Byla 2A-142-431/2017
Dėl užstato grąžinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tako Plius“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Farmanta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tako plius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Farmanta“ dėl užstato grąžinimo.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė prašė pripažinti atsakovės 2015 m. vasario 11 d. raštu „Dėl UAB „Tako plius“ mokėtinų sumų UAB „Farmanta“ ir užstato grąžinimo“ bei 2015 m. kovo 5 d. patikslintu raštu atliktus įskaitymus negaliojančiais ir priteisti iš atsakovės 1 609,22 Eur užstatą, 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2012 m. gegužės 31 d. buvo sudariusios negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dvejiems metams. Baigiantis sutarties terminui, šalys 2014 m. gegužės 14 d. sudarė naują gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nenustatytam terminui. Ieškovė 2014 m. rugsėjo 29 d. informavo atsakovę dėl sutarties nutraukimo nuo 2014 m. gruodžio 31 d. Šalys 2014 m. gruodžio 19 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo susitarė sutartį nutraukti nuo 2015 m. sausio 31 d. Patalpos atsakovei buvo grąžintos 2015 m. sausio 31 d., pasirašius priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovei pareikalavus grąžinti užstatą, sumokėtą pagal sutartį, atsakovė 2015 m. vasario 11 d. pateikė raštą dėl ieškovės mokėtinų sumų ir užstato grąžinimo, o 2015 m. kovo 5 d. pateikė patikslintą reikalavimą atlyginti 2 285,17 Eur žalą. Pagal 2015 m. gegužės 14 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2.2. punktą patalpų priėmimo-perdavimo akte turi būti įvertinta patalpų būklė. Minėtame akte dėl patalpų būklės jokių pretenzijų ar pastabų nepareikšta. Atsakovės 2015 m. vasario 11 d. ir 2015 m. kovo 5 d. raštai pateikti ne kaip įskaitymo aktai, o kaip pretenzijos. Raštuose nurodyta skirtinga „išlaidų“ suma, kurių atsakovė iš viso nepatyrė, nesilaikyta sutarties 4.7. punkte šalims nustatytų terminų. Atsakovės pateikti raštai patvirtina, kad ji nežino tikro (tikslaus) įskaitymo sumos dydžio, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006 konstatuota, kad ginčo atveju, nenustačius, kokias konkrečiai sumas skolingos viena kitai ginčo šalys, nėra galima spręsti dėl atsakovės pareiškimo apie įskaitymo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal CK 6.131 straipsnio 2 punktą pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą.

6Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog šalių susitarimu sutartis buvo nutraukta nuo 2015 m. sausio 31 d. Patalpų perdavimo metu, 2015 m. vasario 4 d. vykusios patalpų apžiūros metu ir 2015 m. vasario 10 d. vykusios patalpų apžiūros metu, dalyvaujant antstoliui ir atestuotam statybos specialistui, atsakovė nustatė, kad ieškovė negrąžino viso perduoto turto, o grąžintos patalpos yra su defektais. Apie vyksiančią patalpų apžiūrą ieškovė buvo informuota 2015 m. vasario 9 d. elektroniniu laišku. Atsakovė 2015 m. vasario 5 d. pateikė ieškovei pretenziją, kuria pareikalavo iki 2015 m. vasario 10 d. grąžinti telefono aparatą „Samsung“, pašalinti ieškovės reklaminę medžiagą nuo patalpų langų, pašto dėžutės ir prie įėjimo į patalpas bei ieškovės sąskaita ištaisyti kitus akte nurodytus patalpų defektus. Ieškovė 2015 m. vasario 8 d. informavo, kad telefono aparatas yra prarastas, akte nurodytus defektus atsisako šalinti ir sutinka tik savo sąskaita pašalinti reklaminę medžiagą. Ieškovės atstovai 2015 m. vasario 10 d. pašalino reklaminę medžiagą nuo patalpų langų, tačiau subraižė ir iki galo nesugebėjo pašalinti klijų likučio nuo vieno lango stiklo ir sutiko atlyginti dėl to atsakovės patirtą žalą. Sutarties 4.4 punktu šalys susitarė, kad ieškovės sumokėtas (dviejų) mėnesių nuomos mokesčio dydžio užstatas yra užskaitomas kaip užstatas pagal sutartį ir bus naudojamas sutarties 4.7. punkte nustatyta tvarka. Sutarties 4.7 punktas nustato, kad tuo atveju, jeigu ieškovė pažeidžia sutarties nuostatas, įskaitant, bet neapsiribojant, atvejus, kai ieškovė nekompensuoja patalpoms padarytos žalos, atsakovė turi teisę padengti visas ieškovės mokėtinas sumas iš užstato. Atsakovė 2015 m. vasario 11 d. raštu bei 2015 m. kovo 5 d. patikslintu raštu informavo ieškovę, kad dėl patalpų defektų šalinimo, lango keitimo dėl subraižyto stiklo bei dėl prarasto sisteminio telefono aparato atsakovės nuostoliai sudaro 2 285,17 Eur, todėl pagal sutarties 4.7 punktą atsakovė išskaičiavo iš grąžintino 1.609,00 Eur užstato Ieškovei 1.055,17 Eur patalpų defektų šalinimo išlaidoms padengti, 554,05 Eur su telefono praradimu susijusioms išlaidoms padengti. Ieškovė ir atsakovė susitarė dėl įskaitymo galimybės, t. y. atsakovės teisės padengti visus dėl ieškovės padaryto sutarties pažeidimo patirtus nuostolius iš užstato sumos. Atsakovė privalėtų grąžinti užstatą ieškovei tik tuo atveju, jeigu ieškovė būtų tinkamai įvykdžiusi visas pareigas, nustatytas jai sutartimi.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino atsakovės 2015 m. vasario 11 d. ir 2015 m. kovo 5 d. raštais atliktus įskaitymus negaliojančiais. Priteisė iš atsakovės ieškovei 1 147,01 Eur užstato, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 147,01 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 390,61 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

9Teismas pažymėjo, jog pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012) įskaitymas turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Atsakovės 2015 m. vasario 11 d. rašte nurodyta, kad atsakovė išskaičiuoja iš užstato 988,62 Eur sumą ir nurodo, kad ši suma susidarė remiantis lokaline sąmata bei remiantis komerciniu pasiūlymu dėl žaliuzių remonto. Tačiau sudėjus sumas, nurodytas lokalinėje sąmatoje ir komerciniame pasiūlyme, gaunasi 2 864,79 Eur (223,71 Eur + 2 641,08 Eur), nors atsakovė įskaitė 988,62 Eur. Todėl teismas konstatavo, kad 2015 m. vasario 11 d. raštu atliktas įskaitymas nėra aiškus bei nėra aiškiai suprantamas. Atsakovės 2015 m. kovo 5 d. rašte nurodyta, kad atsakovė iš užstato išskaičiuoja 1 055,17 Eur. Tačiau sudėjus sumas pagal atsakovės nurodytus dokumentus, gaunasi 2 931,34 Eur (223,71 Eur + 2 641,08 Eur + 66,55 Eur), nors atsakovė įskaitė 1 055,17 Eur. Todėl teismas konstatavo, kad 2015 m. kovo 5 d. raštu atliktas įskaitymas nėra aiškus bei nėra aiškiai suprantamas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės atlikti įskaitymai nėra aiškiai apibrėžti, todėl negalioja bei negali būti vykdomi, bei atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, taikant CK 6.130 straipsnį, teismas nurodytus įskaitymus pripažino neteisėtais ir negaliojančiais.

10Teismas nustatė, kad šalių susitarimas dėl išankstinio užstato, kaip nuomininko būsimų prievolių vykdymo užtikrinimo būdo, neprieštaravo įstatymui. Nuomos sutarties šalys suprato, kad jeigu už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą bus atsakingas nuomininkas, tai užstatas ar jo dalis gali likti nuomotojui. Užstatas šiuo atveju turėjo atlikti nuomininko prievolių užtikrinamąją funkciją, nes šalis, sumokėjusi užstatą, turėjo teisę nuomos sutarčiai pasibaigus reikalauti sugrąžinti visą užstatą ar jo dalį priklausomai nuo to, ar ji tinkamai įvykdė savo prievoles (nepadarė prievolinių pažeidimų) nuomos sutarties pasibaigimo ir nuomojamo turto grąžinimo nuomotojui momentu. Sutarties 7.2 punktu šalys susitarė, kad esant nesusitarimui dėl patalpų būklės įvertinimo, yra kviečiamas nepriklausomas ekspertas patalpų būklei įvertinti. Šalys bendrai nei iki sutarties nutraukimo, nei po sutarties nutraukimo į nepriklausomą ekspertą nesikreipė. Šis šalių veiksmas vertintinas, kaip šalių nebendradarbiavimas. Tačiau iš byloje esančių įrodymų: nuotraukų, padarytų ieškovei sudarant nuomos sutartį 2012 m., bei nuotraukų, padarytų nutraukus sutartį, matyti, kad patalpų sienų būklė yra blogesnė dėl įbrėžimų sienose. Iš eksperto 2015 m. rugsėjo 28 d. Pažaidų atsiradimo priežasties tyrimo ataskaitos matyti, kad ekspertas ginčo patalpoje nustatė šiuos pažeidimus: įbrėžimus sienose, kurie yra mechaninio poveikio. Nurodė, kad šių pažaidų ištaisymo atsakomybė priklauso nuomininkui. Atsakovė nurodė, jog ieškovei grąžinus patalpas, buvo sugedusių 10 lempučių. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymo patvirtinančio, kad 2012 metais atsakovė ieškovei perdavė patalpas su veikiančiomis visomis lemputėmis. Todėl negalima nustatyti, kad nuomininkas grąžino patalpas blogesnės būklės, negu gavo dėl lempučių buvimo ar nebuvimo. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovė pagal sutarties 4.7. punktą gali sumažinti grąžintino užstato dydį, atsižvelgiant į šiuos šalintinus patalpų trūkumus (pažeidimus): patalpų sienų remontą, užsikimšusios kriauklės taisymą, prarastą telefoną „Samsung“.

11Byloje yra lokalinė sąmata iš kurios matyti, kad sienų dažymo kaina yra 308,49 Eur, o kanalizacijos valymas ir sifono keitimo kaina yra 107,72 Eur. Teismas pripažino, kad ieškovė įrodė, jog telefono kaina yra 46,00 Eur. Atsakovė negali neteisėtai praturtėti ir nepagrįstai įrengti naują sistemą ieškovės sąskaita. Byloje net nėra tikslių duomenų, koks buvo telefono aparato modelis perduotas 2012 metais. Tačiau atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad prarasto telefono modelis yra labai senas ir jau nebegaminamas. Todėl iš viso atsakovė gali sumažinti grąžintiną užstatą 462,21 Eur suma (308,49 Eur + 107,72 Eur + 46,00 Eur).

12Pagal sutarties 5.4 punktą ieškovei atsirado pareiga atlikti patalpų einamąjį remontą bei saugoti patalpos įrangą. Todėl kai byloje nustatyta, kad sienos apgadintos, kriauklė užsikimšusi bei prarastas telefonas, laikytina, kad yra sutarties 5.4 punkto tinkamas neįvykdymas (CK 6.246 straipsnis), dėl sutarties netinkamo įvykdymo atsakovė patyrė 462,21 Eur žalos (CK 6.249 straipsnis), bei tarp netinkamo sutarties įvykdymo ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Ieškovės kaltė dėl padarytų pažeidimų yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 1 609,22 Eur užstato. Byloje nustatyta, kad pagal šalių sutarties sąlygas atsakovė gali sumažinti grąžintiną užstatą 462,21 Eur suma. Todėl atsakovė ieškovei privalo grąžinti 1 147,01 Eur užstato.

13III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14Ieškovė UAB „Tako plius“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir ieškovės reikalavimą dėl užstato grąžinimo tenkinti visiškai.

15Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:

161) Teismas sprendime pripažino, jog atsakovės įskaitymai nėra aiškūs bei aiškiai suprantami, todėl pripažino juos neteisėtais ir negaliojančiais bei negalimais vykdyti. Teismas, prieštaraudamas savo padarytai išvadai, atsakovei atsisakius teikti priešieškinį dėl žalos, akivaizdžiai ir grubiai pažeidė rungimosi ir lygiateisiškumo principus, išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų, spręsdamas atsakovės nuosavybės teise priklausančios patalpoms padarytos žalos klausimą. Ginčo objektą byloje gali apibrėžti tik ieškovas (CPK 42 straipsnio 1 dalis), o teismas bylą nagrinėja pareikštų reikalavimų ribose ir privačiame ginče negali jų peržengti (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Atsakovei nepateikus priešieškinio dėl žalos priteisimo bei nesumokėjus žyminio mokesčio, teismas iš esmės pažeidė paminėtas procesines teisės normas, nes į atsakovės pasirinktą pažeistų ar ginčijamų teisių gynimosi būdą buvo atsakyta patikrinus įskaitymo teisėtumą ir pripažinus jį neteisėtu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagal sutarties 4.7. punktą gali sumažinti grąžintino užstato dydį, atsižvelgdama į šalintinus patalpų trūkumus (pažeidimus).

172) CK 6.193 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Teismas pažeidė šią teisės normą, nes visiškai neatsižvelgė į tai, jog 2014 m. gegužės 14 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2.2. punktu šalys susitarė nuomos termino pasibaigimo dieną perduoti patalpas pagal patalpų perdavimo-priėmimo aktą, pasirašomą abiejų šalių, kuriame turi būti įvertinta patalpų būklė, kad pagal nuomos sutarties 7.4 punktą nuomininkas turi leisti nuomotojui, likus ne mažiau kaip 5 kalendorinėms dienoms iki išsikėlimo iš patalpų dienos, apžiūrėti ir įvertinti grąžinamas patalpas, o esant nesutarimui dėl patalpų būklės įvertinimo yra kviečiamas nepriklausomas ekspertas patalpų būklei įvertinti. Atsakovė nesikreipė dėl patalpų apžiūrėjimo bei nekėlė jokių pretenzijų dėl grąžintinų patalpų nusidėvėjimo (būklės neatitikimo) pagal sutartį. Teismo sprendime konstatuota, jog 2015 m. sausio 31 d. Patalpų perdavimo- priėmimo akte dėl patalpų būklės jokių pretenzijų ar pastabų nepareikšta, pastabose nurodyta, jog nėra telefono aparato. Ginčo dėl šio kilnojamojo daikto trūkumo nebuvo, o atnaujinus bylos nagrinėjimą, atsakovė patvirtino, jog ji iš esmės sutinka su ieškovės siūloma atlyginti telefono kaina, kuri yra 46,00 Eur. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Todėl patalpų priėmimo-perdavimo akte nefiksuoti šalių parašais trūkumai nebegali atsirasti pasibaigus sutarčiai.

183) Teismas visiškai nevertino šalių elgesio sutarties galiojimo metu ir jai pasibaigus. Pasirašius 2014 m. gruodžio 19 d. papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo šalys susitarė nutraukti sutartį nuo 2015 m. sausio 31 d., atsakovė ne kartą lankėsi patalpose ir nepateikė jokių pretenzijų, jog ieškovės naudojamos patalpos neatitinka normalaus nusidėvėjimo ir jas reikia perdažyti. Šią aplinkybę patvirtina 2015 m. sausio 23 d. (dar galiojant nuomos sutarčiai tarp šalių) su kitu nuomininku, A. D., pasirašyta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir 2015 m. vasario 2 d. priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo perduotos ginčo patalpos. Su kitu nuomininku pasirašytos sutarties 3.2. ir 3.3. punktais susitarta perduodamų patalpų trūkumus fiksuoti akte. 2015 m. vasario 2 d. patalpų perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad nuomininkas, prieš pasirašydamas aktą, išsamiai ir atidžiai apžiūrėjo perduodamas patalpas, patalpos tvarkingos ir tinkamos naudoti, jokių pastabų dėl patalpų būklės nuomininkas neturi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apklaustas liudytoju 2015 m. sausio 31 d. patalpų priėmime dalyvavęs atsakovės įgaliotas asmuo, J. B., nenurodė teismo sprendime nustatytų patalpų trūkumų: apgadintų sienų ar užsikimšusios kriauklės, nors pripažino, kad ginčo patalpas gerai žino. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo pašalintas kriauklės užsikimšimas, perdažytos sienos ir tam patirtos pagrįstos išlaidos, nors akivaizdu, kad nuomojamos patalpos su užsikimšusia kriaukle net negali būti eksploatuojamos. Teismas pažeidė CPK 178, 185, 263 ir 265 straipsnius, nes šių įrodymų, kurie yra itin svarbūs ir objektyviai atspindi patalpų būklę, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė pagal sutarties 4.7. punktą gali sumažinti grąžintino užstato dydį. Teismo neįvertinti įrodymai patvirtina, jog atsakovė neatliko CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos – įrodyti aplinkybes, kuriomis yra grindžiami atsikirtimai į ieškinį, t.y. kad ieškovė apgadino sienas ir užkimšo kriauklę.

194) Pagal sutarties 5.4. punktą ieškovė privalėjo išsaugoti patalpas geros būklės, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Norminiuose aktuose sąvoka “normalus nusidėvėjimas” nėra apibrėžta, ginčo šalys sutartimi taip pat neaptarė “normalaus nusidėvėjimo” sampratos ir nefiksavo patalpų būklės, todėl teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad pagal sutarties 5.4 punktą ieškovei atsirado pareiga atlikti patalpų einamąjį remontą. Teismas neatsižvelgė į šalių elgesį ir nevertino svarbių juridinių faktų, kad tik po to, kai ieškovė 2015 m. vasario 5 d. elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė priminimą dėl užstato grąžinimo, atsakovė pateikė ginčijamus nuostolių įskaitymus, vienašališkai atliko 2015 m. vasario 10 d. Patalpų apžiūros aktą ir 2015 m. rugsėjo 28 d. Pažaidų atsiradimo priežasties tyrimą. Pažaidų atsiradimo priežasties tyrimo ataskaitos išvadose nurodyta, kad apšvietimo gedimai – perdegusios lemputės, yra natūralus (eksploatacinis) nusidėvėjimas, situacija su užsikimšusia kriaukle yra analogiška situacijai dėl apšvietimo gedimų, t.y. natūralus nusidėvėjimas. Teismas nevertino 2015 m. rugsėjo 28 d. Pažaidų atsiradimo priežasties tyrimo ataskaitoje fiksuotų prieštaravimų dėl sienose padarytų įbrėžimų. Ataskaitų lentelės 6, 7 dalyse specialistas nurodo, jog neįmanoma nustatyti įbrėžimų gylio. Eksploatuojant patalpas komercinėms reikmėms, negilūs įbrėžimai turėtų būti priskirti natūraliam patalpų nusidėvėjimui, gilūs įbrėžimai (kuriuos reikia glaistyti) turi būti priskiriami mechaniniams pažeidimams. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertas konstatavo, jog neįmanoma nustatyti (sienų) įbrėžimų gylio, teisinis vertinimas pagal sutartį dėl galimybės atsakovei taikyti sutarties 5.4 ir 4.7 punktus, turėtų būti teismo, o ne eksperto prerogatyva. Atsakovė nefiksavo patalpų 2015 m. sausio 31 d. priėmimo-perdavimo fakte tokių patalpų trūkumų, t.y. neįrodė, kad šiuos patalpų trūkumus padarė ieškovė. Tačiau net ir atliekant lingvistinę eksperto išvadų ir sutarties 5.4. punktų analizę, tokie trūkumai būtų laikytini normaliu nusidėvėjimu, nesuteikiančiu atsakovei teisės taikyti 4.7. punktą ir įskaityti 107,72 Eur ir 308,49 Eur žalą.

205) Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje net nėra tikslių duomenų, koks buvo telefono aparato modelis, perduotas 2012 m., kad atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, jog prarasto telefono modelis yra labai senas ir jau nebegaminamas (neberemontuojamas), t.y. natūraliai nusidėvėjęs. Todėl atsakovei šioje ieškinio dalyje nepateikus priešieškinio dėl žalos atlyginimo, nesutikus užbaigti bylos taikiai, teismui pripažinus atsakovės įskaitymus negaliojančiais, teismas, taikydamas įskaitymą pagal sutarties 4.7. punktą savo iniciatyva dėl 46,00 Eur už natūraliai nusidėvėjusį telefoną, peržengė privataus ginčo bylos nagrinėjimo ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis) bei pažeidė dispozityvumo ir lygiateisiškumo principus.

21Atsakovė UAB „Farmanta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria 2015 m. vasario 11 d. ir 2015 m. kovo 5 d. atlikti įskaitymai buvo pripažinti negaliojantys bei iš atsakovės ieškovei priteista 1 147,01 Eur užstato, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

22Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:

231) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės atlikti įskaitymai yra pripažintini negaliojančiais. Atsakovė 2015 m. vasario 11 d. rašte nurodė, kad iš užstato išskaičiuoja 988,62 Eur, kuriuos sudaro 223,71 Eur suma už žaliuzių remontą ir 764,91 Eur už UAB „Adresas“ lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus. Teismas klaidingai nurodė, jog lokalinėje sąmatoje darbai įvertinti 2 641,08 Eur, nes pačioje sąmatoje kainos nurodytos tiek litais, tiek eurais, o prie skaičiaus „2 641,08“ aiškiai nurodyta, kad ši suma yra litais. Teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad pati ieškovė pripažino atlikto įskaitymo faktą, 2015 m. kovo 23 d. ieškinyje nurodžiusi, kad jis reiškiamas dėl įskaitymo neteisėtumo. Byloje esantys įrodymai patikimai patvirtina, kad atsakovės raštai ieškovei buvo aiškūs ir suprantami.

242) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei tenka pareiga grąžinti ieškovei 1 147,01 Eur užstato. Teismas netinkamai taikė CK 6.246-6.249 straipsnių nuostatas, netinkamai vertino įrodymus. Teismas visiškai nepasisakė ir nemotyvavo, kodėl atsakovė neturėjo teisės iš užstato išskaičiuoti: 66,55 Eur už stiklo paketo keitimą, 29,13 Eur už pašto dėžutės keitimą ir 146,31 Eur už lubų dažymą. Byloje yra įrodymai, jog ieškovė laiku tinkamai nepašalino savo reklaminių iškabų nuo vieno išnuomotų patalpų lango ir subraižė lango stiklą, laiku nepašalino reklaminių lipdukų nuo pašto dėžutės, o jas pašalinus atsakovei, nusilupo pašto dėžutės dažai. Vandeniu aplietų lubų remontą pagal sutarties 5.4 punktą turėjo atlikti ieškovė. Šią aplinkybę patvirtina 2015 m. rugsėjo 28 d. pažaidų atsiradimo priežasties tyrimo ataskaita. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neturi teisės iš užstato išskaičiuoti 223,71 Eur už žaliuzių remontą ir 40,51 Eur už lempučių keitimą. Byloje esantis 2012 m. gegužės 31 d. perdavimo aktas patvirtina, kad 2012 m. gegužės 31 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu perėmusi patalpas ieškovė patvirtino, kad išoriškai apžiūrėjusi patalpas nepastebėjo neatitikimų sutarties reikalavimams bei perdavimo akte nenurodė jokių pastabų. 2012 m. gegužės 31 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.3 punktas nustatė šalims pareigą 2012 m. gegužės 31 d. užfiksuoti perimamų patalpų trūkumus, jeigu tokie būtų nustatyti patalpų perdavimo dieną. Ieškovė patalpas buvo išsinuomojusi biuro veiklai, todėl sunku patikėti, kad perimdama patalpas ieškovė nebūtų reiškusi atsakovei pretenzijų dėl sulaužytų žaliuzių ant langų ir durų bei 10 perdegusių lempučių. Patalpų perdavimo metu 2015 m. sausio 31 d. žaliuzės buvo sulaužytos, o lemputės nedegė. Šią aplinkybę patvirtina tiek teismo posėdžio metu apklausto liudytojo J. B. parodymai, tiek 2015 m. sausio 31 d. padarytos žaliuzių nuotraukos.

253) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neturėjo teisės iš užstato išskaičiuoti 508,05 Eur nuostolių dėl telefono praradimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad telefonas buvo sugadintas dar 2012 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau atsakovė apie tai sužinojo tik perimdama patalpas. Pagal CK 6.502 straipsnio 1 dalį ieškovės neteisėti veiksmai yra įrodyti, nes ji pažeidė sutarties 5.4 punkte nustatytą pareigą prižiūrėti ir saugoti patalpose esantį turtą. Telefono aparatas buvo sisteminis, tai yra buvo pritaikytas ir veikė tik su išnuomotose patalpose esančia telekomunikacine sistema. Praradus telefoną, atsakovei reikia keisti ir visą sistemą, nes be telefono sistema negali tinkamai funkcionuoti. Tokios sistemos kaina prasideda nuo 1 230 Eur. Ta aplinkybė, kad telekomunikacinė sistema yra sena ir atsakovės naudojama jau ilgą laiką, negali savaime pašalinti ieškovės civilinės atsakomybės už padarytą žalą. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė iš ieškovei grąžintino užstato išskaičiavo tik dalį nuostolių, tai yra tik 554,05 Eur, o likusi dalis (675,95 Eur) nebuvo išskaičiuota.

26Ieškovė UAB „Tako plius“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Farmanta“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, jog negalima sutikti, kad teismas, vertindamas atsakovės raštų turinio aiškumą, padarė elementarią skaičiavimo klaidą, nes nuo 2015 m. sausio 1 d. jokios juridinių asmenų sudarytos lokalinės sąmatos negalėjo būti apskaitomos litais, kadangi tokia valiuta kaip litai, kai buvo sudaryta UAB „Adresas“ lokalinė sąmata, nebeegzistavo. Lentelėje kaina skaičiuojama eurais, o galutinė suma nurodyta šone skliausteliuose „(Lt)“ galėjo būti nurodyta tik papildomai. Atsakovės 2015 m. vasario 11 d. rašte 988,62 Eur suma išskaičiuojama iš ieškovės sumokėto užstato, remiantis 2015 m. vasario 10 d. UAB „Dextera“ pasiūlymu ir 2010 m. vasario 11 d. UAB „Adresas“ lokaline sąmata, likusi užstato suma „laikinai sulaikoma“. Akivaizdu, kad neaiškūs dokumentai, kuriais remiantis yra atliekamas įskaitymas. Atsakovės 2015 m. kovo 5 d. raštu atliekamas 1 055,17 Eurų įskaitymas grindžiamas 2015 m. vasario 20 d. UAB „Langų servisas“ komerciniu pasiūlymu ir pateikiamas pasibaigus net 7.2 punkte šalių nustatytam 30 dienų terminui pareikšti pretenzijas dėl žalos atlyginimo. Reklaminės iškabos ant langų ir pašto dėžutės buvo pašalintos. Patalpos vėl išnuomotos verslui vykdyti. Taigi, buvusių reklamų vietoje atsirado kito nuomininko reklaminės iškabos. Jei ir liko klijų likučiai ant pašto dėžutės ir lango paketo, t.y. patalpų normalaus naudojimo pasekmė ir dėl to paprastai daiktai nėra keičiami naujais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad prarasto telefono „Samsung“ modelis yra labai senas ir nebegaminamas. UAB „Belam telekomunikacijos“ raštuose nurodyti duomenys apie tai, kad minėtos sistemos seniai nebegaminamos, gamintojo nebepalaikomos, todėl nėra galimybės užsakyti net komplektuojančių ar atsarginių dalių. Telefonas „Samsung“ nebuvo prarastas – jis nusidėvėjo.

27Atsakovė UAB „Farmanta“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Tako plius“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad atlikus įskaitymą šalis siejusi prievolė pasibaigia, tai, vienai prievolės šaliai ginčijant įskaitymo pagrįstumą teisme, kitai prievolės šaliai, atlikusiai įskaitymą, nereikia dėl jos atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo reikšti priešieškinio bei prašyti teismą tokį įskaitymą patvirtinti. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad šalims nuomos sutartinių santykių atveju susitarus dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės - užstato ir vėliau kilus teisminiam ginčui dėl užstato užskaitvmo pagristumo, nuomotojas neprivalo pareikšti priešieškinio, įrodinėdamas, kad užstatas buvo teisėtai užskaitytas Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad daikto einamasis remontas turi būti suprantamas, kaip darbai, susiję su daikto būklės, pablogėjusios dėl natūralaus susidėvėjimo, normaliai naudojantis daiktu, atstatymu, nesusijusiu su daikto pagrindinių dalių (konstrukcinių elementų) pakeitimu. Aplinkybę, kad patalpų trūkumai patalpų perdavimo dieną objektyviai egzistavo patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Sutarties 7.2 punktas aiškiai numatė atsakovės teisę pareikšti pretenzijas ieškovei dėl žalos atlyginimo per 30 kalendorinių dienų nuo patalpų grąžinimo, t. y. patalpų defektai galėjo būti fiksuojami ir po patalpų perdavimo. Teismo posėdžio metu liudytojas J. B. parodė, kad patalpų perdavimo dieną (2015 m. sausio 31 d.) jam atvykus į patalpas sutartu laiku, ieškovės vadovas atsisakė pasirašyti perdavimo aktą, jeigu jame bus fiksuojami trūkumai. Todėl įvertinus aplinkybę, kad pirmadienį patalpos turėjo būti perduodamos naujam nuomininkui, aktas buvo pasirašytas jame nefiksuojant trūkumų, ieškovė pažeidė sutarties 5.4 punkte įtvirtintą savo pareigą atlikti einamąjį remontą, kuris būtų suprantamas, kaip darbai, susiję su daikto būklės, pablogėjusios dėl natūralaus susidėvėjimo, normaliai naudojantis daiktu, atstatymu. Byloje esančioje 2015 m. rugsėjo 28 d. UAB „Statybos procesų valdymas“ parengtoje Pažaidų atsiradimo priežasties tyrimo ataskaitoje yra aiškiai nurodyta, kad visų užfiksuotų patalpų defektų pašalinimas yra priskiriamas einamojo remonto atlikimui. Todėl ieškovės skunde išdėstyti argumentai dėl patalpų nusidėvėjimo šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.

28IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

30Byloje kilo ginčas dėl nuomotojos atlikto įskaitymo aiškumo ir pagrįstumo, nuomotojo teisės negrąžinti užstato dėl nuomininko netinkamos išnuomotų patalpų priežiūros, nuomininkų padarytų nuostolių dydžio.

31Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad šalys 2012 m. gegužės 31 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei negyvenamąsias patalpas dvejų metų terminui (t. I, b.l. 9-16). Pasibaigus nuomos terminui, šalys 2014 m. gegužės 14 d. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovei buvo perduotos 2 metų laikotarpiui tos pačios patalpos analogiškomis sąlygomis (t. I, b.l. 21-26). Šalys 2014 m. gruodžio 19 d. susitarimu Nr. 1 prie gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties susitarė nutraukti sutartį nuo 2015 m. sausio 31 d. (t. I, b.l. 27-28). 2015 m. sausio 31 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktu šalys pastabose pažymėjo tik tai, jog nėra telefono aparato „Samsung“, kiti trūkumai nebuvo užfiksuoti (t. I, b.l. 142). Tačiau atsakovė 2015 m. vasario 5 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl grąžintų patalpų trūkumų, nurodydama, jog 2015 m. vasario 4 d. patalpų apžiūros metu buvo nustatyta, kad nuomininkas negrąžino nuomotojui viso sutarties pagrindu duoto turto, o grąžintos patalpos yra netvarkingos, todėl reikalaujama iki 2015 m. vasario 10 d. grąžinti nuomotojui akte nurodytą turtą ir pašalinti nurodytus trūkumus (t. I, b.l. 31-32). Atsakovė 2015 m. vasario 11 d. raštu dėl UAB „Tako plius“ mokėtinų sumų UAB „Farmanta“ ir užstato grąžinimo nurodė, jog 2015 m. vasario 4 d. akte nurodytų patalpų defektų šalinimo išlaidos sudaro 988,62 Eur, todėl šią sumą pagal sutarties 4.7 punktą nuomotojas išskaičiuoja iš užstato (t. I, b.l. 49-54). Atsakovė 2015 m. kovo 5 d. patikslintu raštu dėl UAB „Tako plius“ mokėtinų sumų UAB „Farmanta“ nurodė, jog akte nurodytų patalpų defektų šalinimo ir lango keitimo išlaidos sudaro 1 055,17 Eur, todėl šią sumą pagal sutarties 4.7 punktą nuomotojas išskaičiuoja iš užstato (t. I, b.l. 173-176).

32Įskaitymas – vienas prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (LAT 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Nesant specialių įstatymo reikalavimų pareiškimo apie įskaitymą turiniui, tame pačiame pareiškime gali būti nurodoma ir kita sutarties šalims aktuali informacija arba pareiškimai kitais klausimais (LAT 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012, apibendrindamas įskaitymo sąlygų nuostatas ir vertindamas jas sistemiškai, pažymėjo, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Šiuo aiškinimu kasacinis teismas nesukūrė naujos savarankiškos įskaitymo sąlygos, bet pabrėžė būtinybę kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokių, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (LAT 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 458/2014).

34Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs ginčijamų 2015 m. vasario 11 d. ir 2015 m. kovo 5 d. raštų ir su jais pateiktų įrodymų analizę, iš dalies sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas padarė klaidą, nepastebėdamas, jog UAB „Adresas“ parengta lokalinė sąmata, sudaryta pagal 2014 m. spalio mėnesio kainas, pabaigoje nurodo visų medžiagų ir darbų kainų sumą eurais (764,91 Eur) ir apačioje litais (2 641,08 Lt). Minėtame dokumente akivaizdžiai lentelės su joje nurodytų medžiagų ir darbų bei jų kainų eurais pabaigoje yra nurodyta: „iš viso 764,91“, o apačioje: „iš viso (Lt) 2 641,08“ (t. I, b.l. 54). Atsakovė 2015 m. vasario 11 d. raštu dėl UAB „Tako plius“ mokėtinų sumų UAB „Farmanta“ ir užstato grąžinimo nurodė, jog 2015 m. vasario 4 d. akte nurodytų patalpų defektų šalinimo išlaidos sudaro 988,62 Eur, todėl šią sumą pagal sutarties 4.7 punktą nuomotojas išskaičiuoja iš užstato. Papildomai nurodo, jog įskaitoma suma grindžiama 2015 m. vasario 10 d. UAB „Dextera“ komerciniu pasiūlymu dėl žaliuzių remonto ir 2015 m. vasario 11 d. UAB „Adresas“ lokaline sąmata (t. I, b.l. 49-51). Prie rašto pridėtoje UAB „Dextera“ sąmatoje nurodyta 223,71 Eur žaliuzių remonto kaina (t. I, b.l. 52), UAB „Adresas“ parengtoje lokalinėje sąmatoje nurodyta 764,91 Eur sienų ir lubų dažymo, kanalizacijos valymo ir sifono keitimo darbų ir medžiagų kaina (t. I, b.l. 53-54). Taigi šiuo pranešimu įskaityta 988,62 Eur suma yra lygi pateiktose sąmatose nurodytų kainų sumai (223,71+764,91=988,62). Todėl 2015 m. vasario 11 d. įskaitymo nurodyta suma yra pripažintina aiškiai apibrėžta.

35Tačiau atsakovė 2015 m. kovo 5 d. patikslintu raštu dėl UAB „Tako plius“ mokėtinų sumų UAB „Farmanta“ nurodė, jog akte nurodytų patalpų defektų šalinimo ir lango keitimo išlaidos sudaro 1 055,17 Eur, todėl šią sumą pagal sutarties 4.7 punktą nuomotojas išskaičiuoja iš užstato (t. I, b.l. 173-175). Nurodytą sumą atsakovė grindė tomis pačiomis, aukščiau jau aptartomis, UAB „Dextera“ ir UAB „Adresas“ parengtomis sąmatomis ir 2015 m. vasario 20 d. UAB „Langų servisas“ komerciniu pasiūlymu, kurio pridėtoje kopijoje nurodyta stiklo paketo kaina su montavimu – 66,55 Eur (t. I, b.l. 176). Taigi šiuo nauju pranešimu yra dar kartą įskaityta 2015 m. vasario 11 d. raštu jau įskaityta 988,62 Eur suma ir papildoma 66,55 Eur suma už lango keitimą (988,62+66,55=1 055,17 Eur). Vertinant šį įskaitymą atsietai nuo viso pranešimo teksto bei aukščiau aptarto 2015 m. vasario 11 d. įskaitymo, jis galėtų būti pripažintinas suprantamu ir aiškiu. Tačiau, kadangi jame dar kartą įskaitoma 2015 m. vasario 11 d. pranešime nurodyta suma, šis naujas 2015 m. kovo 5 d. įskaitymas turėtų būti vertinamas kaip patikslinantis 2015 m. vasario 11 d. įskaitymą ir tuo pačiu darantis jį nebegaliojančiu. Todėl nagrinėjamoje byloje turėtų būti vertinamas tik 2015 m. kovo 5 d. įskaitymas. Tačiau šiame 2015 m. kovo 5 d. rašte atsakovė papildomai nurodo, jog dėl prarasto telefono išskaičiuojama 554,05 Eur suma patirtiems nuostoliams padengti. Taip pat nurodo, jog įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuomininkas iš viso privalo sumokėti nuomotojui 2 285,17 Eur nuomotojo turėtoms išlaidoms ir patirtiems nuostoliams kompensuoti, todėl iš užstato išskaičiavus visas mokėtinas sumas nuomininkas lieka skolingas nuomotojui 675,95 Eur. Ieškovė atsakovei nuomos sutarties sudarymo metu buvo sumokėjusi 1 609,22 Eur užstatą. Sudėjus atsakovės taikytą 1 055,17 Eur įskaitymą ir nurodytą 554,05 Eur nuostolių dėl prarasto telefono sumą, susidarytų 1 609,22 Eur suma. Todėl nėra aišku, kokius dar papildomus nuostolius ieškovė yra padariusi atsakovei, jog turėtų iš viso atlyginti 2 285,17 Eur, tai yra papildomai minėtu raštu nurodoma ieškovės 675,95 Eur suma yra nepagrįsta jokiais dokumentais bei nagrinėjamame rašte nurodytais paaiškinimais.

36Apibendrindamas aukščiau atliktą atsakovės taikytų įskaitymų analizę, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nepaisant pirmos instancijos teismo padarytos klaidos, nepastebėjus UAB „Adresas“ sąmatoje nurodytos tos pačios sumos eurais ir litais, 2015 m. vasario 11 d. įskaitymas yra pripažintinas negaliojančiu dėl to, jog jis yra papildytas ir patikslintas atsakovės 2015 m. kovo 5 d. įskaitymu. Tuo tarpu pastarajame rašte ieškovės sumokėtas 1 609,22 Eur užstatas yra negrąžinamas, vienu metu įskaitant ir 1 055,17 Eur sumą už patalpų remontą, ir kartu iš likusios užstato dalies išskaičiuojant 554,05 Eur sumą už prarastą telefoną, taigi nėra visiškai aiški įskaitymo apimtis. Be to, atsakovė įskaitė į ieškovei grąžintiną užstatą kainą už tuos patalpų trūkumus, kuriuos akivaizdžiai ginčijo ieškovė savo 2015 m. vasario 8 d. raštu (t. I, b.l. 44-48). Todėl, remdamasis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ir 2015 m. kovo 5 d. atsakovės įskaitymas yra pripažintinas negaliojančiu, kadangi nėra aiški įskaitomos sumos apimtis, atsakovė įskaitė reikalavimus, kurie nebuvo akivaizdūs, tai yra ieškovė buvo pareiškusi aiškų nesutikimą su jais. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl įskaitymų teisėtumo ir aiškumo pripažintini nepagrįstais.

37Pagal šalių sudarytos 2014 m. gegužės 14 d. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.4 punktą šalys susitarė, kad nuomininko nuomotojui vykdant Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2012/05 4.4 punktą sumokėtas dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio užstatas yra užskaitomas kaip užstatas pagal šią sutartį ir bus naudojamas šios sutarties 4.7 punkte nustatyta tvarka. Pagal sutarties 4.7 punktą, tuo atveju, jeigu nuomininkas pažeidžia sutarties nuostatas, įskaitant, bet neapsiribojant, atvejus, kai nuomininkas nekompensuoja patalpoms padarytos žalos, nuomotojas turi teisę padengti visas nuomininko mokėtinas sumas iš užstato. Jei nuomotojas iš užstato padengia aukščiau nurodytas sumas, nuomininkas įsipareigoja nedelsdamas sumokėti nuomotojui papildomą sumą, lygią skirtumui tarp užstato ir jo likučio po aukščiau nurodytų sumų padengimo. Jei nuomininkas įvykdo visas pareigas, nustatytas šia sutartimi, jos pasibaigimo momentu, nuomotojas įsipareigoja pervesti užstatą į nuomotojo sąskaitą per 7 darbo dienas po to, kai patalpos buvo atlaisvintos ir perduotos nuomotojui sutarties nustatyta tvarka (t. I, b.l. 21-26). Nurodytos šalių tarpusavyje suderintos sutarties sąlygos suteikė atsakovei teisę tam tikrais atvejais negrąžinti ieškovei jos sumokėto užstato. Nors atsakovės taikyti įskaitymai ir buvo pripažintini negaliojančiais dėl jų neaiškumo bei įskaitytų reikalavimų neakivaizdumo, tačiau tai neatėmė teisės iš atsakovės pasilikti užstatą ar jo dalį kitais pagrindais, tai yra įrodžius sutartyje numatytų sąlygų buvimą. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovės sumokėto užstato suma yra pas atsakovę, todėl ji neturinti pareigos reikšti priešieškinio dėl šios sumos priteisimo atsakovei. Kadangi ieškovė ieškiniu reikalauja grąžinti 1 609,22 Eur sumokėtą užstatą, atsakovė jo negrąžinimo pagrindą gali grįsti tik teikdama atsiliepimą ir jame išdėstydama nesutikimo su ieškiniu motyvus. Todėl ieškovės argumentas, jog pirmos instancijos teismas, pripažindamas atsakovės teisę negrąžinti ieškovei dalį užstato, atsakovei nepareiškus priešieškinio, peržengė šalių reikalavimų ribas, yra nepagrįstas.

38Pagal 2014 m. gegužės 14 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2.2 punktą nuomos termino pasibaigimo dieną nuomininkas privalo perduoti patalpas nuomotojui pagal patalpų perdavimo-priėmimo aktą, pasirašoma abiejų šalių, kuriame turi būti įvertinta patalpų būklė. Pagal sutarties 3.1 atsižvelgiant į tai, kad nuomotojas yra perdavęs nuomininkui patalpas ir jose esantį turtą pagal 2012 m. gegužės 31 d. patalpų ir įrangos perdavimo-priėmimo aktą, o nuomininkas šios sutarties sudarymo metu faktiškai naudojosi patalpomis ir jose esančia įranga, atskiras patalpų perdavimo-priėmimo aktas pagal šią sutartį nėra pasirašomas. Pagal sutarties 7.1 punktą, pasibaigus nuomos terminui, nutraukus sutartį prieš terminą ar sutarčiai pasibaigus kitais pagrindais, nuomininkas privalo perduoti nuomotojui pagal priėmimo-perdavimo aktą patalpas švarias, tvarkingas, su visais pagerinimais, kurie negali būti atskiriami be žalos patalpoms, atsižvelgiant į normalų patalpų ir pagerinimų juose susidėvėjimą. Perduodamas patalpas nuomininkas grąžina patalpų raktus, pultelius, raktus nuo elektros skydinės ir pašto dėžutės ar visus kitus daiktus, kurie visiškai užtikrina galimybę patalpas valdyti bei naudoti. Pagal sutarties 7.2 punktą bet kokios šalių pretenzijos viena kitai dėl žalos atlyginimo turi būti pareikštos raštu. Nuomininkui išsikeliant iš patalpų, nuomotojas turi teisę pareikšti nuomininkui pretenzijas dėl žalos atlyginimo per 30 kalendorinių dienų po nuomininko išsikėlimo momento, kurio metu tarp šalių yra pasirašomas perdavimo (grąžinimo)-priėmimo aktas. Nuomininkas turi leisti nuomotojui likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki išsikėlimo iš patalpų dienos apžiūrėti ir įvertinti grąžinamas patalpas. Esant nesutarimui dėl patalpų būklės įvertinimo, yra kviečiamas nepriklausomas ekspertas patalpų būklei įvertinti. 2015 m. sausio 31 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktu šalys pastabose pažymėjo tik tai, jog nėra telefono aparato „Samsung“, kiti trūkumai nebuvo užfiksuoti, aktas pasirašytas ieškovės direktoriaus ir atsakovės atstovo pagal įgaliojimą, J. B. (t. I, b.l. 142). Taigi, šalys, nuomotų patalpų grąžinimo metu, nenurodė jokių kitų patalpų trūkumų, tik prarastą telefoną.

39Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę, vertinant atsakovės reikalaujamų atlyginti nuostolių pagrįstumą, yra svarbus ir abiejų šalių elgesys sutarties sudarymo, jos vykdymo metu bei po jos nutraukimo. Pažymėtina, kad savo pretenziją dėl patalpų trūkumų atsakovė ieškovei pateikė 2015 m. vasario 5 d., tai yra praėjus tik penkioms dienoms po priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Atsakovė 2015 m. vasario 4 d. patalpų apžiūros aktu nuotraukose užfiksavo esamus patalpų trūkumus (t. I, b.l. 33-43), vėliau kreipėsi į antstolį, kuris 2015 m. vasario 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo patalpų išorės ir vidaus defektus (t. II, b.l. 11-13). Be to, pati ieškovė savo 2015 m. vasario 8 d. raštu atsakė į atsakovės 2015 m. vasario 5 d. raštą ir iš dalies su juo sutiko (t. I, b.l. 44-48). Ieškovės atstovė 2015 m. vasario 18 d. el. paštu prašė atsakovės apskaičiuoti nuostolius dėl likusių klijų likučių ant langų pašalinimo (t. II, b.l. 19). Taip pat ieškovė 2015 m. birželio 2 d. raštu atsakovei pati sutiko atlyginti 46 Eur už prarastą telefono aparatą (t. II, b.l. 33). Minėti įrodymai patvirtina, kad pati ieškovė ir po 2015 m. sausio 31 d. patalpų perdavimo akto pasirašymo pripažino tam tikrus patalpų trūkumus, juos ištaisė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių elgesys po sutarties nutraukimo leidžia vertinti atsakovės pateiktus dokumentus dėl patalpoms padarytų nuostolių kartu su visais kitais byloje esančiais duomenimis.

40Atsakovė 2015 m. sausio 23 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su kitu nuomininku (t. II, b.l. 103-108). Atsakovė ir naujasis nuomininkas 2015 m. vasario 2 d. patalpų perdavimo-priėmimo akte nurodė, jog apžiūrėjus patalpas grindys, sienos, lubos, durys ir kitos patalpų konstrukcijos yra sveikos, be išorinių pažeidimų, jokių kitų iš išorės matomų patalpų pažeidimų nėra. Tačiau prie pastabų ranka buvo įrašyta, kad kai kuriuose kambariuose matomas dažų atšokimas, būklė užfiksuota nuotraukose (t. II, b.l. 109). Naujasis nuomininkas 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu nurodė, jog patalpos faktiškai buvo nenaudojamos iki 2015 m. vasario 27 d. (t. II, b.l. 114). Todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog vėlesnis nuomininkas, perimdamas patalpas, nenurodė jų trūkumų, yra nepagrįstas.

41Kadangi telefono „Samsung“ praradimo faktas buvo užfiksuotas 2014 m. sausio 31 d. priėmimo-perdavimo akte, UAB „Belam Telekomunikacijos“ patvirtino, kad 2012 m. rugpjūčio 25 d. buvo sugedusios pristatyto telefono konkrečios mikroschemos, kurių nėra kuo pakeisti (t. II, b.l. 21), ieškovė pati buvo raštu sutikusi atsakovei atlyginti 46 Eur už prarastą telefono aparatą (t. II, b.l. 33), pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog grąžintinas ieškovei užstatas mažintinas 46 Eur už prarastą telefoną.

42Antstolio 2015 m. vasario 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuoti patalpų išorės ir vidaus defektai: pažeisti sienų dažai, matyti įbrėžimai, patalpose nedega kai kurios lemputės, tualete kemšasi kriauklė, matyti vandens žymės lubose, neveikia žaliuzių traukimo mechanizmai ir kiti (t. II, b.l. 11-13). Ekspertas E. L. 2015 m. rugsėjo 28 d. parengė pažaidų atsiradimo priežasties tyrimo ataskaitą, kurioje nurodė, jog patalpų būklė nuomos sutarties metu buvo pabloginta (t. II, b.l. 115-131). Tyrimas buvo atliktas pagal antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, atsakovės sudarytus 2015 m. vasario 4 d. ir 2015 m. vasario 10 d. patalpų apžiūros aktus ir kitus dokumentus. Tyrime buvo užfiksuoti šie pažeidimai: užsikimšusi kriauklė dėl netinkamos eksploatacijos, neveikiančios lemputės, kurios perdega dėl natūralaus nusidėvėjimo, drėgmės pažeista lubų apdaila, kuri atsirado dėl vandens pratekėjimo virš patalpos ir nėra nuomininko patalpose vykdytos veiklos priežastis, mechaniniai pažeidimai sienoje, tikėtina dėl smūgio į sieną stalviršio kampu, durų varčios mechaninis apgadinimas, kurio priežasties neįmanoma nustatyti, įbrėžimai ir įdaužimai sienose, kurių gylio neįmanoma nustatyti, negilūs įbrėžimai priskiriami natūraliam patalpų nusidėvėjimui, gilūs – mechaniniams pažeidimams. Kadangi nuomotų patalpų sienų pažeidimai buvo užfiksuoti antstolio bei naujojo nuomininko, perimant patalpas, o ekspertas nustatė, kad dauguma šių pažeidimų atsirado dėl nuomininko kaltės, pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovei grąžintiną užstatą 308,49 Eur už sienų remontą suma. Taip pat pagrįstai užstatas buvo sumažintas 107,72 Eur už kriauklės remontą, kadangi jos užsikimšimas buvo konstatuotas praėjus tik 5 dienoms nuo patalpų iš ieškovės perėmimo, o naujasis nuomininkas nurodė, jog tomis patalpomis nesinaudojo iki 2015 m. vasario 27 d., todėl galėjo nepastebėti, kad kriauklė buvo užkimšta.

43Kadangi ekspertas tyrime nurodė, jog dėl lubų apdailos pažeidimo nėra nuomininko kaltės, jis neturi pareigos atlyginti atsakovei lubų remonto kainos. Eksperto tyrime nėra aptartas žaliuzių pažeidimo pobūdis. Apie jų galimus defektus negalima spręsti ir iš atsakovės bei antstolio padarytų nuotraukų. Be to, ieškovė 2015 m. vasario 8 d. raštu nurodė, jog žaliuzių sugadinimo faktas buvo šalių aptartas dar 2012 m. gegužės 31 d. (t. I, b.l. 44-48). Kadangi aukščiau aptarti šalių sutartiniai santykiai bei jų elgesys po sutarties sudarymo patvirtina, kad ne visus patalpų trūkumus šalys tiksliai užfiksuodavo patalpų priėmimo-perdavimo aktuose, tikėtina, jog žaliuzės galėjo būti sugadintos dar iki ieškovei perimant patalpas išnuomotas patalpas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiamu sprendimu buvo tinkamai įvertinti ieškovės padaryti nuomotos patalpos pažeidimai, todėl ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų argumentai dėl galimai netinkamai nustatytos žalos dydžio, pripažintini nepagrįstais.

44Teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, pažymi, kad apeliacinių skundų argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

45Kadangi abiejų šalių apeliaciniai skundai atmesti, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šalims bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

46Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Nutarė

47Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė prašė pripažinti atsakovės 2015 m. vasario 11 d. raštu „Dėl... 6. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog šalių... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas pažymėjo, jog pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo... 10. Teismas nustatė, kad šalių susitarimas dėl išankstinio užstato, kaip... 11. Byloje yra lokalinė sąmata iš kurios matyti, kad sienų dažymo kaina yra... 12. Pagal sutarties 5.4 punktą ieškovei atsirado pareiga atlikti patalpų... 13. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 14. Ieškovė UAB „Tako plius“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus... 15. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:... 16. 1) Teismas sprendime pripažino, jog atsakovės įskaitymai nėra aiškūs bei... 17. 2) CK 6.193 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visos sutarties sąlygos turi... 18. 3) Teismas visiškai nevertino šalių elgesio sutarties galiojimo metu ir jai... 19. 4) Pagal sutarties 5.4. punktą ieškovė privalėjo išsaugoti patalpas geros... 20. 5) Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje net nėra tikslių duomenų,... 21. Atsakovė UAB „Farmanta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 22. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:... 23. 1) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės atlikti įskaitymai yra... 24. 2) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei tenka pareiga grąžinti... 25. 3) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neturėjo teisės iš... 26. Ieškovė UAB „Tako plius“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Farmanta“... 27. Atsakovė UAB „Farmanta“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Tako plius“... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 30. Byloje kilo ginčas dėl nuomotojos atlikto įskaitymo aiškumo ir pagrįstumo,... 31. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad šalys 2012 m. gegužės 31 d.... 32. Įskaitymas – vienas prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje... 34. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs ginčijamų 2015 m. vasario 11 d. ir... 35. Tačiau atsakovė 2015 m. kovo 5 d. patikslintu raštu dėl UAB „Tako... 36. Apibendrindamas aukščiau atliktą atsakovės taikytų įskaitymų analizę,... 37. Pagal šalių sudarytos 2014 m. gegužės 14 d. sudarė Gyvenamųjų patalpų... 38. Pagal 2014 m. gegužės 14 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2.2... 39. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį, taip pat turi būti... 40. Atsakovė 2015 m. sausio 23 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su... 41. Kadangi telefono „Samsung“ praradimo faktas buvo užfiksuotas 2014 m.... 42. Antstolio 2015 m. vasario 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu... 43. Kadangi ekspertas tyrime nurodė, jog dėl lubų apdailos pažeidimo nėra... 44. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, pažymi, kad apeliacinių... 45. Kadangi abiejų šalių apeliaciniai skundai atmesti, pagal CPK 93 straipsnio 1... 46. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti...