Byla 2-761-157/2016
Dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties, kuria patikslintas kreditorės akcinės bendrovės SEB banko finansinį reikalavimą bankrutavusiosios uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ bankroto byloje Nr. B2-423-254/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Evekas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties, kuria patikslintas kreditorės akcinės bendrovės SEB banko finansinį reikalavimą bankrutavusiosios uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ bankroto byloje Nr. B2-423-254/2016.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Evekas“ (toliau – BUAB ,,Evekas“) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė ,,Lexforis“ (toliau – UAB ,,Lexforis“). Teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų 5 306 877,71 Eur finansiniai reikalavimai, iš kurių – trečios eilės kreditorės akcinės bendrovės SEB banko (toliau – AB SEB bankas) 341 975,94 Eur reikalavimas. Teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi panaikinta šio teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas minėtas kreditorės AB SEB banko finansinis reikalavimas, klausimas paskirtas nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtinta bankroto administratoriaus neginčijama AB SEB banko finansinio reikalavimo dalis – 854 971,96 Eur.

5Kreditorė AB SEB bankas prašė padidinti teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi patvirtintą reikalavimą likusia 930 898,87 Eur suma, kurią sudaro 332 764,50 Eur neapmokėta turto likutinė vertė, palūkanos, delspinigiai ir kiti mokėjimai pagal 2009 spalio 2 d. nutrauktas lizingo sutartis (2014 m. rugsėjo 3 d. suvestinė); 598 134,37 Eur nuostolių, atsiradusių pardavus atsiimtą turtą pagal 47 lizingo sutartis (2015 m. balandžio 2 d. suvestinė).

6Atsakovė nurodė, kad iš dalies sutinka su minėtu reikalavimu, t. y. sutinka, kad būtų patvirtintas 732 916,53 Eur finansinis reikalavimas, tačiau ginčija reikalavimo dalį dėl

7197 982,34 Eur, kurį sudaro 19 825,85 Eur nepamokėto turto likutinė vertė, palūkanos delspinigiai ir kiti mokėjimai pagal 5 iš 91 2014 m. rugsėjo 3 d. suvestinėje nurodytų lizingo sutarčių (73-77 eilutės); nesutinka dėl 47 173,38 Eur nuostolių, patirtų pardavus transporto priemones pagal lizingo sutartis, nurodytas 76-77 minėtos suvestinės eilutėse. Nurodo, kad kreditorė nepagrįstai atsisakė šį turtą parduoti atsakovės pasiūlytam trečiajam asmeniui, todėl ji turi prisiimti iš to kilusius padarinius. Taip pat nesutinka su 151 570,46 Eur reikalavimo, t. y. nuostolių, susidariusių pardavus lizinguotą turtą pagal 47 iš 88 2015 m. balandžio 2 d. suvestinėje nurodytų lizingo sutarčių (7-26, 53-57, 61-72, 78-87 eilutės), patvirtinimu, nes teigia, kad transporto priemonės parduotos mažesne nei jų rinkos kaina.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi visiškai patenkino kreditorės AB SEB banko prašymą, patikslino teismo 2015 m. balandžio 30 d. daline nutartimi patvirtintą 854 971,96 Eur finansinį reikalavimą, jį padidindamas 930 898,87 Eur ir patvirtindamas bendrą 1 785 870,83 Eur finansinį reikalavimą.

10Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, nustatė, kad bankroto administratorė ginčija tik dalį kreditorės AB SEB banko pareikšto 332 764,50 Eur finansinio reikalavimo, kuris detalizuotas 2014 m. rugsėjo 3 d. pažymoje pagal finansinio lizingo / išperkamosios nuomos sutartis, t. y. 19 825,85 Eur; kad ginčas kilo dėl penkių lizingo sutarčių (Nr. K2007-010051-02; K2007-010051-03; K2007-010069-01; K2007-080017-01; K2007-090078-01); kad ši skola susidarė dėl grąžinto turto neapmokėtos vertės, palūkanų ir delspinigių; kad kreditorė šias sutartis vienašališkai nutraukė 2009 m. spalio 2 d.; kad atsakovė 2009 m. spalio 6 d., 2011 birželio 23 d. prašė leisti tretiesiems asmenims išpirkti ginčo turtą; kad 2009 m. spalio 14 d., 2009 m. spalio 22 d. pranešimais kreditorė nurodė, jog turtas galėjo būti išpirktas iki sutarčių nutraukimo, jį išpirkti galėjo atsakovė, o ne tretieji asmenys; kad pagal lizingo sutartis perduotas turtas kreditorei buvo grąžintas 2014 m. sausio 17 d. – 2014 m. kovo 10 d. (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-127-178/2015). Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovės teiginiai, kad ši reikalavimo dalis negali būti tvirtinama, nes kreditorė nepagrįstai atsisakė leisti išpirkit ši turtą, yra neįrodyta ir teisiškai nepagrįsta.

11Teismas nustatė, kad bankroto administratorė ginčija tik dalį pareikšto 598 134,37 Eur finansinio reikalavimo, o būtent susijusio su 47 iš 88 lizingo sutarčių, nurodytų 2015 m. balandžio 2 d. lentelėje (7-26, 53-57, 61-72, 78-87 eilutėse), teigdama, kad šis turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą. Taip pat nesutinka su reikalavimu patvirtinti 26 586,03 Eur nuostolių atlyginimo, kurie patirti realizavus lentelės 73-74 grafose nurodytas lizinguotas transporto priemones (lizingo sutarčių Nr. K2007-010017-01; K2007-010078-01), nes kreditorė nepagrįstai atsisakė jas leisti išpirkti tretiesiems asmenimis.

12Teismas konstatavo, kad 26 586,03 Eur finansinis reikalavimas laikomas pagrįstu ir nurodė, jog dėl jo pagrįstumo pasisakė aptardamas 19 825,85 Eur reikalavimo tvirtinimo klausimą.

13Pasisakydamas dėl 151 5701,46 Eur kreditorinio reikalavimo teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog 47 transporto priemonės parduotos už 848 319,90 Eur; kad atsakovė teigia, jog jų vertė yra 1 006 945,96 Eur; kad 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė šių transporto priemonių vertei nustatyti; kad 2015 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog turto rinkos vertė buvo 1 225 860 Eur, priverstinio paradavimo – 980 700 Eur; kad šalys sutiko, jog turi būti vertinama priverstinio paradavimo rinkos vertė. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad eksperto nustatyta priverstinė turto pardavimo kaina ir faktinė turto pardavimo kaina skiriasi 132 380,10 Eur ir viena transporto priemonė buvo parduodama 2 816,60 Eur mažesne kaina nei priverstinio turto pardavimo kaina. Konstatavo, kad faktinė turto pardavimo kainai galėjo turėti įtakos tiek objektyvios, tiek subjektyvios aplinkybės, t. y. atliekant ekspertizę transporto priemonės nebuvo apžiūrėtos, apie jų būklė buvo sprendžiama tik iš priėmimo–perdavimo aktuose nustatytų pažeidimų; kad sandorio šalys turėjo galimybė įvertinti faktinę transporto priemonių būklę; kad kaina įtakos galėjo turėti tai, kad vienas pirkėjas iš karto pirko keliolika transporto priemonių. Nustatė, kad kreditorė siekė kuo greičiau realizuoti turtą ir tokiu būdu išvengti didesnių nuostolių.

14Dėl nurodytų aplinkybių teismas nutarė patenkinti šios kreditorės prašymą ir patikslinus patvirtinti 1 785 870,83 Eur AB SEB banko finansinį reikalavimą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnis).

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16Atsakovė BUAB ,,Evekas“ atskirajame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį ir teismo 2015 m. balandžio 30 d. daline nutartimi patvirtintą kreditoriaus 854 971,96 Eur finansinį reikalavimą padidinti 732 916,53 Eur suma bei patvirtinti bendrą 1 587 88,49 Eur finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad lizinguotą turtą (lizingo sutartys Nr. K2007-010051-02; K2007-010051-03; K2007-010069-01; K2007-080017-01; K2007-090078-01) galėjo išpirkti tik lizingo gavėjas, o ne tretieji asmenys ir tik iki lizingo sutarčių nutraukimo, nes turtas galėjo būti perleistas CK 6.101–6.102 straipsnių nustatyta tvarka.
  2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad nuostoliai pagal lizingo sutartis Nr. K2007-080017-01 ir K2007-090078-01 atsirado ir dėl lizingo davėjo kaltės, t. y. jis be pagrindo atsisakė parduoti turtą pasiūlytiems tretiesiems asmenims. Todėl jis neprivalo atlyginti nuostolių (26 586,03 Eur), atsiradusių dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnio 1 dalis).
  3. Teismas, pasisakydamas dėl parduotu turto rinkos vertės, neįvertino aplinkybės, kad 28 transporto priemonės buvo parduotos įmonei, kuri šias transporto priemones pardavinėjo, todėl ji nebuvo suinteresuota jas parduoti rinkos kainomis.
  4. Nevertino aplinkybės, kad kreditorė nepateikė įrodymų, jog turtas būtų buvęs pardavinėjamas viešai, siūlant jį įsigyti įmanomai didesnei grupei asmenų už kiek įmanomai didesnė kainą.

17Kreditorė AB SEB bankas atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad kreditorė su ja nebendradarbiavo, nes į bylą pateikti įrodymai – šalių susirašinėjimas, patvirtina, kad ji sutiko parduoti turtą tretiesiems asmenims, tačiau pati apeliantė neįvykdė pareigos šį turtą pristatyti lizingo davėjui.
  2. Apeliantės pareiga atlyginti nuostolius, patirtus pardavus lizinguotą turtą, konstatuota įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-127-187/2015 (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
  3. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad turtas nebuvo parduodamas viešai, šias aplinkybes paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – transporto priemonių pardavimo skelbimai.
  4. Turto kaina turėjo būti mažinama, nes transporto priemonės buvo pardavinėjamos apie pusę metų, kitaip būtų susidarę dar didesni nuostoliai.

18IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

19CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

20Iš atsakovės BUAB ,,Evekas“ atskirojo skundo matyti, kad apeliacijos dalyką iš esmės sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas 197 982,34 Eur kreditorinis reikalavimas. Apeliantė mano, kad dėl netesybų ir nuostolių, atsiradusių pardavus lizinguotą turtą, kalta yra pati kreditorė, kuri nepagrįstai atsisakė parduoti turtą pasiūlytam pirkėjui, atsisakė sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, turtą pardavė mažesne nei rinkos kaina.

21Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi šioje byloje aktualias įstatymo normas bei kasacinės ir apeliacinės instancijos teismų suformuluotus nurodymus dėl jų aiškinimo, taikymo.

22Kaip žinoma, bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.

23Vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

24CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis).

25Kasacinės bei apeliacinės instancijos teismai nagrinėjamos kategorijos bylose taip pat ne kartą yra nurodę, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal paties kreditoriaus bei įmonės pateiktus dokumentus, ir arba tokius reikalavimus teikia teismui tvirtinti, arba juos ginčija; kad nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos jo pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo, nes teismas nėra įpareigotas tvirtinti visų be išimties administratoriaus pripažintų reikalavimų; kad tik tokiu būdu sudaromos realios galimybės šioje bankroto proceso stadijoje taikyti rungimosi principą, pagal kurį tiek kreditoriui tenka pareiga vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismų praktika, suformuota jų aiškinimo bei taikymo klausimais, įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus; kad teismas, įvykdęs viešojo intereso suponuojamą pareigą tokiose bylose būti aktyviu, tokį reikalavimą tvirtina tik tuomet, kai iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog šis pagrįstas įrodymais (pvz., sudaryti sandoriai, dokumentai, liudijantys ūkines finansines operacijas, jų apskaitą, etc.), kurių nepaneigia kiti įrodymai, ar jų visuma leidžia konstatuoti įrodymų pakankamumą; kad tuo atveju, kai įvertinami ne visi įrodymai, konstatuojamas principinių pirmiau paminėtų taisyklių pažeidimas, galintis turėti įtakos priimant sprendimą; kad ši procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl tokią teismo nutartį peržiūrint apeliacine tvarka turi būti patikrinama, ar buvo atskleista bylos esmė, nes teismui netyrus įrodymų, neįsitikinus reikalavimo pagrįstumu, galėjo būti neišsamiai ištirta byla (CPK 176-185 str., ĮBĮ 9 str. 2 d. 6 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-369/2009; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-106/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 2-1949-241/2015, etc.).

26Taigi atskirojo skundo argumentų pagrįstumas vertinamas remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visetu, o taip pat vadovaujantis pirmiau paminėtomis įstatymų nuostatomis bei aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais.

27Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinti 66 999,23 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro pagal penkias lizingo sutartis (Nr. K2007-010051-02, K2007-010051-03, K2007-010069-01, K2007-080017-01, K-2007-090078-01) neapmokėto turto likutinė vertė, palūkanos, delspinigiai, kiti mokėjimai bei nuostoliai, susidarę pardavus dvi iš minėtų transporto priemonių (lizingo sutarčių Nr. K2007-010017-01, K2007-010078-01), teigia, kad bankas nepagrįstai atsisakė leisti tretiesiems asmenims parduoti minėtą turtą, perleisti reikalavimo teisę į skolininkę. Apeliantė neginčija minėtų sumų paskaičiavimo teisingumo.

28Pirmiausia pažymėtina, kad teismas, įvertinęs atsakovės 2009 spalio 6 d. rašto dėl išankstinio turto išpirkimo turinį bei kreditorės į juos patiektus atsakymus (t. 11, b. l. 37-43) pagrįstai nustatė, kad minėtas šalių susirašinėjimas nepatvirtina fakto, kad kreditorė pažeidė sutarčių ar įstatymų nuostatas (CPK 178 straipsnis).

29Antra, iš šių dokumentų matyti, kad kreditorė vykdė CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas – pateikė atsakymą į atsakovės paklausimą, nurodė, kad neprieštarauja, jog skolininkė išpirktų ir / ar parduotų turtą tretiesiems asmenimis, su sąlyga, kad prieš jį parduodant jis bus pristatytas į kreditorės nurodytą vietą. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinoma, yra fakto teismas, nepateikė įrodymų (CPK 314 straipsnis), kad būtų įvykdžiusi pranešime nurodytas sąlygas (CPK 178 straipsnis).

30Trečia, iš kitų tarp tų pačių šalių vykusių teisminių ginčų ir juose priimtų procesinių sprendimų (CPK 182 straipsnio 2 punktas) matyti, kad kreditorė, praėjus devyniems mėnesiams nuo netinkamo sutarčių vykdymo, 2009 m. spalio 2 d. vienašališkai nutraukė lizingo sutartis, o teismai konstatavo, kad sutartys nutrauktos teisėtai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1663/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013); kad lizinguotas turtas kreditorei grąžintas tik praėjus keturiems metams po Sutarčių nutraukimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-127-178/2015). Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė turto per Sutartyse nustatytą teminą negrąžino. Tuo tarpu įrodymų, kad kreditorė nepardavusi ar neperleidusi reikalavimo teisės į apeliantę, būtų pažeidusi Sutarčių ar įstatymo nuostatas nepateikė, todėl šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai).

31Nesutikdama dėl 151 570,46 Eur reikalavimo, kurį sudaro nuostoliai, patirti realizavus lizinguotą turtą – 47 Mercedes-Benz balninius vilkikus, apeliantė teigia, kad turtas parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, kad dalį turto nupirko UAB ,,Skuba“, kuriai buvo pavesta minėtą turtą parduoti.

32Visų pirma, teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi tai, kad pagal bylos medžiagą lizinguotas turtas (47 vilkikai) parduotas už 848 319,90 Eur (t. 11, b. l. 27, 31-35, 44-46), eksperto nustatyta priverstinio pardavimo rinkos vertė turto pardavimo dieną – 980 700 Eur (Ekspertizės akto Nr. 1510/13-TP 1 t., l. 23-25), t. y. turtas parduotas 132 380,10 Eur mažesne kaina nei nustatytoji eksperto. Tačiau pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog daikto rinkos kainos nustatymas, atliekant turto vertinimą ar ekspertizę, nereiškia / ne visada reiškia, kad šis gali būti už nustatytą kainą parduotas, t. y. realiai sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio kaina gali būti daug mažesnė arba didesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Apeliantė UAB „Evekas“ nepateikė įrodymų, kad bankas turėjo realių galimybių per protingą laiką parduoti šias transporto priemones už didesnę kainą nei 848 319,90 Eur, taip pat nepateikė įrodymų, kad atsirado asmenų, sutinkančių mokėti eksperto išvadoje nurodytą kainą (CPK 178 straipsnis).

33Antra, turtas parduotas praėjus šešiems mėnesiams nuo jo grąžinimo dienos, t. y. atsižvelgiant į šio turto specifiką ir kiekį, tai leidžia teigti, kad kreditorė ėmėsi priemonių kuo greičiau realizuoti gana greitai nuvertėjantį turtą ir išvengti dar didesnių nuostolių susidarymo. Tuo tarpu apeliantė nepateikė įrodymų, kad būtų ieškojusi turto pirkėjų, siekusi jį parduoti kuo didesne rinkos kaina, kaip minėta anksčiau jos neveikimas – transporto priemonių negrąžinimas keturis metus po sutarčių nutraukimo, paneigia šias aplinkybes.

34Trečia, byloje esančių rašytinių įrodymų – išrašų iš lengvųjų automobilių, krovinių transporto, įrangos pardavimo internetinės svetainės www.esale.lt (t. 14, b. l. 126-200) matyti, kad priešingai nei teigia apeliantė, kreditorė ėmėsi visų priemonių, kad informacija apie parduodamą turtą pasiektų kuo didesnį skaičių suinteresuotų įsigyti šį turtą asmenų. Todėl ir atskirojo skundo argumentai, kad pastaroji nesiėmė veiksmų turtą parduoti kuo didesne kaina, viešai nepaskelbė apie jų pardavimą, – atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

35Ketvirta, faktas, kad kreditorė lizinguotą turtą pavedė parduoti UAB ,,Skuba“, kuri įsigijo ir dalį turto (19 transporto priemonių; t. 11, b. l. 35) pats savaime neleidžia spręsti, jog tokiu būdu buvo pažeisti skolininkės turtiniai interesai. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantė nepateikė jokių papildomų įrodymų (CPK 178, 314 straipsniai), patvirtinančių jos teiginius, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nagrinėjamiems nuostoliams atsirasti.

36Kaip žinia, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Priešingai, sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje privalo būti atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013 kt.). Kaip jau minėta teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje teismas nustatė ir teisingai įvertino visas esminę reikšmę nagrinėjamam ginčui išspręsti turinčias aplinkybes, teisingai išaiškino bei pritaikė aktualias normas ir pagrįstai patenkino kreditorės reikalavimus. Dėl to pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, dėl kitų atskirojo skundo, o taip pat atsiliepimo į jį argumentų, teisėjų kolegija nepasisako.

37Dėl nurodytų pirmiau išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino kreditorės AB SEB banko prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, dėl ko skundžiamą nutartį palieka nepakeistą, o atsakovės BUAB ,,Evekas“ atskirąjį skundą atmeta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi uždarajai akcinei... 5. Kreditorė AB SEB bankas prašė padidinti teismo 2015 m. balandžio 30 d.... 6. Atsakovė nurodė, kad iš dalies sutinka su minėtu reikalavimu, t. y.... 7. 197 982,34 Eur, kurį sudaro 19 825,85 Eur nepamokėto turto likutinė vertė,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi visiškai patenkino... 10. Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, nustatė, kad bankroto... 11. Teismas nustatė, kad bankroto administratorė ginčija tik dalį pareikšto... 12. Teismas konstatavo, kad 26 586,03 Eur finansinis reikalavimas laikomas... 13. Pasisakydamas dėl 151 5701,46 Eur kreditorinio reikalavimo teismas pažymėjo,... 14. Dėl nurodytų aplinkybių teismas nutarė patenkinti šios kreditorės... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 16. Atsakovė BUAB ,,Evekas“ atskirajame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos... 17. Kreditorė AB SEB bankas atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo... 18. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 20. Iš atsakovės BUAB ,,Evekas“ atskirojo skundo matyti, kad apeliacijos... 21. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi šioje byloje aktualias... 22. Kaip žinoma, bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus... 23. Vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi kreditorių reikalavimus tvirtina... 24. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos)... 25. Kasacinės bei apeliacinės instancijos teismai nagrinėjamos kategorijos... 26. Taigi atskirojo skundo argumentų pagrįstumas vertinamas remiantis būtent... 27. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinti... 28. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas, įvertinęs atsakovės 2009 spalio 6 d.... 29. Antra, iš šių dokumentų matyti, kad kreditorė vykdė CK 6.200 straipsnio 2... 30. Trečia, iš kitų tarp tų pačių šalių vykusių teisminių ginčų ir... 31. Nesutikdama dėl 151 570,46 Eur reikalavimo, kurį sudaro nuostoliai, patirti... 32. Visų pirma, teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi tai, kad pagal bylos... 33. Antra, turtas parduotas praėjus šešiems mėnesiams nuo jo grąžinimo... 34. Trečia, byloje esančių rašytinių įrodymų – išrašų iš lengvųjų... 35. Ketvirta, faktas, kad kreditorė lizinguotą turtą pavedė parduoti UAB... 36. Kaip žinia, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga... 37. Dėl nurodytų pirmiau išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija... 38. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą....