Byla B2-1479-254/2016
Dėl atsakovės BUAB „Evekas“ 2016 m. sausio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo atsakovės BUAB „Evekas“ bankroto administratorė UAB „Lexforis“

1Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo kreditoriaus AB SEB banko skundą dėl atsakovės BUAB „Evekas“ 2016 m. sausio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo atsakovės BUAB „Evekas“ bankroto administratorė UAB „Lexforis“, ir

Nustatė

2pareiškėjas (toliau – kreditorius) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2016 m. sausio 29 d. atsakovės kreditorių susirinkimo protokolo nutarimą, priimtą svarstant darbotvarkės klausimą Nr. 3 „Dėl ūkinės komercinės operacijos atlikimo“. Šiuo nutarimu nutarta:

31. Perimti atsakovės nuosavybėn ankščiau lizinguotą nekilnojamąjį turtą - butą (unikalus Nr. ( - )) su dvejomis parkavimo vietomis (unikalus Nr. ( - )) ir butui tenkančiomis 8675/26000 dalimis žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) (toliau – nekilnojamieji daiktai), už likusią atsakovės nesumokėtą lizingo įmokų, įskaitant palūkanas, sumą, tačiau bet kuriuo atveju ne daugiau nei 286 000 Eur.

42. Perimtus nekilnojamuosius daiktus parduoti: 2.1. Viešose pirmose varžytynėse, pradinę varžytynių kainą nustatant 333 300 Eur (pagal turto vertintojo UAB „Centro kubas“ nekilnojamasis turto (b. l. 11‑12) nustatytą turto rinkos vertę); 2.2. Viešose antrose varžytynėse pradinę varžytinių kainą nustatant 320 000 Eur; 2.3. Varžytinėse nustatyti 3 000 Eur kainos didinimo intervalą; 2.4. Nepavykus parduoti nekilnojamųjų daiktų dvejose varžytynėse (joms neįvykus) - parduoti nekilnojamuosius daiktus už didžiausią pasiūlytą kainą, apie nekilnojamųjų daiktų pardavimą viešai paskelbiant dienraštyje „Lietuvos rytas“, nustatant 20 dienų terminą nuo paskelbimo dienos potencialių pirkėjų pasiūlymams pateikti;

53. Siekiant perimti nekilnojamuosius daiktus (gauti tam reikalingas lėšas) sudaryti sutartį su investuotoju UAB „AVS Baltic“ (toliau ‑ investuotojas) šiomis esminėmis sąlygomis: 3.1. Investuotojas įsipareigoja savo lėšomis apmokėti visą likusią įmonės nesumokėtą lizingo įmokų, įskaitant palūkanas, sumą (nutarimo 1 punktas); 3.2. Investuotojo sumokėtos sumos investuotojui grąžinamos tiktai pardavus nekilnojamuosius daiktus; 3.3. Skirtumas taip įplaukų, gautų pardavus nekilnojamuosius daiktus ir perimant nekilnojamuosius daiktus sumokėtos sumos (nutarimo 1 punktas), paskirstomas šiomis dalimis: atsakovei ‑ 10 proc., tačiau bet kuriuo atveju ne mažiau nei 5 000 Eur, o investuotojui – likusi dalis; 3.4. Investuotojas privalo užtikrinti, kad nepardavus nekilnojamųjų daiktų viešose varžytynėse (nutarimo 2.1, 2.2 punktai) ir viešo pardavimo būdu (nutarimo 2.4. punktas) jis įsipareigoja nupirkti nekilnojamuosius daiktus už 291 000 Eur kainą ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo antrųjų varžytynių įvykdymo dienos.

64. Pavesti įmonės administratorei kreiptis į atsakovės bankroto bylą nagrinėjantį Kauno apygardos teismą, prašant leidimo perimti nuosavybėn nekilnojamuosius daiktus, sudaryti ir vykdyti sandorį su investuotoju. Atlikti visus veiksmus, susijusius su šiame nutarime nurodytų sandorių sudarymu bei vykdymu, šiame nutarime nurodytomis sąlygomis.

7Skundas grindžiamas šiai argumentais:

81. Skundžiamas nutarimas pažeidžia lizingo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teisminiuose procesuose, kurie baigti įsiteisėjusiais teismo sprendimais, konstatuota, kad minėtos lizingo sutartys yra nutrauktos, todėl atsakovė neteko teisės naudotis lizinguotu turtu. Esant tokiai teisinei situacijai, kreditorius iš lizinguoto turto pardavimo lėšų turi teisę padengti nuostolius, susidariusius lizingo sutarčių pagrindu, taigi yra suinteresuotas lizinguotą turtą parduoti už kuo didesnę kainą. Nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 333 300 Eur, kai atsakovė šį turtą skundžiamo nutarimo pagrindu siekia perimti už 286 000 Eur, t. y. už 47 000 Eur mažesnę sumą, o vėliau šį turtą pardavinėti už 333 300 Eur sumą. Šiai dienai neginčijama teismo patvirtinto kreditoriaus kreditorinio reikalavimo dalis yra 1 587 888,49 Eur. Lizingo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nėra draudimo lizingo davėjo nuostolius, atsirandančius iš vienos lizingo sutarties nutraukimo, įskaityti į lizingo gavėjui grąžintinas įmokas pagal kitą lizingo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013). Įvertinus nurodytas aplinkybes, iš turto pardavimo visos gautos piniginės lėšos bus nukreiptos kreditoriaus nuostolių, paskaičiuotų lizingo sutarčių pagrindu, dengimui.

92. Skundžiamu nutarimu pažeidžiamos kreditoriaus, kaip nekilnojamojo turto savininko, teisės. Kaip matyti iš lizingo sutarčių (b. l. 14–45), lizingo sutartys nenumato galimybės lizingo gavėjui išsipirkti lizinguotą turtą, esant jau nutrauktai lizingo sutarčiai. Lizingo davėjas (kreditorius) jau yra pasirinkęs savo teisių gynimo būdą, t. y. nutraukęs lizingo sutartis jis perėmė turtą ir siekia jį realizuoti, o už gautas pinigines lėšas padengti susidariusį įsiskolinimą. Nuosavybės teisė negali būti atimama, perduodama ar kitokiu būdu ribojama, kaip tik įstatymų nustatyta tvarka. Kreditorius, kaip ginčo nekilnojamojo turto savininkas, nenori parduoti už skundžiamame kreditorių nutarime nustatytą kainą, nes yra suinteresuotas šį turtą parduoti kuo brangiau ir tokiu būdu kiek įmanoma efektyviau padengti egzistuojančius atsakovės įsiskolinimą pagal lizingo sutartis.

103. Skundžiamas nutarimas prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms, reglamentuojančioms bankrutavusios atsakovės veiklą ir kreditorinių reikalavimų tenkinimą. Skundžiamu kreditorių nutarimu bankrutavusiai atsakovei sukuriami papildomi skoliniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui ‑ investuotojui, kai atsakovė ir taip jau yra nemokumo būsenoje ir nesugeba vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, taip pat pažeidžiama ir kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka. Jei bankrutuojanti įmonė ar trečiasis asmuo siekia įsigyti nekilnojamąjį turtą, tai jie gali padaryti įstatymų nustatyta tvarka, kreditoriui inicijavus turto pardavimo procedūras, pasiūlius didžiausią kainą.

114. Atsakovei kreditorių susirinkimo metu buvo žinoma, kad jos atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtinto 1 785 870,83 Eur kreditorinio reikalavimo neginčijama dalis yra 1 587 888,49 Eur, o ginčijama – 197 982,34 Eur. Kuomet skundžiamame kreditorių nutarime kreditoriaus kreditorinis reikalavimas nurodomas tik 854 971,96 Eur, t. y. 732 916,53 Eur mažesnė suma. Visos šios aplinkybės nulėmė, kad skundžiamame kreditorių nutarime netinkamai išskirtos balsavusių kreditorių reikalavimų procentinės išraiškos.

12Suinteresuotas asmuo (toliau – atsakovė) atsiliepime į skundą prašo jį atmesti šiais argumentais:

131. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas kreditorių susirinkimo balsų dauguma („už“ balsavo 58,144 proc. teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos), įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 6 punkte numatytą teisę svarstyti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo.

142. Skundžiamu nutarimu yra siekiama lizinguotą nekilnojamąjį turtą parduoti už kuo palankesnę kainą, kad būtų patenkinti kreditorių, įskaitant kreditoriaus pareiškėjo, interesai. Nekilnojamąjį turtą yra siekiama perimti už likusią nesumokėtą lizingo įmokų sumą, įskaitant palūkanas. Ši suma kreditoriui būtų sumokėta iš karto, t. y. kreditoriui iš karto būtų padengti visi jo patirti nuostoliai, o taip pat būtų išvengta tolimesnio nuostolių didėjimo, nes turto realizavimo sąnaudos didina kreditoriaus patiriamų nuostolių dydį. Kreditorius dėl nurodyto nekilnojamojo turto lizingo sutarčių vykdymo iš viso nebūtų patyręs nuostolių, jei būtų patenkinęs atsakovės dar 2009 m. spalio mėnesį pateiktą prašymą leisti perleisti pagal lizingo sutartis Nr. K2007-010069-01, Nr. 2007-010051-02 ir Nr. K2007-010051-03 lizinguojamą turtą už visą pasiūlymo metu neišmokėtą turto likutinę vertę. Skundžiamame nutarime yra numatyta, kad tuo atveju, jei perimtą turtą pavyktų realizuoti už didesnę kainą, tai gautos lėšos įstatymo nustatyta tvarka būtų paskirstytos kreditoriams, įskaitant ir kreditoriui pareiškėjui. Taigi, kreditorius dėl skundžiamo nutarimo įgyvendinimo ne tik, kad nepatirtų jokių nuostolių, bet būtų patenkinta ir dalis jo finansinio reikalavimo, o taip pat iš dalies patenkinti ir kitų atsakovės kreditorių finansiniai reikalavimai.

153. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi atsakovės bankroto byloje buvo patvirtintas kreditoriaus 854 971,96 Eur finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 9 d. nutartimi buvo tenkintas kreditoriaus prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir patikslintas 1 785 870,83 Eur finansinis reikalavimas. Dėl šios teismo nutarties atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuris dar nėra išnagrinėtas, todėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 9 d. nutartis dar nėra įsiteisėjusi. Todėl darytina išvada, kad teismas yra patvirtinęs tik 854 971,96 Eur kreditoriaus finansinį reikalavimą.

16Skundas tenkinamas visiškai.

17Dėl ginčo esmės

182016 m. sausio 29 d. įvyko atsakovės kreditorių susirinkimas (toliau – kreditorių susirinkimas), kuriame 3 darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas dėl ūkinės komercinės operacijos atlikimo. Šiuo nutarimu buvo nutarta perimti iš kreditoriaus (lizingo davėjo) atsakovės nuosavybėn ankščiau (prieš kreditoriui nutraukiant lizingo sutartis) lizinguotą nekilnojamąjį turtą už likusią nesumokėtą lizingo įmokų sumą, įskaitant palūkanas, o perėmus – parduoti turtą varžytynėse, nepavykus ‑ viešo pardavimo būdu potencialiam pirkėjui už kuo didesnę kainą. Šioje byloje kreditorius (lizingo davėjas) siekia, kad nurodytas kreditorių susirinkimo nutarimas nebūtų įvykdytas.

19Dėl faktinių aplinkybių ir balsavusių kreditorių reikalavimų procentinės išraiškos

20Nustatyta, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Lexforis“. 2014 m. spalio 23 d. nutartimi patvirtintas atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, įskaitant ir kreditoriaus 1 180 774,54 Lt (341 975,94 Eur) finansinis reikalavimas. Gavus kreditoriaus atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 23 nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditoriaus 1 180 774,54 Lt (341 975,94 Eur) finansinis reikalavimas ir kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas paskirtas nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. daline nutartimi buvo patvirtintas kreditorės 854 971,96 Eur finansinis reikalavimas, nes atsakovės administratorė su juo sutiko. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl likusios 930 898,87 Eur patikslinto finansinio reikalavimo dalies. Šia nutartimi buvo patikslintas Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. daline nutartimi patvirtintas kreditoriaus 854 971,96 Eur finansinis reikalavimas, jį padidinant 930 898,87 Eur suma bei patvirtinant bendrą 1 785 870,83 Eur finansinį reikalavimą atsakovei. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-761-157/2016 Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Kadangi kreditorių susirinkimo metu pastarosios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas dar nebuvo išspręstas, ir nutartis dėl bendro patvirtinto kreditoriaus 1 785 870,83 Eur finansinio reikalavimo dar nebuvo įsiteisėjusi, atsakovės administratorė visiškai pagrįstai skundžiamo nutarimo priėmimo metu laikė, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas yra 854 971,96 Eur dydžio. Todėl kreditoriaus skundo argumentas, kad skundžiamame kreditorių nutarime netinkamai išskirtos balsavusių kreditorių reikalavimų procentinės išraiškos, atmetamas kaip visiškai nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

21Dėl procedūrinių pažeidimų

22Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Nagrinėjamu atveju, susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 3 779 726,21 Eur arba 92,617 proc. nuo visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. „Už“ skundžiamo nutarimo priėmimą balsavo 58,144 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, „prieš“ – 33,10 proc., o nebalsavo – 1,38 proc., todėl skundžiamas nutarimas teisėtai ir pagrįstai laikytas priimtu (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta, o tarp šalių nėra ginčo, taip pat ir dėl kitų esminių procedūrinių pažeidimų (dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio teismas jau pasisakė), susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu (t. y. susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo), padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo priėmimą, todėl teismas toliau plačiau pasisako tik dėl ginčo esmės – materialiniu aspektu.

23Dėl materialinių pažeidimų

24Bylos ir Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ginčo nekilnojamasis turtas atsakovės iš kreditoriaus įsigytas 2007 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 46–55), kuri pasirašyta įgyvendinant 2007 m. liepos 25 d. finansinio lizingo sutartis Nr. K2007-010069 ir K2007-010051 (b. l. 14‑45). Lizingo davėjas (kreditorius) yra nutraukęs lizingo sutartis su atsakove ir perėmęs turtą bei siekia jį realizuoti, o už gautas pinigines lėšas padengti susidariusį įsiskolinimą, įskaitant nuotolius, susidariusius lizingo sutarčių pagrindu. Šių lizingo sutarčių vienašalio nutraukimo teisėtumas patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 2 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013. Kreditoriaus nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamąjį turtą ir tai, kad atsakovė nebeteko teisės naudotis lizinguotu ginčo turtu, įrodyta civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas asmens, gyvenusio atsakovės sutikinimu tame ginčo turte, iškeldinimo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2212-661/2015).

25ĮBĮ 23 straipsnio 6 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo. Tačiau, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju toks kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas ĮBĮ 23 straipsnio 6 punkto pagrindu, pažeidžia: 1) lizingo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas; 2) kreditoriaus, kaip nekilnojamojo turto savininko, teises ir 3) prieštarauja ĮBĮ nuostatoms, reglamentuojančioms bankrutavusios atsakovės veiklą ir kreditorinių reikalavimų tenkinimą.

26Dėl skundžiamo nutarimo, kuris prieštarauja ĮBĮ nuostatoms, reglamentuojančioms bankrutavusios atsakovės veiklą ir kreditorinių reikalavimų tenkinimą. Pažymėtina, kad atsakovė Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir yra likviduojama dėl bankroto jau daugiau nei metus. ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas likviduojamos įmonės ūkinės komercinės veiklos draudimas. Likviduojama dėl bankroto įmonė gali sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę nurodytus sandorius. ĮBĮ nuostata, nustatanti teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik bankrutuojančiai įmonei ir draudžianti ją vykdyti bankrutavusiai įmonei, yra imperatyvi, todėl kreditorių susirinkimas neturi teisės savo sprendimu paneigti šį draudimą. Teismas pažymi, kad tam tikrais išimtiniais atvejais gali susidaryti ir tokia faktinė situacija, kad po teismo sprendimo pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto būtina tęsti ūkinę komercinę veiklą. Tokiu atveju, esant motyvuotam ir pagrįstam administratoriaus prašymui, ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalies nuostata suteikia teismui teisę nutartyje likviduoti dėl bankroto įmonę leisti bankrutavusiai įmonei sudaryti tam tikrus sandorius, reikalingus įmonės turto vertei išsaugoti ar nuostoliams mažinti, net jeigu tai susiję su tam tikru ūkinės komercinės veiklos vykdymu iki bus parduotas turtas. Ši teismo teisė leisti sudaryti tam tikrus sandorius pagal ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalies normos turinį yra išimtis iš ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatytų apribojimų ir 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos administratoriaus kompetencijos. Taigi, kreditorių susirinkimas pagal ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalį neturi teisės savarankiškai, be teismo leidimo, spręsti dėl atsakovės ūkinės komercinės veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015).

27Nagrinėjamu atveju bankroto byloje net nekilo klausimas, kad reikalingas tam tikras laiko tarpas, kol likviduojamos įmonės turtas bus parduotas dėl šio turto specifinio pobūdžio ar savybių, kurio metu likviduojama įmonė iš esmės galėtų turtą nuomoti ar kitaip naudoti ūkinei komercinei veiklai, iš to gaudama pajamų turto apsaugai, išlaikymui, administravimo procedūroms, bet neapsunkindama turto realizavimo, arba tam tikrais atvejais gali būti naudingiau parduoti turtą kaip veikiančio verslo dalį, gaunant tokiu būdu iš pardavimo didesnę naudą (pvz., patalpos, kurios gali būti parduodamos kartu su nuomos teisės apsunkinimu, gaunant iš nuomos pajamų laikotarpiu iki tokio turto pardavimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015). Pabrėžtina, kad atsakovės kreditoriai skundžiamu nutarimu sprendė ne dėl įmonei priklausančio turto, o dėl turto, kuris kreditoriui priklauso nuosavybės teise, pardavimo.

28Tuo labiau, skundžiamas nutarimas pažeidžia ne tik imperatyvią ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl likviduojamos įmonės ūkinės komercinės veiklos draudimo, tačiau taip pat ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos. Skundžiamu kreditorių nutarimu bankrutavusiai atsakovei sukuriami papildomi skoliniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui – investuotojui. Kaip matyti iš nutarimo formuluotės, trečiasis asmuo sumokės pinigines lėšas, kad bankrutavusi atsakovė įsigytų nekilnojamąjį turtą, tačiau pardavus nekilnojamąjį turtą iš pardavimo gautos lėšos, būtų paskirstomos ne ĮBĮ nustatyta tvarka, o išimtine tvarka, be jokio teisinio pagrindo nukreipiamos trečiajam asmeniui. Tokiu būdu būtų pažeidžiama ir kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka, įtvirtinta ĮBĮ 35 straipsnyje. Akivaizdu, kad jeigu atsakovė ar kitas trečiasis asmuo siekia įsigyti nekilnojamąjį turtą, tai jie gali padaryti įstatymų nustatyta tvarka, kreditoriui inicijavus turto pardavimo procedūras, pasiūlius didžiausią kainą (CPK 700 straipsnis).

29Dėl skundžiamo nutarimo, kuris pažeidžia kreditoriaus, kaip nekilnojamojo turto savininko, teises. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas priimtas dėl kreditoriui priklausančio turto pardavimo. Kaip matyti iš lizingo sutarčių (b. l. 14–45), lizingo sutartys nenumato galimybės lizingo gavėjui išsipirkti lizinguotą turtą, esant jau nutrauktai lizingo sutarčiai. Lizingo davėjas (kreditorius) jau yra pasirinkęs savo teisių gynimo būdą, t. y. nutraukęs lizingo sutartis, jis perėmė turtą ir siekia jį realizuoti, o už gautas pinigines lėšas padengti susidariusį įsiskolinimą. Teismo nuomone, skundžiamu nutarimu kėsinamasi pažeisti kreditoriaus teisę į nuosavybę be teisėto pagrindo, kuri gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų (bet ne vykdomosios valdžios aktu) arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnis).

30Dėl skundžiamo nutarimo, kuris pažeidžia lizingo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Byloje nėra ginčo, kad minėtos lizingo sutartys yra nutrauktos, tai konstatuota ir teismų procesiniais dokumentais, todėl, kaip visiškai pagrįstai teigiama skunde, atsakovė neteko teisės naudotis lizinguotu turtu. Lizingo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nėra draudimo lizingo davėjo nuostolius, atsirandančius iš vienos lizingo sutarties nutraukimo, įskaityti į lizingo gavėjui grąžintinas įmokas pagal kitą lizingo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013). Įvertinus nurodytas aplinkybes, iš turto pardavimo visos gautos piniginės lėšos bus nukreiptos kreditoriaus nuostolių, paskaičiuotų lizingo sutarčių pagrindu, dengimui. Kreditorius, kaip ginčo nekilnojamojo turto savininkas, pats suinteresuotas parduoti turtą kuo brangiau ir kuo efektyviau, kad patenkinti atsakovės įsiskolinimą pagal lizingo sutartis.

31Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimą, todėl skundas tenkinamas.

32Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 3 straipsnio 6 dalimi ir 293 straipsnio 1 punktu, Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu,

Nutarė

33kreditoriaus AB SEB banko skundą tenkinti.

34Panaikinti 2016 m. sausio 29 d. atsakovės BUAB „Evekas“ kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą svarstant darbotvarkės klausimą Nr. 3 „Dėl ūkinės komercinės operacijos atlikimo“.

35Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė rašytinio proceso tvarka... 2. pareiškėjas (toliau – kreditorius) kreipėsi į teismą su skundu,... 3. 1. Perimti atsakovės nuosavybėn ankščiau lizinguotą nekilnojamąjį turtą... 4. 2. Perimtus nekilnojamuosius daiktus parduoti: 2.1. Viešose pirmose... 5. 3. Siekiant perimti nekilnojamuosius daiktus (gauti tam reikalingas lėšas)... 6. 4. Pavesti įmonės administratorei kreiptis į atsakovės bankroto bylą... 7. Skundas grindžiamas šiai argumentais:... 8. 1. Skundžiamas nutarimas pažeidžia lizingo teisinius santykius... 9. 2. Skundžiamu nutarimu pažeidžiamos kreditoriaus, kaip nekilnojamojo turto... 10. 3. Skundžiamas nutarimas prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo (toliau –... 11. 4. Atsakovei kreditorių susirinkimo metu buvo žinoma, kad jos atskiruoju... 12. Suinteresuotas asmuo (toliau – atsakovė) atsiliepime į skundą prašo jį... 13. 1. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas kreditorių... 14. 2. Skundžiamu nutarimu yra siekiama lizinguotą nekilnojamąjį turtą... 15. 3. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi atsakovės... 16. Skundas tenkinamas visiškai.... 17. Dėl ginčo esmės... 18. 2016 m. sausio 29 d. įvyko atsakovės kreditorių susirinkimas (toliau –... 19. Dėl faktinių aplinkybių ir balsavusių kreditorių reikalavimų procentinės... 20. Nustatyta, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d.... 21. Dėl procedūrinių pažeidimų... 22. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus... 23. Dėl materialinių pažeidimų... 24. Bylos ir Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3... 25. ĮBĮ 23 straipsnio 6 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė... 26. Dėl skundžiamo nutarimo, kuris prieštarauja ĮBĮ nuostatoms,... 27. Nagrinėjamu atveju bankroto byloje net nekilo klausimas, kad reikalingas tam... 28. Tuo labiau, skundžiamas nutarimas pažeidžia ne tik imperatyvią ĮBĮ 30... 29. Dėl skundžiamo nutarimo, kuris pažeidžia kreditoriaus, kaip nekilnojamojo... 30. Dėl skundžiamo nutarimo, kuris pažeidžia lizingo teisinius santykius... 31. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad skunde... 32. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 3... 33. kreditoriaus AB SEB banko skundą tenkinti.... 34. Panaikinti 2016 m. sausio 29 d. atsakovės BUAB „Evekas“ kreditorių... 35. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali...