Byla 2A-759-330/2016
Dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo; trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Balt Development“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Golf Development“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2131-619/2016 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Golf Development“ dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo; trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Balt Development“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės už gamtai padarytą žalą sunaikinus žolinę augmeniją.

5Ieškovas Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas 2006 m. liepos 19 d. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Golf Development“ 216 663,83 Lt (62 750,18 Eur) gamtai padarytos žalos įrengiant golfo laukus Europos centro kraštovaizdžio draustinyje ( - ) atlyginimą: už žolinės augmenijos sunaikinimą – 16 865,31 Lt (4 884,53 Eur), kūdros iškasimą – 90 780 Lt (26 291,71 Eur), smėlio ir žvyro kalvas – 71 055 Lt (20 578,95 Eur), komercinės paskirties pastato pastatymą, pakeičiant kraštovaizdžio reljefą, – 37 963,52 Lt (10 995 Eur).

6Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 20 d. sprendimu atmetė ieškinį.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimą pakeitė – panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl žalos už žolinės augmenijos sunaikinimą atlyginimo, ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

8Ieškovas patikslino ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovo 16 581,84 Lt (4 802,43 Eur) žalai už žolinės augmenijos sunaikinimą 340 517 kv. m plote Europos centro kraštovaizdžio draustinyje Nemenčinės seniūnijoje, Girijos kaime, atlyginti.

9Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Golf Development“ valstybės naudai 16 581,84 Lt (4 802,43 Eur) žalos gamtai atlyginimą.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimą pakeitė: priteisė iš atsakovės UAB „Golf Development“ valstybės naudai 95 661,34 Lt (27 705,44 Eur) dėl žolinės augmenijos sunaikinimo gamtai padarytai žalai atlyginti; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

11Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi šioje civilinėje byloje panaikino Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį dėl žalos už žolinės augmenijos sunaikinimą dydžio nustatymo ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, grąžindama bylą naujam nagrinėjimui, minėtoje nutartyje pripažino, kad valstybiniuose kraštovaizdžio draustiniuose saugomas objektas yra natūrali žolinė augmenija apskritai, o ne tik natūralios pievos ir ganyklos, tačiau, kolegijos vertinimu, byloje nėra ištirtos aplinkybės, reikšmingos žalos apimčiai nustatyti, t. y. nenustatyta, kokio dydžio žemės plote realiai buvo sunaikinta žolinė augmenija.

13Pirmosios instancijos teismui pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovas Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas prašė priteisti iš atsakovės UAB „Golf Development“ 27 705,44 Eur žalai už žolinės augmenijos sunaikinimą Europos centro kraštovaizdžio draustinyje ( - ), atlyginti, priteisti bylos nagrinėjimo metu patirtas ekspertizės išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. kovo 27 d. buvo nustatyta, jog atsakovė, neturėdama nustatyta tvarka parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos bei leidimų vykdomiems darbams, įrenginėjo golfo laukus, t. y. lygino žemės paviršių, dėl ko buvo sunaikinta žolinė augmenija. Tokiu būdu atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 1, 5, 6 ir 11 punktus ir Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau - Sąlygos) 145.1, 145.3, 145.5 punktus. Ieškovas žalą gamtai apskaičiavo pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtintą Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką (toliau – Metodika). Žala sunaikinus augmeniją paskaičiuota taikant kaupiamąjį metodą atskirai šešiuose plotuose ir sudedant gautus skaičiavimo rezultatus. Plote Nr. 1 padaryta žala aplinkai – 4 779,33 Lt (1 384,19 Eur), plote Nr. 2 – 13 303,62 Lt (3 853 Eur), plote Nr. 3 – 15 021,57 Lt (4 350,55 Eur), plote Nr. 4 – 13 862,82 Lt (4 014,95 Eur), plote Nr. 5 – 10 988,31 Lt (3 182,43 Eur), plote Nr. 6 – 13 009,74 Lt (3 767,88 Eur). Bendras nuostolių už sunaikintą augmeniją dydis visuose žemės plotuose yra 70 965,39 Lt (20 553 Eur), o pritaikius Metodikos 5 punkte numatytą indeksavimą, galutinė suma už aplinkai padarytą žalą sudaro 95 661,34 Lt (27 705,44 Eur). Ieškovas pažymėjo, kad sunaikintos augmenijos plotus matavo profesionalus matininkas, kuris patvirtino, kad matavo tik tuos plotus, kuriuose buvo sunaikinta žolinė augmenija vykdant golfo laukų įrengimo/statybos darbus. Taip pat pažymėjo, jog nustatyti žalos faktui ir dydžiui byloje atlikta ekspertizė, kurios išvadose konstatuota, kad iki įrengiant sporto aikštyną buvusi vietovei būdinga dirbamų laukų, pievų, pamiškių, vandens telkinių pakrančių augalija buvo sunaikinta visuose schemoje pažymėtuose žemės plotuose. Ieškovo nuomone, ekspertizės išvados yra patikimas įrodymas, pagrindžiantis žalos dydį.

14Atsakovė UAB „Golf Development“ su ieškovo ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas reikalauja žalos atlyginimo, teigdamas, jog atsakovė sunaikino visą natūralią žolinę augmeniją šešiose teritorijose, kurių bendras plotas 352 690 kv. m. Tuo tarpu remiantis VĮ „Valstybės žemės fondas“ ekspertizės išvada, žemės sklypų tikslinės paskirtys (naudmenos) pasikeitė vos 24 290 kv. m teritorijos plote, o pievų ir ganyklų dalyje teritorijos apskritai nebuvo. Dėl šios priežasties prašoma priteisti žalos suma už visą 352 690 kv. m plotą yra visiškai nepagrįsta, nes tik dalies žemės sklypų tikslinė paskirtis (naudmenos) iš pievų ir ganyklų pasikeitė į kitą, o dalyje teritorijos net nebuvo pievų ir ganyklų, o buvo, pavyzdžiui, ariama žemė. Nurodė, kad Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto atliktos ekspertizės išvada taip pat paneigia ieškovo poziciją, jog natūrali augmenija buvo sunaikinta visame 352 690 kv. m plote, todėl negalima daryti aiškios išvados, jog natūrali augmenija buvo sunaikinta visame ieškovo nurodytame plote. Atsakovė akcentavo, kad žemės sklypų tikslinė paskirtis iš pievų ir ganyklų pasikeitė tik 24 290 kv. m plote, o atsakovės neintensyviai prižiūrimuose plotuose net negalima nustatyti, ar žolinė danga apskritai nebuvo įsėta, ar įsėta danga natūraliai sunyko, kas taip pat įrodo, jog prašoma priteisti žalos suma, kuri apskaičiuota įvertinus visą šešių teritorijų plotą, yra nepagrįsta. Atsakovės tvirtinimu, būtina įvertinti aplinkybę, kad dalyje teritorijos, kurioje žemės sklypų tikslinė paskirtis nebuvo pievų ir ganyklų, natūralios žolinės augmenijos apskritai nebuvo galima sunaikinti, todėl ieškovo pateikti matininko J. B. atlikti matavimai negali būti vertinami kaip plotas, kuriame aplinkai padaryta žala, o turi būti vertinami tik kaip plotas, kurį užima golfo laukai. Priešingas vertinimas nebūtų suderinamas su kasacinio teismo išaiškinimu, pateiktu 2010 m. balandžio 13 d. nutartyje. Atsakovė nurodė, kad netgi pripažinus, jog ji yra kalta už aplinkai padarytą žalą, žalos dydis aplinkai turėtų būti pripažintas mažesniame plote nei ieškovo pateiktuose skaičiavimuose, nes ekspertizių išvadomis nustačius esminę bylai aplinkybę – pažeistos žolinės augmenijos plotą, žala aplinkai būtų padaryta tik 24 290 kv. m plote, t. y. žalos aplinkai dydis būtų ne didesnis kaip 1 787,60 Eur. Atsakovė taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino – valstybės naudai iš atsakovės UAB „Golf Development“ priteisė 27 705,44 Eur gamtai padarytai žalai atlyginti, 831 Eur žyminio mokesčio, 2 127,70 Eur ekspertizės išlaidų, 15,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

17Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisingam atlygintinos žalos dydžiui pagal Metodikoje įtvirtintą formulę apskaičiuoti byloje buvo paskirta ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti Gamtos tyrimų centro Botanikos institutui ir VĮ „Valstybės žemės fondas“. Į bylą pateikti du ekspertizės aktai. Teismas pažymėjo, jog pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą žalos apskaičiavimo formulei taikyti reikalingi žolinės augmenijos atsistatymo koeficientas, žolinės augmenijos bazinis tarifas, koeficientai, taikomi pažeisto ploto daliai, tačiau esminis duomuo yra konkrečiu atveju pažeistas žolinės augmenijos plotas. Nors atsakovė nesutiko su ieškovo nurodytais sunaikintos augmenijos plotais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ekspertizės akte Nr. 1 nustatyta ginčui reikšminga aplinkybė, jog iki įrengiant sporto aikštyną buvusi vietovei būdinga dirbamų laukų, pievų, pamiškių, vandens telkinių pakrančių augalija buvo sunaikinta visuose schemoje pažymėtuose plotuose. Atmesdamas atsakovės argumentus teismas konstatavo, jog aptariamu atveju žala yra grindžiama natūralios žolinės augmenijos sunaikinimu, o ne dėl žemės paskirties pakeitimo.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Golf Development“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje numatyto įpareigojimo ištirti, kokia buvo faktiškai ir realiai padaryta žalos apimtis ariamai žemei. Pirmosios instancijos teismo išvados nemotyvuotos. Kasacinis teismas įpareigojo teismą nustatyti žalos dydį (apimtį). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nustatytu įpareigojimu, tam, kad būtų tinkamai nustatyta žalos apimtis, sprendime privalėjo būti visapusiškai, vadovaujantis loginiu dėsningumu ištirta, kokio dydžio žala galėjo būti realiai padaryta atsakovės veiksmais ariamosios žemės ūkio paskirties žemės teritorijose, kuriose nepakito nei žemės ūkio naudojimo paskirtis, nei žemės naudmenos.
  2. Teismas nevertino atsakovės argumentų, jog pagal ekspertų pateiktus atsakymus žala negali būti laikoma padaryta tose teritorijose, kuriose nenustatytas nei žemės paskirties, nei ariamosios žemės naudmenų pokytis. Teismas turėjo išsiaiškinti, kokioje teritorijoje, atsižvelgiant į tikslinę ariamosios žemės paskirtį, galėjo būti padaryta reali žala.
  3. Bylose pateiktuose ekspertizės aktuose atsakyta į skirtingus klausimus, todėl teismas turėjo ekspertizės aktus vertinti kartu. Pirmosios instancijos teismas izoliuotai vertino vienintelį ekspertizės akto Nr. 1 atsakymą. Vykdydamas kasacinio teismo įpareigojimus, teismas turėjo ištirti, ar įvyko realus neleistinas pokytis – ar pasikeitė žemės ūkio plotų paskirtis, ar atliekant neteisėtą veiklą faktiškai sunaikinta žolinė augmenija, ar tiesiog atlikti teisėti veiksmai, nedraudžiami pagal žemės tikslinę paskirtį.
  4. Ekspertai nustatė, kad žala dėl žemės ūkio paskirties ariamosios žemės naudmenų sunaikinimo negali būti skaičiuojama. Ekspertizės Nr. 2 akte patvirtinta, kad tikslinė žemės paskirtis nepasikeitė. Teismo sprendime apsiribota deklaratyviu teiginiu, kad žala grindžiama natūralios žolinės augmenijos sunaikinimu, o ne dėl žemės paskirties keitimo. Žala galėjo būti skaičiuojama tų golfo laukų atžvilgiu, kuriuose arba nustatytas neigiamas gamtos elementų pokytis arba šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimas. Toks pokytis fiksuotinas tik pateiktos schemos teritorijose Nr. 1-3.

20Ieškovas Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nesutikdamas su skundo argumentu dėl kasacinio teismo įpareigojimų neįvykdymo, ieškovas atsiliepime nurodė, kad ekspertizę atlikusio dr. V. R. ekspertizės akte pateikiamas konkretus atsakymas, kokiame plote pasireiškė aplinkai padaryta žala. Šiame dokumente konstatuojama, kad šešiuose schemoje pažymėtose teritorijose, kuriose įrengtas sporto aikštynas, auga šiai teritorijai nebūdinga augalija. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nepagrįstai kvestionuoja ekspertizės duomenimis paremtą žalos dydžio faktą. Natūralią žolinę augmeniją apskritai, o ne vien tik natūralias pievas ir ganyklas, kasacinis teismas pripažino saugomu kraštovaizdžio draustinio objektu. Ekspertizės akte pateiktos išvados ir dėl žalos ariamosios žemės augmenijai. Ieškovo teigimu, šis ekspertizės aktas ir yra tas trūkstamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytas įrodymas. Ieškovo nuomone, atsakovė nepagrįstai teigia, kad žala dėl žemės ūkio paskirties ariamosios žemės naudmenų sunaikinimo negali būti skaičiuojama. Atsakovė nelogiškai ir nepagrįstai bando augmenijos sunaikinimo faktą kildinti iš žemės ūkio naudmenų pokyčio, ignoruodama ekspertų išvadas dėl augmenijos sunaikinimo fakto.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

22Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

23Dėl bylos nagrinėjimo ribų

24Kaip minėta, ieškovas Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas 2006 m. liepos 19 d. pradiniu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Golf Development“ 216 663,83 Lt (62 750,18 Eur) gamtai padarytos žalos įrengiant golfo laukus Europos centro kraštovaizdžio draustinyje ( - ), atlyginimą: už žolinės augmenijos sunaikinimą – 16 865,31 Lt (4 884,53 Eur), kūdros iškasimą – 90 780 Lt (26 291,71 Eur), smėlio ir žvyro kalvas – 71 055 Lt (20 578,95 Eur), komercinės paskirties pastato pastatymą, pakeičiant kraštovaizdžio reljefą, – 37 963,52 Lt (10 995 Eur).

25Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 20 d. sprendimu atmetė ieškinį.

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimą pakeitė – panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl žalos už žolinės augmenijos sunaikinimą atlyginimo, ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

27Ieškovas patikslino ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovo 16 581,84 Lt (4 802,43 Eur) žalai už žolinės augmenijos sunaikinimą 340 517 kv. m plote Europos centro kraštovaizdžio draustinyje ( - ) atlyginti.

28Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Golf Development“ valstybės naudai 16 581,84 Lt (4 802,43 Eur) žalos gamtai atlyginimą.

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimą pakeitė: priteisė iš atsakovės UAB „Golf Development“ valstybės naudai 95 661,34 Lt (27 705,44 Eur) dėl žolinės augmenijos sunaikinimo gamtai padarytai žalai atlyginti; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 3K-3-165/2010), priimta šioje civilinėje byloje, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį dėl žalos už žolinės augmenijos sunaikinimą dydžio nustatymo ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kitą sprendimo dalį kasacinis teismas paliko nepakeistą. Kasacinis teismas nepagrįstu pripažino atsakovės argumentą, jog ji neprivalo atlyginti žalą, kuri atsirado ne jai nuosavybės teise priklausančioje žemėje, taip pat, jog ji neatsakinga už žalą, padarytą ankstesnio žemės sklypų savininko. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pareiga atlyginti žalą tenka ją padariusiam subjektui. Pripažino, kad byloje nustatytos aplinkybės paneigia atsakovės poziciją, jog prašoma priteisti žala padaryta ankstesnio žemės sklypų savininko. Įvertinęs konstatuotus pažeidimus sunaikinus natūralią žolinę augmeniją Europos centro kraštovaizdžio draustinyje, kasacinis teismas pripažino juos neteisėtais veiksmais, lėmusiais žalos atsiradimą. Kasacinis teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog leistina ūkinė veikla nelaikytina neteisėtais veiksmais, tačiau konstatavo, kad atsakovė žemės ūkio paskirties žemėje vykdė ne žemės ūkio veiklą, bet įrenginėjo golfo laukus valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje, be to, teismas pažymėjo, kad draustinyje atsakovės faktiškai atlikti veiksmai neatitiko žemės ūkio plotų tvarkymo darbų, nurodytų projektinėje dokumentacijoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, jog bylą nagrinėję teismai įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išvadas grindė leistinais įrodymais. Įvertinęs aplinkybę, jog dalyje atsakovės valdomų sklypų buvo pievos ir ganyklos, kasacinis teismas akivaizdžia pripažino aplinkybę, jog įrengiant golfo laukus buvo sunaikinta natūrali žolinė augmenija. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, kasacinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios sąlygos taikyti atsakovei civilinę deliktinę atsakomybę už gamtai padarytą žalą dėl sunaikintos natūralios žolinės augmenijos. Dėl atlygintinos žalos, atsiradusios natūralios žolinės augmenijos sunaikinimu, dydžio nustatymo kasacinis teismas akcentavo atsakovės atsikirtimo esmę, jog dalis žemės, už kurią ieškovas apskaičiavo žalą dėl žolinės augmenijos sunaikinimo, yra žemės ūkio paskirties ariamoji žemė, todėl pasėjus kultūrinę žolę ariamojoje žemėje, žalos gamtai nepadaryta, nes nebuvo sunaikinta natūrali žolinė augmenija. Kasacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatinėjo ir netyrė aplinkybių, reikšmingų žalos apimčiai nustatyti, t. y. nesiaiškino, ar dėl neteisėtų atsakovės veiksmų žolinė augmenija buvo sunaikinta visame ieškovo nurodytame plote, t. y. akcentavo būtinumą nustatyti, kokio dydžio žemės plote realiai buvo sunaikinta žolinė augmenija. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atmesdama atsakovės argumentus, jog nagrinėjamu klausimu reikšmingas tik pievų ir ganyklų ploto nustatymas, pažymėjo, kad valstybiniuose kraštovaizdžio draustiniuose saugomas objektas yra natūrali žolinė augmenija apskritai, ne tik natūralios pievos ir ganyklos. Tačiau kartu kasacinis teismas pripažino, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog, rengiant pagrindą golfo laukų žolei atsakovės nurodytoje ariamojoje žemėje, buvo sunaikinta žolinė augmenija. Kasacinio teismo akcentuota, jog byloje nėra specialių žinių aplinkos apsaugos srityje turinčio asmens išvados ar paaiškinimų dėl žolinės augmenijos sunaikinimo įrenginėjant golfo laukus kraštovaizdžio draustinio teritorijoje esančioje žemėje. Kasacinis teismas apibendrintai konstatavo, kad byloje nustatytos būtinosios sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę už žolinės augmenijos sunaikinimu gamtai padarytą žalą, tačiau dėl įrodymų nepakankamumo nustatant žemės plotą, kuriame realiai sunaikinta žolinė augmenija, galėjo būti apskaičiuotas neteisingas atlygintinos žalos dydis.

31Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nurodytu įstatymu yra nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. priimtos nutarties turinys sudaro pagrindą išvadai, jog aptariamu atveju nustatytos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei už gamtai padarytą žalą, pasireiškusią žolinės augmenijos sunaikinimu, taikyti, o byla naujam nagrinėjimui buvo grąžinta tik siekiant nustatyti tikslų (teisingą) žalos dydį. Ieškovo pasirinktas žalos apskaičiavimo būdas yra pripažintas pagrįstu, tačiau akcentuotas būtinumas nustatyti, kokio dydžio žemės plote realiai buvo sunaikinta žolinė augmenija. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo aiškiai apibrėžtos pakartotinio šios bylos nagrinėjimo ribos. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjant bylą iš naujo ir vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymus, būtina nustatyti tikslų gamtai padarytos žalos, sunaikinus žolinę augmeniją, dydį, o tuo tikslu reikia nustatyti esminį ir būtiną žalos dydžio apskaičiavimui dalyką – realų sunaikintos žolinės augmenijos plotą (atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos jau nustatytos anksčiau šią bylą nagrinėjusių teismų).

32Dėl žalos dydžio ir įrodymų vertinimo

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, vienodindama teisės normų dėl žalos aplinkai dydžio nustatymo aiškinimo bei taikymo praktiką, nurodė, jog, siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas.

34Analizuojamu atveju, kaip nurodyta šią bylą nagrinėjusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, natūralios žolinės augmenijos sunaikinimas dėl golfo laukų įrengimo kraštovaizdžio draustinyje yra nustatytas. Žalos dėl žolinės augmenijos sunaikinimo dydis ieškovo apskaičiuotas pagal Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos 15 punkte nurodytą formulę, kuriai taikyti reikalingi žolinės augmenijos atsistatymo koeficientas, žolinės augmenijos bazinis tarifas, koeficientai, taikomi pažeisto ploto daliai. Kaip nurodė kasacinis teismas, esminis duomuo formulei taikyti ir žalos dėl žolinės augmenijos sunaikinimo dydžiui apskaičiuoti yra konkrečiu atveju pažeistas žolinės augmenijos plotas. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, nurodė, kad žala padaryta 352 590 kv. m plote (t. 3, b. l. 109-110). Atsakovė savo atsikirtimus, be kita ko, grindė tuo, jog dalis žemės ploto, nuo kurio apskaičiuota žala dėl žolinės augmenijos sunaikinimo, yra žemės ūkio paskirties ariamoji žemė ir, atsakovės teigimu, pasėjusi kultūrinę žolę žemės ūkio paskirties ariamojoje žemėje, ji nepadarė žalos gamtai, nes tokioje žemėje nebuvo sunaikinta natūrali žolinė augmenija. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme ir vykdant byloje suformuluotus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymus (naujam bylos nagrinėjimui) buvo paskirta ir atlikta ekspertizė. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės atsikirtimus dėl draustinyje sunaikintos augmenijos plotų, pažymėjo, kad ekspertizės akte nustatyta ginčui reikšminga aplinkybė, jog iki įrengiant sporto aikštyną buvusi vietovei būdinga dirbamų laukų, pievų, pamiškių, vandens telkinių pakrančių augalija buvo sunaikinta visuose schemoje pažymėtuose žemės plotuose. Atmesdamas atsakovės argumentus, jog nesikeitė žemės sklypų naudmenos, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog žala yra grindžiama natūralios žolinės augmenijos sunaikinimu, o ne dėl žemės paskirties keitimo.

35Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje numatyto įpareigojimo ištirti, ar buvo ir kokia buvo faktiškai ir realiai padaryta žalos apimtis ariamojoje žemėje. Atsakovės nuomone, tam, kad būtų tinkamai nustatyta žalos apimtis, teismo sprendime privalėjo būti visapusiškai, vadovaujantis loginiu dėsningumu, ištirta, kokio dydžio žala galėjo būti realiai padaryta atsakovės veiksmais žemės ūkio paskirties ariamosios žemės teritorijose, kuriose nepakito nei žemės ūkio naudojimo paskirtis, nei žemės naudmenos (ariamoji žemė). Apeliantės nuomone, teismas turėjo abiejų atliktų ekspertizių išvadas vertinti sistemiškai kartu. Pasak apeliantės, vykdydamas kasacinio teismo įpareigojimus, pirmosios instancijos teismas turėjo ištirti, ar įvyko realus neleistinas pokytis – ar pasikeitė žemės ūkio plotų paskirtis, ar faktiškai, atliekant neteisėtą veiklą, sunaikinta žolinė augmenija, ar tiesiog atlikti teisėti veiksmai, nedraudžiami pagal žemės tikslinę paskirtį. Apeliantė akcentavo aplinkybę, jog viename iš ekspertizės aktų konstatuota, kad tikslinė žemės naudojimo paskirtis nepasikeitė.

36Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo argumentų kontekste įvertinusi kasacinio teismo nutarties ir apskųstojo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atkreipia dėmesį, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog žolinė augmenija buvo realiai sunaikinta dalyje ieškovo pateiktoje schemoje pažymėtų žemės plotų (sklypai Nr. 1-3), kuriuose buvo pievos ir ganyklos. Žalos gamtai padarymo šiuose žemės sklypuose akivaizdumą pripažino bylą nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o atsakovės pozicija apeliaciniame skunde leidžia daryti išvadą, jog šią žalos dalį pripažįsta ir atsakovė, kuri, nors ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti visa apimtimi, tačiau nurodo, jog žalos dydis, apskaičiuotas pagal pievų ir ganyklų plotą, galėtų būti iš jos priteisiamas. Taigi, tiriamuoju atveju būtina nustatyti, ar žolinė augmenija buvo sunaikinta ir kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių naudmenos įregistruotos ariamąja žeme. Apeliacinio skundo argumentai duoda pagrindą teigti, jog šis skundas grindžiamas iš esmės netinkamu įrodymų vertinimo procesu pirmosios instancijos teisme.

37Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas; jis turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti atitinkamą faktą buvus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutarties ir atsakovės apeliacinio skundo argumentų kontekste įvertinusi apskųstą teismo sprendimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesų ydingumo ar konkrečių pažeidimų, galėjusių nulemti neteisingą ginčo išsprendimą. Kaip nurodyta šioje byloje priimtoje kasacinio teismo nutartyje ir akcentuota pirmosios instancijos teismo, nagrinėjant tokios kategorijos bylas įrodinėjimo procese ypatinga reikšmė tenka specialiųjų žinių turinčio asmens pateiktai išvadai ar paaiškinimams. Kaip matyti iš apskųstojo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik šalių pateiktus faktinius duomenis, argumentus ir atsikirtimus į juos, bet ir ekspertizės išvadas. Nors teismo sprendime detaliai neaprašomas visų bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų turinys ir jų patvirtinamos aplinkybės, tačiau tai neduoda pagrindo išvadai, jog dalis įrodymų galėjo likti neįvertinti, o konkrečios ekspertizės išvados, kaip pagrindžiančios žalos dydį, esą vertintos selektyviai, neatsižvelgiant į kitas ekspertizės išvadas. Tokia aplinkybė savaime neleidžia pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo laikyti neišsamiu ar neteisėtu. Kita vertus, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo trūkumai ar spragos gali būti pašalinti apeliaciniame procese. Kolegija pažymi, jog absoliutų teismo sprendimo negaliojimą lemia visiškas motyvų nebuvimas, o to aptariamu atveju nėra.

38Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nurodyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), tačiau teismas įvertina ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais; teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2006). Teisėjų kolegija analizuojamu atveju neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, pagrįstais Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto atliktos ekspertizės išvadomis. Ekspertinės įstaigos parengtose išvadose konstatuota, kad visuose ginčo žemės plotuose (pažymėtuose ieškovo pateiktoje schemoje (t. 3, b. l. 109) įrengtas sporto aikštynas – golfo laukai, juose auga šiai vietovei nebūdinga žolinė augmenija (eksperto išvada pirmuoju klausimu); iki įrengiant sporto aikštyną buvusi vietovei būdinga dirbamų laukų, pievų, pamiškių, vandens telkinių pakraščių augalija buvo sunaikinta visuose schemoje pažymėtuose plotuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų (iš esmės kategoriškų) ekspertizės išvadų pakanka konstatuoti, kad žolinė augmenija buvo sunaikinta ne tik apeliantės valdomuose pievų ir ganyklų plotuose, tačiau ir kituose žemės ūkio paskirties sklypuose, kurių naudmenos registre įvardijamos kaip ariamoji žemė. Kitos ekspertizės išvados, suformuluotos kitos ekspertinės įstaigos – VĮ „Valstybės žemės fondas“ specialistų, neturi tiesioginės reikšmės vykdant kasacinio teismo nurodymą nustatyti tikslų žemės plotą, kuriame atsakovė sunaikino natūralią žolinę augmeniją, todėl jų atkartojimas ir analizavimas teismo procesiniame dokumente, vertinant ginčui aktualų klausimą, būtų savitikslis. Kita vertus, kompleksinis ir išsamus dviejų ekspertinių įstaigų parengtų išvadų vertinimas apeliacinės kontrolės metu nesuponuoja kitokios, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo, išvados dėl žalos masto.

39Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino jos argumentų, jog pagal ekspertų pateiktus atsakymus žala negali būti laikoma padaryta tose teritorijose, kuriose nenustatytas nei žemės paskirties, nei ariamosios žemės naudmenų pokytis. Apeliantės aiškinimu, atsižvelgiant į žemės ūkio naudmenų (ariamoji žemė) pobūdį, teismas turėjo vertinti, ar žala galėjo būti realiai padaryta, bei ištirti, ar pasikeitė žemės ūkio plotų paskirtis, ar faktiškai, atliekant neteisėtą veiklą, sunaikinta žolinė augmenija, ar tiesiog atlikti teisėti veiksmai, nedraudžiami pagal žemės tikslinę paskirtį. Pasak apeliantės, teismas nevertino aplinkybės, jog tikslinė žemės (naudojimo) paskirtis nepasikeitė. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas atitinkamus jos argumentus atmetė apsiribodamas tik deklaratyviu argumentu, jog žala grindžiama natūralios augmenijos sunaikinimu, o ne žemės paskirties pakeitimu. Teisėjų kolegija šią apeliantės reiškiamą poziciją pripažįsta nepagrįsta.

40Kaip matyti iš pirmiau apibūdintų apeliantės teiginių, ji akcentuoja VĮ „Valstybės žemės fondas“ pateiktų ekspertizės išvadų turinį. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog šios ekspertizės išvados patvirtina, kad tiriamuoju atveju tikslinė ginčo sklypų paskirtis ir žemės ūkio naudmenų pobūdis nepasikeitė. Iš tiesų, ekspertizės akte patvirtinama, kad nuo 2005 metų neužfiksuotas žemės sklypų, patenkančių į ieškovo pateiktą žemės plotų schemą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties pasikeitimas. Tačiau iš 2009-2015 metų skaitmeninių kartografinių duomenų nustatyta, kad dalis ginčo plotų vaizduojami kaip užstatyta teritorija, t. y. sporto aikštynas – golfo laukai, o dalis – kaip pievos ir ganyklos. Ekspertizės akte nurodoma, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovo pateiktoje schemoje nurodytos teritorijos Nr. 1, 2, 3 buvo pievos ir ganyklos. Tačiau atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, 2007 metais įrašo apie pievas ir ganyklas nebeliko. Dėl kitų žemės sklypų, patenkančių į schemoje pavaizduotas teritorijas Nr. 3 ir 6, nebuvo duomenų apie pievas ir ganyklas. Teritorijos Nr. 4 ir 5 nuo 2005 metų registruotos kaip pievos ir ganyklos (atsakymas į vienuoliktą ekspertinei įstaigai suformuluotą klausimą). Atsakant į aštuntą ekspertinei įstaigai suformuluotą klausimą, nurodyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės naudmenas, patenkančias į schemoje nurodytą teritoriją, sudaro žemės ūkio naudmenos, kurios apima ariamos žemės plotus bei natūralių ganyklų plotus. Taigi, nurodytos ekspertizės išvados sudaro pagrindą teigti, jog de jure žemės naudojimo paskirtis nepasikeitė. Tačiau iš ekspertinės įstaigos pateiktų išvadų matyti, kad viešajame registre nurodyta (registruota) žemės naudojimo paskirtis faktiškai yra pasikeitusi. Erdviniai informaciniai duomenys patvirtina, kad schemoje pažymėtas teritorijas sudaro stadionai ir sporto aikštynai.

41Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-275/D1-308 patvirtintame Žemės naudojimo būdų turinio apraše nurodyta, kad žemės ūkio paskirties sklypuose galima žemės ūkio veikla: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas. Šiuose sklypuose galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai (5 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo ginčo sklypuose atsakovės vykdomos (ar įvykdytos transformuojant buvusias žemės ūkio naudmenas į dabartinę faktinę padėtį) veiklos laikyti nurodyto turinio žemės ūkio veikla. Bylą nagrinėjusių teismų nustatytos aplinkybės (augalinio dirvožemio sluoksnio pašalinimas, naujo reljefo formavimas, grunto dengimas smėlio ir nauja dirvožemio danga, kultūrinės žolės įsėjimas, infrastuktūros įrengimas) neleidžia apeliantės veiklos laikyti žemės ūkio veikla. Apeliantė tik deklaratyviai nurodo vykdžiusi šioje vietovėje leistiną žemės ūkio veiklą – suarusi Nekilnojamojo turto registre kaip ariamąją nurodytą žemę ir joje įsėjusi kultūrinę žolę. Kaip nustatyta, apeliantės veiksmai neapsiribojo tokia nurodyta veikla, kadangi žemė buvo ne tik suarta, bet ir buvo pašalintas augalinis dirvožemio sluoksnis, pakeistas reljefas, suformuotas naujas augalinis dirvožemio sluoksnis, įrengta sporto aikštynui reikalinga infrastruktūra ir kt. Nurodytas aplinkybes patvirtina tiek ieškovo nustatytos aplinkybės ir gausi vizualinė informacija, tiek valstybės institucijų surinkta medžiaga. Ginčo teritorijos naudojimą ne pagal įteisintą tikslinę paskirtį patvirtina ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. raštas (t. 3, b. l. 144). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog, nors Nekilnojamojo turto registre tebėra nurodyta ginčo sklypų paskirtis – žemės ūkio, tačiau ji de facto buvo pakeista – žemės sklypai iš esmės atlieka komercinės paskirties žemės funkciją (Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 20 punktas). Pirmosios instancijos teismui pateikti paaiškinimai, jog ginčo teritorija galėjo būti arta ir akėta (kas turėtų būti laikoma leistina žemės ūkio veikla), nepaneigia padarytos išvados dėl sklypų naudojimo tikslinės paskirties faktinio pakeitimo, kadangi po to sekę veiksmai (dirvožemio augalinio sluoksnio pašalinimas, naujo (tik golfo aikštynams būdingo) sluoksnio suformavimas, golfo aikštynų įrengimas ir kt.) nelaikytini žemės ūkio veikla. Ta aplinkybė, jog nekilnojamojo turto registro duomenys neatitinka faktinės padėties, neleidžia daryti išvados, jog žemės naudojimo būdas ir pobūdis nebuvo de facto pakeistas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Nors apeliantė ir akcentuoja VĮ „Valstybės žemės fondas“ pateiktas išvadas, konstatuotina, kad ir jos nėra palankios apeliantei. Nors ginčui aktualiuose sklypuose žemės naudojimo paskirtis de jure nepasikeitė, tačiau iš erdvinių informacinių duomenų nustatytas de facto pokytis, pripažintinas neleistinu pagal šiai vietovei taikomą teisinę apsaugą. Šių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje sprendžiamas natūralios žolinės augmenijos sunaikinimo, o ne žemės paskirties keitimo klausimas, nors ir stokoja pagrindimo, bet laikytina teisinga ir logiška. Apeliantės argumentai, jog ginčo teritorijoje žemės tikslinis naudojimo būdas ir pobūdis esą nepasikeitė, nepaneigia byloje nustatyto natūralios žolinės augmenijos sunaikinimo fakto. Minėta, kad bylą nagrinėjęs kasacinis teismas pažymėjo, jog valstybiniuose kraštovaizdžio draustiniuose saugomas objektas yra natūrali žolinė augmenija apskritai, ne tik natūralios pievos ir ganyklos. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo aspektu apeliantė nepagrįstai akcentuoja VĮ „Valstybės žemės fondas“ išvadų, kaip ekspertinio tyrimo rezultatų, įrodomąją galią. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Nors pirmosios instancijos teismas, paskyręs byloje ekspertizę, VĮ „Valstybės žemės fondas“ pavedė atsakyti į dalį nutartyje nurodytų klausimų, teisėjų kolegija šios įstaigos pateiktuose atsakymuose neįžvelgia ekspertizės aktui būdingų požymių. Iš suformuluotų atsakymų turinio matyti, kad įstaiga iš esmės pateikė jos žinioje buvusią informaciją byloje sprendžiamu klausimu (aktualius ir istorinius registrų duomenis apie ginčo teritoriją sudarančios žemės tikslinę naudojimo paskirtį ir žemės ūkio naudmenas, taip pat erdvinius informacinius duomenis apie dabartinę faktinę padėtį), tačiau nesuformulavo išvadų, kurioms pagal anksčiau cituotą teisinį reguliavimą būtinas specialiųjų žinių poreikis. Visgi ta aplinkybė, jog VĮ „Valstybės žemės fondas“ atsakymai nepagrįstai laikyti ekspertizės išvadomis, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiais informaciniais duomenimis, kurie iš tiesų buvo būtini nustatant sunaikintos augmenijos mastą, juolab atsakovės atsikirtimų kontekste, buvo pagrindas vadovautis įrodymų tyrimo ir vertinimo procese (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

42Apeliantė pagrįstai akcentuoja sprendžiamam ginčui aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad visais atvejais, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Tačiau vien tokio bendro išaiškinimo nepakanka apeliantės pozicijos pagrįstumui konstatuoti, kadangi, priešingai nei teigia apeliantė, visos schemoje apibrėžtos teritorijos atžvilgiu nustatytas bent vienas iš kasacinio teismo nutartyje išskirtų elementų. Kaip minėta ankstesnėje šios nutarties dalyje, vien ta aplinkybė, jog daugumos atsakovės valdytų žemės sklypų tikslinė naudojimo paskirtis (žemės ūkio naudmenos – ariamoji žemė, pievos ir ganyklos) nepasikeitė, kitų byloje nustatytų ir įvertintų aplinkybių kontekste negalima daryti išvados, jog žemės sklypų paskirtis de facto nepasikeitė atlikus neleistinus veiksmus, sąlygojusius neigiamą įtaką ypatingai saugomos teritorijos statusą turinčiai žemei, joje buvusiai natūraliai žolinei augmenijai. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte, kuriuo įgyvendintos 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (toliau – Direktyva) 2 straipsnio 2 dalies nuostatos, žala aplinkai apibrėžta kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Nurodytas teisinis reglamentavimas perkeltas iš Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies.

43Apeliantė nurodo negalėjusi padaryti gamtai žalos suarus, suakėjus žemę, kurioje leistina žemės ūkio veikla, ir joje įsėjus kultūrinę žolę. Tačiau Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto atlikto ekspertinio tyrimo išvadose nurodyta, kad ginčo teritorijoje auga šiai vietovei nebūdinga žolinė augmenija (išvada Nr. 1), dabartinės golfo laukų formos yra dirbtinai suformuotos, žolė įsėta į užvežtą / užpiltą / sustumtą substratą, padengtą plonu durpės sluoksniu (išvada Nr. 3), iki įrengiant sporto aikštyną buvusi vietovei būdinga dirbamų laukų, pievų, pamiškių, vandens telkinių pakrančių augalija buvo sunaikinta visuose schemoje pažymėtuose plotuose (išvada Nr. 4). Nors apeliantės skunde išreikšta pozicija leidžia daryti išvadą, jog, jos nuomone, žolinė augmenija negalėjo būti sunaikinta ariamoje žemėje vykdant žemės ūkio veiklą, tačiau ekspertizės akte nurodyta, kad tuo atveju, kai ariant ruošiama dirva žemės ūkio kultūroms auginti jau anksčiau tiems tikslams naudotuose laukuose, juose augusios vietovei būdingos piktžolių bendrijos vėl atsikuria iš dirvožemyje esančių diasporų (išvada Nr. 6). Taip pat nurodyta, kad įrengiant golfo laukus, ankstesnė vietovei būdinga augalinė danga turėjo būti sunaikinta (išvada Nr. 7). Taigi, priešingai nei aiškina apeliantė, faktą dėl žolinės augmenijos sunaikinimo patvirtina ne viena šio ekspertizės akto išvada, o tų išvadų visuma, šalių paaiškinimai, vizualinė medžiaga, valstybės institucijų raštai, administracinės bylos medžiaga, sunaikintos augmenijos plotus apskaičiavusio asmens paaiškinimai. Teisėjų kolegija deklaratyviu ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančiu pripažįsta apeliantės argumentą, jog ginčo žemės plotuose ji vykdė leistiną žemės ūkio veiklą. Kaip jau nurodyta, byloje nustatytos aplinkybės neleidžia apeliantės veiklos ginčo sklypuose laikyti žemės ūkio veikla. Tokios pačios išvados priėjo ir šią bylą nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Vadinasi, tokių aplinkybių kontekste vertinimas, ar augalija galėjo būti sunaikinta vykdant šioje vietovėje leistiną žemės ūkio veiklą, tampa hipotetiniu ir savitiksliu. Surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad natūrali žolinė augmenija buvo sunaikinta visoje ieškovo pateiktoje schemoje nurodytoje teritorijoje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neleistinų (neteisėtų) apeliantės veiksmų ginčo teritorijoje įvyko neigiamas gamtos elementų pokytis, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų įvertinimo pirmosios instancijos teisme. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliantė ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadas dėl žalos padarymo masto, t. y. žolinės augmenijos sunaikinimo atitinkamoje teritorijoje – žemės ūkio paskirties ariamojoje žemėje, tačiau nepateikė argumentų dėl paties žalos dydžio apskaičiavimo. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl žolinės augmenijos sunaikinimo masto yra pagrįsta, sprendžia, jog ieškovo atliktą apskaičiavimą atitinkantis 27 705,44 Eur dydžio žalos atlyginimas iš apeliantės priteistas pagrįstai.

44Į esminius skundo argumentus atsakyta, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

45Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės UAB „Golf Development“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

46Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, jo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Nors, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, pasitvirtino apeliacinio skundo argumentai dėl teismo argumentacijos sprendime nepakankamumo, ši aplinkybė nelėmė neteisingo ginčo išsprendimo, o tokie sprendimo trūkumai yra pašalinti apeliaciniame procese. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės už gamtai... 5. Ieškovas Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos... 6. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 20 d. sprendimu atmetė ieškinį.... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007... 8. Ieškovas patikslino ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovo 16 581,84 Lt... 9. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, grąžindama bylą naujam... 13. Pirmosios instancijos teismui pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovas... 14. Atsakovė UAB „Golf Development“ su ieškovo ieškiniu nesutiko. Nurodė,... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino –... 17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisingam atlygintinos žalos... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 19. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Golf Development“ prašo Vilniaus... 20. Ieškovas Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320... 23. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ... 24. Kaip minėta, ieškovas Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos... 25. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 20 d. sprendimu atmetė ieškinį.... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007... 27. Ieškovas patikslino ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovo 16 581,84 Lt... 28. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 31. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams... 32. Dėl žalos dydžio ir įrodymų vertinimo... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 34. Analizuojamu atveju, kaip nurodyta šią bylą nagrinėjusio Lietuvos... 35. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas... 36. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo argumentų kontekste įvertinusi... 37. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 38. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu... 39. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino jos argumentų,... 40. Kaip matyti iš pirmiau apibūdintų apeliantės teiginių, ji akcentuoja VĮ... 41. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos... 42. Apeliantė pagrįstai akcentuoja sprendžiamam ginčui aktualią Lietuvos... 43. Apeliantė nurodo negalėjusi padaryti gamtai žalos suarus, suakėjus žemę,... 44. Į esminius skundo argumentus atsakyta, kiti apeliaciniame skunde nurodyti... 45. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės UAB „Golf Development“ prašymas... 46. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą....