Byla 2A-1125/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kleta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės

217 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-222-258/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kleta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Doleta“ dėl nuostolių išieškojimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė ir ieškovui UAB „Kleta“ iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos nusprendė grąžinti 12 100 Lt, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Kleta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus Doleta“ apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, todėl nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Pirma, langų, durų bei stiklinio erkerio defektai išryškėjo ne darbų perdavimo metu, o daug vėliau, t.y. 2009 m. atėjus šaltajam periodui.
  2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymas bei pastato pripažinimas tinkamu naudoti savaime įrodo, jog darbai pagal statybos rangos sutartį buvo atlikti tinkamai. Atliktų darbų defektų priėmimo-perdavimo metu bei pastato pripažinimo tinkamu naudoti metu nebuvo įmanoma pastebėti. Be to, teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai () ir CK 6.662 straipsnio 4 daliai bei pačių šalių susitarimui dėl garantinio termino.
  3. yra pakankamai įrodymų, kad langai yra netinkamos kokybės ir neatitinka statybos rangos sutartyje aptartų reikalavimų. Tuo tarpu teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis jis sprendė, kad atsakovo sumontuoti langai ir durys yra tinkamos kokybės.
  4. kad langų ir durų sandarumas, kiek tai priklauso ir nuo jų eksploatavimo, naudojimo, priežiūros, nuo juos naudojančių asmenų veiksmų, negali būti laikomas kokybės trūkumas. Pirma, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis jis padarė tokią išvadą, taip pat neįvardijo, kurie konkrečiai defektai yra atsiradę dėl ieškovo kaltės, o kurie dėl atsakovo, ir koks yra konkrečiai dėl atsakovo netinkamų darbų atsiradusių defektų mastas. Antra, tai, kad patiems atsakovo darbuotojams kelis kartus nepavyko pašalinti langų ir durų sandarumo defektų, sudaro pagrindą teigti, kad jie atsirado ne dėl eksploatavimo, o dėl nekokybiškos gamybos.
  5. Teismas nedetalizavo, kodėl langų bei durų defektams netaikytinas garantinis terminas. Ieškovo įsitikinimu, tokiems trūkumams privalo būti taikoma garantija ne tik atsižvelgiant į rangos sutarties 8.1.1. punktą, CK 6.664 straipsnio 1 ir 3 dalis, bet ir į tai, kad atsakovas pripažino, jog langų bei durų sandarumo defektai yra garantiniai. Be to, atsakovas visada pripažino savo pareigą neatlygintinai atlikti paties pagamintų ir sumontuotų langų bei durų garantinį aptarnavimą.
  6. Teismas, darydamas išvadas dėl stiklinio erkerio lietaus nuvedimo konstrukcijos kokybės, buvo nenuoseklus. Teismas iš esmės konstatavo ne tik tai, kad stiklinis erkeris yra su defektais, bet ir tai, kad šiuos defektus turi pareigą pašalinti atsakovas. Tuo tarpu jau kitoje sprendimo vietoje teismas daro priešingą išvadą - kad stiklinio erkerio pagaminimas ir sumontavimas yra tinkamos kokybės.
  7. Pirmosios instancijos teismas išvadą apie tai, kad stiklinis erkeris yra pagamintas ir sumontuotas tinkamai, padarė, remdamasis šiais argumentais: 1) kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas šalino stiklinio erkerio lietaus nuvedimo konstrukcijos blogą pritvirtinimą; 2) šio defekto nebegali pašalinti ir pats atsakovas, nes atliktų darbų rezultato ieškovas nebeturi. Tačiau, ieškovo vertinimu, tokia išvada yra nelogiška, nes minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad stiklinis erkeris yra pagamintas ir sumontuotas tinkamai.
  8. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad stiklinio erkerio lietaus nuvedimo konstrukcija yra netinkamos kokybės. Nors atsakovas byloje laikėsi nuomonės, kad stiklinis erkeris buvo pažeistas dėl susikaupusio per didelio sniego ir ledo svorio bei dėl to laiko atsakingu ieškovą, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti. Atsakovo pateiktos apsnigto stiklinio erkerio nuotraukos yra darytos 2010 m. vasario 22 d., t. y. gerokai vėliau, nei ieškovas nustatė stiklinio erkerio defektus ir pranešė atsakovui apie jų atsiradimą. Be to, pats atsakovas neneigė, kad stiklinio erkerio lietaus nuvedimo konstrukcijos defektai atsirado dėl jo kaltės.
  9. Atsakovas stiklinį erkerį turėjo pagaminti ir sumontuoti laikydamasis įstatymuose numatytų privalomų reikalavimų bei užtikrinti, kad erkerio konstrukcija turėtų įprastai tokioms konstrukcijoms būdingas savybes, kad ją būtų galima naudoti pagal tikslinę paskirtį ir ji nekeltų pavojaus žmonių saugumui. Jeigu stiklinio erkerio defektai atsirado erkeriui neatlaikius sniego apkrovos, yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas šių privalomų reikalavimų nesilaikė.
  10. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nagrinėjo aplinkybes, ar turėjo teisę ieškovas šalinti savo jėgomis stiklinio erkerio trūkumus ir ar juos šalino, ar juos vis dar gali pašalinti atsakovas. Šių aplinkybių nagrinėjimas yra nesusijęs su ieškinio dalyku, kadangi ieškiniu ieškovas prašo atsakovo ne atlyginti darbų šalinimo išlaidas ir ne pašalinti langų defektus, o taikyti atsakovui civilinę atsakomybę bei atlyginti patirtus nuostolius.
  11. Užsakovo teises netinkamos kokybės darbų atveju reglamentuoja ne tik CK 6.664 straipsnis, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, bet ir CK 6.665 straipsnis. CK 6.665 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad tuo atveju, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
  12. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys statybos rangos sutartyje nebuvo susitarusios dėl argono dujų koncentracijos lygio stiklo paketuose. Statybos rangos sutartyje šalys buvo aiškiai apsibrėžusios kokybės reikalavimus, kuriuos turėjo atitikti atsakovo pagal sutartį pagaminta produkcija bei atlikti darbai. Stiklo paketų kokybė visiškai neatitiko gamintojo nurodomos specifikacijos, įprastai tokios produkcijos kokybės, bei statybos rangos sutarties reikalavimų.
  13. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad pagal rangos sutartį stiklo paketo šilumos laidumo koeficientas neturi būti mažesnis nei 1,6, neteisingai suprato STR 2.05.01:2005 reikalavimus. Atvirkščiai, šilumos laidumo koeficientas pagal STR reikalavimus negali būti didesnis nei 1,6, kadangi mažesnis koeficientas kaip tik indikuoja geresnes stiklo paketo šilumos savybes. Daugelio didžiųjų langų gamintojų internetinėse svetainėse nurodoma, kad argono dujų kiekis stiklo paketuose tiesiogiai daro įtaką langų šiluminėms savybėms.
  14. Jeigu ir būtų nustatyta, jog toks argono dujų kiekis, koks buvo nustatytas

    9UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ išvadose, tenkina STR 2.05.01:2005 reikalavimus, tai nebūtų pagrindas konstatuoti, kad atsakovas nepažeidė statybos rangos sutarties. Ieškovas iš atsakovo buvo užsakęs langus su atitinkamų parametrų, tokių kaip tam tikras atstumas tarp stiklų (18 mm) bei tarpo tarp jų užpildymas 90% argono dujomis, stiklo paketais, tikėdamasis, kad langai turės geresnes, nei STR 2.05.01:2005 numatytos minimalios, šilumos izoliavimo savybes, todėl pirmosios instancijos teismas šilumos laidumo koeficiento dydį nepagrįstai susiejo su STR 2.05.01:2005 numatytu minimaliu dydžiu. Pažymi, kad tokie langai yra kur kas brangesni. Todėl ieškovas atsakovui sumokėjo didesnę kainą, tikėdamasis optimizuoti šilumos kaštus patalpose.

  15. Ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, nepaisant to, kad pastatas jau yra parduotas. Ieškovas reikalauja atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės, kylančios iš statybos rangos sutarties, t. y. iš sutartinių teisinių santykių. Kadangi sutartiniai teisiniai santykiai sieja ieškovą ir atsakovą, ir nuostolius sumokėdamas už nekokybiškus langus patyrė ieškovas, todėl jis turi teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų patirtus nuostolius.
  16. Pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų, susijusių su atsakovo pagamintų bei sumontuotų durų, langų bei stiklinio erkerio kokybe, tyrimą bei vertinimą, nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių, dėl ko padarė klaidingą išvadą ir priėmė nepagrįstą sprendimą: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ėmėsi spręsti klausimus, kurių išsprendimas reikalavo statybinių žinių. Anot apelianto, defektinis aktas pageidaujamo rezultato nedavė – ieškovo nurodyti defektai, jų priežastys, poveikis pagamintos produkcijos naudojimui taip ir liko neįvertinti specialisto. Tačiau teismas atsisakė skirti teisminę ekspertizę ir atsakovo sumontuotų langų, durų, stiklinio erkerio bei atliktų darbų kokybę, defektų galimas atsiradimo priežastis ėmėsi vertinti savarankiškai, nors ir neturi atitinkamų specialių žinių, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė. 2) teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui. 3) teismas neįvertino, kad atsakovas žadėjo pašalinti defektus geranoriškai. Dėl to teismas neįvertino, kad ieškinio senatis buvo nutraukta skolininko veiksmais. 4) Remdamasis UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ išvadomis, ieškovas buvo nurodęs, kad atsakovo sumontuotų langų bei durų paviršiaus temperatūra nesiekia net 6,48o C, t. y. net mažiausios pagal STR 2.05.20:2006 leidžiamos temperatūros, todėl neaišku, kodėl teismas padarė išvadą, kad stiklo paketas atitinka šilumos pralaidumo, atsparumo vėjo apkrovai ir kitus nustatytus reikalavimus.
  17. Teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas.
  18. Teismo padarytos išvados nuosekliai neišplaukia iš teismo argumentų, ištirtų bei vertintų įrodymų.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vilniaus Doleta“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

        1. Ieškinio senatį pirmosios instancijos teismas taikė pagrįstai. Kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pranešta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004). Ieškovas apie savo tariamą teisės pažeidimą sužinojo nuo 2009 m. lapkričio 11 d. Be to, niekada atsakovas nepripažino defektų, o patvirtino, kad tinkamai sureguliuos langus ir duris.
        2. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2010 m. sausio 8 d. atlikta termovizinė diagnostika, antstolės A. R. Ž. 2010 m. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra tinkami įrodymai patvirtinti, jog atsakovas sumontavo nekokybiškas duris ir langus. Be to, ieškovas nesugebėjo identifikuoti, kurie konkretūs atsakovo sumontuoti langai ir durys neatitinka kokybės reikalavimų.
        3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad langų ar durų galimas nesandarumas arba dėl netinkamos eksploatacijos sumažėjęs sandarumas nėra rangos darbų defektas, o lango (durų) eksploatacijos pasekmė.
        4. Doc. Dr. L. V. neturi langų diagnostikos specialisto atestato, todėl jo surašytas defektinis aktas neturi jokios įrodomosios galios nagrinėjamoje byloje.
        5. Dėl sugadintos erkerio lietaus nuvedimo konstrukcijos kaltas ne atsakovas, o pats ieškovas, neužtikrinęs operatyvaus ir tinkamo sniego ir ledo pašalinimo nuo pastato konstrukcijų. Nesutinka su ieškovu, kad stiklinis erkeris turėjo būti suprojektuotas taip, kad jis atlaikytų sniego svorį ir jo nevalant. Be to, ieškovas neįrodė, kad stiklinis erkeris „vibruoja“.
        6. Stiklo gaminių užpildymas argonu nėra privalomas pagal stiklo gaminių paketų gamybą apibrėžiančius standartus. Anot atsakovo, stiklo paketo užpildymas inertinėmis dujomis neturi įtakos stiklo paketo esminėms kokybinėms charakteristikoms ir to ieškovas nepaneigė rašytiniais įrodymais.
        7. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ patikrinimo išvados negali būti laikomas tinkamu įrodymu, įrodančiu, jog atsakovo sumontuoti langai ir durys yra nekokybiški, nes nėra, aišku kokio pastato ir kokie langai durys buvo tikrinami.
        8. Tarp ieškovo pateiktų stiklo paketų gamintojo UAB „Sabonio klubas ir partneriai: internetinėje svetainėje nurodytų stiklo paketų modelių nėra ne vieno iš atsakovo sumontuotų stiklo paketų modelio.
        9. Nėra atskiro reglamento ar standarto, kuris nustatytų, kad konkretus stiklo paketo modelis būtinai turi būti užpildytas argono dujomis.
        10. Ieškovai argumentai apie tai, kad jis dėl atsakovo sumontuotų nekokybiškų langų patyrė daugiau šildymo išlaidų, yra nepagrįsti.
        11. Nepagrįsti ieškovo argumentai ir dėl tariamo neteisėto atsisakymo skirti ekspertizę. Atsakovo nuomone, ekspertizės skyrimas buvo netikslingas, nes reikšmingos aplinkybės atskleistos kituose tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir įrodymuose.
        12. Ieškovas priėmė atsakovo atliktus darbus ir nepareiškė jokių pretenzijų dėl darbo nekokybiškumo, o tai suponuoja, kad ieškovas pats savo veiksmais pripažino, jog atsakovas darbus atliko tinkamai.
        13. Ieškovas neįrodė savo patirtos žalos dydžio. Galiojančio sandorio pagrindu atsakovui sumokėta rangos darbų kaina negali būti laikoma žala. Be to, jei ir pasitvirtintų, kad atsakovo darbai atlikti nekokybiškai, pagal sutartį ieškovas turėtų teisę reikalauti iš atsakovo pašalinti darbų trūkumus arba reikalauti teismo sumažinti darbų kainą.
        14. Priešingai, nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.
        15. Ieškovas neužsakė iš atsakovo langų ir durų aptarnavimo paslaugų, todėl po ilgos eksploatacijos nesureguliavus langų, jų kokybės ir sandarumo tyrimas ekspertizės metu būtų neobjektyvus.
        16. Teismo išvados nuosekliai padarytos ne vien atsakovo paaiškinimų ir argumentų pagrindu, bet ir įvertinus byloje šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei ieškovo argumentus, parodymus ir kitus tiesioginius ir netiesioginius įrodymus.
        17. Sprendimas yra pakankamai motyvuotas. Ieškovo pateiktas kitoks, nei teismo, įrodymų interpretavimas savaime nereiškia skundžiamo sprendimo neteisėtumo. Be to, tai, kad teismas sprendime neaptarė kiekvieno į bylą pateikto įrodymo esmės bei neišdėstė argumentų dėl kiekvieno byloje esančio individualaus įrodymo vertinimo, nereiškia, kad buvo pažeistas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas.

11Teisėjų kolegija konstatuoja:

12Apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimas naikintinas.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

14Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

15Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovas UAB „Vilniaus Doleta“ tinkamai atliko rangos darbus pagal 2008 m. balandžio 9 d. rangos sutartį Nr. TT-233, 2008 m. rugpjūčio 28 d. ir 2008 m. rugsėjo 26 d. susitarimus dėl papildomų darbų atlikimo (13-28 b. l., 1 t.), ar ieškovas UAB „Kleta“ turi teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovo pagal minėtus sandorius

16Pagal CK 6.667 straipsnio 1 dalies nuostatą, reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų pagal rangos sutartį, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ši nuostata nustato sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir leidžia nustatyti išimtis. CK 6.667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kada prasideda ieškinio senaties termino eiga toms rangos sutartims, kai darbų rezultatas priimamas dalimis ir nėra garantijos. Esant garantiniam terminui, taikoma CK 6.667 straipsnio 3 dalis, kuri numato ieškinio senaties termino eigos pradžią, esant garantiniam terminui, nes per jį leidžiama pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumų. Pagal pastarąją normą ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004).

17Taigi, pagal įstatyminį reglamentavimą, garantijos terminai yra taikomi nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos ir per garantijos laiką galima pareikšti pretenziją (CK 6.698 str. 2 d., 6.697 str. 5 d.), o po pretenzijos pareiškimo pradedamas skaičiuoti CK 6.667 straipsnyje numatytas vienerių metų terminas.

18Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmą kartą dėl atsakovo sumontuotų langų nesandarumo ieškovas į atsakovą pasikreipė 2009 m. lapkričio 5 d. (38 b. l., 1 t.). Dėl stiklino erkerio lietaus nuvedimo konstrukcijos ir medinių langų defektų pretenzijas ieškovas atsakovui pareiškė

192009 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. KL/2009-194 (39 b. l., 1 t.). 2009 m. lapkričio 23 d. raštu atsakovas ieškovą informavo, kad pagal gautą raštą Nr. KL/2009-194 2009 m. lapkričio 11 d. parašytus darbus planuojama atlikti 2009 m. lapkričio 30 – gruodžio 4 dienomis (40 b. l., 1 t.). 2009 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. KL/2009-239 ieškovas vėl informavo atsakovą apie tai, kad iki šio laiko pro stumdomus langus pučia vėjas ir nesutvarkyta lietaus nuvedimo sistema nuo stiklinio erkerio (41 b. l., 1 t.). Atsakovas 2009 m. gruodžio 21 d. raštu nurodė, kad pagal gautą ieškovo raštą Nr. KL/2009-239 2009 m. gruodžio 21 d., surašytus defektus pasistengs išspręsti tokia tvarka: lietaus nuvedimą nuo stiklinio erkerio išspręs šių metų gruodžio 23 d.; stumdomų durų problemą laikinai išspręs, o po 2010 metų sausio mėnesio 4 dienos – sausio 22 dienos išspręs galutinai, kai tik atvažiuos (bus atvežtos) specialiai ieškovui užsakytos medžiagos (42 b. l., 1 t.). 2010 m. sausio 7 d. ieškovas pareiškė pretenziją atsakovui dėl nuostolių atlyginimo (43 b. l., 1 t.), tačiau atsakovas 2010 m. sausio 13 d. atsakymu atsisakė atlyginti nuostolius ir nurodė, kad jo gaminiai yra tinkamai sumontuoti ir atitinka jiems keliamus reikalavimus (44 b. l., 1 t.). Tačiau vėlesniais raštais atsakovas vėl pripažino savo produkcijos trūkumus (71, 73-74, 113 b. l., 1 t.).

20Įvertinusi minėtus duomenis apie šalių susirašinėjimą, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apelianto teiginius, kad atsakovas iš pradžių pripažino savo produkcijos ir atliktų darbų defektus (trūkumus) ir juos žadėjo pašalinti, todėl šiuo atveju turi būti taikoma CK 1.130 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.

21Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad iki 2010 m. gegužės 19 d. įskaitytinai (113 b. l., 1 t.) atsakovas neneigė, jog jo atlikti darbai buvo su trūkumais ir jis ėmėsi veiksmų juos pašalinti. 2010 m. liepos 12 d. raštu atsakovas atsisakė kompensuoti ieškovui nuostolius, tuo pagrindu, kad, atsakovo teigimu, ieškovo įmonė neatsiskaitė su atsakovu už atliktus papildomus darbus ( - ) (119 b. l., 1 t.). Taigi, atsakovas atsisakė kompensuoti dėl nekokybiškų darbų ieškovo patirtus nuostolius ne dėl to, kad būtų neigęs savo produkcijos ir atliktų darbų netinkamumą, o visai dėl kitos priežasties.

22Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas susirašinėjimo su ieškovu metu iš esmės pripažino savo prievolę pašalinti savo darbų trūkumus, sprendžia, jog tuo laikotarpiu ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs (CK 1.130 str. 2 d.). Kadangi ieškinys dėl nuostolių, atsiradusių dėl nekokybiškų darbų, atlyginimo šioje byloje pareikštas 2010 m. lapkričio mėnesį, o atsakovas savo prievolę iš esmės pripažino iki 2010 m. vidurio, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nagrinėjamu atveju buvo praleidęs ieškinio senaties terminą.

23Dėl šių priežasčių yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškinio dalyje dėl langų ir durų defektų turi būti taikoma ieškinio senatis.

24Dėl atsakovo darbų

25Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai - apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau, negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 str. 1 d.). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2, 3 d.). Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Teismų praktikoje dėl rangos darbų priėmimo-perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui, taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).

26(39 b. l., 1 t.).

27Vertindamas ieškovo teiginius dėl atsakovo sumontuotų langų stiklo paketų blogos kokybės, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys sutartimi nebuvo susitarusios dėl argono dujų koncentracijos pakete ir padarė išvadą, kad stiklo paketų kokybė yra šilumos laidumo koeficientas. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ išvadose nėra nurodyta, jog dėl nustatytos nepakankamos argono dujų koncentracijos 9 stiklo paketuose nebuvo išlaikyti stiklo paketų šilumos pralaidumo, atsparumo vėjo apkrovai, kitiems nustatytiems reikalavimai, todėl teismas šioje dalyje ieškovo reikalavimą pripažino nepagrįstu.

28Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas 2010 m. gegužės 19 d. raštu (113 b. l., 1 t.) buvo įsipareigojęs ieškovui pakeisti stiklo paketus, kuriuos jis pats iš esmės laikė neatitinkančiais LST keliamų reikalavimų.

29STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ V dalies „Reikalavimai projektinėms langų ir išorinių durų savybėms“ 9 punkte nustatyta, kad pastato langai ir išorinės durys turi būti suprojektuotos taip, kad juos naudojant ir prižiūrint, visą eksploatavimo laikotarpį būtų užtikrinti šie esminiai reikalavimai: mechaninio patvarumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, naudojimo saugos, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo. Be to, tos pačios dalies 10 punkte yra nustatyta, kad projektuojant langus ir išorines duris turi būti įvertinti šilumos pralaidumo, oro garso izoliavimo, atsparumo vėjo apkrovai, vandens nepralaidumo, oro skverbties, mechaninio atsparumo, stiprumo, atsparumo įsilaužimui, įstiklinimo, saulės šilumą ribojančio stiklo naudojimo, natūralaus apšviestumo poreikio įvertinimo, ženklinimo ir montavimo pastatuose reikalavimai.

30Nors pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje citavo minėtus reikalavimus, tačiau įvertino langų kokybę tik jų užpildymo argono dujomis aspektu ir neįvertino, ar jie atitinka

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; kt.).

32trūkumų pobūdį. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), atkreipiant pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad byloje tikslinga apsvarstyti ekspertizės atsakovo defektų pobūdžiui nustatyti paskyrimo klausimą.

33Kaip matyti iš ieškinio turinio, reikalavimą priteisti iš atsakovo nuostolius ieškovas grindė CK 6.256 straipsnio, reglamentuojančio sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus,

342 dalimi ir 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, 3 dalimi. Nuostoliais ieškovas laikė: 1) atsakovui pagal rangos sutartį sumokėtą sumą (709 709,00 Lt); 2) sumokėtą sumą už atliktus tyrimus (3551,35 Lt); 3) sumokėtą sumą už antstolio aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą (363 Lt); 4) sumokėtą sumą už parketo remontą (1500 Lt).

35Rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą reglamentuoja CK 6.665 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą arba 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Tuo atveju, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 str. 3 d.).

36Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog užsakovo teisė reikalauti grąžinti visą rangovui sumokėtą atlyginimą nėra draudžiama (CK 1.138 str.). Be to, kasacinio teismo vertinimu, ieškovo pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio Lt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013)

37Todėl teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamos bylos atveju taip pat turi būti įvertinta galimybė taikyti 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nors ši ieškovo teisių gynybos priemonė ir nebuvo numatyta pačioje sutartyje.

38Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tinkamam teisės normų taikymui būtinų faktinių bylos aplinkybių ir neatsakė į visus bylos išsprendimui reikšmingus klausimus, todėl panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes nurodyti pažeidimai gali būti ištaisyti pirmosios instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

40Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-222-258/2012 pagal ieškovo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Kleta“ prašo panaikinti Vilniaus... 9. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ išvadose, tenkina STR 2.05.01:2005... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vilniaus Doleta“ prašo... 11. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 17... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 14. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovas UAB... 16. Pagal CK 6.667 straipsnio 1 dalies nuostatą, reikalavimams, kylantiems dėl... 17. Taigi, pagal įstatyminį reglamentavimą, garantijos terminai yra taikomi nuo... 18. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmą kartą dėl atsakovo sumontuotų langų... 19. 2009 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. KL/2009-194 (39 b. l., 1 t.). 2009 m.... 20. Įvertinusi minėtus duomenis apie šalių susirašinėjimą, teisėjų... 21. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad iki 2010 m. gegužės 19 d.... 22. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas... 23. Dėl šių priežasčių yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios... 24. Dėl atsakovo darbų... 25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme užsakovo pareiga apmokėti... 26. (39 b. l., 1 t.).... 27. Vertindamas ieškovo teiginius dėl atsakovo sumontuotų langų stiklo paketų... 28. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas 2010 m. gegužės... 29. STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ V dalies... 30. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje citavo... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nesutikimo su... 32. trūkumų pobūdį. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima... 33. Kaip matyti iš ieškinio turinio, reikalavimą priteisti iš atsakovo... 34. 2 dalimi ir 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už... 35. Rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą reglamentuoja CK 6.665... 36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog užsakovo teisė reikalauti grąžinti... 37. Todėl teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamos bylos atveju... 38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 40. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą ir...