Byla e2-5641-793/2015
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui R. T. (R. T.) dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė UAB „4finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 929,07 Eur skolos, kurią sudaro 289,62 Eur paskolos suma, 639,45 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – 2015-04-13 viešo paskelbimo būdu, įpareigojant atsakovą per 14 dienų pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių, todėl priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).

4Ieškinys tenkintinas iš dalies (LR CK 6.2, 6.38, 6.59, 6.63, 6.200, 6.205, 6.210, 6.256, 6.258, 6.881 str., 6.889 str.).

5Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2012-06-08 tarp ieškovės, valdančios sistemą vivus.lt, ir atsakovo R. T. sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9950982002 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 144,81 Eur sumos kreditą. Vadovaujantis Sutarties 2.10 punktu atsakovas 2012-06-09 pateikė prašymą papildomai 144,81 Eur kredito sumai gauti. Pagal Sutartį paskola turėjo būti grąžinta iki 2013-01-08. Kadangi atsakovas nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko, todėl ieškovė 2012-09-28 vienašališkai nutraukė Sutartį. Atsakovas Sutartyje numatyta tvarka ir iki nustatyto termino tinkamai neįvykdė prievolės grąžinti paimto kredito, todėl liko skolingas ieškovei 289,62 Eur kredito ir 639,45 Eur palūkanų. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs iš sutarties kylančias prievoles ar pareiškęs ieškovei pretenzijas dėl skolos, palūkanų priskaičiavimo, byloje nėra.

6Tarp šalių kredito sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (LR CK 6.1-6.4 str., 6.881 str., 6.886 str.). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str. l d.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (LR CK 6.200 str. l d.). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (LR CK 6.59 str.).

7Ieškovė savo pareigą įvykdė tinkamai – suteikė atsakovui nuosavybėn pinigus, o atsakovas įsipareigojo grąžinti tokią pat pinigų sumą. Formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad atsakovas, negrąžindamas gauto kredito dalių sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, iš sutarties kylančių prievolių nevykdė. Laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę, nes praleido prievolių įvykdymo terminus (LR CK 6.63 str. l d. 2 p., 6.205 str.), ir tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 289,62 Eur paskolos sumą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

8Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 639,45 Eur palūkanų, t. y. 106,31 % (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 148 %) dydžio palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos ir priskaičiuotų palūkanų, nes tai yra ieškovės nuostoliai (negautos pajamos) remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi ir 6.261 straipsniu, 6.874 straipsnio 1 dalimi. Prašymas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies.

9Ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus.

10Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Ieškovė prašo priteisti sutartyje nustatytą metinę palūkanų normą – 106,31 procentus, skaičiuotiną ne tik nuo negrąžintos paskolos sumos, bet ir nuo priskaičiuotų palūkanų, teigdama, kad palūkanos skaičiuotos už laikotarpį nuo 2012-06-08 iki 2013-10-03, iš viso priskaičiuota 639,45 Eur palūkanų. Įvertinus ieškovės paskaičiavimus, laikytina, paskaičiuota 639,45 Eur palūkanų suma yra daugiau nei du kartu didesnė už paties kredito (289,62 Eur) sumą. Esant paskaičiuotai tokiai didelei palūkanų sumai laikytina, kad palūkanų mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi teismas turi teisę mažinti pagal sutartį nustatytas palūkanas, todėl palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2012-06-08 iki 2013-10-03 dydis mažintinas vienu trečdaliu, t. y. iki 213,15 Eur (639,45 Eur : 3).

11CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-03-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

12Ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, priteistinos iš atsakovo. Kadangi ieškinys pateiktas elektroninio ryšio priemonėmis, už reikalavimus, kurių bendra suma yra 502,77 Eur, t. y. teismo patenkintų reikalavimų suma sudaro 54,12 %, turi būti mokamas ne mažesnis kaip 15,00 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 15,00 Eur dydžio išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1, 2 d.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 287 straipsniais, teismas

Nutarė

14ieškinį tenkinti iš dalies.

15Priteisti ieškovei UAB „4finance“ iš atsakovo R. T. (R. T.), a. k. ( - ) 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur 62 ct) skolą, 213,15 Eur (du šimtus trylika Eur 15 ct) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 502,77 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-03-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika Eur 00 ct) žyminio mokesčio.

16Kitą ieškinio dalį atmesti.

17Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

18Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai