtų kilę, todėl konstatuotina, kad dėl įvykusio įvykio yra kalti atsakovas G. K. ir atsakovė, didesnio pavojaus šaltinio savininkė, L. K. IĮ „Eko kuras“.

49Atmestini ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad dėl įvykio yra kaltas ir atsakovas V. K.. Nors byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovas V. K. buvo žadėjęs atsiųsti techniką į statybos vietą, minėta aplinkybė nepatvirtina, jog atsakovas V. K. liepė savo nepilnamečiui sūnui atvykti su kitai atsakovei priklausančia transporto priemone į sandėlį, byloje nėra duomenų, kad atsakovas V. K. yra kaltas dėl to, jog atsakovei L. K. IĮ „Eko kuras“ priklausančią transporto priemonę vairavo nepilnametis G. K.. Tačiau atmetant vieną iš atsakavo apeliacinio skundo argumentų, dėl atsakovo V. K. subsidiarios atsakomybės pažymėtina, kad CK 6.276 straipsnyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, o tais atvejais, kai jis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokiu atveju tėvams nustatoma papildoma (subsidiari) atsakomybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas V. K., kaip nepilnamečio vaiko tėvas, yra kaltas dėl to, jog atsakovas G. K. nebuvo auklėtas taip, kad žinotų ir suprastų tinkamo ir teisėto elgesio taisykles, todėl nesant atsakovo turto ar jo nepakankant, žala pagrįstai priteista iš laikino subsidiaraus atsakovo V. K., kaip nepilnamečio vaiko tėvo. Atmestinas ir tas atsakovo argumentas, kad ne su juo, o su motina tuo metu gyveno G. K., kadangi bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena vaikas, tėvų tiek teisės, tiek ir pareigos auklėjant vaikus yra vienodos (CK 3.156 str.). Be to, atkreiptinas atsakovo V. K. dėmesys, kad šiuo konkrečiu atveju jam nustatyta subsidiari atsakomybė yra laikina, t. y. pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK 6.276 str. 3 d.).

50Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas L. K. IĮ „Eko kuras“ yra su atsakovu G. K., vairavusiu keltuvą, lygiomis dalimis (dalinė atsakomybė) atsakingas už ieškovui padarytą žalą.

51Skolininkų (pažeidėjų) daugetu deliktinėje atsakomybėje laikomi atvejai, kai už nukentėjusiojo patirtą žalą atsakyti privalo daugiau nei vienas asmuo. Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, pagrįstą suvokimu, kad kiekvienas privalo atlyginti tik tą žalą, kurią savo veiksmais sukėlė, solidariosios atsakomybės taikymui konkrečiu atveju būtinas teisinis pagrindas – teisės norma, nustatanti solidariąją asmenų pareigą susiklosčiusioje situacijoje. CK yra tik kelios nuostatos, reglamentuojančios solidariosios atsakomybės klausimus: CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, o CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidariąją atsakomybę įtvirtinančios CK 6.279 straipsnio 4 dalies, 6.265 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.270 straipsnio 3 ir 4 dalių normos taikytinos specialiems atvejams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2014 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014 konstatavo, kad solidarioji atsakomybė geriausiai atitinka nukentėjusiojo interesus, nes bendraskolių nemokumo rizika perkeliama skolininkams. Solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai).

52Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. Š. v. antstolė L. D. , bylos Nr. 3K-3-59/2008). CK 6.270 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą, o šio straipsnio 3 dalis yra skirta specialiesiems atvejams. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, jog galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Tačiau pirmiau nurodytoje teisės normoje taip pat įtvirtinta nuostata, kad jeigu dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.

53Kaip jau minėta, CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, be kita ko, rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp atsakovės L. K. IĮ „Eko kuras“ nerūpestingo elgesio (nesirūpinimo savo nuosavybe taip, kad kitiems asmenims nebūtų daroma žalos) ir ieškovui padarytos žalos yra civilinei atsakomybei kilti pakankamas priežastinis ryšys, t. y. atsakovei atidžiau ir rūpestingiau prižiūrėjus savo nuosavybę, tikėtina, jog žalos nebūtų kilę, ir šiuo atveju atsiradę padariniai (žala) nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo – netinkamo rūpinimosi savo nuosavybe, todėl konstatuotina, kad dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo yra ir valdytojo, t. y. atsakovės L. K. IĮ „Eko kuras“ kaltės, o atsakovės neveikimas, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pateiktus minėtoje 2014 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, šiuo atveju laikytinas objektyviojo bendrininkavimo prasme susijęs su kito atsakovo G. K. atliktais veiksmais ir ji turi atsakyti kaip bendraskolis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovų dalinę atsakomybę, netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 6.270 str. 3 d.), neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, todėl dėl šios dalies priėmė neteisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, sprendimas dėl atsakovų atsakomybės pobūdžio keistinas, nustatant, kad atsakovai G. K. ir atsakovė, didesnio pavojaus šaltinio savininkė, L. K. IĮ „Eko kuras“ šiuo atveju privalo atsakyti solidariai.

54Dėl turtinės žalos

55Visi apeliantai, pateikę apeliacinius skundus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas mano, kad teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų dydį, rėmėsi tik rašytiniais įrodymais, nepagrįstai ir be motyvų netenkino ieškinio reikalavimo dėl negauto užmokesčio už statybos rangos darbus ( - ) esančiame angare. Be to, ieškovas nurodo, kad teismas, priteisdamas periodines išmokas, peržengė ieškinio ribas, kadangi ieškovas prašė priteisti žalos atlyginimą konkrečia vienkartine pinigų suma – 80825,75 Lt. Atsakovai V. K. ir L. K. IĮ „Eko kuras“ su šia sprendimo dalimi nesutinka tuo pagrindu, kad spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, mano, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų dydžio, o teismas neteisingai paskaičiavo, kad negautos ieškovo pajamos kas mėnesį sudaro 100,18 Lt, teigia, kad teismas neteisingai paskaičiavo ieškovo iki nelaimingo atsitikimo gautas pajamas, ir laikotarpį, už kurį šios pajamos turi būti skaičiuojamos.

56Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Aiškindamas ir taikydamas CK 6.283 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, kasacinis teismas yra nurodęs, kad už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius, o nuostoliai – tai nukentėjusiojo iš dalies netektas darbingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais, kas iš esmės aktualu ir nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į netekto darbingumo lygį bei į laikotarpį, kuriam šis nedarbingumas buvo nustatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2005; 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB ,,Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; ir kt.),

57Pažymėtina, kad į žalos sąvoką įeina negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.) ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 str. 2 d.). Patirta žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis yra nurodęs, kad negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas. Jo įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui (CPK 178 str.) (Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).

58Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti vienkartinę išmoką – 77193,94 Lt negautų pajamų, kurias apskaičiavo pagal formulę: gautas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (3000 Lt), atėmus gautą pensiją (338,14 Lt) x laikotarpis nuo žalos padarymo iki patikslinto ieškinio pareiškimo (29 mėn.). Be to, ieškovas prašė priteisti negautas pajams už darbą pas atsakovą V. K., kurias sudaro 2360 Lt.

59Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti ieškovo negautų pajamų dydį, rėmėsi ieškovo pateiktais duomenimis nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn., t. y. dvejų metų duomenimis, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti laikoma objektyviu žalos nustatymu, kadangi negali būti laikomos realiai gautinomis ateityje pajamomis prieš dvejus metus gautos pajamos. Atsižvelgus į tai, kad konkrečiam nagrinėjamam atvejui, t. y. kai asmuo vykdo individualią veiklą, įstatymai nenumato konkrečių negautų pajamų skaičiavimo taisyklių, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinga ir protinga ieškovo negautas pajamas būtų apskaičiuoti pagal pajamas, gautas nuo individualios veiklos pradžios iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo, atskaičius mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (2012 m. – 5 procentai) ir jas padauginus iš kalendorinių dienų, kurias ieškovas dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodo, kodėl jis prašo priteisti negautas pajamas iki 2014-12-05, nėra aišku, ar ieškovas negautas pajamas sieja su negalėjimu dirbti ar su netektu nedarbingumu. Tačiau byloje yra duomenys, kad ieškovas darbo pradėjo ieškotis jau 2013-01-29, tai patvirtina Šiaulių teritorinės darbo biržos Radviliškio skyriaus 2013-08-02 pažyma dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir išmokų mokėjimo. Todėl atsižvelgus į tai, ieškovo negautos pajamos dėl negalėjimo dirbti potrauminiu laikotarpiu gali būti skaičiuojamos nuo 2012-08-06 ir tik iki 2013-01-29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas individualią veiklą pradėjo nuo 2012-03-12 ir iki 2012-08-06 buvo gavęs 3300 Lt, atskaičius gyventojų pajamų mokestį (3135 Lt), jo vienos kalendorinės dienos pajamos (per 148 kalendorines dienas) sudarė 21,18 Lt. Kadangi pagal byloje esančius duomenis ieškovas dėl traumos buvo nedarbingas iki 2013-01-29, o tai nuo 2012-08-06 sudaro 171 kalendorinę dieną, ieškovo įrodytos ir realios negautos pajamos sudaro 3622,20 Lt. Pažymėtina, kad iš šios sumos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gautos išmokos už netektą darbingumą šiuo konkrečiu atveju neatimtinos, kadangi jas ieškovas gavo ir iki įvykio, jų dydis nesikeitė, todėl jos niekaip nekompensavo ieškovo negautų pajamų.

60Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad sveikatos sužalojimu atveju negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama ir kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB ,,Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009). Remiantis CK 6.288 straipsnio 3 dalimi, su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos.

61Nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą ir iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus gavus papildomus duomenis paaiškėjo, kad dėl nagrinėjamam ginčui aktualaus įvykio ieškovas neteko 20 procentų darbingumo (ieškovo darbingumas dėl dešinės pėdos I piršto, I padikaulio amputacijos 80 procentų, 2012-12-11 Darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-6486, 2014-11-27 Darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-5356). Atsižvelgus į tai, kad ieškovas ieškiniu iš atsakovų prašė priteisti negautas pajamas iki 2014‑12‑05, konstatuotina, kad ieškovo negautos pajamos nuo 2013-01-29, t. y. nuo to laiko, kai ieškovas buvo pajėgus įsidarbinti, iki 2014-12-05 dėl netekto darbingumo procento sudaro 2863,54 Lt (21,18 Lt x 676 d. x 20 procentų).

62Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškovui L. L. dėl 2012-08-06 patirtos pėdos traumos iš solidarių atsakovų G. K. ir L. K. IĮ „Eko kuras“ priteistinos 6485,74 Lt negautos pajamos, kaip žala, atsiradusi dėl negalėjimo dirbti tam tikrą laiko tarpą dėl traumos, ir kaip žala, praradus atitinkamą darbingumo procentą.

63Teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytą ieškovo reikalavimą kaip negautas pajamas priteisti ir ieškovo iš atsakovo V. K. negautą darbo užmokestį (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad nors byloje yra duomenys apie ieškovo ir atsakovo susitarimą dėl rangos darbų, dėl tam tikro apmokėjimo už darbus (70 ct už plytą ir 30 Lt už bloką), byloje nėra jokių leistinų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ieškovo nurodomos ir prašomos priteisti sumos, kaip darbo užmokesčio, realumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas, siekdamas ginti savo teises dėl negauto darbo užmokesčio, turi galimybę pareikšti užsakovui reikalavimą dėl apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 str.).

64Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ieškovo apeliacinio skundo argumentą, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui žalos, kurią sudaro ortopedinės avalynės pirkimas. Kaip nurodė pats ieškovas, kartą į metus tokios avalynės pirkimą kompensuoja valstybė, ieškovas nepateikė leistinų įrodymų, kad kiekvienais metais, kiekvienam sezonui būtina pirkti po atskirą porą specialios avalynės, todėl spręstina, kad ieškovas neįrodė tokios turtinės žalos realumo (CPK 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ši ieškovo reikalavimą atmetė.

65Dėl neturtinės žalos

66Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. , L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009). Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006), vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės.

67Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino tai, kad ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, dėl sužalojimo buvo visiškai amputuotas pėdos pirštas ir taip ieškovas buvo suluošintas visam gyvenimui, kad ieškovui buvo atlikta skausminga operacija, ieškovas kentė skausmus, vartojo vaistus ir kt. Be to, teismas sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį įvertinęs kaltus paties nukentėjusiojo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, sprendžia, kad, nepaisant to jog apeliacinės instancijos teismas paneigė ieškovo kaltę dėl įvykusio įvykio, pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistas neturtinės žalos dydis atitinka įstatymo nustatytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Byloje nustatyta, kad ieškovas dalies darbingumo dėl patirtos traumos neteko iki 2028 m., ieškovui buvo amputuota kūno dalis, tikėtina, jog dėl to ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, jis kentė skausmus, operacijas, ilgą laiką buvo nedarbingas, akivaizdu, kad nepataisomai suprastėjo ieškovo gyvenimo kokybė. Atsižvelgus į tai spręstina, kad sprendimo dalis dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra teisėta ir pagrįsta.

68Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

69Atsakovai V. K. ir L. K. IĮ „Eko kuras“ skundžia ir tą sprendimo dalį, kuria atsakovams iš ieškovo priteista po 1909,95 Lt bei 1133,55 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovų teigimu, teismas netinkamai paskaičiavo ieškinio sumą, neatsižvelgė į tai, kad ieškinys atsakovo V. K. atžvilgiu atmestas.

70Pagal CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, tačiau to paties straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgusi į tai, kad ieškinys, nors ir iš dalies, patenkintas ieškovo naudai, į tai, kad ieškinys atsakovo V. K. atžvilgiu nebuvo atmestas visiškai, pripažįstant jo subsidiarią atsakomybę su atsakovu G. K., į bylos pobūdį (ieškinys dėl žalos sveikatos sužalojimo atveju) bei į tai, kad būtent atsakovų veiksmai lėmė ieškovo kreipimąsi į teismą, į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, net ir iš dalies pakeitusi skundžiamą sprendimą, palieka nepakeistą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme.

71Be to, atsižvelgus į tai, kad visų apeliantų apeliaciniai skundai buvo patenkinti iš dalies, į tai, kad visi apeliantai apeliacinės instancijos teisme taip pat patyrė panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), apeliacinės instancijos teisme šalys paliekamos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

72Kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nevertina, kadangi jie neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui ir yra pertekliniai.

73Atsižvelgus į visą tai, kas išdėstyta, skundžiamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-06-09 sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

74Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

75Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą ir išdėstyti jį taip:

76Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

77Iš atsakovo G. K., a. k. ( - ) gyv. ( - ), o šiam neturint pakankamai pajamų ir turto – subsidiariai iš V. K., a. k. ( - ) gyv. ( - ), ir atsakovės L. K. IĮ „Eko kuras“ (į. k. 302678807, Radviliškio r. sav., Aukštelkų sen., Liaudiškių k.) ieškovui L. L., a. k. ( - ) gyv. ( - ), solidariai priteisti 6485,74 Lt (šešių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių litų 74 ct) / 1878,40 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 40 ct) žalos atlyginimą, 15000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) / 4344,30 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt keturis litus 30 ct) neturtinės žalos, 34,16 Lt (trisdešimt keturis litus 16 ct) / 9,89 Eur (devynis eurus 89 ct) vertimo ir kopijavimo išlaidų bei 5 (penkių procentų) metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos 2013-06-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

78Iš ieškovo L. L. priteisti 1909,95 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus devynis litus 95 ct) / 553,16 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus 16 ct) išlaidų už advokato pagalbą V. K. ir 1133,55 Lt (vieną tūkstantį šimtą trisdešimt tris litus 55 ct) / 328,30 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis litus 30 ct) išlaidų už advokato pagalbą L. K. IĮ „Eko kuras“.

79Likusią dalį ieškinio atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas L. L. pateikė teismui ieškinį, vėliau jį patikslino ir prašė... 6. Atsakovas V. K. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad sūnus G. K. tuo metu... 7. Atsakovo L. K. IĮ „Eko kuras“ savininkas L. K. su ieškiniu nesutiko... 8. Atsakovas Transporto priemonių draudikų biuras su ieškiniu nesutiko.... 9. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 12. Byloje pateikti trys apeliaciniai skundai – atsakovo L. K. IĮ „Eko... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas L. K. IĮ „Eko kuras“ prašo panaikinti... 14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:... 15. 1.Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad ieškovui padarytus sužalojimus,... 16. 2.Teismas neteisingai ir netiksliai įvertino ieškovui atlygintinos turtinės... 17. 3.Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į teismų... 18. 4. Teismas neteisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės... 19. 5.Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą,... 20. Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti 2014-06-09 Radviliškio... 21. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:... 22. 1.Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias... 23. 2.Teismas nenustatė V. K. civilinės atsakomybės dydžio. Teismas,... 24. 3.Teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė iš subsidiaraus skolininko... 25. 4.Teismas nepagrįstai nesprendė, jog byloje nėra įrodytos visos sąlygos... 26. 5.Teismas neteisingai ir netiksliai įvertino ieškovui atlygintinos žalos... 27. 6.Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nesivadovavo teismų... 28. 7.Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą,... 29. Apeliaciniu skundu ieškovas L. L. prašo panaikinti Radviliškio rajono... 30. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:... 31. 1.Teismas, spręsdamas padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą,... 32. 2.Teismas, netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė... 33. 3.Teismas, netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus, netinkamai... 34. 4.Teismas, spręsdamas padarytos turtinės žalos dydžio klausimą, netinkamai... 35. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas LR transporto priemonių... 36. Atsiliepimu į V. K. apeliacinį skundą ieškovas L. L. prašo apelianto V. K.... 37. Atsiliepimu į ieškovo L. L. apeliacinį skundą atsakovas L. K. IĮ „Eko... 38. Atsiliepimu į ieškovo L. L. apeliacinį skundą atsakovas V. K. prašo... 39. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir... 40. Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.... 41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 42. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas civilinės atsakomybės už didesnio... 43. Dėl atsakovų L. K. IĮ „Eko kuras“, V. K. atsakomybės ir ieškovo L. L.... 44. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir 6.263 straipsnio nuostatas civilinės... 45. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine... 46. Atsakovė vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad teismas... 47. Visų pirma, pažymėtina, kad G. K. neteisėti veiksmai ir kaltė yra įrodyti... 48. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus abiejų atsakovų... 49. Atmestini ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad dėl įvykio yra kaltas... 50. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas L. K. IĮ „Eko... 51. Skolininkų (pažeidėjų) daugetu deliktinėje atsakomybėje laikomi atvejai,... 52. Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą... 53. Kaip jau minėta, CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems... 54. Dėl turtinės žalos... 55. Visi apeliantai, pateikę apeliacinius skundus, nesutinka su pirmosios... 56. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 57. Pažymėtina, kad į žalos sąvoką įeina negautos pajamos, kurias asmuo... 58. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti vienkartinę... 59. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti ieškovo negautų pajamų... 60. Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad sveikatos sužalojimu atveju negautų... 61. Nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismui atnaujinus bylos... 62. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškovui L. L. dėl 2012-08-06 patirtos... 63. Teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytą ieškovo reikalavimą kaip negautas... 64. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ieškovo apeliacinio skundo... 65. Dėl neturtinės žalos... 66. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 67. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos... 68. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 69. Atsakovai V. K. ir L. K. IĮ „Eko kuras“ skundžia ir tą sprendimo dalį,... 70. Pagal CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame... 71. Be to, atsižvelgus į tai, kad visų apeliantų apeliaciniai skundai buvo... 72. Kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nevertina,... 73. Atsižvelgus į visą tai, kas išdėstyta, skundžiamas Radviliškio rajono... 74. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 75. Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d.... 76. Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.... 77. Iš atsakovo G. K., a. k. ( - ) gyv. ( - ), o šiam neturint pakankamai pajamų... 78. Iš ieškovo L. L. priteisti 1909,95 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus... 79. Likusią dalį ieškinio atmesti....