Byla 2A-74/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų O. Ž. ir R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-3521-262/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gremista“ (teisių perėmėjas trečiasis asmuo UAB „Fortūna Travel“) ieškinį atsakovams O. Ž. ir R. Ž., trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje uždaroji akcinės bendrovė „Filaretai Travel“ (pakeistas pavadinimas į „Fortūna Travel“), dėl pinigų priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi UAB „Gremista“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vantonila“ (toliau – administratorius). Administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti ieškovui BUAB „Gremista“ iš atsakovo O. Ž. 569 712 Lt; actio Pauliana pagrindu pripažinti atsakovų O. Ž. ir R. Ž. nekilnojamojo turto 2006 m. gegužės 30 d. dovanojimo sutartį Nr. 14-7570, 2006 m. birželio 20 d. dovanojimo sutartį Nr. 14-8672, 2006 m. birželio 29 d. dovanojimo sutartį Nr. 14-9269, 2006 m. birželio 29 d. dovanojimo sutartį Nr. 14-9268 ir 2006 m. rugsėjo 14 d. dovanojimo sutartį Nr. 14-13018 negaliojančiomis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., 2-10 b. l.).

5Nurodė, kad patikrinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, administratorius nustatė, kad pagal 2004 m. lapkričio 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1 ieškovas išmokėjo konsultantui O. Ž. 569 712 Lt avansą už autobusus, tos pačios dienos kasos pajamų orderyje Nr. 002 užfiksuotas atsakovo O. Ž. 560 000 Lt paskolos įmonėje gavimas. Siekiant nustatyti ieškovo atsiskaitymus su bendrove „LIWA Export und Import GmbH“ (toliau – firma LIWA) pagal autobusų pirkimo - pardavimo sutartį, 2006 metais Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau –VMI) atliko ieškovo ir jos vadovų veiklos patikrinimą. Patikrinimo metu atsakovas paaiškino, kad gautus pinigus jis perdavė firmos LIWA atstovui A. M., tačiau šis neigia pinigų gavimą. 2004 m. lapkričio 15 d. kasos pajamų orderis Nr. 002 mokestiniam patikrinimui nebuvo pateiktas, nei patikrinimo pažymoje Nr. 186-11, nei kituose įmonės dokumentuose apie jokias paskolas ar jų grąžinimą nekalbama. Įgaliojimo ir dokumento, patvirtinančio pinigų perdavimą firmos LIWA vadovui, atsakovas ieškovo bankroto administratoriui nepateikė. Ieškovas jokių finansinių įsipareigojimų atsakovui neturėjo, todėl, administratoriaus nuomone, 569 712 Lt atsakovui buvo išmokėti neteisėtai. Po prasidėjusių VMI patikrinimų, atsakovas, vengdamas galimų finansinių reikalavimų nukreipimo į savo turtą, visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą pasidalino ir dovanojimo sutartimis perleido savo sutuoktinei R. Ž.. 569 712 Lt išmokėjimo atsakovui metu, ieškovo akcininkais buvo atsakovė R. Ž. ir tuometinis bendrovės vadovas A. B.. Juridinio asmens dalyvis ir lėšas be pagrindo gavęs atsakovas yra tarpusavyje susiję asmenys. Sutuoktiniai siekė išvengti atsakomybės prieš bendrovę, lizingo kompaniją ir trečiąjį asmenį UAB „Filaretai Travel“.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui BUAB „Gremista“ iš atsakovo O. Ž. 569 712 Lt; pripažino negaliojančiomis atsakovų 2006 m. gegužės 30 d. dovanojimo sutartį Nr. 14-7570, 2006 m. birželio 20 d. dovanojimo sutartį Nr. 14-8672, 2006 m. birželio 29 d. dovanojimo sutartį Nr. 14-9269, 2006 m. birželio 29 d. dovanojimo sutartį Nr. 14-9268, 2006 m. rugsėjo 14 d. dovanojimo sutartį Nr. 14-13018; priteisė iš atsakovų O. Ž. ir R. Ž. po 1 785 Lt ieškovui advokato išlaidų, po 1 429,31 Lt trečiajam asmeniui UAB „Fortūna Travel“ advokato išlaidų, valstybei 10 742 Lt žyminio mokesčio ir 54,60 Lt pašto išlaidų, (po 5 398,30 Lt iš kiekvieno); iš atsakovo O. Ž. valstybei 9 697 Lt žyminio mokesčio. Remdamasis civilinėje byloje pagal BUAB „Gremista“ ieškinį atsakovams A. B. ir O. Ž. dėl skolos priteisimo (bylos Nr. 2-74-560/2009) Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartimi konstatuota atsakovo O. Ž. 560 000 Lt paskolos ieškovui UAB „Gremista“ suteikimo neįrodymo aplinkybe ir vadovaudamasis CPK 182 straipsnio 2 punktu, teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės dėl ieškovui suteiktos atsakovo O. Ž. 560 000 Lt paskolos nenagrinėtinos, nes dėl to jau yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas išmokėjo atsakovui O. Ž. 569 712 Lt, kad šių pinigų atsakovas nepanaudojo ieškovo veikloje ar ieškovo naudai, kad atsakovas šių lėšų įmonei negrąžino, todėl sprendė apie pagrindo tenkinti piniginį ieškovo reikalavimą buvimą. Įvertinęs tai, kad nekilnojamojo turto dovanojimo sutarčių sudarymo metu atsakovas O. Ž. nebuvo įvykdęs prievolės grąžinti ieškovui 569 712 Lt, teismas sprendė, kad šiomis sutartimis sutuoktiniai siekė išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių dėl prievolių neįvykdymo. Atsakovas jam priklausantį santuokoje įgytą turtą padovanojo sutuoktinei, tokiu būdu ženkliai sumažino savo mokumą, taip pažeisdamas bankrutuojančio kreditoriaus ir jo kreditorių teises. Teismas konstatavo, kad atsakovai neįrodė ketinimo nutraukti santuoką, dėl kurio santuokinis turtas buvo padalintas ginčo sutartimis. Tokią išvadą teismas grindė teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apie atsakovės kreipimąsi į teismą dėl santuokos nutraukimo tik 2010 m. rugsėjo 13 d. Šios aplinkybės lėmė teismo išvadą apie privalomumo sudaryti ginčo sutartis neįrodymą. Įvertinęs tai, kad ginčijamų neatlygintinų sandorių šalys yra sutuoktiniai, remdamasis CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta prezumpcija, teismas konstatavo, kad kreditoriaus interesus pažeidusių sandorių šalys buvo nesąžiningos. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą ir ginčo dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančiomis.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovai O. Ž. ir R. Ž. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Teismo išvada, kad bendrovė išmokėjo atsakovui 569 712 Lt avansą autobusų įsigijimui, nepagrįsta. Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-74-560/2009, konstatuota, kad UAB „Gremista“, atstovaujama A. B., neperdavė atsakovui 569 712 Lt, todėl teismas nepagrįstai nesivadovavo šioje byloje nustatytu prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turinčiu faktu. Teismas nepagrįstai neapklausė A. B. ir neįvertino prijungtoje civilinėje byloje esančių įrodymų, kad bendrovė 2004 m. lapkričio 15 d. neturėjo pinigų ir negalėjo atsakovui išmokėti 569 712 Lt.

112. Apeliantas teisme pripažino gavęs 569 712 Lt, nes dėl sveikatos būklės nesuprato klausimo, toks patvirtinimas duotas suklydimo įtakoje (CPK 187 str. 2 d.).

123. Dovanojimo sutartys nebuvo sudaromos siekiant išvengti atsakomybės ar galimų finansinių reiklavimų, nes jas sudarant atsakovui O. Ž. jokių kreditorinių reikalavimų nebuvo pareikšta, todėl teismas nepagrįstai pripažino ginčo dovanojimo sutartis negaliojančiomis. Dovanojimo sutarčių sudarydamo metu sutarties šalys buvo sąžiningos, kreditorius tuo metu neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, todėl šiuo atveju nebuvo actio Pauliana instituto taikymo sąlygų.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Gremista“ ir trečiasis asmuo UAB „Fortūna travel“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

141. Apeliantas O. Ž. 569 712 Lt gavimo faktą pripažino ne tik 2010 m. rugsėjo 16 d. įvykusiame teismo posėdyje, o nuosekliai laikėsi šios pozicijos viso bylos nagrinėjimo metu. Pripažindamas pinigų gavimą, atsakovas naudojosi teisine advokato pagalba, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šis pripažinimas duotas nesupratus klausimo ar dėl suklydimo. Atsakovė R. Ž. 2009 m. gegužės 7 d. atsiliepime į ieškinį taip pat aiškiai nurodė, kad O. Ž. buvo įpareigotas ir perdavė pardavėjui 569 712 Lt, t. y. patvirtino, kad O. Ž. yra gavęs iš bendrovės „Gremista“ 569 712 Lt.

152. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-74-560/2009, nėra paneigtas faktas, kad apeliantui O. Ž., nepriklausomai nuo lėšų panaudojimo tikslo, buvo išmokėti 569 712 Lt.

163. Iki ginčijamų dovanojimo sandorių sudarymo, 2004 m. lapkričio 15 d. kasos išlaidų orderiu ieškovas jau buvo išmokėjęs atsakovui O. Ž. 569 712 Lt, kurių šis negrąžino bendrovei ir neperdavė autobusų pardavėjui, todėl laikytina, kad nuo pinigų išmokėjimo ieškovas buvo O. Ž. kreditorius ir kad nuo šio momento ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į šį asmenį. Be to, dar iki ginčijamų dovanojimo sandorių sudarymo, nuo 2006 m. kovo 5 d. O. Ž. buvo paskirtas ieškovo direktoriumi, todėl turėjo galimybę ir pareigą susipažinti su visais bendrovės dokumentais ir jos finansine padėtimi. 2004 m. UAB „Gremista“ baigė su 380 110 Lt nuostoliu. Pagal 2005 m. gruodžio 31d. pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą, pasirašytą atsakovo O. Ž., bendrovė neturėjo pardavimo pajamų, nevykdė jokios veikos ir patyrė 18 555 Lt nuostolį. Bendrovė jokios veiklos nevykdė ir neturėjo jokių pajamų ir 2006 m. 2005 m. liepos 27 d. ieškovui ir tuometiniam jo direktoriui A. B. buvo įteikta kreditoriaus - trečiojo asmens pretenzija su reikalavimu perduoti autobusus arba grąžinti 1 045 058,89 Lt už nepristatytus autobusus. Tai reiškia, kad bendrovės kreditoriai siekė susigrąžinti skolas iš bendrovės. Šios aplinkybės rodo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas ne tik turėjo galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą O. Ž., tačiau ieškovo kreditoriai jau buvo pradėję pretenzijų ir ikiteisminio tyrimo pagalba reikalauti pasisavintų lėšų grąžinimo.

17Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi pradinis ieškovas BUAB „Gremista“ pakeistas jo teisių perėmėju byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujančiu UAB „Fortūna travel“.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

22Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovo O. Ž. pareigos grąžinti ieškovui pagal 2004 m. lapkričio 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1 iš ieškovo gautus 569 712 Lt ir dėl 2006 m. gegužės 30 d., birželio 20, birželio 29 d. ir rugsėjo 14 d. atsakovų sudarytų nekilnojamojo turto dovanojimo sandorių, dėl kurių, ieškovo teigimu, atsakovas O. Ž. tapo nemokus, pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana instituto pagrindu. Atsakovas O. Ž. nuo 2004 m. lapkričio 12 d. dirbo konsultantu, o nuo 2006 m. lapkričio 21 d. direktoriumi įmonėje „Gremista“, kurios 50 procentų akcijų valdė jo sutuoktinė atsakovė R. Ž.. Iškėlus įmonei bankroto bylą administratorius nustatė, kad pagal 2004 m. lapkričio 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1 ieškovas išdavė atsakovui 569 712 Lt avansui už autobusus. Nesant buhalterinės apskaitos dokumentų apie šių pinigų panaudojimą ar jų grąžinimą įmonei, ieškovas pareikalavo atsakovo šiuos pinigus grąžinti. Reikalavimo pagrįstumą atsakovas ginčijo tuo, kad 2004 m. lapkričio 15 d. kasos pajamų orderiu Nr. 002 jis suteikė ieškovui 560 000 Lt paskolą, kuri buvo skirta ir kurią kasos išlaidų orderiu iš ieškovo gavęs panaudojo įmonės avansiniam atsiskaitymui su autobusų pardavėju Vokietijos firma LIWA.

23Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai. Atsakovų apeliaciniu skundu keliamas tinkamo byloje esančių įrodymų ir prejudicinių faktų vertinimo klausimas.

24Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 str.). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus pagal įstatymo reikalavimus teismas turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Įvertindamas įrodymus teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

25Remdamasis byloje esančiu atsakovo pasirašytu kasos išlaidų orderiu, Vilniaus apskrities VMI 2006 m. sausio 25 d. pažyma bei atsakovo patvirtinimu apie pinigų gavimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas gavo iš ieškovo 569 712 Lt, tačiau jų nepanaudojo įmonės veikloje ar jos naudai, pinigų negrąžino, todėl piniginio reikalavimo ieškinį patenkino. Spręsdamas dėl atsakovo argumentų apie iš ieškovo gautų pinigų kilmę teismas rėmėsi kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytomis ir šiai bylai prejudicinę galią turinčiomis aplinkybėmis. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal BUAB „Gremista“ ieškinį atsakovams A. B. ir O. Ž. dėl skolos priteisimo (bylos Nr. 2-74-560/2009), kurioje buvo tiriamos, analizuojamos ir vertinamos šiai bylai reikšmingos aplinkybės dėl ieškovo, firmos LIWA, trečiojo asmens ir lizingo bendrovės sutartinių autobusų pirkimo įsipareigojimų vykdymo, tame tarpe ir dėl atsakovo paskolos ieškovui suteikimo bei ginčo pinigų iš ieškovo gavimo, kiek tai susiję su ieškovo atsiskaitymais su firma LIWA. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu pripažinta neįrodyta aplinkybė, kad atsakovas paskolino ieškovui 560 000 Lt tam, kad šis sumokėtų autobusų pardavėjui 165 000 EUR avansą. Šioje byloje priimtoje 2010 m. birželio 11 d. nutartyje apeliacinės instancijos teismas taip pat laikėsi teisinės pozicijos, kad byloje esančių įrodymų visuma labiau įtikina, kad atsakovas O. Ž. 2004 m. lapkričio 15 d. neįnešė į ieškovo kasą 560 000 Lt grynais pinigais, kurie tariamai buvo panaudoti autobusams iš Vokietijos įmonės įsigyti. Todėl nagrinėjamoje byloje, vadovaudamasis CPK 82 straipsnio 2 punktu, teismas neanalizavo paskolos ieškovui suteikimo aplinkybių ir rėmėsi ankstesnėje byloje nustatytu prejudiciniu faktu, kad ieškovas negavo iš atsakovo 560 000 Lt paskolos. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ieškovo bankroto byloje Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartimi atmetė atsakovo O. Ž. prašymą patvirtinti iš suteiktos paskolos kildinamą jo kreditorinį reikalavimą, remdamasis išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-74-560/2009 nustatytomis paskolos nesuteikimo aplinkybėmis.

26Spręsdamas apie 569 712 Lt atsakovui išmokėjimą, pirmosios instancijos teismas įvertino išnagrinėtoje civilinėje byloje minėtais teismų procesiniais sprendimais konstatuotas aplinkybes, kad ieškovas, atstovaujamas vadovo A. B., neperdavė atsakovui 569 712 Lt tam, kad šis sumokėtų pardavėjui 165 000 EUR avansą už autobusus, o atsakovas tokios sumos neperdavė autobusų pardavėjui. Sistemiškai vertindamas šias įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytas aplinkybes, teismas išaiškino, kad ankstesnėje byloje teismai nagrinėjo 2004 m. lapkričio 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 1 paskolos suteikimo ieškovui kontekste ir nustatė, kad iš ieškovo gauti 569 712 Lt atsakovo nebuvo panaudoti pagal paskirtį, t. y. jie, kaip avansas, nebuvo perduoti Vokietijos įmonei. Sprendžiant dėl teismų nustatytų aplinkybių, susijusių su paskolos ieškovui suteikimu ir pinigų iš ieškovo gavimu, vertinimo, nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl teismo išvadų apie 569 712 Lt gavimą prieštaringumo. Atsakovas pripažino gavęs iš ieškovo 569 712 Lt pagal pasirašytą 2004 m. lapkričio 15 d. kasos išlaidų orderį ir teigė, kad šie pinigai buvo jo ieškovui suteikta su autobusų pardavėju avansiniam atsiskaitymui skirta paskola, nes šiam tikslui ieškovas savų lėšų neturėjo. Ankstesnėje byloje teismai konstatavo, kad atsakovas neįnešė į ieškovo kasą 560 000 Lt, todėl nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, ar 2004 m. lapkričio 15 d. ieškovas turėjo kasoje grynųjų pinigų, kad galėtų išmokėti atsakovui 569 712 Lt., vien iš atsakovo pripažinimo ir kasos išlaidų orderio buvimo neturėjo pagrindo spręsti apie šios sumos jam išmokėjimą. Esant tokiai situacijai, kai ginčo pinigų kilmė siejama su paskola, kurios davimas yra paneigtas, teismų nustatytas faktas, kad atsakovo gauti pinigai nebuvo panaudoti pagal paskirtį, dar neįrodo, kad ieškovas kasoje turėjo savų pinigų ir juos realiai atsakovui išmokėjo. VMI priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje nustatyta, kad ieškovo apskaitos registruose yra fiksuotas šis kasos išlaidų orderis, tačiau tai neįrodo, kad pinigų išmokėjimo atsakovui dieną ieškovas disponavo išmokėjimui reikalingomis lėšomis (1 t., 20-22 b. l.). Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-74-560/2009 esantis ieškovo sąskaitos išrašas (1 t., 31-34 b. l.) nerodo, kad 2004 m. lapkričio 15 d. ieškovas banke turėjo lėšų. Byloje nėra finansinių dokumentų (pvz., kasos knygos ar kt.), iš kurių būtų galima spręsti apie 2004 m. lapkričio 15 d. ieškovo kasoje buvusius grynuosius pinigus. Ieškovo 2004 m. gruodžio 31 d. balanse užfiksuoti 281 774 Lt pinigų ir piniginių ekvivalentų duomenys (1 t., 28 b. l.).

27Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė svarbių kilusiam ginčui išspręsti aplinkybių, susijusių su pinigų, kurių priteisimo ieškovas reikalauja, turėjimu ir realiu jų išmokėjimu atsakovui, kurios reikšmingos sprendžiant dėl atsakovo pareigos grąžinti pinigus ieškovui. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, reikalautinų įrodymų gavimo galimybių yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas. Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas. Nustačius ieškovo finansinę padėtį pinigų išmokėjimo dieną, bus aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, o po jų esminio ištyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjant bylą iš naujo, nepažeidžiant šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų (CPK 12, 17 str.) ir tinkamai įgyvendinant kooperacijos principą (CPK 8 str.), įvertinus viešojo intereso bylos egzistavimą, spręstina apie įrodymų, liudijančių ieškovo disponavimą grynaisiais pinigais ginčo dieną, išreikalavimą ne tik iš ieškovo, bet ir iš teisėsaugos institucijų ikiteisminiuose tyrimuose, jeigu tokie buvo atlikti, esančių finansines žinias turinčių specialistų išvadų. Reikalui esant, svarstytina ir dėl finansinės ekspertizės skyrinimo bei apeliaciniame skunde nurodyto asmens liudytoju apklausos.

28Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo dėl ieškovo piniginio reikalavimo atsakovui netinkamo išsprendimo, kolegija nevertina ir nepasisako apeliacijos, susijusios su atsakovų sudarytų nekilnojamojo turto neatlygintino perleidimo sandorių negaliojimu pagal Pauliano ieškinį, klausimu. Išsprendęs ieškovo piniginio reikalavimo atsakovui pagrįstumo klausimą, teismas turės iš naujo analizuoti ir vertinti nuo pirmojo reikalavimo patenkinimo priklausantį sandorių nuginčijimo reikalavimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad jeigu atsakovas bus pripažintas ieškovo skolininku ir įpareigotas grąžinti pinigus, tai vertinant ginčo sandorius kreditoriaus interesų gynimo aspektu spręstina apie tai, ar yra būtinybė pagal kreditoriaus reikalavimo dydį ir perleisto turto vertę revizuoti visų ginčo sandorių teisėtumą ir spręsti dėl visų jų negaliojimo. Taip pat pagal byloje esančius duomenis būtina išsiaiškinti ir įvertinti išieškotojų vykdomojoje byloje siekį perimti atsakovų nekilnojamąjį turtą, dėl kurio sprendžiama šioje byloje (1 t., 192 b. l.).

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi UAB „Gremista“... 5. Nurodė, kad patikrinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovai O. Ž. ir R. Ž. prašo Vilniaus apygardos teismo... 10. 1. Teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas,... 11. 2. Apeliantas teisme pripažino gavęs 569 712 Lt, nes dėl sveikatos būklės... 12. 3. Dovanojimo sutartys nebuvo sudaromos siekiant išvengti atsakomybės ar... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Gremista“ ir trečiasis... 14. 1. Apeliantas O. Ž. 569 712 Lt gavimo faktą pripažino ne tik 2010 m.... 15. 2. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendime, priimtame... 16. 3. Iki ginčijamų dovanojimo sandorių sudarymo, 2004 m. lapkričio 15 d.... 17. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi pradinis... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 21. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.... 22. Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovo O. Ž. pareigos grąžinti ieškovui... 23. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai. Atsakovų... 24. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos... 25. Remdamasis byloje esančiu atsakovo pasirašytu kasos išlaidų orderiu,... 26. Spręsdamas apie 569 712 Lt atsakovui išmokėjimą, pirmosios instancijos... 27. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos... 28. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo dėl ieškovo piniginio reikalavimo... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir...