Byla 2-1039-370/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios individualios įmonės (toliau – BIĮ) „Kapetra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo

32017 m. kovo 23 d. nutarties, kuria patvirtintas P. K. finansinis reikalavimas, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-3590-864/2017 pagal pareiškėjo P. K. prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą BIĮ ,,Kapetra“ bankroto byloje.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi individualiai įmonei (toliau – IĮ) „Kapetra“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BANKROTO LYDERIAI“ (toliau – bankroto administratorė).
  2. IĮ „Kapetra“ savininkas P. K. 2016 m. vasario 22 d. pareiškime prašė teismo patvirtinti 363 170 Eur finansinį reikalavimą. Paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 30 d. sudarė finansinės paramos (paskolos) sutartį su UAB ,,Alma Lt“, pagal ją įmonė suteikė jam 363 170 Eur paskolos, kurią tą pačią dieną perskolino IĮ ,,Kapetra“. Savo reikalavimą grindė

    72011 m. lapkričio 30 d. paskolos sutartimis (pateikė sutarčių kopijas) bei išrašais iš „Swedbank“, AB sąskaitų.

  3. BIĮ „Kapetra“ bankroto administratorė prašė atmesti pareiškėjo P. K. prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo. Paaiškino, kad pareiškėjas nenurodė jokių reikalavimo pagrįstumą įrodančių aplinkybių ir tikslingai vilkina bylos nagrinėjimą, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų perdavęs įmonei nurodytą sumą. IĮ „Kapetra“ banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad UAB „Alma LT“ 363 170 Eur bankiniais pavedimais pervedė įmonei.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi įtraukė P. K. į BIĮ „Kapetra“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 256 314,3 Eur finansiniu reikalavimu.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011 m. lapkričio 30 d. UAB „Alma LT“ ir

    10P. K. sudarė finansinės paramos (paskolos) sutartį Nr. 02-11, kuria UAB „Alma LT“ iki 2015 m. gegužės 31 d. suteikė P. K. 500 000 Eur paskolą. Paskola buvo suteikta pervedant pinigines lėšas dalimis į IĮ „Kapetra“ atsiskaitomąją sąskaitą.

  3. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad IĮ „Kapetra“ atsiskaitomosios sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB, išrašai už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki

    112013 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad UAB „Alma LT“ 2011 m. lapkričio 30 d. pervedė

    12IĮ „Kapetra“ 260 000 Eur, 2011 m. gruodžio 6 d. – 80 000 Eur, 2012 m. kovo 1 d. – 30 000 Lt

    13(8 688,6 Eur), 2012 m. kovo 23 d. – 40 000 Lt (11 584,8 Eur), 2012 m. gegužės 2 d. –

    1410 000 Lt (2 896,2 Eur), iš viso 363 169,6 Eur. Iš banko išrašų taip pat nustatyta, kad nuo

    152011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. iš IĮ „Kapetra“ sąskaitos P. K. grynaisiais išėmė iš viso 377 750 Lt (109 403,96 Eur), įnešė – 8 800 Lt (2 548,66 Eur).

  4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Alma LT“ iki šiol nesikreipė į teismą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo IĮ „Kapetra“ bankroto byloje, nors skolos dydis tiek fiziniam asmeniui, tiek bendrovei, yra žymus, o skolos grąžinimo terminas suėjo daugiau nei prieš metus. Teismo vertinimu, minėta aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad

    16UAB „Alma LT“ nei P. K., nei jo individualiai įmonei, pretenzijų neturi. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog iš UAB „Alma LT“ paskolintos lėšos buvo pervestos tiesiogiai individualiai įmonei, o ne jos savininkui, nepaneigia pareiškėjo argumentų, kad tarp jo ir UAB „Alma LT“ susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

  5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad individualios įmonės ir jos savininko civilinės atsakomybės ypatumai nepašalina įmonės savininko teisės turtą įmonei ne tik neatlygintinai perduoti jos nuosavybėn, bet ir suteikti įmonei paskolą. Teismas nurodė, kad P. K. visas iš UAB „Alma LT“ pasiskolintas lėšas, kurias bendrovė tiesiogiai pervedė dalimis į IĮ „Kapetra“ sąskaitą, faktiškai perskolino savo individualiai įmonei. Todėl individualiai įmonei dėl bankroto negrąžinus paskolos savininkui, jis įgijo teisę reikšti finansinį reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje.
  6. Pirmosios instancijos teismas iš IĮ „Kapetra“ banko sąskaitos išrašų nustatė, kad po

    17UAB „Alma LT“ lėšų pervedimų į IĮ „Kapetra“ sąskaitą, P. K. nuo

    182011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. iš IĮ „Kapetra“ sąskaitos grynaisiais išėmė

    19109 403,96 Eur, įnešė – 2 548,66 Eur, t. y. iš viso išėmė 106 855,3 Eur sumą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiems tikslams išimtos lėšos buvo panaudotos, todėl sprendė, kad 106 855,3 Eur buvo išimta pareiškėjo asmeniniais, o ne individualios įmonės, tikslais. Duomenų apie skolos likutį nepateikė ir bankroto administratorė, nors klausimas dėl P. K. finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjamas daugiau nei metus. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad byloje esančiais įrodymais pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas 256 314,3 Eur sumai, t. y. nežymiai didesnei, nei pareiškėjas nurodė prašymuose bankroto administratorei (254 500 Eur).

20III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

21

  1. BIĮ „Kapetra“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo

    222017 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – P. K. prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

    1. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Alma LT“ nesikreipė į teismą su prašymu patvirtinti jos finansinį reikalavimą BIĮ „Kapetra“ bankroto byloje, nerodo tikrosios paskolos šalių valios ir, tuo labiau, nereiškia, jog faktiniu IĮ „Kapetra“ suteiktos paskolos davėju laikytinas būtent P. K..
    2. Tiek UAB „Alma LT“ ir P. K. sudarytos paramos sutarties numeris, tiek P. K. ir IĮ „Kapetra“ sudarytos sutarties numeris yra toks pat – „02-11“, iš P. K. banko sąskaitos išrašo matyti, jog UAB „Alma LT“ atliko mokėjimo pavedimus, mokėjimo paskirtyje nurodydama paskirtį – pagal sut. Nr. 02-11. Tokiu būdu nėra aišku, pagal kurią sutartį piniginės lėšos buvo pervedamos P. K.. Teismas neturėjo daryti išvados, jog pinigines lėšas IĮ „Kapetra“ skolino būtent P. K., o ne UAB „Alma LT“.
    3. P. K. nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad paskolos davėjas (P. K.) pinigus realiai perdavė paskolos gavėjui (IĮ „Kapetra“). Iš to seka, jog P. K. realiai nesuteikus paskolos, jis neturi jokios teisės reikalauti iš IĮ „Kapetra“, jog ji P. K. grąžintų neva suteiktą paskolos dalyką (pinigus).
  2. Pareiškėjas P. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo BIĮ „Kapetra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties atmesti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Teisėjų kolegija konstatuoja:

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Faktinės aplinkybės
  1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas jau ketvirtą kartą ir kilo ne tik dėl teisės taikymo, bet ir dėl kai kurių faktinių aplinkybių vertinimo, tikslinga bylos faktines aplinkybes ir eigą glaustai išdėstyti.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi IĮ „Kapetra“ iškelta bankroto byla. Įmonės administratoriumi paskirta UAB „Bankroto lyderiai“.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi IĮ „Kapetra“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  4. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi į antrosios eilės kreditorių sąrašą buvo įtraukta UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ su 245 000 Eur dydžio finansiniu reikalavimu ir patikslintas BIĮ „Kapetra“ kreditorių sąrašas: I eilės kreditorė – AB DNB bankas (įkeitimu ir hipoteka užtikrintas 373 823,59 Eur patvirtintas finansinis reikalavimas); II eilės kreditorė – UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ (245 000 Eur patvirtintas finansinis reikalavimas); III eilės kreditorės – UAB OMNITEL (521,28 Eur patvirtintas finansinis reikalavimas) ir UAB „Metmedė“ (32 739,25 Eur patvirtintas finansinis reikalavimas). Bankroto byloje patvirtinta bendra visų kreditorių finansinių reikalavimų suma šiuo metu sudaro 651 562,84 Eur.
  5. P. K. prašymas patvirtinti jo 363 170 Eur finansinį reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje skundžiama nutartimi yra sprendžiamas ketvirtą kartą.
  6. Pirmą kartą Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjas yra bankrutuojančios individualios įmonės savininkas, kuris subsidiariai savo turtu atsako įmonės kreditoriams, todėl yra skolininkas bankroto byloje ir negali būti jos kreditoriumi.
  7. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį ir bylą pirmosios instancijos teismui grąžino nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vien dėl tos priežasties, jog P. K. yra BIĮ „Kapetra“ savininkas ir subsidiarus skolininkas įmonės bankroto byloje, jis negali būti ir bankrutuojančios įmonės kreditoriumi įmonei suteiktos paskolos pagrindu, bei nevertino pareiškėjo į bylą pateiktų įrodymų, t. y. IĮ „Kapetra“ ir P. K. 2011 m. lapkričio 30 d. sudarytos finansinės paramos (paskolos) sutarties Nr. 02-11 ir jos sąlygų, taip pat, pareiškėjo teigimu, paskolos suteikimo faktą patvirtinančio IĮ „Kapetra“ banko sąskaitos išrašo, pateikto už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d.
  8. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi, antrą kartą pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą jį atmetė, nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.
  9. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad apie 2016 m. birželio 15 d. rašytinį teismo posėdį, kurio metu buvo priimta skundžiama nutartis netenkinti pareiškėjo P. K. prašymo įtraukti jį į BIĮ „Kapetra“ kreditorių sąrašą, P. K. nebuvo informuotas ir nežinojo apie bylos procesą bei jo formą, todėl skundžiama nutartis panaikinta dėl jos absoliutaus negaliojimo.
  10. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi, trečią kartą išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, prašymą atmetė, nes pareiškėjas praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti be svarbių priežasčių.
  11. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį, atnaujino pareiškėjui terminą finansiniam reikalavimui pareikšti bei klausimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Konstatavo, kad finansinis reikalavimas pareikštas po to, kai įmonės bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš pareiškėjo ir jo sutuoktinės ir šio teisminio proceso metu pareiškėjui tapo žinoma, kad turtas buvo parduotas už nepagrįstai žemą kainą. Nurodė, kad individualios įmonės bankroto byloje atliekami procesiniai veiksmai turės tiesioginės įtakos tiek pareiškėjo, tiek jo sutuoktinės (šeimos) materialinio pobūdžio teisėms. Sprendė, kad, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, šios priežastys turėtų būti laikomos svarbiomis, todėl yra teisinis pagrindas terminą atnaujinti. Atsižvelgė į tai, kad teismuose yra nagrinėjamų kitų bylų, kuriose dalyvauja bankrutuojanti IĮ ,,Kapetra“, o Vilniaus apygardos teismo

    252016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi terminas įmonei likviduoti pratęstas iki 2017 m. liepos 1 d., todėl atnaujinus terminą bankroto procesas nebus užvilkintas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad terminą atnaujinus turi būti įvertinti byloje esantys įrodymai, susiję su finansinės paramos sutarties sudarymu, jos vykdymu, vertinamos faktinės aplinkybės siekiant nustatyti, koks realus paskolos dydis buvo suteiktas, kokia jos dalis grąžinta ir pan.

  12. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui ir bankroto administratorei terminą iki 2017 m. kovo 17 d. pateikti papildomus paaiškinimus, pagrįstus įrodymais, iš kurių būtų galima spręsti apie P. K. prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumą. Bankroto administratorė 2017 m. kovo 17 d. pateikė paaiškinimus dėl pareikšto finansinio reikalavimo, pateikė paskolos sutartis ir banko sąskaitų išrašus. Pareiškėjas paaiškinimų nepateikė.
  13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrindą sudarančius rašytinius įrodymus (teiktus pirmosios instancijos teismui pareiškėjo, o taip pat ir bankroto administratoriaus pateiktą turimos sutarties kopiją), taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas įmonei paskolintų lėšų kilmę grindžia 2011 m. lapkričio 30 d. UAB „Alma LT“ ir P. K. sudaryta finansinės paramos (paskolos) sutartimi Nr. 02-11 dėl

    26500 000 Eur paskolos suteikimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarties kopija, pateikta pareiškėjo (b. l. 62-63), yra patvirtinta paties pareiškėjo ir tai prieštarauja procesinių dokumentų priedų pateikimo formai nustatytiems reikalavimams (turi būti tinkamai patvirtinta, CPK 114 straipsnio 1 dalis), skiriasi nuo sutarties, pateiktos bankroto administratorės (b. l. 120-121). Skirtumas vienintelis – pagal pareiškėjo pateiktą sutartį UAB „Alma LT“ vardu paskolos sutartį sudarė (sutarties preambolė) ir pasirašė įgaliotas asmuo V. I., o pagal bankroto administratorės pateiktą sutartį – UAB „Alma LT“ direktorė O. K. Abi sutartys yra pasirašytos P. K. ir UAB „Alma LT“ skirtingų atstovių bei patvirtintos UAB „Alma LT“ antspaudais. Be to, pareiškėjo pateiktame variante prie skolininko parašo ir duomenų yra įrašyti ir IĮ „Kapetra“ duomenys.

Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo teisėtumo ir pagrįstumo
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
  2. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  3. Reikalavimo teisės įsigijimą patvirtinantis dokumentas savaime (arba vien tik jis) nepatvirtina reikalavimo pagrįstumo. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
  4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-106/2014).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytą teisminę praktiką ir apelianto argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu pareikšto finansinio reikalavimo įvertinimu.
  6. Kaip anksčiau nustatyta apeliacinės instancijos teismo, pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrindas yra paskolos sutartis, tačiau byloje sutarties kopijos yra skirtingo turinio, tai yra patvirtinančios, kad sutartys sudarytos ir pasirašytos skirtingų asmenų, atstovavusių

    27UAB „ALMA LT“, o byloje nėra šių sutarčių originalų (nutarties 25 punktas, CPK

    28114 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, nors apeliacinės instancijos teismas buvo atkreipęs pirmosios instancijos teismo dėmesį, jog reikia vertinti sutarčių sąlygas ir bankroto administratorės atstovas teigė apie sutarčių fiktyvumą. Atsižvelgtina ir į tai, kad bankroto administratorės pateiktas paskolos sutarties variantas yra pasirašytas UAB „Alma LT“ direktorės O. K.

  7. Tai pat apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas 256 314,3 Eur sumai, nes P. K. iš IĮ „Kapetra“ sąskaitos grynaisiais išėmė 106 855,3 Eur (išėmė 109 403,96 Eur, įnešė – 2 548,66 Eur), asmeniniais, o ne individualios įmonės, tikslais, visiškai nesiaiškino ir nevertino šių piniginių lėšų kilmės ir paskirties atsižvelgiant į individualios įmonės savininko teises. Individualios įmonės savininkas turi teisę tiek paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams, tiek ir paimti iš individualios įmonės turtą (Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 2-3 punktai). Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kokiu būdu ir kiek faktiškai įmonei suteikė paskolos ir kiek jam buvo grąžinta (neturėdamas suvestinės), tačiau pats savarankiškai paskaičiuodamas ir konstatuodamas, kad pareiškėjas grynaisiais išėmė 106 855,3 Eur (išėmė 109 403,96 Eur, įnešė – 2 548,66 Eur), asmeniniais, o ne individualios įmonės, tikslais, iš esmės pripažino, kad piniginės lėšos nebuvo paskolos grąžinimas, o įmonės savininko teisių įgyvendinimas, tačiau išimtų lėšų dydžiu sumažino pareiškėjo finansinį reikalavimą. Teismas taip pat nenurodė pagrindo, kodėl iš įmonės paimtų lėšų atėmė pareiškėjo įnašus, nes individualios įmonės savininkas turi teisę perduoti įmonei turtą, įskaitant ir pinigines lėšas (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nors privalėdamas būti aktyviu, pareiškėjo pateikto finansinio reikalavimo duomenų netyrė ir nepalygino su įmonės kreditorių sąrašo duomenimis, kurie buvo aktualūs ir pateikti bankroto bylos iškėlimo dieną.
  8. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi pripažino BIĮ „Kapetra“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo

    292016 m. gegužės 11 d. nutartis palikta nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad P. K. pagal 2011 m. sausio 21 d. paramos sutartį įsipareigojo įsigyti tris pagrindinius kriterijus atitinkančią įrangą: 1) naują, 2) nenaudotą, 3) teisės aktų reikalavimus atitinkančią, o pagal 2011 m. birželio 6 d. (bendroji dalis) ir 2011 m. spalio 6 d. (specialioji dalis) kreditavimo sutartį prisiėmė įsipareigojimus, kuriuos susiejo su paramos lėšomis. Apeliantas, suvokdamas, kad pagal Paramos sutartį 1 726 400 Lt parama bus suteikta už naujos įrangos įsigijimą bei įrengimą ir suteikta paramos suma bus pervesta kreditoriui AB DNB bankas, išreiškė valią iš SIA Nanopolimers 2011 m. liepos 8 d. įsigyti ne tik ne naują, bet ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančią WPC granulių gamybos, rūšiavimo ir pakavimo liniją (neatitinkančią Paramos sutarties 4.8 punkte įtvirtintų kriterijų). Taigi, tiek 2011 m. liepos 8 d. sutarties Nr. 04-11 dėl įrangos pirkimo, tiek ir 2011 m. birželio 6 d. (bendroji dalis) ir 2011 m. spalio 6 d. (specialioji dalis) kreditavimo sutarties negalima pripažinti kaip verslo nesėkmės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, darė išvadą, jog bylos faktinės aplinkybės labiau liudija ne situaciją, pripažintiną kaip itin nepasisekusią, o akivaizdaus IĮ „Kapetra“ buvusio vadovo (apelianto) ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimą ir aiškaus aplaidumo faktą.

  9. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-825-553/2017 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01715-2015-7) pagal ieškovės BIĮ „Kapetra“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „BANKROTO LYDERIAI“ ieškinį atsakovams P. K. ir O. K. dėl nuostolių (žalos) atlyginimo ir sankcijų pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį taikymo. Ieškovė nurodytoje byloje prašo priteisti iš atsakovo P. K. 299 698,43 Eur žalos atlyginimo, nurodydama, kad žala atsirado todėl, kad atsakovas – buvęs bankrutavusios įmonės vadovas – neperdavė bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų: 21 600 Eur vertės granulių, 217 269,60 Eur pasiskolintų ir nepanaudotų lėšų, 41 546,28 Eur iš įmonės kasos paimtos sumos ir 19 282,55 Eur sumos, panaudotos atsakovo namo remontui. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto administratorė šioje byloje tikslino ieškinį (nors patikslintą ieškinį buvo atsisakyta priimti), kuriame nurodė, kad sudarytomis paskolos sutartimis su UAB ,,ALMA LT“ ir SIA ,,Nanopolimers“ buvo siekiama imituoti įmonės mokumą, kad gauti iš AB DNB Nord banko kreditą. Prie anksčiau byloje pateikto patikslinto ieškinio buvo pridėtos tai patvirtinančios lėšų judėjimo schemos.
  10. Taip pat nustatyta, kad P. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „BANKROTO LYDERIAI“ 363 000 Eur turtinės žalos atlyginimą BIĮ „Kapetra“ naudai, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 5 d. nutartimi iškėlė ieškovo individualiai įmonei „Kapetra“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė atsakovę UAB „BANKROTO LYDERIAI“. Bankroto administratorė įmonei priklausančią įrangą pardavė už labai žemą kainą – 17 000 Eur, nors buvo deramasi dėl šios įrangos pardavimo pirkėjui L. C. už 380 000 Eur, todėl bankroto administratorius padarė bankrutuojančiai įmonei 363 000 Eur dydžio turtinę žalą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-793-553/2017 ieškovo P. K. ieškinys atsakovei UAB „BANKROTO LYDERIAI“ dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
  11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto administratorės pateikti paaiškinimai, kad sudarytomis paskolos sutartimis su UAB ,,ALMA LT“ ir SIA ,,Nanopolimers“ buvo siekiama imituoti įmonės mokumą, kad gauti iš AB DNB Nord banko kreditą, taip pat yra svarbi aplinkybė nagrinėjamu atveju, kuri, atsižvelgiant į bankroto bylose esantį viešąjį interesą, privalo būti ištirta, nes tiesiogiai susijusi su pareikšto finansinio reikalavimo realumu.
  12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo spręsta ir pasisakyta dėl apeliacinės instancijos teismo nustatytų esminių aplinkybių, įrodymų, susijusių su pateikto finansinio reikalavimo patikimumu ir realumu. Finansinio reikalavimo pagrindas (paskolos sutartis) kelia rimtų abejonių dėl jo tikrumo (nutarties 25 ir 31 punktai). Sprendžiant pareikšto finansinio reikalavimo realumą taip pat turi būti įvertinta pareiškėjo paimtų lėšų kilmė (nutarties

    3032 punktas) ir bankroto administratorės nurodomos aplinkybės kitoje byloje (nutarties

    3134 punktas), kad paskolos sutarčių sudarymu su UAB ,,ALMA LT“ ir SIA ,,Nanopolimers“ buvo norima imituoti įmonės mokumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks bylos pagal atskirąjį skundą (nustačius neatitikimus, netirtus ir nevertintus pirmosios instancijos teismo) nagrinėjimas reikštų bylos nagrinėjimą visa apimtimi, nes turi būti vertinamos naujos esminės aplinkybės dėl finansinio reikalavimo pagrindo ir renkami nauji įrodymai – pareikalauti sutarčių originalai, prijungta BIĮ „Kapetra“ bankroto byla, o bankroto administratorei ir pareiškėjui siūloma pateikti paaiškinimus vertinant paskolos sandorio realumą (nutarties

    3231 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šių veiksmų atlikimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos esmės, nes apeliacinės instancijos teismas turėtų nagrinėti tas aplinkybes ir įrodymus, kurie nebuvo nustatyti, tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme. Tokiu atveju apeliacijos dalyku taptų ne pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), o šalių teisinis ginčas dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo iš esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos teismų instancinės sistemos, t. y. šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacinės instancijos teismui.

  13. Dėl šių aplinkybių Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis, kuria į BIĮ „Kapetra“ trečios eilės kreditorių sąrašą įtrauktas P. K. su 256 314,3 Eur reikalavimu naikintina dėl neatskleistos bylos esmės ir finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo P. K. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. 2017 m. kovo 23 d. nutarties, kuria patvirtintas P. K.... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Ginčo esmė... 6.
  1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi... 7. 2011 m. lapkričio 30 d. paskolos sutartimis (pateikė sutarčių kopijas) bei... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d.... 10. P. K. sudarė finansinės paramos (paskolos) sutartį Nr.... 11. 2013 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad UAB „Alma LT“ 2011 m. lapkričio 30... 12. IĮ „Kapetra“ 260 000 Eur, 2011 m. gruodžio 6 d. – 80 000 Eur, 2012 m.... 13. (8 688,6 Eur), 2012 m. kovo 23 d. – 40 000 Lt (11 584,8 Eur), 2012 m.... 14. 10 000 Lt (2 896,2 Eur), iš viso 363 169,6 Eur. Iš banko išrašų taip pat... 15. 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. iš IĮ „Kapetra“... 16. UAB „Alma LT“ nei P. K., nei jo individualiai įmonei,... 17. UAB „Alma LT“ lėšų pervedimų į IĮ „Kapetra“ sąskaitą, 18. 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. iš IĮ „Kapetra“... 19. 109 403,96 Eur, įnešė – 2 548,66 Eur, t. y. iš viso išėmė 106 855,3... 20. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 21.
      1. BIĮ „Kapetra“ atskirajame skunde prašo... 22. 2017 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 25. 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi terminas įmonei likviduoti pratęstas iki... 26. 500 000 Eur paskolos suteikimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad... 27. UAB „ALMA LT“, o byloje nėra šių sutarčių originalų (nutarties 25... 28. 114 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad į šias aplinkybes... 29. 2016 m. gegužės 11 d. nutartis palikta nepakeista. Apeliacinės instancijos... 30. 32 punktas) ir bankroto administratorės nurodomos aplinkybės kitoje byloje... 31. 34 punktas), kad paskolos sutarčių sudarymu su UAB ,,ALMA LT“ ir SIA... 32. 31 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šių veiksmų atlikimas... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir...